Civilinė byla Nr. e2A-53-773/2020

Teisminio proceso Nr. 2-40-3-00767-2018-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.8.1.;

 (S)

1.3.7.2.1.; 1.3.7.2.4.; 1.3.7.3.; 3.1.7.8.;

3.1.7.11.

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. sausio 10 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dianos Labokaitės, Mindaugo Šimonio (kolegijos pirmininkas, pranešėjas) ir Egidijaus Tamašausko, 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Lukšių pieninė“ įgalioto atstovo advokato Rinaldo Viliušio apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. C. patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Lukšių pieninė“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovas R. C. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės UAB „Lukiškių pieninė“ turtinę žalą (negautas pajamas) periodinėmis išmokomis mokamomis kas mėnesį po 69,39 Eur nuo 2015 m. rugsėjo 4 d. iki 2034 m. kovo 19 d., priteistas išmokas indeksuojant teisės aktų nustatyta tvarka, 9 400 Eur neturtinę žalą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą neturtinę žalą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (2 t., e. b. l. 186-184). Nurodė, kad ieškovas R. C. nuo 2014 m. kovo 19 d. dirbo UAB „Lukšių pieninė“ gamybos darbininko pareigose pagal darbo sutartį Nr. 835. 2015 m. rugsėjo 4 d. įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, kurio metu ieškovas patyrė traumą. Nelaimingas atsitikimas darbe įvyko tuo metu, kai ieškovas dirbo šaldytuvo patalpoje. Ieškovas stūmė produkcijos prikrautas dėžes ir paslydęs ant drėgnos plytelių dangos grindų pargriuvo. Ieškovui lūžo kairio šlaunikaulio pergumburis – dubens kaulas. Siekiant ištirti nelaimingą atsitikimą, buvo sudaryta dvišalė komisija, susidedanti iš darbdavio atstovo ir darbuotojų atstovo saugai ir sveikatai. Atlikusi tyrimą komisija 2015 m. rugsėjo 17 d. surašė nelaimingo atsitikimo darbe aktą Nr. 1. Nelaimingo atsitikimo darbe akte nėra nustatyta atsakovės kaltė dėl nelaimingo atsitikimo, jokių saugos ir sveikatos normų teisės aktų pažeidimų taip pat nebuvo nustatyta. Nelaimingo atsitikimo darbe aktas ieškovui įteiktas nebuvo, nors pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 282 straipsnio 2 dalį ir Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1118 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 3 d. nutarimo Nr. 913 redakcija), 51.2 punktą ieškovui jis turėjo būti įteiktas, be to, ieškovas turėjo ant jo pasirašyti. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Marijampolės skyriaus 2015 m. lapkričio 2 d. sprendimu Nr. SDR-143 nelaimingas atsitikimas darbe buvo pripažintas draudiminiu įvykiu. Gavęs nelaimingo atsitikimo darbe akto kopiją iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus ieškovas pastebėjo, kad akto pabaigoje taip pat prie jo vardo ir pavardės yra parašas, nors jis jo nepasirašė. Dėl ieškovo parašo klastojimo buvo kreiptasi į Marijampolės apskrities VPK Šakių rajono PK ir pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-48088-16 dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalyje, padarymo. Ikiteisminio tyrimo metu kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, padarymo prisipažino atsakovės darbuotojas V. M., dirbantis statinių statybos techniniu prižiūrėtoju ir darbų saugos ir sveikatos specialistu ir dvišalės komisijos, atlikusios nelaimingo atsitikimo tyrimą, narys. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros  2017 m. gegužės 23 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, atleidžiant V. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Atsižvelgiant į tai, kad atliekant ikiteisminį tyrimą buvo neginčijamai įrodyta, jog ant nelaimingo atsitikimo darbe akto buvo suklastotas ieškovo parašas, kyla pagrįstos abejonės dėl kitos akte pateikiamos informacijos bei atlikto tyrimo išvadų teisingumo ir pagrįstumo, taip pat dėl paties atsakovo sąžiningumo, kurio pagrindu atsakovė atsisako atlyginti ieškovui jo patirtą turtinę ir neturtinę žalą. Dvišalės komisijos atliktame tyrime ir parengtame nelaimingo atsitikimo darbe akte tiesiogiai neįvardijama kas lėmė nelaimingą atsitikimą darbe bei kas dėl to kaltas, tačiau taip pat nenurodoma, kad nelaimingas atsitikimas darbe įvyko susiklosčius neįprastoms ar nenumatytoms aplinkybėms, kurių darbdavys negalėjo kontroliuoti, arba dėl atsitikimų, kurių padarinių nebuvo galima išvengti, nors ir buvo naudojamos visos reikiamos priemonės. Be to, aktas sąmoningai parengtas neišsamiai bei abstrakčiai, t. y. nėra nurodytos visos įvykio aplinkybės (pvz., kad šaldytuvo patalpos grindų danga yra slidi, t. y. ji nėra pritaikyta nuolatos šaldomai aplinkai ir kt.), o tos aplinkybės, kurios nurodomos yra pateikiamos klaidingai (pvz., klaidingai nurodoma ieškovo patirta trauma ir kt.). Dėl šio įvykio ieškovas buvo praradęs 45 proc. darbingumo ir iki šiol yra netekęs dalies nedarbingumo. Taigi būtent atsakovė yra atsakinga dėl ieškovo patirtos žalos patyrus nelaimingą atsitikimą darbe. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.283 straipsnio 2 dalyje įtvirtina įstatymų leidėjo nuostata, kad fiziniam asmeniui sveikatos sužalojimo atveju turi būti atlyginamos negautos pajamos, kurias jis būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota. CK 6.288 straipsnio 3 dalyje įtvirtinti dveji su nukentėjusio asmens suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu susijusios žalos atlyginimo mokėjimo būdai: periodinėmis išmokomis arba visos žalos dydžio vienkartine išmoka. Šiuo atveju, ieškovas žalą reikalauja atlyginti periodinėmis išmokomis. Nukentėjusio asmens iki suluošinimo ar kitokio sužalojimo gautos pajamos apskaičiuotos nustatant jo vidutinį mėnesio pajamų dydį. Ieškovo vidutinis mėnesinis darbo užmokesti iki nelaimingo atsitikimo darbe buvo 419,90 Eur (510 val. × 2,47 Eur / 3 mėn.). Nelaimingas atsitikimas darbe įvyko 2015 m. rugsėjo 4 d. Nuo 2015 m. rugsėjo 5 d. iki 2016 m. birželio 28 d. (iš viso 9 mėnesius) ieškovas buvo visiškai nedarbingas, todėl minėtu laikotarpiu neteko galimybės gauti 100 procentų pajamų, t. y. 419,90 Eur per mėn. Esant tokiai situacijai, ieškovas minėtu laikotarpiu negavo 3 779,10 Eur (419,90 Eur × 9 mėn.) pajamų. Nuo 2016 m. birželio 29 d. iki 2016 m. gruodžio 28 d. (iš viso 6 mėnesius) ieškovas buvo netekęs 45 procentų darbingumo, todėl minėtu laikotarpiu neteko galimybės gauti 45 procentų pajamų, t. y. 188,96 Eur per mėn. (419,90 Eur × 45 proc.). Esant tokiai situacijai, ieškovas minėtu laikotarpiu negavo 1 133,76 Eur (188,96 Eur × 6 mėn.) pajamų. Nuo 2016 m. gruodžio 28 d. iki 2017 m. gruodžio 27 d. (iš viso 12 mėnesių) ieškovas buvo netekęs 35 procentų darbingumo, todėl minėtu laikotarpiu neteko galimybės gauti 35 procentų pajamų, t. y. 146,97 Eur per mėn. (419,90 Eur × 35 proc.). Esant tokiai situacijai, ieškovas minėtu laikotarpiu negavo 1 763,64 Eur (146,97 Eur × 12 mėn.) pajamų. Nuo 2017 m. gruodžio 28 d. neterminuotai ieškovas yra netekęs 20 procentų darbingumo, todėl šiuo laikotarpiu neteko ir neteks ateityje galimybės gauti 20 procentų pajamų, t. y. 83,98 Eur per mėn. (419,90 Eur × 20 proc.). Ieškovui šiuo metu 49 metai, o tai reiškia, kad jam iki pensinio amžiaus (65 metai) yra likę apie 16 metų. Senatvės pensijos amžiaus sukakties diena 2034 m. kovo 19 d. Nuo 2017 m. gruodžio 28 d. iki 2034 m. kovo 19 d. yra 194 mėn. Esant tokiai situacijai, ieškovas minėtu laikotarpiu negaus 16 292,12 Eur (83,98 Eur × 194 mėn.) pajamų. Iš Sodros ieškovo gauta bendra ligos išmokų, netekto darbingumo periodinių kompensacijų, netekto darbingumo išmokų, netekto darbingumo pensijų suma yra 7563,28 Eur. Ieškovo patirta turtinė žala (negautos pajamos) 3 779,10 Eur + 1 133,76 Eur + 1 763,64 Eur + 16 292,12 Eur = 22 968,62 Eur. Ieškovo gauta bendra ligos išmokų, netekto darbingumo periodinių kompensacijų, netekto darbingumo išmokų, netekto darbingumo pensijų suma nepadengia visos ieškovo patirtos turtinės žalos, todėl ieškovui priteistina neatlyginta 15 405,34 Eur (22 968,62 Eur – 7 563,28 Eur) žala. Nuo 2015 m. rugsėjo 4 d. iki 2034 m. kovo 19 d. yra 222 mėnesiai, todėl atsakovo ieškovui mokėtinas žalos atlyginimas per šį laikotarpį yra 69,39 Eur per mėnesį (15 405,34 Eur/ 222 mėn.). Dėl nelaimingo atsitikimo darbe ieškovas taip pat patyrė neturtinę žalą, nes dėl sužalojimo ieškovas ilgą laiką visiškai negalėjo vaikščioti, ilgą laiko tarpą galėjo judėti tik neįgaliojo vežimėlio pagalba, o vėliau tik su ramentais. Po patirtos traumos iki tol buvęs žvalus, sveikas ir darbingas vyras, prarado galimybę dirbti, bendrauti su kolegomis, gyventi prasmingą ir visavertį gyvenimą. Ieškovo gijimo procesas buvo ilgas ir skausmingas, sukėlęs ieškovui daug dvasinių kančių ir nepatogumų. Nors šiuo metu ieškovas juda ir vaikšto savarankiškai, t. y. be neįgaliojo vežimėlio, ramentų ar kitų žmonių pagalbos, tačiau visiškai sveikas nėra ir nebus. Ieškovas nebegali judėti taip tvirtai ir užtikrintai kaip ankščiau. Ieškovas, atsižvelgdamas į aukščiau minėtas aplinkybes, kasacinio teismo praktiką bei remdamasis CK 6.250 straipsniu, savo patirtą neturtinę žalą vertina 10 000 Eur suma. Kadangi atsakovė ieškovui yra pervedusi 600 Eur draudimo išmoką, ieškovas šia suma sumažino prašomą priteisti neturtinę žalą iki 9 400 Eur (10 000 Eur – 600 Eur).

