Civilinė byla Nr. e2-25-588/2022
Teisminio proceso Nr. 2-10-3-00568-2019-7
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
2.1.5.2; 2.6.9.2; 3.2.3.1; 3.2.6.1
PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. vasario 8 d.
Palanga
Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų teisėja Diana Vercinskė,
sekretoriaujant Aurikai Lementauskienei,
dalyvaujant ieškovo Z. K. atstovui advokatui Stasiui Lileikiui,
atsakovės daugiabučių namų savininkų bendrijos (toliau – DNSB) „Pajūrio rugelis“ atstovui advokatui Karoliui Gerbauskui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą ieškovo Z. K. ieškinį atsakovei DNSB „Pajūrio rugelis“, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje: uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Litesko“, UAB „Palangos šilumos tinklai“, M. S., E. B., A. Z., V. V., R. G., G. P., E. Š., V. L. B., K. V., B. V., P. V., D. G., Vidas J. V., S. G., A. P., B. Š., C. B., D. L., A. D., L. Ž., J. R., UAB „Findiga“, A. K., A. Ž., I. O., T. O., E. P., L. G., R. G., S. G., M. Š., R. G., V. B. P., A. K., A. T. P., V. Š., K. M., N. M. R., L. V. – P., J. V., I. Ž., S. M., R. A., V. A., S. K., A. D. – Ž., D. Ž., K. G., V. M., R. P., J. N., R. M., R. M., R. O., V. T., B. K., I. F., G. E., R. U., I. R., J. U., R. U., A. L., S. L., R. W., J. U., L. K., V. K., B. R., D. J. Š., S. S., A. Š., UAB „Aileksa“, O. S., A. S., Kastytis J. B., V. S., I. T., I. G., R. K., T. P., B. G., O. K., L. G., G. K., J. G., V. K., I. K., UAB „Findiga“, R. V., S. S., E. K. V., V. P., E. K., V. O. K., J. K., H. K., UAB „Kapitalo valdymo grupė“, E. B., A. S., G. S., J. L. D. S., R. Š., V. S., N. S., T. V., R. E. – V., T. S., UAB „Avitela“, L. C., A. G., L. G., B. K., K. K., V. J. P., A. L. D. S., D. Š., J. G., L. G., M. V., M. J., J. J., G. A., V. A., A. R. P., R. P., G. M., S. L., S. B., S. V., V. S., J. Č., A. P., E. A. M., A. P. Z., V. A., P. V., Z. K., Z. V., R. J., K. V., M. V., P. G., J. F., V. I. Ž., Ž. G., G. Z., L. G., A. B., A. P., G. R., J. B., J. P., J. K., A. K., J. S., R. K., A. Š., R. M., G. M., V. M., D. B., A. B., A. G., B. G., Z. B., V. B., B. M., I. Ž., R. J., A. B., V. J. P., A. Z., G. Ž., J. P. įmonė, M. K., D. S., S. B., dėl nuostolių priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
2019 m. rugsėjo 13 d. ieškovas Z. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš Atsakovės 9000,00 Eur nuostolių atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir visas bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad Ieškovas 2002 m. gruodžio 10 d. Pirkimo - pardavimo sutartimi įsigijo 17,52 kv. m ploto negyvenamąsias patalpas – sandėliavimo patalpas. Įgijimo momentu patalpoje jau buvo įrengtas viso pastato šilumos punktas, kuriuo buvo tiekiama šilumos energija visam pastatui. Šilumos punktas nuosavybės teise iš pradžių priklausė UAB "Litesko", vėliau – UAB "Palangos šilumos tinklai", kuri 2017 m. gruodžio 7 d. pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) patalpoje įrengtą šilumos punktą (be programuojamo valdiklio Rubisafe) perleido Atsakovei. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. liepos 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1307-588/2018 buvo iš dalies tenkintas Ieškovo ieškinys ir nustatytas Ieškovui priklausančios patalpos servitutas, už jo nustatymą priteisiant iš Atsakovės 250,00 Eur dydžio metinę kompensaciją Ieškovui. Klaipėdos apygardos teismas 2019-03-28 nutartimi kompensaciją už servituto nustatymą padidino iki 900,00 Eur per metus. Mano, kad Atsakovė, iki servituto nustatymo, neatlygintinai naudodamasi Ieškovo patalpa, sutaupė nuosavas lėšas, dėl ko ji faktiškai gavo ir toliau gauna naudą Ieškovo sąskaita, tuo padarydama jam nuostolius. Todėl Ieškovas reiškia Atsakovei ieškinį Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.242 straipsnio 1 dalies pagrindu (t. y. dėl nuostolių, atsiradusių jai nepagrįstai praturtėjus ieškovo sąskaita, atlyginimo) ir prašo šiuo pagrindu priteisti 9000,00 Eur nuostolių už laikotarpį nuo 2008 m. vasario 23 d. iki 2018 m. vasario 23 d.
Atsakovė DNSB „Pajūrio rugelis“ pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškinio reikalavimais nesutinka, prašo ieškinį atmesti kaip pareikštą netinkamam atsakovui, kaip pateiktą praleidus ieškinio senaties terminą ir kaip nepagrįstą. Nurodė, kad tokia faktinė situacija susiklostė tiek dėl to, kad pats Ieškovas savo rizika įsigijo patalpą, kuri nuo pat pastato pastatymo buvo skirta šilumos punktui, tokia padėtis buvo Ieškovui įsigyjant patalpas ir tokia padėtis išliko iki šiol, kartu tokią situaciją nulėmė ir teisės aktai, suteikiantys teisę šilumos punkto naudotojams, prižiūrėtojams ir eksploatuotojams prieiti prie šių įrenginių ir tai nelaikoma kokios nors naudos gavimu, galiausiai prie tokios situacijos prisidėjo pats Ieškovas, nepateisinamai pasyviai ir tik epizodiškai daugiau kaip 15 metų sprendęs šios patalpos klausimą. Atsakovė šildymo punkto savininke tapo tik 2017 m. gruodžio 7 d., tačiau Atsakovė, kaip bendrija, yra tik pastato bendraturčių bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo forma, o ne savarankiškas nuosavybės teisės subjektas, galintis veikti nepriklausomai nuo savo įstatymu nustatytos paskirties. Nesutinka su Ieškovo prašymu ieškinio reikalavimui taikyti CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nurodytą bendrą 10 metų ieškinio senaties terminą, nes pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį nuostoliai – piniginė žalos išraiška, o CK 1.125 straipsnio 8 dalis numato, kad reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas. Prašė priteisti visas atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Tretysis asmuo B. Š. pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškinio reikalavimais nesutinka, prašo taikyti ieškinio senatį, ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti iš Ieškovo bylinėjimosi išlaidas trečiojo asmens naudai. Nurodė, kad tretysis asmuo, įsigydamas iš Ieškovo patalpas, įgijo ir teisę tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir patalpų pardavėjas naudotis šilumos punkto įrenginiais, būtinais namo tinkamam eksploatavimui ir naudojimui, patalpų pirkimo – pardavimo sutartyje nėra jokių su tuo susijusių papildomų sąlygų. Mano, kad Ieškovas ieškinyje ne tik neįrodė nepagrįsto Atsakovo praturtėjimo, bet priešingai – byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pats Ieškovas, būdamas Atsakovo valdybos nariu, priėmė sprendimą dėl jam priklausančiose patalpose sumontuotos šilumos punkto įrangos renovavimo, šilumos bei karšto vandens tiekimo sutarčių sudarymo. Tokiu būdu savo veiksmais Ieškovas išreiškė savo sutikimą, kad jo patalpose esantis šilumos punktas būtų naudojamas (o ne, pvz., perkeltas į kitą vietą ar pan.) – tokie Ieškovo veiksmai laikytini sutikimu dėl panaudos sutarties sudarymo ir negali retrospektyviai sukelti Ieškovo šioje byloje siekiamų teisinių pasekmių. Be to, Ieškovas, pardavęs tretiesiems asmenims patalpas su bendro naudojimo patalpomis, į kurias nebuvo įtrauktas šilumos punktas bei neatskleidęs aplinkybės, kad jam priklauso šilumos punkto (kuris naudojamas šilumos tiekimui į patalpas) patalpa, ir praėjus 14 metų reikalaudamas pinigų už tai, kad jo patalpose yra šilumos punktas, elgiasi nesąžiningai ir piktnaudžiauja subjektinėmis teisėmis.
