Civilinė byla Nr. 3K-3-36-313/2018

Teisminio proceso Nr. 2-34-3-00602-2016-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.6; 3.1.7.11

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. vasario 14 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės (pranešėja), Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė) ir Antano Simniškio,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų K. K. ir N. K. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės M. B. ieškinį atsakovams K. K. ir N. K. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo – Prienų rajono 3-iojo notarų biuro notarė A. B..

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovė prašė: 1) pripažinti, kad Prienų rajono 3-iojo notarų biuro 2012 m. gegužės 18 d. išduotame įgaliojime įgaliotojo parašas nėra J. A. M., todėl jis yra niekinis; 2) pripažinti, kad įgaliotojo asmens K. K. sudarytoji Jonui A. M. priklausiusių 402/2009 dalių 20,09 ha ploto žemės sklypo ir 105/526 dalių 5,26 ha žemės sklypo, esančių Prienų r., Šiauliškių k., 2012 m. birželio 26 d. dovanojimo sutartis yra negaliojanti ir niekinė, kaip sudaryta atstovui (K. K.) piktnaudžiaujant įgaliotojo asmens teisėmis ir esant apsimestinio sandorio požymių, bei prieštaraujanti imperatyviosioms teisės normoms ir gerai moralei; 3) taikyti restituciją – įpareigoti N. K. grąžinti minėtus žemės sklypus.
3. Nagrinėjant bylą ieškovė pateikė teismui prašymą dėl ieškinio atsisakymo, kuriuo prašė bylą nutraukti ir sumažinti atsakovams priteistino atstovavimo išlaidų atlyginimo dydį. Ieškovė nurodė, kad pareikštų reikalavimų atsisako atlikus teismo paskirtą rašysenos ekspertizę, kurios metu nustatyta, jog įgaliotojas pats užrašė savo vardą ir pavardę ant notaro patvirtinto įgaliojimo, suteikusio atsakovui K. K. teisę sudaryti ginčijamą dovanojimo sandorį.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

