Civilinė byla Nr. B2-1183-254/2018;

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-01097-2017-3;

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.7; 3.4.2.2.

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. vasario 19 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė,

sekretoriaujant Vaidai Litvaitei,

dalyvaujant pareiškėjų: UAB „Žemnera“ vadovui N. Ž.,

AB Luminor Bank atstovei advokatei K. B.,

UAB „Dujotiekis“ vadovui J. R.,

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius atstovei I. B.,

UAB „ICC Engineering“, UAB „Kauno arena“ ir UAB „Hotrema“ atstovui advokatui V. B.,

atsakovės UAB „Kauno dujotiekio statyba“ vadovui I. R. ir jo atstovui advokato padėjėjui M. V.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Požeminių linijų statyba“, uždarosios akcinės bendrovės „Žemnera“, uždarosios akcinės bendrovės „Rywal LT“, uždarosios akcinės bendrovės „ICC Engineering“, uždarosios akcinės bendrovės „Šakių hidrotechnika“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus, E. L., L. K., A. R., L. K., I. B., D. Š., uždarosios akcinės bendrovės „Kauno arena“, Luminor Bank AB, uždarosios akcinės bendrovės „SRS Servisas“, uždarosios akcinės bendrovės „Ingeo“, uždarosios akcinės bendrovės „Hotrema“, uždarosios akcinės bendrovės „Elmeida“, uždarosios akcinės bendrovės „Požeminės linijos“, uždarosios akcinės bendrovės „Mažeikių statybos kompanija“, uždarosios akcinės bendrovės „Eltecha“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Dujotiekis“ pareiškimus dėl bankroto bylos iškėlimo uždarajai akcinei bendrovei „Kauno dujotiekio statyba“, trečiasis asmuo bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Būsto industrijos grupė”,

n u s t a t ė :

pareiškėjai UAB „Požeminių linijų statyba“ (turinti 239 948,54 Eur kreditorinį reikalavimą), UAB „Žemnera“ (turinti 29 965,09 Eur kreditorinį reikalavimą), UAB „Rywal LT“ (turinti 43 458,16 Eur kreditorinį reikalavimą), UAB „ICC Engineering“ (turinti 6 352,50 Eur kreditorinį reikalavimą), UAB „Šakių hidrotechnika“ (turinti 40 777,21 Eur kreditorinį reikalavimą), VSDFV Kauno skyriaus (turintis 230 982,43 Eur kreditorinį reikalavimą), E. L. (turintis kreditorinį reikalavimą 6118,49 Eur sumai + 99,99 Eur vykdymo išlaidų), L. K. (turinti kreditorinį reikalavimą 1377,66 Eur sumai + 40 Eur vykdymo išlaidų), A. R. (turinti kreditorinį reikalavimą 2810,33 Eur sumai + 64 Eur vykdymo išlaidų), L. K. (turinti kreditorinį reikalavimą 2 359,56 Eur sumai + 56 Eur vykdymo išlaidų), I. B. (turinti kreditorinį reikalavimą 4911,49 Eur + 79,99 Eur vykdymo išlaidų), D. Š. (turintis kreditorinį reikalavimą 10594,35 Eur + 139,99 Eur vykdymo išlaidų), UAB „Kauno arena“ (turinti 15 306,66 Eur kreditorinį reikalavimą), AB „Luminor Bank“ (turinti 4 002 593,01 Eur kreditorinį reikalavimą), UAB „SRS Servisas“ (turinti 9402,64 Eur kreditorinį reikalavimą), UAB „Ingeo“ (turinti 4477 Eur kreditorinį reikalavimą), UAB „Hotrema“ (turinti 267 892,93 Eur kreditorinį reikalavimą), UAB „Elmeida“ (turinti 5268,11 Eur kreditorinį reikalavimą), UAB „Požeminės linijos“ (turinti 32 672,78 Eur kreditorinį reikalavimą), UAB „Mažeikių statybos kompanija“ (turinti 9892,50 Eur kreditorinį reikalavimą), UAB „Eltecha“ (turinti 80 556,43 Eur kreditorinį reikalavimą) ir UAB „Dujotiekis“ (turinti 249 101,47 Eur kreditorinį reikalavimą) kreipėsi į teismą, prašydami iškelti UAB „Kauno dujotiekio statyba“ bankroto bylą. Visi pareiškėjai nurodė esantys atsakovės kreditoriai, atsakovė įsiskolinimus padengti vengia, todėl galimai yra nemoki ir jai keltina bankroto byla.