2.       Atsakovė UAB „Lukšių pieninė“ pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas (3 t., e. b. l. 3-11). Nurodė, kad viena iš būtinų sąlygų civilinei atsakomybei atsirasti yra asmens, dėl kurio veiksmų atsirado žala, kaltė. Ieškovas visiškai nepagrįstai teigia, kad atsakovė nevykdė savo pareigos užtikrinti darbuotojui saugias ir sveikas darbo sąlygas. Ieškovas iki nelaimingo atsitikimo 2015 m. rugsėjo 4 d. buvo supažindintas su visais rizikos veiksniais ir priemonėmis, kurių privaloma imtis siekiant išvengti neigiamų pasekmių. Atsakovas periodiškai kartą metuose visiems darbuotojams veda darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimus ir ieškovas paskutinį kartą supažindintas su Gamybos darbininkų saugos ir sveikatos instrukcija Nr. 9, patvirtinta atsakovės direktoriaus 2005 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. 2, 2014 m. lapkričio 19 d. Būtent dėl šių instrukcijų nuostatų nesilaikymo ir didelio paties ieškovo neatsargumo ar nerūpestingumo įvyko nelaimingas atsitikimas, dėl kurio kaltę turi prisiimti tik pats ieškovas. Ieškovui 2014 m. kovo 20 d. buvo išduoti specialūs rūbai ir avalynė, taigi atsakovė suteikė ieškovui reikalingas asmenines apsaugos priemones, kad ieškovas galėtų saugiai dirbti darbo vietoje. UAB „Lukšių pieninė“ 2006 m. birželio 9 d. direktoriaus įsakymu Nr. 65 patvirtinti profesinės rizikos vertinimo duomenys-ataskaita Fizinių veiksnių tyrimo protokolo Nr. 06-238- darbo vietai duomenys dėl galimų rizikų gamybos darbininkui varškės ceche, taip pat naujai atlikta 2018 m. rugsėjo 26 d. UAB „Lukšių pieninė“ profesinės rizikos vertinimo duomenys –ataskaita patvirtina, kad nėra jokios atsakovės kaltės dėl ieškovo patirto nelaimingo atsitikimo darbe, nes atsakovė kaip darbdavys ėmėsi visų darbo saugumą užtikrinančių priemonių, nepažeidė jokių saugos ir sveikatos norminių teisės aktų, patalpoje, kurioje įvyko nelaimingas atsitikimas, nėra palaikoma minusinė patalpa. Darbo patalpa buvo tvarkinga, nereikalingų daiktų ar įrangos nebuvo, grindys lygios, tiriant nelaimingą atsitikimą nebuvo nustatyta, kad ant jų buvo papilta kažko slidaus. Be to, negalima reikalauti iš darbdavio neįmanomų dalykų, t. y. neįmanoma užtikrinti, jog bet koks nešvarumas būtų išvalomas tuoj pat, nedelsiant. Pastebėjęs, kad grindys šlapios, jeigu taip buvo, ieškovas turėjo suprasti, jog gali paslysti ir galėjo/privalėjo pats imtis priemonių pašalinti grindų slidumą, tuo labiau, kad taip elgtis jį įpareigojo darbo tvarkos taisyklės, su kuriomis buvo supažindintas. Todėl akivaizdu, kad ieškovui būnant pakankamai rūpestingu ir laikantis saugumo instrukcijų, t. y. pasisaugojus bei pasistengus numatyti galimus pavojus, nelaimingo atsitikimo būtų išvengta. Ieškovo patirta trauma galėjo būti iki įvykio ieškovo turėtų kaulų lūžių ir buvusios sveikatos būklės ir ligų priežastis ir pasekmė. Ieškovo sveikatos kortelėje 2015 m. balandžio 21 d. užfiksuota, kad ieškovas prieš 7 metus yra turėjęs traumą, t.y. atvirą abiejų blauzdos kaulų lūžį, operuotas metalo plokšte, ir prieš 1 metus pradėjo jausti operuotoje srityje skausmą, krypsta pėda. Ieškovo sveikatos kortelės užfiksuoti sveikatos duomenys patvirtina, kad dar tais pačiais 2015 metais pavasarį jis operuotas ir dėl operacijos iki įvykio 2015 m. rugsėjo 4 d. jis dažnai turėjo nedarbingumą. Iš VSDFV pažymos apie ieškovui išmokėtas išmokas matyti, kad kelių mėnesių laikotarpyje iki nelaimingo atsitikimo 2015 m. rugsėjo 4 d. ieškovas kas mėnesį nuo kelių dienų iki kelių savaičių būdavo nedarbingas ir gaudavo ligos išmoką. Toks ieškovo dažnas nedarbingumas nuo pat 2015 metų kovo mėn. iki 2015 m. rugsėjo 4 d. leidžia pagrįstai manyti, kad nelaimingo atsitikimo dieną ieškovas pats nebuvo pakankamai rūpestingas ir dėl savo sveikatos būklės apskritai negalėjo dirbti, tačiau darbdavio apie savo sveikatos būklę neinformavo. Nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų, kurie būtų priežastiniame ryšyje su pasekmėmis, nėra atsakovės prievolės atlyginti turtinę ar neturtinę žalą. Ieškovas žalą reikalauja atlyginti periodinėmis išmokomis, tačiau ieškovo nurodomas turtinės žalos dydžio apskaičiavimas yra netikslus. Su Ieškovo skaičiavimu atsakovė nesutinka, kadangi ieškovas niekada nuo pat įdarbinimo pradžios nedirbo maksimalaus leistino darbo laiko – ieškovas 2015 metais iki įvykio turėjo galimybę maksimaliai dirbti 2010 val., tačiau iš jų dirbo tik 665 val., t.y. faktiškai dirbo tik 33,08 proc. maksimalaus leistino dirbti darbo laiko. Ieškovo vidutinis darbo užmokestis per visą įdarbinimo laikotarpį buvo 299,16 Eur. Kadangi 2015 metais sveikata jau neleido dirbti viso darbo laiko ieškovo vidutinis darbo užmokestis dėl dažno nedarbingumo sumažėjo iki 252,79 Eur (2 022,31 Eur / 8 mėn., atskaičius mokesčius). Taigi, skaičiuojant, kad ieškovo vidutinis darbo užmokestis buvo 252,79 Eur, skaičiuojant nuo įvykio 2015 m. rugsėjo 4 d. iki 2017 m. gruodžio 28 d. ieškovas būtų gavęs iš viso 7 078,12 Eur darbo užmokesčio, atskaičius mokesčius (252,79 Eur x 28 mėn.). Sodra ieškovui per nurodytą terminą išmokėjo 7 563,28 Eur ligos išmoką ir netekto darbingumo kompensaciją. Be to, pagal deklaracijas Valstybinei mokesčių inspekcijai ieškovas dar turi teisę susigrąžinti 708 Eur dėl neapmokestinto pajamų dydžio (NPD).  Įvertinus pateiktą detalizaciją ir byloje esančius duomenis dėl ieškovo gautų išmokų, turi būti pripažinta, kad ieškovui Sodra visiškai padengė jo vidutinį darbo užmokestį, todėl jis negali reikalauti žalos iš atsakovo dėl neva negautų pajamų už laikotarpį nuo įvykio iki 2017 m. gruodžio 28 d. Jeigu teismas manytų, kad turtinė žala ieškovui priteistina, žala periodinėmis išmokomis galėtų būti skaičiuojama nebent nuo 252,79 Eur ieškovo vidutinio darbo užmokesčio ir sudarytų ne daugiau kaip 50,56 Eur per mėnesį (252,79 Eur x 20 proc.). Be to, ieškovas gavo netekto darbingumo kompensacijas (periodines ir vienkartines) iš Sodros 2018 metais, ir tikėtina, gaus jas ateityje pagal nustatytą nedarbingumo lygį, kaip nustato teisės aktai. Taigi, dėl išmokų mokėjimo vėlesniais laikotarpiais ieškovas turi teisę kreiptis į Sodrą ir nepagrįstai siekia šią naštą perkelti darbdaviui, mokėjusiam visus mokesčius valstybei, kad vadovaujantis teisės aktais jo darbuotojai galėtų gauti teisės aktuose numatytas išmokas. Atkreipė dėmesį, kad atsakovė 2017 m. gegužės 5 d. ieškovui geranoriškai pervedė draudimo išmoką – 600 Eur, todėl ieškovas savo patikslintame ieškinyje visiškai nepagrįstai šią sumą priskyrė kaip neturtinės žalos atlyginimą, nors atsakovė niekada nepripažino savo kaltės dėl nelaimingo atsitikimo. Jeigu visgi būtų nustatyta atsakovės kaltė, nurodyta draudimo išmoka pirmiausia turi būti laikoma kaip padengianti ieškovo turtinę žalą. Ieškovo nurodomas neturtinės žalos dydis yra visiškai nepagrįstas ir turėtų būti atmestas arba mažintinas, jeigu būtų nustatyta atsakovės kaltė. Ieškovas neįrodo jokių patiriamų nepatogumų dėl patirtos traumos. Priešingai, atsakovės žiniomis, ieškovas dirba fizinės jėgos reikalaujantį darbą pas ūkininkus, taigi negalima sutikti, kad jo sveikatos būklė itin pablogėjo.

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3.       Marijampolės apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 18 d. sprendimu ieškovo patikslintą ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovui R. C. iš atsakovės UAB „Lukšių pieninė“ turtinę žalą (negautas pajamas) periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 58,44 Eur nuo 2015 m. rugsėjo 4 d. iki 2034 m. kovo 19 d., priteistas išmokas indeksuojant teisės aktų nustatyta tvarka, 5 000 Eur neturtinę žalą ir 5 proc. procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2018 m. liepos 24 d., ir iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kitoje dalyje ieškinį atmetė ir paskirstė bylinėjimosi išlaidas (3 t., e. b. l. 23-40).

4.       Teismas pažymėjo,  pagal nelaimingo atsitikimo darbe metu galiojusio Lietuvos Respublikos darbo kodekso (2015 m. balandžio 16 d. redakcija) 248 straipsnio nuostatas, darbdavio materialinė atsakomybė atsiranda, kai: darbuotojas sužalojamas ar miršta arba suserga profesine liga, jeigu jis nebuvo apdraustas nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu; žala padaroma sugadinant, sunaikinant arba prarandant darbuotojo turtą; kitokiu būdu pažeidžiami darbuotojo ar kitų asmenų turtiniai interesai; darbuotojui padaroma neturtinė žala. DK 246 straipsnyje numatyta, kad materialinė atsakomybė atsiranda, kai yra visos šios sąlygos: 1) padaroma žala; 2) žala padaroma neteisėta veika; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo; 4) yra pažeidėjo kaltė; 5) pažeidėjas ir nukentėjusioji šalis teisės pažeidimo metu buvo susiję darbo santykiais; 6) žalos atsiradimas yra susijęs su darbo veikla. Jei nėra visų būtinų sąlygų atsakomybei kilti, darbdavys tokios žalos atlyginti neprivalo.

5.       Teismas nustatė, kad ieškovas 2014 m. lapkričio 19 d., t. y. iki nelaimingo atsitikimo 2015 rugsėjo 4 d., buvo supažindintas su rizikos veiksniais ir priemonėmis, kurių privaloma imtis, siekiant išvengti neigiamų pasekmių. Darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimų darbo vietoje registravimo žurnalas patvirtina, kad ieškovas išklausė ir susipažino su Gamybos darbininkų saugos ir sveikatos instrukcija Nr. 9 (toliau – Instrukcija). Pagal šios Instrukcijos 6 punktą, ieškovas buvo instruktuotas atliekant darbą neskubėti, būti atidžiu ir atsargiu, pagal 23 punktą – darbo vietą bei darbo zoną laikyti švarią, neužkrauti praėjimų pašaliniais daiktais bei kitomis medžiagomis; gaminius, tarą ir instrumentus išdėstyti taip, kad netrukdytų darbo ir gamybos proceso. Taip pat ieškovas buvo instruktuotas būti atidžiu vaikštant drėgnomis grindimis, nuolat šalinti grindų slidumą savo darbo vietoje bei zonoje (Instrukcijos 26 punktas). Ieškovui 2014 m. kovo 20 d. buvo išduoti specialūs rūbai ir avalynė. 2015 rugsėjo 17 d. Nelaimingo atsitikimo darbe akte nurodyta, kad perkraunant dėžes su produktais ieškovui kryptelėjo–slystelėjo koja, jis prarado pusiausvyrą ir krito, kliudydamas kitą dėžę, todėl gavo traumą, tačiau iš ieškovo paaiškinimo raštu matyti, kad jis stūmė dėžes ir paslydo. Ieškovas 2019 m. vasario 1 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad jis traukė dėžes, slydo koja ir virto. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovas patyrė traumą, atlikdamas darbines funkcijas. Teismas, remiantis atliktos teismo medicinos ekspertizės akto Nr. 0135/19 išvada, nustatė, kad ieškovo R. C. 2015 m. rugsėjo 4 d. patirta trauma neturi priežastinio ryšio ir pasekmių su iki šio įvykio prieš 7 metus ieškovo turėta trauma, taip pat R. C. asmens sveikatos istorijoje nėra duomenų apie kitas ligas ar patologijas, galėjusias įtakoti ieškovo 2019 m. rugsėjo 4 d. patirtą traumą.

6.       Teismas pažymėjo, kad nors civilinėje byloje esanti medžiaga patvirtina, jog atsakovė ieškovą buvo supažindinusi pasirašytinai su instrukcijomis, t. y. ieškovas buvo supažindintas su rizikos veiksniais ir priemonėmis, kurių turi imtis siekiant išvengti neigiamų pasekmių, tačiau iš fizinių veiksnių tyrimo protokolo Nr. 18-391 darbo vietai duomenų matyti, kad gamybos ceche kritimo ant lygaus paviršiaus pavojus – slidus pagrindas dėl išsiliejusių produktų (vanduo) rizika yra labai maža ir atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad patalpose, kuriose įvyko nelaimingas atsitikimas esanti grindų danga yra saugi vaikščioti ir dirbti darbus, kokius ir dirbo ieškovas – traukti ar stumti sūrių prikrautas dėžes. Teismas, remdamasis liudytojo V. M. prarodymais, nustatė, kad patalpų, kuriose dirbo ieškovas, grindys būdavo nuolat drėgnos dėl atliekamo darbo pobūdžio, o ant jų esantys nešvarumai pagal nustatyta tvarką būdavo nuplaunami su šepečiu ir vandeniu. Todėl teismas darė išvadą, kad dėl tos patalpos, kurioje dirbo ieškovas, vykusių gamybinių procesų ir nešvarumų valymo būdo, grindų danga būna nuolat drėgna ir atliekant darbines funkcijas darbuotojui yra didesnė rizika paslysti. Esant tokioms aplinkybėms, darbdavys turėjo imtis visų priemonių, kurios padėtų maksimaliai sumažinti galimybę darbuotojui patirti traumą. Teismas sprendė, kad atsakovė, nors ir instruktavo ieškovą kaip jis turi elgtis, vykdydamas jam pavestas darbo funkcijas, tačiau nesiėmė visų reikiamų priemonių, kad ieškovui būtų realiai užtikrintos saugios darbo sąlygos. Teismas, išnagrinėjęs bylą, nerado pakankamų teisinių prielaidų manyti ieškovą buvus tiek neatidžiu, nerūpestingu, neapdairiu ir neatsargiu, kad kaltė ar jos dalis dėl įvykio tektų ir jam.

7.       Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovė siekė išvengti atsakomybės dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe, nes ieškovui nebuvo įteiktas Nelaimingo atsitikimo darbe aktas, atsakovės atsakingas darbuotojas suklastojo ieškovo parašą ant Nelaimingo atsitikimo darbe akto, iš ieškovo paaiškinimų matyti, kad jis darbdavio atsakingo darbuotojo buvo prašomas gydymo įstaigoje sakyti, kad trauma įvyko namie. Nors bylos nagrinėjimo metu atsakovės atstovė ir neigė atsakovės kaltę, tačiau iš bylos duomenų ir šalių paaiškinimų matyti, kad atsakovė po nelaimingo atsitikimo darbe sumokėjo ieškovui 600 Eur sumą. Ir nors atsakovė, pervesdama šią pinigų sumą neįvardino, kad tai yra žalos atlyginimas, tačiau toks atsakovės elgesys taip pat leidžia daryti išvadą, kad atsakovė, sumokėdama 600 Eur, iš esmės pripažino savo kaltę ar jos dalį. Atsižvelgiant į tai teismas sprendė, kad yra pagrindas atsirasti darbdavio atsakomybei, esant kaip žalą padariusio asmens, kaltei.

