Adm. nusižengimo byla Nr. AN2-38-879/2023

Teisminio proceso Nr. 4-30-3-00005-2023-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.4.1.

 (S)

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daina Vaidachavičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracine tvarka nubausto R. B. (toliau – Pareiškėjas) apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2023 m. kovo 29 d. nutarties, 

n u s t a t ė :

1.       Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininko (toliau – Institucija) 2023 m. vasario 13 d. nutarimu R. B. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalį 170 Eur dydžio bauda bei specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 mėnesiams, už tai, kad 2023 m. sausio 8 d. 13 val. 14 min., Vilnius – Utena Molėtų rajono sav., magistraliniai keliai Vilnius – Utena 57,90 km, vairuodamas transporto priemonę, lenkė kitą transporto priemonę sankryžoje, pagrindiniame kelyje, pažymėtame kelio ruože ženklu Nr. 108 „Sankryža su šalutiniu keliu“.

2.       Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmai 2023 m. kovo 29 d. nutartimi Pareiškėjo skundą atmetė ir 2023 m. vasario 13 d. Institucijos nutarimą paliko nepakeistą.

3.       Apeliaciniu skundu Pareiškėjas prašo pakeisti Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2023 m. kovo 29 d. nutartį ir Institucijos nutarimą, neskirti administracinio poveikio priemonės (specialiosios teisės atėmimo) arba sutrumpinti paskirtos administracinės poveikio priemonės terminą iki 1 mėnesio. Apeliaciniame skunde cituojamos ANK nuostatos, teismų praktika.

3.1.                      Pareiškėjas nurodo, jog neginčija administracinio nusižengimo padarymo fakto, t. y., su padarytu administraciniu nusižengimu (lenkimu sankryžoje, t. y. vietose, kuriuose pagal kelių eismo taisykles (toliau – KET) draudžiama lenkti) sutinka, jo neginčija. Tačiau pareiškėjo manymu, Institucija nesilaikė ANK 617 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pareigos nustatyti aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti, netinkamai vertino Pareiškėjo teiktus paaiškinimus bei juos pagrindžiančius dokumentus, neužtikrino visapusiško ir objektyvaus aplinkybių, turinčių reikšmės administracinio poveikio priemonės skyrimo terminui ištyrimo, todėl priėmė nemotyvuota nutarimą.

3.2.                      Cituodamas teismų praktiką nurodo, kad teismas, tikrindamas Institucijos nutarimo pagrįstumą ir teisėtumą, nevertino Pareiškėjo skundo argumentų visumos, o pasirinko tik tuos aspektus, kurie parankūs Institucijos nutarimo teisėtumui ir pagrįstumui patvirtinti. Pareiškėjo manymu, teismas pažeidė pareigą įvertinti visas bylai teisingai išnagrinėti reikšmingas aplinkybes ir atitinkamai motyvuoti skiriamą administracinio poveikio priemonę. Teigiama, kad skundžiama nutartis iš esmės grindžiama šiais motyvais: 1) skunde nėra pateikta jokių naujų aplinkybių, kurios nebuvo išanalizuotos Institucijos nutarime, o nustatytų aplinkybių visuma teismui nekelia abejonių institucijos objektyvumu skiriant nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę; 2) abejonių kelią nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto pažeidimo ir ketinimas ateityje būti atidesniu vairuotoju; 3) turi būti atsižvelgta į pareiškėjo baustumus administracine tvarka.

3.3.                      Pareiškėjo vertinimu, Institucija skirdama nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę, netinkamai įvertino paaiškinime Institucijai nurodytas aplinkybes, be kita ko, grindžiamais įrodymais, nepateikė argumentų bei motyvų leidžiančių suprasti paskirtos administracinio poveikio priemonės skyrimo termino motyvus. Pareiškėjas nurodo, kad negalėjo pateikti jokių reikšmingų naujų aplinkybių, nes neginčijo paties ANK 420 straipsnio 1 dalies pažeidimo fakto, o tik, vertindamas, kad nebuvo tinkamai atsižvelgta į jo asmenybę charakterizuojančius duomenis, kvestionavo paskirtą administracinio poveikio priemonę. Pareiškėjas kartu su skundu pateikė naujus duomenis bei įrodymus, kad šeimos gyvenamoji vieta yra Vilniaus miesto pakraštyje, nutolusi 19,3 km nuo pagrindinės darbovietės UAB „(duomenys neskelbtini)“, 13,6 km nuo vaikų ugdymo įstaigos – (duomenys neskelbtini), 16,3 km nuo universiteto, vaikai lanko neformalaus ugdymo būrelius – du kartus per savaitę šokių klubą, vieną kartą per savaitę dailės mokyklą, užsiėmimai vyksta darbo dienos metu, tačiau dėl vaikų amžiaus, tiek dėl nutolusios gyvenamosios vietos susisiekimas viešuoju transportu yra itin nepatrauklus ir apsunkintas (ilga trukmė, būtinybė bent kartą pakeisti maršrutinį transportą), tačiau teismas dėl šių aplinkybių pasisakė tik itin abstrakčiai ir visiškai neanalizavo skundo argumentų šiuo aspektu.

