Administracinė byla Nr. eAS-1328-520/2015

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00011-2015-5

Procesinio sprendimo kategorija 70.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2015 m. lapkričio 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto ir Dalios Višinskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų S. V., V. M. ir A. B. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 13 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų S. V., V. M. ir A. B. skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, atstovaujamai Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus, (tretieji suinteresuoti asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Kauno būstai“, uždaroji akcinė bendrovė „Financial Way“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Ramiga“) dėl pažymos panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

Pareiškėjai S. V., V. M. ir A. B. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi su skundu į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydami panaikinti atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, atstovaujamos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus, (toliau – ir atsakovas, Skyrius) 2014 m. gruodžio 2 d. pažymą Nr. PASS-30-141202-00627 „Apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių“ (toliau – ir Pažyma).

Pareiškėjai paaiškino, kad 2014 metais buvo pradėtos gyvenamojo daugiabučio namo statybos žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini). Minėtas žemės sklypas priklausė uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Kauno būstai“ ir UAB „Ramiga“, o nuo 2014 m. liepos 4 d. – UAB „Financial Way“. Pareiškėjai nurodė, kad UAB „Kauno būstai“ 2014 m. gegužės 26 d. buvo išduotas statybos leidimas Nr. LNS-33-140526-00086 naujo statinio statybai (gyvenamojo vieno buto pastato) (duomenys neskelbtini), tačiau vietoje gyvenamojo vieno buto pastato yra statomas 24 butų daugiabutis namas. Pareiškėjai pažymėjo, kad aplink nurodytą žemės sklypą yra išsidėstęs pareiškėjams priklausantis nekilnojamasis turtas, todėl vykdomos statybos pažeidžia jų teises ir teisėtus interesus. Dėl to pareiškėjai kreipėsi į Palangos miesto apylinkės teismą dėl minėto statybos leidimo panaikinimo ir UAB „Kauno būstai“ įpareigojimo atlikti veiksmus, tačiau civilinė byla iki šiol dar nėra išnagrinėta. Pareiškėjų teigimu, Pažyma iš esmės yra legalizuojama vykdoma statyba, nors tik bendrosios kompetencijos teismas turi teisę spręsti dėl statybos leidimo bei teisės aktų reikalavimus pažeidžiančios statybos padarinių šalinimo, taigi ir statybos teisėtumo bendrąja prasme. Be to, Pažyma yra neteisėta dar ir dėl to, jog atsakovas netinkamai atliko statinio statybos teisėtumo tyrimą, neįvertino aplinkybių, sudarančių pagrindą neišduoti Pažymos.

Pareiškėjai atkreipė dėmesį, kad Pažyma priimta pažeidžiant aukštesnės galios teisės aktus, t. y. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir TPSVPĮ) 17 straipsnio 3 dalies 1, 4 ir 5 punktus. Pareiškėjų nuomone, Pažyma negalėjo būti išduota, nes statomas statinys neatitinka esminio projekto sprendinio, kad statomas vieno buto gyvenamasis namas, o daugiabučio gyvenamojo namo statyba pagal teisės aktų reikalavimus (duomenys neskelbtini) esančiame žemės sklype yra negalima. Be to, yra pagrįstų prielaidų laikyti, kad statybą leidžiantis dokumentas išduotas neteisėtai. Pareiškėjai nurodė, kad atsakovas, išduodamas Pažymą, veikė ne pagal savo kompetenciją, nes tik teismas gali įvertinti statybos leidimo teisėtumą ir nukrypimų nuo projekto buvimą ar nebuvimą. Pareiškėjai taip pat pažymėjo, kad Pažyma buvo išduota UAB „Kauno būstai“ pažeidžiant TPSVPĮ 17 straipsnio 3 dalies 2 punktą, nes statytojo teisės jau buvo perleistos UAB „Financial Way“. Pareiškėjai paaiškino, kad Pažyma negalėjo būti išduota, nes atsakovui nebuvo pateikti visi teisės aktų reikalaujami dokumentai, pavyzdžiui, nebuvo pateiktas teisės aktų reikalavimus atitinkantis projektas. Šiuo atveju taip pat nebuvo parengtas techninis darbo projektas. Pareiškėjų nuomone, statybos teisėtumo tyrimas buvo atliktas netinkamai, pavyzdžiui, atliekant objekto apžiūrą nebuvo naudojamos specialios matavimo techninės priemonės.

