Civilinė byla Nr. e2A-1387-431/2020
Teisminio proceso Nr.2-68-3-09142-2019-7
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
2.6.8.11.1; 3.3.1.20
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. liepos 16 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės, Laimos Gerasičkinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Almos Urbanavičienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mažųjų įmonių teisininkų agentūra“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Martonas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mažųjų įmonių teisininkų agentūra“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo byloje, akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 2 123,28 Eur skolą už atliktus darbus, 111,39 Eur kompensacines palūkanas, 6 procentų dydžio palūkanas nuo 2 123,28 Eur. sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo pilno įvykdymo, įpareigoti atsakovę pasirašyti nustatytos formos pareiškimą draudimo bendrovei apmokėti ieškovei už atliktus darbus ir detales. Nurodė, jog atsakovė 2018 m. vasario 7 d. pristatė ieškovei automobilį pirminei apžiūrai. Automobilis buvo patekęs į eismo įvykį, jo remonto išlaidas atsakovė derino su savo draudike, trečiuoju asmeniu AB „Lietuvos draudimas“. Šalys 2018 m. vasario 26 d. sudarė Paraišką-Sutartį, pagal kurią ieškovė turėjo pakeisti ir suremontuoti automobilio galinį dešinės pusės sparną. Trečiasis asmuo 2018 m. kovo 2 d. atsisakė apmokėti atsakovės prašomą galinių sparnų keitimą. Atsakovė paprašė ieškovės ieškoti antrinėje rinkoje naudotų, tačiau dar geros kokybės automobilio galinių sparnų. Kokybiškų naudotų automobilio sparnų rasti nepavyko, todėl ieškovė su atsakove susitarė dėl keitimo į naujus sparnus. Ieškovė naujus sparnus gavo 2018 m. kovo 23 d. ir pradėjo remonto darbus.
2. Atlikus automobilio bagažinės skyriaus geometrijos atstatymo darbus bei demontavus senuosius automobilio sparnus, paaiškėjo, kad šis automobilis anksčiau buvo patyręs rimtą eismo įvykį ir yra labai nekokybiškai suremontuotas. Atsakovė sutiko su šiais defektais ir patvirtino, kad jeigu jai nepavyks šių darbų apmokėjimo suderinti su draudike, remonto išlaidas apmokės pati. Vykdomi remonto darbai buvo sudėtingi, todėl buvo baigti 2018 m. gegužės 22 d. tačiau paaiškėjo, kad trūksta arba nebetinka nemažai įvairių smulkių detalių. Atsakovė prašė ieškoti šių detalių antrinėje rinkoje, bet dalies iš jų neradus, sutiko, kad būtų užsakytos originalios trūkstamos detalės. Darbai buvo baigti 2018 m. birželio 15 d. Atsakovė papildomai paprašė atlikti užsakyme nenumatytą darbą – išlyginti ankstesnio eismo įvykio metu sulankstytą bagažinės dugną. Visi šie darbai buvo baigti 2018 m. liepos 24 d., taip pat ieškovė papildomai sutvarkė elektros instaliaciją.
3. Visų automobilio remonto, susijusio du draudiminiu įvykiu, darbų su detalėmis kaina yra 5 112,70 Eur. Draudikė sutiko sumokėti tik 3 987,92 Eur. Todėl atsakovė turi atlyginti ieškovei likusius 1 124,78 Eur, kuriuos sudaro 887,33 Eur už remonto darbus ir 237,45 Eur už detalių nusidėvėjimo skirtumą. Atsakovės prašyti ir atlikti kiti, su draudiminiu įvykiu nesusiję remonto darbai, buvo įtraukti į kitą sąskaitą, pagal kurią atsakovė ieškovei turi sumokėti 998,50 Eur. Remonto darbai buvo trumpam sustabdyti dėl ieškovės patalpose kilusio gaisro. Automobilis atsakovei buvo perduotas 2018 m. rugpjūčio 2 d. Tą pačią dieną atlikta automobilio priemonės privalomoji techninė apžiūra. Jokių pastabų dėl automobilio techninės būklės nebuvo fiksuota. Vienintelė ieškovės darbuotojų klaida buvo nedideli poliravimo netikslumai, kurie buvo visiškai pataisyti iki automobilio perdavimo atsakovei.
4. Atsakovė priėmė automobilį, juo naudojosi, o po keleto mėnesių automobilį pardavė. Už remonto darbus atsakovė nesumokėjo. Ieškovė savo praktikoje jokių darbų priėmimo-perdavimo aktų nesudaro. Automobilis perduodamas tik pasirašant Paraiškoje–Sutartyje, sudaromoje užsakant darbus. Atsakovės atstovas suklaidino ieškovę, iš anksto pasirašydamas grafoje „darbus priėmiau, pretenzijų neturiu“. Tik dėl šios priežasties, atiduodant automobilį Paraiška-Sutartis nebuvo pateikta atsakovei pasirašytinai patvirtinti jo atsiėmimą. Iki šiol jokia argumentuota pretenzija dėl remonto kokybės nėra pareikšta. Apie padarytus automobilio durelių apmušalų sugadinimus atsakovė pirmą kartą pareiškė praėjus daugiau kaip pusantro mėnesio po automobilio atsiėmimo. Draudimo bendrovė ieškovei sumoka už atliktus darbus bei panaudotas detales pagal pateiktus dokumentus, suderintos kainos ribose ir esant apdraustojo asmens prašymui išmoką pervesti tiesiogiai. Tačiau atsakovė nemotyvuotai nepasirašo tokio prašymo, todėl atsakovė įpareigotina pasirašyti nustatytos formos pareiškimą.
5. Atsakovė nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti. Nurodė, jog 2018 m. vasario 26 d. Paraiškoje-Sutartyje susitarė dėl automobilio kėbulo remonto ir dažymo, tai yra draudiminių įvykių pasekmių šalinimo darbų. Atsakovė neužsakė, o šalys ir nesusitarė dėl jokių papildomų darbų atlikimo ar detalių keitimo. Todėl atsakovė neturi pareigos mokėti ieškiniu prašomą priteisti sumą. Sutarties 4 punktu sutarties pakeitimus šalys susitarė atlikti tik raštu. Jokie papildomi darbai ar detalės niekur sutartyje nenurodyti. Visą darbų procesą kontroliavo ieškovė ir tiesiogiai derino su AB „Lietuvos draudimas“. Ieškovė remonto darbus vykdė nepateisinamai ir neprotingai ilgai. Ieškovė automobilį privalėjo sutvarkyti iki 2018 m. kovo 31 d. Ieškovė jokių atliktų darbų atsakovei nepridavė, atsakovė iš karto po automobilio grąžinimo pareiškė pretenzijas dėl atliktų darbų kokybės.