Bylą nagrinėjant teisme pareiškėjų UAB „Žemnera“, UAB „Dujotiekis“ vadovai pareiškimus palaikė ir paaiškino, kad atsakovė nuo kreipimosi į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo nėra sumažinusi įsiskolinimų ir nepranešė, kad turi galimybę prievoles įvykdyti tinkamai.

Pareiškėjos VSDFV Kauno skyriaus atstovė paaiškino, kad atsakovės skola jai tik didėja, dėl to pareiškėja rengiasi priimti sprendimus, kuriuose padidėjusi skola bus konstatuota.

Pareiškėjos akcinės bendrovės „Luminor Bank“ AB atstovė paaiškino, kad po pareiškimo pateikimo teismui pakito skolos dydis, t. y. jis sumažėjo nuo 7 219 392,55 Eur iki 4 002 593,01 Eur. Tačiau nežiūrint to, įmonės turtui esant iš viso 8 164 781 Eur vertės, galima konstatuoti įmonės nemokumą įvertinus tai, kad 587 005 Eur vertės turtas yra įmonės prestižas, kuris neturi nuosavybės teisės objekto, galinčio būti perleistu kitiems asmenims už užmokestį, vykdant teismo sprendimą, be to, negali būti perleistas be pačios įmonės. Todėl sprendžiant dėl realiai turimo atsakovės turto į tai neatsižvelgtina. Didelę dalį ilgalaikio turto sudaro finansinis turtas – paskolos įmonių grupei, pvz.: 550 116 Eur paskola suteikta UAB „KDS grupė“, kuriai Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 24 d. nutartimi iškelta bankroto byla. Balanse nurodyta, kad įmonių grupės skola sudaro 3 293 009 Eur. Kadangi balansas sudarytas 2017 m. gruodžio 31 d., todėl šios sumos jau turėjo būti gautos, tačiau tokių duomenų nėra. Atsakovė nepateikė jokių duomenų, kokiais būdais yra bandoma išsiieškoti gautinas sumas. Todėl pareiškėjos nuomone, optimistiškiausiu atveju, realus atsakovės turtas sudaro 3 734 651 Eur (8 164 781 – 587 005 – 550 116 – 3 293 009). Be to, atsakovė atskirajame skunde nurodė, kad kitiems kreditoriams yra skolinga 1 294 706,30 Eur, tačiau nepateikė duomenų, kuriems kreditoriams yra skolinga, o per vienerius metus mokėtinos sumos sudaro 10 065 345 Eur, todėl balansas vertintinas kritiškai. Atstovė taip pat nurodė, kad į jos pateiktą Tiekėjų skolų ataskaitą, kurią atsakovė vertintina, kaip jos pradelstas skolas kreditoriams, nėra įtraukta pareiškėjos 4 002 593,01 Eur skola. Nors atsakovės vadovo  pasirašytame dokumente „Mokėtinos sumos 2017-12-31“ (6 t., b. l. 200 – antroji pusė) ši skola yra apskaityta, tačiau neįtraukta į balansą, kurį pareiškėja laiko galimai suklastotu dokumentu ir prašo teismo apie tai pranešti ikiteisminio tyrimo institucijai. Be to, pareiškėjos atstovė prašo paskirti atsakovės vadovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, kuomet jis pateikė aiškiai nepagrįstą atskirąjį skundą, jame nurodė duomenis, kurių negali pagrįsti, todėl tokiais savo veiksmais tik užvilkino bankroto bylos iškėlimą.