Atsakovas Skyrius atsiliepime į skundą nurodė, kad nesutinka su pareiškėjų skundu, ir prašė jo netenkinti.

Atsakovas paaiškino, kad nors pareiškėjai teigia, jog yra statomas daugiabutis gyvenamasis namas, tačiau šiuo metu ginčo pastatas tebėra statomas (jo statyba nėra baigta), dėl to išduodant Pažymą statiniu nebuvo naudojamasi ir atsakyti į klausimą, ar statyba vykdoma laikantis statinio projekte numatytos statinio paskirties, Pažymos išdavimo metu dar negalima. Tai paaiškės tik tada, kai statinys bus baigtas statyti, bus atliktos statybos užbaigimo procedūros, statinys ir daiktinės teisės į jį įregistruotos Nekilnojamojo turto registre, ir statiniu bus pradėta naudotis. 2014 m. liepos 21 d. Skyrius atliko (duomenys neskelbtini) vykdomos statybos patikrinimą, kurio metu nustatyta, jog statyba atitinka esminius statinio projekto sprendinius ir buvo nustatyti tik neesminiai statybos nukrypimai nuo statybos projekto, dėl kurių surašytas privalomasis nurodymas, kuris yra įvykdytas. Atsakovo teigimu, šiuo atveju vien žemės sklypo, kuriame vykdomos statybos, nuosavybės perleidimas nieko nepakeitė, nes 2014 m. liepos 14 d. tarp UAB ,,Kauno būstai“, UAB ,,Ramiga“ ir UAB ,,Finacial Way“ sudarytos jungtinės veiklos sutarties dalis dėl statytojo teisių pagal savo esmę prilygsta statybos žemės sklypo savininko UAB ,,Finacial Way“ sutikimui, kad UAB ,,Kauno būstai“ valdytų žemes sklypą statinio statybos tikslu.

Atsakovo nuomone, Pažymos išdavimo metu nebuvo jokių prielaidų susiformuoti pagrįstam įtarimui, kad statybos leidimas išduotas neteisėtai. Pareiškėjų pradėti teisminiai ginčai nelaikomi pagristu įtarimu, kad statybą leidžiantis dokumentas išduotas neteisėtai, ir tai nesuteikė teisės neišduoti Pažymos. Atsakovas paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) statomo pastato statybos projektas buvo parengtas ir statybos leidimas išduotas pagal reikalavimus, kuriuos nustatė Palangos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. gruodžio 13 d. sprendimu Nr. T2-327 patvirtintas žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detalusis planas; šio plano rodiklių pastato statyba neviršija. Atsakovas nurodė, kad techninio darbo projekto (B laidos) pilnai pakako tam, kad nustatyti kokie statybos darbai numatyti ir atsižvelgiant į kitus privalomus pateikti dokumentus (statinio kadastro duomenų bylą ir kt.) atlikti vykdomos statybos atitikties esminiams statinio projekto sprendiniams įvertinimą.

Tretieji suinteresuoti asmenys UAB „Kauno būstai“, UAB „Financial Way“ ir UAB „Ramiga“ atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

Tretieji suinteresuoti asmenys atkreipė dėmesį, kad statybos techninis projektas buvo keičiamas dėl neesminių sprendinių pakeitimo, tačiau dėl to naujo statybą leidžiančio dokumento gauti nereikėjo. Pareiškėjų teiginys, kad atsakovui pateiktame projekte nebuvo tam tikrų dalių (ar kad jos buvo pridėtos vėliau), yra visiškai nesvarbi aplinkybė, nes statytojas šių projekto dalių, kurios yra privalomos tik tipiniam statinio projektui, o šiuo atveju buvo rengiamas netipinis vienbučio gyvenamojo namo statybos techninis projektas, į projektą įtraukti neprivalėjo, t. y. pareiškėjų nurodytos aplinkybės dėl tipinių projektų rengimo reikalavimų yra nesusijusios su bylos dalyku. Tretieji suinteresuoti asmenys taip pat rėmėsi Palangos miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje atliktos ekspertizės duomenimis apie ginčo statinio statybos teisėtumą ir atitikimą projektui.