6. Kitą dieną po automobilio atsiėmimo atsakovė pastebėjo, kad neveikia kondicionierius, bėga radiatorius, apgadintos durelių odos, subraižyti veidrodėliai, subraižytos apdailos detalės, automobilis grąžintas purvinu salonu ir nenupoliruotu kėbulu. Ieškovė daugumą išdėstytų trūkumų faktiškai pripažino ir kai kuriuos ištaisė. Atsakovės nuostolius nustatė UAB „Mototoja“, nuostolių suma sudaro 10 999,71 Eur. Ieškovė, išrašydama sąskaitą už papildomus darbus, nepagrindė nei papildomų darbų atlikimo, nei kainos už juos, nei, kad šie darbai buvo suderinti su atsakove. Todėl atsakovė neprivalo už juos mokėti. Ieškovė nenurodo teisinio pagrindo, pagal kurį atsakovė privalėtų pasirašyti pareiškimą draudimo bendrovei. Ieškovės reikalaujamame pasirašyti pranešime yra ne tik prašymas draudimo bendrovei, bet ir papildomas atsakovės įsipareigojimas sumokėti tą remonto sumos dalį, kurios nesutiks mokėti draudikas. Kadangi remonto darbai atlikti netinkamai, atsakovė tokio įsipareigojimo neketina prisiimti, todėl taip pat neketina pasirašyti ieškovės prašomos formos prašymo.
7. Trečiasis asmuo, AB „Lietuvos draudimas“ nurodė, jog su atsakove sudarė savanoriškąją transporto priemonės draudimo sutartį. Atsakovė 2018 m. vasario 1 d. pranešė apie įvykį, kurio metu buvo sugadintas draudimo sutartimi apdraustas automobilis. Pagal draudimo sutartį, atsitikus draudžiamajam įvykiui, transporto priemonė remontuojama draudiko nurodytose remonto dirbtuvėse arba draudimo išmoka apskaičiuojama vadovaujantis draudiko nurodytais remonto darbų įkainiais ir keičiamų dalių bei naudojamų medžiagų kainomis. Todėl su atsakove buvo sutarta, kad automobilis bus remontuojamas draudikės nurodytame autoservise UAB „Martonas“. Ieškovė derino automobilio remonto sąmatą su trečiuoju asmeniu. Ieškovė su draudike 2018 m. spalio 5 d. suderino automobilio remonto darbų sąmatą už 4 225,37 Eur be PVM (5 112,70 Eur su PVM), papildomai atimant iš šios sumos 14 procentų nusidėvėjimą naujoms originalioms detalėms. Draudikė neginčija 3 987,92 Eur sumos nuostoliams už remonto darbus atlyginti ir yra įsipareigojęs ją ieškovei sumokėti. Tačiau ieškovės pateikta sąskaita yra neapmokėta, kadangi draudikė negavo atsakovės prašymo (sutikimo) dėl tokios išmokos išmokėjimo ieškovei.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. kovo 2 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovei UAB „Martonas“ iš atsakovės UAB „Mažųjų įmonių teisininkų agentūra“ 2 123,28 Eur skolos, 62,36 Eur palūkanas, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 2 185,64 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. balandžio 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1 137,53 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškinio reikalavimą dėl įpareigojimo atsakovę pasirašyti pareiškimą trečiajam asmeniui atmetė.
9. Teismas pripažino, jog ieškovė santykiuose su klientu neveikė tiksliai taip, kaip ją įpareigoja Transporto priemonių techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų teikimo tvarkos aprašas, patvirtintas Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2016 m. vasario 1 d. įsakymu Nr.2BE-45 (toliau – Aprašas). Tačiau ši aplinkybė savaime nepaneigia šalių sutartinių santykių fakto bei turinio, kurie ieškovės gali būti įrodyti kitais įrodymais. Atsakovė neginčija, kad automobilį ieškovė suremontavo. Ieškovės atlikti darbai, naudojant rangovo dalis (CK 6.647 straipsnis), atstatant automobilio būklę į buvusią iki eismo įvykių, detaliai išvardinti pateiktoje sąmatoje. Atsakovė byloje neteigė, kad kuris nors konkretus iš sąmatoje nurodytų darbų nebuvo atliktas ar kuri nors konkreti nurodyta detalė nebuvo panaudota ginčo automobilio remontui.
10. Teismas nusprendė, kad aplinkybė, jog automobiliui suremontuoti buvo būtina atlikti papildomus kėbulo remonto darbus, nesusijusius su eismo įvykiais, dėl kurių kreiptasi į draudikę, yra įrodyta. Automobilis, prieš pradedant jį eksploatuoti Lietuvoje, buvo patyręs autoįvykį, dėl kurio laikytas nebeeksploatuotinu JAV. Tai netiesiogiai patvirtina ieškovės teiginius, jog nuėmus galinius automobilio sparnus ir dedant naujus paaiškėjo, kad siekiant suremontuoti automobilį buvo būtina taisyti automobilio galinės dalies kėbulo geometriją. Ieškovės pateiktos remonto eigos nuotraukos tikėtina daro aplinkybę, kad kėbulas buvo paveiktas korozijos, šie defektai taisyti. Į bylą pateiktas 2018 m. balandžio 3 d. šalių pokalbio telefonu garso įrašas patvirtina, kad ieškovė informavo atsakovę apie problemas, rastas dėl ankstesnio nekokybiško remonto, šalys susitarė susitikti autoservise.
