VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
(S)
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. rugsėjo 21 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūros Marijos Strumskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Petro Viščinio ir Irenos Paulauskienės,
sekretoriaujant Daliai Kalantienei,
dalyvaujant pareiškėjo atstovei advokatei Danguolei Bajorinienei,
atsakovo atstovei Ramunei Žūklijaitei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. M. (S. M.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui J. B. dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė:
Pareiškėjas S. M. skunde prašo teismo panaikinti 2009-03-19 Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) Imigracijos skyriaus sprendimą atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje bei prašo įpareigoti Migracijos departamento Imigracijos skyrių išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
Nurodė, kad skundžiamas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, jis neatitinka faktinių aplinkybių, todėl turi būti panaikintas. Paaiškino, jog institucija, priimdama ginčijamą sprendimą neišduoti leidimo laikinai gyventi Lietuvoje, motyvavo tuo, kad nėra įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) numatytų pagrindų, o pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 4 punktą pareiškėjo santuoka, sudaryta su J. B. yra fiktyvi, kadangi: pareiškėjo ir jo sutuoktinės amžiaus skirtumas yra 15 metų; pareiškėjo sutuoktinė J. B. po santuokos nekeitė savo pavardės; į pateiktus klausimus, susijusius su pareiškėjo ir J. B. šeima, jie atsakė skirtingai; J. B. neparašė pareiškėjo pavardės ir gimimo datos; sutuoktiniai skirtingai nurodė, kada, kur vyko vestuvės ir kiek žmonių jose dalyvavo; adresu Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), kur sutuoktiniai ketino gyventi, buto durų niekas neatidarydavo; kaimynai nurodė niekada nematę minėtame bute gyvenant ar lankantis gruzinų tautybės asmenų; pareiškėjo sutuoktinės J. B. mama E. B. apie santuoką sužinojo prieš dvi savaites, nežino pareiškėjo vardo ir pavardės, vestuvėse nedalyvavo, pareiškėjas nesilankė žmonos tėvų namuose; J. B. tėvas P. B. nurodė, kad apie dukros vestuves nieko nežino, vestuvėse nedalyvavo, dukros vyro nepažįsta. Pareiškėjo nuomone, šios aplinkybės nepatvirtina fakto, kad jo sudaryta santuoka yra fiktyvi. Pagal Civilinio kodekso 3.14 straipsnį santuoką leidžiama sudaryti asmenims, sulaukusiems 18 metų, tačiau santuokinio amžiaus maksimumas ar sutuoktinių amžiaus skirtumo ribojimai nėra numatyti. Taip pat pažymėjo, kad pagal Civilinio kodekso 3.31 straipsnį, vadovaujantis sutuoktinių lygiateisiškumo principu, sutuoktiniai gali pasilikti savo pavardę, pasirinkti sutuoktinio pavardę arba pasirinkti dvigubą pavardę. Kadangi pareiškėjo sutuoktinė buvo pilnametė, nebuvo reikalingas tėvų sutikimas santuokos sudarymui, ji neprivalėjo apie sudaromą santuoką pranešti savo tėvams. Pareiškėjas teigė susitaręs su sutuoktine, kad praneš apie santuoką praėjus šiek tiek laiko. Pareiškėjo sutuoktinė buvo pasakojusi apie santuoką savo mamai E. B., ką pastaroji patvirtino ir duodama paaiškinimus Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato pareigūnams. Pareiškėjo sutuoktinė tėvui P. B. nieko nebuvo sakiusi apie santuoką. Pareiškėjo teigimu, ilgesnis bendravimas ir sutuoktinės pažinimas buvo neįmanomas dėl pateisinamų priežasčių: į Lietuvą jis atvykdavo tik tam laikui, kuris būdavo nustatytas vizoje, praėjus dešimčiai dienų po santuokos sudarymo baigėsi jo vizos galiojimo laikas. Pažymėjo, kad jo santuoka su J. B. nėra teismo sprendimu pripažinta pažeidžianti viešąjį interesą ir negaliojanti kaip fiktyvi.
Atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėją su Lietuva sieja ne vien santuoka. Jo tėvai O. M. (O. M.) ir L. (L.) M. (duomenys neskelbtini) susituokė ir gyveno Lietuvoje, brolis S. M. (S. M.) gimė Šiauliuose. Jo dėdės (mamos broliai) P. A. A. (P. A. A.) ir P. V. A. (P. V. A.) gyvena Šiauliuose. Pareiškėjas teigė, kad beveik 8 metus lankosi pas dėdes po keletą kartų per metus.
Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime prašė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.
Paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) pareiškėjas sudarė santuoką su Lietuvos Respublikos piliete J. B., gimusia (duomenys neskelbtini). J. B. pavardės po santuokos nekeitė. Nustatyta, kad tarp sutuoktinių yra 15 metų skirtumas. (duomenys neskelbtini) pareiškėjo brolis S. M. taip pat sudarė santuoką su Lietuvos Respublikos piliete. 2008-09-19 abu broliai kartu su savo sutuoktinėmis atvyko į Šiaulių miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Migracijos skyrių ir pateikė prašymus išduoti leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, kuriuose nurodė vienodą gyvenamąją vietą Lietuvoje. Pareiškėjas, ketindamas apsigyventi Lietuvos Respublikoje pas sutuoktinę – Lietuvos Respublikos pilietę J. B., pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje šeimos susijungimo pagrindu, remiantis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punktu.
Atsakovas paaiškino, kad pagal Įstatymo 43 straipsnio 4 dalį, jeigu leidimas laikinai gyventi užsieniečiui išduodamas pagal šio straipsnio 1 dalies 5 punktą, t. y. Lietuvos Respublikoje gyvena užsieniečio sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis ir kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis arba užsienietis, kuris turi leidimą gyventi, vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka turi būti nustatyta, ar sudaryta santuoka arba registruota partnerystė nėra fiktyvi. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte yra įtvirtinta nuostata, kad išduoti ar pakeisti užsieniečiui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje atsisakoma, jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė arba fiktyvus įvaikinimas. Vadovaujantis Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo bei fiktyvios santuokos sudarymo, fiktyvios registruotos partnerystės ir fiktyvaus įvaikinimo įvertinimo taisyklių, patvirtintų vidaus reikalų ministro 2005-10-28 įsakymu Nr. 1V-329, 32 punktu, jeigu leidimas laikinai gyventi užsieniečiui išduodamas pagal Įstatymo 43 straipsnio 1 dalies 5 punktą, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas turi įvertinti ir nustatyti, ar yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta santuoka arba registruota partnerystė yra fiktyvi. Turi būti vertinamos santuokos arba registruotos partnerystės, sudarytos per 5 metų laikotarpį prieš prašymo pateikimą ir keliančios pagrįstų įtarimų. Atsakovo teigimu, įvertinus Gruzijos piliečio S. M. ir jo sutuoktinės Lietuvos Respublikos pilietės J. B. apklausos lapuose nurodytus duomenis ir santuokos sudarymo aplinkybes, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriaus pateiktą informaciją, pareiškėjo sutuoktinės tėvų P. B. ir E. B. paaiškinimus darytina išvada, kad S. M. ir J. B. santuoka gali būti sudaryta tik dėl akių, neturint tikslo sukurti šeimos teisinius santykius, tik siekiant gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Dėl to skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.
Tretysis suinteresuotas asmuo J. B. atsiliepimo į skundą nepateikė.
Skundas atmestinas.
Užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio suteikimo, integracijos ir natūralizacijos, sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo be kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus reglamentuoja įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“.
Pagal Įstatymo 43 straipsnio 1 dalies 5 punktą, leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui šeimos susijungimo atveju, kai Lietuvos Respublikoje gyvena užsieniečio sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis ir kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis arba užsienietis, turintis leidimą gyventi. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu leidimas laikinai gyventi užsieniečiui išduodamas pagal šio straipsnio 1 dalies 5 punktą, vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka turi būti nustatyta, ar sudaryta santuoka arba registruota partnerystė nėra fiktyvi. Išduoti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė arba fiktyvus įvaikinimas (35 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Minėto įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad fiktyvi santuoka – Lietuvos Respublikos piliečio arba teisėtai Lietuvos Respublikoje gyvenančio užsieniečio ir užsieniečio, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, santuoka, kai ji sudaroma siekiant gauti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ir nesiekiant sukurti Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytų kitų santuokos teisinių pasekmių.