3.4.                      Nurodoma, kad teismas, akcentuodamas, kad pareiškėjas žinodamas, jog teisė vairuoti būtina darbinėms funkcijos vykdyti, šeimos poreikiams tenkinti turi būti ypač suinteresuotas nedaryti tokių pažeidimų, kurie lemtų specialiosios teisės netekimą, tačiau pareiškėjo vertinimu, tokia išvada yra visiškai neindividualizuota, neatitinkanti ne tik teisingumo ir protingumo principų, bet ir visiškai eliminuojanti atsitiktinumo, elementarios žmogiškos klaidos tikimybę, neatsižvelgta į tai, kad pažeidimus daro skirtingi žmonės, kurių pavojingumas taip pat skiriasi, o nuobaudos teisingumas neatsiejamai susijęs su nuobaudos individualizavimu bei nuobaudos paskirtimi. Mano, kad visos byloje nustatytos aplinkybės, Pareiškėjo paaiškinimai įrodo, jog administracinis nusižengimas už kurį yra traukiamas atsakomybėn yra atsitiktinio pobūdžio, padarytas tik dėl nepakankamo atidumo bei rūpestingumo konkrečiai tądien, todėl vien tai negali suponuoti vienareikšmiškos išvados, jog jis nėra atsakingas vairuotojas, kuris žinodamas apie galimybę prarasti specialiąją teisę vairuoti transporto priemonę, vis tiek būtų lenkęs transporto priemonę sankryžoje ir tyčia padaręs ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

3.5.                      Teigiama, kad Institucija nutarime nurodė, kad kaltinamasis prisipažino padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išsiaiškinti. Taigi, Institucijai vertinusiai pareiškėjo paaiškinimą, nekilo jokių abejonių dėl nuoširdaus gailėjimosi fakto buvimo, tuo tarpu teismas tokia pareiškėjo pozicija visiškai nepagrįstai suabejojo.

3.6.                      Institucija, vertindama aplinkybes dėl privalomai nustatyto teisės vairuoti transporto priemones atėmimo skyrimo ir taikymo termino nustatymo, nors ir atsižvelgė į tai, kad padarytas administracinis pažeidimas nesukėlė neigiamų pasekmių bei nepadarė žalos kitų asmenų turtui ir sveikatai, lenkimas vyko labai skirtingos reikšmės kelių susikirtime, kur eismas šalutiniu keliu mažai tikėtinas, kas rodo žymiai mažesnį padaryto nusižengimo pavojingumą, vadovavosi itin abstraktaus pobūdžio įstatymo nuostatomis apie padaryto KET pažeidimo (draudimo lenkti sankryžose pagrindiniame kelyje) priskyrimą prie pavojingesnių pažeidimų, už kurių padarymą įstatymo leidėjas nustatė griežtesnę administracinę atsakomybę. Pareiškėjo teigimu, priskyrimo prie pavojingesnių pažeidimų aspektas ir buvo skųstas, nurodant, kad Institucija nedetalizavo, kokie konkrečiai Pareiškėjo padaryto nusižengimo požymiai liudiją jo pavojingumą bei pateikiant teismui argumentus „kad nusižengimą padarė šviesiu paros metu, matymo zonoje buvo tik vienas lenkiamas automobilis, kelių eismo dalyvių nebuvo“, tačiau teismas šiuos argumentus visiškai nepagrįstai įvertino kaip pareiškėjo paties požiūrį į KET reikalavimus, kuris „kelią abejonių jo teiginiais, kad jis nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusižengimo ir ketina ateityje būti atidesniu vairuotoju“. Teismui pateikti argumentai (nors laiku nepastebėjo, jog lenkimas vyko sankryžoje, tačiau byloje esantis vaizdo įrašas patvirtina, kad automobilį vairavo šviesiu paros metu, matymo laukas buvo geras, visoje matymo zonoje buvo tik vienas lenkiamas automobilis, t. y. magistraliniame kelyje Vilnius – Utena tuo metu nebuvo jokių transporto priemonių, kitų eismo dalyvių, lenkdamas automobilį neviršijo leistino greičio, taigi nekilo ne tik realus pavojus eismo saugumui (nė vienas eismo dalyvis nebuvo priverstas staigiai stabdyti ar keisti važiavimo kryptį), bet ir tokio pavojaus tikimybė tik patvirtina, padaryto nusižengimo pobūdį, į kurį visada atsižvelgiama teismų praktikoje, sprendžiant analogiško pobūdžio administracinio nusižengimo bylas, ir jokiu būdu nesudaro pagrindo abejoti pareiškėjo požiūriu į KET bei nuoširdžiu gailesčiu dėl to, kad atsitiko.