UAB „ICC Engineering“, UAB „Kauno arena“ ir UAB „Hotrema“ atstovas paaiškino, kad įmonės savo pareiškimus palaiko, atsakovė skolų joms nepadengė ir neginčija. Atsakovės vadovas piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, neteikdamas dokumentų, kurių teismas reikalavo. Pateiktame atskirajame skunde nurodė, kad įmonės turtą sudaro 17 301 188 Eur, o preliminariai paskaičiuota pareiškėjų skola sudaro tik 4 347 661, 04 Eur arba lygi tik ¼ atsakovės turto, todėl nurodė, kad įmonė yra moki. Šie klaidingi duomenys neatitinka atsakovės pateikto balanso už 2017 m., kas tik užvilkino bankroto bylos iškėlimą atsakovei.  

Atsakovės vadovas pareiškėjų pareiškimus pripažino, teismo posėdžio metu užpildęs LR Teisingumo ministro 2011 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 1R-230 patvirtintą formą. Paaiškino, kad į bylą pateikta Tiekėjų skolų ataskaita vertintina kaip atsakovės pradelsti įsipareigojimai kreditoriams. Kreditorių adresų, įsipareigojimų atsiskaitymo terminų ji negalėjo nurodyti, kadangi įmonėje nėra tokių duomenų arba juos galės surasti paskirtas bankroto administratorius. Paaiškino, kad atskirąjį skundą dėl 2017 m. lapkričio 22 d. nutarties pateikė todėl, kad Luminor Bank AB pradelstas įsipareigojimas buvo nurodytas neteisingas, jį atsakovė ginčijo. Per visą laikotarpį nuo pareiškėjų pareiškimų pateikimo teismui atsakovė ieškojo investuotojo iš užsienio, kuris galėtų atkurti įmonės mokumą, o jo neradus, atsakovė pripažįsta pareiškėjų pareiškimus dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo.    

Pareiškimai tenkinami, atsakovei UAB „Kauno dujotiekio statyba“ keltina bankroto byla.

LR Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 7 dalyje nurodoma, kad bankroto byla iškeliama, jei yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas; 2) įmonė negali arba negalės vykdyti įsipareigojimų.

Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalis nustato, kad įmonės nemokumas yra tuomet, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Spręsdamas klausimą apie įmonės pradelstų įsipareigojimų ir jos balansinio turto vertės santykį, teismas vadovaujasi tiek prie pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pridėtais dokumentais, tiek ĮBĮ 9 straipsnio antrojoje dalyje numatyta tvarka gautais finansiniais įmonės dokumentais ir duomenimis. Tam, jog išsiaiškintų įmonės realią turtinę padėtį, teismas įmonės nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal naujausius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį pagal naujausius duomenis, turinčius reikšmės įvertinant realią įmonės finansinę būklę (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo mėn. 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2172/2013).

Siekiant pasiruošti bankroto bylos teisminiam nagrinėjimui, teismas 2017 m. spalio 3 d.  nutartimi buvo įpareigojęs atsakovės UAB „Kauno dujotiekio statyba“ administracijos vadovą pateikti teismui duomenis, reikalingus bankroto bylai iškelti, t. y. kreditorių ir skolininkų sąrašus, nurodant jų adresus, įsipareigojimų ir skolų sumas, atsiskaitymo terminus; praėjusių finansinių metų ir ataskaitinių finansinių metų laikotarpio iki kreditorių pareiškimų pateikimo teismui dienos įmonės finansinių ataskaitų rinkinį; duomenis apie įmonės turimą materialųjį turtą, jo pradinę ir likutinę vertę, nurodant, ar turtas nėra areštuotas, įkeistas, ar jam nėra taikyti kiti ribojimai; informaciją apie teismuose iškeltas bylas ir išieškojimus ne ginčo tvarka; paaiškinamąjį raštą apie įmonės turtinę padėtį ir ūkinę veiklą; nuomonę dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo; įmonės registravimo duomenis. Minėta nutartis įmonės vadovui įteikta 2017 m. spalio 25 d. (t. 3, b. l. 198). Per teismo nustatytą terminą atsakovės administracijos vadovui nepateikus teismui 2017 m. spalio 3 d. nutartyje nurodytų dokumentų, Kauno apygardos teismas 2017 m. lapkričio 13 d. nutartimi paskyrė atsakovės vadovui baudą už Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 3 d. nutartimi nustatytų įpareigojimų nevykdymą ir įpareigojo atsakovės vadovą pateikti teismui dokumentus. Minėti dokumentai iki byloje paskirto 2017 m. lapkričio 22 d. teismo posėdžio dėl bankroto bylos iškėlimo nebuvo pateikti, todėl klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Kauno dujotiekio statyba“ buvo išspręstas vertinant pareiškėjų pateiktus ir teismo iniciatyva išreikalautus rašytinius įrodymus. Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 22 d. nutartimi atsakovei buvo iškelta bankroto byla.

Dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 22 d. nutarties atsakovė pateikė atskirąjį skundą, kuris buvo priimtas 2018 m. sausio 8 d. nutartimi, atsakovei pašalinus nustatytus atskirojo skundo trūkumus. Atskirajame skunde atsakovė nurodė, kad teismas netinkamai nustatė atsakovės turto ir pradelstų įsipareigojimų santykį, nes didžiausią reikalavimo teisę turinčios pareiškėjos Luminor Bank AB kreditorinis reikalavimas neviršijo 3 052 954,74 Eur. Kadangi į atsakovės balansą įrašyto turto vertė 17 301 188 Eur, tai pradelsti įsipareigojimai sudarė mažiau negu ¼ dalį viso atsakovės turto. Teismas, įvertinęs šiuos atsakovės argumentus, 2018 m. sausio 8 d. nutartimi pasinaikino 2017 m. lapkričio 22 d. nutartį ir įpareigojo atsakovės vadovą iki 2018 m. sausio 25 d. pateikti teismui ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalyje nurodytus duomenis, reikalingus nagrinėjant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei bei nutarė šį klausimą nagrinėti žodinio proceso tvarka, pripažino atsakovės vadovo dalyvavimą 2018 m. sausio 29 d. teismo posėdyje būtinu. Atsakovė 2018 m. sausio 26 d. raštu pateikė teismui dokumentus, kurie neatitiko ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalyje nurodytų reikalavimų, atsakovės vadovas neatvyko į paskirtą teismo posėdį, iki teismo posėdžio pradžios pateikė pareiškimą, kuriame nurodė, kad neprieštarauja bankroto bylos iškėlimui, tačiau tokio savo procesinio elgesio motyvų nenurodė. Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 1 d. nutartimi atsakovės vadovui už dokumentų nepateikimą ir neatvykimą į teismo posėdį, kuomet jo atvykimas buvo pripažintas būtinu, buvo paskirta teismo bauda (7 t. b. l. 73-75). Atsakovo vadovas, atvykęs į 2018 m. vasario 12 d. teismo posėdį paaiškino, kad daugiau duomenų, t. t. apie terminus įvykdyti kreditorių reikalavimų, pateikti negali, o į bylą pateiktą Tiekėjo skolų ataskaitą prašė vertinti kaip atsakovės pradelstus įsipareigojimus kreditoriams.    

Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „Kauno dujotiekio statyba“ įregistruota 1992 m. kovo 31 d. Bendrovės vadovu nuo bendrovės įsteigimo iki posėdžio dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo įregistruotas I. R.. Iš VĮ Registrų centras Juridinių asmenų registrui pateikto UAB „Kauno dujotiekio statyba“ 2016 m. balanso duomenų matyti, kad įmonė 2016 m. gruodžio 31 d. turėjo turto už 17 301 188 Eur, iš kurio ilgalaikis turtas sudarė 3 290 135 Eur, o trumpalaikis turtas – 10 725 006 Eur. Pastebėtina, kad didžiąją dalį trumpalaikio turto – 8 252 253 Eur sudarė per vienerius metus gautinos sumos (debitoriniai įsipareigojimai).