11. Teismas pripažino, kad pateiktų telefoninių pokalbių turinys sudaro pagrindą manyti, kad šalys bendravo ir ne telefonu, arba pateikti pokalbiai atrinkti selektyviai. Teismas konstatavo, kad atsakovės atstovas papildomiems darbams buvo pritaręs. Už papildomus kėbulo remonto darbus ieškovė išrašė atsakovei 998,50 Eur (su PVM) sąskaitą, kurios atsakovė neapmokėjo. Atsakovė byloje iš esmės neginčijo nei šių darbų atlikimo fakto, nei kainos, nuo reikalavimų gindamasi argumentais, kad rangovas juos atliko savo rizika. Byloje surinkti įrodymai nesudaro pagrindo teigti, kad papildomi automobilio kėbulo remonto darbai nebuvo atlikti, kad atsakovė jiems nepritarė ar kad jų kaina buvo kitokia, nei ieškovės nurodytoji. Automobilis baigus darbus buvo faktiškai perduotas atsakovės atstovo nurodytam asmeniui, J. G., 2018 m. rugpjūčio 2 d. Apklausta liudytoja, ji paaiškino, kad praėjus techninę apžiūrą ji su ginčo automobiliu parvažiavo į namus. Kitą dieną atsakovės vadovas su automobiliu atvyko pas ieškovę dėl tinkamai neveikiančio kondicionieriaus. Taigi atsakovės vadovas pradėjo naudotis automobiliu tuoj po jo remonto ir naudojasi juo iki šiol, ką pats patvirtino teismo posėdžių metu. Todėl teismas konstatavo, kad atsakovė ieškovės atliktus darbus yra faktiškai priėmusi.
12. Teismas nustatė, jog iš karto po automobilio priėmimo atsakovė jokių pretenzijų dėl ieškovės atliktų darbų nepareiškė. Iš esmės jokių konkrečių pretenzijų dėl ieškovės atliktų rangos darbų kokybės bylos duomenimis atsakovė nėra pareiškusi iki šiol. Pretenzijas pirmą kartą atsakovė ieškovei pareiškė praėjus daugiau kaip mėnesiui nuo automobilio jai grąžinimo ir jos buvo susijusios ne su atliktais darbais, bet su reikalavimais išvalyti automobilį, jį nupoliruoti ir padengti pakaitinio automobilio nuomos išlaidas, nes automobilis buvo remontuotas labai ilgai. Vėliau (2018 m. rugsėjo 28 d.) atsakovė pradėjo reikšti pretenzijas susijusias su padarytais papildomais nuostoliais – sugadinta salono apdaila. Dar vėliau atsakovės vadovas pradėjo teigti, kad po remonto automobilis grąžintas įskilusiu žibintu ir (ar) atšvaitu, subraižytu ratlankiu. Teismas pripažino, kad atsakovės pretenzijos, jog automobilio salonas po remonto nebuvo išvalytas, yra nepagrįstos, kadangi už valymo darbus ieškovė iš atsakovės jokių sumų nereikalauja. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad paties atsakovės vadovo teigimu jis iki šiol nėra padaręs automobilio salono cheminio valymo, nors jau pusantrų metų važinėja automobiliu po to, kai ieškovė jį grąžino.
13. Teismas, įvertinęs pateikto nepatvirtinto užsakymo UAB „Mototoja“ turinį, nustatė, kad ketinti atlikti darbai nėra susiję su ieškovės atliktais darbais. UAB „Mototoja“ planavo keisti automobilio vidaus apdailos detales ir atlikti su tuo susijusius darbus, taip pat remontuoti automobilio priekinę dalį, kai tuo tarpu ieškovė remontavo galinę ginčo automobilio dalį. Todėl atsakovė neturi pagrindo naudotis užsakovo teisių garantijomis, numatytomis CK 6.665 straipsnyje. Manydama, kad remonto pas ieškovę metu jai buvo padaryti papildomi nuostoliai, subraižant saloną apdailą, ištepant ar pan., atsakovė turi teisę reikšti reikalavimus ieškovei dėl nuostolių atlyginimo, įrodinėdama visas ieškovės civilinės atsakomybės sąlygas. Analogiškai atsakovė iš ieškovės gali reikalauti nuostolių dėl galimos nepagrįstai ilgos automobilio remonto trukmės. Šioje byloje atsakovė ieškovei priešinių reikalavimų nereiškė, atsakydamas į teismo klausimus atsakovės vadovas patvirtino to daryti nepageidaujantis. Teismas pripažino, kad atsakovė yra skolinga ieškovei už visus jos atliktus darbus, tai yra 5 112,70 Eur (su PVM) už automobilio remontą po eismo įvykių bei 998,50 Eur (su PVM) už papildomus kėbulo remonto darbus. Neišeidamas už ieškinio reikalavimo ribų, teismas ieškovei iš atsakovės priteisė dalį šios skolos, tai yra 2 123,28 Eur
14. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad analogiškose susiklosčiusiai situacijose, kuomet automobilio valdytojas po eismo įvykio kreipiasi į rangovą dėl apdrausto automobilio remonto, rangos teisiniai santykiai susiklosto būtent tarp automobilio valdytojo (užsakovo) ir remontą atliekančio subjekto (rangovo), nepriklausomai nuo to, kad už darbus ar dalį jų apmoka draudikas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-253-469/2018). Tuo tarpu draudimo teisiniai santykiai (CK 6.987 straipsnis) sieja atsakovę su trečiuoju asmeniu. Draudimo sutartis sudaryta atsakovės naudai, sutartimi trečiasis asmuo būtent atsakovei įsipareigojo atlyginti patirtus draudiminių įvykių metu nuostolius. Atsakovės valia yra spręsti naudotis įsigyta draudimine apsauga ar to nedaryti. Nesant atsakovės valios, nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad draudimo įmonė turi sumokėti už automobilio rangos darbus ieškovei, kadangi ji, kaip jau minėta, nėra rangos sutarties šalis. Tuo tarpu draudėjo veiksmų dispozityvumo draudimo teisiniuose santykiuose principas lemia, kad atsakovei nusprendus nepasirašyti prašymo, jog draudikas pervestų žalos atlyginimo sumas tiesiogiai autoservisui, atlikusiam remontą, nėra teisinio pagrindo tokį įpareigojimą jai imperatyviai nustatyti. Todėl teismas ieškovės reikalavimo įpareigoti atsakovę pasirašyti nustatytos formos pareiškimą draudimo bendrovei apmokėti ieškovui už atliktus darbus ir detales atmetė.