4. Prienų rajono apylinkės teismas 2017 m. vasario 21 d. nutartimi priėmė ieškovės ieškinio atsisakymą ir civilinę bylą nutraukė; priteisė iš ieškovės atsakovui K. K. 750 Eur ir atsakovei N. K. 625 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, valstybei – 19,50 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų atlyginimo; grąžino ieškovei 75 procentus žyminio mokesčio – 164,36 Eur.
5. Teismas, nenustatęs duomenų, kad ieškovės ieškinio atsisakymas prieštarautų imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, tenkino ieškovės prašymą dėl ieškinio atsisakymo.
6. Spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 94 straipsnio 1 dalimi, 98 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. Nr. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – ir Rekomendacijos) nuostatomis.
7. Teismas nustatė, kad atsakovė turėjo 1500 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, jas sudaro: atsiliepimo į patikslintą ieškinį paruošimas, pasirengimas, atstovavimas teismo posėdžiuose; atsakovės atstovė dalyvavo dviejuose parengiamuosiuose posėdžiuose, abiejų posėdžių trukmė – 2 val. 40 min. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad buvo keliami tarpusavyje susiję reikalavimai, byla nesudėtinga, atsakovės atstovė, be atsiliepimo į patikslintą ieškinį, byloje nerengė jokių kitų procesinių dokumentų, padarė išvadą, kad 1500 Eur atstovavimo išlaidos yra per didelės.
8. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovas turėjo 1250 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, jas sudaro: atsiliepimų į ieškinį bei į patikslintą ieškinį paruošimas, pasirengimas ir atstovavimas teismo posėdžiuose; atsakovo atstovė dalyvavo trijuose parengiamuosiuose posėdžiuose, visų jų trukmė – 3 valandos. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad buvo keliami tarpusavyje susiję reikalavimai, byla nesudėtinga, atstovė, nors pateikė du atsiliepimus, tačiau jie yra analogiško turinio, padarė išvadą, kad 1250 Eurų atstovavimo išlaidos yra per didelės.
9.               Teismas, atsižvelgdamas į atsakovų atstovų darbo indėlį procese, į tai, kad bylos nagrinėjimas iš esmės nebuvo pradėtas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, sprendė sumažinti atsakovams iš ieškovės priteistinų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydį: atsakovui – iki 750 Eur, o atsakovei – iki 625 Eur. Teismas sprendė, kad viršijančios priteisto bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydį atsakovų turėtos išlaidos neatitinka būtinų išlaidų kriterijų, todėl, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, teisinių klausimų naujumą, specialių žinių reikalingumą, atstovų darbo indėlį, jos, nepaisant jų realumo, tenka patiems atsakovams.
10. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal atsakovų atskiruosius skundus, 2017 m. balandžio 18 d. nutartimi paliko Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 21 d. nutartį nepakeistą.
11. Teismas, įvertinęs ieškovės ieškinio atsisakymo priežastis (teismo grafologinė (rašysenos) ekspertizė patvirtino, kad J. A. M. pats užrašė savo vardą ir pavardę notaro patvirtintame įgaliojime, kuris suteikė atsakovui teisę padovanoti atsakovei J. A. M. priklausančius žemės sklypus), padarė išvadą, kad ieškinio atsisakymą lėmė tai, jog išnyko subjektyvus ieškovės materialinis teisinis suinteresuotumas savo reiškiamais reikalavimais, kuriuos ji grindė aplinkybe, kad J. A. M. nepasirašė įgaliojimo, suteikusio teisę atsakovui sudaryti ginčijamą sandorį.
12. Teismas nesutiko su atsakovų argumentu, kad ieškovė, pareikšdama ieškinį, piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis. Teismas nurodė, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jog būtų apginta, jo manymu, pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Ieškovė, siekdama įrodyti ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes, prašė teismo paskirti teismo rašysenos ekspertizę ir šios ekspertizės išvados nulėmė ieškovės apsisprendimą pasinaudoti įstatyme įtvirtinta teise atsisakyti ieškinio (CPK 140 straipsnio 1 dalis). Be to, ieškovė, įvertinusi ekspertizės išvadas, priėmė sprendimą atsisakyti ieškinio, o ne tęsti bylinėjimąsi (prašyti skirti pakartotinę ekspertizę), todėl jos veiksmai teisminiame procese nevertinti kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis.
13. Remdamasis CPK 94 straipsnio 1 dalimi, 98 straipsniu, Rekomendacijų 2 punktu, teismas pritarė pirmosios instancijos teismo argumentams, kuriais vadovaudamasis teismas sumažino atsakovams priteistinų už advokato pagalbą išlaidų atlyginimo dydžius. Atsakovų argumentas, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra patirtos ir jos neviršija Rekomendacijose nurodytų maksimalių dydžių, teismo vertinimu, neteikia pagrindo daryti kitą išvadą. Aplinkybė, kad realiai patirta prašoma priteisti išlaidų advokato pagalbai apmokėti suma neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, pati savaime nėra pakankamas teisinis pagrindas prašymą dėl patirtų išlaidų atlyginimo priteisimo tenkinti visiškai. Rekomendacijos nustato priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalų dydį, tačiau kiekvienu atveju teismas, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, atsižvelgia į Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintus, taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.
14. Teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, atsakovui priteisdamas 750 Eur, o atsakovei – 625  Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, teisingai nustatė priteistino išlaidų atlyginimo dydžius, šios sumos yra pagrįstos, sąžiningos ir protingos bei atitinka atstovų teiktų teisinių paslaugų apimtį.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