8.       Dėl priteistino turtinės žalos dydžio teismas pažymėjo, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog ieškovas nuo 2015 m. rugsėjo 4 d. iki 2016 m. birželio 28 d. buvo nedarbingas ir gavo ligos pašalpą, nuo 2016 m. birželio 29 d. iki 2016 m. gruodžio 28 d. ieškovui buvo nustatytas 45 procentų netektas darbingumas, nuo 2016 m. gruodžio 28 d. iki 2017 m. gruodžio 27 d. buvo nustatytas 35 procentų netektas darbingumas, o nuo 2017 m. gruodžio 28 d. neterminuotam laikotarpiui nustatytas 20 procentų netektas darbingumas. Ieškovo vidutinis darbo užmokestis skaičiuojamas pagal atsakovės į bylą pateiktus dokumentus. Vidutinis darbo užmokestis apskaičiuotinas pagal tuo metu galiojusias Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. Nutarimu Nr. 650 patvirtintą „Darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo“ (toliau – aprašas) III skyriaus nuostatas (galiojanti redakcija nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. liepos 1 d.). Iš teismui pateiktų įrodymų apie ieškovui priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį, vadovaujantis aprašo nuostatomis, matyti, kad apskaičiuojant ieškovo vidutinį darbo užmokestį, vertinamąjį laikotarpį sudaro 2015 metų birželio, liepos ir rugpjūčio mėnesiai. Iš atsakovės pateiktos 2019 m. birželio 17 d. pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas, priskaitymų–išskaitymų žiniaraščių, mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščių matyti, kad ieškovas UAB „Lukšių pieninė“ 2015 m. birželio mėnesį nedirbo, nes buvo nedarbingas, liepos mėnesį nedirbo, nes atostogavo, taigi šiais mėnesiais ieškovas faktiškai nedirbo. Teismas pažymėjo, kad pagal aprašo 7.1 punktą apskaičiuojant vidutinį darbo užmokestį yra skaičiuojamas laikotarpis – 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis, tačiau atsižvelgiant į tai, kad ieškovas iš paskutinių 3 mėnesių (2015 m. birželio, liepos ir rugpjūčio) faktiškai dirbo tik 2015 m. rugpjūtį, į tai, kad pagal aprašo 7.5 punktą, apskaičiuojant vidutinį darbo užmokestį, neįskaitomos valandos, kai darbuotojas dėl pateisinamų priežasčių nedirbo įmonėje, teismas sprendė, kad ieškovo vidutinis darbo užmokestis skaičiuotinas tik pagal 2015 m. rugpjūčio mėnesį faktiškai dirbtų valandų skaičių, t. y. 152 valandas. Ginčo dėl ieškovui paskaičiuoto vidutinio valandinio užmokesčio dydžio byloje nėra, todėl laikytina, kad dėl ieškovo vidutinis valandinio darbo užmokestis buvo 2,47 Eur, atitinkamai ieškovo vidutinis darbo užmokestis buvo 375,44 Eur (152 val. x 2,47 Eur).

9.       Teismas iš byloje esančių duomenų nustatė, kad ieškovas nuo 2015 m. rugsėjo 5 d. iki 2016 m. birželio 28 d. (9 mėnesius) buvo visiškai nedarbingas, todėl minėtu laikotarpiu neteko galimybės gauti 100 procentų pajamų, t. y. 375,44 Eur per mėnesį, o minėtu laikotarpiu negavo 3 378,96 Eur (375,44 Eur × 9 mėnesiai) pajamų. Nuo 2016 m. birželio 29 d. iki 2016 m. gruodžio 28 d. (6 mėnesius) ieškovas buvo netekęs 45 procentų darbingumo, todėl minėtu laikotarpiu neteko galimybės gauti 45 procentų pajamų, t. y. 168,95 Eur per mėnesį (375,44 Eur × 45 procentų), o minėtu laikotarpiu negavo 1 013,69 Eur (168,95 Eur × 6 mėn.) pajamų.  Nuo 2016 m. gruodžio 28 d. iki 2017 m. gruodžio 27 d. (12 mėnesių) ieškovas buvo netekęs 35 procentų darbingumo, todėl minėtu laikotarpiu neteko galimybės gauti 35 procentų pajamų, t. y. 131,40 Eur per mėn. (375,44 Eur × 35 procentų), taigi šiuo laikotarpiu negavo 1 576,85 Eur (131,40 Eur × 12 mėnesį) pajamų. Nuo 2017 m. gruodžio 28 d. neterminuotai ieškovas yra netekęs 20 procentų darbingumo, todėl šiuo laikotarpiu neteko ir neteks ateityje galimybės gauti 20 procentų pajamų, t. y. 75,09 Eur per mėn. (375,44 Eur × 20 procentų). Ieškovo senatvės pensijos amžiaus sukakties diena yra 2034 m. kovo 19 d. Nuo 2017 m. gruodžio 28 d. iki 2034 m. kovo 19 d. yra 194 mėn. Esant tokioms aplinkybėms, ieškovas minėtu laikotarpiu negaus 14 567,07 Eur (75,09 Eur × 194 mėnesį) pajamų. Iš Sodros ieškovo gauta bendra ligos išmokų, netekto darbingumo periodinių kompensacijų, netekto darbingumo išmokų, netekto darbingumo pensijų suma yra 7 563,28 Eur. Ieškovo patirta turtinė žala (negautos pajamos) 3 378,96 Eur + 1013,69 Eur + 1 576,85 Eur + 14 567,07 Eur = 20 534,57 Eur. Ieškovo gauta bendra ligos išmokų, netekto darbingumo periodinių kompensacijų, netekto darbingumo išmokų, netekto darbingumo pensijų suma nepadengia visos ieškovo patirtos turtinės žalos, todėl ieškovui iš atsakovės priteistinas turtinės žalos (negautų pajamų) dydis yra 12 973,29 Eur (20 536,57 Eur – 7 563,28 Eur). Ieškovui pasirinkus žalos atlyginimo mokėjimo būdą – periodinėmis išmokomis (CK 6.288 straipsnio 3 dalis), žala turi būti būti atlyginta nuo jos padarymo dienos (CK 6.288 str. 1 dalis), t. y. nuo nelaimingo atsitikimo darbe – 2015 m. rugsėjo 4 d., iki ieškovui sueis pensinis amžiaus, t. y. iki 2034 m. kovo 19 d. Nuo 2015 m. rugsėjo 4 d. iki 2034 m. kovo 19 d. yra 222 mėnesiai. Atsižvelgiant į paskaičiuotą ieškovo vidutinį darbo užmokestį, į tai, kad ieškovui yra nustatytas 20 procentų nedarbingumas neterminuotai, į ieškovo turimą išsilavinimą, amžių ir galimybes persikvalifikuoti, teismas sprendė, kad ieškovo pareikštas reikalavimas priteisti iš atsakovės periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 69,39 Eur nuo 2015 m. rugsėjo 4 d. iki 2034 m. kovo 19 d. turtinę žalą (negautas pajamas) ieškovui, tenkintinas iš dalies ir priteisė turtinę žalą periodinėmis išmokomis mokamomis kas mėnesį po 58,44 Eur per mėnesį (12 973,29 Eur / 222 mėn.). Priteistos išmokos indeksuotinos teisės aktų nustatyta tvarka.

10.       Dėl ieškovo prašomos priteisti neturtinė žalos dydžio teismas pažymėjo, kad ieškovas po patirtos traumos negalėjo vaikščioti, vėliau galėjo judėti tik su pagalbinėmis priemonėmis, 2016 m. balandžio 21 d. įrašas asmens sveikatos istorijoje patvirtina, kad ieškovui leista vaikščioti be ramentų tik nuo 2016 m. balandžio 21 d., t. y. po traumos patyrimo praėjus daugiau nei 7 mėnesiams (sveikatos istorijos 78 lapas), gijimo procesas buvo ilgas – tą patvirtina ieškovo asmens sveikatos istorijoje gydytojų užfiksuoti ieškovo nusiskundimai (sveikatos istorijos 80, 85, 87, 91 puslapiai) darbingumas visiškai neatsistatė, nuo 2017 m. gruodžio 28 d. neterminuotai yra netekęs 20 procentų nedarbingumo. Teismas, atsižvelgęs į Lietuvos Aukščiausio Teismo praktikoje suformuotus neturtinės žalos atlyginimo kriterijus ir į tai, kad ieškovas dėl traumos patiria sunkumų ieškant darbo ir jį dirbant; į tai, kad jo darbingumas visiškai neatsistatė, į tai, kad ieškovas patyrė fizinį skausmą, ilgą gydymą, taip pat patyrė dvasinių išgyvenimų, netikrumą dėl ateities, socialinės adaptacijos ir pan., į šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei į kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, sprendė, kad iš atsakovės ieškovo naudai priteistina 5 000 Eur neturtinė žala bei 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą neturtinę žalą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

11.       Tenkinus ieškinį iš dalies dėl atsakovei iš ieškovo priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžio teismas pažymėjo, kad atsakovės prašoma priteisti 6 115,45 Eur suma už advokato teisinę pagalbą yra aiškiai per didelė, neatitinkanti protingumo, sąžiningumo ir teisingumo reikalavimų, todėl mažintina iki 5 000 Eur. Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovė nepagrįstai į bylinėjimosi išlaidas įtraukė 770,77 Eur sumą už atsiliepimų į patikslintą ieškinį rengimą, kadangi ieškinys buvo patikslintas iš esmės tik tikslinant prašomos turtinės žalos dydį, mokėjimo būdą. Teismas taip pat sprendė, kad atsakovei neatlygintinos jos patirtos išlaidos už teismo ekspertizę, nes ekspertizė buvo paskirta atsakovės iniciatyva, atsakovei siekiant įrodyti, kad būtent ieškovas kaltas dėl neįvykusio nelaimingo atsitikimo darbe, nors po to atsakovės atstovė teismo posėdžio metu ir prašė teismo nesiremti tos ekspertizės išvada. Mažindamas atsakovės prašomų bylinėjimosi išlaidų sumą teismas taip pat įvertino ginčo pobūdį ir šalių elgesį proceso metu, atkreipė dėmesį, kad byloje nagrinėjami klausimai nereikalavo specialių žinių, byloje nebuvo keliamas naujas ar sudėtingas teisės taikymo ar aiškinimo klausimas.

III.       Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

12.       Apeliaciniu skundu atsakovės UAB „Lukšių pieninė“ įgaliotas atstovas advokatas R. Viliušis prašo Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo patikslintą ieškinį atmesti, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas (3 t., e. b. l. 48-60). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1.                      Pirmosios instancijos teismas spręsdamas, kad yra atsakovės kaltė dėl ieškovės patirto nelaimingo atsitikimo darbe, kadangi ieškovas gavo traumą darbo vietoje atlikdamas darbines funkcijas, visiškai nevertino paties ieškovo galimai didelio neatsargumo, ir priėjo nepagrįstos išvados, kad atsakovė nevykdė savo pareigos užtikrinti darbuotojui saugias ir sveikas darbo sąlygas. Ieškovas iki nelaimingo atsitikimo 2015 m. rugsėjo 4 d. buvo supažindintas su visais rizikos veiksniais ir priemonėmis, kurių privaloma imtis siekiant išvengti neigiamų pasekmių. Vadovaujantis Gamybos darbininkų saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 9 6-uoju punktu, ieškovas buvo instruktuotas atliekant darbą neskubėti, būti atidus ir atsargus; 7-as, 15-tas punktas įpareigojo naudoti specialius jam išduotus rūbus ir avalynę, sekti, kad dėvima apranga būtų tvarkinga ir švari. Ieškovas taip pat turėjo pareigą darbo vietą bei darbo zoną laikyti švarią, neužkrauti praėjimų pašaliniais daiktais bei kitomis medžiagomis; gaminius, tarą ir instrumentus išdėstyti taip, kad netrukdytų darbo ir gamybos proceso (23 punktas); būti atidus vaikštant drėgnomis grindimis, nuolat šalinti grindų slidumą savo darbo vietoje bei zonoje (26 punktas). Į bylą yra pateikti įrodymai, kad įmonėje buvo laikomasi Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo reikalavimų – darbuotojams užtikrinta saugi darbo vieta, aplinka, suteiktos priemonės ir specialūs drabužiai bei avalynė; įmonėje atliktas profesinės rizikos vertinimas, parengti įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos vietiniai norminiai teisės aktai, darbo santykių metu ieškovas buvo instruktuotas pagal saugos ir sveikatos instrukcijas, kurios susijusios su jo darbo funkcijomis – įmonė ėmėsi visų reikiamų priemonių darbo saugumui užtikrinti. Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvieno darbuotojo pareiga yra vykdyti įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos norminių dokumentų reikalavimus ir darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus, su kuriais jie supažindinti ir apmokyti juos vykdyti, ir kaip galima labiau rūpintis savo ir kitų darbuotojų sauga ir sveikata remiantis savo žiniomis ir vadovaujantis padalinio vadovo, darbdaviui atstovaujančio asmens duotais nurodymais. Ieškovas, apklausiamas 2019 m. vasario 26 d. teismo posėdžio metu į teisėjo klausimą, ar jis kėlė klausimą dėl slidumo, patvirtino, kad niekada nekėlė klausimo dėl jo nurodomo neva nuolatinio grindų slidumo, neatkreipė į tai darbdavio vadovybės dėmesio. Ieškovui tokio poreikio ir nebuvo, nes grindys yra saugios – liudytojai patvirtino, kad kitų darbuotojų paslydimų ar traumų per daugelio metų įmonės veiklos laikotarpį ir nėra buvę (įmonė veikia nuo 1939 metų), kas tik patvirtina, kad grindų danga atitinka jai gamybos patalpoms keliamus reikalavimus ir paskirtį. Tuo tarpu nelaimingas atsitikimas įvyko pačiam ieškovui elgiantis ne pagal instrukcijas. Ieškovas pastebėjęs, kad darbo aplinkoje kilo netipinė situacija, t. y., kad grindys slidžios ir nesaugios, iš esmės privalėjo apie tai informuoti darbdavį (asmenį, kuriam buvo pavaldus, t.y. meistrą) arba pats pašalinti grindų slidumą savo darbo vietoje, ieškovas šią savo pareigą žinojo, tačiau apie tokią situaciją darbdavio neinformavo, tęsė darbą, pažeisdamas teisės aktus. Vien ta aplinkybė, kad ieškovas darbo vietoje paslydo, nereiškia, jog įmonė savaime pažeidė darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančius teisės aktus.

