Administracinė byla Nr. A-502-602/2015
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07130-2013-0
Procesinio sprendimo kategorija 16.4; 16.6
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. vasario 9 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko, Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. V. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentui dėl įsakymų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
Pareiškėjas R. V. (toliau – ir pareiškėjas) skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti:
1) Lietuvos Respublikos aplinkos ministro (toliau – ir Aplinkos ministras) 2013 m. spalio 23 d. įsakymą Nr. AMP1-192 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo Utenos regiono Aplinkos apsaugos departamento direktoriui R. V.“ (toliau – ir Įsakymas Nr. AMP1-192);
2) Aplinkos ministro 2013 m. spalio 23 d. įsakymą Nr. AMP1-194 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo Utenos regiono Aplinkos apsaugos departamento direktoriui R. V.“ (toliau – ir Įsakymas Nr. AMP1-194);
3) Aplinkos ministro 2013 m. spalio 24 d. įsakymą Nr. AMP1-195 „Dėl R. V. atleidimo iš pareigų“ (toliau – ir Įsakymas Nr. AMP1-195);
4) grąžinti į Utenos regiono aplinkos apsaugos departamente direktoriaus pareigas;
5) priteisti vidutinį darbo užmokestį nuo 2013 m. spalio 29 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos;
6) priteisti iš Aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento 20 000 Lt neturtinės žalos;
7) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad Įsakymu Nr. AMP1-192 pareiškėjui paskirta drausminė nuobauda – papeikimas, Įsakymu Nr. AMP1-194 paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš pareigų, Įsakymo Nr. AMP1-195 pagrindu nuo 2013 m. spalio 29 d. buvo atleistas iš Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir Utenos RAAD) direktoriaus, A lygio 18 kategorijos įstaigos vadovo, pareigų. Manė, kad Įsakymu Nr. AMP1-192 paskirta drausminė nuobauda skirta pažeidžiant Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) nuostatas, kadangi nuobaudai skirti pasibaigęs 6 mėnesių terminas, nustatytas VTĮ 33 straipsnio 1 dalyje. Atkreipė dėmesį, kad nei Įsakyme Nr. AMP1-192, nei tarnybinio nusižengimo tyrimo komisijos, sudarytos Aplinkos ministro 2013 m. liepos 18 d. įsakymu Nr. AMP1-143 2013 m. spalio 16 d. motyvuotoje išvadoje Nr. (16-4)-D 15-772 nėra nurodyta, kada baigėsi tariamo tarnybinio nusižengimo padarymas (apibrėžtas konkrečia data).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių bylų praktiką, ne kartą pažymėjo, jog tam, kad valstybės tarnautojas būtų traukiamas tarnybinėn atsakomybėn, nepakanka vien fakto, kad jis neatliko savo pareigų arba jas atliko netinkamai, konstatavimo. Būtina nustatyti visus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus – pažeidimo padarymo faktą, jį padariusį valstybės tarnautoją, pasekmes, priežastinį ryšį tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltę. Nei Įsakyme Nr. AMP1-192, nei 2013 m. spalio 16 d. motyvuotoje išvadoje Nr. (16-4)-Dl 5-772 nėra nurodyta jokių pasekmių bei priežastinio ryšio tarp veikos ir pasekmių, t. y. nėra jokių pasekmių, dėl to, kad, kaip nurodyta ginčijamame Įsakyme Nr. AMP1-192, 2013 m. balandžio mėnesio kelionės lape Nr. 139338 esant pareiškėjo parašui, nėra nurodytas jo vardas ir pavardė. Atkreipė dėmesį, kad tai nesutrukdė identifikuoti, kas pasirašė minimame kelionės lape Nr. 139338. Taip pat nėra jokių pasekmių ir priežastinio ryšio dėl to, kad pareiškėjas naudojosi degalų užpildymo kortele, naudojant ją iki 2013 m. liepos 10 d., neturint priskirto tarnybinio lengvojo automobilio. Nėra nustatyto fakto, kad degalų užpildymo kortele buvo naudojamasi ne tarnybos tikslais, kad degalai pilami ne į tarnybinį automobilį. Nesant tarnybinio nusižengimo (VTĮ 2 str. 12 p.) sudėties, tarnybinė nuobauda paskirta nepagrįstai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, kad tais atvejais, kai tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje nepateikiamas teisinis valstybės tarnautojo, kurio atžvilgiu buvo atliktas tarnybinio nusižengimo tyrimas, veiklos įvertinimas, trukdantis tiksliai ir aiškiai apibrėžti kaltinimo ribas, nenurodoma kaltės forma, taip pat tarnybinio nusižengimo pasekmės, yra pažeidžiamos pagrindinės tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros taisyklės, turinčios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo skirti tarnybinę nuobaudą pagrįstumą.
Dėl Įsakymu Nr. APM1-194 paskirtos drausminės nuobaudos – atleidimo iš pareigų – nurodė, kad drausminė nuobauda skirta pažeidžiant tiek VTĮ, tiek Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 (toliau – ir Taisyklės) nuostatas. Atkreipė dėmesį, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas pradėtas Aplinkos ministerijos Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės politikos skyriaus vedėjo V. E. 2013 m. liepos 15 d. tarnybiniu pranešimu. Tarnybinio patikrinimo išvadą pasirašė tas pats pareigūnas. Susidarė situacija, kad asmuo, kurio tarnybinio pranešimo pagrindu pradedamas tarnybinis patikrinimas, vėliau dalyvauja tokios komisijos veikloje ir patvirtina savo tarnybinio pranešimo turinį. Akivaizdu, kad V. E. buvo suinteresuotas patvirtinti savo tarnybinį pranešimą, todėl jis privalėjo nusišalinti.
Pažymėjo, kad 2013 m. liepos 25 d. pranešimą apie tarnybinį nusižengimą Nr. (40-l)-D8-6338 (kaip, beje, ir 2013 m. liepos 25 d. pranešimą apie tarnybinį nusižengimą Nr. (40-l)-D8-6339) pasirašė ne komisija, o pats Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministras V. M. Ministras viešoje erdvėje yra pareiškęs, kad pareiškėjas yra nekompetentingas. Tai rodo paties ministro suinteresuotumą ne objektyviai, nešališkai ištirti galimo tarnybinio nusižengimo aplinkybes, o atleisti pareiškėją iš valstybės tarnybos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. gegužės 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A2-473/2007 nurodė, kad pranešime apie valstybės tarnautoją, įtariamą padarius tarnybinį nusižengimą, turi būti tiksliai nurodoma, kokio nusižengimo padarymu įtariamas valstybės tarnautojas (nurodomi konkretūs jo veiksmai (neveikimas), padarymo laikas ir kitos reikšmingos aplinkybės. Kaip matyti iš 2013 m. liepos 25 d. pranešimo apie tarnybinį nusižengimą Nr. (40-1 )-D8-6338, pareiškėjas įtariamas pažeidęs VTĮ 29 straipsnio 6 dalies 7 punktą, 29 straipsnio 1 dalies 6 punktą, Utenos RAAD darbo reglamento, patvirtinto Utenos RAAD direktoriaus 2012 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. V-136 150 punktą. Tačiau Įsakyme Nr. APM1-194 jau nurodyta, kad pareiškėjas pažeidė Utenos RAAD Vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Utenos RAAD direktoriaus 2011 m. rugsėjo 20 d. įsakymu Nr. V-107 22 punktą, Utenos RAAD darbo reglamento, patvirtinto Utenos RAAD direktoriaus 2012 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. V-136, 150 punktą, Valstybės tarnautojų etikos taisyklių 2.1. punkto reikalavimus, VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1, 5, 6 punktus. Pažymėjo, kad įtarimai 2013 m. liepos 25 d. pranešime apie tarnybinį nusižengimą Nr. (40-l)-D8-6338 ir paties tyrimo objektas iš esmės skyrėsi, veikos buvo perkvalifikuojamos, o dėl perkvalifikavimo nebuvo pranešta ir nesudaryta galimybė pasiaiškinti, tuo labiau, kad dėl galimų etikos pažeidimų apskritai neužsimenama pranešime.
Teismų praktikoje nustatyta, kad kriterijus, pagal kurį turi būti vertinama procedūros pažeidimo įtaka administracinio akto teisėtumui, yra tikimybė, kad dėl šio pažeidimo buvo priimtas nepagrįstas sprendimas, o vertinant, ar padarytos klaidos yra esminės, reikia nustatyti: ar nebuvo pabloginta pareigūno, kuris įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, teisinė padėtis; ar nebuvo suvaržytos jam garantuojamos teisės; ar tyrimą atliko nešališkas tinkamos sudėties subjektas; ar pateikta motyvuota ir išsami tyrimo išvada. Manė, kad paminėti pažeidimai būtent ir lėmė, kad pareiškėjo atžvilgiu buvo atliktas šališkas tarnybinio nusižengimo tyrimas, užkirtęs įtariamo asmens teisę tiek į gynybą, tiek į objektyvų tyrimą.
Pažymėjo, kad turėto nedarbingumo pagrįstumą patvirtina ir pažymos: informacija apie 2013 m. rugsėjo 26 d. – 2013 m. rugsėjo 26 d. išmokėtas pašalpas apdraustiesiems; informacija apie 2013 m. rugsėjo 20 d. – 2013 m. rugsėjo 30 d. išmokėtas pašalpas apdraustiesiems. Pareiškėjui 2013 m. liepos 12 d. dėl (duomenys neskelbtini) buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas nuo 2013 m. liepos 12 d., jo veiksmuose nėra nei kaltės, nei neteisėto veikimo. Nesant tarnybinio nusižengimo sudėties požymių, tarnybinė nuobauda pareiškėjui paskirta nepagrįstai.
Atsakovų neteisėti veiksmai ir nuolatinės nuobaudos, kurios tęsėsi nuo 2012 m., neigiamai paveikė pareiškėjo gyvenimą. Viešoje erdvėje jis apšmeižtas, kaip asmuo piktnaudžiaujantis alkoholiniais gėrimais. Tuo žeminama jo, kaip sąžiningo ir doro asmens, reputacija. Dėl paskirtų tarnybinių nuobaudų ir atleidimo galimybės įsidarbinti valstybės tarnyboje tapo sunkiai įmanomos. Atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. pareiškėjas neturtinę žalą vertino 20 000 Lt.
Pateiktame atsiliepime atsakovas Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentas su pareiškėjo skundu nesutiko.