3.7.                       Mano, kad teismas visiškai nedetalizavo nei KET pažeidimo (susiję su nežymiu greičio viršijimu), nei už juos skirtų administracinių nuobaudų (sumokėtos atitinkamai 6 ir 8 Eur baudos), nei jų įtakos Pareiškėjo daugiau kaip 20 metų specialiąją teisę vairuoti transporto priemonę turinčio asmens charakteristikai, todėl pažeidė pareigą motyvuotai įvertinti bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, šiuo aspektu neatsižvelgė į formuojamą teismų praktiką, kad KET pažeidimai, susiję su greičio viršijimu nėra vertinami kaip šiurkštūs, piktybiški ar chuliganiški. Pareiškėjas nėra baustas nei už pavojingą ir/ar chuliganišką vairavimą, nei už draudimo lenkti pažeidimus, todėl vien galiojančios nuobaudos už KET pažeidimą faktas nėra pakankamas administracinio poveikio priemonės skyrimo terminui pagrįsti.

3.8.                      Pažymima, kad nagrinėjamu atveju nėra ir negali būti kvestionuojamas įstatymų saugomas visuomenės interesas per prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, ypač atsižvelgiant į tai, kad Pareiškėjas, augindamas du vaikus, yra ypatingai suinteresuotas eismo bei visuomenės saugumu, tačiau teismas priėjo prie nepagrįstos pozicijos, jog nėra pagrindo visiškai neskirti administracinio poveikio priemonės arba ją skirti minimaliai laikotarpiui.

3.9.                      Pareiškėjo manymu, ANK 22 straipsnio tikslai bus pasiekti neskiriant administracinio poveikio priemonės, nes ne visada vadovaujantis formaliais kriterijais sankcijoje numatyta nuobauda būtų teisinga. Mano, kad įvertinus visas bylos aplinkybes bei kaltininko asmenybę paskirtas specialiosios teisės atėmimo terminas 2 mėnesiai, šiuo konkrečiu atveju yra per griežta, neatitinkanti teisingumo ir protingumo kriterijų bei neproporcinga administracinio poveikio priemonė. 

4.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą Utenos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus įgalioto viršininko Audriaus Micikevičiaus prašo Pareiškėjo skundo netenkinti ir palikti galioti skundžiamą nutartį.

4.1.                      Nurodo, kad Institucijos nutarimas yra priimtas teisėtai ir pagrįstai, išnagrinėjus ir įvertinus surinktų įrodymų visumą, o paskirta administracinė nuobauda su administracinio poveikio priemone yra tinkamai individualizuota, nėra aiškiai per griežta, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, ja realizuojant administracinės nuobaudos tikslus.

4.2.                      Teigia, kad nagrinėjamu atveju vertinama, jog Pareiškėjas jau du kartus buvo baustas administracine tvarka už tokio paties pobūdžio (leistino greičio viršijimas) pažeidimus ir jam skirtos administracinės nuobaudos nepasiekė joms keliamų tikslų, bei nepaveikė asmens taip, kad jis laikytųsi KET reikalavimų, kas neabejotinai lėmė ir naujo, bei savo ruožtu pavojingesnio, šių taisyklių pažeidimo padarymą. Nurodoma, nors skunde argumentuojama, kad minėti pažeidimai nėra tapatūs jo padarytam administraciniam nusižengimui, už kurį yra traukiamas administracinėn atsakomybėn, tačiau kaip teisingai vertino teismas, šie duomenys charakterizuoja Pareiškėją kaip vairuotoją.