1.2.                      Atsakovė nesiekė nuslėpti, kad nelaimingas atsitikimas įvyko darbe ir niekada neneigė šios aplinkybės dėl įvykio darbe, nes tai patvirtina pats nelaimingo atsitikimo darbe akto surašymas. Ieškovo teiginys, kad atsakovės darbuotojas jam nurodęs sakyti gydymo įstaigoje, jog trauma įvyko namie, tėra gynybinė versija, nes pats ieškovas 2019 m. vasario 26 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad gydytojams pasakė, kad nelaimingas atsitikimas įvyko namuose, nes „labai skaudėjo, nesigaudžiau, buvau pasimetęs“. Be to, visiškai nesutiktina su teismo išvada, kad atsakovė siekė išvengti atsakomybės dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe, nes ieškovui neva nebuvo įteiktas Nelaimingo atsitikimo darbe aktas, atsakovės atsakingas darbuotojas suklastojo ieškovo parašą ant Nelaimingo atsitikimo darbe akto. Liudytojas V. M. 2019 m. vasario 26 d. teismo posėdyje paaiškino, kad buvo gavęs ieškovo parašą ant pradinio Nelaimingo atsitikimo darbe akto, pats buvo atvažiavęs į Šakius pas ieškovą, tačiau vėliau jam paskambino darbo inspekcija ir paprašė pakeisti kodą ant akto. Kadangi reikėjo skubėti pateikti aktą, ieškovo parašo negavo, tačiau nuoširdžiai tikėjo, kad tokiu būdu ieškovas greičiau gaus išmokas iš Sodros. Dėl šio įvykio liudytojas V. M. nurodė teismui labai besigailintis ir patikino, kad norėjo tik padėti ieškovui, o ne jam pakenkti.

1.3.                      Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino paskirtos teismo ekspertizės išvadas, kadangi byloje yra pakankamai duomenų, jog ekspertizės akto išvados būtų įvertintos kritiškai ir atmestos. ekspertas įvertino Ieškovo patirtą traumą tik anatomiškai, nevertinant bendros ieškovo sveikatos būklės, galimai nesant Ieškovo sveikatos kortelėje pakankami duomenų. Iš į bylą pateiktos VSDFV pažymos apie ieškovui išmokėtas išmokas matyti, kad kelių mėnesių laikotarpyje iki nelaimingo atsitikimo ieškovas kas mėnesį nuo kelių dienų iki kelių savaičių būdavo nedarbingas ir gaudavo ligos išmoką. Ieškovo į bylą pateiktoje sveikatos istorijos kortelėje 2015 m. balandžio 21 d. užfiksuota, kad ieškovas gydytojui skundėsi, kad „prieš 1 metus pradėjo jausti oper. srityje skausmą, krypsta pėda“; 2015 m. gegužės 5 d. operuotas, 2015 m. birželio 4 d. užfiksuota, kad skundėsi, jog „skauda einant kairę čiurną“, 2015 m. birželio 9 d. taip pat užfiksuota, kad skundžiasi kairės kojos skausmu, 2015 m. birželio 19 d. užfiksuota, kad „koja sutinusi ties kulkšnimi, skauda vaikštant“. 2015 m. birželio 27 d. užfiksuota, kad čiurnos sritis sutinusi, skausminga. Tokį elgesį teismas turėjo vertinti kaip didelį paties ieškovo neatsakingumą neinformuojant darbdavio apie patiriamus skausmus, dėl kurių jam galbūt darbdavys būtų pasiūlęs kitokias darbo funkcijas. Ieškovo neatsakingumą savo sveikatos atžvilgiu taip pat patvirtina ir po įvykio esantys įrašai ieškovo sveikatos kortelėje dėl jo naujesnių patirtų traumų (2018 m. gegužės 30 d. įrašas), taip pat 2016 m. sausio 9 d. užfiksuota, kad ieškovas neatvyko pratęsti nedarbingumo pažymėjimo, su ligoniu nepavyko susisiekti.

1.4.                      Jeigu apeliacinės instancijos teismas spręstų, kad visgi yra atsakovės kaltė dėl ieškovo patirto nelaimingo atsitikimo darbe, atsakovė pažymi, kad sprendžiant dėl priteistinos kompensacijos dydžio teismas turėjo vertinti, kad ieškovas niekada nuo pat įdarbinimo pradžios nedirbo maksimalaus leistino darbo laiko – ieškovas 2015 metais iki įvykio turėjo galimybę maksimaliai dirbti 2010 val., tačiau iš jų dirbo tik 665 val., t.y. faktiškai dirbo tik 33,08 proc. maksimalaus leistino dirbti darbo laiko. Pirmosios instancijos teismui nusprendus, kad ieškovui žala priteistina pagal trijų paskutinių mėnesių ieškovo darbo užmokestį iki įvykio, teismas turėjo vertinti, kad ieškovas 2015 m. birželio mėn. apskritai nedirbo, o 2015 m. liepos mėn. – jo vidutinis darbo užmokestis buvo 327,42 Eur (274,62 Eur + 52,80 Eur), rugpjūčio mėn. jo vidutinis darbo užmokestis buvo 432,61 Eur (380,97 Eur + 51,64 Eur / 2 mėn.). Taigi, šių trijų mėn. ieškovo vidutinis darbo užmokestis – 253,34 Eur (760,03 Eur/ 3 mėn.). Todėl skaičiuojant, kad ieškovo vidutinis darbo užmokestis buvo 253,34 Eur, nuo įvykio 2015 m. rugsėjo 4 d. iki 2017 m. gruodžio 28 d., ieškovas būtų gavęs iš viso 7 093,52 Eur darbo užmokesčio, atskaičius mokesčius (253,34 Eur x 28 mėn.). Sodra ieškovui per nurodytą terminą išmokėjo 7 563,28 Eur ligos išmoką ir netekto darbingumo kompensaciją. Be to, pagal deklaracijas Valstybinei mokesčių inspekcijai Ieškovas dar turi teisę susigrąžinti 708 Eur dėl neapmokestinto pajamų dydžio (NPD). Įvertinus pateiktą detalizaciją ir byloje esančius duomenis dėl ieškovo gautų išmokų, turėjo būti pripažinta, kad ieškovui Sodra visiškai padengė jo vidutinį darbo užmokestį, todėl jis negali reikalauti žalos iš atsakovės dėl neva negautų pajamų už laikotarpį nuo įvykio iki 2017 m. gruodžio 28 d. Taigi žala periodinėmis išmokomis galėtų būti skaičiuojama nebent nuo 253,34 Eur Ieškovo vidutinio darbo užmokesčio ir sudarytų ne daugiau kaip 50,67 Eur per mėnesį (253,34 Eur x 20 proc.). Be to, pirmosios instancijos teismas visiškai neįvertino aplinkybės, kad 2019 m. vasario 26 d. teismo posėdžio metu apklausiamas ieškovas nurodė, kad šiuo metu jis yra darbingas 60 proc., nes nustatytos išvaržos, taip pat, po įvykio ieškovas turėjo ir kitų traumų. Dėl nurodytų argumentų kyla pagrįsta abejonė dėl žalos skaičiavimo pagal ieškovui nustatytą 20 proc. nedarbingumą, nes nustatytas 20 proc. neterminuotas darbingumas galėjo būtų sąlygotas ne tik patirtos ieškovo traumos, dėl kurios vyksta ginčas šioje byloje, tačiau ir kitų turimų ieškovo ligų ar patirtų traumų. Tai, kad ieškovas iki traumos vengė lankytis pas gydytojus, nesilaikė jų rekomendacijų patvirtina į bylą pateikta ieškovo sveikatos istorijos kortelė. Manytina, kad nebuvo pagrindo kompensacijos dydį skaičiuoti taikant 20 proc. koeficientą ir šis procentas turėjo būti mažinamas, įvertinus nurodytas aplinkybes dėl ieškovo sveikatos būklės iki įvykio, taip pat ir po jo.

1.5.                      Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių sprendžiant ginčą dėl neturtinės žalos dydžio, teismas nepagrįstai nesivadovavo CK 6.282 straipsnio 1 dalies nuostata, kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, – ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. Ginčo atveju Ieškovas nepateikė jokių įrodymų dėl patiriamų nepatogumų dėl patirtos traumos. Priešingai, atsakovės žiniomis, ieškovas praėjus kuriam laikui po traumos dirbo fizinės jėgos reikalaujantį darbą pas ūkininkus, taigi negalima sutikti, kad jo sveikatos būklė itin pablogėjo. Be to, teismas sprendime pažymėjo, kad kasacinio teismo praktikoje panašaus pobūdžio bylose (sužalojus sveikatą dėl nelaimingo atsitikimo darbe) priteisiama nuo 2 896,20 Eur (10 000 Lt) neturtinė žala, todėl įvertinus išdėstytus argumentus, jeigu teismas spręstų, kad neturtinė žala priteistina, įvertinus paties ieškovo neatsargumą, ir tai, kad jis neinformavo darbdavio apie savo sveikatos būklę iki įvykio bei patiriamus skausmus dėl ankstesnės traumos, ieškovui turėjo būti priteista minimali suma, ne daugiau kaip 3 000 Eur, arba reikalavimas atlyginti žalą apskritai atmestas.

1.6.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų sumą. Teismas neturėjo pagrindo neįtraukti išlaidų už atsiliepimų į patikslintus ieškinius rengimą sprendžiant išlaidų paskirstymo klausimą, kadangi ieškovas net du kartus tikslino ieškinį ir patikslintų ieškinių analizė, konsultacijos atsakovei bei atsiliepimų parengimas reikalavo laiko sąnaudų. Skirstydamas išlaidas visiškai nepagrįstai teismas atsisakė įtraukti atsakovės išlaidas už eksperto paiešką, paklausimą ekspertui (2018 m. spalio 31 d. PVM sąskaita faktūrą APB Nr. 005012 ir už atstovavimą santykiuose su ekspertu, 2019 m. kovo 1 d. prašymą dėl ekspertizės paskyrimo parengimą, už ieškovo atsiliepimą į prašymą dėl ekspertizės analizę ir konsultacijas, už 2019 m. kovo 7 d. teismo nutarties dėl ekspertizės skyrimo analizę, ekspertizės akto analizę (2019 m. gegužės 9 d. PVM sąskaita faktūrą APB Nr. 005441), kadangi šios išlaidos atsakovės taip pat buvo patirtos, ir teismas ekspertizės išvadomis vadovavosi priimdamas teismo sprendimą. Vertinant atsakovės patirtą bylinėjimosi išlaidų dydį svarbu atsižvelgti ir į tai, kad ji sąžiningai gynėsi nuo ieškovo pareikštų reikalavimų samdantis advokatą, kad šis rengtų procesinius dokumentus ir atstovautų ją teisme, todėl visos bylinėjimosi išlaidos turėtų būti įtrauktos be jokių išimčių.

1.7.                      Apeliantė taip pat nesutinka, kad ieškinio suma yra 24 805,34 Eur (15 405,34 Eur turtinė ir 9 400 Eur neturtinė žala). Vadovaujantis CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktu ieškinio suma bylose dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis išieškojimo nustatoma pagal bendrą išmokų už vienerius metus sumą. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas patikslintu ieškiniu prašė priteisti turtinę žalą (negautas pajamas) periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį po 69,39 Eur, ieškinio suma dėl turtinės žalos priteisimo yra 832,68 Eur (69,39 Eur x 12 mėn.). Kadangi Ieškovas prašė priteisti ir 9 400 Eur neturtinę žalą, bendra ieškinio suma yra 10 232,68 Eur (832,68 Eur + 9 400 Eur). Atitinkamai žyminis mokestis – 230 Eur. Nusprendus, kad patenkintų ieškovo reikalavimų dalis yra 72 proc., iš atsakovės galėjo būti priteista ne daugiau kaip 165,60 Eur (230 Eur x 72 procentai) žyminio mokesčio valstybės naudai.

13.       Ieškovas R. C. atsiliepimo į atsakovės UAB „Lukšių pieninė“ apeliacinį skundą per pirmosios instancijos teismo nustatytą terminą nepateikė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14.       CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

15.       Atsakovė UAB „Lukšių pieninė“ apeliaciniu skundu iš esmės ginčija pirmosios instancijos teismo išvadas dėl atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų ieškovui R. C. patyrus nelaimingą atsitikimą darbe 2015 m. rugsėjo 4 d. Atsakovė pirmosios instancijos teismo sprendimą skundžia ir tuo pagrindu, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs atsakovės neteisėtus veiksmus ir kaltę dėl ieškovo R. C. patirto nelaimingo atsitikimo, neįvertino paties ieškovo R. C. didelio neatsargumo dėl įvykio, netinkamai nustatė periodinėmis išmokomis priteistinos turtinės žalos dydį ir nepagrįstai priteisė ieškovui 5 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą. Apeliacinis skundas teikiamas taip pat dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir valstybei priteisto mokėtino žyminio mokesčio dydžio. Taigi, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija toliau pasisako aukščiau nurodytais apeliacinio skundo aspektais.

Dėl atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų

16.       Teisėjų kolegija, vertindama atsakovės veiksmus užtikrinant patalpų, kuriose įvyko nelaimingas atsitikimas darbe 2015 m. rugsėjo 4 d., saugumą, nustatė šias teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes:

3.1.                      Atsakovės UAB „Lukšių pieninė“ darbo vietų 2005 m. birželio 1 d. fizinių veiksnių tyrimo protokole nurodyta, kad varškės ceche esantis rizikos objektas 4 darbo vieta: sūrių presavimas su pneumopresu, sūrių dėjimas į dėžes, darbas su rankiniu vežimėliu (produkcijos suvežimas į sandėlį) turi išsiliejusių produktų, vandens, dezinfekavimo medžiagų riziką (rizikos laipsnis mažiausias – priimtina), kuriai valdyti numatyta 1. Dirbti su AAP; 2. Darbo metu vadovautis gamybos darbininko SSI ir naudojamų įrenginių SSI reikalavimais (1 t., e. .b. l. 155-156).