Tretieji asmenys A. S., G. S., V. T. ir UAB „Kapitalo valdymo grupė“ pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškinio reikalavimais nesutinka, prašo taikyti ieškinio senatį, ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti iš Ieškovo bylinėjimosi išlaidas trečiųjų asmenų naudai. Mano, kad Ieškovo prašomų priteisti nuostolių suma paremta tik subjektyviomis prielaidomis. Ieškovui kompensacija už nustatytą servitutą buvo priteista kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu, o nuostolių atlyginimo už praėjusį (iki servituto nustatymo) laikotarpį įstatymas nenumato. Nurodo, kad nuo pat pastato pastatymo (nuo 1989 m.) sandėliavimo patalpose buvo įrengtas šilumos punktas, t. y. pastatas buvo suprojektuotas ir pastatytas su šilumos punktu būtent sandėliavimo patalpoje, kuri vėliau buvo perleista Ieškovui, apie šias akivaizdžias aplinkybes jam žinant (negalint nežinoti). Kadangi šilumos punkto įrenginiai sandėliavimo patalpoje buvo įrengti dar iki pastato statybos pabaigos (teisine prasme — užbaigimo), spręstina, jog įrengti šilumos punktą statomose patalpose buvo statytojo (ne Atsakovės) sprendimas, siekiant aprūpinti visą Pastatą šilumos energija. Iš to darytina išvada, kad sandėliavimo patalpa nebuvo priverstinai apribota Atsakovės šilumos energijos tiekimo įrenginiais.
Tretysis asmuo UAB „Litesko“ pateikė teismui rašytinius paaiškinimus dėl pareikšto ieškinio ir atsikirtimus į jį, kurie šiuo atveju laikytini atsiliepimu į ieškinį. Nurodė, kad su ieškinio reikalavimais nesutinka, prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad pastato šilumos punktas buvo naudojamas periodiškai nuo statybos pradžios. Be to, Ieškovui buvo žinoma apie tai, jog patalpa bus naudojama joje esančio šilumos punkto eksploatavimui ir priežiūrai – kiekvienas vidutiniškai protingas, apdairus ir atidus asmuo, prieš pirkdamas patalpą, kurioje yra kitam asmeniui priklausantys įrenginiai, išsiaiškintų patalpos naudojimo galimybes, ką turėjo ir galėjo padaryti ir Ieškovas.
Tretysis asmuo A. P. Z. pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškinio reikalavimais iš esmės nesutinka, prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.
Tretieji asmenys R. K., G. P. ir V. V. ir G. Z. pateikė teismui rašytinius paaiškinimus, kurie šiuo atveju laikytini atsiliepimais į ieškinį. Nurodė, kad su ieškinio reikalavimais nesutinka, pritaria Atsakovo advokato atsiliepimo teiginiams.
Kiti likę tretieji asmenys atsiliepimų į ieškinį teismui nepateikė, prieštaravimų dėl ieškinio reikalavimų nepareiškė.
Ieškovo atstovas advokatas Stasys Lileikis teismo posėdžio metu ieškinio reikalavimus palaikė ieškinyje išdėstytais motyvais, prašė ieškinį tenkinti bei priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad nuo 2003 m. vasaros Ieškovas negali naudotis patalpomis pilna apimti, t. y. negali naudotis turtu pagal jo paskirtį. Atsakovė elgiasi nesąžiningai, nesiekia išspręsti turto valdymo neteisėtumo klausimo, t. y. nuo 2003 m. vasaros be teisėto pagrindo, neatlygintinai naudojasi Ieškovui priklausančiomis patalpomis, ko pasekoje ieškovas patyrė nuostolius, o Atsakovė sutaupė ieškovo sąskaita. Ieškinys šiuo atveju reiškiamas ne dėl žalos atlyginimo, o dėl nepagrįsto praturtėjimo, nuostolių dydį nustatant remiamasi įsiteisėjusia Klaipėdos apygardos teismo nutartimi dėl servituto dydžio nustatymo, todėl prašo priteisti tokio dydžio nuostolius, kuriuos sutaupė Atsakovė. Ieškiniui taikomas bendras 10 metų senaties terminas, todėl nuostolių dydis paskaičiuotas pagal šį terminą. Ieškovas ne tik nedavė jokio sutikimo Atsakovei, bet nuosekliai reikalavo, kad būtų sudaryta sutartis dėl naudojimosi turtu ir nustatytas atlyginimas už naudojimąsi tuo turtu. Atsakovė neatliko jokių realių veiksmų, kad pašalintų Ieškovo teisių pažeidimą. Ieškovas negavo naudos už tai, kad Atsakovė naudojosi Ieškovo turtu, o Atsakovė tokiu būdu praturtėjo. Turto negavimas ir laikytina ta suma, kuria praturtėjo Atsakovė, o suma nustatyta įsiteisėjusiais teismo sprendimais. Mano, kad Atsakovė praturtėjo nuo 2003 m. vasaros iki to momento, kol buvo priimtas teismo sprendimas dėl servituto nustatymo. Nurodo, jog į teismą dėl nepagrįsto praturtėjimo nesikreipė anksčiau, nes Ieškovas naudojosi procesinėmis teisėmis taip kaip jam buvo reikalinga ir naudinga, dabar jis teises gina įstatymo nustatyto ieškinio senaties termino ribose. Pradžioje Ieškovas tikėjosi, kad visi klausimai išsispręs be teismo, nenorėjo pyktis su kitais bendraturčiais. Atsakovė turtėjo nemokėdama ieškovui už naudojimąsi jo patalpomis. Ieškovas, įsigydamas patalpas, žinojo, kokia jų paskirtis, įsigijus vyko svarstymai dėl ten esančių įrenginių iškėlimo. Ieškovas naudojosi patalpa nuo pat jos įsigijimo, statė ten dviračius ir kitus smulkius daiktus, galvojo vėliau pakeisti patalpos paskirtį. Patalpa pagal paskirtį skirta sandėliavimui, pagalbinė. Kadangi ten nuo 2003 m. veikė šilumos punktas, Ieškovas patalpos paskirties keisti negalėjo. Ieškovas, įgijęs patalpą, nespėjo jos išsivalyti nuo neveikiančių šilumos įrenginių. Kodėl ieškinyje nurodyta, kad patalpomis visiškai nebuvo galima naudotis, negali atsakyti. Už 2002 m. ieškovas neprašo priteisti nuostolių atlyginimo. Mano, kad nauda kyla Atsakovei, nes Ieškovas pilna apimtimi negali naudotis savo turtu. Paskaičiavo, kad Atsakovė, neatlygintinai naudodamasi Ieškovui priklausančiomis patalpomis, turtėjo ir sutaupė po 900,00 Eur kasmet, t. y. tiek tos kainos neteko Ieškovas. 2005 m. Ieškovas šią patalpą nusprendė pasilikti kaip sandėliavimo patalpą, jo motyvų atstovas nurodyti negali. Jis norėjo patalpą išnuomoti ir už tai gauti atitinkamą atlygį, nes niekam kitam tokia patalpa nereikalinga.