4.3.                      Nurodoma, jog skiriant administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, buvo atsižvelgta į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, bei atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Taip pat, atsižvelgta ir į asmenybę apibūdinančius duomenis, tokius kaip charakterizuojamas teigiamai, dirbantis, kurio atliekamas darbas, susijęs su transporto priemonių vairavimu, augina mažamečius vaikus. Vertinama ir tai, kad nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, o padarytas nusižengimas nesukėlė neigiamų pasekmių ir nepadarė žalos kitų asmenų turtui ir sveikatai. Įvertinus šias aplinkybes, Pareiškėjui skirtas ANK 420 straipsnio 1 dalyje nustatytas minimalus administracinės nuobaudos baudos dydis, kurio dydžio asmuo skundu neginčija.

4.4.                      Kartu vertinant aplinkybes dėl privalomai nustatyto teisės vairuoti transporto priemones atėmimo skyrimo ir taikymo termino nustatymo, be jau paminėtų aplinkybių, buvo atsižvelgta ir į tai, kad vairuodamas automobilį, juo lenkė kitą automobilį sankryžoje, kur pagrindinis magistralinis kelias Vilnius – Utena, susikerta su šalutiniu keliu iš kairės, o būtent žvyrkeliu, t. y. labai skirtingos reikšmės kelių susikirtime, kur eismas šalutiniu keliu mažai tikėtinas, kas rodo žymiai mažesnį padaryto nusižengimo pavojingumą. Tačiau įvertinta ir tai, kad inkriminuojamą administracinį nusižengimą, asmuo padarė būdamas baustas administracine tvarka ir turėdamas galiojančią administracinę nuobaudą už KET pažeidimą, o jo padarytas šių taisyklių pažeidimas, susijęs su draudimu lenkti sankryžose pagrindiniame kelyje, priskirtinas prie pavojingesnių pažeidimų, už kurių padarymą įstatymo leidėjas nustatė griežtesnę administracinę atsakomybę. Atsižvelgus į nustatytų aplinkybių visumą, paarta išvada, kad šiuo atveju pagrindo visai neskirti administracinio poveikio priemonės arba ją skirti tik minimaliam (1 mėnesio) laikotarpiui nėra.

4.5.                      Teigiama, kad už šio teisės pažeidimo padarymą, skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, tačiau tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybę, sudarančia pagrindą dar labiau švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai ra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas.

5.       R. B. apeliacinis skundas atmetamas.

6.       Pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniame skunde padaryto pažeidimo kvalifikavimo ir kaltės klausimas nėra keliamas. Administracinėn atsakomybėn patrauktas R. B. prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neskirti arba sutrumpinti paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą 1 mėnesio laikotarpiui. Apygardos teismas, išanalizavęs administracinio nusižengimo bylą, skundžiamą nutartį, apeliacinį skundą, konstatuoja, kad neskirti arba dar labiau sutrumpinti paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą Pareiškėjui nėra pagrindo.

7.       Prieš atsakant į skundo argumentus dėl skirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo termino nustatymo ir skyrimo, pažymėtina, jog pagal ANK 34 straipsnio 3 dalį asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

8.       Galimybė skirti švelnesnę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę nei numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje yra reglamentuota ANK 34 straipsnio 6 dalyje. Šiame straipsnyje nurodyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Tačiau, teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, jog administracinė nuobauda (administracinio poveikio priemonė) ANK 34 straipsnio 6 dalies pagrindu gali būti švelninama tik esant išskirtinėms aplinkybėms, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai, pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 7 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. e2AT-33-303/2016, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-38-303/2016, Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2017 m. lapkričio 28 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-58-697/2017 ir kt.). Nesant tokių aplinkybių, ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos negali būti taikomos.

9.       Bylos duomenimis nustatyta, kad Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos pareigūnai tarnybos metu magistraliniame kelyje Vilnius – Utena 57,90 km, 2023 m. sausio 8 d. 13.14 val., tarnybinio automobilio vaizdo stebėjimo kameromis užfiksavo, kad Pareiškėjas, vairuodamas transporto priemonę pagrindiniu keliu, paženklintame kelio ruože Nr. 108 „Sankryža su šalutiniu keliu“ lenkė kitą transporto priemonę važiuojančią ta pačia kryptimi išvažiuodamas į priešpriešinę eismo juostą. Iš teismui pateiktos administracinio nusižengimo bylos duomenų matyti, kad Pareiškėjo vairuota transporto priemonė buvo sustabdyta iš karto po administracinio nusižengimo padarymo.