3.2.                      Atsakovės UAB „Lukšių pieninė“ profesinės rizikos įvertinimo 2018 m. rugsėjo 25 d. duomenyse – ataskaitoje profesinės rizikos įvertinimo kortelėje Nr. 1 nurodoma, kad profesinės rizikos vertinimo objektas gamybos cechas. Gamybos darbininkas sūrių atvėsinimo patalpoje Nr. 1 atlieka tokius veiksmus, kaip vežimėlio su sūriais traukimas, patalpų plovimas, krovinių tvarkymas rankomis, kuriuos atliekant yra traukimo ir stūmimo nedideliais atstumais (atskiras kelias <5m) vežimėlio su sūriais traukimo, slidaus pagrindo dėl išsiliejusių produktų (vandens) rizikos. Rizikų laipsnis mažiausias – priimtina (1 t., e. b. l. 171-175).

3.3.                      Atsakovės UAB „Lukšių pieninė“ varškės gamybos ceche kontroliuojama gamybos patalpų temperatūra ir sūrių atšaldymo ceche temperatūra visada yra daugiau nei 0 laipsnių Celsijaus, kadangi šiame ceche negaminama produkcija, kuri skirta greitam užšaldymui (1 t., e. b. l. 83-86, 178).

3.4.                      Grindų danga įmonėje UAB „Lukšių pieninė“ įrengta daugiau kaip prieš 30 metų, duomenys apie jos technines charakteristikas neišlikę (2 t., e. b. l. 70).

17.       Teisėjų kolegija, įvertinusi nutarties 16.1-16.4 punktuose ištirtus įrodymus, nustatė, kad atsakovė periodiškai atlieka profesinės rizikos įvertinimą sūrių atšaldymo ceche. Profesinių rizikų įvertinimas, taip pat ir slidžių grindų rizikos įvertinimas, šiose patalpose išliko nepakitęs, t.y. nustatytas mažiausias rizikos laipsnis. Sūrių atšaldymo ceche grindų slidumas dėl grindų apledėjimo negalimas dėl palaikomos teigiamos temperatūros, tačiau galimas dėl gamybos procesų, t.y. išsiliejusios produkcijos, vandens.

18.       Teisėjų kolegija, vertindama atsakovės veiksmus užtikrinant darbuotojų, dirbančių sūrių atvėsinimo patalpoje, saugumą ir valdant profesinės rizikos vertinimuose nustatytas rizikas dėl ieškovo R. C. patirto nelaimingo atsitikimo darbe 2015 m. rugsėjo 4 d., nustatė šias teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes:

5.1.                      Atsakovės UAB „Lukšių pieninė“ gamybos darbininkų saugos ir sveikatos instrukcijoje Nr. 9 darbuotojams nurodoma: atlikdami darbą neskubėkite, būkite atidūs ir atsargūs. Atlikite tik tą darbą, kuris jums pavestas ir kurį atlikti jūs esate apmokytas (6 punktas); patikrinkite savo darbo vietą bei zoną, elektros įrengimų bei prietaisų įžeminimą, instaliacijos bei apšvietimo tvarkingumą, ventiliacijos darbo kokybę (17 punktas); prieš pradėdami dirbti privalote susipažinti su technologiniu procesu duotame gamybos padalinyje, įrengimų paskirtimi ir konstrukcija, savo pareigomis pagal darbo profilį, darbo sąlygomis duotame padalinyje, saugiais darbo atlikimo metodais, darbų saugos instrukcijų turiniu, apsauginių prietaisų bei priemonių (tame tarpe ir gaisro gesinimo priemonių) naudojimo tvarka, turimų transporto, gamybinių įrengimų eksploatavimo taisyklėmis bei ten esančiais perspėjančiais ženklais (18 punktas); pastebėjus bet kokį gedimą arba kitus nenormalius reiškinius darbo vietoje arba zonoje, sustabdykite įrengimą ir apie visus nenormalumus informuokite atsakingus asmenis (21 punktas), būkite atidūs vaikščiodami šlapiomis bei drėgnomis grindimis, nuolat šalinkite grindų slidumą savo darbo vietoje bei zonoje (26 punktas); cecho valytojoms nuolat šalinti grindų slidumą (1 t., e. b. l. 73-77). Atsakovės UAB „Lukšių pieninė“ Darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimų darbo vietoje registracijos žurnale ieškovas R. C. yra patvirtinęs, kad 2014 m. lapkričio 19 d. instruktuotas pagal Instrukcijas Nr. 9, 23, 44, 45, 48 (1 t., e. b. l. 70-71).

5.2.                      Nelaimingo atsitikimo darbe akte, sudarytame 2015 m. rugsėjo 17 d., nurodyta, kad 2015 m. rugsėjo 4 d. R. C. dirbo produkcijos atvėsinimo patalpoje ir perkraunant dėžes su produktais jam kryptelėjo-slystelėjo koja, jis prarado pusiausvyrą ir krito kliudydamas kitą dėžę. R. C. patyrė traumą. Nelaimingo atsitikimo metu darbuotojas buvo aprūpintas spec. darbo rūbais, avalyne ir kitomis apsauginėmis priemonėmis, buvo išklausęs instruktažą. Atvėsinimo patalpoje grindys lygios, nenustatyta, kad ant jų buvo papilta kažko slidaus, būtų nereikalingų daiktų. Nelaimingo atsitikimo darbe aktą pasirašė V. M., A. K. ir R. C. (1 t., e. b. l. 17-19).

5.3.                      Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros 2017 m. gegužės 23 d. nutarimu nutrauktas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-48088-16 dėl  R. C. parašo suklastojimo nelaimingo atsitikimo darbe akte, sudarytame 2015 m. rugsėjo 17 d., perduodant įtariamąjį V. M., prisipažinusį kaltu, asmeniui pagal laidavimą BK 40 straipsnyje nustatyta tvarka (1 t., e. b. l. 31-33).

5.4.                      Ieškovas R. C. 2019 m. vasario 26 d. teismo posėdyje parodė, kad UAB „Lukšių pieninė“ dirbo gamybos darbininku sūrių presavimo ir pakavimo ceche, presavo sūrius, juos išimdavo, sverdavo ir veždavo į šaldytuvą, atlikdo visus darbus, kuriuos nurodydavo vadovai. Darbo metu dėvėdavo guminius batus. Nelaimingas atsitikimas įvyko 2015 m. rugsėjo 4 d. po pietų, svėrė varškę ir sūrius, tempė dėžes, tempdamas dėžes slydo ir griuvo ant šono. Griuvimo metu traukė dėžes link savęs, kad galėtų jas pristumti prie sienos. Griuvimo metu grindys buvo drėgnos. Grindys yra nuolatos drėgnos dėl gamybos proceso ypatumų, t.y. sūrių preso plovėja, kai grindys aplaistomos išrūgomis, jas plaudavo su žarna kelis kartus per dieną, bet ne šepečiu, šepečiu valydavo pabaigus darbą. Pats grindų nevalydavo, nes nebuvo kada dėl gamybos organizavimo proceso, t.y. privalėdavo sutvarkyti visą varškę tą pačią dieną, kurią paruošdavo 15 darbuotojų, o spaudėjų buvo tik 3. Apie cecho grindų būklę, jų drėgnumą tiesioginio vadovo ar darbų saugos specialisto nėra informavęs, kol dirbo UAB „Lukšių pieninė“. Nugriuvęs nebegalėjo atsistoti, todėl atėjo tuo metu dirbęs cecho meistras A. G., pakvietė kitą darbuotoją, kuris padėjo jam išeiti iš cecho. Į ligoninę jį nuvežė kitas darbuotojas J. P., greitoji pagalba nebuvo kviečiama. Ligoninėje tą pačią dieną jį operavo. Ligoninėje pasakė, kad nelaimingas atsitikimas įvyko namuose, nes jam labai skaudėjo, tinkamai nesiorientavo, be to, J. P. pakeliui veždamas į ligoninę sakė, jam pripažinti, jog traumą gavo namie. Kitą dieną po operacijos jis patikslino, kad nelaimingas atsitikimas įvyko darbe. Gydėsi 9 mėnesius. Pasiaiškinimą dėl nelaimingo atsitikimo darbe rašė išėjęs iš ligoninės po 11 dienų. Jam atsakovė nepateikė nelaimingo atsitikimo tyrimo darbe akto. Ieškovas 600 Eur išmoką iš atsakovės gavo kai buvo pabaigtas ikiteisminis tyrimas dėl suklastoto nelaimingo atsitikimo darbe akto, šios išmokos gavimas jam buvo netikėtas. Ieškovas papildomai nurodė, kad 2015 m. gegužės 5 d. atlikus operaciją, kurios metu buvo pašalinta prieš 7 metus įdėta metalo plokštelė, ir baigus gydymą, kojos skausmų daugiau nebejautė. (2019 m. vasario 26 d. teismo posėdžio garso įrašas: 8 min. 08 s. – 1 val. 20 min. 56 s.).

5.5.                      Liudytojas V. M. 2019 m. vasario 26 d. teismo posėdyje parodė, kad jis dirba UAB „Lukšių pieninė“ nuo 2009 metų statinių techniniu prižiūrėtoju. Jis darbovietėje atsakingas ne tik už darbų saugą, bet ir aplinkosaugą bei statinių techninę priežiūrą. Jam apie nelaimingą atsitikimą 2015 m. rugsėjo 4 d. buvo pranešta telefonu. Buvo gauti R. C. ir pamainos meistro A. G. paaiškinimai dėl įvykio, apžiūrėjo įvykio vietą kitą dieną po įvykio ir surašė nelaimingo atsitikimo aktą. Akte buvo pasirašęs ieškovas R. C. kuomet dar buvo ligoninėje, neprisimena, ar jam įteikė aktą. Aktą pristatė Valstybinei darbo inspekcijai ir Sodrai atvykęs į nurodytas institucijas. Akte neteisingai buvo nurodytas patirto sužalojimo kodas ir jis buvo įpareigotas per 10 dienų pateikti kitą aktą. Per 10 dienų jam nepavyko rasti R. C., todėl pristatydamas aktą su pataisytu kodu jis pasirašė vietoj R. C., nes norėjo viską greičiau sutvarkyti. Darbovietėje jam niekas nesakė kaip tirti įvykį. Daugiau nelaimingų atsitikimų ceche, kuriame dirbo R. C., nėra buvę. Cecho darbuotojai patys privalo prižiūrėti patalpos grindis, tam patalpoje yra visos reikiamos priemonės, skirtingų spalvų šluotos, kibirai, žarnos. Kokiu būdu jie prižiūri patalpos švarą jam nėra žinoma (2019 m. vasario 26 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 34 min. 58 s. – 1 val. 58 min. 59 s.).

5.6.                      Liudytojas A. G. 2019 m. vasario 26 d. teismo posėdyje parodė, kad jis dirba UAB „Lukšių pieninė“. Paties nelaimingo atsitikimo nematė. Jį pakvietė kitas darbuotojas. Nukritus R. C., jį pakėlė su kitais kolegomis ir išvedė iš cecho. Neprisimena, kas R. C. nuvežė į ligoninę. R. C. pareiga buvo išimti sūrius iš sūrmaišių, sudėti į dėžes, pasverti ir vežti į šaldytuvą. Patalpoje grindys būna ir drėgnos, ir sausos. Grindų drėgnumas priklauso nuo to, kaip kruopščiai darbuotojai dirba, jei pribarsto daugiau, dažniau tenka plaut ir grindys drėgnesnės. R. C. dirbo sausesnėje vietoje prie sūrių šaldytuvo. Už tvarką darbo vietoje atsako pats darbuotojas, taip nustatyta jo pareiginėje instrukcijoje. Darbo vietoje yra šluotos, šepečiai. Negalėjo įvardinti, kaip darbuotojai plauna grindis, jei jos užsiteršia. Neatsimena tokio atvejo, kad per 10 metų jo prižiūrimame ceche būtų griuvęs koks nors darbuotojas (2019 m. vasario 26 d. teismo posėdžio garso įrašas: 2 val. 01 min. 30 s. – 2 val. 8 min. 59 s.).

5.7.                      Liudytojas A. K. 2019 m. vasario 26 d. teismo posėdyje parodė, kad jis dirba UAB „Lukšių pieninė“. Nedalyvavo tiriant 2015 m. rugsėjo 4 d. įvykį, jam aktą perskaityti ir pasirašyti davė V. M.. Aktą pasirašė, nes jis yra tos komisijos narys. Neprisimena kiek kartų teko pasirašyti aktą. Negali pasakyti, kokia buvo patalpų būklė, neprisimena (2019 m. vasario 26 d. teismo posėdžio garso įrašas: 2 val. 10 min. 30 s. – 2 val. 15 min. 39 s.).

19.       Teisėjų kolegija, įvertinusi nutarties ?18.1-?18.7 punktuose aprašytus įrodymus, nustatė, kad ieškovas R. C. buvo informuotas apie jo darbe kylančią profesinę riziką dėl slidžių grindų, išaiškinta pareiga būti atidžiam, rūpintis darbo vietos švara ir saugumu, jam kaip darbuotojui buvo suteiktos priemonės švarai ir tvarkai palaikyti. Sūrių atšaldymo patalpoje darbų eigoje kelis kartus per dieną yra plaunamos grindys. Sūrių atšaldymo patalpos grindų būklė priklauso nuo to, kaip visi darbuotojai laikosi darbų saugos reikalavimų ir pareiginių instrukcijų. Ieškovas R. C. nesikreipė į savo tiesioginius vadovus ar darbų saugos specialistą dėl to, kad nesaugu dirbti dėl grindų slidumo. Kontrolė, kaip laikomasi darbų saugos ir darbo vietos švaros reikalavimų sūrių atvėsinimo patalpoje, neatliekama. Teisėjų kolegija taip pat nustatė, kad įvykus nelaimingam atsitikimui 2015 m. rugsėjo 4 d., kurio metu traumą patyrė ieškovas R. C., įvykio vieta apžiūrėta kitą dieną po įvykio. Įvykį tyrė atsakovės UAB „Lukšių pieninė“ darbuotojas atsakingas už darbų saugą V. M.. Kitas nelaimingo atsitikimo tyrimo komisijos narys A. K. nurodė tyrime nedalyvavęs ir tik pasirašęs nelaimingo atsitikimo tyrimo aktą. Ieškovas R. C. nebuvo tinkamai informuotas apie atliktą nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą.