II.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. spalio 13 d. nutartimi administracinę bylą nutraukė.

Teismas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika, konstatavo, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje; administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo.

TPSVPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) pareigūnai pagal asmenų prašymus išduoda pažymas apie ypatingų ir neypatingų statinių statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių. Pažyma patvirtinta, kad UAB „Kauno būstai“ neypatingas vieno buto gyvenamosios paskirties namas (duomenys neskelbtini) statomas be nukrypimų nuo esminių statinio projekto (su pakeitimais), kurį 2014 metais parengė projektuotojas UAB „Baltijos regiono projektai“ (išdavimo data – 2014 m. sausio 13 d., galiojimo data – neterminuota) ir pagal kurį Palangos miesto savivaldybės administracija išdavė statybą leidžiantį dokumentą (2014 m. gegužės 26 d. statybos leidimą Nr. LNS-33-140526-00086), sprendinių. Teismas padarė išvadą, kad Pažyma nėra išsprendžiamas koks nors konkretus klausimas, priimamas sprendimas, pareiškėjams tiesiogiai nesukeliamos jokios teisinės pasekmės. Teismo vertinimu, Pažymos turinys patvirtina, kad ja pareiškėjams nėra numatomos ar taikomos kokios nors poveikio priemonės, nustatomos, pakeičiamos ar panaikinamos kokios nors teisės, pareigos, jų apimtis, todėl Pažymos panaikinimas pareiškėjams jokių realių teisinių pasekmių nesukeltų. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, jog Pažyma yra tarpinis dokumentas, nesukeliantis pareiškėjams jokių teisinių pasekmių ir ją panaikinus pareiškėjų teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų. Teismo vertinimu, administracinis aktas, galbūt darantis įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, yra Palangos miesto savivaldybės administracijos išduotas statybą leidžiantis dokumentas (2014 m. gegužės 26 d. statybos leidimas Nr. LNS-33-140526-00086), kurį pareiškėjai prašo panaikinti Palangos miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-866-890/2014. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad ginčas dėl Pažymos nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 101 straipsnio 1 punktu, administracinė byla nutrauktina.

Teismas taip pat nustatė, kad pareiškėjai prašė sustabdyti administracinės bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti, ar TPSVPĮ 17 straipsnio 3 dalies 7 punktas ta apimtimi, kuria nenumato pažymos apie ypatingų ir neypatingų statinių statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių neišdavimo, kuomet teisme pagal kitų, negu nurodyti TPSVPĮ 17 straipsnio 3 dalies 6 punkte, asmenų prašymus nagrinėjamas statybą leidžiančio dokumento teisėtumo klausimas ir Inspekcija nenustato, kad šis dokumentas išduotas neteisėtai, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 ir 109 straipsniams. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad administracinė byla nutrauktina, padarė išvadą, kad pareiškėjų prašymas kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą netenkintinas. Be to, teismo vertinimu, pareiškėjų nurodyti argumentai dėl diskriminacinio reguliavimo ir dėl teismo nepriklausomumo principo pažeidimo yra hipotetinio pobūdžio. Teismui nekilo abejonių dėl TPSVPĮ 17 straipsnio 3 dalies 7 punkto dalies atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

III.