Atsakovės DNSB „Pajūrio rugelis“ atstovas advokatas Karolis Gerbauskas teismo posėdžio metu su ieškinio reikalavimais kategoriškai nesutiko, prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas atsakovės naudai. Paaiškino, kad šilumos punktas tai yra įrenginiai šilumai gaminti, o patalpa - visai kas kita. Nesutinka su Ieškovo nuomone, kad šilumos punkto eksploatavimu Atsakovė gavo naudą, t. y. pagal ieškovą šilumos tinklo savininkais buvo bendrija. Nurodė, kad šilumos punktą iki 2017 m. naudojo ir valdė ne bendrija, o UAB "Litesko" ir UAB "Palangos šilumos tinklai", t. y. jie, naudodami įrenginius, teikė paslaugą, vykdė komercinę veiklą, parduodavo šilumą atskiriems bendrijos nariams ir tiekdavo šilumą jų patalpoms. Akivaizdu, kad naudą gavo ne bendrija, o minėtos įmonės. Savininkai mokėjo įprastą kainą, gaudavo šilumą, byloje nėra duomenų, kad savininkams šilumos pardavimo kaina buvo mažesnė, kad būtų išskaičiuojama už naudojimąsi patalpa. Tuo atveju, jei įmonėms būtų reikėję mokėti mokestį už naudojimąsi patalpa, šilumos kaina jos vartotojams būtų pasikeitusi, kaip ir šių įmonių pelno marža. Mano, kad šioje byloje bendrija yra netinkamas atsakovas, nes ieškinyje kalbame apie ankstesnį laikotarpį, kada bendrija nebuvo šilumos punkto savininkė. Be to, bendrija neturi nuosavybės teisės, nevaldo jokių patalpų nuosavybės teise. Reikalauja, kad būtų taikomas 3 metų ieškinio senaties terminas, nes naudos gavimas kito sąskaita, tai yra nuostolis – žala pinigine išraiška. Nesutinka su Ieškovo prašoma 900,00 Eur suma už kiekvienus metus, nes toje pačioje byloje yra du skirtingi ieškovo pateikti dokumentai su visai skirtingais žalos paskaičiavimais. Pažymėjo, kad 2003 m. liepos 23 d. bendrijos susirinkime, kuriame ieškovas dalyvavo kaip bendrijos valdybos narys, protokolu buvo nuspręsta sutikti leisti bendrijai atlikti šilumos punkto renovacijos darbus. Kai žmogus perka tokį objektą, kuris yra daugumos interesas, negali turėti lūkesčių, kad jis patalpa galės naudotis kitu būdu ir prisiėmė riziką dėl galimybės patirti nuostolių. Iki Ieškovui įsigyjant patalpą ir jau jam ją įsigijus, bendrijos susirinkimuose vyko nuolatiniai klausimų, susijusių su šilumos punktu, svarstymai. Netiesa, kad Ieškovas nežinojo, kaip patalpa naudojama ir tai, kad naudojama visus metus. 2002 m., parduodant patalpą ieškovui, ji įvardinta kaip poilsio patalpa, nors vėliau visur ji fiksuojama kaip šilumos punktas, o vėliau Ieškovas susiformuoja patalpą kaip sandėliavimo patalpą jau žinodamas, kad ja naudotis negalės. Šilumos tinklų patalpa turėjo būti bendro naudojimo patalpa, tačiau ieškovas nusprendė šią patalpą pasilikti sau. Nurodė, kad Ieškovas oficialiai raštiškai dėl šilumos mazgo iškėlimo nesikreipė nei į bendriją, nei į trečiuosius asmenis. Taip pat nesikreipė ir dėl to, kad jam trukdoma naudotis patalpa pagal paskirtį. Ieškovas visada norėjo arba nuomos, arba išpirkimo. Ieškovas klausimo, kaip savininko naudotis daiktu pažeidimo, niekada nebuvo kėlęs. Į minimą patalpą bendrija gali patekti, tačiau negali pasakyti, ar ten buvo sandėliuojami ieškovo daiktai. Šilumos tiekėjas turi patalpos raktus.
Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnis), gautas UAB „Litesko“, prašymas bylą nagrinėti šio asmens atstovui nedalyvaujant. Nurodė, kad palaiko savo poziciją, išdėstytą rašytiniuose paaiškinimuose.
Bylos duomenimis ir šalių atstovų paaiškinimais nustatyta, kad 2002 m. gruodžio 10 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Ieškovas iš AB „Palangos rugelis“ įsigijo poilsio patalpas su bendrojo naudojimo patalpomis, turinčias 742,75 kv. m. bendro ploto, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), esančias pastate adresu (duomenys neskelbtini), kurių viena - 17,52 kv. m ploto negyvenamoji patalpa - sandėliavimo patalpa, plane pažymėta indeksu „1-46“, su bendrojo naudojimo patalpomis, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini) (2005 m. sausio 12 d. Statybos inspekcijos tarnybos pažyma Nr. 6). Minėtos patalpos įsigijimo momentu joje buvo įrengtos šilumos energijos ir karšto vandens tiekimo inžinerinės sistemos (šilumos punktas). Karšto vandens ir šilumos tiekimas į pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), buvo atnaujintas 2003 m. vasarą. 2003 m. liepos 25 d. Protokolu Nr. 5 bendrijos valdybos posėdžio metu, kuriame dalyvavo ir Ieškovas, nutarta duoti sutikimą UAB „Litesko“ filialui „Palangos šiluma“ renovuoti bendrijos šilumos punktą. 2003 m. rugpjūčio 9 d. protokolu – sprendimu bendrasavininkai visuotiniame susirinkime, kuriame Ieškovas dalyvavo, pageidavo, kad UAB „Litesko“ filialas „Palangos šiluma“ atliktų pastato, esančio (duomenys neskelbtini), šilumos punkto modernizavimą ir vykdytų šilumos punkto šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą. Visuotinis bendrasavininkų susirinkimas taip pat nusprendė suteikti patalpas renovuoto šilumos punkto įrengimui. Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, jog 2009 m. spalio 5 d. Ieškovas kreipėsi į teismą dėl įpareigojimo Atsakovę sudaryti nuomos sutartį su Ieškovu dėl ginčo negyvenamosios patalpos nuomos, tačiau 2010 m. kovo 26 d. Kretingos rajono apylinkės teismas sprendimu ieškinį atmetė, nustatęs, jog ieškinys pareikštas ne tam atsakovui. 2011 m. birželio 17 d. UAB „Litesko“ filialas „Palangos šiluma“ raštu atsakė į Ieškovo paklausimą, pasiūlė dėl jam nuosavybės teise priklausančių patalpų nuomos kreiptis bei šį klausimą spręsti su pastato bendraturčiais, taip pat paaiškino apie galimybę rekonstruoti ar perkelti energetinius įrenginius. UAB „Litesko“ šilumos tiekimo veiklą Palangos mieste vykdė iki 2016 m. gegužės 31 d., po šios datos šilumos tiekimą Palangos mieste vykdo UAB „Palangos šilumos tinklai“. 2017 m. gruodžio 7 d. pirkimo – pardavimo sutartimi Atsakovė iš trečiojo asmens UAB „Palangos šilumos tinklai“ nupirko šilumos punktą, esantį Ieškovo negyvenamojoje patalpoje. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmai 2018 m. liepos 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1307-588/2018 iš dalies tenkino Ieškovo ieškinį ir nustatė Ieškovui priklausančios patalpos servitutą, už jo nustatymą priteisdamas iš Atsakovės 250,00 Eur dydžio metinę kompensaciją Ieškovo naudai. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. kovo 28 d. nutartimi kompensaciją už servituto nustatymą padidino iki 900,00 Eur per metus.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
asmuo turi teisę kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės ar įstatymo saugomo intereso, bet teisę į pažeistos ar ginčijamos teisės ar įstatymo saugomo intereso apgynimą – ieškinio patenkinimą – asmuo įgyja įrodęs ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes (CPK 5 str. 1 d.). Jeigu asmuo neįrodo faktų, kuriais grindžia savo materialinį teisinį reikalavimą (Lietuvos Respublikos CPK 178 str.), tai jis kartu neįrodo savo teisės ar teisinio intereso pažeidimo.
Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, priimdamas sprendimą, yra saistomas ieškinio pagrindu nurodytų aplinkybių ir negali peržengti ieškinio ribų, t. y. negali keisti nei ieškinio dalyko (pvz., negali priteisti šaliai to, ko ji neprašo, arba priteisti daugiau, nei šalis prašo), nei ieškinio pagrindo (negali nustatyti tokių aplinkybių, kuriomis, reikšdamas reikalavimą, nesirėmė ieškovas, negali savo sprendime remtis tokiais faktais, kurių šalys teismui nenurodė, ir įrodymais, kurių byloje nėra) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012; 2014 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2014; 2015 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-710-611/2015). Šiuo atveju bylos šalys iš dalies savo reikalavimams ir atsikirtimams pagrįsti remiasi Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų civilinių bylų Nr. e2-1307-588/2018 ir Klaipėdos apygardos teismo Nr. e2A-195-538/2019 medžiaga.
Dėl netinkamo atsakovo byloje.
CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, arba šio kodekso 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių. Pagal CK 4.85 straipsnio 1, 8 dalyse nustatytą teisinį reguliavimą, butų ir kitų patalpų savininkų bendrija įgyvendina su bendrąja nuosavybe susijusius butų ir kitų patalpų savininkų sprendimus ir pavedimus, priimtus dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų, atstovaudama butų ir kitų patalpų savininkams. Pagal Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – ir DNSBĮ) 2 straipsnio 7 dalį, daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų bendrija – ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis juridinis asmuo, įsteigtas naudoti, valdyti, prižiūrėti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus arba juos sukurti bendrijos narių poreikiams arba tenkinti kitus bendruosius poreikius. Pagal DNSBĮ 4 straipsnio 1 dalies nuostatas, bendrijos steigimo tikslas – įgyvendinti butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių arba kuriamų naujų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu ir priežiūra. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrijos įgaliojimų, yra konstatavęs, kad bendrija yra butų ir kitų patalpų savininkams atstovaujantis subjektas, steigiamas tam, kad įgyvendintų butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių arba kuriamų naujų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų naudojimu ir priežiūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019-06-27 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-243-695/2019).
Ieškovo ieškinys reiškiamas Atsakovei nevykdant pareigos apmokėti Ieškovui už bendrojo naudojimo objekto (šilumos punkto) išlaikymo išlaidas ir tuo pagrindu kilusių prievolių, todėl atsižvelgiant į anksčiau minėtas CK, DNSBĮ 4 straipsnio 1 dalies nuostatas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, darytina išvada, kad šioje byloje atsakovė DNSB „Pajūrio rugelis“, pagal savo turimus įgaliojimus, yra tinkama atsakovė, atstovaujanti visus Pastato patalpų savininkus. Kadangi būsimasis teismo sprendimas turės tiesioginės įtakos butų (patalpų) savininkų teisėms ir interesams, todėl Pastato bendraturčiai buvo įtraukti dalyvauti byloje trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje.
Atsižvelgiant į šio klausimo teisinį reguliavimą, teismo nuomone, daugiabučio namo savininkų bendrija yra tinkama visų pastato patalpų savininkų atstovė nagrinėjant ginčus teismuose dėl jiems kylančių teisių ir pareigų, susijusių su jiems priklausančių bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu ir priežiūra, todėl Atsakovės teiginiai dėl netinkamo atsakovo pasirinkimo byloje atmestini kaip nepagrįsti.
Dėl ieškinio senaties taikymo.
Ieškovas ieškinį pareiškė dėl nuostolių, atsiradusių Atsakovei nepagrįstai praturtėjus ieškovo sąskaita, atlyginimo ir prašo šiuo pagrindu priteisti 9000,00 Eur nuostolių už laikotarpį nuo 2008 vasario 23 d. iki 2018 m. vasario 23 d. (ieškinio dėl servituto nustatymo ir kompensacijos priteisimo padavimo teismui dienos). Nurodo, kad jo reikalavimui taikytinas CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nurodytas bendras dešimties metų ieškinio senaties terminas.
Atsakovė su šiuo teiginiu nesutinka, nurodo, kad pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį nuostoliai – piniginė žalos išraiška, o CK 1.125 straipsnio 9 dalis numato, kad reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Tokią atsakovės poziciją palaikė ir tretieji asmenys savo atsiliepimuose.
Ieškinio senaties terminas yra įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 str.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal Lietuvos Respublikos CK 1.127 str. 1 d. nustatytą reikalavimą ieškinio senaties termino eigos pradžia apibrėžiama ne objektyviu (teisės pažeidimo), o subjektyviu momentu (kada asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisės pažeidimą), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistas teises tik žinodamas, kad šios yra pažeistos; teisės pažeidimo ir sužinojimo apie jį momentas gali sutapti, bet gali ir nesutapti, t. y. asmuo apie tai gali sužinoti vėliau, tačiau pastarąją aplinkybę jis turi įrodyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2014).
Atsižvelgiant į bylos faktines aplinkybes ir nustatytą teisinį reguliavimą, į tai, kad Ieškovo pareikštas reikalavimas yra dėl nuostolių atlyginimo, o nuostoliai yra piniginė žalos išraiška (CK 6.249 straipsnio 1 dalis), reikalavimams dėl žalos atlyginimo turi būti taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 9 dalis). Ieškovo ieškinys pareikštas 2019 m. rugsėjo 13 d. Tai reiškia, kad taikant trijų metų senaties terminą, bet kokie reikalavimai dėl žalos už laikotarpį iki 2016 m. rugsėjo 13 d., atmestini kaip pareikšti pasibaigus ieškinio senaties terminui. Reikšminga šioje byloje ir tai, kad dar nagrinėjant Plungės apylinkės teismo Palangos rūmuose civilinę bylą Nr. e2-1307-588/2018 2018 m. birželio 21 d. teismo posėdyje Ieškovo atstovas, atsakydamas į teisėjos klausimą, nurodė, jog piniginės kompensacijos už praeitą laiką neprašo (garso įrašo 30 min.).
Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad ieškinio senaties terminas susijęs su asmens galimybių apginti savo pažeistas teises ribojimu, todėl, siekiant užtikrinti visokeriopą ir efektyvią pažeistų subjektinių teisių teisminę gynybą, itin svarbu ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas taikyti tinkamai ir tiksliai. Taip pat pabrėžė, kad „negali būti tenkinamas atsakovo reikalavimas taikyti ieškinio senatį, jeigu tuo būtų paneigta kito asmens teisėta teisė, nes iš akivaizdžios neteisės teisė neatsiranda (ex injura jus non oritus), taip pat priešingas teise tikslas – užtikrinti veiksmingą ekonominių santykių reglamentavimą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-205/2007 (S), 2007 m. rugsėjo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2007).
Dėl Ieškovo reikalavimo priteisti iš Atsakovės 9000,00 Eur
nuostolių atlyginimo. Ieškovas pareiškė reikalavimą priteisti iš Atsakovės 9000,00 Eur dydžio nuostolių atlyginimą už laikotarpį nuo 2008 m. vasario 23 d. iki 2018 m. vasario 23 d. Nurodė, kad iki servituto nustatymo Atsakovė, neatlygintinai naudodamasi Ieškovo patalpa, sutaupė nuosavas lėšas, dėl ko ji faktiškai gavo ir toliau gauna naudą Ieškovo sąskaita, tuo padarydama jam nuostolių. Ieškovas ieškinio teisiniu pagrindu nurodo CK 6.242 str. 1 d. normą.