20.       Nelaimingo atsitikimo metu galiojusio DK 249 straipsnyje nustatyta, kad darbdavys pagal CK normas privalo atlyginti žalą, padarytą dėl darbuotojo suluošinimo ar kitokio jo sveikatos sužalojimo, ar jo mirties atveju arba dėl jo susirgimo profesine liga, jeigu jis nebuvo apdraustas nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu, taip pat dėl darbuotojo turto sugadinimo, sunaikinimo arba praradimo bei jo ar kitų asmenų turtinių interesų pažeidimo. Darbdavio materialinė atsakomybė atsiranda ir kai darbuotojui padaroma neturtinė žala (DK 248 straipsnio 4 punktas). Darbdavio materialinės atsakomybės atsiradimo sąlygos apibrėžiamos DK 246 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad materialinė atsakomybė atsiranda, kai yra visos šios sąlygos: 1) padaroma žala; 2) žala padaroma neteisėta veika; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo; 4) yra pažeidėjo kaltė; 5) pažeidėjas ir nukentėjusioji šalis teisės pažeidimo metu buvo susiję darbo santykiais; 6) žalos atsiradimas yra susijęs su darbo veikla.

21.       Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog ieškovas R. C. ir atsakovė įvykio metu buvo susiję darbo teisiniais santykiais, o pats įvykis susijęs su darbo veikla. Atsakovė UAB „Lukšių pieninė“ ginčija jos civilinės atsakomybės sąlygas, susijusias su atsakovės veiksmais užtikrinant darbuotojams tinkamas, saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas, kalte ir priežastiniu ryšiu tarp atsakovės veikos ir žalos atsiradimo. Pirmiausiai teisėjų kolegija pasisako dėl atsakovės veiksmų teisėtumo užtikrinant saugias darbo sąlygas sūrių atvėsinimo patalpoje.

22.       DK 260 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienam darbuotojui turi būti sudarytos tinkamos, saugios ir sveikatai nekenksmingos darbo sąlygos, nustatytos Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme. Užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą privalo darbdavys (DK 260 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (2015 m. kovo 26 d. įstatymo Nr. XII-1581 redakcija) (toliau – DSSĮ) 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbdavys turi sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais. Darbuotojų pareigos saugant savo ir kitų darbuotojų sveikatą bei gyvybę, nurodytos DSSĮ 33 straipsnyje, neatleidžia darbdavio nuo šioje teisės normoje nustatytos pareigos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas minėtą teisės normą, yra nurodęs, kad bendrasis darbdavio atsakomybės principas yra absoliutus ir imperatyvus darbdavio deliktinės prievolės nukentėjusiam darbuotojui atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2010). Taigi, vertinant atsakovės veiksmus būtina atsižvelgti į visus darbdavio pareigos užtikrinti saugias darbo sąlygas turinį.

23.       DSSĮ 19 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbdavys imasi priemonių darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti ir organizuoja darbuotojų saugos ir sveikatos būklės vidinę kontrolę įmonėje. DSSĮ 19 straipsnio 3 dalyje įtvirtinti bendrieji principai, kuriais vadovaujasi darbdavys, nustatydamas vidinę darbuotojų saugos ir sveikatos būklės kontrolę įmonėje ir numatydamas priemones darbuotojų saugai ir sveikatai gerinti. Taigi, darbdavys turi pareigą ne tik sudaryti saugias darbo sąlygas, bet ir kontroliuoti kaip laikomasi darbdavio nurodymų, susijusių su darbų sauga. Konkrečios darbdavio pareigos užtikrinant saugias darbo sąlygas yra apibrėžtos DSSĮ 25 straipsnio 1 dalyje.

24.       Teisėjų kolegija nustatė, kad atsakovė UAB „Lukšių pieninė“ užtikrindama saugias darbo sąlygas sūrių atvėsinimo patalpoje atliko būtinus veiksmus, susijusius su saugių darbo sąlygų sudarymu, t.y. atliko profesinės rizikos darbo vietoje vertinimą (DSSĮ 25 straipsnio 1 dalies 2 punktas), patvirtino darbų saugos reikalavimus darbo vietose ir supažindino su jais darbuotojus (DSSĮ 25 straipsnio 1 dalies 5-6 punktai), suteikė saugiam darbui reikalingas priemones (DSSĮ 25 straipsnio 1 dalies 3-4 punktai). Nagrinėjamu atveju taip pat reikšminga darbdavio pareiga kontroliuoti, kaip darbuotojai laikosi darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų, įmonėje nustatyta tvarka nušalinti nuo darbo darbuotojus, kurie nesilaiko darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų (DSSĮ 25 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

25.       Teisėjų kolegija pažymi, kad tai, kaip darbuotojai vykdo instrukcijas, susijusias su darbų sauga, sūrių atvėsinimo patalpoje nebuvo kontroliuojama. Ieškovas R. C. apklaustas teismo posėdyje parodė, kad grindis, joms užsiteršus, plauna valytojos tiesiog pildamos vandenį iš žarnų ir grindys darbų eigos metu nėra nusausinamos. Patys darbuotojai neturi galimybės jas sausinti dėl sūrių gamybos proceso organizavimo. Liudytojo A. G. parodymai iš esmės patvirtino šias aplinkybes, nes šis liudytojas nurodė, kad patys darbuotojai atsakingi už darbo vietos priežiūrą, jiems suteiktos priemonės ir jis nekontroliuoja, ar tinkamai šiomis priemonėmis naudojamasi, nes negalėjo įvardyti, kokiu būdu valomos patalpos, joms užsiteršus darbų eigoje. Taigi, A. G., būdamas tiesioginiu ieškovo R. C. vadovu, nekontroliavo kaip jam pavaldūs darbuotojai laikosi darbų saugos reikalavimų (DSSĮ 19 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Teismas atkreipia dėmesį, jog liudytojas V. M., atsakingas už darbų saugą UAB „Lukšių pieninė“, papildomai atlieka ir techninio prižiūrėtojo bei aplinkosaugos reikalavimų prižiūrėtojo funkcijas. Taigi, jo galimybės kontroliuoti, kaip darbuotojai laikosi jiems keliamų darbų saugos reikalavimu, nušalinti nuo darbo darbuotojus, kurie nesilaiko darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų, yra ribotos. Be to, pats liudytojas V. M. nurodė, kad jam nėra žinoma, kaip valomos grindys sūrių atvėsinimo patalpoje. Taigi, teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovės darbų saugos specialistas V. M. nekontroliavo darbų saugos reikalavimų laikymosi sūrių atvėsinimo patalpoje. Esant šioms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovė netinkamai vykdė pareigą kontroliuoti, kaip darbuotojai laikosi darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų.

26.       Teisėjų kolegija papildomai atkreipia dėmesį ir į tą aplinkybę, kad 2015 m. rugsėjo 4 d. nelaimingas atsitikimas darbe nebuvo tinkamai ištirtas. Tai patvirtina tiek ta aplinkybė, kad įvykio vieta nebuvo apžiūrėta iš karto po įvykio, tiek tai, kad realiai įvykį tyrė tik darbų saugos specialistas V. M., nes liudytojas A. K. parodė, jog būdamas nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo komisijos narys, tyrime nedalyvavo ir tik pasirašė nelaimingo atsitikimo tyrimo darbe aktą. Teisėjų kolegija pažymi, kad dėl to, jog veiksmų imtasi tik kitą dieną, kada jau nebebuvo galimybės įvykį tyrusiems asmenims įvertinti grindų būklės, nes tiek ieškovas, tiek liudytojas A. G. patvirtino, kad grindų būklė sūrių atvėsinimo patalpoje kinta dienos eigoje dėl sūrių gamybos proceso specifikos, atsakovė pati nepasirūpino tinkamai ištirti įvykį, nors tokią galimybę turėjo. Taigi, iš esmės į įvykusį nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą buvo žvelgiama kaip į formalumą ir šis procesas nebuvo organizuojamas tikslu išsiaiškinti įvykio aplinkybes, nes nebuvo imtąsi visų būtinų veiksmų, kad būtų išsamiai ištirtos įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe priežastys. Teisėjų kolegija pažymi, kad tokie veiksmai neatitinka DSSĮ 19 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinto principo vengti rizikos darbuotojų saugai ir sveikatai, mažinti rizikos veiksnius ir jų poveikį, nors pagal DSSĮ 25 straipsnio 1 dalies 16 punktą darbdavio paskirtas darbų saugos specialistas atlieka ne tik DSSĮ 25 straipsnio 1 dalies 1-15 punktuose įtvirtintas pareigas, bet ir kitas pareigas, sudarydamas darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas. Šios aplinkybės taip pat patvirtina, kad įmonėje numatytų darbų saugos priemonių vykdymo kontrolė nebuvo pakankama.

27.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad darbdavys, organizuodamas darbus, turi maksimaliai stengtis ir visiškai laikytis saugos užtikrinimo reikalavimų. Kai ne visi saugos reikalavimai įvykdomi, turi būti vertinama, kiek jie objektyviai buvo žalos priežastis ir lėmė neigiamas pasekmes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2008). Nagrinėjamu atveju nustačius, kad atsakovė netinkamai vykdė įmonėje numatytų darbų saugos priemonių vykdymo kontrolę, teisėjų kolegija įvertina, kiek ši aplinkybė buvo 2015 m. rugsėjo 4 d. įvykusio nelaimingo atsitikimo priežastis.

28.       Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, jog slidžios grindys yra viena iš profesinių rizikų sūrių atvėsinimo patalpoje (žr. nutarties ?16.1-?16.2 punktus). Nustačius, kad šios rizikos pasireiškimas nebuvo tinkamai kontroliuojamas, neišvengiamai padidėjo griuvimo paslydus ant grindų tikimybė atsižvelgiant į tai, jog darbo pobūdis reikalauja stumti ir traukti vežimėlius. Ši rizika galėjo būti suvaldoma minimaliomis sąnaudomis, t.y. darbų saugos specialistui ar jo pavedimu cecho meistrui patikrinant, kaip darbuotojai laikosi instrukcijų, reikalaujant darbuotojus laikytis instrukcijų, tinkamai valyti grindis, šio reikalavimo nesilaikančius, šalinti nuo darbo, juo labiau, kad patalpoje buvo reikiamos priemonės grindų švarai palaikyti. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad egzistuoja priežastinis ryšys tarp atsakovės atsakingų už darbų saugą asmenų netinkamų veiksmų kontroliuojant kaip įmonės darbuotojai laikosi įmonėje nustatytų darbų saugos reikalavimų ir įvykusio nelaimingo atsitikimo. Šią aplinkybę patvirtina ir tai, jog ieškovui neterminuotai nustatytas 80 proc. nedarbingumo lygis būtent dėl nelaimingo atsitikimo darbe (1 t., e. b. l. 42).

29.       Teisėjų kolegija, nustačiusi atsakovės veiksmų neteisėtumą, pasireiškusį netinkamai kontroliuojant, kaip darbuotojai laikosi darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų, bei priežastinį ryšį tarp šių veiksmų ir nelaimingo atsitikimo, pažymi, kad atsakovės kaltės prezumpcija šioje byloje nepaneigta. Atsakovė nenurodė jokių aplinkybių, trukdžiusių jai vykdyti efektyvią darbų saugos reikalavimų laikymosi įmonėje kontrolę. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo egzistuojant visas atsakovės kaip darbdavio atsakomybės sąlygas pagal DK 246 straipsnį, todėl atsižvelgiant į bendrąjį darbdavio atsakomybės principo absoliutumą, atsakovė turi pareigą atlyginti ieškovo patirtą žalą ir keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą šioje dalyje nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

30.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliacinio skundo argumentus, toliau pasisako dėl pagrindų mažinti ieškovui priteistiną patirtą turtinę ir neturtinę žalą bei priteistinos turtinės ir neturtinės žalos dydžio.