10.       Pareiškėjas Institucijos nutarimu pripažintas kaltu ir nubaustas dėl ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo. ANK 420 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių. Taigi pagal aptartą teisinį reguliavimą administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui yra privalomas ir gali būti neskiriamas arba skiriamas trumpesniam terminui tik esant šios nutarties 8 punkte nurodytoms aplinkybėms, rodančioms, kad sankcijoje numatytos administracinio poveikio priemonės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų teisingumo ir proporcingumo principų.

11.       Nagrinėjamu atveju, Pareiškėjui Institucijos nutarimu paskirtas 2 mėnesių specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas,  t. y. paskirtas trumpesnis nei ANK 420 straipsnio 6 dalyje nustatytas terminas, o toks Institucijos nutarimas  sankcionuotas Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų teisėjos Romos Rimkienės. Apeliaciniame skunde teigiama, jog Institucija netinkamai įvertino Pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir nemotyvavo tokio skiriamos administracinio poveikio priemonės termino nustatymo, o apylinkės teismas dėl papildomai pateiktų duomenų pasisakė abstrakčiai ir neanalizavo skundo argumentų, tačiau aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais argumentais.

12.       Iš Institucijos nutarimo matyti, kad skiriant administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimą, atsižvelgta į pažeidėjo asmenybę apibūdinančius duomenis, tai, kad  charakterizuojamas teigiamai, dirba, atliekamas darbas susijęs su transporto priemonių vairavimu, augina mažamečius vaikus. Vertinta ir tai, kad nagrinėjamu atveju nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, o padarytas nusižengimas nesukėlė neigiamų pasekmių ir nepadarė žalos kitų asmenų turtui ir sveikatai. Nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi. Įvertinus šias aplinkybes, nustatytas minimalus ANK 420 straipsnio 1 dalyje nustatytas nuobaudos, t. y. baudos dydis. Taip pat, be jau paminėtų aplinkybių, atsižvelgta ir į tai, kad asmuo vairuodamas automobilį, juo lenkė kitą automobilį sankryžoje, kur pagrindinis magistralinis kelias Vilnius – Utena susikerta su šalutiniu keliu iš kairės, o būtent žvyrkeliu, t. y. labai skirtingos reikšmės kelių susikirtime, kur eismas šalutiniu keliu mažai tikėtinas, kas rodo žymiai mažesnį padaryto nusižengimo pavojingumą, tačiau inkriminuojamą administracinį nusižengimą, asmuo padarė būdamas baustas administracine tvarka ir turėdamas galiojančią administracinę nuobaudą už kelių eismo taisyklių pažeidimą. Atsižvelgus į nurodytas bylos aplinkybes, bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, teismų praktika dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo, Institucija skyrė ANK 420 straipsnio 1 dalyje nustatyta minimalaus dydžio baudas su administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu taikymu trumpesniam, nei nustatytas minimalus 3 mėnesių terminas, t. y. 2 mėnesių laikotarpiui. Skundžiama nutartimi apylinkės teismas pritarė Institucijos padarytoms išvadoms ir papildomai nurodė, kad teismui nekyla abejonių, jog be teisės vairuoti automobilį R. B. kils nepatogumų ir sunkumų vykdant darbines funkcijas, rūpinantis šeima, tačiau minėti nepatogumai truks tik ribotą laiką.

13.       Išnagrinėjęs apeliacinį skundą, administracinio nusižengimo byloje esančius duomenis, apygardos teismas pritaria Institucijos nutarime ir skundžiamoje nutartyje išdėstytoms išvadoms, kad nagrinėjamu atveju Pareiškėjui nėra pagrindo pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį dar labiau sutrumpinti administracinio poveikio priemonės taikymo terminą, negu nustatytas Institucijos nutarimu 2 mėnesiai, ar išvis neskirti administracinio poveikio priemonės. Byloje esantys duomenys ir apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neįrodo jokių ypatingų aplinkybių, kuriomis remiantis būtų galima dar labiau trumpinti administracinio poveikio priemonės – teisė vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą ar jos neskirti. 