15. Kasaciniu skundu atsakovai prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir pakeisti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo bei priteisti atsakovams visų jų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, t. y. atsakovui – 1250 Eur, atsakovei – 1500 Eur; priteisti bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasaciniame teisme, atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Apeliacinės instancijos teismas, netinkamai taikydamas CPK 94 straipsnio 1 dalį, padarė teisiškai nepagrįstą išvadą, kad ieškovė, pareikšdama ieškinį, nepiktnaudžiavo procesinėmis teisėmis ir laiku bei tinkamai pasinaudojo teise atsisakyti ieškinio, o pirmosios instancijos teismas iš viso neatsižvelgė į nurodytą nuostatą ir nesivadovavo joje suformuluota taisykle. Nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas ieškovės veiksmus pripažinti piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis: ieškovės ieškinys buvo akivaizdžiai nepagrįstas; pirmosios instancijos teismas ne kartą bylos nagrinėjimo metu išreiškė aiškią poziciją, jog bylinėjimasis yra nepagrįstas, reikalavimai yra iš esmės nepagrįsti, siūlė ginčą išspręsti taikiai arba netęsti bylinėjimosi, tačiau net ir gavusi ekspertizės aktą ieškovė norėjo bylinėtis; iki ieškinio pareiškimo buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal ieškovės pareiškimą dėl galimai suklastoto J. A. M. parašo, tačiau ji vis vien reiškė reikalavimą dėl ekspertizės paskyrimo; ekspertizės išvada teisme buvo gauta 2017 m. sausio 3 d., 2017 m. vasario 8 d. parengiamajame posėdyje ieškovės atstovas nurodė, kad ieškovė ginčys teismo ekspertizės aktą ir prašys skirti pakartotinę ekspertizę, ir tik vėliau ieškovė ieškinio atsisakė.
2. Teismai, netinkamai taikydami CPK 98 straipsnio 2 dalį ir Rekomendacijų nuostatas, padarė nepagrįstą išvadą, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra per didelės. Atsakovų patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, jas apskaičiuojant buvo atsižvelgta į bylos sudėtingumą, suteiktų teisinių paslaugų skaičių ir sugaištą laiką. Rengti atsiliepimai į ieškinį ir patikslintą ieškinį nebuvo analogiški, buvo rengti ir kiti procesiniai dokumentai, teiktos teisinės konsultacijos, buvo rengiamasi teismo posėdžiams. Dėl ieškovės nepagrįstai teikiamų ieškinių atsakovai negali finansiškai nukentėti.
3. Teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, suformuotos CPK 94 straipsnio 1 dalies ir 98 straipsnio 2 dalies taikymo ir aiškinimo klausimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2009 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2009; 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010; 2014 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-542/2014).
16. Ieškovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo palikti apeliacinės instancijos teismo nutartį nepakeistą, o skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
1. Teismai, nustatydami atsakovams priteistiną bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydį, objektyviai ir visapusiškai įvertino visas bylos aplinkybes, bylos nesudėtingumą, aplinkybę, kad ieškinio atsisakymas buvo pareikštas parengiamojo posėdžio metu (t. y. byla nebuvo nagrinėjama iš esmės), vadovavosi Rekomendacijomis ir sąžiningumo bei protingumo kriterijais. Rekomendacijos nustato maksimalius užmokesčio už advokato paslaugas dydžius, kurie gali būti taikomi advokatui teikiant paslaugas ypač sudėtingose (ir ilgai nagrinėjamose bylose, esant daugetui reikalavimų, atliekant daug procesinių veiksmų ir esant kitoms sąlygoms) bylose, o nagrinėjama byla tokia nebuvo.
2. Ieškovė, reikšdama ieškinį, nepiktnaudžiavo jai įstatymo suteiktomis procesinėmis teisėmis. Aplinkybę, kad atsakovas galimai neteisėtai perleido savo motinai žemės sklypus, ir nagrinėjamo ieškinio pareiškimą, be kita ko, nulėmė atsakovo veiksmai reiškiant teismui pareiškimą dėl tariamai J. A. M. asmeninio testamento pripažinimo. Šis pareiškimas teismo buvo atmestas. Be to, kitoje byloje teismas tenkino ieškovės ieškinį atsakovui dėl daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo. Šios aplinkybės suteikė ieškovei pagrindą manyti, kad atsakovas neteisėtais būdais siekia užvaldyti visą J. A. M. turtą. Nutraukiant ikiteisminį tyrimą nebuvo atlikta J. A. M. parašo ekspertizė, todėl ieškovė, siekdama išsiaiškinti žemės sklypų perleidimo aplinkybes ir pareikšdama ieškinį, elgėsi sąžiningai ir teisėtai.
17. Trečiasis asmuo atsiliepimo į atsakovų kasacinį skundą CPK 351 straipsnyje nustatytu terminu ir tvarka nepateikė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės

18. CPK 79 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Remiantis CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktu, prie išlaidų, susijusių su bylos nenagrinėjimu, be kitų, priskiriamos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.
19. Bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles reglamentuoja CPK 93 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą; pagal 3 dalį, teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos; šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.
20. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, reglamentuoja CPK 94 straipsnis. Remiantis šio straipsnio 1 dalimi, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
21. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant CPK 94 straipsnio nuostatas, išaiškinta, kad, civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija, lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. Pagal CK 1.1, 6.263 straipsnius kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, tačiau taip pat jis turi vadovautis ir teisingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014).
22. Kadangi bylą nutraukus vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis), tai pareikštų reikalavimų sumažinimas savo esme prilygsta bylos dalies, dėl kurios reikalavimai sumažinti, išsprendimui kitos šalies naudai, nes jai neteks atsakyti pagal tuos reikalavimus, kurių ji atsisakė. Taikant CPK 94 straipsnio 1 dalį, įvertinamos reikalavimo pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastys: ar jo atsisakyta dėl svarbių priežasčių, ar jų nenurodant, ar dėl to, kad kita šalis juos patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Vienai šaliai pareiškus didelės sumos reikalavimą, nuo kurio gindamasi kita šalis patyrė bylinėjimosi išlaidų, atsisakyta reikalavimų dalis paprastai turėtų būti laikoma sprendimu, priimtu kitos šalies naudai, išskyrus atvejus, kai pirminio dydžio reikalavimo pareiškimą lėmė jos elgesys (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-167-915/2016 31 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
23. Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, kad konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis tiek CPK 94 straipsnio 1 dalimi, tiek 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo 93 straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375-916/2015).
24. Nagrinėjamu atveju civilinė byla buvo nutraukta ieškovei atsisakius ieškinio. Dėl šios priežasties, remiantis CPK 94 straipsnio 1 dalimi ir nurodyta kasacinio teismo praktika, sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, turi būti įvertintas ieškovės procesinis elgesys viso bylos nagrinėjimo metu ir priežastys, nulėmusios tiek ieškinio pareiškimą, tiek jo atsisakymą, taip pat priežastys, dėl kurių susidarė šalių bylinėjimosi išlaidos. Be to, taip pat turi būti atsižvelgta į tai, kad ieškinio atsisakymas ir civilinės bylos nutraukimas šiuo atveju prilyginamas bylos išsprendimui atsakovų naudai, nes jiems neteks atsakyti pagal ieškovės pareikštus reikalavimus (žr. šios nutarties 22 punktą).
25. Pirmosios instancijos teismas, priėmęs ieškinio atsisakymą ir nutraukęs civilinę bylą, priteisė atsakovams bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, tačiau prašomą priteisti jų dydį sumažino. Nors teismas nutartyje nepateikė aiškios išvados dėl ieškovės procesinio elgesio, tačiau iš viso nutarties turinio ir priteisto sumažinto bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydžio matyti, kad teismas iš esmės ieškovės elgesį proceso metu laikė tinkamu.
26. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atsakovų atskiruosius skundus, pateikė išsamius argumentus dėl ieškovės procesinio elgesio tiek reiškiant ieškinį, tiek jo atsisakant, taip pat įvertino priežastis, nulėmusias ieškinio atsisakymą. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė tinkamai įgyvendino įstatymo jai suteiktas procesines teises.
27. Atsakovai, nesutikdami su minėta teismų išvada, kasaciniame skunde teigia, kad ieškovės elgesys viso proceso metu turėtų būti pripažintas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, nes ji pareiškė aiškiai nepagrįstą ieškinį ir ne laiku pasinaudojo teise atsisakyti ieškinio.
28. Teisėjų kolegija pažymi, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis reiškia naudojimąsi procesine teise ne pagal jos paskirtį. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra objektyvus elgesys, kuris nustatomas remiantis objektyviais išoriniais jo pasireiškimo požymiais.
29. Kasacinio teismo išaiškinta, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį nustatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę, įtvirtintą CPK 95 straipsnyje. Ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnyje, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, bet tam tikrais atvejais gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-404-969/2017 63 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
30. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017 65 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
31. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė, prieš kreipdamasi į teismą su nagrinėjamu ieškiniu dėl J. A. M. įgaliojimo ir atsakovų sudaryto dovanojimo sandorio nuginčijimo, kreipėsi į teisėsaugos institucijas su skundu dėl galimo atsakovo sukčiavimo ar kitų nusikalstamų veiksmų. Tačiau Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato 2015 m. liepos 2 d. nutarimu ikiteisminį tyrimą atsisakyta pradėti, nenustačius nusikalstamos veikos požymių.
32. Teisėjų kolegija nesutinka su kasacinio skundo argumentu, kad teisėsaugos institucijos atsisakymas pradėti ikiteisminį tyrimą patvirtina akivaizdų ieškovės ieškinio nepagrįstumą ir jos piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Vien aplinkybė, jog buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą baudžiamojo proceso tvarka, savaime nereiškia, kad ieškovė neturėjo teisės kreiptis į teismą ir savo, kaip ji pati manė, pažeistas teises ginti civilinio proceso tvarka. Pažymėtina, kad, remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsniu, CPK 5 straipsniu, ieškovė turi įstatymo garantuojamą teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos, kuri negali būti ribojama teisėsaugos institucijų priimamais sprendimais.