Pareiškėjai S. V., V. M. ir A. B. atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 13 d. nutartį ir perduoti bylą nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui arba, netenkinus minėto prašymo, panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 13 d. nutartį ir grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Pareiškėjų nuomone, Pažyma turi įtakos jų teisėms ir todėl pareiškėjai turi teisę ją ginčyti. Pareiškėjai nurodo, kad vien aplinkybė, jog jiems priklauso turtas, esantis greta ginčijamo statinio, leidžia teigti, jog Pažyma turi įtakos pareiškėjų teisėms ir sukelia jiems teisines pasekmes. Vietoje vieno buto gyvenamojo namo yra pastatytas 24 butų daugiabutis namas, todėl dėl šios ir kitų procesiniuose dokumentuose nurodytų priežasčių Pažymos išdavimas yra neteisėtas. Pareiškėjai atkreipia dėmesį, kad išdavus Pažymą, tam tikra prasme yra legalizuojamas toks statinys ir neabejotinai pažeidžiamos kaimyninių sklypų statinių savininkų teisės. Pareiškėjai pažymi, kad nėra aišku, kokiame procese Pažyma yra tarpinis dokumentas, nes ji išduota jau po statybos leidimo ir ja fiksuojamas statybos be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių faktas, t. y. dokumentas yra savarankiškas ir fiksuoja tam tikrus juridinius faktus. Pareiškėjai paaiškina, kad statytojas Pažymą pateikė nagrinėjamoje civilinėje byloje įrodinėdamas statybos teisėtumą. Pareiškėjų teigimu, pirmosios instancijos teismo pozicija, kad Pažyma yra neginčijamas administracinis aktas, prieštarauja suformuotai administracinei jurisprudencijai, pagal kurią pažymos apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių yra ginčijamos teismuose. Pareiškėjai atkreipia dėmesį, kad aplinkybė, jog pareiškėjai turi teisę ginčyti Pažymą teisme, jau buvo nustatyta Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartimi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 11 d. nutartimi, kuriose spręstas pareiškėjų skundo priėmimo klausimas.

Pareiškėjų teigimu, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme liko neatskleista bylos esmė: neišnagrinėti pareiškėjų procesiniuose dokumentuose išdėstyti argumentai, nesuteikta galimybė pareiškėjams tinkamai įgyvendinti teisę į teisminę gynybą (atsakovo atstovas bylos nagrinėjimo metu nedalyvavo ir netenkintas prašymas dėl pripažinimo jo dalyvavimą būtinu), byloje taip pat nebuvo pateiktas statybos techninio projekto originalas, pagal kurį buvo išduota Pažyma. Pareiškėjų nuomone, kilusiame ginče bendrąja prasme vyrauja civiliniai teisiniai santykiai, todėl ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui: civiline tvarka yra nagrinėjami pareiškėjų reikalavimai dėl statybos leidimo panaikinimo ir kiti reikalavimai dėl teisės aktus pažeidžiančios statybos teisinių pasekmių taikymo; pastatas (duomenys neskelbtini) faktiškai yra pastatytas, o Nekilnojamojo turto registro duomenimis pastato baigtumas yra 91 proc.; vienas iš skundo argumentų yra tas, kad Pažyma negalėjo būti išduodama vykstant minėtai civilinei bylai. Pareiškėjai atkreipia dėmesį, kad panaši situacija buvo nagrinėjama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. A858-938/2013, kurioje 2013 m. gegužės 31 d. priimtoje nutartyje teismas nutarė perduoti bylą nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui. Dėl to administracinė byla negali būti nutraukiama pagal ABTĮ 101 straipsnio 1 punktą, bet turi būti perduodama bendrosios kompetencijos teismui. Tačiau jeigu teismas manytų, kad nėra pagrindo bylą perduoti Klaipėdos apygardos teismui, nagrinėjančiam civilinę bylą, byla grąžintina nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Atsakovas Skyrius atsiliepime į atskirąjį skundą prašo pareiškėjų atskirojo skundo netenkinti.