Iš atsakovės pateikto 2017 m. gruodžio 31 d. balanso duomenų matyti, kad įmonės turtas 2017 metų pabaigoje sudarė 8 164 781 Eur, tuo tarpu mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 10 392,197 Eur, iš kurių, pagal byloje pateiktus įrodymus ir atsakovės vadovo paaiškinimus, pradelsti įsipareigojimai sudarė  7 174 081,52. Taigi, nustatytų aplinkybių kontekste yra pagrindas konstatuoti, kad pradelsti įmonės įsipareigojimai kreditoriams viršija pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės, kas atitinka faktiškai nemokios įmonės būseną. Šią išvadą patvirtina ir 2017 m. gruodžio 31 d. atsakovės pelno (nuostolių) ataskaitos duomenys, iš kurių matyti, kad per 2016 metus įmonė pelnas siekė 74 533 Eur, o 2017 metų pabaigoje jis tapo neigiamu, t. y.– 10 551 423 Eur.

VSDFV 2018 m. vasario 14 d. duomenimis, atsakovės įsiskolinimas valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui siekia 327 632,58 Eur, bendrovėje dirba 41 darbuotojai. Iš to seka, kad atsakovė nemoka valstybės nustatytų privalomųjų mokesčių. VĮ „Registrų centras“ ir VĮ  „Regitra“ duomenimis atsakovė turi jai nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto ir transporto priemonių (daugiau kaip 50 vnt.), tačiau turimas visas nekilnojamasis turtas ir visos transporto priemonės yra areštuoti pagal skirtingų kreditorių reikalavimus. Tai, kad atsakovė laiku neatsiskaito su kreditoriais ir vengia tai padaryti patvirtina ir atsakovės atžvilgiu užvestos civilinės bylos teismuose dėl skolos priteisimo (7 civilinės bylos, nagrinėjamos pirma instancija), tiek ir vykdomosios bylos, kurių yra daugiau kaip 20 bylų.

Iš ieškovų UAB „Kauno dujotiekio statyba” darbuotojų pareiškimų dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo ir jų priedų matyti, kad atsakovė turi 28 171,88 Eur (be patirtų vykdymo išlaidų) įsiskolinimų darbuotojams, kurie yra patvirtinti įsiteisėjusiais Darbo ginčų komisijos sprendimais bei perduoti vykdyti priverstine tvarka. Minėtos aplinkybės sudaro atskirą pagrindą iškelti atsakovei bankroto bylą ĮBĮ 4 straipsnio 1 punkto pagrindu, kai įmonė laiku nemoka darbo užmokesčio ir su darbo santykiais susijusių išmokų. Kartu pastebėtina, kad iš byloje pateikto UAB „Kauno dujotiekio statyba“ 2017 m. rugsėjo 29 d. įsakymo  (t. 4, b. l. 73) matyti, kad įmonės projektinė veikla buvo sustabdyta, bei nuo 2017 m. spalio 1 d. visiems įmonės darbuotojams paskelbta neterminuota prastova, kas reiškia, kad įmonė faktiškai veiklos nevykdo.

Atsakovės prastą turtinę padėtį ir negalėjimą atsiskaityti su įmonės kreditoriais patvirtinta ir byloje UAB „Požeminių linijų statyba“ kartu su pareiškimu dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo pateiktas atsakovės 2017 m. rugpjūčio 17 d. raštas suinteresuotiems asmenims, kuriame atsakovė (generalinis direktorius P. S.) pripažino, kad neturi pakankamai resursų tinkamai užbaigti prisiimtus įsipareigojimus (t. 1, b. l. 90).

Apibendrinant tai, kas nurodyta, teismas sprendžia, kad atsakovė UAB „Kauno dujotiekio statyba“ neatsiskaito tiek su kreditoriais, tiek su įmonės darbuotojais, laiku nemoka įstatymų nustatytų mokesčių, kitų privalomųjų įmokų, atsakovei priklausantis nekilnojamasis turtas ir transporto priemonės yra areštuoti, įmonė faktiškai veiklos nevykdo. Tokiu būdu yra pagrindas laikyti atsakovę UAB „Kauno dujotiekio“ nemokia, dėl ko jai keltina bankroto byla Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 7 dalies 1 ir 2 punktų pagrindu. Pagrindų, įpareigojančių atsisakyti kelti bankroto bylą, nenustatyta (ĮBĮ 10 straipsnio 3 dalis).