Dėl paties ieškovo didelio neatsargumo

31.       DK 247 straipsnyje nustatyta, kad jeigu žalai atsirasti sudarė sąlygas nukentėjusiojo kaltė (sužalojimo ir mirties atvejais – sužalotojo (mirusiojo) asmens didelis neatsargumas), žalos atlyginimas yra mažinamas atsižvelgiant į kaltės laipsnį arba reikalavimas atlyginti žalą atmetamas. DSSĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvieno darbuotojo pareiga yra vykdyti įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos norminių dokumentų reikalavimus ir darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus, su kuriais jie supažindinti ir apmokyti juos vykdyti, ir kaip galima labiau rūpintis savo ir kitų darbuotojų sauga ir sveikata remiantis savo žiniomis ir vadovaujantis padalinio vadovo, darbdaviui atstovaujančio asmens duotais nurodymais ir vienas iš šią pareigą sudarančių elementų yra pareiga nedelsiant pranešti darbuotojų atstovui saugai ir sveikatai, padalinio vadovui, įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybai ar jos darbuotojams, darbuotojų saugos ir sveikatos komitetui, darbdaviui atstovaujančiam asmeniui apie situaciją darbo vietose, darbo patalpose ar kitose įmonės vietose, kuri, jų įsitikinimu, gali kelti pavojų darbuotojų saugai ir sveikatai. Darbuotojai taip pat turi pranešti apie darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimus, kurių patys pašalinti negali arba neprivalo (DSSĮ 33 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

32.       Teisėjų kolegija, pažymi, kad ieškovo pareiga pranešti darbdaviui apie, jo nuomone, nesaugias darbo sąlygas, buvo įtvirtinta ir atsakovės UAB „Lukšių pieninė“ gamybos darbininkų saugos ir sveikatos instrukcijoje Nr. 9, su kuria ieškovas buvo supažindintas (žr. nutarties ?18.1 punktą). Teisėjų kolegija, remdamasi ieškovo ir liudytojų V. M. bei A. G. parodymais (žr, nutarties ??18.5 – ?18.6 punktus), nustatė, kad ieškovas R. C. nepranešė apie nuolatos drėgnas ir dėl to slidžias sūrių atvėsinimo patalpos grindis ar galimybės jam pačiam pašalinti grindų slidumą nebuvimą dėl darbo krūvio nei savo tiesioginiam vadovui – cecho meistrui, nei darbų saugos specialistui per visą darbo laikotarpį įmonėje nuo darbo pradžios 2014 m. kovo 20 d. (1 t., e. b. l. 8-9) iki nelaimingo atsitikimo 2015 m. rugsėjo 4 d. Šias aplinkybes patvirtino ir pats ieškovas (žr. nutarties ?18.4 punktą). Taigi, pats ieškovas per visą darbo laikotarpį įmonėje, t.y. beveik 1,5 metų, nesirūpino, kad jo darbo vieta būtų saugi, nors nurodė, kad nuolat slidinėdavo patalpoje dėl drėgnų grindų. Teisėjų kolegijai nustačius, kad ieškovas buvo supažindintas su darbų saugos reikalavimu nuolat šalinti grindų slidumą savo darbo vietoje bei zonoje, taip pat esant DSSĮ 33 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytai darbuotojo pareigai pranešti darbdaviui apie darbų saugos reikalavimų pažeidimus, kurių negali pašalinti, toks jo neveikimas vertintinas kaip paties ieškovo kaltė, pasireiškusi dideliu neatsargumu, kuri taip pat nulėmė ieškovo patirtą traumą darbo vietoje. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovo prašomas priteisti turtinės žalos dydis mažintinas per pusę dėl to, jog paties ieškovo kaltė taip pat buvo įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe priežastis (DK 247 straipsnis).

33.       Atsakovė apeliaciniame skunde papildomai nurodo, kad didelį atsakovo neatsargumą, kuris būtų pagrindas atmesti ieškovo reikalavimą atlyginti žalą, patvirtina ir jo neatsakingas elgesys laiku nepašalinant prieš 7 metus įvykusios traumos padarinių, t.y. laiku neatlikus operacijos, kurios metu buvo pašalinti implantai, turėję būti pašalinti praėjus metams nuo įvykusios traumos ir kėlę jam kojos skausmus, kurie galėjo taip pat nulemti patirtą traumą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ieškovui atsakovės nurodoma operacija buvo atlikta 2015 m. gegužės 5 d., dėl ko jis visą laikotarpį nuo 2015 m. gegužės 7 d. iki 2015 m. liepos 2 d. buvo nedarbingas (1 t., e. b. l. 43-47). Atsakovės apeliaciniame skunde nurodomi įrašai ieškovo sveikatos istorijoje atlikti būtent iki minėtos operacijos ir po operacijos, ieškovo gydymo ir nedarbingumo laikotarpiu. Ieškovas, apklaustas teismo posėdžio metu, nurodė, kad po operacijos baigus gydymą kojos skausmų daugiau nebejautė. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju nelaimingas atsitikimas įvyko 2015 m. rugsėjo 4 d., t.y. baigus gydymą dėl atliktos operacijos, šis apeliacinio skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį ir į tai, kad 2015 m. liepos 2 d. pasibaigus ieškovo nedarbingumui dėl 2015 m. gegužės 5 d. atliktos operacijos, ieškovas iki nelaimingo atsitikimo darbe 2015 m. rugsėjo 4 d. nebuvo nedarbingas dėl ligos. Esant šioms aplinkybėms, atsakovė apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodo, kad ieškovo neatsargumas buvo toks didelis, jog yra pagrindas visiškai atmesti ieškovo reikalavimą dėl žalos, patirtos 2015 m. rugsėjo 4 d. įvykus  nelaimingam atsitikimui darbe, atlyginimo.

Dėl priteistino turtinės ir neturtinės žalos dydžio

34.       Atsakovė apeliaciniame skunde taip pat ginčija ieškovui priteistos turtinės žalos dydį tuo pagrindu, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai apskaičiavo ieškovo R. C. vidutinį darbo užmokestį, kurio pagrindu nustatytas ieškovo patirtos turtinės žalos dydis. Pirmosios instancijos teismas vidutinį darbo užmokestį, kurio pagrindu nustatytas turtinės žalos dydis, apskaičiavo vadovaujantis tuo metu galiojusiu Darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 650 (toliau – Aprašas). Nors pirmosios instancijos teismas ir vadovavosi Aprašu, tačiau netinkamai nustatė vidutinį valandinį daro užmokestį, kuris apskaičiuojamas skaičiuojamojo laikotarpio darbo užmokestį dalijant iš faktiškai dirbtų per tą laikotarpį valandų skaičiaus (Aprašo 7.3 punktas) ir gautą valandinį įkainį padauginant iš metinio vidutinio darbo valandų skaičiaus per mėnesį (Aprašo 10 punktas), kurio dydis patvirtinamas kasmet Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2014 m. gruodžio12 d. įsakymu Nr. A1-646, vidutinis metinis vieno mėnesio darbo valandų skaičius 2015 metais buvo 167,5 val.

35.       Nagrinėjamu atveju ieškovo vidutinis valandinis darbo užmokestis apskaičiuotinas pagal 2015 m. birželio, liepos, rugpjūčio mėnesiais gautą darbo užmokestį. Ieškovas 2015 m. birželio mėnesį buvo nedarbingas dėl ligos, o 2015 m. buvo nedarbingas dėl ligos ir atostogavo, todėl šiais mėnesiais jo darbo užmokestis apskaičiuotinas vadovaujantis Aprašo 7.9 punktu. Tokiu atveju 2015 m. birželio mėn. ieškovo vidutinis valandinis darbo užmokestis sudarė 2,94 Eur/val. (738,93 Eur (darbo užmokesčio 2015 m. kovo – gegužės mėn. suma)/ 251 val. (darbo valandų 2015 m. kovo – gegužė  mėn. suma), o vidutinis darbo užmokestis – 493,11 Eur (2,94 Eur/val. x 167,5 val.). Analogiškai skaičiuojant, 2015 m. liepos mėn. ieškovo vidutinis valandinis darbo užmokestis sudarė 2,87 Eur/val. (926,16 Eur (darbo užmokesčio 2015 m. balandžio – birželio mėn. suma)/ 322,5 val. (darbo valandų 2015 m. balandžio – birželio mėn. suma), o vidutinis darbo užmokestis – 481,03 Eur (2,87 Eur/val. x 167,5 val.). Nustačius ieškovo darbo užmokestį birželio, liepos mėnesiais, apskaičiuotinas ieškovo vidutinis darbo užmokestis skaičiuojamuoju lapkotarpiu, t.y. pagal 2015 m. birželio, liepos, rugpjūčio mėnesiais gautą darbo užmokestį. Ieškovo R. C. vidutinis valandinis darbo užmokestis tokiu atveju sudaro 3,15 Eur/ val. (1 531,68 Eur (darbo užmokesčio 2015 m. birželio – rugpjūčio mėn. suma)/ 487 val. (darbo valandų 2015 m. birželio – rugpjūčio mėn. suma). Taigi, vidutinis mėnesinis darbo užmokestis, kurio pagrindu nustatomas turtinės žalos dydis, yra 526,81 Eur (3,15 Eur/ val. x 167,5 val.) Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas netinkamai taikydamas Aprašo nuostatas, nepagrįstai nustatė, kad ieškovo vidutinis mėnesinis darbo užmokestis nagrinėjamu atveju sudaro 375,44 Eur. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad apeliaciniame skunde atsakovės įgalioto atstovo pateiktas ieškovo vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimas neatitinka Aprašo nuostatų, todėl atsakovė nepagrįstai nurodo, kad ieškovo vidutinis darbo užmokestis skaičiuojamu laikotarpiu buvo 253,34 Eur.

36.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino taikytiną ieškovo vidutinį darbo užmokestį, kuris nagrinėjamu atveju turėjo būti 526,81 Eur, bet ne 375,44 Eur, toliau įvertina ieškovui priteistinos turtinės žalos dydį, atsižvelgiant į tai, kad atlygintinos turtinės žalos dydis mažintinas per pusę nustačius ieškovo kaltę dėl nelaimingo atsitikimo (žr. nutarties ?31-?32 punktus). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad negautų pajamų skaičiavimo metodas, kai dėl sveikatos sužalojimo negautos pajamos apskaičiuojamos kaip procentinė netekto darbingumo išraiška nuo pajamų, kurias nukentėjęs asmuo gavo iki suluošinimo ar kitokio sveikatos sužalojimo ar būtų gavęs, jeigu nebūtų buvusi sužalota jo sveikata, yra labiausiai tinkamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-1075/2019). Kadangi atsakovė apeliaciniame skunde neginčija šio negautų pajamų apskaičiavimo metodo, teisėjų kolegija atlygintinos turtinės žalos dydį nustato atsižvelgiant į nustatytą ieškovo vidutinį darbo užmokestį ir taikant pirmosios instancijos teismo taikytą negautų pajamų apskaičiavimo metodą, kuris atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, bei gautą dydį sumažinant per pusę nustačius ir ieškovo kaltę dėl nelaimingo atsitikimo.

37.       Ieškovo turtinė žala, kurią sudaro negautos pajamos, apskaičiuota įvertinus netekto darbingumo dalį, netekto darbingumo dalį konkrečiu laikotarpiu padauginant iš ieškovo vidutinio darbo užmokesčio. Gautas dydis sumažintas išmokomis, gautomis iš Sodros, netekus darbingumo. Ieškovas nuo 2015 m. rugsėjo 5 d. iki 2016 m. birželio 28 d. (9 mėnesius) buvo visiškai nedarbingas (1 t., e. b. l. 43-44), todėl minėtu laikotarpiu negavo 4 741,29 Eur (526,81 Eur × 9 mėnesiai) pajamų. Nuo 2016 m. birželio 29 d. iki 2016 m. gruodžio 28 d. (6 mėnesius) ieškovas buvo netekęs 45 procentų darbingumo, todėl minėtu laikotarpiu neteko galimybės gauti 45 procentų pajamų (1 t., e. b. l. 37, 40), t. y. 237,06 Eur per mėnesį (526,81 Eur × 45 proc.), o minėtu laikotarpiu negavo 1 422,39 Eur (237,06 Eur/mėn. × 6 mėn.) pajamų. Nuo 2016 m. gruodžio 28 d. iki 2017 m. gruodžio 27 d. (12 mėnesių) ieškovas buvo netekęs 35 procentų darbingumo (1 t., e. b. l. 41), todėl minėtu laikotarpiu neteko galimybės gauti 35 procentų pajamų, t. y. 184,38 Eur per mėn. (526,81 Eur × 35 proc.), taigi šiuo laikotarpiu negavo 2 212,60 Eur (184,38 Eur/mėn. × 12 mėn.) pajamų. Nuo 2017 m. gruodžio 28 d. neterminuotai dėl  2015 m. rugsėjo 4 d. patirto nelaimingo atsitikimo darbe ieškovas yra netekęs 20 procentų darbingumo (1 t., e. b. l. 42), todėl šiuo laikotarpiu neteko ir neteks ateityje galimybės gauti 20 procentų pajamų, t. y. 105,36 Eur per mėnesį (526,81 Eur × 20 proc.). Ieškovo senatvės pensijos amžiaus sukakties diena yra 2034 m. kovo 19 d. Nuo 2017 m. gruodžio 28 d. iki 2034 m. kovo 19 d. yra 194 mėn. Esant šioms aplinkybėms, ieškovas minėtu laikotarpiu negaus 20 440,22 Eur (105,36 Eur/mėn. × 194 mėn.) pajamų. Taigi, ieškovo patirta žala (negautos pajamos) sudaro 28 816,50 Eur (4 741,29 Eur + 1 422,39 Eur + 2 212,60 Eur + 20 440,22 Eur). Ieškovas yra gavęs iš Sodros bendrą 7 563,28 Eur sumą ligos išmokų, netekto darbingumo periodinių kompensacijų, netekto darbingumo išmokų ir netekto darbingumo pensijų (1 t., e. b. l. 43-44, 2 t., e. b. l. 1-4), todėl šia suma mažintinas priteistinos žalos dydis, kuris nagrinėjamu atveju sudaro 21 253,22 Eur (28 816,50 Eur - 7 563,28 Eur). Nustačius, kad dėl žalos atsiradimo kaltas ir pats ieškovas bei šioje dalyje tenkinant apeliacinį skundą ir tuo pagrindu mažinant iš atsakovės priteistinos žalos dydį per pusę, atsakovės atlygintina žala ieškovui yra 10 626,61 Eur (21 253,22 Eur /2).

38.       Ieškovas R. C. ieškinyje pareiškė reikalavimą atlyginti patirtą turtinę žalą periodinėmis išmokomis nuo nelaimingo atsitikimo darbe dienos, t. y. 2015 m. rugsėjo 4 d., iki ieškovas sulauks pensinio amžiaus, t. y. 2034 m. kovo 19 d. Nustatyta, kad nuo 2015 m. rugsėjo 4 d. iki 2034 m. kovo 19 d. yra 222 mėnesiai. Taigi, pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl ieškovui priteistinos turtinės žalos periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį po 58,44 Eur per mėnesį (12 973,29 Eur / 222 mėn.), keistinas ir ieškovui R. C. atlygintina 10 626,61 Eur turtinė žala priteistina iš atsakovės UAB „Lukšių pieninė periodinėmis išmokomis mokant po 47,87 Eur kiekvieną mėnesį nuo 2015 m. rugsėjo 4 d. iki 2034 m. kovo 19 d. (CK 6.288 straipsnio 3 dalis). Priteistos išmokos indeksuotinos teisės aktų nustatyta tvarka.