14.       Apygardos teismo vertinimu priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, Institucija nutarime motyvavo dėl kokių aplinkybių Pareiškėjui skirtinas administracinio poveikio priemonės taikymo terminas 2 mėnesiai, t. y. mažesnis, nei nustatytas minimalus ANK 420 straipsnio 6 dalyje laikotarpis, tai matyti iš 12 punkte pateiktų Institucijos motyvų. Pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės, kad šeimos gyvenamoji vieta yra Vilniaus miesto pakraštyje, nutolusi 19,3 km nuo darbovietės, 13,6 km – vaikų ugdymo įstaigos, 16,3 km – universiteto, jog vaikai lanko neformalaus ugdymo būrelius, užsiėmimai vyksta darbo dienos metu, o dėl vaikų amžiaus, tiek dėl nutolusios gyvenamosios vietos susisiekimas viešuoju transportu yra itin nepatrauklus ir apsunkintas (ilga trukmė, būtinybė bent kartą pakeisti maršrutinį transportą) nėra jokie išimtiniai atvejai ar ypatingos aplinkybės, kad Institucijos nutarimu nustatytas trumpesnis nei minimalus sankcijoje nurodomas administracinio poveikio taikymas prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams. Taigi, Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, dėl kurių jam ypač reikalinga teisė vairuoti transporto priemones savaime nemenkina nei jo kaltės pažeidimo padaryme, nei padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo, todėl jos nelaikytinos išskirtinėmis ar ypatingai švelninančiomis jo atsakomybę. Sutiktina su skundžiama nutartimi, jog apeliantas, žinodamas, kad jam specialioji teisė – teisė vairuoti transporto priemones – yra būtina, privalėjo elgtis atidžiai ir rūpestingai, įvertinti galimas neigiamas savo priešingo teisei elgesio pasekmes.

15.       Vertinant skundo argumentus dėl padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo, pažymėtina, jog vien  iš ANK 420 straipsnio 1 dalies dispozicijos matyti, jog pavojingais veiksmais laikomas transporto priemonių vairavimas vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimą vietose, kuriose pagal KET draudžiama lenkti, o būtent dėl šio administracinio nusižengimo padarymo Pareiškėjas ir buvo nubaustas. Iš vaizdo įrašų matyti, kad Pareiškėjo lenkimas tą pačia kryptimi važiavusios transporto priemonės buvo lygiagrečiai su šalutiniu keliu, administracinis pažeidimas padarytas žiemos metu, esant šlapiai kelio dangai, ypač kreiptinas dėmesys, kad kartu su juo važiavo keleivė. Taigi, nors Institucija nustatė aplinkybes, kurių pagrindu, taikė ANK 34 straipsnio 6 dalį, pažymėtina, jog tai nemažina padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo, o tik iš dalies švelnina Pareiškėjo atsakomybę ir leidžią skirti trumpesnį administracinio poveikio priemonės taikymo terminą, nei sankcijoje nustatytas minimalus.  Be to, svarbu ir tai, kad administracinių nusižengimų registro išrašas patvirtina, jog nagrinėjamu atveju Pareiškėjas turėjo galiojančią nuobaudą už greičio viršijimą (viršijo greitį 12 km/val.), o tai rodo jo administracinių nusižengimų sunkėjimą, todėl sutiktina su apylinkės teismo išvada, jog Pareiškėjo bandymas išvengti administracinės nuobaudos – specialiosios teisės atėmimo, rodo netinkamo savo elgesio toleravimą. Skundžiamos nutarties turinys patvirtina, kad dėl visų esminių Pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kuriomis buvo grindžiamas prašymas neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo yra išsamiai ir motyvuotai pasisakyta nurodant aiškius, byloje esančiais duomenimis pagrįstus argumentus, su kuriais sutinka ir apygardos teismas. Aukštesnysis teismas neturi jokio pagrindo manyti, kad administracinio poveikio priemonės individualizavimui reikšmingos aplinkybės šioje byloje įvertintos neteisingai ar nutarimu asmuo buvo nubaustas akivaizdžiai per griežtai.