Nurodė, kad savo pažeistų teisių ar įstatymų saugomų interesų pažeidimo Utenos RAAD aktais ar veiksmais pareiškėjas nemotyvuoja, jokių skundžiamų Utenos RAAD aktų prie skundo neprideda. Skundu ginčijami konkretūs Aplinkos ministerijos priimti sprendimai, kuriais pareiškėjas motyvuoja jo galimai pažeistas teises, interesus, o neturtinę žalą prašo priteisti iš ginčijamus sprendimus priėmusio subjekto. Aplinkos ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 22 d. nutarimu Nr. 1138, 15.14 punkte numatyta, kad aplinkos ministras įstatymų nustatyta tvarka priima į pareigas ir atleidžia iš jų įstaigų prie ministerijos vadovus, juos skatina, skiria jiems tarnybines ar drausmines nuobaudas ir pašalpas, jeigu įstatymai nenustato kitaip. Pagal Utenos RAAD nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. D1-55, Utenos RAAD yra įstaiga prie ministerijos, Utenos RAAD direktorių priima ir atleidžia aplinkos ministras, Utenos RAAD yra biudžetinė įstaiga, finansuojama iš valstybės biudžeto, Utenos RAAD savininkas yra valstybė, savininko teises ir pareigas įgyvendina Aplinkos ministerija, kuri, kaip savininko teises įgyvendinanti institucija, priima į pareigas ir iš jų atleidžia Utenos RAAD vadovą. Iš šio teisinio reglamentavimo matyti, kad Utenos RAAD neįgaliotas nei priimti pareiškėjo į Utenos RAAD vadovo pareigas, nei skirti jam tarnybines nuobaudas, nei jį atleisti.
Pateiktame atsiliepime atsakovas Aplinkos ministerija su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodė, kad Aplinkos ministerijos korupcijos prevencijos „Karštąja linija“ 2013 m. gegužės 3 d. gautas pranešimas dėl Utenos RAAD pareigūnų galimo piktnaudžiavimo tarnyba, susijusio su tarnybinio transporto naudojimu ne tarnybos reikmėms. Aplinkos viceministras 2013 m. gegužės 6 d. pavedimu Nr. (16-4)-D8-3752 „Dėl Aplinkos ministerijos korupcijos prevencijos „Karštąja linija“ gauto pranešimo tyrimo“ pavedė Aplinkos ministerijos Teisės ir personalo departamento Kontrolės skyriui patikrinti gautą informaciją dėl Utenos RAAD pareigūnų piktnaudžiavimo tarnyba ir pateikti išvadas dėl jos pagrįstumo. Aplinkos ministerijos Kontrolės skyriaus specialistai atliko Utenos RAAD pareigūnų veiklos, susijusios su tarnybinio transporto naudojimu, tarnybinį patikrinimą ir 2013 m. liepos 11 d. pateikė pažymą Nr. (2-1)-D15-547 „Apie Aplinkos ministerijos korupcijos prevencijos „Karštąja linija“ gauto pranešimo rezultatus“. Aplinkos ministras 2013 m. liepos 18 d. įsakymu Nr. AMP1-143 (keistas 2013 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. AMP1-176) sudarė komisiją Utenos RAAD direktoriaus R. V. tarnybiniam nusižengimui tirti (toliau – ir Komisija). Komisija 2013 m. spalio 16 d. Aplinkos ministrui pateikė motyvuotą išvadą Nr. (16-4)-D15-772, kurioje konstatavo, kad R. V., nesilaikydamas Utenos RAAD tarnybinių lengvųjų automobilių naudojimo taisyklių, patvirtintų Utenos RAAD direktoriaus 2012 m. liepos 18 d. įsakymu Nr. v-91, 9, 31, 42 punktų reikalavimų, Utenos RAAD darbo reglamento, patvirtinto Utenos RAAD direktoriaus 2012 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. v-136, 148 punkto reikalavimų, Utenos RAAD vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Utenos RAAD direktoriaus 2011 m. rugsėjo 20 d. įsakymu Nr. v-107, 35 punkto reikalavimų, nevykdydamas Utenos RAAD direktoriaus pareigybės aprašyme, patvirtintame Aplinkos ministro 2012 m. birželio 8 d. įsakymu Nr. D1-485, 7.6; 7.8 punktų nustatytų funkcijų, nesilaikydamas Valstybės tarnautojų etikos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 968, 2.1 ir 2.3 punktų reikalavimų, dėl aplaidumo pažeidė VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1, 4, 5 ir 6 punktų nuostatas. Atsižvelgdama į valstybės tarnautojo kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į tai, kad pareiškėjui, kaip valstybės tarnautojui per paskutinius 12 mėnesių buvo taikyta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas, o per paskutinius 5 m. skirtos 4 tarnybinės nuobaudos, tarp jų – 2 griežti papeikimai, Utenos RAAD direktoriaus R. V. 2012 m. tarnybinė veikla buvo įvertinta „patenkinamai“ ir vadovaudamasi VTĮ 29 straipsnio 1 ir 2 dalimis ir Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 97, 14.1 punktu, remdamasi tarnybinę atsakomybę lengvinančiomis ir sunkinančiomis aplinkybėmis ir tuo, kas išdėstyta motyvuotoje išvadoje, siūlė pripažinti, kad Aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius R. V. padarė tarnybinį nusižengimą ir skirti jam tarnybinę nuobaudą – papeikimą. Aplinkos ministras 2013 m. spalio 23 d. įsakymu Nr. AMP1-192 pripažino, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą ir skyrė jam tarnybinę nuobaudą – papeikimą. Šiame įsakyme detalizuojama, kuo pasireiškė tarnybinio nusižengimo padarymas, konstatuojama, kad pažeidimo paaiškėjimo diena – 2013 m. spalio 16 d., kai Aplinkos ministrui buvo pateikta motyvuota išvada Nr. (16-4)-D15-772. Nustatyta tarnybinį nusižengimą sunkinanti aplinkybė, numatyta VTĮ 301 str. 2 dalies 3 punkte, t. y. R. V. per vienerius metus padarė kitą tarnybinį nusižengimą – Aplinkos ministras 2012 m. lapkričio 19 d. įsakymu Nr. AMP1-234 pripažino, kad Utenos RAAD direktorius R. V. pažeidė VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas ir skyrė jam tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą.
Nepagrįstais laikė skundo argumentus, kad nuobauda paskirta praleidus VTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą. Tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarką reglamentuoja ne VTĮ 33 straipsnis, o VTĮ 30 straipsnis, kurio 1 d. nustatyta, kad tarnybinė nuobauda neskiriama, jeigu nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo 6 mėnesiai, išskyrus atvejus, kai tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių reviziją (inventorizaciją) arba kai Seimo kontrolierius atlieka tyrimą, taip pat kai atliekamas tarnybinis ar kitas kompetentingos institucijos patikrinimas, tiriamas tarnybinis nusižengimas, šio straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais. Šiais atvejais tarnybinė nuobauda skiriama ne vėliau kaip per trejus metus nuo nusižengimo padarymo dienos. Nurodytu atveju tarnybinis nusižengimas buvo nustatytas atliekant tarnybinį patikrinimą dėl informacijos gautos Aplinkos ministerijos „Karštąja linija“.
Nepagrįstas ir pareiškėjo skundo teiginys, kad skiriant tarnybinę nuobaudą nebuvo laikomasi VTĮ 29 straipsnio 2 dalies reikalavimų, t. y. nebuvo nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai. Įsakyme Nr. AMP1-192 buvo nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad Įsakyme dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo nėra įvertintos nusižengimo pasekmės ir priežastinis ryšys tarp pasekmių ir veikos. Priešingai, Įsakyme AMP1-192 yra aiškiai įvardijama, kad visuomenė turi pagrįstų lūkesčių, kad valstybės institucijos vadovai yra ne tik aukštesnės profesinės kvalifikacijos, bet ir veikia laikydamiesi aukštesnių moralės ir tarnybinės etikos principų, o pareiškėjo, kaip valstybės institucijos vadovo, padaryti pažeidimai iš esmės pažeidžia valstybės tarnautojų etikos principus, taigi ir visuomenės pasitikėjimą valstybės tarnybos institutu.
Dėl Įsakymu Nr. AMP1-194 paskirtos tarnybinės nuobaudos – atleidimo iš pareigų, nurodė, kad Aplinkos ministerijoje korupcijos prevencijos „Karštąja linija“ 2013 m. liepos 12 d. gautas pranešimas dėl Utenos RAAD direktoriaus galimo piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ir kitų galimų darbo drausmės pažeidimų. Buvo nurodyta, kad Utenos RAAD direktorius R. V. 2013 m. liepos 12 d. iš ryto darbe pasirodė neblaivus, nerišliai kalbėjo ir darbe buvo iki 10 val. Aplinkos ministerijos Teisės ir personalo departamento Kontrolės skyriaus vedėja, šio departamento Personalo skyriaus vyriausioji specialistė, Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės politikos skyriaus vedėjas ir šio skyriaus vyriausioji specialistė 2013 m. liepos 15 d. surašė aplinkos ministrui ir viceministrui tarnybinį pranešimą, kuriame nurodė apie gautą pranešimą. Aplinkos ministerijos Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės politikos skyriaus vedėjas V. E. tą pačią dieną prieš 12 val. paskambino R. V., kuris pokalbio metu kalbėjo nerišliai, keikėsi, įjungus telefono garsiakalbį, šį pokalbį girdėjo ir O. B. Tą pačią dieną apie 13.20 val. aplinkos viceministras skambino R. V., tarnybinis mobilusis telefonas buvo išjungtas. Aplinkos viceministro pavedimu Utenos RAAD direktoriaus pavaduotojas bandė surasti R. V., tačiau nepavyko, nes mobilusis telefonas buvo išjungtas. Aplinkos ministerijos vadovybės pavedimu 2013 m. liepos 12 d. į Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentą nuvykę Aplinkos ministerijos darbuotojai pareiškėjo nerado. Nei šio departamento direktoriaus pavaduotojas, nei vyresnioji referentė negalėjo paaiškinti, kur darbo metu yra departamento direktorius. Patikrinimo metu Aplinkos ministerijos Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės politikos skyriaus vedėjas ir šio departamento direktoriaus pavaduotojas skambino R. V., tačiau jo mobilusis telefonas buvo išjungtas. Aplinkos ministras 2013 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. AMP1-148 „Dėl komisijos Aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus R. V. galimam tarnybiniam nusižengimui tirti sudarymo“ sudarė komisiją, kuriai pavedė ištirti 2013 m. liepos 15 d. tarnybiniame pranešime nurodytus Utenos RAAD direktoriaus teisės aktų reikalavimų pažeidimus. Komisijos 2013 m. spalio 17 d. išvadoje buvo siūloma pripažinti, kad R. V. padarė tarnybinį nusižengimą: pažeidė Vidaus tvarkos taisyklių 22 punkto reikalavimus, nes 2013 m. liepos 12 d. apie 10 val. paliko darbo vietą ne darbo tikslais be savo tiesioginio vadovo sutikimo; pažeidė Utenos RAAD Darbo reglamento 150 punkto reikalavimus, nes 2013 m. liepos 12 d. darbo metu išjungė jam priskirtą tarnybinį mobilųjį telefoną ir neatsiliepė į telefoninius skambučius; pažeidė VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktus, Valstybės tarnautojų etikos taisyklių 2.1. punkto reikalavimus. Komisija išvadoje siūlė skirti už padarytą tarnybinį nusižengimą R. V. tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš pareigų. Atsižvelgdamas į Komisijos rekomendacijas ir į jas pagrindžiančius argumentus, Aplinkos ministras 2013 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. AMP1-194 pripažino, kad R. V. padarė tarnybinį nusižengimą ir jam buvo paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų. Atsižvelgiant į šį įsakymą, 2013 m. spalio 24 d. Aplinkos ministras priėmė įsakymą Nr. AMP1-195, kuriuo nuo 2013 m. spalio 29 d. R. V. buvo atleistas iš pareigų.