Bankroto administratorius – tai teismo paskirtas atlikti įmonės bankroto procedūras asmuo (ĮBĮ 11 straipsnio 1 dalis). Pagal nuo 2015 m. sausio 1 d. įsigaliojusio ĮBĮ 11 straipsnio 2 dalį, administratoriaus kandidatūrą iš įrašytų į šio įstatymo 116 straipsnio 1 dalyje nurodytą sąrašą ir šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka pareiškusių sutikimą administruoti įmonę asmenų parenka teismas, naudodamasis Bankroto administratorių atrankos kompiuterine programa, sukurta vadovaujantis Vyriausybės patvirtintomis Bankroto administratorių atrankos taisyklėmis. Nagrinėjamu atveju pastebėtina, kad 2018 m. sausio 8 d. nutartimi buvo panaikinta 2017 m. lapkričio 22 d. nutartis, kuria buvo iškelta bankroto byla atsakovei UAB „Kauno dujotiekio statyba“ ir byla paskirta nagrinėti žodinio proceso tvarka. Tokiu būdu visas procesas dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo buvo pradėtas iš naujo, kartu turėjo būti pradėta ir nauja bankroto administratoriaus atrankos procedūra. Tai atitinka teismų praktiką analogiško pobūdžio bylose (Pvz.: Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. eB2-1029-658/2017). Nauja bankroto administratoriaus atranka buvo pradėta paskutinio byloje įvykusio teismo posėdžio dieną, t. y. 2018 m. vasario 12 d., todėl nėra pagrindo tenkinti 2018 m. vasario 19 d. teisme gauto pareiškėjo UAB „Rywal LT“ prašymo dėl naujos bankroto administratoriaus atrankos nutraukimo. Pažymėtina, kad bankroto administratoriaus kandidatūra yra parenkama atsitiktine tvarka pagal atrankos kompiuterinę programą iš bankroto administratorių, pareiškusių sutikimą administruoti bendrovę, įvertinant tokius esminius objektyvius kriterijus, kaip administratorių darbo krūvis (užimtumas) ir patirtis. Todėl tinkamo bankroto administratoriaus atrankos vykdymas prieš pat sprendimo priėmimą, garantuoja bankroto administratorių atrankos taisyklių tinkamą įgyvendinimą. Tuo labiau, kad tokia bankroto administratoriaus atrankos ir jo paskyrimo procedūra įtvirtinta ĮBĮ 11 straipsnio 4 dalyje. Nagrinėjamu atveju iš bankroto administratorių atrankos kompiuterinės programos duomenų nustatyta, jog pagal Bankroto administratorių atrankos taisykles šios įmonės administratoriumi atrinktas V. L., kuris ir skirtinas UAB „Kauno dujotiekio statyba“ bankroto administratoriumi (ĮBĮ 11 straipsnio 2 dalis, 4 dalis).

Nutarčiai įsitesėjus, grąžintinas ieškovams UAB „Požeminių linijų statyba“ (t. 1, b. l. 91), UAB „Žemnera“ (t. 1, b. l. 7) ir Luminor Bank AB (t. 3, b. l. 121) už pareiškimus dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo sumokėtas žyminis mokestis, atitinkamai 375 Eur, 500 Eur ir 375 Eur (CPK 87 straipsnio 1 dalies 7 punktas).

Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis

Procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai reikalauja proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principas, įtvirtintas CPK 7 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatą, dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu. Toks reikalavimas taip pat įtvirtintas ir CPK 42 straipsnyje, reglamentuojančiame šalių procesines teises. Už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis pasekmės yra numatytos CPK 95 straipsnyje. Pagal  95 straipsnio 1 dalį, dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Šio straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.