15. Teismas sutiko, kad ieškovės reikalavimams dėl palūkanų priteisimo taikytinos Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo (toliau – MAPKSVPĮ) nuostatos. Pagal MAPKSVPĮ 2 straipsnio 5 dalį pavėluoto mokėjimo palūkanų norma – 8 procentiniais punktais padidinta vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma fiksuotųjų palūkanų konkurso būdu, arba ribinė palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma kintamųjų palūkanų konkurso būdu. MAPKSVPĮ 3 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad antrąjį metų pusmetį taikoma tų metų liepos 1 dieną galiojusi palūkanų norma. Europos centrinio banko duomenimis, vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma 2018 m. lapkričio 14 d. sudarė 0,00 procento. Taigi šiuo atveju metinė palūkanų norma - 8 proc. Ieškovė apskaičiavo atsakovei 8,05 procento kompensacines palūkanas, ir šį reikalavimą patikslinusi prašė priteisti už laikotarpį nuo 2018 m. lapkričio 14 d. iki ieškinio teismui pateikimo dienos, tai yra 2019 m. kovo 27 d. (134 d.), tai yra 62,75 Eur. Pagal CK 6.37 straipsnio 1 dalį, MAPKSVPĮ nuostatas ieškovei iš atsakovės priteistina 62,36 Eur palūkanų (2123,28 x 8 % = 169,86 Eur. : 365 x 134 = 62,36).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
16. Atsakovė UAB „Mažųjų įmonių teisininkų agentūra“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
16.1. Teismo išvados, kad į bylą pateiktų telefoninių pokalbių turinys sudaro pagrindą manyti, jog šalys bendravo ir ne telefonu, kad atsakovė papildomiems darbams buvo pritarusi, vertintinos, kaip prielaida. Teismo sprendimai negali būti grindžiami prielaidomis, o byloje esančiais, CPK nurodytais leidžiamais įrodymais. Ieškovė, vykdydamas savo veiklą, privalo laikytis Aprašo reikalavimų. Pagal Aprašo 9.1 punktą, prieš įforminant paraišką, autoremonto paslaugas teikiantis asmuo privalo suteikti užsakovui visą būtiną informaciją. Pagal Aprašo 11 punktą paraiškoje turi būti nurodyta užsakymo priėmimo data ir numatomas įvykdymo terminas, transporto priemonės valdytojo nurodyti gedimai ir (ar) pageidavimai, pastabos. Apraše yra nurodyta, kad atsakovė pageidauja, jog jai priklausanti transporto priemonė būtų sutaisyta po kelių autoįvykių, nurodyta, kad reikia taisyti galinį dešinės pusės sparną. Terminas, kada darbai turi būti atlikti, nenurodytas.
16.2. Pagal Aprašo 13 punktą užsakymo paraiška gali būti papildoma įrašais apie nustatytus naujus transporto priemonės gedimus, techninio aptarnavimo, remonto darbus ir kainas visą techninio aptarnavimo ir remonto paslaugos teikimo laikotarpį, tačiau techninį aptarnavimą ir remontą atliekantis asmuo techninio aptarnavimo ir remonto paslaugos teikimo metu turi transporto priemonės valdytojui suteikti Aprašo 9.1 papunktyje nurodytą informaciją ir tai suderinti su transporto priemonės valdytoju. Atsakovė papildomų remonto darbų, už kurių atlikimą teismas ieškovei priteisė skolos sumą, neužsakinėjo, o šiuos darbus ieškovė atliko savo rizika.
16.3. Pagal CK 6.645 straipsnį rangovas iki sutarties sudarymo privalo suteikti užsakovui visą reikiamą informaciją, susijusią su darbų atlikimu, taip pat informaciją apie darbui atlikti būtinas medžiagas bei darbui atlikti reikalingą laiką. Jeigu sutartis nenustato ko kita, rangovas darbus atlieka savo rizika ir savarankiškai nustato užsakovo užduoties įvykdymo būdus. Taigi, ieškovė darbus atliko savo rizika, savarankiškai nustatė užduoties įvykdymo būdus ir apie tai neinformavo atsakovės. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad ieškovė paraišką užpildė netinkamai. Ieškovei, kaip savo srities profesionalei, Aprašo sąlygos, tame tarpe ir pareiga sudaryti Apraše nurodytą paraišką, yra privalomos. Paraiškoje buvo nurodyta, kad turi būti sutaisytas atsakovės transporto priemonės galinis dešinės pusės sparnas. Jokie papildomi darbai ar atsakovės išsakyti papildomi pageidavimai paraiškoje nėra užfiksuoti.
16.4. Pagal 6.653 straipsnio 4 dalį, jeigu būtina atlikti papildomų darbų arba dėl kitų svarbių priežasčių rangovui tenka didinti kai kurių darbų kainą, jis privalo apie tai laiku pranešti užsakovui. Jeigu užsakovas nesutinka padidinti kainos, rangovas turi teisę atsisakyti sutarties. Jeigu rangovas laiku neįspėja užsakovo, kad yra būtina didinti darbų kainą, jis privalo įvykdyti sutartį už joje numatytą kainą. Aprašo 18 punktas įpareigoja autoremonto darbus atliekantį subjektą informuoti apie darbų remonto kainų pasikeitimus. Ieškovė šios pareigos neįvykdė. Šį faktą pripažino ir apklausti ieškovės darbuotojai. Pokalbiai telefonu, dokumentai, kuriais buvo derinama sąmata su draudimo bendrove, elektroniniai laiškai, kuriais buvo persiųsta sąskaita apmokėjimui, patvirtina, kad ieškovė darbus atliko su trūkumais, juos perdarinėjo, nesirūpino remonto sąmatos suderinimu su atsakove ir draudike, neinformavo apie remonto darbų kainos pasikeitimus.
16.5. Transporto priemonė ieškovei pristatyta remontui dėl draudiminio įvykio, dėl to ieškovė privalėjo suderinti remonto sąmatą su ne tik su atsakove, bet ir su draudike. Ieškovė remonto sąmatą suderino tik su AB „Lietuvos draudimas“ ir tik 2018 m. spalio 5 d., po sąskaitos faktūros išrašymo. Liudytojas A. S. patvirtino, kad atsakovė apie remonto kainą informuota nebuvo ir kainos su ja niekas nederino. Ieškovė, nesuderinusi remonto darbų kainos, prisiėmė riziką atlikti darbus savo sąskaita ir už tą kainą, kurią suderino su draudimo bendrove. Todėl teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovės sumą už papildomus transporto priemonės remonto darbus.