Atsakovės nuomone, toks Ieškovo reikalavimas yra nepagrįstas ir negali būti tenkinamas, kadangi Ieškovas neįrodė sąlygų nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymui. Be to, mano, kad iš tiesų Ieškiniu Ieškovas reikalauja nuostolių, susijusių su teismo sprendimu sandėliavimo patalpai nustatytu servitutu, atlyginimo.
Kasacinio teismo praktikoje yra išskirtos tokios nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygos: 1) turi būti nustatyta, ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų; 2) turi būti nustatytas atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita); 3) turi būti priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo; 4) atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo; 5) nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį; 6) šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos; 7) ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288-611/2016, 67 punktas). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog pirmiau įvardytos nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygos yra kumuliatyvios – bent vienos sąlygos nebuvimas eliminuoja galimybę taikyti šį teisių gynimo būdą pažeistai materialiajai subjektinei teisei apginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-57-695/2020, 28 punktas).
Nors ieškovas ieškinio teisiniu pagrindu nurodo CK 6.242 str. 1 d. normą, tačiau nagrinėjamoje byloje neegzistuoja nei viena iš būtinųjų nepagrįsto praturtėjimo taikymo sąlygų. Nagrinėjamu atveju nei Ieškovas, nei jo atstovas taip ir neįvardijo, dėl kokių Ieškovo veiksmų praturėjo Atsakovė, t. y. šios sąlygos net nebandė įrodyti. Akivaizdu, kad Atsakovė nėra praturtėjusi dėl to, kad Ieškovas įsigijo pastato šilumos punkto patalpas ir kad šios patalpos priklauso Ieškovui. Neegzistuojant Atsakovės praturtėjimui, neegzistuoja ir praturtėjimą atitinkantis Ieškovo turto sumažėjimas. Ieškovo turtas niekaip nesumažėjo dėl to, kad jam priklauso šilumos punkto patalpos, kadangi patalpas su jose įrengtu šilumos punktu nusprendė įsigyti pats Ieškovas, todėl neabejotinai turėjo įvertinti šias aplinkybes ir prisiimti visas rizikas, susijusias su tuo, kad patalpose bus šilumos punktas. Remiantis bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia, todėl šioje byloje būtent Ieškovas turi įrodyti, kad Atsakovė praturtėjo jo sąskaita. Ieškovas ne tik neįrodė nepagrįsto Atsakovo praturtėjimo, bet priešingai – byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pats Ieškovas, būdamas Atsakovės valdybos nariu, priėmė sprendimą dėl jam priklausančiose patalpose sumontuotos šilumos punkto įrangos renovavimo, šilumos bei karšto vandens tiekimo sutarčių sudarymo. Tokiu būdu, savo veiksmais Ieškovas išreiškė savo sutikimą, kad jo patalpose esantis šilumos punktas būtų naudojamas nekeičiant pačios faktinės situacijos (o ne, pvz., perkeltas į kitą vietą ar pan.) – tokie Ieškovo veiksmai laikytini sutikimu dėl panaudos sutarties sudarymo ir negali retrospektyviai sukelti Ieškovo šioje byloje siekiamų teisinių pasekmių. Reikšminga šioje byloje ir tai, kad pateikti rašytiniai įrodymai (2003 m. liepos 25 d. atsakovo valdybos posėdžio protokolas Nr. 5) patvirtina, kad pats Ieškovas „sutiko perleisti bendrijos naudojimui boilerinės patalpą“ mainais į bendrijos narių sutikimą leisti Ieškovui įrengti gyvenamąsias patalpas po konsolėmis bei įrengti patalpų išėjimus tiesiogiai į lauką. Kadangi šiuos darbus Ieškovui pavyko atlikti, todėl Atsakovė pagrįstai manė, kad tokiu būdu buvo sudarytas susitarimas dėl neatlygintino šilumos punkto (nors pavadintos boilerinės, tačiau, akivaizdu, kad tai yra tos pačios šilumos punkto patalpos) patalpos naudojimo, kas paneigia Ieškovo teiginius apie Atsakovės nesąžiningumą. Ieškovo atstovas advokatas teismo posėdžio metu šį Ieškovo duotą sutikimą įvardijo kaip buitinio lygmens, neturintį oficialią valią išreiškiančios išraiškos, todėl negaliojantį, tačiau, pažymėtina, kad analogiškas buitinio lygmens sutikimas atlikti norimus statybos darbus, duotas Ieškovui iš Atsakovės pusės, pasirodė pakankamas ir galiojantis.
Ieškovas nurodo, kad jis 2002 m. gruodžio 10 d. įsigijo 17,52 kv. m ploto negyvenamąją patalpą - sandėliavimo patalpą su ten jau esančiu šilumos punktu, kai tuo tarpu teismo posėdžio metu buvo nustatyta, kad Ieškovas pirkimo-pardavimo sutartimi iš AB „Palangos rugelis“ įsigijo poilsio patalpas su bendrojo naudojimo patalpomis, viena kurių buvo su įrengtu šilumos punktu, turinčias 742,75 kv. m. bendro ploto, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), esančias pastate adresu (duomenys neskelbtini). Ir tik šias patalpas padalijus į atskirus turtinius vienetus po 20-30 kv. m, vieną jų suformuota kaip 17,52 kv. m. ploto negyvenamoji patalpa - sandėliavimo patalpa, plane pažymėta indeksu „1-46“, su bendrojo naudojimo patalpomis, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini) (informacija viešajame registre įregistruota 2005 m. sausio 12 d. Statybos inspekcijos tarnybos pažymos Nr. 6 pagrindu). Tai yra pats Ieškovas suformavo atskirą negyvenamąją patalpą - sandėliavimo patalpą, o ne priklausinį kitoms patalpoms, ir pats apsprendė patalpos paskirtį. Ieškovas nurodo, kad minėtos patalpos įsigijimo momentu joje buvo įrengtos šilumos energijos ir karšto vandens tiekimo inžinierinės sistemos (šilumos punktas), kurios sutarties pasirašymo momentu buvo nenaudojamos. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Ieškovas bendrijos valdybos narių susirinkimo protokolų, kuriais leista atnaujinti centralizuotą karšto vandens tiekimą ar renovuoti šilumos punktą, neginčijo ir nelaikė šių faktų kaip pažeidžiančių jo teises ir teisėtus interesus, netgi priešingai – kreipėsi raštiškai su prašymu leisti vykdyti statybos darbus, mainais į leidimą naudotis jam priklausančią patalpa. Ieškovo atstovas advokatas teismo posėdžio metu nurodė, kad Ieškovui pačiam buvo aktualus šilumos tiekimo klausimas, jis nenorėjo prieštarauti daugumos gyventojų nuomonei, tačiau byloje esantis 2003 m. birželio 29 d. DNSB „Pajūrio rugelis“ valdybos posėdžio protokolas Nr. 4 patvirtina, kad Ieškovas pats ketino patalpose įrengti dujinę katilinę ir tiekti namo gyventojams šilumą, patvirtina, kad Ieškovas visada siekė gauti finansinę naudą iš trečiųjų asmenų.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuo 2003 m. vasaros, kai neva buvo eliminuota Ieškovo galimybė naudotis jo turimomis patalpomis pagal paskirtį, jis nesiėmė jokių aktyvių veiksmų užkirsti kelią nepagrįstam Atsakovės turtėjimui. Ieškovo atstovas advokatas teismo posėdžio metu negalėjo atsakyti, pagal kurią patalpos paskirtį Ieškovas naudotis negalėjo. Lygiai taip pat Ieškovas, per laikotarpį nuo patalpos įsigijimo iki šilumos įrenginių naudojimo atnaujinimo, jokių aktyvių veiksmų nesiėmė ir patalpos nuo tuo metu nenaudojamų įrenginių neatlaisvino. Tai, kad Ieškovas oficialiai raštiškai dėl šilumos mazgo iškėlimo nesikreipė nei į bendriją, nei į trečiuosius asmenis, nesikreipė ir dėl to, kad jam trukdoma naudotis patalpa pagal paskirtį, leidžia daryti išvadą apie tai, kad ieškovas nelaikė to, kaip savininko naudotis daiktu pažeidimo.
Teismų praktikoje nurodoma, kad toks asmens elgesys (šilumos punkto patalpos, kuri pagal paskirtį yra daugelio asmenų, t. y. pastato savininkų intereso objektas ir kurio panaudojimo kitu būdu galimybės dėl jos specifikos akivaizdžiai ribotos, pirkimas) gali būti pripažintas kaip rizikos nuostolių dėl negautų pajamų nuomos mokesčio ar kitokiu pavidalu atsiradimui prisiėmimas ir pakankamu pagrindu atleidimui nuo civilinės atsakomybės netgi tuo atveju, jei laikyti, kad tokio pobūdžio nuostolius asmuo patyrė (CK 6.253 str. 1, 5 d.) (2007 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315/2007; Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-111-794/2011).
Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad šilumos punktas kažkuriuo laikotarpiu būtų buvęs iškeltas į kitas patalpas, ar kad Ieškovas būtų turėjęs pagrįstą ir teisėtą lūkestį, kad šilumos punktas bus kažkur iškeltas iš jam priklausančių patalpų ir kad patalpas jis galės naudoti kitiems tikslams ar poreikiams. Civilinėje byloje Nr. e2-1307-588/2019 dėl servituto ir kompensacijos nustatymo, teismo posėdžio metu apklausta UAB "Palangos šilumos tinklai" atstovė nurodė, jog nuo pat pastato pastatymo (pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis – nuo 1989 m.) jis buvo šildomas centriniu šildymu iš centralizuotų sistemų ir tam buvo naudojama būtent patalpose esantis šilumos punktas. Pastatas jau buvo suprojektuotas ir pastatytas su šilumos punktu būtent toje vietoje, jokių duomenų apie šilumos punkto vietos keitimą ar kitokį perkėlimą nei viena šalis neturi. Todėl Ieškovas, pirkdamas šias patalpas, tiesiog objektyviai negalėjo nematyti, kad jose yra įrengtas šilumos punktas, taip pat jis neturėjo jokio objektyvaus pagrindo ir pagrįsto teisėto lūkesčio, kad šis šilumos punktas bus iškeltas iš šių patalpų, ir kad jis turės galimybę šias patalpas naudoti kokiu nors kitu būdu, nei šilumos punkto aptarnavimui. Todėl šiuo aspektu nėra pagrindo teigti, kad dėl kitų asmenų kokių nors veiksmų kaip nors būtų sumažėjęs Ieškovo turtas, ar kad jis būtų praradęs galimybę gauti kokias nors pajamas iš šių patalpų. Tokia faktinė ir teisinė padėtis patalpoje buvo dar gerokai prieš jam įsigyjant šias patalpas, todėl jis objektyviai neturėjo pagrindo turėti kokių nors teisėtų lūkesčių gauti iš šios patalpos nuomos pajamas, kurias kompensuoti iš esmės jis ir prašo. Byloje taip pat nėra duomenų, kad pats Ieškovas kada nors kam nors būtų pareiškęs reikalavimą dėl šilumos punkto iškėlimo, nors apie tokią galimybę buvo informuotas dar 2011 m. birželio 17 d. raštu iš UAB „Litesko“ filialo „Palangos šiluma“. Tokiu būdu aplinkybė, kad šilumos punktas yra patalpoje, kurią įsigijo Ieškovas, žinodamas, kad joje jau yra įrengtas šilumos punktas, jokiu būdu nepažeidžia Ieškovo interesų ar nesukelia jam nuostolių. Aplinkybę, kad patalpoje yra ir bus šilumos punktas, Ieškovas neabejotinai turėjo įvertinti prieš priimdamas sprendimą susiprojektuoti negyvenamąją patalpą – sandėliavimo patalpą. Byloje esantis 2002 m. lapkričio 20 d. DNSB „Pajūrio rugelis“ valdybos posėdžio protokolas (20 dienų iki Ieškovui įsigyjant patalpas) patvirtina, kad buvo nuspręsta pasirašyti sutartį dėl patalpų šildymo ir karšto vandens tiekimo, 2003 m. balandžio 14 d. DNSB „Pajūrio rugelis“ valdybos posėdžio (kuriame dalyvavo ir pats Ieškovas) protokolas Nr. 1 patvirtina, kad buvo nuspręsta vasaros sezonui palikti centralizuotą karšto vandens tiekimą, o 2003 m. gegužės 12 d. DNSB „Pajūrio rugelis“ valdybos posėdžio protokolas Nr. 2 patvirtina, kad bendrijos nariai turi didelius įsiskolinimus UAB „Litesko“ už šilumos tiekimą, todėl Ieškovo teiginiai, kad šilumos punktas neveikė ir tai leido jam susikurti pagrįstus lūkesčius dėl patalpos eksploatavimo, neatitinka bylos faktinių aplinkybių. Priešingai, šie protokolai patvirtina, kad nuo pat pradžių, dar iki Ieškovui įsigyjant patalpą, ji buvo naudojama pagal jos pirminę paskirtį. Ne tik Ieškovas, tačiau ir ankstesni patalpos savininkai, niekada negalėjo naudotis ta patalpos dalimi, kurioje yra šilumos punkto įranga, todėl įsigydamas tokią patalpą jis prisiėmė dėl to galinčią kilti nuostolių atsiradimo riziką. Ieškovas ieškinyje nurodo, kad tuo metu, kai šilumos punktas neveikė, jis galėjo realizuoti savo nuosavybės teisę į patalpą pilna apimtimi, tačiau nedetalizavo, kaip situacija iš esmės pasikeitė šilumos tiekėjui atnaujinus paslaugos tiekimą.
Ieškovas nurodo, kad Atsakovė sutaupė nuosavas lėšas neatlygintinai naudodamasi jam priklausančia patalpa, dėl ko ji faktiškai gavo ir toliau gauna naudą Ieškovo sąskaita, tuo padarydama jam nuostolius. Tačiau šie teiginiai taip pat nėra pagrįsti. Byloje nustatyta, kad dar iki Ieškovui įsigyjant patalpas, pastatui buvo tiekiamas šildymas ir karštas vanduo, Atsakovė mokėjo už šias paslaugas UAB „Litesko“, paskui UAB „Palangos šilumos tinklai“ pagal pasirašytas paslaugų teikimo sutartis ir jose numatytus įkainius. Nagrinėjamu atveju nepateikta jokių duomenų apie tai, kad Atsakovei parduodamų paslaugų įkainiai būtų kaip nors reikšmingai pakitę, atsižvelgiant į tai, kieno nuosavybei priklauso patalpa, kurioje sumontuotas šildymo punktas.
Kadangi šilumos punkto įrenginiai pastate, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), buvo įrengti dar iki Pastato statybos pabaigos (teisine prasme — užbaigimo), spręstina, jog įrengti šilumos punktą statomose patalpose buvo statytojo (ne Atsakovės) sprendimas, siekiant aprūpinti visą Pastatą šilumos energija. Ieškovo aktyviais veiksmais, išdalinus patalpas į atskirus turtinius vienetus ir suformavus atskirą sandėliavimo patalpą su Atsakovės šilumos energijos tiekimo įrenginiais, buvo sukurta faktinė situacija, kuri suponuoja ginčą. Nagrinėjamoje byloje negalima padaryti vienareikšmiškos išvados, kad Ieškovo patalpos buvo priverstinai apribotos Atsakovės šilumos energijos tiekimo įrenginiais.
Ieškovas nurodo, kad Atsakovės veiksmai, iš kurių kildinamas nepagrįstas praturtėjimas, yra būtent naudojimasis patalpomis šilumos punktui, tačiau tokių veiksmų negalima laikyti neturinčiais teisinio pagrindo. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Šilumos ūkio įstatymas nustato teisę patekti į Ieškovo patalpą prie šilumos punkto įrangos, o toks patekimas nelaikytinas patenkančio asmens neleistinos naudos gavimu. Visgi nagrinėjamu atveju būtų galima teigti, kad tarp Ieškovo ir jo patalpos naudotojų buvo susiklostę faktiniai panaudos santykiai, kurių Ieškovas nepateisinamai ilgai nesiekė nutraukti ar pakeisti. Epizodiški Ieškovo bandymai pakeisti šiuos santykius į nuomos, atsižvelgiant į daugiau kaip 15 metų kontekstą, negali būti prilyginami aktyviems veiksmams, kadangi jeigu Ieškovas iš tiesų būtų siekęs nutraukti šį neatlygintinį patalpos naudojimą, kaip rodo servituto byla, jis tai būtų galėjęs atlikti daug metų anksčiau. Ir vis dėl to Ieškovas tokią situaciją toleravo, nors kartas nuo karto ir užsimindamas apie norą šią situaciją keisti, tačiau tinkamų teisinių veiksmų taip ir nesiėmė.
Ieškovas ieškinio reikalavimą grindžia prielaida, kad už laikotarpį kai Atsakovė neatlygintinai naudojosi jam priklausančia patalpa, ieškovas faktiškai patirdavo 900,00 Eur dydžio metinius nuostolius. Tai leistų daryti išvadą, kad Ieškovas butų turėjęs realią galimybę išnuomoti šilumos punkto patalpas už 900,00 Eur per metus kainą tuo atveju, jei Atsakovė ja nesinaudotų. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Atsakovės naudojimasis patalpa yra fizinis patekimas į patalpą tik esant būtinybei vykdyti šilumos punkto priežiūrą, remontą ar pan., t. y. „naudojimasis“ netrunka visus metus, tai tik epizodinis patekimas į patalpas ir tik esant būtinybei, kuris nesukelia Ieškovui jokių nepatogumų ar apribojimų (pvz. naudoti patalpą pagal paskirtį – sandėliavimui ar pan.). Pati aplinkybė, kad patalpose yra sumontuotas šilumos punktas, negali būti laikoma Atsakovės naudojimusi patalpomis, nes tokias patalpas Ieškovas susiprojektavo, t. y. pats priėmė tokį sprendimą ir Atsakovė jokiu būdu nepakeitė ir neapsunkino jo teisių į patalpą. Turint omenyje, kad Ieškovo patalpose visada buvo įrengtas šilumos punktas, tai nepaisant to, ar jis faktiškai naudojamas, ar nenaudojamas, Ieškovas neturėtų teisės savavališkai jo išardyti bei iš šios patalpos pašalinti (nes tai yra pastato bendro naudojimo objektas). Prielaida, jog Ieškovas turėtų bent teorinę galimybę šią patalpą (su joje veikiančiu ar neveikiančiu sumontuotu šilumos punktu) išnuomoti už 900,00 Eur kainą, neatitiktų nei protingumo, nei sąžiningumo principų. Įvertinus Ieškovo patalpų fotonuotraukas, esančias byloje, atsižvelgiant į itin mažą Ieškovo patalpos plotą (~17 kv. m) bei šilumos punkto įrenginių apsaugos zonos reikalavimus, nėra neaišku, kokiais tikslais ji galėtų būti naudojama.
Civilinėje byloje Nr. e2A-195-538/2019 Klaipėdos apygardos teismas nutartimi nustatė Ieškovui mokėtiną 900,00 Eur dydžio metinę kompensaciją už patalpos servitutą, todėl Ieškovas daro išvadą, kad ir ginčo laikotarpiu jis faktiškai patirdavo 900,00 Eur dydžio metinius nuostolius, ir todėl prašo priteisti šiuos nuostolius už 10 metų, t. y. 9000,00 Eur. Tačiau toks nuostolių skaičiavimas prieštarauja paties Ieškovo pateiktai informacijai. 2008 m. liepos 20 d. Ieškovas, siekdamas, kad būtų sudaryta patalpos nuomos sutartis ir teikdamas pasiūlymą Atsakovei, reikalavo 12,00 Lt/kv. m patalpos nuomos kainą, t. y. pats Ieškovas tuo metu 17,52 kv. m ploto patalpos mėnesio nuomą vertino 210,24 Lt (60,89 Eur), kas per metus sudaro 730,68 Eur ir nėra "iš esmės tas pats" kaip reikalaujami 900,00 Eur už metus. Taip pat Ieškovas buvo užsakęs patalpos nuomos kainos vertinimą ir UAB "Ober-Haus" jam pateikė išvadą, kad patalpos metinė rinkos nuomos kaina 2010 m. vasario 1 d. galėtų būti apie 2400,00 Lt (695,00 Eur), t. y. taip pat ženkliai mažiau nei reikalaujami 900,00 Eur. Palyginus kainas pagal UAB "Ober-Haus" išvadą 2010 m. vasario 1 d. momentui (695,00 Eur per metus) ir pagal išvadą 2017 m. gruodžio 21 d. momentui (900,00 Eur per metus), matyti nuomos kainos didėjimo tendencija, todėl akivaizdu, jog 2008 m. liepos 20 d. Ieškovo nurodyta kaina (730,68 Eur) buvo neracionali ir nepagrįsta. Kartu tai rodo, kad Ieškovo nurodomas nuostolių dydis – po 900,00 Eur už kiekvienus metus, yra visiškai nepagrįstas, nes jeigu nuostolių dydis būtų siejamas su patalpos nuomos kaina, tada ginčo laikotarpiu jau vien iš paties Ieškovo pateiktos informacijos matyti, kad patalpų nuomos kaina buvo ženkliai mažesnė. Byloje nėra duomenų, ar Ieškovo nurodytas turto vertinimas atliktas įvertinus patalpų paskirtį bei faktą, jog patalpose yra sumontuotas šilumos punktas, ar patalpos vertinimo tikslais buvo prilygintos poilsio ar gyvenamosios paskirties patalpoms. Šiuo atveju darytina išvada, kad Ieškovas neįrodė paties fakto, kad patirdavo 900,00 Eur dydžio metinius nuostolius, kadangi vien turto vertintojo ataskaitos pateikimas Ieškovo nuostolių nepagrindžia. Nuostoliai turi būti realūs, o ne menami. Pažymėtina, kad Ieškovas byloje neįrodė, kad ginčo patalpa tikrai būtų išnuomota, ir tik ieškinyje nurodė, kad neteko galimybės ją išnuomoti. Taigi šios pajamos yra tik tikėtinos, bet ne realios. Tikėtinų, o ne realių, negautų pajamų priteisimo nenumato įstatymas (CK 6.249 str. 1 d.).