16.       Pritariant pirmosios instancijos teismo išvadoms pažymėtina, kad Pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodomi argumentai dėl darbinės veiklos, mokslų, šeiminių aplinkybių teismų praktikoje nepripažįstamos išskirtinėmis, sudarančiomis pagrindą švelninti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisinę padėtį pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį. Atkreiptinas dėmesys, jog apeliaciniame skunde minimos aplinkybės egzistavo ir ankščiau, t. y. administracinio nusižengimo padarymo metu, tačiau kaip matyti jų buvimas nesulaikė Pareiškėjo nuo administracinio nusižengimo padarymo. Pareiškėjas analizuojamu atveju elgėsi priešingai, t. y. žinodamas, kad teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga tiesiogiai vykdant darbines funkcijas, kad darbinė veikla yra pagrindinis pinigų šaltinis, o teisė vairuoti transporto priemones reikalinga vykstant į mokymosi įstaigą bei vežant vaikus į ugdymo įstaigą ir būrelius, savo teise vairuoti transporto priemones naudojosi neatsakingai ir padarė pavojingą KET pažeidimą. Pažymėtina, jog pasėkmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą (šiuo atveju administracinio poveikio priemonę), nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.   Darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju visuomenės interesas gali būti užtikrintas tik taikant sankcijoje numatytą nuobaudą.

17.       Nors Pareiškėjas apeliaciniu skundu nurodo, jog nepastebėjo, kad atlieka lenkimą sankryžoje, šviesiu paros metu, matymo laukas buvo geras, visoje matymo zonoje buvo tik vienas lenkiamas automobilis, kitų eismo dalyvių ir transporto priemonių nebuvo, neviršijo greičio, nekilo pavojaus eismo saugumui, tačiau ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas yra įtvirtintas formalia sudėtimi, kas nurodo, jog pasekmių nebuvimas šio nusižengimo mažesnio pavojingumo savaime nelemia, o pagal byloje nustatytas aplinkybes ir Pareiškėjo argumentus jį vertinti kaip mažiau pavojingą nėra pagrindo. Priešingai, apygardos teismo vertinimu Pareiškėjas padarė šiurkštų pažeidimą, o skundo argumentai,  kad lenkimo metu nebuvo viršytas leistinas greitis, buvo tik vienas lenkiamas automobilis ir t.t, laikytini  gynybine pozicija siekiant pateisinti pažeidimą ir išvengti kilusios atsakomybės.

18.       Pažymėtina, jog administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, ANK nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui bei siekiant sulaikyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie ateityje laikytųsi įstatymų ir nebedarytų administracinių nusižengimų, nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnis). Taikant prevencines priemones ir asmens nubaudimą, įstatymas aukščiau vis tik iškelia visuomenės interesą, siekdamas užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Asmeniniai pažeidėjo ar jo šeimos narių poreikiai negali būti iškeliami aukščiau padaryto teisės pažeidimo pavojingumo. Skiriamos nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės turi atitikti teisingumo, protingumo, proporcingumo principų reikalavimus, tačiau šiuo atveju apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės neteikia pagrindo pripažinti, kad minėti principai, pareiškėjui paskyrus administracinio poveikio priemonę – teisė vairuoti transporto priemones – ir nustačius jos taikymo terminą trumpesnį nei ANK 420 straipsnio 6 dalyje numatytas, t. y. pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį ir skyrus 2 mėnesių terminą, buvo pažeisti.

19.       Aptartų motyvų pagrindu daroma išvada, kad Pareiškėjui paskirta administracinio poveikio priemonė individualizuota tinkamai, nepažeidžiant ANK 32 ir 34 straipsnių reikalavimų, ji yra ne per griežta ir adekvati padarytam administraciniam nusižengimui bei atitinka nuobaudų bei administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindus, todėl švelninti apeliantui paskirtą, ir taip švelnesnę nei minimali įstatymo nustatytą, poveikio priemonę ar jos neskirti nėra nei faktinio nei juridinio pagrindo. Jokių išimtinių ar naujų esminių aplinkybių, įskaitant ir nurodomus atstumus nuo gyvenamosios vietos iki įstaigų, kurios Institucijai ir apylinkės teismui nebuvo žinomos, bei kurios galėtų būti pripažįstamos pagrindu Pareiškėjui sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo taikymo terminą taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje taip pat nėra, o visos kitos apeliaciniame skunde išdėstytos aplinkybės jau buvo įvertintos priimant skundžiamą procesinį sprendimą.

20.       Apygardos teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus, skundžiamą apylinkės teismo nutartį, nemato pagrindo R. B. apeliacinį skundą tenkinti, todėl Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2023 m. kovo 29 d. nutartis paliekama galioti.

Teismas, vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

palikti Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2023 m. kovo 29 d. nutartį nepakeistą ir R. B. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.        

Teisėja                                                                                                                        Daina Vaidachavičienė