16.6. Ieškovė remontą atliko pernelyg ilgai. Pagal CK 6.652 straipsnio 2 dalį, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita, rangovas atsako ir už darbų pradžios ar pabaigos termino, ir už tarpinių terminų pažeidimą. Liudytojas A. S. patvirtino, kad buvo susitarta dėl 2-3 savaičių darbų atlikimo termino, tačiau nuardžius kėbulą ir paaiškėjus trūkumams, darbai užsitęsė. Remonto darbai truko beveik pusę metų. Teismas neįvertino šios aplinkybės. Transporto priemonė atsakovei turėjo būti grąžinta 2018 m. kovo 19 d., bet buvo perduota tik 2018 m. rugpjūčio 2 d., tai yra vėluojant 137 dienas. Toks neatsakingas ieškovės elgesys ir šalių sudarytos sutarties terminų nepaisymas yra akivaizdus ir esminis sutarties pažeidimas. Iš esmės sutartį pažeidusios šalies reikalavimas priteisti atlygį už jos netinkamai vykdomą sutartį yra neteisėtas.
16.7. Liudytojų parodymai patvirtina, kad šalys bendravo po darbų atlikimo ir atsakovės pareiškimo apie atsiradusius nuostolius, tačiau ieškovė darbų perdavimo akto su atsakove nepasirašė. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė būtų atlikusi įstatyme numatytą pareigą vienašališkai pasirašyti atliktų darbų aktą ir pateikti jį atsakovei, kad vėliau galėtų reikalauti atsiskaitymo už atliktus darbus. Įstatyme numatyta prievolė neatlikta. Ieškovei tinkamai neperdavus darbų atsakovei, nepasirašius priėmimo perdavimo akto, nei abiem šalims, nei vienašališkai, nepateikus šio akto atsakovei, pastaroji neįgijo pareigos pasirašyti paraiškos draudimo bendrovei.
16.8. Atsakovė pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad ieškovė padarė atsakovei žalą: apdraskė, suplėšė bei kitaip pažeidė transporto priemonės salono apdailos elementus. UAB „Mototoja“ apžiūros akte nurodyta, kad atsakovei padarytų nuostolių suma yra 10 999,71 Eur. Pagal Aprašo 26 punktą visais atvejais po suteiktos techninio aptarnavimo ir remonto paslaugos neturi sumažėti transporto priemonės aktyvioji ir pasyvioji sauga, laikančiosios konstrukcijos sudėtinių dalių bei jų jungčių atsparumas ir patikimumas, neturi pablogėti aplinkos apsaugos rodikliai, vairuotojo darbo vietos ergonomika ir keleivių bei krovinių vežimo sąlygos. Po ieškovės atliktų darbų vairuotojo darbo vietos ergonomika ir keleivių vežimo sąlygos pablogėjo, tačiau nurodyti trūkumai neištaisyti iki šiol. Šie trūkumai nebuvo nurodyti ieškovės paraiškoje, priimant atsakovės transporto priemonę remontui. Todėl darytina išvadą, kad šiuos pažeidimus padarė ieškovė. Teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovė gali reikšti ieškovei ieškinį dėl žalos atlyginimo. Teismo pareiga yra išnagrinėti tarp šalių kilusi ginčą tokių būdu, kad ateityje dėl to nekiltų naujų ginčų. Tačiau teismas savo sprendimu kelia naujo ginčo tarp šalių prielaidą.
16.9. Pagal CK 6.665 straipsnio 2 dalį rangovas vietoj trūkumų pašalinimo turi teisę neatlygintinai atlikti darbą iš naujo ir atlyginti užsakovui dėl sutarties įvykdymo termino praleidimo padarytus nuostolius. Šiuo atveju užsakovas privalo grąžinti perduotąjį darbų rezultatą rangovui, jeigu jį grąžinti, atsižvelgiant į darbų pobūdį, yra įmanoma. Atsakovei buvo padaryti 10 999,71 Eur nuostoliai, kurie konstatuoti UAB „Mototoja“ atlikta apžiūra. Atsakovas siekė išspręsti susidariusią situaciją dėl nuostolių geranoriškai. Tačiau tokiu būdu ginčo išspręsti nepavyko, nes asmuo priimantis sprendimus, atsisakė nuostolius pripažinti, o ieškovė pateikė nepagrįstą ieškinį atsakovui.
17. Ieškovė UAB „Martonas“ atsiliepimu į atsakovės UAB „Mažųjų įmonių teisininkų agentūra“ apeliacinį skundą nesutinka su skundu, prašo jį atmesti ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 2 d. sprendimą nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
17.1. Ieškovė pripažįsta, jog automobilio remonto darbai iš tikrųjų truko pakankamai ilgai. Tačiau ieškovės dirbtuvėse buvo kilęs gaisras, o remonto darbų buvo daug ir visi jie buvo reikalaujantys daug laiko. Pati atsakovė prašė keičiamų detalių pirmiausia ieškoti antrinėje, nenaujos pasiūlos rinkoje. Visi papildomi darbai buvo derinti su atsakove ir atlikti jos pageidavimu. Sutarties taisyklės numato galimybę derinti papildomus darbus ir telefonu. Ieškovės pateiktos automobilio remonto eigos nuotraukos, nuotraukos, darytos remonto pradžioje, trečiojo asmens pateiktos automobilio nuotraukos, darytos po įvykių, prieš pradedant remontą, patvirtina teismo išvadą apie remonto apimtis, tame tarpe ir darbus, atliktus šalinant nedraudiminių įvykių pasekmes. Draudimo bendrovės žinutės ieškovei patvirtina, kad draudikė konstatavo, jog dauguma galinės dalies sugadintų detalių nekokybiškai remontuotos iki įvykio.
17.2. Iš karto po remonto, 2018 m. rugpjūčio 2 d., priimant automobilį, atsakovės atstovė (J. G.) atliko vizualinę automobilio apžiūrą, pastabų nepareiškė. Ši atstovė teisme apklausta liudytoja patvirtino minėtas aplinkybes. Tą pačią dieną buvo atlikta automobilio privalomoji techninė apžiūra. Jokių pastabų dėl automobilio techninės būklės taip pat nebuvo fiksuota. Atsakovė nepagrįstai reiškia pretenzijas dėl atliktų darbų kokybės. Vienintelė ieškovės darbuotojų klaida buvo nedideli automobilio poliravimo netikslumai, kurie buvo visiškai pataisyti įmonės sąskaita dar iki atiduodant automobilį atsakovei. Apie durelių apmušalų sugadinimą atsakovė pirmą kartą pareiškė 2018 m. rugsėjo 18 d., praėjus daugiau kaip pusantro mėnesio po automobilio atsiėmimo. Ieškovės siūlymai sutaisyti šiuos defektus nereiškia ieškovės kaltės dėl jų pripažinimo, o yra tik ieškovės noras ieškoti taikaus problemos sprendimo kompromiso būdu.