Atsakovas nesutinka su pareiškėjų pozicija, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo Pažymą pripažinti dokumentu, kurio panaikinimas nesukeltų pareiškėjams jokių teisinių pasekmių. Teisinių pasekmių įtaka pareiškėjų teisinei padėčiai tuo atveju, jeigu Pažyma būtų panaikinta, negali būti analizuojama ignoruojant Palangos miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-866-890/2014 pareiškėjų pareikštus reikalavimus, kuriais prašoma panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos 2014 m. gegužės 26 d. statybos leidimą Nr. LNS-33-140526-00086 ir pagal reikiamai pertvarkytą projektinę dokumentaciją gauti naują statybą leidžiantį dokumentą gyvenamosios paskirties vieno buto pastato statybai žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), o šių veiksmų neatlikus, įpareigoti statytoją UAB ,,Kauno būstai“ per 6 mėnesių terminą nugriauti statomą statinį. Atsakovas pažymi, jog minėtoje civilinėje byloje panaikinus statybos leidimą, tokia statyba būtų pripažinta statyba pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą, kurios padarinių šalinimui būtų taikomos Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 281 straipsnyje nustatytos teisinės pasekmės. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo formuojamą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, panaikinus statybos leidimą, jo pagrindu vėliau išduoti atitinkamų institucijų dokumentai taip pat netenka juridinės galios. Dėl to Pažyma panaikinus statybos leidimą taip pat tampa nesukeliančia teisinių padarinių ir jos naikinti teismo sprendimu šiuo atveju nereikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267/2013).

Tretieji suinteresuoti asmenys UAB „Kauno būstai“, UAB „Financial Way“ ir UAB „Ramiga“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo pareiškėjų atskirąjį skundą atmesti.

Tretieji suinteresuoti asmenys paaiškina, kad skundžiama nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl nėra pagrindo jos naikinti ar keisti. Tretieji suinteresuoti asmenys nurodo, kad nors pareiškėjai viso proceso metu net kelis kartus keitė savo argumentus bei motyvus, klaidino teismą, tačiau nenurodė nei kaip konkrečiai jų teises pažeidžia Pažyma, nei kaip šios teisės būtų apgintos skundo patenkinimo atveju. Trečiųjų suinteresuotų asmenų nuomone, pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą procesinį sprendimą nutraukti administracinę bylą, nes net ir skundo patenkinimo atveju panaikinus Pažymą, pareiškėjų teisės ir teisėti interesai nebūtų apginti, todėl pats procesas būtų beprasmis. Tretieji suinteresuoti asmenys atkreipia dėmesį, kad jokios pareiškėjų teisės nėra pažeidžiamos, nes statybos vyksta pagal įstatymų nustatyta tvarka išduotą statybą leidžiantį dokumentą bei techninį projektą. Be to, nėra aišku, kaip pareiškėjų teises gali pažeisti faktinių aplinkybių konstatavimas, kuris ir buvo atliktas pareiškėjų ginčijamoje Pažymoje, nes net ir panaikinus Pažymą, nepasikeistų nei techninis projektas, nei jau pastatytas statinys, t. y. esama faktinė situacija nepasikeistų.

Trečiųjų suinteresuotų asmenų nuomone, pareiškėjai nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog Pažyma apskritai yra neginčijamas administracinis aktas, nes pirmosios instancijos teismas tokios išvados skundžiamoje nutartyje nepadarė, t. y. Pažyma yra individualus administracinis aktas ir gali būti ginčijama administraciniame procese, tačiau ją ginčyti gali tik asmenys, kuriems Pažyma sukelia teisines pasekmes. Tačiau šiuo atveju Pažyma pareiškėjų teisėms įtakos neturi. Patys pareiškėjai atskirajame skunde teigia, kad Pažyma yra dokumentas, kuriuo fiksuojamas statybos be esminių nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių faktas, o pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką administracinių teismų kompetencijai nepriskirtas nagrinėjimas skundų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių gynimo, o tam tikrų juridinių faktų konstatavimo. Pareiškėjai šiame teismo procese būtent ir siekia ne apginti savo tariamai pažeistas teises, tačiau paneigti juridinio fakto, kad statybos vyksta nepažeidžiant esminių projekto sprendinių, egzistavimą. Nors pareiškėjai laikosi pozicijos, kad jų teisė ginčyti Pažymą jau buvo patvirtinta ankstesniuose teismų procesiniuose sprendimuose, tačiau, trečiųjų suinteresuotų asmenų nuomone, administracinio skundo priėmimas neįpareigoja teismo bylą išspręsti iki galo, t. y. nepaisant to, kad skundas jau buvo priimtas, teismas turi teisę nutraukti administracinę bylą, kai tik paaiškėja, kad ginčijamas administracinis aktas nesukelia pareiškėjams teisinių padarinių.