Nagrinėjamu atveju trijų pareiškėjų UAB „ICC Engineering“, UAB „Kauno arena“ ir UAB „Hotrema“ atstovas nurodė, kad atsakovės vadovas, pateikdamas atskirąjį skundą, jame nurodė, kad atsakovės turtą sudaro 17 301 188 Eur, todėl nutartyje, kuria atsakovei buvo iškelta bankroto byla, nurodyti kreditorių finansiniai reikalavimai sudaro tik ¼ dalį įmonės turto ir įmonė nėra nemoki. Luminor Bank AB atstovė paaiškino, kad atsakovė neteikė duomenų, būtinų bankroto bylai iškelti, o atskirąjį skundą pateikė, kad užvilkintų bankroto procesą. Teismas konstatuoja, kad atsakovė neįvykdė teismo 2017 m. spalio 3 d. ir 2018 m. sausio 8 d. nutarčių dėl duomenų pagal ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalį pateikimo. Neįvykdžius šių teismo įpareigojimų ir neatvykus į teismo posėdį atsakovės vadovui 2017 m. lapkričio 13 d. ir 2018 m. vasario 1 d. nutartimis buvo paskirtos teismo baudos. Dėl pareiškėjų UAB „ICC Engineering“, UAB „Kauno arena“ ir UAB „Hotrema“ atstovo argumentų dėl atsakovės turto vertės pažymėtina, kad iš 2017 m. balanso matyti, kad įmonė turi 8 164 781 Eur turto. Šiame balanse nurodant praeitų finansinių metų duomenis, įmonės turimo turto vertė sudarė būtent atsakovės atskirajame skunde nurodytą 17 301 188 Eur sumą, todėl nėra pagrindo sutikti su pareiškėjais, kad atsakovė atskirajame skunde nurodė neteisingus duomenis apie 2016 m. balansinį turtą. Atsakovė atskirajame skunde taip pat nurodė, kad ginčija pareiškėjos Luminor Bank AB kreditorinį reikalavimą. Kadangi ši pareiškėja, klausimą nagrinėjant teisme, patikslino savo reikalavimą atsakovei ir jį sumažino nuo 7 219 392,55 Eur iki 4 002 593,01 Eur, pripažinti, kad atsakovė nepagrįstai atskirajame skunde nurodė, kad ginčija šios pareiškėjos kreditorinį reikalavimą, nėra pagrindo.

Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005; 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013). Įvertinus pirmiau nurodytus argumentus, teismas neturi pagrindo išvadai, kad atsakovė pateikė teismui visiškai nepagrįstą atskirąjį skundą, dėl ko jai turėtų būti skiriama bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, todėl pareiškėjų prašymas atmetamas. 

            Dėl pareiškimo apie įrodymų suklastojimą ir tyčinio bankroto

CPK 184 straipsnis reglamentuoja, jeigu pareiškiama, kad įrodymas yra suklastotas, tai pateikęs šį įrodymą asmuo gali prašyti teismą nelaikyti įrodymo įrodinėjimo priemone ir išspręsti bylą remiantis kitais įrodymais. Jei tokio prašymo nėra, teismas gali įpareigoti pareiškusį apie įrodymo suklastojimą asmenį pateikti suklastojimo įrodymus. Tokiam pareiškimui patikrinti teismas taip pat gali skirti ekspertizę arba išreikalauti kitokius įrodymus (1 dalis).  Jeigu teismas padaro išvadą, kad įrodymas yra suklastotas, jis nepripažįsta jo įrodymu ir reikiamais atvejais apie suklastojimo faktą praneša prokurorui (2 dalis). Pareiškėjos Luminor Bank AB atstovė prašė pranešti prokurorui apie balanso už 2017 m. suklastojimą, nes jame atsakovė nenurodė pareiškėjos turimos reikalavimo sumos, nors pagal jos pačios pateiktą dokumentą, jai buvo žinoma apie turimą ir pradelstą įvykdyti prievolę pareiškėjai (6 t. b. l. 200, antroji pusė). Be to, pareiškėja mano, kad atsakovės bankrotas yra tyčinis, kas taip pat sudaro pagrindą pranešti prokurorui. Pastebėtina, kad atsakovės atstovas dėl balanso duomenų nurodė, kad pareiškėjos kreditorinį reikalavimą jis laikė ginčytinu, todėl jo neapskaitė balanse. Teismas sprendžia, kad aptariamu atveju konstatuoti balanso už 2017 m. suklastojimo faktą nėra pagrindo, nes teismas šioje proceso stadijoje nenustatinėja pareiškėjos kreditorinio reikalavimo pagrįstumo, todėl nėra pagrindo konstatuoti balanso suklastojimo fakto ir apie tai pranešti prokurorui. Taip pat laikytini nepagrįstais pareiškėjos Luminor Bank AB atstovės argumentai dėl atsakovės tyčinio bankroto, nes bankrutuojančios įmonės bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu tik įmonės bankroto proceso metu išnagrinėjus šį klausimą ĮBĮ 20 straipsnyje nustatyta tvarka ir konstatavus šiame straipsnyje nurodytus tyčinio bankroto požymius.   