17.3. Teismas pagrįstai nusprendė, kad aplinkybė, jog automobiliui tinkamai suremontuoti buvo būtina atlikti papildomus kėbulo remonto darbus, nesusijusius su eismo įvykiais, dėl kurių kreiptasi į draudikę, yra įrodyta. Teismas, įvertinęs atsakovės pateiktų pokalbių įrašų turinį, pagrįstai konstatavo, kad įrašai pateikti, juos selektyviai atrinkus. Tačiau ir jie patvirtina, kad atsakovės atstovas papildomiems, nesusijusiems su draudiminiais įvykiais darbams buvo pritaręs. Atsakovė byloje neginčijo nei šių darbų atlikimo fakto, nei kainos, nuo reikalavimų gindamasi argumentais, kad rangovas juos atliko savo rizika. Bylos duomenys nepatvirtina, kad papildomi automobilio kėbulo remonto darbai nebuvo atlikti, kad atsakovė jiems nepritarė ar kad jų kaina buvo kitokia, nei ieškovės nurodytoji.
17.4. Ginčas tarp šalių kilęs dėl rangos sutarties vykdymo sąlygų. Automobilis buvo priimtas remontui, suremontuotas ir perduotas atsakovei. Atsakovė per savo asmeniškai nurodytą atstovą jį priėmė, juo naudojosi, o po keleto mėnesių ir automobilį pardavė savo motinai. Taigi atsakovės vadovas pradėjo naudotis automobiliu tuoj po jo remonto ir juo naudojasi iki šiol. Todėl teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovė ieškovės atliktus darbus yra faktiškai priėmusi. Atsakovė, nurodydama, jog ieškovė automobilį grąžino su trūkumais, konkrečių įrodymų dėl atliktų darbų trūkumų ir ieškovės kaltės nepateikė. Remonto darbų trūkumus, jų dydį, apimtis ir jų sąsają su remonto darbų atlikėju turi įrodinėti atsakovė.
17.5. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad automobilio nėra priėmusi po remonto. Faktinis automobilio priėmimas vyko 2018 m. rugpjūčio 2 d. Jokių pastabų dėl buvusio remonto kokybės ar sugadinimų pareikšta nebuvo. Ieškovė savo darbo praktikoje darbų priėmimo–perdavimo aktų nesudaro. Automobilis perduodamas tik pasirašant Paraiškoje–Sutartyje. Atsakovė automobilį pasiėmė, juo visą laiką naudojosi, o po keleto mėnesių jį pardavė. Formaliai vertinant, ieškovė su klientu neveikė tiksliai taip, kaip ją įpareigoja Aprašas. Tačiau ši aplinkybė savaime nepaneigia šalių sutartinių santykių fakto bei turinio. Pagal teismų praktiką rangos sutarčiai sudaryti nėra nustatyti privalomi formos reikalavimai. Atsakovės apeliaciniame skunde nurodomi smulkūs automobilio vidinės apdailos sugadinimai, pastebėti po pusantro mėnesio, pagal atsakovės sudarytos draudimo sutarties sąlygas galėjo būti vertinami, kaip naujas draudiminis įvykis, bei remontuojami, kaip naujo draudiminio įvykio pasekmės draudimo bendrovės nustatyta tvarka. Tačiau atsakovė dėl šios draudiminės apsaugos į draudimo bendrovę nesikreipė.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
18. Apeliacijos objektu yra teismo sprendimo dalies, kuria buvo patenkintas ieškovės ieškinys ir iš atsakovės priteista 2 123,28 Eur už atliktus automobilio taisymo darbus ir 62,36 Eur palūkanos, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Šiuos klausimus apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis apeliacinio skundo ribų, taip pat ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.
19. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog atsakovė 2017 m. rugsėjo 12 d. su trečiuoju asmeniu, AB „Lietuvos draudimas“ buvo sudariusi savanoriškąją transporto priemonės draudimo sutartį. Pagal šios sutarties sąlygas automobilio remontas turėjo būti organizuojamas draudiko pasirinkimu, tai yra transporto priemonė remontuojama draudiko nustatytose remonto dirbtuvėse. Atsakovė 2018 m. vasario 1 d. pranešė draudikei apie įvykį, kurio metu buvo sugadintas apdraustas automobilis, todėl draudikė registravo žalas ir su atsakove sutarė, jog automobilis bus remontuojamas ieškovės autoservise. Ieškovė su atsakove 2018 m. vasario 26 d. sudarė Paraišką-Sutartį, kuria susitarė dėl automobilio kėbulo remonto ir dažymo darbų atlikimo.
20. Ieškovė 2018 m. vasario 28 d. ir 2018 m. rugpjūčio 24 d. siuntė trečiajam asmeniui automobilio remonto darbų sąmatą suderinimui, tačiau sąmata buvo suderinta tik 2018 m. spalio 5 d. Ieškovė 2018 m. rugsėjo 28 d. parengė PVM sąskaitą-faktūrą, pagal kurią remonto darbų pagal sąmatą kainą sudarė 5 112,70 Eur. Kadangi pagal draudimo sutartį yra atimamas 14 proc. nusidėvėjimas naujoms detalėms, trečiasis asmuo sutiko atlyginti ieškovei 3 987,92 Eur, todėl likusių 1 124,78 Eur ieškovė reikalauja priteisti iš atsakovės. Ieškovė taip pat parengė 2018 m. rugsėjo 24 d. PVM sąskaitą-faktūrą, pagal kurią papildomų kėbulo remonto darbų kaina yra 998,50 Eur. Ieškovė ieškiniu šios sumos taip reikalauja iš atsakovės.