•SS/21 1-201 rija 6

Ruskan

iklaičio teismo iklaič

io Jotiems tvarkos atlikti

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

Pareiškėjai S. V., V. M. ir A. B. atskiruoju skundu skundžia Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 13 d. nutartį, kuria teismas, vadovaudamasis ABTĮ 101 straipsnio 1 punktu, administracinę bylą nutraukė, nes nustatė, kad ginčas dėl Pažymos panaikinimo nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai.

Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl atsakovo išduotos Pažymos teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymų apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių išdavimas yra reglamentuotas TPSVPĮ 17 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad Inspekcijos pareigūnai pagal asmenų prašymus išduoda pažymas apie ypatingų ir neypatingų statinių statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių. Jeigu pagal pateiktus dokumentus Inspekcijos pareigūnas nenustato šio straipsnio 3 dalyje nurodytų atvejų, pažymą jis išduoda per 10 darbo dienų nuo prašymo ir visų pateiktų dokumentų gavimo dienos (TPSVPĮ 17 str. 2 d.). Pažymos neišdavimo atvejai nurodyti TPSVPĮ 17 straipsnio 3 dalyje. Pagal TPSVPĮ 17 straipsnio 4 dalį šiame straipsnyje nurodytų procedūrų atlikimo tvarką nustato ir surašomų dokumentų formas ir pateikiamų dokumentų sąrašą tvirtina Inspekcijos viršininkas.

Vadovaudamasis minėta nuostata, Inspekcijos viršininkas 2013 m. gruodžio 16 d. įsakymo Nr. 1V-194 1 punktu patvirtino Pažymos apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių išdavimo tvarkos aprašą (toliau – ir Aprašas), kuris nustato pažymos apie ypatingo ir neypatingo statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių išdavimo tvarką (Aprašo 1 p.). Apraše, be kita ko, reglamentuota prašymo dėl pažymos apie ypatingo ir neypatingo statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių išdavimo procedūra, t. y. Inspekcijos pareigūnų sprendžiant minėtos pažymos išdavimo klausimą atliekami veiksmai. Teisėjų kolegija pažymi, kad Pažymos išdavimas yra susijęs su nebaigto statinio registravimu, nes pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 34 straipsnio 1 dalį (redakcija, galiojusi nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2015 m. spalio 31 d.) nebaigtas statyti ar rekonstruoti ypatingas ar neypatingas statinys, taip pat nebaigtas rekonstruoti į ypatingą ar neypatingą statinį nesudėtingas statinys gali būti įregistruotas Nekilnojamojo turto registre Inspekcijos išduotos pažymos apie tai, kad statinys statomas be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių, pagrindu.

Šioje byloje ginčijamoje Pažymoje nurodyta, kad statytojo UAB „Kauno būstai“ neypatingas vieno buto gyvenamosios paskirties namas (duomenys neskelbtini) statomas be nukrypimų nuo esminių statinio projekto (su pakeitimais), kurį 2014 metais parengė projektuotojas UAB „Baltijos regiono projektai“ (išdavimo data – 2014 m. sausio 13 d., galiojimo data – neterminuota) ir pagal kurį Palangos miesto savivaldybės administracija išdavė statybą leidžiantį dokumentą (2014 m. gegužės 26 d. statybos leidimą Nr. LNS-33-140526-00086), sprendinių. Iš 2015 m. kovo 25 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad gyvenamasis namas, dėl kurio statybos buvo išduota Pažyma, yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre kaip nebaigtas statyti pastatas.