Vidaus reikalų ministras 2005-10-28 įsakymu Nr. 1V-329 patvirtino Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo bei fiktyvios santuokos sudarymo, fiktyvios registruotos partnerystės ir fiktyvaus įvaikinimo įvertinimo taisykles (toliau – Taisyklės). Taisyklių 32 punkte (redakcija, galiojanti nuo 2007-07-08) nustatyta, kad jeigu leidimas laikinai gyventi užsieniečiui išduodamas pagal Įstatymo 43 straipsnio 1 dalies 5 punktą, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas turi įvertinti ir nustatyti, ar yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta santuoka arba registruota partnerystė yra fiktyvi. Turi būti vertinamos santuokos arba registruotos partnerystės, sudarytos per 5 metų laikotarpį prieš prašymo pateikimą ir keliančios pagrįstų įtarimų. Taisyklių 33 punkte nurodyti veiksniai, kurie gali duoti pagrindą manyti, kad santuoka arba registruota partnerystė yra fiktyvi: susituokus arba sudarius registruotos partnerystės sutartį negyvenama kartu; nevykdomos sutuoktinių arba asmenų, sudariusių registruotos partnerystės sutartį, pareigos; sutuoktiniai arba asmenys, sudarę registruotos partnerystės sutartį, netvarko bendro ūkio; sutuoktiniai iki santuokos arba asmenys iki registruotos partnerystės sutarties sudarymo niekada anksčiau nebuvo susitikę; sutuoktiniai arba asmenys, sudarę registruotos partnerystės sutartį, apie save, apie pirmąjį susitikimą arba apie kitas su jais susijusias aplinkybes pateikia prieštaringus duomenis; sutuoktiniai arba asmenys, sudarę registruotos partnerystės sutartį, nekalba abiem suprantama kalba; santuokai arba registruotos partnerystės sutarčiai sudaryti buvo sumokėti pinigai (išskyrus kraičio forma duotus pinigus, jeigu tuokiasi piliečiai tų šalių, kuriose kraičio davimas yra įprastas dalykas); yra įrodymų, kad vienas ar abu sutuoktiniai praeityje buvo sudarę fiktyvių santuokų arba kad vienas ar abu asmenys, sudarę registruotos partnerystės sutartį, praeityje buvo sudarę fiktyvių registruotų partnerysčių; yra kitų požymių, kad vienas ar abu sutuoktiniai yra sudarę fiktyvią santuoką arba vienas ar abu asmenys, sudarę registruotos partnerystės sutartį, yra sudarę fiktyvią registruotą partnerystę.
Nagrinėjant bylą nustatyta, kad pareiškėjas pateikė 2008-09-19 prašymą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Migracijos skyriui (toliau – Migracijos skyrius) išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje šeimos susijungimo pagrindu (Migracijos skyriaus bylos medžiaga, l. 1-2). Tą pačią dieną pareiškėjo sutuoktinė J. B. Migracijos skyriuje užpildė Kvietimą užsieniečiui atvykti gyventi į Lietuvos Respubliką (Migracijos skyriaus bylos medžiaga, l. 4). Pareiškėjas ir jo sutuoktinė užpildė apklausos lapus dėl sudarytos santuokos įvertinimo (b. l. 38-41, Migracijos skyriaus bylos medžiaga, l. 16-20). Iš pareiškėjo bei jo sutuoktinės pateiktų atsakymų į Migracijos skyriaus pateiktus klausimus matyti, kad sutuoktiniai netvarko bendro ūkio, nebuvo įsigiję jokių buities ar namų apyvokos daiktų. Nurodė, kad ketina gyventi kartu dviejų kambarių nuomojamame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Šiauliuose. Tačiau Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto antrojo policijos komisariato pareigūnams nuvykus nurodytu adresu, buto durų nieks neatidarydavo, apklausti kaimynai paaiškino, kad bute dažnai keičiasi gyventojai, šiuo metu jame gyvena jauna mergina, o gruzinų tautybės asmenys nėra lankęsi (Migracijos skyriaus bylos medžiaga l. 29).
Pareiškėjo sutuoktinės J. B. motina E. B. 2008-11-11 paaiškinime, pateiktame Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyriui, nurodė, kad apie dukros santuoką sužinojo prieš dvi savaites, jos sutuoktinio vardo ir pavardės nežino, nėra su juo bendravusi. Taip pat nurodė, kad jos dukra sudarė santuoką su užsieniečiu tik dėl to, kad pastarasis gautų Lietuvos Respublikos pilietybę (Migracijos skyriaus bylos medžiaga, l. 33). J. B. tėvas P. B. 2009-11-12 paaiškinime taip pat nurodė, kad apie dukros vestuves nieko nežinojo (Migracijos skyriaus bylos medžiaga, l. 34).
Teismas daro išvadą, kad minėtos aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą manyti, jog pareiškėjo sudaryta santuoka yra fiktyvi. Todėl Migracijos departamento 2009-03-19 sprendimas Nr. (15/4-1) 3I-737, kuriuo buvo atsisakyta išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jo pareiškėjo skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Skundžiamas sprendimas atitinka individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, numatytus Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje, nes yra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis.
Šiuo atveju netaikytinos Civilinio kodekso normos, reglamentuojančios santuokos pripažinimo negaliojančia tvarką ir pagrindus (3.37 – 3.48 straipsniai), kadangi teisės aktais yra nustatytos specialios taisyklės, nustatančios užsieniečių teisinę padėtį Lietuvoje bei leidimų laikinai gyventi išdavimo tvarką.
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-88 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ė:
Pareiškėjo S. M. skundą atmesti.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjai Jūra Marija Strumskienė
Petras Viščinis
Irena Paulauskienė