21. Atsakovė suremontuotą automobilį atsiėmė iš ieškovės dirbtuvių 2018 m. rugpjūčio 2 d. Tačiau ieškovei 2018 m. lapkričio 14 d. paraginus sumokėti pateiktas sąskaitas, atsakovė nurodė, jog sąskaitų nepriima, nes automobilio taisymo darbai atlikti nekokybiškai: sugadintos durelių vidinės apdailos, neuždėta apsauginė plėvelė, salonas išteptas purvu ir kt. Atsakovė pateikė 2018 m. rugsėjo 25 d. UAB „Mototoja“ parengtą darbų užsakymą, pagal kurį automobilio dalių keitimo ir apdailos darbų kaina yra 10 999,71 Eur. Atsakovė nesutiko su ieškovės reikalaujama 2 123,28 Eur suma už atliktus darbus, teigdama, jog šalys nebuvo susitarę dėl papildomų darbų ir detalių keitimo, ieškovė netinkamai informavo atsakovę apie papildomų darbų kainą, darbai buvo vykdomi nepateisinamai ir neprotingai ilgai, darbai buvo atlikti su trūkumais.
Dėl atsakovės pareigos mokėti už ieškovės atliktus papildomus darbus
22. Atsakovė apeliaciniu skundu teigia, jog papildomų darbų atlikimo sąlygos su ja nebuvo aptartos, apie šiuos darbus atsakovė sužinojo tik gavusi ieškovės sąskaitas, tuo tarpu pirmos instancijos teismas, pagal šalių pokalbius telefonu nustatydamas, jog atsakovė papildomiems darbams buvo pritarusi, rėmėsi prielaida, o ne byloje esančiais įrodymais. Atsakovė apeliaciniu skundu taip pat rėmėsi Aprašo nuostatomis, kurių neatitiko šalių sudaryta Sutartis-Paraiška, todėl ieškovė neužsakytus darbus atliko savo rizika ir atsakovė neturi pareigos už juo mokėti. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais atsakovės argumentais.
23. Civiliniame procese galioja rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Analogiška įrodinėjimo pareiga įtvirtinta ir CPK 178 straipsnyje.
24. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės buvimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2012).
25. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, jog ieškovė savo veikloje turi laikytis Aprašo reikalavimų. Tačiau šis Aprašas yra taikomas tik tam tikroms techninio aptarnavimo ir remonto paslaugos ir pagal Aprašo 3.3 punktą ši paslauga neapima transporto priemonės plovimo, antikorozinio kėbulo dengimo, poliravimo, vaškavimo, salono valymo. Pažymėtina, kad būtent dėl šių darbų trūkumo tarp šalių buvo kilęs ginčas iš karto po to, kai atsakovė atsiėmė automobilį. Taip pat pagal Aprašo 29.8 punktą transporto priemonės valdytojas turi teisę nemokėti už techninio aptarnavimo ir remonto paslaugą, suteiktą be jo sutikimo, jei nebuvo įforminta ar buvo netinkamai (nenurodyti visi Aprašo 12 punkte nurodyti duomenys) įforminta užsakymo paraiška, jeigu techninį aptarnavimą ir remontą atliekantis asmuo laiku nepradėjo arba nebaigė vykdyti užsakymo paraiškoje numatytų darbų. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog ieškovė baigė visus rangos darbus, o atsakovė atsiėmė automobilį, kuris toliau yra naudojamas, tai yra suremontuotas tinkamai.
26. Pažymėtina, jog pirmos instancijos teismas taip pat pripažino atsakovės argumentą, jog ieškovė neveikė tiksliai taip, kaip ją įpareigoja Aprašas, tačiau ieškovės reikalavimą, jos atliktus darbus, bendradarbiavimą su atsakove, jos informavimą ir atliktų darbų kokybę vertino pagal kitus byloje esančius duomenis. Pirmos instancijos teismas tinkamai vadovavosi kasacinio teismo išaiškinimu, jog įstatyme rangos sutarčiai sudaryti nėra nustatyti privalomi formos reikalavimai, todėl rangos sutartis gali būti sudaryta bet kokiu šalių pasirinktu būdu: raštu, žodžiu, konkliudentiniais veiksmais (CK 1.71 straipsnis). Be to, toks rangos sutarties formos teisinis reguliavimas lemia, kad įstatymu neribojamas ir įrodymų leistinumas teismui sprendžiant dėl rangos sutarties sudarymo fakto, svarbu, kad tie įrodymai pagrįstų asmenų valią susitarti dėl rangos darbų. Asmens valia gali būti numanoma atsižvelgiant į konkrečias sandorio sudarymo aplinkybes (CK 1.64 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225/2013). Atsakovė apeliaciniame skunde nenurodė jokių teisinių argumentų ar faktinių duomenų, dėl kurią nagrinėjamoje byloje ši teismų praktika neturėtų būti taikoma.
27. Pagal CPK 177 straipsnio 2 dalį garso įrašai yra tokia pati įrodinėjimo priemonė, kaip ir šalių paaiškinimai, liudytojų parodymai bei rašytiniai dokumentai. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo nustatyta aplinkybe, jog 2018 m. balandžio 3 d. šalių pokalbio telefonu garso įrašas patvirtina, kad ieškovė informavo atsakovę apie problemas, rastas dėl ankstesnio nekokybiško remonto, šalys susitarė susitikti autoservise. Pati atsakovė neatliko teismui pateiktų pokalbių telefonu įrašų analizės, nenurodė, kokie kiti duomenys galėtų paneigti minėtame pokalbyje paaiškėjusias aplinkybes. Teismo posėdyje liudytoju apklaustas ieškovės darbuotojas A. S. taip pat parodė, jog darbai, kainos ir terminai buvo derinami žodžiu su atsakovės atstovais. Todėl atsakovė nepagrįstai apeliaciniame skunde teigia, jog pirmos instancijos teismo išvados yra pagrįstos tik prielaida.
28. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį į aplinkybę, jog atsakovės vadovas kartu gyvena su ilgalaikio ieškovės kliento vadovo dukra, šis vadovas kaip tik ir informavo ieškovės atstovus apie remontuotiną automobilį (A. S. parodymai). Visa šių aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, jog ieškovė apie remonto eigą ir atliktinus darbus bei jų kainą tardavosi su atsakovės atstovais žodžiu ir visos remonto aplinkybės buvo tinkamai atskleistos. Todėl atsakovė apeliaciniame skunde nepagrįstai remiasi CK 6.645 straipsnio 1 dalimi ir 6.653 straipsnio 4 dalimi, kaip pagrindu nemokėti ieškovei už atliktus remonto darbus.
29. Pirmos instancijos teismas taip pat tinkamai rėmėsi kasacinio teismo išaiškinimu, kad rašytinio darbų priėmimo akto nebuvimas nėra besąlygiška prielaida konstatuoti, kad darbų rezultato užsakovas nepriėmė ir neturi pareigos už juos sumokėti. Pareiga mokėti už atliktus darbus atsiranda pradėjus faktiškai naudotis darbais ir nėra siejama tik su abišaliu atliktų darbų perdavimo–priėmimo akto pasirašymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007). Kadangi atsakovė atsiėmė automobilį ir juo naudojosi, pirmos instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad darbai iš ieškovės yra faktiškai priimti. Atsakovė apeliaciniame skunde nepateikė kitokios teismų praktikos, todėl nepagrįstai remiasi argumentu, jog atsakovei ieškovė neperdavė darbų.
Dėl darbų atlikimo termino
30. Atsakovė teigia, kad pirmos instancijos teismas neįvertino aplinkybės, jog remontas buvo atliekamas pernelyg ilgai, nors šalys buvo susitarę, jog remontas truks apie 3 savaites. Iš dalies sutiktina su šiuo atsakovės apeliacinio skundo argumentu, jog pirmos instancijos teismas nevertino remonto trukmės, tačiau pirmos instancijos teismas išaiškino atsakovei jos teisę reikšti ieškovei savarankišką reikalavimą dėl nuostolių, padarytų dėl galimos nepagrįstai ilgos automobilio remonto trukmės, atlyginimo.
31. Pagal CK 6.652 straipsnio 1 dalį rangos sutartyje nustatoma darbų pradžia ir pabaiga. Šalys taip pat gali nustatyti atskirų darbų atlikimo terminus. Jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita, rangovas atsako ir už darbų pradžios ar pabaigos termino, ir už tarpinių terminų pažeidimą (CK 6.52 straipsnio 2 dalis). Šalių susitarimu sutartyje nustatyti darbų atlikimo terminai gali būti keičiami rangos sutartyje numatyta tvarka (CK 6.652 straipsnio 3 dalis). Jeigu rangovas pažeidžia viso darbo galutinį terminą, tai užsakovas turi teisę atsisakyti priimti įvykdžius prievolę atliktą darbą ir pareikalauti iš rangovo atlyginti dėl termino praleidimo padarytus nuostolius, jeigu dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas užsakovui prarado prasmę (CK 6.652 straipsnio 4 dalis).
32. Nagrinėjamoje byloje 2018 m. vasario 26 d. Paraiškoje-Sutartyje nėra numatytas remonto darbų atlikimo terminas, tačiau liudytojas A. S. parodė, jog iš pradžių buvo susitarta dėl trijų savaičių ilgio remonto darbų, vėliau, paaiškėjus ankstesnių darbų trūkumams, tie terminai pailgėjo. Atsakovė po atliktų darbų 2018 m. rugpjūčio 2 d. automobilį atsiėmė ir naudojo bei vėliau pardavė. Todėl negalima teigti, jog dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas atsakovei būtų praradęs prasmę. Tuo tarpu teigdama, jog dėl pernelyg ilgo remonto termino atsakovė yra patyrusi nuostolių, ji privalo nurodyti jų dydį bei juos pagrįsti. Tokių duomenų atsakovė nepateikė pirmos instancijos teismui, taip pat jų nenurodė ir apeliaciniame skunde. Todėl pirmos instancijos teismas neturėjo galimybės įvertinti remonto trukmės įtakos galimam ieškovės reikalaujamos priteisti sumos sumažinimui.
Dėl netinkamai atliktų darbų ir nuostolių atlyginimo
33. Atsakovė apeliaciniu skundu teigia, kad pirmos instancijos teismas neįvertino ieškovės padarytų nuostolių atsakovei, bet nepagrįstai nurodė, jog atsakovė gali reikšti ieškinį atsakovei dėl žalos atlyginimo. Pirmos instancijos teismas pažeidė CPK 7 straipsnyje įtvirtintą teismo pareigą išnagrinėti šalių ginčą tokiu būdu, kad ateityje dėl to nekiltų naujų ginčų. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais atsakovės argumentais.
34. Atsakovė jai padarytus nuostoliu grindė vieninteliu UAB „Mototoja“ 2018 m. rugsėjo 25 d. užsakymu, pagal kurį aprašytų darbų ir detalių kaina yra 10 999,71 Eur. Pirmos instancijos teismas detaliai vertino visus byloje esančius duomenis, susijusius su ieškovės atliktais automobilio remonto darbais, ir juos lygino su minėtame UAB „Mototoja“ užsakyme nurodytais darbais bei detalėmis, ir padarė pagrįstą išvadą, jog užsakyme nurodyti darbai nėra susiję su ieškovės atliktais darbais. Apeliaciniame skunde atsakovė šios teismo išvados neginčijo ir nenurodė ją galinčių paneigti argumentų.
35. Apibendrinus išdėstytą, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą dėl ginčo esmės, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro nei teisinio, nei faktinio pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
36. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo daryti kitokias išvadas dėl ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl detaliau šių argumentų neanalizuoja ir dėl jų nepasisako.
37. Ieškovė už atsiliepimą į apeliacinį skundą advokatui sumokėjo 1 000 Eur. Nurodyta suma neviršija pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.11 punktą mokėtiną 1 765,40 Eur dydžio maksimalų užmokestį už atsiliepimą į apeliacinį skundą. Tačiau nagrinėjama byla nepripažintina sudėtinga nei pagal nagrinėtus teisnius klausimus, nei pagal faktines aplinkybes, todėl ieškovei iš atsakovės priteistina pusė Rekomendacijos nustatytos maksimalios sumos, tai yra 883 Eur.
38. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. balandžio 7 d. nutartimi atidėjo atsakovei 49 Eur dydžio žyminio mokesčio mokėjimą už apeliacinį skundą iki apeliacinės instancijos teismas priims sprendimą. Kadangi atsakovės apeliacinis skundas yra atmestas, iš atsakovės priteistinas 49 Eur žyminis mokestis į valstybės biudžetą.
Vadovaudamasi CPK326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei UAB „Martonas“ iš atsakovės UAB „Mažųjų įmonių teisininkų agentūra“ 883 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliaciniame procese.
Priteisti iš atsakovės UAB „Mažųjų įmonių teisininkų agentūra“ 49 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą (priteista suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5660).
Teisėjai Loreta Braždienė
Laima Gerasičkinienė
Alma Urbanavičienė