Pareiškėjai savo skunde ir atskirajame skunde tvirtina, kad aplink ginčo žemės sklypą yra išsidėstęs jiems priklausantis nekilnojamasis turtas, todėl vykdomos statybos pažeidžia jų teises ir teisėtus interesus. Pareiškėjų nuomone, Pažyma išduota neteisėtai, nes egzistuoja net keli TPSVPĮ 17 straipsnio 3 dalyje nurodyti atvejai, kai pažyma neišduodama. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog Pažyma yra tarpinis dokumentas, nesukeliantis pareiškėjams jokių teisinių pasekmių ir ją panaikinus pareiškėjų teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų.

Teisėjų kolegija nesutinka su pareiškėjų pozicija, kad aplinkybė, jog pareiškėjai turi teisę ginčyti Pažymą teisme, jau buvo nustatyta Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartimi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 11 d. nutartimi, kuriose spręstas pareiškėjų skundo priėmimo klausimas. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. sausio 9 d. nutartimi priėmė pareiškėjų skundo dalį panaikinti Pažymą, tačiau net ir priėmus skundą nagrinėti, išlieka galimybė administracinę bylą nutraukti, jeigu vėliau paaiškėja, kad ginčas nepriskirtinas administraciniams teismams. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. vasario 11 d. nutartyje vertino tik tą Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 9 d. nutarties dalį, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjų skundą, t. y. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje nutartyje nesprendė klausimo, ar pareiškėjai turi teisę ginčyti Pažymą teisme.

ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal ABTĮ 22 straipsnio 1 dalį skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. ABTĮ nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Tačiau jos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugpjūčio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-906/2008).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra išaiškinęs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-327/2011), kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis. Jei nagrinėjant bylą nustatoma, kad skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia, t. y. kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, teismas nutraukia bylą kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 101 str. 1 p.).

Pavyzdžiui, skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą. Šie dokumentai paprastai atlieka tik pagalbinį, tarpinį ar aptarnaujantį vaidmenį viešojo administravimo procedūroje ir jais dažniausiai nėra įforminami baigiamieji (galutiniai) kompetentingų (įgaliotų) asmenų (pareigūnų) sprendimai tuo klausimu. Jais gali būti sprendžiami įvairūs procedūriniai klausimai, tiesiogiai nesusiję su asmens teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar išnykimu (pasibaigimu). Dėl šios priežasties šie dokumentai dažnai (tačiau jokiu būdu ne visada) suinteresuotiems asmenims jokių materialiųjų teisinių pasekmių nesukelia. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Tokių sprendimų teisėtumas taip pat yra vertinimas, kai sprendžiama dėl aktų, sukeliančių pareiškėjams konkrečias teisines pasekmes, teisėtumo, pagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1138-858/2015).

Kita vertus, administracinė byla nutraukiama pagal ABTĮ 101 straipsnio 1 punktą tik tais atvejais, kai ginčijamas aktas apskritai negali būti administracinės bylos dalyku, o tuo atveju, jeigu ginčijamas aktas tokiu nelaikytinas, pagrindo nutraukti bylą pagal ABTĮ 101 straipsnio 1 punktą nėra. Konstatavimas, jog skundžiamas aktas ar veiksmas (neveikimas) neturi įtakos asmens materialiosioms teisėms ar pareigomis, nesukelia asmeniui teisinių pasekmių, savo esme yra materialiojo teisinio pobūdžio išvada, nes ji reiškia, jog atitinkamas aktas ar veiksmas (neveikimas) neturi įtakos asmens materialiosioms teisėms ar pareigomis. Todėl išvada, jog skundžiamas aktas ar veiksmas (neveikimas) nesukelia asmeniui teisinių pasekmių, yra pagrindas teismo sprendimu atmesti skundą, bet negali būti pagrindas nutraukti administracinę bylą. Tokia išvada, be kita ko, yra grindžiama ir tuo, kad administracinis teismas, užbaigdamas bylą nutartimi dėl bylos nutraukimo, t. y. procesiniu dokumentu, kuriuo nėra byla išnagrinėjama iš esmės, negali pasisakyti dėl pareiškėjo reikalavimų pagrįstumo. Nutraukiant bylą negali būti sprendžiamas klausimas dėl to, ar materialiosios teisės normos nustato asmeniui besikreipiančiam į teismą su tam tikru reikalavimu teisinių pasekmių atsiradimą šiam asmeniui. Šis klausimas yra susijęs su materialiosiomis teisinėmis kreipimosi į teismą prielaidomis, todėl gali būti sprendžiamas tik nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant byloje sprendimą. O sprendžiant bylos nutraukimo klausimą, yra nagrinėjamos tik procesinės prielaidos kreiptis į teismą, nustatytos ABTĮ 101 straipsnyje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS756-646/2013).