Nesutiko su pareiškėjo skundo argumentais, kad V. E. buvo asmeniškai suinteresuotas patvirtinti savo pranešimo turinį, kadangi pareiškėjas nenurodo jokio teisės akto, kuris įtvirtintų draudimą pranešimą apie įtariamą pažeidimą surašiusiam asmeniui, dalyvauti Komisijos, atliekančios tarnybinio nusižengimo tyrimą, darbe. Taip pat nėra nurodoma, pagal kokį teisės aktą V. E. turėjo pareigą nusišalinti nuo dalyvavimo Komisijos darbe. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, pagrindžiančių teiginį, kad V. E. buvo ar yra asmeniškai suinteresuotas tarnybinės nuobaudos paskyrimu, juo labiau, kad V. E. motyvuotos išvados, kurios pagrindu buvo priimtas sprendimas dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo, nepasirašė. Taip pat pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju nėra abejonės, kad pareiškėjui buvo suteikta galimybė pateikti paaiškinimus dėl visų aplinkybių, kurios buvo vertintos atliekant tarnybinio nusižengimo tyrimą ir skiriant tarnybinę nuobaudą.
Iš pranešimo apie tarnybinį nusižengimą turinio matyti, kad pareiškėjas buvo informuotas apie tai, jog jis yra įtariamas dėl konkrečių pažeidimų padarymo, t. y. dėl buvimo neblaiviu tarnybos metu; dėl nebuvimo tarnyboje Utenos RAAD vidaus tvarkos taisyklėse nustatytu laiku; dėl Utenos RAAD darbo reglamente numatytos tarnybinio telefono naudojimo tvarkos pažeidimo. Nurodytame pranešime buvo nurodyti ne tik teisės aktai, kurių pažeidimu įtariamas pareiškėjas, tačiau ir kokių jo konkrečių veiksmų atitikimas teisės aktams bus tiriamas. Būtent dėl šių aplinkybių buvo pateiktas ir tarnybinio nusižengimo padarymu įtariamo asmens 2013 m. rugsėjo 27 d. paaiškinimas. Komisija motyvuotoje išvadoje vertino ir tyrė būtent šias aplinkybes. Nustačius, kad asmens paaiškinimai nepasitvirtino (išskyrus dėl buvimo neblaiviam darbo vietoje), jie neatitinka tikrovės, buvo konstatuota, kad asmuo padarė pažeidimus, kuriais buvo įtariamas. Tai, kad tais pačiais veiksmais, dėl kurių buvo pradėtas tarnybinis pažeidimas ir dėl kurių asmuo turėjo galimybę pateikti visus paaiškinimus, buvo padaryti ir kitų teisės aktų pažeidimai (tais pačiais veiksmais buvo padaryti Vidaus tvarkos pažeidimai ir pažeisti Valstybės tarnautojų etikos principai) nereiškia, kad veika buvo perkvalifikuota ar kad buvo vertinti kiti valstybės tarnautojo veiksmai, nei nurodyti pranešime apie tarnybinį nusižengimą. Šiuo atveju nėra aišku, dėl kurių aplinkybių ar veiksmų, kurie buvo vertinti tarnybinio nusižengimo tyrimo metu, pareiškėjas neturėjo galimybės pateikti paaiškinimų.
Taip pat nesutiko ir su pareiškėjo skundo argumentais, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas lankėsi gydymo įstaigoje ir jam buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjas 2013 m. liepos 12 d. nebuvo nuvykęs į Utenos PSPC, todėl R. V. paaiškinimai, kad jis darbo metu buvo gydymo įstaigoje, yra melagingi.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo nurodė, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog konstatavus įstatymo saugomos asmens teisės ar teisėto intereso pažeidimą, teismas gali įpareigoti atlyginti neturtinę žalą, tačiau vien neturtinės teisės ar vertybės pažeidimas ex facto nereiškia ir neturtinės žalos padarymo, t. y. neturtinei žalai atlyginti už neturtinių vertybių pažeidimą būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos (neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir žala). Manė, kad pareiškėjo reikalavimas yra nepagrįstas, nes Aplinkos ministerija neatliko jokių neteisėtų veiksmų, kurie yra būtina civilinės atsakomybės sąlyga.
II.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 11 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Nustatė, kad Aplinkos ministras, įvertinęs Utenos RAAD direktoriaus R. V. tarnybinio nusižengimo tyrimo komisijos 2013 m. spalio 16 d. išvadą Nr. (16-4)-D15-772, 2013 m. spalio 23 d. įsakymu Nr. AMP1-192 skyrė Utenos RAAD direktoriui R. V. tarnybinę nuobaudą – papeikimą (I t., b. l. 155-156). Aplinkos ministras, įvertinęs Utenos RAAD direktoriaus R. V. tarnybinio nusižengimo tyrimo komisijos 2013 m. spalio 17 d. išvadą Nr. (40-1)-D15-775, 2013 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. AMP1-194 skyrė Utenos RAAD direktoriui R. V. tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš pareigų, o 2013 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. AMP1-195 atleido 2013 m. spalio 29 d. R. V. iš Utenos RAAD direktoriaus pareigų, taip pat išsprendė su atleidimu susijusius klausimus – kompensacijos už nepanaudotas atostogas išmokėjimo, materialinių vertybių perdavimo ir t. t. Griežčiausia tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų – pareiškėjui skirta, atsižvelgiant, be kita ko, į aplinkybę, kad tarnybinio pažeidimo padarymo metu jis turėjo galiojančią tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą, skirtą Aplinkos ministro 2012 m. lapkričio 19 d. įsakymu Nr. AMP1-234.
Utenos RAAD tarnybinių lengvųjų automobilių naudojimo taisyklių 9, 31, 42 punktai numato: tarnybiniais lengvaisiais automobiliais, kurie departamento direktoriaus potvarkiu (ar įsakymu) priskirti konkretiems darbuotojams, departamento direktorius arba padalinio vadovas prireikus gali leisti laikinai pasinaudoti ir kitam darbuotojui tarnybos reikmėms – tokiu atveju šiam darbuotojui būtinai duodamas pildyti kelionės lapas ir pildant kelionės lapą jam kyla tokios pat pareigos, numatytos šiose taisyklėse, kaip ir darbuotojui, kuriam tarnybinis automobilis paskirtas; darbuotojas, gavęs kelionės lapą, jame įrašo savo vardą, pavardę, automobilio modelį ir valstybinį numerį, pasirašo, kad paėmė techniškai tvarkingą automobilį, įrašo automobilio spidometro duomenis, kuro likutį degalų bake ir pasirašo kelionės lape kaip „Vairuotojas“. Kelionės lape darbuotojas įrašo kiekvieno važiavimo maršrutą, kilometrų skaitiklio parodymus išvykstant ir grįžus, išvykimo ir grįžimo laiką, pirktų bei sunaudotų degalų kiekį ir kelionės lape pasirašo (atskirai už kiekvieną maršrutą) – kelionės lapai pildomi kiekvieną kartą, pasinaudojus tarnybiniu automobiliu ir už įrašų teisingumą atsako įrašus kelionės lape darantis asmuo. Jei tarnybiniu automobiliu pasinaudoja kitas asmuo, jis kelionės lapo antroje pusėje ne tik pasirašo ties kelionės maršrutu, bet ir nurodo vardą ir pavardę; darbuotojams, kuriems priskirti tarnybiniai lengvieji automobiliai, išduodamos degalų kortelės degalams pilti tik į jiems priskirtas transporto priemones. Utenos RAAD darbo reglamento 148 punktas nustato, kad tarnybinis transportas naudojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. lapkričio 17 d. nutarimu Nr. 1341 „Dėl tarnybinių lengvųjų automobilių įsigijimo, nuomos ir naudojimo biudžetinėse įstaigose“, Utenos RAAD tarnybinių lengvųjų automobilių naudojimo taisyklių, patvirtintų Utenos RAAD direktoriaus 2012 m. liepos 18 d. įsakymu Nr. v-91, suderintų su Aplinkos ministerija, ir kitų teisės aktų nustatyta. Utenos RAAD vidaus darbo taisyklių 35 punkte nustatyta, kad tarnybiniais automobiliais, ginklais valstybės tarnautojai ir darbuotojai naudojasi tik tarnybos reikmėms, departamento direktoriaus nustatyta jų naudojimo ir saugojimo tvarka. Utenos RAAD direktoriaus pareigybės aprašymo 7.6 ir 7.8 punktai numato, kad Utenos RAAD direktoriaus pareigas einantis valstybės tarnautojas pagal kompetenciją leidžia įsakymus, kontroliuoja, kaip jie vykdomi, užtikrina, kad būtų laikomasi įstatymų, kitų teisės aktų, departamento nuostatų.
Pareiškėjas nei skunde, nei teismo posėdyje iš esmės neginčijo, kad atsakovo sudarytos komisijos 2013 m. spalio 16 d. motyvuotoje išvadoje nurodytos faktinės aplinkybės dėl jo veiksmų pildant kelionės lapus 2013 m. vasario – balandžio mėnesiais, taip pat dėl naudojimosi degalų užpylimo kortele atitinka tikrovę, t. y. jis tinkamai nevykdė pareigos pildyti kelionės lapo atskirai už kiekvieną maršrutą, kelionės lape nenurodė savo vardo ir pavardės, naudojosi degalų užpylimo kortele, nors jokio tarnybinio lengvojo automobilio sau nebuvo priskyręs, todėl nėra pagrindo manyti, kad atsakovas nepagrįstai pripažino jį pažeidus VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1, 4, 5, 6 punktus, Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių 2.1 ir 2.3 punktų nuostatas, Utenos RAAD tarnybinių lengvųjų automobilių naudojimo taisyklių 9, 31, 42 punktų, Utenos RAAD vidaus darbo taisyklių 35 punkto, Utenos RAAD darbo reglamento 148 punkto, Utenos RAAD direktoriaus pareigybės 7.6 ir 7.8 punktų nuostatas, atitinkamai – kad nuobauda skirta neteisėtai. Skundo teiginiai, kad dėl šių pažeidimų jokios neigiamos pasekmės neatsirado, todėl nėra tarnybinio nusižengimo sudėties, taip pat reikalavimas dėl degalų užpylimo kortelės naudojimo neturėtų būti taikomas vadovui, kuris ir tvirtina tokias taisykles, nėra pagrįsti: pasekmės nėra būtinas nustatyti tokio pobūdžio tarnybinio nusižengimo sudėties elementas (skirtingai, pvz., nuo VTĮ 29 str. 6 d. 7 p. numatyto), be to, kaip pagrįstai nurodo atsakovas ginčijamame įsakyme, žala šiuo atveju padaryta valstybės tarnybai, kadangi reikalavimų nesilaikė įstaigos vadovas, kurio veikla privalo itin atitikti etinius ir moralinius standartus, keliamus valstybės tarnautojams.