39.       Teisėjų kolegija dėl apeliacinio skundo dalies, kuria prašoma mažinti ieškovui priteistos neturtinės žalos dydį arba apskritai atmesti prašymą dėl neturtinės žalos atlyginimo, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino aktualią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką šiuo klausimu ir ieškovui priteistinos neturtinės žalos dydį parinko tinkamai taikydamas CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatas, atsižvelgdamas į individualias bylos aplinkybes, tačiau neatsižvelgęs į apeliacinės instancijos teismo nustatytą aplinkybę dėl paties ieškovo kaltės dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo. Teisėjų kolegijai nustačius ir ieškovo kaltę dėl nelaimingo atsitikimo, pasireiškusią paties atsakovo dideliu neatsargumu nesilaikant pareigos informuoti darbdavį apie jo nuomone nesaugias darbo sąlygas – slidžias grindis, apeliacinis skundas dalyje dėl priteisto neturtinės žalos dydžio tenkintinas ir pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl priteistino neturtinės žalos dydžio keistinas mažinant ieškovui priteistiną neturtinės žalos dydį iki 3 000 Eur įvertinus paties ieškovo kaltę (DK 247 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, dydžių ir šių išlaidų paskirstymo

40.       Teisėjų kolegija toliau pasisako dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su iš atsakovės priteistų bylinėjimosi išlaidų apimtimi. Atsakovė apeliaciniu skundu skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų tiek tuo pagrindu, kad pirmosios instancijos teismas sumažino atsakovei atlygintinas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, tiek tuo pagrindu, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė žyminio mokesčio dydį ieškinio tenkinimo atveju priteistiną iš atsakovės valstybės naudai.

41.       Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nustatant atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį, į šią sumą neįtrauktinos atsakovės patirtos išlaidos advokato pagalbai rengiant atsiliepimus į ieškovo patikslintus ieškinius ir išlaidos, susijusios su eksperto paieška bei paklausimų formavimu. Šios atsakovės išlaidos advokato pagalbai apmokėti buvo neįtrauktos atsižvelgiant į tai, kad ieškinys buvo tikslinamas nežymiai, o ekspertizė byloje buvo skirta atsakovės iniciatyva.

42.       CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

43.       Dėl atsakovės išlaidų advokato pagalbai, patirtų rengiant atsiliepimus į patikslintus ieškinius, reikšminga Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kurioje išaiškinta, kad nors CPK tiesiogiai nereglamentuoja, kokia forma atsakovas teikia teismui paaiškinimus, prieštaravimus dėl patikslinto ieškinio, bet šiuo atveju pagal analogiją taikant CPK 142 straipsnį konstatuotina, kad atsakovas privalo pateikti atsiliepimą į patikslintą ieškinį. Tokiu atveju priteisiant atstovavimo išlaidas už atsiliepimo į patikslintą ieškinį parengimą šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, taikytinas Rekomendacijų 8.2 punktas, reglamentuojantis, kokio dydžio išlaidos priteisiamos už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį. Tai, ar yra pagrindas mažinti priteistinas atstovavimo išlaidas už patikslinto atsiliepimo į ieškinį parengimą, yra teismo diskrecija, įvertinus konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-244-695/2017. Teismų praktika. 2017, 48, p. 77-93).

44.       Teisėjų kolegija, sugretinusi pateiktų atsiliepimų į ieškinį ir patikslintus ieškinius, turinį, konstatuoja, kad nors dalis argumentų atsiliepimuose į ieškinį ir patikslintus ieškinius sutampa, tačiau atsakovės procesiniai dokumentai iš esmės yra modifikuojami pagal ieškinyje patikslintas ar naujai paaiškėjusias byloje aplinkybes ir parengti atsižvelgiant į patikslintų ieškinių turinį. Taigi, atsakovės įgaliota atstovė, rengdama atsiliepimus į ieškovo ieškinį ir patikslintus ieškinius turėjo papildomai vertinti, kad ir minimaliai patikslintuose ieškiniuose pateiktas aplinkybes, į jas atsižvelgė pateikdama patikslintus procesinius dokumentus, kuriuos turėjo pareigą pateikti. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad atsakovės įgaliotos atstovės pateiktose PVM sąskaitose faktūrose nurodoma atsiliepimų į patikslintus ieškinius parengimo kaina (252 Eur ir 385 Eur) ir jiems parengti sugaištas darbo laikas (3,6 val ir 5,5 val.) yra ženkliai mažesni už atsiliepimo į pradinį ieškinį parengimo kainą (817,36 Eur) (2 t., e. b. l. 60, 3 t., e. b. l. 15). Teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į šias individualias aplinkybes ir nepagrįstai sprendė, kad 637 Eur (252 Eur + 385 Eur) suma už atsiliepimų į ieškinį parengimą nepripažintina atsakovės patirtomis bylinėjimosi išlaidomis advokato pagalbai apmokėti.

45.       Dėl atsakovės išlaidų advokato pagalbai, susijusios su eksperto paieška bei paklausimų formavimu, teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovė siekusi byloje atlikti ekspertizę, turėjo teisę pasiūlyti teismui savo ekspertą (CPK 42 straipsnio 1 dalis) ir pateikti jam klausimus (CPK 213 straipsnis). Taigi, šios atsakovės patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti, t.y. 279,16 Eur (42 Eur + 237,16 Eur) (2 t., e. b. l. 60, 135) buvo patirtos sąžiningai naudojantis atsakovei suteiktomis procesinėmis teisėmis. Atsižvelgiant į tai, kad atliktos ekspertizės rezultatas iš esmės buvo palankus ieškovui, nors ekspertizė atlikta ir atsakovės iniciatyva, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai minėtų atsakovės išlaidų advokato pagalbai apmokėti nepriskyrė atlygintinoms atsakovės šioje byloje patirtoms išlaidoms advokato pagalbai apmokėti. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas šioje dalyje tenkintinas ir visos atsakovės patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti, t.y. 5495,45 Eur, vertintinos sprendžiant šioje byloje susidariusių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą.

46.       Teisėjų kolegija dėl šioje byloje už ieškinį mokėtino žyminio mokesčio dydžio pažymi, kad ieškovas patikslintu ieškiniu reiškė reikalavimus priteisti turtinę žalą (negautas pajamas) periodinėmis išmokomis mokamomis kas mėnesį po 69,39 Eur nuo 2015 m. rugsėjo 4 d. iki 2034 m. kovo 19 d., priteistas išmokas indeksuojant teisės aktų nustatyta tvarka ir 9 400 Eur neturtinę žalą.

47.       CPK 85 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad ieškinio suma bylose dėl pinigų išieškojimo nustatoma pagal ieškomą sumą, o bylose dėl terminuotų išmokų ar davinių – pagal bendrą visų išmokų ar davinių sumą, bet ne daugiau kaip už trejus metus (CPK 85 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Taigi už ieškinio reikalavimą dėl turtinės žalos priteisimo periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 69,39 Eur nuo 2015 m. rugsėjo 4 d. iki 2034 m. kovo 19 d. mokėtinas žyminis mokestis yra 56,21 Eur ((69,39 Eur/mėn. x 12 mėn. x 3 metai) x 3 proc. x 75 proc.), o už ieškinio reikalavimą dėl 9 400 Eur neturtinės žalos atlyginimo mokėtinas žyminis mokestis yra 211,50 Eur (9 400 Eur x 3 proc. x 75 proc.), viso 267,71 Eur. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismo sprendime nepagrįstai už pareikštą patikslintą ieškinį mokėtino žyminio mokesčio dydis apskaičiuotas nuo visos periodinėmis išmokomis priteistos žalos sumos, tačiau nesutiktina, kad ieškinio suma dėl reikalavimo priteisti turtinę žalą periodinėmis išmokomis skaičiuotina vadovaujantis CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktu. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas ir dalyje dėl atlygintinų bylinėjimosi išlaidų dydžio atsakovei bei valstybei nustatymo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

48.       Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

49.       Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka ir konstatavus, kad keistinas pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyse dėl ieškovui priteistinos turtinės ir neturtinės žalos dydžio, patenkinta 40 proc. ieškinio reikalavimų ((2498,04 Eur + 9 400 Eur) / (1 723,32 + 3 000 Eur) x100 proc.) ir atmesta 60 proc. ieškinio reikalavimų (100 proc. – 40 proc.). Taigi, bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos atsižvelgiant į nustatytas proporcijas.

50.       Teisėjų kolegija nustatė, kad ieškovas R. C. yra atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo pirmosios instancijos teisme, išskyrus bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai ir kitas būtinas ir pagrįstas išlaidas (1 t., e. b. l. 53-54). Valstybė teikdama ieškovui antrinę teisinę pagalbą ir apmokėdama 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų pirmosios instancijos teisme patyrė 515,71 Eur bylinėjimosi išlaidų (3 t., e. b. l. 19). Šioje byloje mokėtinas žyminis mokestis sudaro 211,50 Eur (žr. nutarties ?47 punktą).

51.       Atsakovė UAB „Lukšių pieninė“ patyrė 6 115,45 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 5 495,45 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti (2 t., e.b. l. 14-19, 58-63, 92-95, 133-138 3 t., e. b. l. 12-18) ir 620 Eur išlaidos už ekspertizę (2 t., e. b. l. 118).

52.       Tenkinus 40 proc. ieškinio reikalavimų iš atsakovės priteistina bylinėjimosi išlaidų suma valstybės naudai už ieškovui teiktą antrinę teisinę pagalbą proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai yra 206,28 Eur (515,71 Eur x 40 proc.), o mokėtina žyminio mokesčio dalis – 84,60 Eur (211,50 Eur x 40 proc.) (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 3 dalis).

53.       Atmetus 60 proc. ieškinio reikalavimų atsakovei UAB „Lukšių pieninė“ iš ieškovo R. C. priteistinos atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai ir sudaro 3 297,27 Eur (5 495,45 Eur x 60 proc.) (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos dėl atliktos ekspertizės atlikimo neatlygintinos, nes ieškovas R. C. yra atleistas nuo šių bylinėjimosi išlaidų apmokėjimo (CPK 96 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

54.       Atsakovė UAB „Lukšių pieninė“ apeliaciniu skundu prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, kurias sudaro 267 Eur žyminis mokestis (3 t., e. b. l. 61-64) ir 1 149,50 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti už apeliacinio skundo parengimą (3 t, e. b. l. 75-78), viso 1 416,50 Eur. Šių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas spręstinas atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas tenkintas iš dalies. Ieškovė apeliaciniame skunde reiškė prašymą atmesti ieškinį, o šio prašymo netenkinus sumažinti atlygintinos turtinės ir neturtinės žalos dydį atsižvelgiant į paties ieškovo didelį neatsargumą, taip pat prašymą dėl priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžių pakeitimo. Atsižvelgiant į tai, kad išnagrinėjus apeliacinį skundą yra tenkinama tik 40 proc. ieškinio reikalavimų, kai pirmosios instancijos teismo sprendimu buvo patenkinta 72 proc ieškinio reikalavimų, teisėjų kolegija sprendžia, kad patenkinta 2/3 apeliacinio skundo ir atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme priteistinos iš ieškovo proporcingai patenkintų apeliacinio skundo reikalavimų daliai.

55.       Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme yra mažesnės nei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 7 ir 8.10 punkte nurodytas maksimalus įkainis už apeliacinį skundą, jeigu advokatas dalyvavo pirmosios instancijos teisme (2 191,30 Eur (1289 Eur (2019 m. II ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) x 1,7)). Todėl teisėjų kolegija atsižvelgdama į šioje byloje keliamų teisinių klausimų pobūdį, nustatinėtinų faktinių aplinkybių visumą, parengto procesinio dokumento apimtį ir turinį, sprendžia, kad atsakovės prašomas atlyginti bylinėjimosi išlaidų dydis advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme yra pagrįstas, todėl priteistinas atsakovei iš ieškovo proporcingai patenkintų apeliacinio skundo reikalavimų daliai ir sudaro 766,33 Eur (1 149,50 Eur/3 x 2) (CPK 98 straipsnis). Kadangi ieškovas R. C. nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo apeliacinės instancijos teisme nėra atleistas iš jo atsakovės naudai taip pat priteistinos bylinėjimosi išlaidos, patirtos sumokant žyminį mokestį už apeliacinį skundą, proporcingai patenkintų apeliacinio skundo reikalavimų daliai, kurios sudaro 178 Eur (CPK 93 straipsnio 3 dalis). Viso atsakovei UAB “Lukšių pieninė“ iš atsakovo R. C. priteistina 944,33 Eur (766,33 Eur + 178 Eur) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 18 d. sprendimą pakeisti ir jį išdėstyti taip:

Ieškovo R. C. patikslintą ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui R. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Lukšių pieninė“, juridinio asmens kodas 300106070, turtinę žalą (negautas pajamas) periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 47,87 Eur (keturiasdešimt septynis eurus 87 ct) nuo 2015 m. rugsėjo 4 d. iki 2034 m. kovo 19 d., priteistas išmokas indeksuojant teisės aktų nustatyta tvarka.

Priteisti ieškovui R. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Lukšių pieninė“, juridinio asmens kodas 300106070, 3 000 Eur (trijų tūkstančių eurų) neturtinę žalą ir penkis procentus (5 proc.) procesinių palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2018 m. liepos 24 d., ir iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitoje dalyje ieškovo R. C. ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Lukšių pieninė“, juridinio asmens kodas 300106070 iš ieškovo R. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3 297,27 Eur (tris tūkstančius du šimtus devyniasdešimt septynis eurus 27 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Lukšių pieninė“, juridinio asmens kodas 300106070, 84,60 Eur (aštuoniasdešimt keturis eurus 60 ct) žyminio mokesčio (bylinėjimosi išlaidas valstybei sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660).

Priteisti valstybės naudai iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Lukšių pieninė“, juridinio asmens kodas 300106070, 206,28 Eur (du šimtus šešis eurus 28 ct) išlaidų už antrinę teisinę pagalbą (antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Lukšių pieninė“, juridinio asmens kodas 300106070 iš ieškovo R. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 944,33 Eur (devynis šimtus keturiasdešimt keturis eurus 33 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                Diana Labokaitė

Mindaugas Šimonis

Egidijus Tamašauskas