33. Aplinkybė, kad šiuo konkrečiu atveju nebuvo nustatyti nusikalstamos veikos požymiai, savaime nereiškia sandorių teisėtumo civilinės teisės prasme, taip pat nereiškia, kad jų teisėtumas negalėjo būti tikrinamas civilinio proceso priemonėmis. Be to, iš nutarimo turinio matyti, kad prieš atsisakant pradėti ikiteisminį tyrimą buvo apklausti liudytojai, apžiūrėti įgaliojimas ir dovanojimo sutartis, tačiau šiuose dokumentuose esančių parašų tikrumas nebuvo tikrinamas specialiomis priemonėmis, grafologinė rašysenos ekspertizė nebuvo paskirta. Dėl šios priežasties ieškovė, turėdama abejonių dėl minėtų sandorių teisėtumo ir dokumentuose esančių J. A. M. parašų tikrumo, turėjo teisę kreiptis į teismą ir pareikšti ieškinį dėl sandorių nuginčijimo.
34. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, sprendžiant dėl ieškovės elgesio reiškiant ieškinį tinkamumo, taip pat turi būti įvertintas ir pačių atsakovų elgesys. Bylos duomenys patvirtina, kad nagrinėjamas teisminis ginčas tarp šalių nebuvo pirmas ir vienintelis. Dėl J. A. M. turto tarp šalių kilo nesutarimų ir šie buvo sprendžiami teismine tvarka.
35. Prienų rajono apylinkės teismas 2014 m. kovo 27 d. nutartimi, vėliau palikta nepakeista Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 30 d. nutartimi, atmetė atsakovo pareiškimą dėl asmeninio J. A. M. testamento patvirtinimo. Šioje byloje kaip suinteresuotas asmuo dalyvavo ir ieškovė, ji prieštaravo dėl atsakovo pareiškimo ir prašė jo netenkinti. Taigi iš esmės minėtoje byloje buvo priimtas ieškovei palankus sprendimas.
36. Be to, Prienų rajono apylinkės teismas 2016 m. vasario 12 d. sprendimu, vėliau paliktu nepakeistu Kauno apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. nutartimi, tenkino ieškovės ieškinį, pareikštą atsakovui dėl daikto, priklaususio J. A. M., išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo. Abiejų civilinių bylų išnagrinėjimas ieškovės naudai galėjo suteikti jai pagrindą tikėtis ir palankaus teismo sprendimo nagrinėjamu atveju.
37. Teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, leidžiančių daryti išvadą, kad paduodama ieškinį ieškovė šia teise naudojosi ne pagal jos paskirtį, aiškiai suprasdama ieškinio nepagrįstumą.
38. Sprendžiant dėl ieškovės elgesio tinkamumo atsisakant ieškinio, t. y. ar ji įstatymo jai suteikta teise atsisakyti ieškinio pasinaudojo laiku ir tinkamai, pažymėtina, kad ekspertizės aktas pirmosios instancijos teisme buvo gautas 2017 m. sausio 3 d., teisėjo rezoliucija prie bylos jis buvo pridėtas 2017 m. sausio 4 d. Po ekspertizės akto gavimo ir civilinės bylos atnaujinimo teismo posėdis įvyko 2017 m. vasario 8 d., o ieškinio ieškovė atsisakė 2017 m. vasario 17 d. prašymu. Atkreiptinas dėmesys į tai,  kad ekspertizės išvados dėl J. A. M. parašų tikrumo nėra vienareikšmės, nes ekspertizės akte nurodyta, kad nėra galimybės nustatyti, ar įgaliojimą pasirašė pats J. A. M. ar kitas asmuo; įgaliojime vardinius įrašus padarė asmuo, kuris J. A. M. vardu parašė 2005 m. pareiškimą Išlaužo apylinkės agrariniams skyriui ir 2006 m. vasario 21 d. raštą Kauno apskrities viršininkui; nustatyti to, ar notarės registro 2 lape pasirašė J. A. M. ar kitas asmuo, negalima. Taigi ieškovei reikėjo laiko tinkamai susipažinti su ekspertizės akte nurodytomis išvadomis ir apsvarstyti savo procesinio elgesio variantus bei tokio elgesio galimus teisinius padarinius. Dėl nurodytų priežasčių nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovė delsė atsisakyti ieškinio ir šia teise pasinaudojo ne laiku ar netinkamai.
39. Nenustačius ieškovės nesąžiningumo pareiškiant ieškinį ar jo atsisakant, nėra teisinio pagrindo jos elgesį pripažinti piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis.
40. Atsakovai kasaciniame skunde taip pat teigia, kad, atsižvelgiant į tai, jog jų prašomų atlyginti bylinėjimosi išlaidų dydis neviršija ir net nesiekia Rekomendacijose nurodytų maksimalių galimų priteisti dydžių, teismams nebuvo pagrindo jo mažinti.
41. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
42. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. Nr. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 1 punkte nustatyta, kad šios rekomendacijos nustato civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalų dydį.
43. Remiantis Rekomendacijų 2 punktu, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes.
44. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad taikant Rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus reikėtų vadovautis jų visuma ir nesant pakankamo pagrindo neišskirti kaip reikšmingų vieno ar keleto iš jų. Reikia įvertinti, kurie kriterijai gali būti pagrindas padidinti, o kurie – sumažinti priteisiamas išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-647-248/2015).
45. Taigi nurodyti kriterijai, esant tam tikroms konkrečioms kiekvienos bylos aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į joje teikiamų teisinių paslaugų apimtį bei pobūdį, gali sudaryti pagrindą priteisti tiek didesnį, negu Rekomendacijose nurodytą maksimalų bylinėjimosi išlaidų dydį, tiek mažesnį šių išlaidų dydį, net jeigu jis ir nesiekia maksimalaus Rekomendacijose nurodyto dydžio. 
46. Nagrinėjamu atveju teismai, teisėjų kolegijos vertinimu, sumažindami atsakovams priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį, atsižvelgė į visus Rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus (bylos sudėtingumą, atstovų teiktų procesinių dokumentų kiekį, atstovavimo teisme laiką ir kt.) ir juos tinkamai įvertino. Teisėjų kolegija neturi pagrindo juos įvertinti kitaip, negu tai padarė teismai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad byloje buvo ginčijamas atsakovų tarpusavyje sudarytas sandoris, atsakovų pozicijos dėl ieškinio pagrįstumo buvo vienodos, jų atstovų rengiami procesiniai dokumentai ir juose nurodyti argumentai dėl ieškinio pagrįstumo buvo labai panašūs, be to, atsakovai yra giminės, todėl jie privalėjo tinkamai įvertinti būtinybę samdyti du atskirus atstovus, o ne vieną. Vien aplinkybė, kad atsakovai nesutinka su jiems priteistų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydžiu, nereiškia, kad teismai netinkamai taikė kasaciniame skunde nurodomas proceso teisės normas.
47. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas priėmė teisėtą nutartį, ją naikinti remiantis kasacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3 dalis).