Teismas nenustatė pagrindo manyti, kad pareiškėjo 2013 m. liepos 12 d. veika be pagrindo pripažinta tarnybiniu nusižengimu: Utenos RAAD vidaus darbo taisyklių 22 punktas numato, kad valstybės tarnautojai ir darbuotojai, palikdami departamento patalpas tarnybos ar darbo tikslais, turi apie tai informuoti savo tiesioginį vadovą ir nurodyti išvykimo tikslą ir trukmę. Norėdami išvykti ne darbo tikslais, valstybės tarnautojai ir darbuotojai turi gauti tiesioginio vadovo sutikimą. Tiesioginis vadovas gali leisti išvykti ne darbo tikslais (į sveikatos priežiūros įstaigą, valstybės ar savivaldybės instituciją), garantuojant valstybės tarnautojui ar darbuotojui einamas pareigas ir nustatytą darbo užmokestį, ne ilgesniam kaip dviejų valandų laikotarpiui. Utenos RAAD darbo reglamento 10 punktas nustato, kad departamento direktorius yra tiesiogiai pavaldus Aplinkos ministrui, o 150 punktas – kad valstybės tarnautojai ir darbuotojai tarnybinį mobilųjį telefoną darbo metu turi nešiotis su savimi ir atsiliepti į telefono skambučius. Jei dėl objektyvių priežasčių (pvz., vairuodamas automobilį ir pan.) tuo metu atsiliepti į skambutį neturi galimybės, valstybės tarnautojas ar darbuotojas privalo nedelsdamas paskambinti su juo bandžiusiam susisiekti kitam Departamento valstybės tarnautojui ar darbuotojui. Kaip patvirtina byloje pateikti įrodymai bei dėl ko ginčo nėra, pareiškėjas 2013 m. liepos 12 d. apie 10 val., neinformavęs tiesioginio vadovo, paliko darbo vietą ne tarnybos tikslais ir likusią darbo dienos dalį nedirbo, apie 12 val. išjungė tarnybinį telefoną ir iki darbo dienos pabaigos neatsiliepė į skambučius, todėl šios veikos pagrįstai pripažintos pažeidžiančiomis VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1, 5, 6 punktus, Utenos RAAD vidaus darbo taisyklių 22 punktą, Utenos RAAD darbo reglamento 150 punktą, Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių 2.1 punkto nuostatas. Pareiškėjo teiginiai, kad 2013 m. liepos 12 d., palikęs darbo vietą, lankėsi pas gydytoją ir buvo jo apžiūrėtas, paneigti rašytiniais įrodymais ir teismo posėdyje apklaustų liudytojų V. S., A. L. ir P. T. parodymais, o teismo posėdyje išsakyti teiginiai, kad namuose telefoną išjungė netyčia, nėra patvirtinti jokiais kitais įrodymais, taip pat neatitinka 2013 m. rugsėjo 27 d. jo paties paaiškinime nurodytų.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 89 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Teismas, išnagrinėjęs ginčo sprendimui aktualias VTĮ nuostatas bei Taisyklių nuostatas, sprendė, jog nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo teigti, kad atliekant pareiškėjo galimų tarnybinių pažeidimų tyrimą, buvo pažeistos pagrindinės tarnybinio pažeidimo tyrimo ir nuobaudos skyrimo procedūros nuostatos, kas būtų apriboję tinkamą visų reikšmingų aplinkybių ištyrimą ir pagrįsto sprendimo priėmimą: abu tarnybinio nusižengimo tyrimai pradėti ir atlikti kompetentingų subjektų, nustatyta tvarka ir terminais. Skundo teiginiai, kad Komisijos darbe negalėjo dalyvauti V. E., kurio tarnybinio pranešimo pagrindu pradėtas tarnybinis patikrinimas, nėra pagrįsti, kadangi nei teisės principai, nei konkrečios teisės aktų nuostatos nedraudžia asmenį, kurio suinteresuotumas tyrimo atžvilgiu yra tarnybinio pobūdžio, skirti tarnybinio nusižengimo tyrimo komisijos nariu. Skundo teiginiai, kad V. E. buvo asmeniškai suinteresuotas patvirtinti tarnybinį pranešimą, tėra samprotavimas, be to, pareiškėjas nesinaudojo Taisyklių 9 punkte įtvirtinta teise pareikšti jam nušalinimą. Taip pat nėra pagrįsti teiginiai, kad pareiškėjas nebuvo tinkamai informuotas apie atliekamus tarnybinių nusižengimų tyrimus: 2013 m. liepos 25 d. pranešimais apie tarnybinį nusižengimą pareiškėjas buvo informuotas, kokia jo veikla yra atliekamo tarnybinio tyrimo objektas, jam buvo sudarytos galimybės teikti tiek paaiškinimus, tiek įrodymus, susijusius su šiais tyrimais, bylos nagrinėjimo metu pareiškėjas jokių naujų įrodymų, kurių netyrė ir nevertino Komisija ar ministras, nenurodė ir nepateikė.
Skundo teiginiai, kad 2013 m. spalio 23 d. įsakymu Nr. AMP1-192 tarnybinė nuobauda – papeikimas – skirta praleidus VTĮ 30 straipsnio 1 dalies nustatytą 6 mėnesių terminą, yra nepagrįsti, kadangi, šiuo atveju nuobauda skirta atlikus kompetentingos institucijos – Aplinkos ministerijos – tarnybinį patikrinimą, todėl tarnybinė nuobauda šiuo atveju galėjo būti skiriama ne vėliau kaip per trejus metus nuo nusižengimo padarymo dienos. Teismas pažymėjo, kad pažeidimas, susijęs su degalų užpylimo kortelės naudojimu, buvo baigtas 2013 m. liepos 10 d. grąžinus šią kortelę, todėl šiuo atveju nebuvo pažeistas netgi ir 6 mėnesių terminas.
Įvertinęs VTĮ 29 straipsnio 4 dalies nuostatą, teismas sprendė, kad griežčiausia tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų – už 2013 m. liepos 12 d. padarytą tarnybinį nusižengimą pareiškėjui galėjo būti skirta, kadangi tarnybinis nusižengimas buvo padarytas galiojant tarnybinei nuobaudai – griežtam papeikimui. Pažymėjo, kad Aplinkos ministras 2012 m. lapkričio 19 d. įsakymu Nr. AMP1-234 pareiškėjui skyrė švelnesnę nuobaudą, nors tiek Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, tiek Komisija siūlė skirti griežčiausią nuobaudą – atleidimą iš pareigų.
Netenkinus reikalavimų dėl įsakymų, kuriais skirtos tarnybinės nuobaudos, panaikinimo, nėra pagrindo tenkinti reikalavimo dėl 2013 m. spalio 24 d. įsakymo Nr. AMP1-195, kuriuo išspręsti su pareiškėjo atleidimu iš Utenos RAAD direktoriaus pareigų susiję klausimai, taip pat reikalavimų susijusių su grąžinimo į valstybės tarnybą išsprendimu ir neturtinės žalos atlyginimu: kadangi veiksmų, su kurių atlikimu pareiškėjas sieja neturtinės žalos atsiradimą, nėra pagrindo pripažinti neteisėtais, nėra vienos iš būtinų sąlygų civilinei atsakomybei atsirasti, t. y. neteisėtų veiksmų. Teismo posėdyje skunde atsakove pagal reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo nurodyta Aplinkos ministerija pakeista tinkamu atsakovu – pareiškėjo darbdaviu Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentu.
III.
Pareiškėjas, nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 11 d. sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 11 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Pareiškėjas apeliacinį skundą iš esmės grindžia analogiškais argumentais, nurodytais skunde pirmosios instancijos teismui. Papildomai pažymi:
- Aplinkos ministerijos Utenos RAAD darbo reglamento 20 punktas nustato, kad direktoriaus įsakymų vykdymų kontroliuoja pats direktorius arba jo pavaduotojas – pagal jų atsakomybės sritį, padalinio kompetencijos ribose – padalinio vadovas arba kitas įsakyme už jo vykdymo kontrolę paskirtas darbuotojas. Lengvųjų automobilių naudojimo taisyklių 51 punktas nustato, kad kontroliuoti, kaip laikomasi šių taisyklių, pavedama departamento Bendrųjų reikalų skyriui. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad ne pareiškėjas turėjo kontroliuoti šio įsakymo vykdymą, todėl nėra visų pareiškėjo tarnybinės atsakomybės sąlygų – kaltės, kartu nepažeisti ir Utenos RAAD direktoriaus pareigybės aprašymo 7.6 ir 7.8 punktai.
- Tarnybinė nuobauda yra paskirta už tai, kad kelionės lapuose nėra pareiškėjo vardo ir pavardės, nors yra parašas. Vien už tai, kad neįrašytas vardas ar pavardė, bet yra parašas, leidžiantis identifikuoti asmenį, skirti tarnybinę nuobaudą pareiškėjui yra neproporcinga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d;, 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d. 2008 m. sausio 21 d. nutarimai).
- Nors teismas nurodo, kad žala padaroma valstybės tarnybai, tačiau kaip ta žala pasireiškė, nedetalizuojama, tai vertintina kaip motyvų nebuvimas (ABTĮ 87 str. 4 d. pažeidimas). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, kad tais atvejais, kai tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje nepateikiamas teisinis valstybės tarnautojo, kurio atžvilgiu buvo atliktas tarnybinio nusižengimo tyrimas, veiklos įvertinimas, trukdantis tiksliai ir aiškiai apibrėžti kaltinimo ribas, nenurodoma kaltės forma, taip pat tarnybinio nusižengimo pasekmės, yra pažeidžiamos pagrindinės tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros taisyklės, turinčios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo skirti tarnybinę nuobaudą pagrįstumą (2007 m. spalio 4 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A17-816/2007). Minėtų klausimų aptarimas yra būtinas arba įsakyme dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, arba kitame prie jo pridėtame dokumente (2008 m. sausio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756- 851/2008).
- Šioje byloje, jei ir buvo pareiškėjo tarnybinis nusižengimas, jis buvo formalaus
pobūdžio, nesukėlęs neigiamų pasekmių atsakovui. Todėl atsižvelgiant į nedidelį nusižengusio
asmens kaltės laipsnį, neigiamų pasekmių nebuvimą, galimas tarnybinis nusižengimas turi būti
vertintinas kaip mažareikšmis, už kurį tarnybinės nuobaudos – papeikimo – paskyrimas yra
neproporcingas ir neadekvatus. - Pažyma, kurią pasirašė specialistai, atliekantys galimo tarnybinio nusižengimo tyrimą, o ne institucijos vadovas, negali būti prilyginama kompetentingos institucijos tyrimui ar patikrinimui.
- Pareiškėjas 2013 m. rugsėjo 27 d. pasiaiškinimą teikė būtent 2013 m. liepos 25 d. pranešime apie tarnybinį nusižengimą Nr. (40-1 )-D8-6338 nurodytų teisės aktų kontekste, juos analizavo ir dėl jų pasisakė. Dėl kitų teisės aktų, išvardintų tarnybinės nuobaudos skyrimo įsakyme, paaiškinimo neteikė, nes apie juos nežinojo. Taigi, jei komisija, tirianti tarnybinį nusižengimą, pranešimu suformulavo ir pateikė pareiškėjui galimai pažeistų teisės aktų sąrašą, o vėliau jo veiką perkvalifikavo, pareiškėjui turėjo būti sudaryta galimybė pasiaiškinti ir dėl jų, nepriklausomai nuo to, kad pasiaiškinimas teikiamas apie faktines aplinkybes, nes pasiaiškinimo faktinių aplinkybių kontekstas priklauso ir nuo to, kokių teisės aktų pažeidimu asmuo yra kaltinamas.
- V. E. savo asmeninę nuomonę apie pareiškėjo neva padarytą tarnybinį nusižengimą išreiškė 2013 m. liepos 15 d. tarnybiniame pranešime, todėl akivaizdu, kad to paties asmens dalyvavimas tiriant tą patį, neva padarytą tarnybinį nusižengimą yra objektyvumo ir nešališkumo principo pažeidimas.
- VšĮ Utenos pirminės sveikatos priežiūros centro 2013 m. rugsėjo 23 d. rašte Nr. 1.31-
SD-665 aiškiai nurodyta: „Informuojame, kad R. V. <...> 2013-07-12 kreipėsi į Utenos poliklinikos gyd. Chirurgą, dėl (duomenys neskelbtini). <...> Išduotas nedarbingumas“. Taip pat iš prie VšĮ Utenos pirminės sveikatos priežiūros centro 2013 m. spalio 2 d. rašto Nr. 1.30-SD-685 pridėtos pareiškėjo Asmens sveikatos istorijos (nors dėl tokių duomenų pateikimo sutikimas nėra gautas) matyti, kad pareiškėjas buvo nedarbingas, todėl išduotas nedarbingumo pažymėjimas nuo 2013 m. liepos 12 d. iki 2013 m. liepos 15 d. ir dar tęstas iki 2013 m. liepos 18 d. Svarbu tai, kad pareiškėjo turėto nedarbingumo pagrįstumą patvirtina ir pažymos: informacija apie 2013 m. rugsėjo 26 d. – 2013 m. rugsėjo 26 d. išmokėtas pašalpas apdraustiesiems; informacija apie 2013 m. rugsėjo 20 d. – 2013 rugsėjo 3 d. išmokėtas pašalpas apdraustiesiems. Atkreiptinas dėmesys, kad nedarbingumo pažymėjimas nepanaikintas iki šiol, todėl yra galiojantis oficialus rašytinis įrodymas. - Teismas neapklausė liudytojo V. K., nors šio asmens rašytiniais parodymais rėmėsi, priimdamas sprendimą. Teismui, remiantis šio liudytojo rašytiniais parodymais, tačiau jo neapklausus posėdyje, buvo padarytas ABTĮ 57 straipsnio pažeidimas – įrodymai vertinami neįsitikinus jų tikrumu, taip pat pažeistos įrodymų leistinumo taisyklės.
- Pareiškėjo galimai padarytų nusižengimų tyrimą buvo galima objektyviai sujungti į vieną, surašyti vieną išvadą ir jos pagrindu, jeigu būtų tam faktinis ir teisinis pagrindai, skirti vieną tarnybinę nuobaudą. Tačiau dirbtinai išskaidant padarytus tarnybinius nusižengimus, buvo apsunkinama valstybės tarnautojo teisinė padėtis, lėmusi ir jo atleidimą iš užimamų pareigų.
Atsakovas Aplinkos ministerija pateikė atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą, kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
Remiasi iš esmės analogiškais argumentais, pateiktais pirmosios instancijos teismui. Papildomai nurodo, kad pareiškėjo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas neobjektyviai išnagrinėjo bylą, nes neapklausė liudytojo V. K., nors rėmėsi jo rašytiniais parodymais, vertintini kritiškai, kadangi pirmosios instancijos teismas, be kita ko, rėmėsi byloje esančiais rašytiniais dokumentais – VšĮ Utenos pirminės sveikatos priežiūros centro raštais, kuriuos, kaip institucijos vadovas, pasirašė V. K. Be to, iš byloje surinktų rašytinių įrodymų ir pareiškėjui išduodant nedarbingumo pažymėjimą betarpiškai dalyvavusių asmenų parodymų pakanka konstatuoti, jog pareiškėjas pas gydytoją, išdavusį nedarbingumo pažymėjimą, nurodytą dieną nesilankė.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
Ginčas byloje kilęs dėl tarybinės atsakomybės pareiškėjui taikymo, t. y. dėl Aplinkos ministro 2013 m. spalio 23 d. įsakymo Nr. AMP1-192 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo Utenos regiono Aplinkos apsaugos departamento direktoriui R. V.“ ir Aplinkos ministro 2013 m. spalio 23 d. įsakymo Nr. AMP1-194 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo Utenos regiono Aplinkos apsaugos departamento direktoriui R. V.“ bei dėl Aplinkos ministro 2013 m. spalio 24 d. įsakymo Nr. AMP1-195 „Dėl R. V. atleidimo iš pareigų“ teisėtumo.
Įsakymu Nr. AMP1-192 pareiškėjui paskirta drausminė nuobauda – papeikimas, nustačius, jog pareiškėjas, nepildydamas vasario – balandžio mėnesio Utenos RAAD kelionės lapų, pasirašydamas 2013 m. balandžio mėn. kelionės lape Nr. 139338 už visus 10 maršrutų, nenurodydamas savo vardo ir pavardės, paimdamas degalų užpylimo kortelę, pažeidė Aplinkos apsaugos ministerijos Utenos RAAD tarnybinių lengvųjų automobilių naudojimo taisyklių 9, 31, 42 punktų, Utenos RAAD darbo reglamento 148 punkto, Utenos RAAD vidaus taisyklių 35 punkto, Valstybės tarnautojų etikos taisyklių 2.1, 2.3 punktų, VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1, 4, 5, ir 6 punktų reikalavimus bei nevykdė Utenos RAAD direktoriaus pareigybės aprašyme 7.6 ir 7.8 nustatytų funkcijų.
Įsakymu Nr. AMP1-194 pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, atsižvelgus į tai, jog per paskutinius 12 mėnesių pareiškėjui buvo paskirtos dvi tarnybinės nuobaudos, viena iš jų – griežtas papeikimas, bei nustačius, kad pareiškėjas 2013 m. liepos 12 d. apie 10 val. iš darbo vietos išvyko ne darbo reikalais be tiesioginio vadovo sutikimo, nuo 13 val. 20 min. iki 15 val. 45 min. buvo išjungęs jam priskirtą tarnybinį telefoną, tokiu būdu pažeisdamas Utenos RAAD vidaus tvarkos taisyklių 22 punkto, Utenos RAAD darbo reglamento 150 punkto, Valstybės tarnautojų etikos taisyklių 2.1 punkto, VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1, 5, 6 punktų reikalavimus.
Įsakymo Nr. AMP1-195 pagrindu nuo 2013 m. spalio 29 d. pareiškėjas buvo atleistas iš Utenos RAAD direktoriaus, A lygio 18 kategorijos įstaigos vadovo, pareigų.
Pareiškėjas, nesutikdamas su minėtais įsakymais kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, inter alia prašydamas panaikinti nurodytus įsakymus bei grąžinti į Utenos RAAD direktoriaus pareigas, priteisti vidutinį darbo užmokestį nuo 2013 m. spalio 29 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos ir priteisti iš Aplinkos ministerijos Utenos RAAD 20 000 Lt neturtinės žalos.
Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą, nurodydamas, jog griežčiausia tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų – už 2013 m. liepos 12 d. padarytą tarnybinį nusižengimą Įsakymu Nr. AMP1-194 pareiškėjui buvo paskirta teisėtai ir pagrįstai, kadangi tarnybinis nusižengimas buvo padarytas galiojant tarnybinei nuobaudai – griežtam papeikimui, o Įsakymo Nr. AMP1-192 naikinti nėra pagrindo.
Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Tarnybinės atsakomybės taikymo pagrindus ir tvarką išsamiai reglamentuoja VTĮ VII skyrius „Valstybės tarnautojų skatinimas ir atsakomybė“ bei, vadovaujantis šio įstatymo 30 straipsnio 7 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtintos Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklės (Žin., 2002, Nr. 65–2665). Pagrindas tarnybinei atsakomybei kilti inter alia tarnybinėms nuobaudoms skirti yra tarnybinis nusižengimas. Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 12 dalį, tarnybinis nusižengimas apibrėžiamas kaip valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės. Tarnybinė nuobauda valstybės tarnautojui gali būti paskirta pagal Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklėse numatytą procedūrą nustačius konkrečias jo veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis buvo pažeisti teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigas, nustatytas įstatymais, detalizuotas pareigybės aprašyme, ir kurios sudaro tarnybinio nusižengimo sudėtį (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-700/2010). Atsižvelgiant į minėtas nuostatas, toliau bus analizuojamas ginčijamų įsakymų teisėtumas.
Dėl Įsakymo Nr. AMP1-192 teisėtumo
Įsakymu Nr. AMP1-192 pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas, nustačius, jog pareiškėjas pats pažeidė naudojimosi tarnybiniu transportu tvarką bei neužtikrino tinkamos minėtos tvarkos laikymosi kontrolės Utenos RAAD.
Pareiškėjas apeliaciniu skundu nesutinka su Įsakymu Nr. AMP1-192 ir nurodo, jog pagal Utenos RAAD tarnybinių lengvųjų automobilių naudojimosi taisyklių 51 punktą kontroliuoti, kaip laikomasi šių taisyklių, pavedama Utenos RAAD Bendrųjų reikalų skyriui. Pažymi, jog nėra aišku, kaip pasireiškė pareiškėjo sukelta žala – vienas iš tarnybinio nusižengimo sudėties elementų. Pareiškėjas 2013 m. rugsėjo 27 d. pasiaiškinimą teikė būtent 2013 m. liepos 25 d. pranešime apie tarnybinį nusižengimą Nr. (40-1 )-D8-6338 nurodytų teisės aktų kontekste, dėl kitų teisės aktų, išvardytų tarnybinės nuobaudos skyrimo įsakyme, neteikė, nes apie juos nežinojo. Komisija, tirianti tarnybinį nusižengimą, pranešimu suformulavo ir pateikė pareiškėjui galimai pažeistų teisės aktų sąrašą, o vėliau jo veiką neteisėtai perkvalifikavo.
Byloje pateiktas 2013 m. liepos 25 d. surašytas pranešimas apie tarnybinį nusižengimą Nr. (40-1)-D8-6339, kuriame nurodoma, kad pareiškėjas įtariamas pažeidęs VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 4, 5, 6 punkto reikalavimus, nesilaikęs VTĮ bei kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, Utenos RAAD vidaus tvarkos taisyklių, Utenos RAAD darbo reglamento, Utenos RAAD tarnybinių lengvųjų automobilių naudojimosi taisyklių, Pareigybės aprašymo 7.6 ir 7.8 punktų, Utenos RAAD nuostatų 17.8 punktų reikalavimų (I t., b. l. 135–136).
Kaip savo praktikoje yra pažymėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, asmuo, įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, gavęs pranešimą apie tarybinį nusižengimą, turi aiškiai suvokti, kuo jis kaltinamas, kad galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą, be kita ko, pateikti paaiškinimus dėl nusižengimo, kurio padarymu jis yra įtariamas. Taigi pranešimas apie tarnybinį nusižengimą turi būti pakankamai aiškus ir išsamus (žr. 2009 m. birželio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63–651/2009). Teisėjų kolegija sutinka su apeliaciniame skunde išdėstyta pozicija, jog nagrinėjamu atveju pranešime apie tarnybinį nusižengimą nebuvo tiksliai nurodoma, kokio nusižengimo padarymu įtariamas valstybės tarnautojas (nenurodyti konkretūs jo veiksmai (neveikimas), padarymo laikas ir kitos reikšmingos aplinkybės), tačiau atkreipia dėmesį, jog prie pranešimo apie tarnybinį nusižengimą taip pat pridėta 2013 m. liepos 11 d. pažyma apie Aplinkos ministerijos korupcijos prevencijos „Karštąja linija“ gauto pranešimo tyrimo rezultatus Nr. (2-1)-D15-547 (I t., b. l. 123–132). Iš pažymos matyti, kad atlikto patikrinimo metu nustatyta, jog pareiškėjas, naudodamasis tarnybiniu automobiliu, ne mažiau kaip 7 kartus pažeidė Utenos RAAD tarnybinių lengvųjų automobilių naudojimosi taisyklių 9 ir 42 punktų reikalavimus, t. y. vykdamas vienas į tarnybines komandiruotes ir pasinaudojęs tarnybiniu automobiliu, nepildė kelionės lapų ir juose nepasirašė, paėmė ir naudojosi degalų užpylimo kortele, kuri gali būti išduota tik darbuotojams, kuriems priskirti tarnybiniai automobiliai, tačiau pareiškėjui transporto priemonė nepriskirta. Pažymoje inter alia nurodyta, kad pareiškėjas toleravo pažeidimus, padarytus naudojantis tarnybinėmis transporto priemonėmis, ir neužtikrino teisės aktų, susijusių su tarnybinio transporto naudojimu, laikymosi kontrolės, taip pat pats nesilaikė teisė aktų reikalavimų, kuriuos yra patvirtinęs, t. y. Utenos RAAD vidaus tvarkos taisyklių, Utenos RAAD darbo reglamento, Utenos RAAD tarnybinių lengvųjų automobilių naudojimosi taisyklių, tuo pažeisdamas Pareigybės aprašymo 7.6 ir 7.8 punktų reikalavimus. Pareiškėjo pateiktas 2013 m. rugsėjo 26 d. paaiškinimas leidžia spręsti, jog pareiškėjas suprato pranešime apie tarnybinį nusižengimą bei prie jo pridėtoje pažymoje nurodomus pažeidimus, kurių atlikimu jis yra įtariamas (I t., b. l. 137–139), todėl nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjas apie nustatytus pažeidimus buvo informuotas pakankamai aiškiai ir išsamiai.
Atsižvelgus į minėtą pažymą, Aplinkos ministro 2013 m. liepos 18 d. įsakymu Nr. AMP1-143 sudaryta Komisija galimam pareiškėjo tarnybiniam nusižengimui tirti. Kaip atlikto tyrimo metu nustatė Komisija, pareiškėjas, naudodamasis tarnybiniu transportu, ne mažiau nei 8 kartus (nuo vasario 21 d. iki kovo 22 d.) vyko vienas į tarnybines komandiruotes, tačiau kelionės lapų nepildė ir jų nepasirašė. Nors pareiškėjui nebuvo priskirta tarnybinė transporto priemonė, pareiškėjas 2013 m. sausio 2 d. (iki 2013 m. liepos 10 d.) paėmė ir naudojosi degalų užpylimo kortele, kuri gali būti išduota tik darbuotojams, kuriems priskirti tarnybiniai automobiliai; taip pat pareiškėjas pasirašė viename kelionės lapų, tačiau nenurodė savo vardo ir pavardės; pats nesilaikė ir nekontroliavo, kaip vykdomi jo leidžiami įsakymai; neužtikrino, kad būtų laikomasi įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų, reglamentuojančių tarnybinių automobilių naudojimą. 2013 m. spalio 16 d. Komisija Aplinkos ministrui pateikė motyvuotą išvadą Nr. (16-4)-D15-772 (I t., b. l. 140-154), kurioje, atsižvelgdama į pareiškėjo kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis ir padarinius, įvertinusi pareiškėjo pateiktą paaiškinimą, nurodė, jog pareiškėjas pažeidė Utenos RAAD vidaus tvarkos taisyklių 35 punkto, Utenos RAAD darbo reglamento 148 punktų, Utenos RAAD tarnybinių lengvųjų automobilių naudojimosi taisyklių 9, 31, 42 punktų reikalavimus, netinkamai atliko pareigybės aprašymo 7.6 ir 7.8 punktuose įtvirtintas funkcijas, nesivadovavo Valstybės tarnautojų etikos taisyklių 2.1 ir 2.3 punktų nuostatomis, tokiu būdu dėl aplaidumo pažeisdamas VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1, 4, 5 ir 6 punktų reikalavimus. Šios išvados pagrindu 2013 m. spalio 23 d. priimtas įsakymas Nr. AMP1-192 dėl tarnybinės nuobaudos – papeikimo – pareiškėjui paskyrimo.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiamasi priimant individualų administracinį aktą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, yra tokio akto sudedamoji (motyvuojamoji) dalis. Motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada yra tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriuo nustatomas (jei nustatomas) valstybės tarnautojo padaryto konkretus tarnybinio nusižengimo padarymo faktas, visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateikiamas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio valstybės tarnautojas turi teisę gintis, apimtis (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1368/2010; 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A520-2635/2012). Tarnybinio tyrimo išvada yra įsakymo dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo dalis ta prasme, kad tik joje nurodytos tarnybinės nuobaudos paskyrimą ir jos pasirinkimą nulėmusios faktinės ir kitos aplinkybės yra reikšmingos, teismui sprendžiant skundžiamos nuobaudos pagrįstumo klausimą. Tai reiškia, kad, spręsdamas šį klausimą, teismas turi patikrinti tarnybinio tyrimo išvadoje nurodytus įrodymus ir juos įvertinti pagal įrodymų administracinėje byloje įvertinimo taisykles, nustatytas ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A143-1308/2012; 2013 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-384/2013). Atsižvelgus į tai, kas nurodyta, spręstina, ar motyvuotoje išvadoje aptarti pareiškėjo pažeidimai yra pagrįsti įrodymais bei tinkamai kvalifikuoti.
VTĮ 15 straipsnio 1 dalis inter alia nustato, kad valstybės tarnautojas privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis, laikytis šiame Įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, teisės aktų nustatyta tvarka deklaruoti privačius interesus, nepiktnaudžiauti tarnyba, laikytis valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vidaus tvarkos taisyklių laikytis valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (1, 4, 5, 6 p.). Valstybės tarnautojų etikos taisyklių 2.1 ir 2.3 punktuose nustatyta valstybės tarnautojo pareiga gerbti žmogų, jo teises ir laisves, valstybę, jos institucijas ir įstaigas, laikytis Konstitucijos, įstatymų, kitų teisės aktų, teismų sprendimų reikalavimų, valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku vykdyti pavedamas užduotis, laikydamasis įstatymų, kitų teisės aktų reikalavimų ir valstybės tarnautojų etikos principų.
Apibendrinusi pateiktą teisinį reguliavimą, teisėjų kolegija pastebi, kad minėtomis teisės normomis valstybės tarnautojui formuluojama bendro pobūdžio pareiga savo tarnybinėje veikloje vadovautis teise, tačiau minėtų teisės aktų normos per se negali būti laikomos pakankamai konkrečiomis, kuriomis galima būtų kvalifikuoti valstybės tarnautojo padarytą tarnybinį nusižengimą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2022/2012). Todėl nagrinėjamu atveju yra svarbi motyvuotoje išvadoje pateiktų poįstatyminių aktų, būtent – Utenos RAAD darbo reglamento, Utenos RAAD tarnybinių lengvųjų automobilių naudojimosi taisyklių, Utenos RAAD vidaus darbo taisyklių bei Utenos RAAD direktoriaus pareigybės aprašymo, analizė, kuriais inter alia grindžiamas Įsakymas Nr. AMP1-192 dėl nuobaudos pareiškėjui paskyrimo.
Utenos RAAD darbo reglamento 148 punktas nustato, kad tarnybinis transportas naudojamas Vyriausybės 1998 m. lapkričio 17 d. nutarimu Nr. 1341 „Dėl tarnybinių lengvųjų automobilių įsigijimo, nuomos ir naudojimo biudžetinėse įstaigose“, Utenos RAAD tarnybinių lengvųjų automobilių naudojimo taisyklių ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (II t., b. l. 132–147). Utenos RAAD tarnybinių lengvųjų automobilių naudojimosi taisyklių 9 ir 42 punktai nustato, kad tarnybiniais lengvaisiais automobiliais, kurie departamento direktoriaus potvarkiu (ar įsakymu) priskirti konkretiems darbuotojams, departamento direktorius arba padalinio vadovas prireikus gali leisti laikinai pasinaudoti ir kitam darbuotojui tarnybos reikmėms – tokiu atveju šiam darbuotojui būtinai duodamas pildyti kelionės lapas ir pildant kelionės lapą jam kyla tokios pat pareigos, numatytos šiose taisyklėse, kaip ir darbuotojui, kuriam tarnybinis automobilis paskirtas. Darbuotojams, kuriems priskirti tarnybiniai lengvieji automobiliai, išduodamos degalų kortelės degalams pilti tik į jiems priskirtas transporto priemones (II t., b. l. 15–20). Utenos RAAD vidaus darbo taisyklių 35 punkte nustatyta, kad tarnybiniais automobiliais, ginklais valstybės tarnautojai ir darbuotojai naudojasi tik tarnybos reikmėms, departamento direktoriaus nustatyta jų naudojimo ir saugojimo tvarka (II t., b. l. 127–131). Utenos RAAD direktoriaus pareigybės aprašymo, patvirtintao Aplinkos ministro 2012 m. birželio 8 d. įsakymu Nr. D1-485, 7.6 ir 7.8 punktai numato, kad Utenos RAAD direktoriaus pareigas einantis valstybės tarnautojas pagal kompetenciją leidžia įsakymus, kontroliuoja, kaip jie vykdomi, užtikrina, kad būtų laikomasi įstatymų, kitų teisės aktų, departamento nuostatų.
Atlikto tyrimo metu inter alia buvo vadovaujamasi Utenos rajono agentūros pareigūnų ir darbuotojų tarnybinių komandiruočių dokumentais nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. balandžio 30 d., tarnybinių automobilių Škoda SuperB ir VW Tiguan 2013 m. vasario – balandžio mėn. kelionės lapais, valstybės tarnautojų A. S. ir D. N. parodymais, pareiškėjo paaiškinimais, Aplinkos ministerijos Vidaus audito tarnybos 2013 m. spalio 3 d. raštu Nr. (4-1)-D15-737 ir kt. dokumentais dėl Utenos RAAD valstybės tarnautojų įvykdytų tarnybinių nusižengimų, kurių pagrindu nustatyta, jog pareiškėjas, naudodamasis tarnybiniu transportu, ne mažiau nei 8 kartus (nuo vasario 21 d. iki kovo 22 d.) vyko vienas į tarnybines komandiruotes, tačiau kelionės lapų nepildė ir jų nepasirašė; 2013 m. sausio 2 d. paėmė ir naudojosi (iki 2013 m. liepos 10 d.) degalų užpylimo kortele, kuri gali būti išduota tik darbuotojams, kuriems priskirti tarnybiniai automobiliai; pasirašė viename kelionės lapų, tačiau nenurodė savo vardo ir pavardės; pats nesilaikė ir nekontroliavo, kaip vykdomi jo leidžiami įsakymai; neužtikrino, kad būtų laikomasi įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų, reglamentuojančių tarnybinių automobilių naudojimą, dėl ko 6 kartus vykimas į komandiruotę darbo laiko apskaitos žiniaraštyje buvo nepažymėtas, 5 kartus nebuvo pateikto prašymo dėl vykimo į komandiruotę ir kt. pažeidimai (I t., b. l. 140–154).
Pažymėtina, jog pareiškėjas iš esmės neginčija, kad 2013 m. spalio 16 d. motyvuotoje išvadoje nurodytos faktinės aplinkybės dėl jo veiksmų pildant kelionės lapus 2013 m. vasario – balandžio mėn., taip pat dėl naudojimosi degalų užpylimo kortele atitinka tikrovę, tačiau atkreipia dėmesį, kad tai buvo vien formalus pažeidimas, nesukėlęs realių neigiamų pasekmių, todėl turėtų būti vertintas kaip mažareikšmis. Šiuo aspektu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad tarnybinis nusižengimas gali būti laikomas padarytu ir neatsiradus tam tikroms neigiamoms pasekmėms (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-3035/2012; 2011 m. lapkričio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-3372/2011; 2012 m. liepos 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-2748/2012, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 24, 2013, p. 213-235). Teisėjų kolegija akcentuoja, kad atsiradę padariniai iš esmės yra svarbūs individualizuojant tarnybinę nuobaudą, t. y. į juos atsižvelgiama parenkant valstybės tarnautojui konkrečią tarnybinę nuobaudą (VTĮ 29 str. 2 d.). Tačiau nagrinėjamu atveju pareiškėjo įvykdyti tarnybiniai pažeidimai sukėlė realias pasekmes: buvo neteisėtai naudojamasi kuro užpylimo kortele, dėl ko buvo patiriamos nepagrįstos išlaidos kurui, neteisėtas ir nepagrįstas naudojimasis tarnybinėmis transporto priemonėmis sukėlė neigiamą poveikį bendram įstaigos darbui bei naudojimosi tarnybinėmis transporto priemonėmis tvarkai, tarnybinių transporto priemonių amortizacijai ir pan.
Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog į bylą pateikti įrodymai patvirtina pareiškėjo įvykdytus tarnybinius pažeidimus, kuriais inter alia pažeista Utenos RAAD tarnybinių lengvųjų automobilių naudojimosi taisyklių 9 ir 42 punktuose nustatyta tarnybinių automobilių bei kuro kortelių naudojimosi tvarka. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje pateiktų duomenų pakanka spręsti, jog pareiškėjas naudojosi kuro užpylimo kortele, nors jam Utenos RAAD tarnybinių lengvųjų automobilių naudojimo taisyklėse numatyta tvarka nebuvo priskirtas tarnybinis automobilis, nekontroliavo tarnybinių lengvųjų automobilių naudojimosi tvarkos Utenos RAAD ir pats jos nesilaikė, todėl pagrįstai pripažintas netinkamai atlikęs Utenos RAAD direktoriaus pareigybės aprašymo 7.6 ir 7.8 punktuose nustatytas funkcijas. Teisėjo kolegija sprendžia, jog pareiškėjui tarnybinė nuobauda – papeikimas – skirta pagrįstai, atsižvelgus į pareiškėjo kaltę, nusižengimo padarymo priežastis ir aplinkybes, padarinius, tarnybinę atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jog per vienerius metus buvo padarytas kitas tarnybinis nusižengimas (VTĮ 301 str. 2 d. 3 p.).
Dėl pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyto argumento, jog už Utenos RAAD tarnybinių lengvųjų automobilių naudojimosi taisyklių laikymosi kontrolę yra atsakingas Utenos RAAD Bendrųjų reikalų skyrius (51 p.), teisėjų kolegija pažymi, kad ši aplinkybė nepaneigia pareiškėjo pareigybės aprašyme jam nustatytų pareigų kontroliuoti savo išleistų įsakymų vykdymą bei užtikrinti, jog įstaigoje būtų laikomasi teisės aktų, kadangi būtent įstaigos direktorius yra atsakingas už įstaigos vidaus administravimą (Pareigybės aprašymo 5, 7.6, 7.8 p.).
Pareiškėjas apeliaciniame skunde remiasi VTĮ 30 straipsnio 1 dalimi ir nurodo, kad Tarnybinė nuobauda neskiriama, jeigu nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo 6 mėnesiai, išskyrus atvejus, kai atliekamas tarnybinis ar kitas kompetentingos institucijos patikrinimas, tiriamas tarnybinis nusižengimas šio straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais. Šiais atvejais tarnybinė nuobauda skiriama ne vėliau kaip per trejus metus nuo nusižengimo padarymo dienos. Pareiškėjo vertinimu, galimo tarnybinio nusižengimo tyrimas negali būti suprantamas kaip „kompetentingos institucijos atliekamas patikrinimas“, o pažyma, kurią pasirašė specialistai, o ne institucijos vadovas, negali būti prilyginama kompetentingos institucijos tyrimui ar patikrinimui. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamu atveju yra praleistas 6 mėnesių terminas tarnybinei nuobaudai skirti.
Pirmiausia, teisėjų kolegija pažymi, jog lingvistiškai aiškinant šią teisės normą, matyti, kad įstatymų leidėjas išskyrė tris atvejų grupes, kai netaikomas bendrasis 6 mėnesių terminas nuobaudai paskirti. Visu pirma, tokie atvejai yra, kai tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių reviziją (inventorizaciją); antra – kai Seimo kontrolierius atlieka tyrimą; trečia – kai atliekamas tarnybinis ar kitas kompetentingos institucijos patikrinimas. Taigi tiek antru, tiek trečiu atvejais nėra reikalaujama, kad tarnybinis nusižengimas būtų nustatomas atliekant atitinkamą tyrimą ar patikrinimą. Vien Seimo kontrolieriaus tyrimo ar kompetentingos institucijos patikrinimo atlikimo faktas jau yra pakankamas pagrindas taikyti specialų – trejų metų nuo nusižengimo padarymo dienos – terminą nuobaudai paskirti (šiuo aspektu žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-2802/2012). Kompetentingo subjekto tarnybinis patikrinimas gali būti atliekamas turint tikslą įvertinti institucijos, skyriaus ar pareigūno veiklą ir būti apskritai nesusijęs su tarnybinės atsakomybės taikymu, tai savo paskirtimi yra viena iš tarnybinės veiklos vidaus ar išorinės kontrolės formų (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-1159/2014).
Nagrinėjamu atveju Įsakyme Nr. AMP1-192 nurodyti tarnybiniai nusižengimai nustatyti Aplinkos viceministro 2013 m. gegužės 6 d. pavedimu Nr. 6-4)-D8-3752 „Dėl aplinkos ministerijos korupcijos prevencijos „Karštąja linija“ gauto pranešimo tyrimo“ nurodžius Aplinkos ministerijos Teisės ir personalo departamento Kontrolės skyriui patikrinti anoniminę informaciją dėl Aplinkos ministerijos Utenos RAAD pareigūnų piktnaudžiavimo tarnyba. Būtent šio patikrinimo metu buvo nustatyti Utenos RAAD pažeidimų tarnybinio transporto naudojimo srityje, todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog šiuo konkrečiu atveju buvo atliekamas kompetentingos institucijos tyrimas ir jo metu buvo nustatyti teisės aktų pažeidimų faktai, dėl ko vėliau pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas pareiškėjo atžvilgiu. Atsižvelgus į tai, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju turėjo būti taikomas 3 metų terminas tarnybinei nuobaudai skirti.
Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog Įsakymas Nr. AMP1-192 yra pagrįstas ir teisėtas, priimtas tinkamo subjekto bei per VTĮ nustatytus terminus, o tarnybinė nuobauda pareiškėjui skirta, įvertinus ir nustačius visus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus, tarnybinę atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes.