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 1, 2 ir 4 dalimis, 6 ir 7 dalimis, teisėja

n u t a r i a :

iškelti uždarajai akcinei bendrovei „Kauno dujotiekio statyba“ (į. k. 133276384, Elektrėnų g. 7, Kaunas) bankroto bylą.

Bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Kauno dujotiekio statyba“ administratoriumi paskirti V. L. (įmonių bankroto administravimo paslaugas teikiančių asmenų sąrašo Nr. B-FA461).

Nustatyti 30 dienų terminą uždarosios akcinės bendrovės „Kauno dujotiekio statyba“ kreditorių finansiniams reikalavimams pareikšti nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos.

              Nustatyti, kad uždarosios akcinės bendrovės „Kauno dujotiekio statyba“ valdymo organai ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus.

Apie bankroto bylos iškėlimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną raštu pranešti Juridinių asmenų registrui, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, byloje dalyvaujantiems asmenims ir administratoriui. Informaciją apie bankroto bylos iškėlimą pateikti antstoliams adresu antstoliai@antstoliai.lt.

Pavesti administratoriui atlikti kitus Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 4 dalies 3 punkte, 7 dalies 8 punkte nustatytus veiksmus, sušaukti pirmąjį kreditorių susirinkimą Įmonių bankroto įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje nustatytu terminu.

Šiai nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti šiems ieškovams už pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo uždarajai akcinei bendrovei „Kauno dujotiekio statyba“ sumokėtą žyminį mokestį: uždarajai akcinei bendrovei „Požeminių linijų statyba“  – 375 Eur (tris šimtus septyniasdešimt penkis eurus) (sumokėtą 2017-09-28, mokėjimo nurodymo Nr. 09281149, mokėjimo identifikavimo Nr. 5660, AB „Citadelė“ bankas) uždarajai akcinei bendrovei „Žemnera“ – 500 Eur (penkis šimtus eurų) (sumokėtą 2017-09-22, mokėjimo nurodymo Nr. 2013, Swedbank AB) ir Luminor Bank AB – 375 Eur (tris šimtus septyniasdešimt penkis eurus) (sumokėtą 2017-10-26, mokėjimo pavedimo Nr. APM6026505, Luminor Bank AB). Šią nutarties dalį pavestina vykdyti Valstybinei mokesčių inspekcijai.

Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti administratoriui ir Turto areštų aktų registrui, o nutarčiai įsiteisėjus ir Valstybinei mokesčių inspekcijai.

Atmesti pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „ICC Engineering“, uždarosios akcinės bendrovės „Kauno arena“, uždarosios akcinės bendrovės „Hotrema“ ir Luminor Bank AB prašymus dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis paskyrimo ir pranešimo prokurorui apie dokumento suklastojimą. 

Nutartis įsiteisėja per 10 dienų nuo jos priėmimo, jei per šį laikotarpį ji nebus apskųsta atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per šią nutartį priėmusį teismą.

Teisėja                                                                                                                                               Dalė Burdulienė