Dėl kasaciniame teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų

48. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1, 2, 3 dalys, 98 straipsnio 1 dalis).
49. Ieškovė prašo priteisti 250 Eur išlaidų advokato pagalbai, patirtų rengiant atsiliepimą į kasacinį skundą, atlyginimą, pateikė šias išlaidas patvirtinančius dokumentus. Prašoma priteisti suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 7, 8.14 punktuose nustatyto dydžio. Dėl šios priežasties ieškovei iš atsakovų lygiomis dalimis priteistina visa prašomų atlyginti patirtų atstovavimo išlaidų suma – 250 Eur, t. y. po 125 Eur iš kiekvieno.
50. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. pažymą kasacinis teismas turėjo 11,75 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Netenkinus kasacinio skundo, šios bylinėjimosi išlaidos valstybei lygiomis dalimis priteistinos iš atsakovų, t. y. po 5,87 Eur iš kiekvieno (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Palikti Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 18 d. nutartį nepakeistą.

Priteisti ieškovei M. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovų K. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir N. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) po 125 (vieną šimtą dvidešimt penkis) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Priteisti iš atsakovų K. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir N. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei po 5,87 Eur (penkis Eur 87 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai              Alė Bukavinienė

              Janina Januškienė

              Antanas Simniškis