Dėl Įsakymo Nr. AMP1-194 ir Įsakymo Nr. AMP1-195 teisėtumo
Įsakymu Nr. AMP1-194 pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, nustačius, kad pareiškėjas 2013 m. liepos 12 d. apie 10 val. iš darbo vietos išvyko ne darbo reikalais be tiesioginio vadovo sutikimo, nuo 13 val. 20 min. iki 15 val. 45 min. buvo išjungęs jam priskirtą tarnybinį telefoną, tokiu būdu pažeisdamas Utenos RAAD vidaus tvarkos taisyklių 22 punkto, Utenos RAAD darbo reglamento 150 punkto, Valstybės tarnautojų etikos taisyklių 2.1 punkto, VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1, 5, 6 punktų reikalavimus. Tarnybinė nuobauda paskirta atsižvelgus į tai, jog per paskutinius 12 mėnesių pareiškėjui buvo paskirtos dvi tarnybinės nuobaudos, viena iš jų – griežtas papeikimas.
Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, jog 2013 m. liepos 12 d. kreipėsi į VšĮ Utenos pirminės sveikatos priežiūros centrą dėl (duomenys neskelbtini), dėl ko jam buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas. Atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas neapklausė liudytojo V. K., nors šio asmens rašytiniais parodymais rėmėsi priimdamas sprendimą. Taip pat pareiškėjas nurodo, kad galimai padarytą tarnybinį nusižengimą tyrė šališka Komisija.
Pareiškėjui tarnybinė atsakomybė taikyta už nustatytos tvarkos, kuria vadovaujantis paliekama darbo vieta, bei naudojimosi tarnybiniais mobiliaisiais telefonais tvarkos pažeidimus. Kaip nustato Utenos RAAD vidaus darbo taisyklių 22 punktas, valstybės tarnautojai ir darbuotojai, palikdami departamento patalpas tarnybos ar darbo tikslais, turi apie tai informuoti savo tiesioginį vadovą ir nurodyti išvykimo tikslą ir trukmę. Norėdami išvykti ne darbo tikslais, valstybės tarnautojai ir darbuotojai turi gauti tiesioginio vadovo sutikimą. Tiesioginis vadovas gali leisti išvykti ne darbo tikslais (į sveikatos priežiūros įstaigą, valstybės ar savivaldybės instituciją), garantuojant valstybės tarnautojui ar darbuotojui einamas pareigas ir nustatytą darbo užmokestį, ne ilgesniam kaip dviejų valandų laikotarpiui (II t., b. l. 127–131). Utenos RAAD darbo reglamento 150 punktas numato, kad valstybės tarnautojai ir darbuotojai tarnybinį mobilųjį telefoną darbo metu turi nešiotis su savimi ir atsiliepti į telefono skambučius. Jei dėl objektyvių priežasčių (pvz., vairuodamas automobilį ir pan.) tuo metu atsiliepti į skambutį neturi galimybės, valstybės tarnautojas ar darbuotojas privalo nedelsdamas paskambinti su juo bandžiusiam susisiekti kitam departamento valstybės tarnautojui ar darbuotojui (II t., b. l. 132–147).
Atsižvelgus į pateiktą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, jog abiem atvejais, t. y. išvykdami iš Utenos RAAD tarnybos darbo arba ne darbo tikslais, darbuotojai apie tai turi informuoti tiesioginį vadovą. Nagrinėjamu atveju byloje nėra pateiktų duomenų, jog pareiškėjas informavo savo tiesioginį vadovą apie išvykimo iš darbo vietos priežastis bei gavo jo sutikimą. Priešingai, pareiškėjas paliko darbo vietą apie tai neinformavęs nei vieno asmens, nesudarė galimybių su juo susisiekti tarnybiniu mobiliuoju telefonu. Atsižvelgus į šias aplinkybes bei į pareiškėjui teisės aktuose įtvirtintus įpareigojimus, pareiškėjui tarnybinė atsakomybė taikyta pagrįstai.
Nors pareiškėjas nurodo, jog 2013 m. liepos 12 d. kreipėsi į VšĮ Utenos pirminės sveikatos priežiūros centrą dėl (duomenys neskelbtini), dėl ko jam buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas, teisėjų kolegijos vertinimu, ši aplinkybė nedaro įtakos išvadai, jog pareiškėjas, palikdamas darbo vietą apie tai neinformavo savo tiesioginio vadovo bei nesudarė galimybes su juo susisiekti. Be to, kaip nustatyta iš į bylą pateiktų dokumentų, į VšĮ Utenos pirminės sveikatos priežiūros centrą pareiškėjas nebuvo nuvykęs, o nedarbingumo pažymėjimas buvo išduotas neapžiūrėjus ligonio, dėl ko atsakingiems asmenims buvo paskirtos drausminės nuobaudos, nedarbingumą pažymėjimą išdavęs gydytojas prisiėmė pareigą atlyginti valstybės biudžetui padarytą žalą (I t., b. l. 112, 116–122; II t., b. l. 111–115). Dėl šios priežasties atmestini pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, jog turėto nedarbingumo pagrįstumą patvirtina pažymos apie 2013 m. rugsėjo 26 d. – 2013 m. rugsėjo 26 d. išmokėtas pašalpas apdraustiesiems. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybe, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai posėdžio metu neapklausė liudytojo V. K. (VšĮ Utenos pirminės sveikatos priežiūros centro (duomenys neskelbtini)). Pastebėtina, jog pirmosios instancijos teismas rėmėsi minėto liudytojo pateiktais rašytiniais įrodymais (įsakymais dėl drausminių nuobaudų skyrimo asmenims, atsakingiems už nedarbingumo pažymėjimo išdavimą pareiškėjui) ir, vertindamas juos kitų byloje esančių įrodymų kontekste, nenustatė būtinybės teismo posėdžio metu apklausti V. K.
Dėl pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, jog V. E. savo asmeninę nuomonę apie pareiškėjo padarytą tarnybinį nusižengimą išreiškė 2013 m. liepos 15 d. tarnybiniame pranešime, todėl to paties asmens dalyvavimas tiriant padarytą tarnybinį nusižengimą yra objektyvumo ir nešališkumo principo pažeidimas, teisėjų kolegija nurodo, jog Taisyklių 9 punkte inter alia įtvirtinta valstybės tarnautojo, įtariamo padarius tarnybinį nusižengimą, teisė pareikšti nušalinimą komisijai ar jos nariui (-iams). Šia teise pareiškėjas nepasinaudojo, nors 2013 m. rugsėjo 27 d. paaiškinime atkreipė dėmesį, jog minėtas asmuo galbūt neturėtų dalyvauti Komisijoje, tačiau kartu V. E. įvardydamas kaip kvalifikuotą profesionalų specialistą. Pažymėtina, jog tarnybinio nusižengimo tyrimo komisija buvo sudaryta iš penkių narių, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, net ir būdamas subjektyviu vertinant pareiškėjo padarytą tarnybinį nusižengimą, negalėjo daryti realios įtakos Komisijos darbui ir Komisijos narių apsisprendimui. Atkreiptinas dėmesys, jog tarnybinių nuobaudų skyrimą reglamentuojantys teisės aktai neįtvirtina draudimo pranešimą apie įtariamą pažeidimą surašiusiam asmeniui dalyvauti Komisijos veikloje. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo argumentas, jog tarnybinio nusižengimo tyrimą atliko galimai šališka Komisija, atmestinas.
Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, jog tarnybinių nusižengimų tyrimai jo atveju buvo dirbtinai išskaidyti: tiriant galimai padarytus nusižengimus laikotarpiu nuo 2013 m. balandžio iki liepos, tyrimą buvo galima objektyviai sujungti į vieną, surašyti vieną išvadą ir jos pagrindu skirti vieną tarnybinę nuobaudą. Nurodo, jog tyrimo nesujungiant, buvo dirbtinai apsunkinama valstybės tarnautojo teisinė padėtis, lėmusi ir jo atleidimą iš užimamų pareigų.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio praktiką, tarnybinė išvada turi būti surašoma ir tarnybinė nuobauda gali būti skiriama tik už tą tarnybinį nusižengimą, apie kurio padarymą nustatyta tvarka pranešta nusižengimo padarymu įtariamam valstybės tarnautojui (žr. 2012 m. birželio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2373/2012). Atsižvelgiant į tai, jog tarnybinių nusižengimų, dėl kurių pareiškėjui buvo pateikti įtarimai 2013 m. liepos 25 d. pranešimais, sudėtis bei padarymo aplinkybės visiškai skirtingos, tarnybinių nusižengimo tyrimo nebuvo įmanoma sujungti į vieną. Pažymėtina, kad pareiškėjui tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų – taikyta dėl to, jog per paskutinius 12 mėnesių (2012 m. lapkričio 19 d.) pareiškėjui jau buvo paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas. Todėl net ir sujungus tarnybinių nusižengimų tyrimus, dėl kurių įtarimai pareiškėjui pateikti 2013 m. liepos 25 d., į vieną, nebūtų panaikinta faktinė aplinkybė, jog pareikėjui tarnybinė atsakomybė per paskutinius 12 mėnesių taikoma pakartotinai, t. y. nebūtų panaikintas teisinis pagrindas pareiškėjui skirti tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš pareigų.
Vadovaujantis VTĮ 29 straipsnio 4 dalimi, tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų gali būti skiriama už šiurkštų tarnybinį nusižengimą, taip pat už kitą tarnybinį nusižengimą, jei prieš tai valstybės tarnautojui nors kartą per paskutinius 12 mėnesių buvo taikyta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas. Byloje pateikti duomenys patvirtina, jog pareiškėjui 2012 m. lapkričio 19 d. įsakymu „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriui R. V.“ Nr. AMP1-234 buvo paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas (II t., b. l. 23). Atsižvelgusi į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog pareiškėjui tarnybinė atsakomybė taikyta pagrįstai, įvertinus tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybes, pareiškėjo sąmoningą bandymą suklaidinti Komisiją pateikiant realybės neatitinkančius įrodymus, pareiškėjo kaltę, sukeltus padarinius, todėl naikinti Įsakymo Nr. AMP1-194 ir Įsakymo Nr. AMP1-195, kuriuo pareiškėjas atleistas iš pareigų, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo.
Pareiškėjas patirtą neturtinę žalą sieja su individualių administracinių aktų (Įsakymo Nr. AMP1-192, Įsakymo AMP1-194 ir Įsakymo AMP1-195) neteisėtumu. Atsižvelgus į tai, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog priimti įsakymai yra teisėti, nėra pagrindo nagrinėti pareiškėjo reikalavimo dėl 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmestinas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo R. V. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Ričardas Piličiauskas
Veslava Ruskan
Arūnas Sutkevičius