Civilinė byla Nr. 2A-382/2012
Procesinio sprendimo kategorijos: 52.3, 36.1
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. kovo 6 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Milašienės ir Gintaro Pečiulio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Fiksta“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 11 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas, civilinėje byloje Nr. 2-1528-104/2011 pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Alstama“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Fiksta“ dėl skolos, delspinigių, palūkanų priteisimo ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Fiksta“ priešieškinį bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei ,,Atstama“ dėl reikalavimo teisių perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir skolos pagal rangos sutartį sumažinimo.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovas BUAB „Alstama“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB ,,Fiksta“ 92 940,25 Lt skolos, 16 479,24 Lt delspinigių, 6 proc. metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti ir kitas bylinėjimosi išlaidas. Vėliau ieškovas reikalavimą dėl skolos sumažino iki 43 381,04 Lt. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi ieškovui UAB „Alstama“ iškelta bankroto byla, administratoriumi paskirtas Jonas Uselis. Administratorius, patikrinęs įmonės sutartis, buhalterinės apskaitos duomenis, nustatė, kad UAB „Alstama“ ir UAB „Fiksta“ 2009 m. vasario 5 d. sudarė rangos sutartį, pagal kurią ieškovas turėjo atlikti apdailos darbus 148 297 Lt sumai. Ieškovas darbus atliko tinkamai ir laiku, 2009 m. vasario 28 d. išrašyta PVM sąskaita faktūra, kurią parašu patvirtino UAB „Fiksta“ direktorius Rimantas Klemka, tačiau atsakovas UAB ‚,Fiksta“ už atliktus darbus atsiskaitė tik iš dalies ir liko skolingas 43 381, 04 Lt, nes pagal sutarties nustatytus terminus ir sąlygas sumokėjo tik dalį sutarties kainos – 29 000 Lt, o 75 915,57 Lt sumokėjo pavėlavęs. Pagal statybų rangos sutarties 6.5.4.1 p., atsakovas su ieškovu turėjo atsiskaityti ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo PVM sąskaitos faktūros gavimo, t. y. iki 2009 m. kovo 30 d. Pagal statybų rangos sutarties 10.3 p, atsakovas įsipareigojo ieškovui mokėti 0,1 proc. dydžio delspinigius nuo neapmokėtos sumos, delspinigių suma 2010 m. sausio 21 d. sudaro 16 479,24 Lt. Ieškovas taip pat nurodė, kad tarp ieškovo ir atsakovo 2009 m. liepos 15 d. buvo pasirašyta reikalavimo teisių perleidimo sutartis, pagal kurią ieškovas atsakovui perleido reikalavimo teisę į UAB „Agrobiznis“ 129 559,21 Lt sumai. Atsakovas įsipareigojo šią sumą sumokėti iki 2009 m. lapkričio 15 d., tačiau įsipareigojimų iki galo neįvykdė ir sumokėjo tik 80 000 Lt, likusi dalis – 49 559,21 Lt liko neapmokėta. Atsakovui 2009 m. rugsėjo 9 d. išsiųstas pranešimas, kuriame ieškovas nurodė, kad nesulaukus atsiskaitymo, bus kreipiamasi į teismą, tačiau atsakovas į pranešimą nereagavo. Ieškovas patikslintu ieškiniu nurodė, kad atsakovas UAB „Fiksta“ 2011 m. sausio 25 d. sumokėjo ieškovui BUAB „Alstama“ 28 000 Lt sumą pagal 2009 m. liepos 5 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartį, todėl ieškovas atsisakė likusio reikalavimo 21 559,21 Lt sumai (49 559,21 Lt – 28 000 Lt) pagal 2009 m. liepos 15 d. reikalavimo perleidimo sutartį.
Atsakovas UAB „Fiksta“ priešieškiniu prašė pripažinti negaliojančia 2009 m. liepos 15 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartį, sudarytą tarp ieškovo ir atsakovo bei sumažinti ginčo statybos rangos sutarties sudarytos 2009 m. vasario 5 d. tarp ieškovo ir atsakovo darbų kainą nuo 148 297 Lt iki 104 916,57 Lt, t.y. 43 380,43 Lt dydžio pinigų suma. Teismo posėdžio 2011 m. sausio 27 d. metu, atsakovas atsisakė nuo reikalavimo pripažinti negaliojančia 2009 m. liepos 15 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartį ir prašė sumažinti statybos darbų kainą pinigų suma, kuri sudaro statybos darbų trūkumus, t. y. 43 380,43 Lt suma, kuri būtų skirta ieškovo atliktų darbų trūkumų pašalinimui. Nurodė, kad atlikus statybos darbus pagal 2009 m. vasario 5 d. statybos rangos sutartį, 2009 m. vasario mėnesį ieškovas išrašė atsakovui atliktų darbų aktą Nr. 1, jo pagrindu išrašė pažymą ir 2009 m. vasario 28 d. PVM sąskaitą faktūrą ALT Nr. 0000581 iš viso 148 296 Lt sumai. Tačiau vėliau paaiškėjo statybos darbų trūkumai. Statybos darbų trūkumams nustatyti buvo sudarytas 2009 m. gegužės 19 d. defektavimo aktas ir prie jo pridėta sąmata, iš kurios matyti, kad nustatyta statybos darbų trūkumų suma sudaro 43 380,43 Lt. Dėl šios priežasties atsakovas nesumokėjo ieškovui dalies statybos darbų kainos, kuri sudaro sąmatoje nurodytą trūkumams pašalinti reikalingą pinigų sumą. Kadangi ieškovas atsisakė pašalinti nustatytus statybos darbų trūkumus, nesutiko atlyginti jų pašalinimo išlaidų, atsakovas nesumokėjo jam atitinkamos statybos darbų kainos dalies. Iškėlus ieškovui bankroto bylą tapo akivaizdu, kad trūkumai nebus pašalinti. Dėl netinkamo rangos sutarties įvykdymo atsakovas įgijo teisę reikalauti sumažinti statybos darbų kainą pinigų suma, kuri sudaro statybos darbų trūkumus, t. y. 43 380,43 Lt suma, kuri būtų skirta ieškovo atliktų darbų trūkumų pašalinimui.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. vasario 11 d. spendimu patikslintą ieškinį patenkino: priteisė ieškovui iš atsakovo 43 380,43 Lt skolos ir 16 479,24 Lt delspinigių (iš viso 59 859,67 Lt) ir 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos 59 860,28 Lt nuo bylos teisme iškėlimo dienos (2010-02-24) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; priėmė ieškovo atsisakymą nuo reikalavimo priteisti 21 559,21 Lt pagal reikalavimo perleidimo 2009 m. liepos 15 d. sutartį ir šią civilinės bylos dalį nutraukė; priteisė ieškovui iš atsakovo 3 000 Lt atstovavimo išlaidų; priėmė atsakovo atsisakymą nuo reikalavimo pripažinti negaliojančia 2009 m. liepos 15 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartį, ir šią civilinės bylos dalį nutraukė; atsakovo reikalavimą sumažinti 2009 m. vasario 5 d. statybos rangos sutarties darbų kainą 43 380,43 Lt suma atmetė; įpareigojo Valstybinę mokesčių inspekciją atsakovui grąžinti 75 proc. sumokėto 2010 m. gegužės 19 d. mokėjimo nurodymu Nr. 32554 žyminio mokesčio sumą – 1 078 Lt; priteisė iš atsakovo į valstybės biudžetą 1 796 Lt žyminio mokesčio ir 13,40 Lt pašto išlaidų.
Teismas, remdamasis bylos medžiaga nustatė, kad ieškovas, kaip rangovas, ir atsakovas, kaip užsakovas, 2009 m. vasario 5 d. sudarė rangos sutartį Nr. FR 2009-02-05, pagal kurią ieškovas turėjo per sutartyje nustatytą terminą atlikti statybos darbus ir juos priduoti atsakovui, o atitinkamai atsakovas – priimti tinkamai atliktus darbus bei atsiskaityti už juos sutartyje nustatyta tvarka ir terminais (sutarties 2.1 p.). Pagal byloje pateiktą lokalinę sąmatą, sutartimi numatytų atlikti darbų kaina sudaro 148 297 Lt. Pagal sutarties sąlygas, rangovas, atlikęs statybos darbus, privalėjo juos priduoti užsakovui, o šis, juos priėmęs, išrašyti ieškovui PVM sąskaitą faktūrą, kuri atsakovo turėjo būti apmokėta per 30 kalendorinių dienų nuo minėtos sąskaitos gavimo dienos. Atsakovas pasirašė atliktų darbų aktą Nr. 1, pagal kurį, atliktų darbų suma sudaro 148 296,41 Lt. Atitinkamai ieškovas 2009 m. vasario 28 d. išrašė atsakovui PVM sąskaitą faktūrą 148 296,61 Lt, kuri buvo pasirašyta atsakovo atstovo. Atsakovas pagal sutarties nustatytus terminus ir sąlygas sumokėjo tik dalį sutarties kainos – 29 000 Lt, 75 915,57 Lt sumokėjo pavėlavęs, o 43 381,04 Lt liko skolingas. Pagal šalių sudarytos rangos sutarties 10.3 p, atsakovas įsipareigojo ieškovui mokėti 0,1 proc. dydžio delspinigius nuo neapmokėtos sumos, pagal ieškovo pateiktą delspinigių skaičiavimo lentelę, delspinigių suma sudaro 16 479,24 Lt. Teismas konstatavo, kad kadangi atsakovas darbus priėmė, tačiau atsiskaitė nepilnai, tai iš atsakovo priteistina skola ir delspinigiai (CK 6.681 str. 1 d.). Teismas nurodė, kad atsakovo argumentai dėl atliktų darbų trūkumų negali būti pagrindu netenkinti ieškovo reikalavimą, dėl to, kad priimant darbus, atsakovas jokių pastabų dėl darbų kokybės nepareiškė, todėl darytina išvada, jog ieškovas tinkamai atliko, o atsakovas priėmė ieškovo tinkamai atliktus darbus. Atsakovo pateiktas 2009 m. gegužės 19 d. sudarytas defektinis aktas Nr. 09-1, nepasirašytas ieškovo, todėl teismo teigimu, negali būti laikomas objektyviu įrodymu, patvirtinančių darbų trūkumus, nes ieškovas šio fakto nepripažįsta (CK 6.662 str.). Teismas nurodė, kad iš šalių sudarytos sutarties matyti, jog šalys susitarė dėl darbų trūkumų pašalinimo garantijos laikotarpiu, apie atsiradusius trūkumus atsakovas privalėjo raštu informuoti ieškovą, šalys privalėjo sudaryti defektų užfiksavimą ir pašalinimo aktą, o kilus ginčui defektų atžvilgiu, šalys privalėjo ginčą spręsti sudarydamos 3-jų asmenų komisiją (po vieną kiekvienos šalies atstovą), ir komisijos išvada privaloma abiems šalims (sutarties 9 p.) Kadangi atsakovas nepateikė nei privalomo pranešimo apie darbų trūkumus ieškovui, nei abiejų šalių pasirašyto defektų užfiksavimo ir pašalinimo aktą, nei 3-jų asmenų komisijos (po vieną kiekvienos šalies atstovą) išvados, tai teismas konstatavo, kad atsakovas neįrodė ieškovo darbų trūkumų fakto. Taip pat teismas nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2009 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi UAB „Alstama“ iškėlė bankroto bylą, o iškėlus įmonės bankroto bylą, pradeda veikti draudžiamosios Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (10 str.) nuostatos, kuriomis uždraudžiamas visų finansinių prievolių, įskaitant palūkanas ir mokesčius, mokėjimas, pagal šių įstatyminių normų prasmę po bankroto bylos iškėlimo yra negalimas ir skolininkų bei kreditorių savitarpio reikalavimų įskaitymas, nes tokiais veiksmais būtų pažeidžiami kitų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesai. Todėl teismas sprendė, kad negalimas ir tarpusavio skolos įskaitymas, jeigu ir būtų įrodytas darbų trūkumai. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas konstatavo, kad ieškovo reikalavimas dėl 43 381,04 Lt priteisimo yra pagrįstas ir teisėtas, o atitinkamai atsakovo UAB „Fiksta“ priešieškinio reikalavimas - sumažinti 2009 m. vasario 5 d. statybos rangos sutarties darbų kainą 43 380,43 Lt suma, atmestinas. Taip pat teismas nurodė, kad pagal šalių sudarytos rangos sutarties 10.3 p, atsakovas UAB „Fiksta“ įsipareigojo ieškovui mokėti 0,1 proc. dydžio delspinigius nuo neapmokėtos sumos, pagal ieškovo pateiktą delspinigių skaičiavimo lentelę, delspinigių suma sudaro 16 479,24 Lt, kurios priteistinos iš atsakovo, taip pat iš atsakovo priteistinos 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos teisme iškėlimo dienos (2010-02-24) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.210 str. 2 d. ).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovas UAB ,,Fiksta“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 11 d. sprendimo dalį, kuria: priteista ieškovui iš atsakovo 43 380,43 Lt skolos ir 16 479,24 Lt delspinigių, 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; atmestas atsakovo reikalavimas sumažinti 2009 m. vasario 5 d. statybos rangos sutarties darbų kainą 43 380,43 Lt suma ir šiose dalyse priimti naują sprendimą – atmesti ieškinio reikalavimus priteisti 43 380,43 Lt skolos, 16 479,24 Lt delspinigių, 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, sumažinti 2009 m. vasario 5 d. statybos rangos sutarties darbų kainą nuo 148 297 Lt iki 104 916,57 Lt, t. y. 43 380,43 Lt dydžio suma, kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovo atsakovo naudai bylinėjimosi išlaidas. Skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismo sprendimu buvo netinkamai nustatyta aplinkybė, kad priimant ieškovo atliktus darbus, atsakovas jokių pastabų dėl darbų kokybės nereiškė. Statybos darbų trūkumai paaiškėjo vėliau, jau po atliktų darbų perdavimo atsakovui. Ieškovo atliktų darbų trūkumai buvo pastebėti garantinio laikotarpio metu. Atsakovas, pastebėjęs atliktų darbų trūkumus, kreipėsi į ieškovą prašydamas sudaryti defektinį aktą bei pašalinti išaiškėjusius statybos darbų trūkumus. Ieškovas į atsakovo prašymą nereagavo, statybos darbų trūkumų nepašalino ir neatlygino jų šalinimo išlaidų. Ieškovas taip pat atsisakė pasirašyti defektinį aktą. Kadangi ieškovas nebendradarbiavo su atsakovu, atsisakė pasirašyti aktą, apie tai buvo padaryta žyma defektiniame akte. Ieškovui vengiant nustatyti darbų defektus, buvo sudaryta trijų asmenų komisija į kurią buvo įtrauktas ir ieškovo atstovas – įmonės direktorius. Nepaisant to, ieškovo atstovas nesutiko pasirašyti komisijos narių sudaryto defektinio akto. Aktas nepasirašytas ieškovo atstovo dėl ieškovo kaltės, todėl parašo nebuvimas akte nesumažina akto įrodomosios galios. Ieškovas neginčijo defekto akto galiojimo, nepateikė šį faktą paneigiančių įrodymų, todėl yra galiojantis. Ieškovui iškėlus bankroto bylą, akivaizdu, kad ieškovas statybos darbų trūkumų neištaisys. Todėl atsakovui nebeliko kito pasirinkimo kaip tik reikalauti statybos darbų kainos sumažinimo.
2. Neteisingas teismo argumentas, kad atsakovas priešieškiniu prašo ieškovo ir atsakovo tarpusavio reikalavimų įskaitymo, kuris negalimas ieškovui iškėlus bylą. Atsakovo materialinis teisinis reikalavimas grindžiamas CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kuris numato rangovo atsakomybę už netinkamos kokybės daiktą bei suteikia teisę užsakovui jo pasirinkimu reikalauti atitinkamai sumažinti darbų kainą. Atsakovo prašymas sumažinti darbų kainą nesusijęs su tarpusavio reikalavimų įskaitymo institutu, numatytu CK 6.130 straipsnio 1 dalyje. Statybos darbų kainos mažinimas negali būti laikomas įskaitymu, kadangi mažinant darbų kainą, priešpriešiniai reikalavimai neatsiranda ir tuo labiau jie nėra įskaitomi.
3. Teismas, priimdamas sprendimą, nepagrįstai netaikė CK 1.131 straipsnio 1 dalies, CK 6.73, 6.258, 6.228 straipsnių nuostatų, bei nepagrįstai iš atsakovo priteisė 16 479,24 Lt delspinigių. CK 1.125 straipsnio 5 dalis nustato 6 mėnesių ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl netesybų pareikšti. Ieškovas prašo priteisti netesybas už laikotarpį nuo 2009 m. kovo 31 d. iki 2010 m. sausio 21 d. Atsakovas prašė taikyti ieškinio senaties terminą ieškovo reikalavimui dėl netesybų, todėl ieškovo reikalavimas priteisti netesybas už laikotarpį didesnį nei 6 mėnesiai turėjo būti atmestas, taikant CK 1.131 straipsnio 1 dalį. Netesybos nuo nesumokėtos skolos dalies, t. y. 43 381,04 Lt, už 6 mėnesių laikotarpį sudaro 7 809 Lt. Be to, šalių sudarytoje sutartyje numatytas 0,1 proc. dydžio delspinigių tarifas yra neprotingai didelis. Protingas netesybų dydis sudaro 0,02 proc. Teismas sprendime nenurodė motyvų, dėl kurių delspinigių priteisimui netaikyta ieškinio senatis, taip pat nespręstas neprotingai didelių netesybų klausimas.
Ieškovas BUAB ,,Alstama“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 11 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo, kad:
1. Teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovas neįrodė priešieškinyje nurodomų statybos darbų trūkumų, jų realumo, faktinio buvimo, neįrodė šių trūkumų pobūdžio, apimties bei nepateikė minėtų trūkumų pašalinimo išlaidas pagrindžiančių dokumentų. Jokio rašytinio pranešimo apie užfiksuotus trūkumus bei defektinio akto atsakovas ieškovui nepateikė. Ieškovas ginčijamą sumą yra sulaikęs be pagrindo pažeidžiant kitų kreditorių interesus.
2. Teismas tinkamai aiškino ir taikė CK nuostatas dėl delspinigių priteisimo. Šalių sudarytos rangos sutarties nuostatos dėl delspinigių yra nenuginčytos ir galiojančios.
IV. Apeliacinio teismo argumentai
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, taip pat visais atvejais patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.).
Dėl darbų kainos sumažinimo
Nagrinėjamu atveju ginčas yra kilęs iš rangos teisinių santykių.
Rangos sutartimi kvalifikuojama sutartis, kuria viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (CK 6.644 str. 1 d.). Rangos sutarties šalių teisės ir pareigos turi priešpriešinį pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Atnava“ v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-235/2005; 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB If P&C Insurance AS v. UAB ,,Įrengimas“, bylos Nr. 3K-3-516/2009). Vienos rangos sutarties šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas.
Byloje nustatyta, kad šalys 2009 m. vasario 5 d. sudarė rangos sutartį Nr. FR 2009-02-05, pagal kurią ieškovas turėjo per sutartyje nustatytą terminą atlikti statybos darbus ir juos priduoti atsakovui, o atsakovas – priimti tinkamai atliktus darbus bei atsiskaityti už juos sutartyje nustatyta tvarka ir terminais (sutarties 2.1 p.). Pagal rangos sutartį numatytų atlikti statybos darbų kaina šalių buvo sulygta 148 297 Lt (Sutarties 6 p.). Šalių sudarytoje sutartyje buvo numatyta, kad rangovas, atlikęs statybos darbus, privalo juos priduoti užsakovui, o užsakovas juos priėmęs, apmokėti rangovo išrašytą PVM sąskaitą faktūrą per 30 kalendorinių dienų nuo minėtos sąskaitos gavimo dienos (Sutarties 6.5.4.1 p.). Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas 2009 m. vasario 28 d. išrašė atsakovui PVM sąskaitą faktūrą 148 296,61 Lt sumai, kuri buvo pasirašyta atsakovo atstovo (b. l. 26). Byloje nėra ginčo, kad atsakovas ieškovui sumokėjo tik dalį skolos už jo atliktus rangos sutartimi nustatytus statybos darbus ir 43 381,04 Lt liko skolingas. Tačiau atsakovas priešieškiniu prašo sumažinti ginčo statybos rangos sutarties sudarytos 2009 m. vasario 5 d. tarp ieškovo ir atsakovo darbų kainą nuo 148 297 Lt iki 104 916,57 Lt, t.y. 43 380,43 Lt dydžio pinigų suma, motyvuodamas tuo, kad darbai buvo atlikti su trūkumais ir tai paaiškėjo po darbų perdavimo – priėmimo akto pasirašymo, tačiau garantiniu laikotarpiu, todėl atsakovui nekyla pareiga juos apmokėti.
Rangovo atsakomybė už darbų kokybę išlieka ir pasibaigus statybos rangos sutarčiai. Įstatyme nustatyta rangovo atliktų darbų kokybės garantija – rangovas, jeigu ko kita nenustato statybos rangos sutartis, per visą garantinį laiką užtikrina, kad statybos objektas atitinka normatyvinių statybos dokumentų nustatytus rodiklius ir yra tinkamas naudoti pagal sutartyje nustatytą paskirtį (CK 6.697 str. 1 d.). Kasacinio teismo nutartyse akcentuojama, kad tokio ginčo atveju užsakovas privalo įrodyti defektų faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB Panevėžio statybos trestas v. UAB AK ,,Aviabaltika”, bylos Nr. 3K-3-652/2004; 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB If P&C Insurance AS v. UAB ,,Įrengimas“, bylos Nr. 3K-3-516/2009).
Užsakovas, įgyvendindamas teisę reikšti rangovui reikalavimus dėl atliktų darbų trūkumų, gali naudotis specialiaisiais užsakovo teisių gynimo būdais (CK 6.665 str.), inter alia, atitinkamai sumažinti darbų kainą. Kai rangovas reiškia reikalavimą užsakovui sumokėti už atliktus rangos darbus, o užsakovas tokį reikalavimą ginčija remdamasis darbų trūkumais, teismas turi tirti, ar užsakovas tinkamai įvykdė pareigą priimti ir apžiūrėti darbų rezultatą, ar reikalavimas dėl darbų trūkumų pareikštas laikantis įstatyme nustatytų terminų, kitas reikšmingas aplinkybes, su kuriomis įstatymas ar šalių sutartis sieja rangovo atsakomybę už atliktų darbų trūkumus ir atitinkamai spręsti, ar užsakovas turi teisę reikalauti sumažinti darbų kainą.
Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas pasirašė atliktų darbų aktą Nr. 1, pagal kurį, atliktų darbų suma sudaro 148 296,41 Lt, bei 2009 m. vasario 28 d. PVM sąskaitą faktūrą (b. l. 26, 27) ir jokių pretenzijų atsakovui nereiškė. Pagal šalių susitartas taikyti Bendrąsias statybos sutarčių sąlygas, apie atsiradusius trūkumus (defektus) užsakovas privalėjo raštu informuoti rangovą, šalys privalėjo sudaryti trūkumų (defektų) užfiksavimo ir pašalinimo aktą, o tuo atveju jeigu tarp šalių kiltų ginčas dėl trūkumų (defektų) atsiradimo bei garantinių rangovo įsipareigojimų galiojimo konkretaus trūkumo (defekto) atžvilgiu, šalys šį ginčą įsipareigojo spręsti sudarydamos komisiją ne mažiau kaip iš 3 asmenų, kurioje būtų po vieną kiekvienos šalies atstovą (Sutarties 9.4, 9.6, 9.7 p.). Atsakovas nepateikė duomenų, kad jis pranešė ieškovui apie jo teigimu nustatytus darbų trūkumus.
Atsakovo pateiktas 2009 m. gegužės 19 d. sudarytas defektinis aktas Nr. 09-1 nėra pasirašytas ieškovo, jame tik atsakovo atstovo pažymėta, kad ieškovas atsisakė pasirašyti šį aktą. Tačiau bylos duomenimis nepaneigti ieškovo atsiliepime į ieškinį nurodyti argumentai, kad apie minėtą defektinį aktą jis sužinojo tik šios bylos nagrinėjimo metu. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovo pateiktas 2009 m. gegužės 19 d. defektinis aktas Nr. 09-1 negali būti laikomas objektyviu įrodymu, patvirtinančių darbų trūkumus ir esant nurodytoms aplinkybėms darytina išvada, kad atsakovas neįrodė ieškovo darbų defektų faktą. Dėl to nėra pagrindo tenkinti atsakovo reikalavimą sumažinti darbų kainą.
Dėl sutartinių delspinigių priteisimo
Šalių 2009 m. vasario 5 d. sudarytos rangos sutarties Nr. FR 2009-02-05 10.3 punktu atsakovas įsipareigojo ieškovui mokėti 0,1 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną nuo vėluojamos apmokėti atliktų darbų kainos. Atsakovas skunde nurodo, kad šalių sudarytoje sutartyje numatytas 0,1 proc. dydžio delspinigių tarifas yra neprotingai didelis ir, vadovaujantis CK 6.73 straipsnio 2 dalimi bei CK 6.258 straipsnio 3 dalimi, turėtų būti sumažintas iki 0,02 procentų. CK 6.73 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Pagal kasacinio teismo praktiką teismas, nustatydamas, ar pagal CK 6.73 straipsnį yra pagrindas netesybas pripažinti neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio netesybos mažintinos, turėtų vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, įvertinti visas reikšmingas šiam klausimui spręsti bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.) ir stengtis nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Kaduva“ v. UAB „Okadeta“, bylos Nr. 3K-3-401/2008; 2007 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Škotijos firma „Forthmill Limited“ v. UAB „Pakrijas, bylos Nr. 3K-3-85/2007 ir kt.). Toks vertinimas turi būti atliekamas kiekvienoje individualioje byloje. Priklausomai nuo faktinės situacijos tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Dėl to ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos. Todėl atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad pagal teismų praktiką mažinant aiškiai per dideles netesybas yra priteisiami 0,02 proc. dydžio delspinigiai.
Šiuo atveju apeliantas nepagrindė argumentų dėl aiškiai per didelių delspinigių. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šios konkrečios prievolės pobūdį, skolos dydį, sutarties laisvės principą, sprendžia, kad nėra pagrindo mažinti delspinigių dydžio, nes šiuo konkrečiu atveju jie nelaikytini neprotingai dideliais.
Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentu, kad CK 1.125 straipsnio 5 dalis nustato 6 mėnesių ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl netesybų pareikšti. Kadangi ieškiniams dėl delspinigių išieškojimo yra taikomas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas, todėl atsakovui prašant jį taikyti, delspinigiai turi būti priteisiami ne daugiau kaip už 180 dienų laikotarpį iki ieškinio pareiškimo. Ieškinį ieškovas pareiškė 2010 m. sausio 22 d., todėl turi teisę į delspinigių priteisimą už paskutinių šešių mėnesių laikotarpį iki pareiškiant ieškinį, kurie sudaro 7 809 Lt. Dėl nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo dalis dėl delspinigių priteisimo pakeičiama.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Iš dalies patenkinus apeliacinį skundą atitinkamai pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 str. 5 d.). Kadangi ieškinys iš esmės yra patenkintas, ieškovui iš atsakovo priteistos atstovavimo išlaidos paliekamos nepakeistos (CPK 93 str. 4 d.). Proporcingai pareikštiems ir patenkinamiems piniginiams reikalavimams iš atsakovo priteistina 1536 Lt žyminio mokesčio ir 12 Lt pašto išlaidų valstybei. Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleidžiama įmonė, kuriai iškelta bankroto byla, o kiti dalyvaujantys byloje asmenys – už tokiose bylose paduotus apeliacinius skundus. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas, paduodamas apeliacinį skundą yra sumokėjęs 1 796 Lt žyminį mokestį, nuo kurio mokėjimo, kaip minėta, yra atleistas. Todėl atlikus atsakovo sumokėto žyminio mokesčio bei priteisto žyminio mokesčio įskaitymus, atsakovui grąžintina 248 Lt sumokėto žyminio mokesčio.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 3 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 11 d. sprendimą pakeisti.
Panaikinti sprendimo dalį, kuria priteista ieškovui BUAB ,,Alstama“ iš atsakovo UAB ,,Fiksta“ 16 479,24 Lt delspinigių.
Priteisti ieškovui BUAB ,,Alstama“ iš atsakovo UAB ,,Fiksta“ 7 809 Lt delspinigių.
Panaikinti sprendimo dalį, kuria priteista iš atsakovo UAB ,,Fiksta“ į valstybės biudžetą 1 796 Lt žyminio mokesčio ir 13,40 Lt pašto išlaidų.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją atsakovui UAB ,,Fiksta“ grąžinti 248 Lt žyminio mokesčio sumokėto 2011-03-14 mokėjimo nurodymu Nr. 2165.
Teisėjai Alė Bukavinienė
Danutė Milašienė
Gintaras Pečiulis