Teismas vertina, kad nagrinėjamu atveju Ieškovas iš tiesų siekia prisiteisti negautas pajamas nuomos forma arba gauti kompensaciją už servitutą už laikotarpį, kai jis dar nebuvo nustatytas. Tai patvirtina tiek nuostolių dydžio siejimas su nuomos kaina, tiek ir su kompensacija už naudojimąsi servitutu, kurią nustatė teismas civilinėje byloje Nr. e2A-195-538/2019. Teismų praktikoje pažymima, kad CK 4.129 str. gina tarnaujančiojo daikto savininko teises tik nuo servituto nustatymo momento. CK 4.129 str. aiškiai numato, kad tarnaujančiojo daikto savininkui atlyginami nuostoliai, atsiradę dėl servituto nustatymo. Be to, CK 4.124 str. 2 d. numato, kad iš servituto kylančios teisės ir pareigos subjektams atsiranda tik įregistravus servitutą, išskyrus atvejus, kai servitutą nustato įstatymai. Sisteminė šių teisės normų analizė leidžia spręsti, kad tarnaujančiojo daikto savininkas gali reikalauti, o viešpataujančio daikto savininkas turi pareigą mokėti kompensaciją ir nuostolių atlyginimą tik už tuos savininko nuosavybės teisės suvaržymus ir netekimus, kuriuos jis patiria būtent dėl teismo sprendimu nustatyto servituto ir tik nuo jo įregistravimo momento, o ne už laikotarpį iki servituto nustatymo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ši teisės norma yra aiškinama būtent taip, nes pripažįstama, kad pagal CK 4.129 str. turi būti atlyginti konkretūs nuostoliai ir kiti netekimai, kurie atsiranda dėl servituto nustatymo (nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-468/2008, 3K-3-69/2009, 3K-3-157/2009, 3K-3-217/2011). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodo, kad pagrindai atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl servituto nustatymo, yra nuostolių faktas ir jų ryšys su servitutu – tarnaujančiojo daikto savininko nuosavybės teisės suvaržymu (nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2008).
Kadangi asmens nuosavybės teisės teismo sprendimu teisėtai suvaržomos būtent nuo servituto nustatymo, todėl ir kompensacija už tai gali būti priteisiama tik nuo servituto nustatymo ir jo įregistravimo, nes būtent servituto nustatymas yra priežastis, dėl kurios bus teisėtai apribotos ieškovo nuosavybės teisės, o pastarasis patirs atitinkamus suvaržymus. Negali būti tenkinamas asmens reikalavimas, jeigu ieškovas reikalauja atlyginti konkrečią nuostolių sumą, kuri susidarė ne dėl to, kad servituto nustatymu kada nors jo teisės būtų buvę suvaržytos, o priešingai – dėl to, kad servitutas iki šiol nebuvo nustatytas ir jis negavo jokios kompensacijos už tai, kad atsakovas naudojasi jo daiktu. Tačiau nesant nustatyto servituto ir jokios šalių sutarties dėl naudojimosi ieškovo daiktu, atsakovas iki šiol neturėjo jokio teisinio pagrindo ir jokios prievolės mokėti ieškovui už naudojimąsi jo daiktu. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie būtų trukdę Ieškovui kreiptis į teismą dėl servituto nustatymo ir piniginės kompensacijos priteisimo gerokai anksčiau nei 2018 m. Tai, kad Ieškovas, dar 2008 m. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl įpareigojimo sudaryti nuomos sutartį ir, būdamas atstovaujamas profesionalaus teisininko, nesugebėjo pasirinkti tinkamos bylos šalies savo interesams apginti, greičiau laikytina paties Ieškovo atsainiu požiūriu į visą situaciją.
Ieškovas nurodo, kad ne kartą kėlė klausimus dėl naudojimosi jo patalpomis, tačiau Atsakovė jų nesureikšmino ir laikėsi atokesnės pozicijos, kas rodo Atsakovės nesąžiningumą. Byloje esantys bendrijos valdybos narių susirinkimo protokolai patvirtina tai, kad į šiuos Ieškovo kreipimusis visada buvo reaguojama, pradžioje netgi aktyviai raginant Ieškovą teikti konkrečius pasiūlymus, jis buvo kviečiamas derėtis. Tai, kad tokios Ieškovo iniciatyvos staiga nurimdavo ir prie to klausimo svarstymo pats Ieškovas vėl grįždavo tik po kelerių metų, teismo vertinimu, rodo paties Ieškovo pasyvumą, o ne Atsakovės nesąžiningumą.
Teisingai pažymėjo trečiojo asmens B. Š. atstovė atsiliepime į ieškinį, kad sutartimi Ieškovas trečiajam asmeniui pardavė ne tik patalpą, tačiau ir dalį bendrojo naudojimo patalpų – fojė, koridorių, elektros skydinę, tačiau šilumos punkto patalpos (kaip bendrojo naudojimo patalpos, kuri yra būtina patalpų eksploatavimui, naudojimui pagal paskirtį) į sutartį neįtraukė. Nors, kaip minėta, įtraukė, pvz., fojė ir koridorių, kurie nėra susiję su patalpomis ir su jų naudojimu/eksploatavimu (įėjimas į patalpas yra iš lauko, ne per bendrą laiptinę ar koridorių/fojė). Tokiu būdu galima vertinti, kad Ieškovas, pardavęs tretiesiems asmenims patalpas su bendro naudojimo patalpomis, į kurias nebuvo įtrauktas šilumos punktas bei neatskleidęs aplinkybės, kad jam priklauso šilumos punkto (kuris naudojamas šilumos tiekimui į patalpas) patalpa bei praėjus 14 metų reikalaudamas pinigų už tai, kad jo patalpose yra šilumos punktas, elgiasi nesąžiningai.
Taip pat pažymėtina ir tai, kad priešingai nei nurodoma ieškinyje, Ieškovo nurodomi teismų sprendimai (Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartis) tretiesiems asmenims prejudicinės reikšmės neturi, kadangi tretieji asmenys toje byloje nedalyvavo.
Įrodymų vertinimo taisyklės yra suformuluotos procesinio įstatymo normose, t.y. CPK 185 straipsnyje. Šios teisės normos esmė yra ta, kad įrodymus, vadovaudamasis įstatymais, vertina tik teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu bylos aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu teismo posėdyje. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikėtinumo taisykle, kurios esmė - laisvo įrodymų vertinimo principas, reiškiantis, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tiems įrodymams, kurie suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Kodėl vienas įrodymas lemia didesnę tikimybę negu kitas, sprendžia teismas, remdamasis CPK 185 str. suformuluotomis įrodymų vertinimo taisyklėmis.
Esant nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms ir nurodytam teisiniam reguliavimui, įvertinant byloje pateiktą rašytinę medžiagą ir teismo posėdžio metu išsakytus bylos šalių atstovų paaiškinimus, atsižvelgiant į teismų praktiką, pripažįstama, kad Ieškovo pareikštas ieškinys nepagrįstas, dėl to netenkintinas.
Kiti šalių išdėstyti argumentai ir byloje pateikti įrodymai neturi reikšmės teisingam bylos išsprendimui.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
Ieškinį atmetus, Ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnis). Atsakovė pateikė įrodymus, jog jos patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 1200,00 Eur (2019 m. lapkričio 19 d. mokėjimo nurodymas). Atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą ir nagrinėjimo trukmę, atitinka Lietuvos advokatūros 2015 m. kovo 16 d. raštu Nr. 141 ir Lietuvos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytus maksimalius užmokesčio už suteiktą teisinę pagalbą dydžius, todėl yra pagrįstos. Atmetus ieškinį, iš Ieškovo priteistina 1200,00 Eur bylinėjimosi išlaidų Atsakovės naudai (CPK 93, 98 straipsniai).
Tretieji asmenys B. Š., A. S., G. S., V. T. ir UAB „Kapitalo valdymo grupė“ savo atsiliepimuose į ieškinį prašė priteisti trečiųjų asmenų naudai iš Ieškovo bylinėjimosi išlaidas, tačiau iki bylos išnagrinėjimo pabaigos bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų nepateikė, todėl šie prašymai nesprendžiami.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 98 straipsnio 1, 2 dalimis, 259, 263, 265, 268 ir 270 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a:
ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.
Priteisti iš ieškovo Z. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1200,00 Eur (vieną tūkstantį du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų atsakovės DNSB „Pajūrio rugelis“, įmonės kodas 125174180, naudai.
Trečiuosius asmenis apie priimtą teismo sprendimą informuoti viešo paskelbimo būdu.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per šį teismą.
Teisėja Diana Vercinskė