Pareiškėjai atskirajame skunde pagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nedetalizavo, kokioje konkrečioje procedūroje Pažyma laikytina tarpiniu dokumentu. Pažymėtina, kad pačios pažymos išdavimo procedūroje gali būti priimami tarpiniai dokumentai (raštas apie pateikto prašymo išduoti pažymą trūkumus (Aprašo 8 p.), statinio atitikties statinio projektui patikrinimo aktas (Aprašo 11 p.) ir pan.), tačiau pažyma arba atsisakymas išduoti pažymą yra galutinis (baigiamasis) dokumentas, kuriuo išsprendžiamas prašymas dėl pažymos apie ypatingo ir neypatingo statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių išdavimo. Pažymos paskirtis yra patvirtinti, kad tam tikrame statybos etape statinys yra statomas be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, pasisakydamas dėl Inspekcijos pažymos vertinimo Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo taikymo prasme, yra pažymėjęs, kad pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 34 straipsnio 1 dalį tokio pobūdžio Inspekcijos išduota pažyma gali būti pagrindu nebaigtą statyti statinį įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Todėl šiuo aspektu ji yra prilyginama Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punkte valstybės valdžios ar valdymo institucijos sprendimui, kuris yra vienas iš pagrindų įrašyti statinio kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1133-143/2015).

Atsižvelgusi į minėtą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 34 straipsnyje, TPSVPĮ 17 straipsnyje ir Apraše įtvirtintu teisiniu reglamentavimu, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai Pažymą vertino kaip tarpinį dokumentą, nes Pažyma yra administracinis aktas, kurio pagrindu nebaigtas statyti ar rekonstruoti ypatingas ar neypatingas statinys, taip pat nebaigtas rekonstruoti į ypatingą ar neypatingą statinį nesudėtingas statinys gali būti įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, t. y. sukelia teisines pasekmes. Teisėjų kolegija sprendžia, kad Pažyma gali būti ginčo teisme objektu. Todėl pirmosios instancijos teismas, tik išnagrinėjęs bylą iš esmės, galėjo nuspręsti, ar Pažyma sukelia pareiškėjams jų nurodomas teisines pasekmes, ar ne. Dėl to teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad ginčas dėl Pažymos nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai, ir bylą nutraukė.

Apibendrindama nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nutartis negali būti laikoma pagrįsta ir teisėta, todėl panaikinama. Pareiškėjų nuomone, kilusiame ginče vyrauja civiliniai teisiniai santykiai, todėl byla turi būti perduodama nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui, tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju klausimas dėl bylos perdavimo nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui nebuvo sprendžiamas pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje, o apeliacinės instancijos teismui buvo perduotas spręsti klausimas tik dėl bylos nutraukimo pagrįstumo ir teisėtumo, todėl bylos perdavimo nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui klausimas turi būti sprendžiamas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Taigi pareiškėjų atskirasis skundas tenkinamas, administracinė byla pagal pareiškėjų skundą atsakovui dėl Pažymos panaikinimo grąžintina nagrinėti tam pačiam pirmosios instancijos teismui.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjų S. V., V. M. ir A. B. atskirąjį skundą tenkinti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 13 d. nutartį panaikinti ir perduoti šiam teismui nagrinėti administracinę bylą pagal pareiškėjų S. V., V. M. ir A. B. skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, atstovaujamai Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus, (tretieji suinteresuoti asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Kauno būstai“, uždaroji akcinė bendrovė „Financial Way“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Ramiga“) dėl pažymos panaikinimo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                         Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė