Civilinė byla Nr. e2A-1746-852/2020
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-30019-2019-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.2; 2.4.2.9.1;
2.6.10.5.2.8
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2020 m. spalio 20 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Čėsnienės, Andriaus Veriko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Renatos Volodko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. J. ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimų panaikinimo, tretieji asmenys O. J. ir 534-oji daugiabučio namo savininkų bendrija.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas V. J. (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) Panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija, atsakovė) 2019 m. rugsėjo 4 d. surašytą savavališką statybos aktą Nr. SSA-00-190904-00018, 2019 m. rugsėjo 5 d. surašytą privalomąjį nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD-00-190905-00016; 2019 m. rugsėjo 5 d. surašytą privalomąjį nurodymą Nr. PNSSP-00190905-00020 pašalinti savavališkos statybos padarinius; 2) Priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad nesutinka su atsakovės priimtais sprendimais, nes jo atlikti darbai nelaikytini savavališka statyba. Paaiškino, kad pakeitė seną neveikiančią šildymo (kondicionavimo) sistemą, kuri buvo įrengta iki jam įsigyjant butą. Šią sistemą reikėjo keisti, nes pro stogą skverbėsi drėgmė. Kitos techninės galimybės šildyti butą, adresu (duomenys neskelbtini), nėra, kaip tik kondicionieriais. Buto šildymas yra gyvybiškai reikalingas jame gyvenantiems žmonėms, įskaitant nepilnamečius vaikus. Ieškovas paaiškino, kad gyvenamajame bute yra atlikęs dvi ekspertizes, antstolio pagalba konstatavęs faktines aplinkybes, taip pat nuolat raštu ir žodžiu prašęs namo bendrijos spręsti problemą dėl stogo tvarkymo, tačiau situacija nebuvo išspręsta. Ieškovo teigimu, atsakovė priimtų sprendimų dėl neteisėtos statybos nepagrindė įrodymais ir nemotyvavo. Atsakovės sprendimai yra neproporcingi, nes įpareigojimas pašalinti šildymo prietaisus reiškia, kad butas liktų be šilumos šaltinio. Atsakovė neatsižvelgė į individualias aplinkybes, kad name, adresu (duomenys neskelbtini), nesant alternatyvios šildymo sistemos, didelė dalis butų šildomi kondicionieriais, kurie įrengti ta pačia tvarka, kaip ir ieškovo bute. Nurodė, kad atsakovės priimtas nurodymas nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų yra perteklinis ir priimtas visiškai neišanalizavus individualios ieškovo buto situacijos.
2. Atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu prašė civilinę bylą dalyje dėl savavališkos statybos akto panaikinimo nutraukti, o kitus ieškovo ieškinio reikalavimu atmesti. Paaiškino, kad savavališkos statybos aktas nėra individualus administracinis aktas. Jame yra fiksuojamos tik nustatytos savavališkos statybos faktinės aplinkybės, kurių pagrindu viešojo administravimo subjektai priima atitinkamus sprendimus, pats savavališkos statybos aktas nesukelia ieškovui teisinių pasekmių, todėl civilinė byla šioje dalyje nutrauktina. Taip pat paaiškino, kad privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius surašė, ištyrus 534-oji daugiabučio namo savininkų bendrijos skundą dėl daugiabučiame name pakeistos šildymo sistemos, t.y. vietoje buvusio elektrinio šildymo savavališkai įrengtos oras-vanduo šildymo sistemos, kuri galimai gadina namo stogo konstrukciją. Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, daugiabutis gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra šildomas elektros prietaisais, taip pat yra įregistruotas vietinis centrinis šildymas. Atsakovė paaiškino, kad pagal Statybos įstatymo (toliau – SĮ) 27 straipsnio 1 dalies 5 punktą, leidimas reikalingas atlikti statinio paprastąjį remontą, kai keičiama pastato išvaizda, išskyrus atvejus, kai būtina atlikti statybos darbus, reikalingus avarijos grėsmei, jos ar stichinės nelaimės padariniams pašalinti. Nurodė, kad ieškovo pateiktuose eksperto R. S. atlikto daugiabučio gyvenamojo namo techninio vertinimo išvadose nėra nurodyta, kad eksperto nustatytai stogo būklei įtakos turėjo sena kondicionavimo sistema, o pateiktuose pasiūlymuose dėl stogo konstrukcijų sutvarkymo nėra nurodyta, kad ant stogo turi būti keičiami/įrengiami ginčo kondicionieriai. Pažymėjo, kad namo stogas yra bendrojo naudojimo objektas, todėl, prieš pradedant vykdyti kondicionierių įrengimo ant bendrojo namo stogo darbus, reikalinga gauti daugumos namo bendrasavininkų pritarimą. Šiuo atveju ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai nepatvirtina ieškinyje išdėstytų argumentų, kad į butą besiskverbiant vandeniui nuo stogo, patalpos išdžiovinimas ir šildymas yra realiai įmanomas tik ant stogo įrengtų kondicionierių pagalba. Atsakovė taip pat nesutiko su ieškovo argumentais, kad buvo pakeista sena kondicionavimo sistema. Remiantis ieškovo pateikta eksperto R. S. 2016 m. spalio 7 d. atliktu stogo techniniu vertinimu ir fotofiksacijos nuotrauka, matyti, kad kondicionierių ant gyvenamojo namo stogo 2016 metais nebuvo, nors 2017 m. sausio 24 d. įrangos/atliktų darbų priėmimo-perdavimo akte nurodyta, kad adresu (duomenys neskelbtini), buvo vykdyti senos kondicionieriaus sistemos demontavimo darbai. Pažymėjo, kad buvo patikrinta gyvenamojo namo nuotrauka, fiksuota 2012 m. Google žemėlapyje, pagal kurią kondicionierių ant gyvenamojo namo stogo nebuvo. Nustačius, kad ieškovo atliktam gyvenamojo namo paprastam remontui reikalingas leidimas atlikti statinio paprastąjį remontą, o jo nesant ir nesant objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog ginčo remontas buvo atliktas avarijos grėsmei ar stichinės nelaimės padariniams pašalinti, mano, kad ieškovui pagrįstai buvo surašyti ginčijami administraciniai aktai. Pažymėjo, kad Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas įstatymo viršenybės principas viešojo administravimo subjektams eliminuoja diskrecijos teisę, todėl atsakovės įgaliojimai dėl administracinių aktų surašymo ieškovui yra griežtai reglamentuojami įstatymo. Aplinkybė, jog ne kartą buvo kreiptasi į daugiabučio namo bendriją dėl gyvenamojo namo stogo remonto būtinybės, nepaneigia atsakovės savavališkos statybos aktu nustatytų faktinių aplinkybių ir to, kad neturint statybą leidžiančio dokumento ant gyvenamosios paskirties pastato šlaitinio stogo buvo sumontuoti du kondicionierių išoriniai įrenginiai. Ieškovas neįrodė, kad atsakovė negalėjo ir neturėjo teisės priimti skundžiamų sprendimų. Atsakovė taip pat nesutiko su ieškovo argumentais, kad priimtas privalomasis nurodymas nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų užkerta kelią remontuoti dėl daugiabučio namo pastato bendrijos neveikimo atsiradusius padarinius. Pažymėjo, kad pagal Priežiūros įstatymo 13 straipsnio 4 dalį, savavališkos statybos atveju privalomasis nurodymas nevykdyti jokių statybos darbų yra surašomas iki bus pašalinti savavališkos statybos padariniai, o įstatymas nenumato išimčių, kad toks nurodymas neturėtų būti surašytas. Be to, atsakovė pažymėjo, kad 2019 m. rugsėjo 23 d. patikrinimo aktu, atsakovė jau buvo nustačiusi, jog skundžiamas 2019 m. rugsėjo 5 d. nurodymas yra įvykdytas, todėl jo panaikinimas nesukeltų ieškovui teisinių pasekmių.
3. Trečiasis asmuo O. J. atsiliepimu prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad palaiko ieškinyje išdėstytus argumentus. Papildomai pažymėjo, kad daugiabučio namo bendrijos valdymo organai nevykdo savo pareigų prižiūrėti namo stogo būklę, todėl į gyvenamąsias patalpas nuolat skverbiasi vanduo ir drėgmė, kurią būtina šalinti norint gyventi bute.
4. Trečiasis asmuo 534-oji daugiabučio namo savininkų bendrija prašė ieškinį atmesti ir priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad sutinka su atsakovės išdėstytais argumentais dėl ieškovo reikalavimo panaikinti 2019 m. rugsėjo 4 d. savavališkos statybos aktą Nr. SSA-00-190904-00018, todėl teismas ieškinio šioje dalyje neturėtų tenkinti. Ieškovas ieškinyje išdėstytų argumentų dėl senos kondicionavimo sistemos pakeitimo į naują sistemą nepagrindė jokiais objektyviais įrodymais, todėl ieškinys atmestinas. Paaiškino, kad ieškovas, įsigijęs butą, ginčo įrenginius neteisėtai sumontavo 2016 m. pabaigoje, nesuderinęs su bendrija ir namo gyventojais, tačiau tikėtinai dėl nekokybiškai atliktų darbų į butą patekdavo vanduo. Teigia, kad dėl šių aplinkybių ieškovas ir kelia pretenzijas daugiabučio namo bendrijai pareikštame ieškinyje. Pažymėjo, kad iki 2016 m. ant namo stogo nebuvo įrengta jokių įrenginių. Šią aplinkybę patvirtina ir paties ieškovo pateiktas 2016 m. specialisto R. S. parengtas šlaitinio stogo techninis įvertinimas. Pateikto techninio įvertinimo 5 puslapyje nurodyta, kad namo šlaitinį stogą vizualiai apžiūrėjo įvertinimą surašęs specialistas, tačiau nė vienoje techninio įvertinimo dalyje nėra nurodyta, kad ant namo stogo buvo sumontuotos sistemos oras-vanduo. Atkreipė dėmesį, kad pagal darytas specialisto foto nuotraukas taip pat nėra užfiksuota įrengtų šildymo sistemų. Nurodė, kad ieškovo bute, kaip ir visuose kituose butuose, šildymas užtikrinamas elektra. Tai, kad ieškovas savavališkai įrengė kondicionavimo sistemą ant stogo, vertintina kaip ieškovo rizikos prisiėmimas su visomis iš to galinčiomis atsirasti pasekmėmis, o taip pat stogo sugadinimu, jo techninių charakteristikų praradimu. Trečiasis asmuo nurodė, kad ieškovas tik 2019 m. lapkričio 7 d. pateikė bendrijai prašymą, kuriuo prašė duoti sutikimą įsirengti šildymo ir vėsinimo sistemą pagal G. J. parengtą paprasto remonto aprašą Nr. LA123-6-PRA-ŠVOK, t.y. tą patį projektą, kurį ieškovas pateikė teismui kartu su 2020 m. sausio 20 d. prašymu dėl rašytinių įrodymų prijungimo. Ieškovas bendrijai pateikė šį prašymą jau po to, kai atsakovė surašė jam privalomus nurodymus bei po to, kai pats ieškovas pateikė teismui ieškinį. Paaiškino, kad 2016 m. ieškovas, atlikęs remonto darbus ant stogo, juos atliko be konkretaus projekto, darbai atlikti be bendrasavininkų ir namo bendrijos sutikimo, o pats ieškovas 2019 m. lapkričio 7 d. raštu pripažįsta padarytus teisės pažeidimus, bandydamas juos taisyti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. liepos 16 d. sprendimu nusprendė ieškovo ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo 16,17 Eur atsakovei Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos ir 1000 trečiajam asmeniui 534-osios daugiabučio namo savininkų bendrijai bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
6. Teismas nustatė, kad 2016 m. specialistas R. S. atliko daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) (ties butu Nr. (duomenys neskelbtini)), įrengto šlaitinio stogo techninį įvertinimą. Padarė išvadą, kad pastato stogai neatitinka norminių reikalavimų, yra neprižiūrėti, namo šlaitinėje stogo konstrukcijoje neįrengtas natūralus stogo konstrukcijos vėdinimas, įrenginėjant stogo lietaus sistemą buvo pažeisti pagrindiniai šlaitinių stogo technologiniai įrengimo principai ir kt. Siūlė sutvarkyti šlaitinių stogo vėdinimą, pakeisti, perkloti šilumos izoliaciją, sutvarkyti stogelius, perdaryti židinių kaminus. Ieškovas 2016 m. spalio 25 d. raštu kreipėsi į 534-ąją daugiabučio namo savininkų bendriją, prašydamas imtis priemonių pastato stogo konstrukcijos avarinei būklei šalinti. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamentas 2017 m. vasario 23 d. statinio techninės priežiūros patikrinimo aktu Nr. A357-38/17(2.9.2.8-UK9) nustatė, kad namo stogo konstrukcija galimai neatitinka šlaitinių stogų konstrukcinių reikalavimų ir įpareigojo 534-ąją daugiabučio namo savininkų bendriją atlikti akte nurodytų defektų remontą. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamentas 2018 m. liepos 25 d. raštu Nr. A51-63042/18(3.3.10.2-U) nustatė, kad bendrija nepašalino anksčiau nustatytų defektų, nes į daugiabučio namo butą Nr. (duomenys neskelbtini) patenka vanduo ir įpareigojo bendriją patikrinti bendrojo naudojimo konstrukcijų, besiribojančių su namu, techninę būklę bei nustatyti vandens pratekėjimo priežastis ir jas pašalinti (el. b. l. 20–21, t. I). Specialistas R. S. 2018 m. pakartotinai atliko daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) (ties butu Nr. (duomenys neskelbtini)), įrengto šlaitinio stogo techninį įvertinimą. Specialistas nustatė iš esmės tuos pačius trūkumus kaip ir 2016 m. techniniame įvertinime. Papildomai nurodė, kad didėja grėsmė stogo būklei tapti avarine bei pasiūlė iš esmės tuos pačius sprendimo variantus kaip ir 2016 m. techniniame įvertinime. Ieškovas 2019 m. rugsėjo 30 d. išsiuntė 534-ajai daugiabučio namo savininkų bendrijai pakartotinį reikalavimą, kuriuo prašė suorganizuoti namo savininkų bendrijos susirinkimą ir spręsti klausimus dėl stogo remonto darbų. Remiantis atsakovės pateiktais duomenimis, 534-oji daugiabučio namo savininkų bendrija 2018 m. gruodžio 10 d. skundu kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos, prašydama įspėti ieškovą dėl nekokybiškai veikiančių įrenginių ant namo stogo bei prašydama atkreipti dėmesį dėl savavališkų statybos darbų. Atsakovė persiuntė skundą nagrinėti Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, kuri raštu Nr. A51-/19(3.3.2.26E-UK nustatė, kad ieškovas įrengė įrenginius neturint statybos leidimo atlikti šildymo sistemos keitimo darbus. Atsakovė 2019 m. rugsėjo 4 d. priėmė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-00-190904-00018, kuriuo buvo konstatuota savavališka statyba adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad savavališkai, neturint statybą leidžiančio dokumento ant gyvenamosios paskirties pastato šlaitinio stogo, virš buto Nr. (duomenys neskelbtini), sumontuoti du kondicionierių išoriniai įrenginiai. Taip pat teismas nustatė, kad 2019 m. rugsėjo 5 d. atsakovė priėmė privalomąjį nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD-00-190905-00016, kuriuo įpareigojo nevykdyti jokių gyvenamosios paskirties pastato adresu (duomenys neskelbtini), remonto darbų, išskyrus tuos, kurie būtini atlikti šalinant savavališkos statybos padarinius. Atsakovė 2019 m. rugsėjo 5 d. taip pat priėmė privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-00-190905-00020, kuriuo ieškovas buvo įpareigotas išardyti savavališkai pastatytas statinio dalis ir jeigu būtina sutvarkyti statybvietę: išardyti savavališkai, neturint statybą leidžiančio dokumento, ant gyvenamosios paskirties pastato šlaitinio stogo virš buto Nr. (duomenys neskelbtini) sumontuotus du kondicionierių išorinius įrenginius. Teismas nustatė, kad atsakovės 2019 m. rugsėjo 23 d. privalomojo nurodymo nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų įvykdymo patikrinimo aktu Nr. PNSDP-00-190923-00025 konstatuota, kad 2019 m. rugsėjo 5 d. privalomasis nurodymas nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD-00-190905-00016 yra įvykdytas. Civilinėje byloje 2020 m. vasario 10 d. ieškovas pateikė papildomus įrodymus, patvirtinančius, jog 2019 m. lapkričio 7 d. teikė 534-oji daugiabučio namo savininkų bendrijai prašymą duoti sutikimą atlikti darbus pagal teikiamą projektą. Nurodė, kad UAB „Inžinerinė infrastruktūra“ inžinierius G. J. parengė paprastojo remonto aprašą Nr. LA123-6-PRA-ŠVOK, pagal kurį numatyta ieškovo bute įrengti šildymo ir vėsinimo sistemos įrenginius. Prašė ne vėliau kaip iki 2019 m. lapkričio 27 d. duoti rašytinį sutikimą dėl minėtų darbų atlikimo, tačiau 534-oji daugiabučio namo savininkų bendrija 2019 m. lapkričio 25 d. raštu atsisakė suteikti sutikimą.
7. Teismas įvertinęs šalių paaiškinimus, konstatavo, kad į ieškovo butą, esantį (duomenys neskelbtini), patenka drėgmė galimai dėl netinkamai įrengto namo stogo bei savalaikio namo stogo remonto darbų neatlikimo ar papildomų įrengtų konstrukcijų ant stogo. Tačiau teismas pažymėjo, kad šioje civilinėje byloje nagrinėja tik ieškovo pareikštus reikalavimus dėl atsakovės priimtų privalomųjų nurodymų panaikinimo ir neturi pagrindo išeiti už pareikšto ieškinio ribų.
8. Teismas pažymėjo, kad, ieškovo teigimu, jo atlikti darbai nelaikytini savavališka statyba, nes buvo pakeista sena, neveikianti šildymo sistema. Tačiau teismas vertino, kad tokie ieškovo argumentai nėra pagrįsti. Remiantis paties ieškovo pateiktu 2016 m. specialisto R. S. atlikto daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), ties butu Nr. (duomenys neskelbtini), įrengto šlaitinio stogo techninio įvertinimu, iš jo 19 puslapio matyti, kad 2016 m. senų ir keistinų kondicionierių ant namo stogo nėra. Pagal atsakovės pateiktą 2012 m. Google žemėlapyje fiksuotą foto nuotrauką, kondicionierių ant gyvenamojo namo stogo irgi įrengta nebuvo. Tai, kad ant gyvenamojo namo stogo anksčiau nebuvo įrengti kondicionieriai, patvirtina gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), buto Nr. (duomenys neskelbtini), gyventojai rašytiniais paaiškinimais ir 2016 m. rudenį stogo remontą atlikęs darbininkas. Todėl teismas sprendė, kad ant namo stogo ties (duomenys neskelbtini) butu jokia sena šildymo sistema nebuvo keista, o būtent ieškovas įrengė naujai du kondicionierius ant bendro naudojimo daugiabučio gyvenamojo namo stogo.
9. Teismas nurodė, kad pagal SĮ 2 straipsnio 58 dalį, statinio paprastasis remontas (atitinka Civilinio kodekso (toliau – CK) sąvoką „einamasis remontas“) – statyba, kurios tikslas – atnaujinti statinį jo nerekonstruojant ar kapitališkai neremontuojant. Vadovaujantis SĮ 27 straipsnio 1 dalies 5 punktu, statybą leidžiantys dokumentai yra leidimas atlikti statinio paprastąjį remontą išduodamas aplinkos ministro nustatytais atvejais statinio paprastajam remontui mieste, konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kultūros ir aplinkos ministrų nustatytais atvejais kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje ar kitoje teritorijoje – kai keičiama pastato išvaizda, išskyrus atvejus, kai būtina skubiai atlikti statybos darbus, reikalingus avarijos grėsmei, jos ar stichinės nelaimės padariniams pašalinti. Atsižvelgiant į tai, teismas vertino, jog norint atlikti statinio paprastąjį remontą yra reikalingas leidimas, kurį turi teisę išduoti Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, t.y. atsakovė, o šiuo atveju duomenų, kad ieškovas būtų kreipęsis į atsakovę su prašymu dėl leidimo išdavimo civilinėje byloje nėra. Teismas pažymėjo, kad nė vienoje ieškovo pateiktoje namo stogo techninio įvertinimo išvadoje ar Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento 2017 m. vasario 23 d. statinio techninės priežiūros patikrinimo akte Nr. A357-38/17(2.9.2.8-UK9) nėra konstatuota, kad gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), stogo būklė būtų avarinė ar dėl įvykusios stichinės nelaimės yra būtinybė nedelsiant atlikti paprastąjį statinio remontą. Ieškovas taip pat nepateikė jokių kitų objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad egzistuoja visos sąlygos pripažinti gyvenamojo namo stogą avariniu pagal Statybos techninio reglamento STR 1.03.01:2016 „Statybiniai tyrimai. Statinio avarija“ 1 priede nustatytus kriterijus. Civilinėje byloje taip pat nėra duomenų, patvirtinančių SĮ 27 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytų išimčių buvimą. Įvertinus išdėstytas aplinkybes ir teisės aktų nuostatas, teismas sprendė, kad ieškovas atliko statinio paprastąjį remontą nesant išankstinio atsakovės leidimo tokiam remontui atlikti. Todėl, teismo vertinimu, atsakovė pagrįstai 2019 m. rugsėjo 4 d. savavališkos statybos aktu Nr. SSA-00-190904-00018 konstatavo, kad ant gyvenamosios paskirties pastato šlaitinio stogo, virš buto Nr. (duomenys neskelbtini), sumontuoti du kondicionierių išoriniai įrenginiai neturint statybą leidžiančio dokumento. Remiantis išdėstytu, teismas taip pat vertino, jog nėra pagrindo panaikinti 2019 m. rugsėjo 5 d. privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-00-190905-00020.
10. Teismas nurodė, kad pagal CK 4.75 straipsnio 1 dalį, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. CK 4.85 straipsnio 1 dalis numato, kad sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų, priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip. Kiekvieno buto ir kitų patalpų savininkas turi vieną balsą. Pagal minėtas nuostatas, ieškovas, prieš kreipdamasis dėl leidimo atlikti statinio paprastąjį remontą, turėjo kreiptis į daugiabučio namo gyventojus ir 534-oji daugiabučio namo savininkų bendriją dėl sutikimo gavimo atlikti bendro naudojimo gyvenamojo namo stogo paprastąjį remontą, tačiau byloje nėra duomenų, jog ieškovas dėl leidimo gavimo būtų kreipęsis į minėtus asmenis. Ieškovas pateikė teismui 2019 m. lapkričio 7 d. prašymą Nr. 1, teiktą 534-oji daugiabučio namo savininkų bendrijai dėl sutikimo gavimo, tačiau šis prašymas buvo pateiktas jau pastačius du kondicionierius ant gyvenamojo namo stogo ir po atsakovės priimtų ginčijamų sprendimų.
11. Teismas taip pat kaip nepagrįstus atmetė ieškovo argumentus, kad pašalinus įrengtus kondicionierius nėra jokios kitos galimybės šildyti gyvenamąjį butą. Teismas pažymėjo, kad remiantis 2018 m. gruodžio 14 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu, pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), yra šildomas elektros prietaisais.
12. Teismas nustatė, kad atsakovė atliko patikrinimą ir 2019 m. rugsėjo 23 d. privalomojo nurodymo nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų įvykdymo patikrinimo aktu Nr. PNSDP-00-190923-00025 konstatavo, kad 2019 m. rugsėjo 5 d. privalomasis nurodymas nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD-00-190905-00016 yra įvykdytas. Todėl teismas sprendė, kad nėra pagrindo panaikinti šį skundžiamą aktą.
13. Teismas konstatavo, kad skundžiami administraciniai aktai negali būti naikinami ir Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais, t.y. dėl to, kad jie yra:1) neteisėti iš esmės, tai yra savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams; 2) neteisėti dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas viešojo administravimo subjektas; 3) neteisėti dėl to, kad juos priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros.
14. Teismas paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgus į tai, kad ieškinys atmestas, ieškovo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo teismas netenkinos. Atsakovei priteisė 16,17 Eur bylinėjimosi išlaidų už sunaudotą kurą, atvykstant iki Vilniaus miesto apylinkės teismo. Trečiajam asmeniui teismas priteisė 1000 Eur išlaidų už advokato pagalbą, laikydamas, kad tokios išlaidos atitinka šios bylos sudėtingumą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
15. Ieškovas V. J. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį tenkinti visiškai. Apeliantas nurodo, kad nesutinka su teismo vertinimu, jog skundžiami viešojo administravimo subjekto priimti administraciniai aktai buvo priimti laikantis nustatytų procedūrų, t.y. kad jie negali būti naikinami remiantis ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu. Paaiškina, kad atsakovė (jos darbuotojai) net nesilankė ieškovo bute adresu (duomenys neskelbtini), kuris yra šildomas ginčo kondicionierių pagalba. Neapsilankius ieškovui priklausančiame bute atsakovė negalėjo patikrinti ir nepatikrino visų objektyvių priežasčių, dėl kurių kondicionieriai buvo įrengti, įskaitant SĮ 27 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytų aplinkybių. Kaip nurodė atsakovės atstovė teismo posėdžio metu, daugiabutis namas buvo apžiūrėtas tik iš išorės ir buvo remtasi viešų registrų duomenimis. Apeliantas taip pat mano, kad skundžiami sprendimai yra visiškai nemotyvuoti, apsiribota tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, kas be kita ko papildomai pagrindžia neišsamų ir neteisėtai pasyvų institucijos veikimą. Šiuo konkrečiu atveju atsakovė nesiaiškino aplinkybių viseto, o nustatęs vienintelę aplinkybę, kad šiuo metu kondicionieriai yra pakabinti, o iš ankstesnių Google sistemos fotonuotraukų jų nesimato – konstatavo pažeidimą. Atsakovė nesiaiškino, kodėl kondicionierius įrenginėjusi kompanija nurodė, kad keičiama sena sistema, o ne montuojama nauja. Sprendimų neteisėtumą įrodo ir tai, kad atsakovė neatliko tyrimo. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu negalėjo paaiškinti, kodėl netirtos individualios situacijai aplinkybės, o objektas apžiūrėtas tik iš išorės. Apeliantas taip pat mano, kad šiuo atveju buvo pagrindas taikyti SĮ 27 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytą išimtį, kai statybą leidžiantys dokumentai nereikalingi, jeigu būtina skubiai atlikti statybos darbus, reikalingus avarijos grėsmei jos ar stichinės nelaimės padariniams pašalinti. Ieškovo vertinimu jis privalėjo skubiai imtis priemonių savo gyvenamosioms patalpoms šildyti. Teismas neteisingai sprendė, kad ieškovas turi galimybę kitaip šildyti patalpas. Paaiškina, kad elektros prietaisai yra tik mažesnėje dalyje buto, t.y. grindinis šildymas (vonia, koridorius). Be to, byloje yra pateikti duomenys, kad didžioji dalis daugiabučio namo gyventojų šildosi kondicionieriais ir tai yra viena populiariausių šildymo sistemų name adresu (duomenys neskelbtini). Apeliantas teigia, kad remonto darbus jis turėjo atlikti nedelsiant, nes bendrija tokių darbų neatliko net ir po to, kai jis kreipėsi dėl jų atlikimo. Skubius statybos darbus reikėjo atlikti šalinant avarijos ar stichinės nelaimės padarinius. Specialistas R. S. savo 2016 m. spalio 27 d. pateiktuose ekspertiniuose vertinimuose nurodė, kad „Besikaupiantis kondensatas ir pastoviai besiskverbianti pro stogą atmosferinė drėgmė neigiamai veikia stogo konstrukcijas, kurios vietomis jau pradėjo pūti“. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad siekiant taikyti SĮ 27 straipsnio 1 dalies 5 punkto išimtis būtina konstatuoti, jog daugiabutis namas yra avarinės būklės. Apeliantas teigia, kad susidariusi situacija turėjo būti skubiai išspręsta, ir kad kondicionierius jis įrengė ne savavališkai, o tik gavęs specialistų rekomendacijos tai daryti. Apeliantas taip pat prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Atsakovės įsitikinimu, žodinis teismo posėdis byloje reikalingas iš esmės dėl to, jog ieškovas galėtų teismui paaiškinti susidariusią neprotingą situaciją, įskaitant tai, kad kiti namo gyventojai naudoja kondicionierius šildymui, o jam tai daryti draudžiama.
16. Atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu prašo apeliacinio skundo netenkinti. Paaiškina, kad Inspekcija, gavusi 534-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos skundą dėl daugiabučiame name, adresu (duomenys neskelbtini), pakeistos šildymo sistemos: vietoje buvusio elektrinio šildymo savavališkai įrengtos oras-vanduo šildymo sistemos, kurios įrenginiai pakabinti ant namo stogo sienelės ir kuri galimai gadina namo stogo konstrukciją, patikrino Statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ esančius dokumentus ir duomenis, ir nustatė, kad nurodytu adresu nėra Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduoto statybą leidžiančio dokumento tokių statybos darbų atlikimui, patikrino VĮ „Registrų centro“ Nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, kuriame nurodyta, kad daugiabutis gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šildomas elektros prietaisais, įregistruotas vietinis centrinis šildymas. Inspekcijos specialistai 2019 m. sausio 4 d. atliko faktinių duomenų patikrinimą vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), t. y. tikrino daugiabutį namą iš išorės, taip pat buvo ir apelianto bute, kuriame jis surašė ir pateikė Inspekcijos specialistams 2019 m. sausio 4 d. paaiškinimą dėl atliktų statybos darbų. Šio patikrinimo metu nustatyta, kad ant daugiabučio gyvenamojo namo stogo sumontuoti du kondicionierių išoriniai įrenginiai ir surašytas Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. FAK-37(23.31). Inspekcija 2019 m. rugsėjo 4 d. surašė statytojui apeliantui Savavališkos statybos aktą Nr. SSA-00-190904-00018. Inspekcijos nuomone, pirmosios instancijos teismas sprendime, priešingai nei nurodo apeliantas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus pagrįstai konstatavo, kad „civilinėje byloje nėra duomenų, kad ieškovo prašomi panaikinti privalomieji nurodymai savo turiniu prieštarautų aukštesnės galios teisės aktams ar būtų priimti pažeidžiant pagrindines procedūras“. Atsakovė atkreipia dėmesį, kad pats apeliantas ieškinyje įrodinėjęs, kad buvo atlikti senos šildymo sistemos demontavimo darbai ir naujos sistemos montavimo darbai, apeliaciniame skunde pakeitė poziciją nurodydamas, kad įrengė kondicionierius. Apeliantas taip pat teigia, kad „nėra kitos galimybės šildyti butą, apart kondicionieriais, o nurodyti elektros prietaisai yra tik mažesnėje dalyje buto esantis grindinis šildymas (vonia, koridorius)“, tačiau šie argumentai nepagrįsti ir neįrodyti. Atsakovė paaiškina, kad Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas įstatymo viršenybės principas viešojo administravimo subjektams eliminuoja diskrecijos teisę, t. y. veiksmų laisvę veikti ar spręsti kokį nors klausimą savo nuožiūra. Tai reiškia, kad Inspekcijos, kaip viešojo administravimo subjekto, įgaliojimai dėl ginčijamų administracinių aktų surašymo apeliantui yra griežtai reglamentuoti įstatyme. Todėl apelianto argumentai, kad Inspekcija nevertino dėl kokių objektyvių priežasčių buvo įrengti ginčo kondicionieriai, kad dėl bendrijos neveikimo jis siekė pašalinti stichinės nelaimės (lietaus) padarinius, todėl skubiai atliko darbus avarijos grėsmei sumažinti, nepaneigia Inspekcijos savavališkos statybos aktu nustatytų faktinių aplinkybių, kad „savavališkai, neturint statybą leidžiančio dokumento, ant gyvenamosios (trijų ir daugiau butų – daugiabučiai) paskirties pastato (unikalus Nr. 1099-5027-5011) šlaitinio stogo virš buto (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), sumontuoti du kondicionierių išoriniai įrenginiai“, kaip tai nurodyta savavališkos statybos akto priede 2019 m. sausio 8 d. Faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. FAK-37(23.31). Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje pateiktą baigtinį įpareigojimų pašalinti savavališkos statybos padarinius sąrašą, Inspekcija apeliantui pagrįstai surašė privalomąjį nurodymą su įpareigojimu išardyti savavališkai pastatytas (įrengtas, sumontuotas ir pan.) ar perstatytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę, todėl šis apeliantui nustatytas įpareigojimas yra proporcingas ir atitinka statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Inspekcijos nuomone, apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės nepagrindžia, jog skundžiami Inspekcijos priimti administraciniai aktai: savavališkos statybos aktas ir 2019 m. rugsėjo 5 d. privalomieji nurodymai turėtų būti panaikinti bent vienu iš ABTĮ 91 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, t.y. apeliantas neįrodė, kad jie priimti pažeidžiant teisės aktų reikalavimus ir nenurodė, kokiems statybą ir statybos valstybinę priežiūrą reglamentuojantiems teisės aktams, minėti administraciniai aktai prieštarauja bei juos pažeidžia. Taip pat apeliantas neįrodė, kad Inspekcija negalėjo ir neturėjo teisės priimti skundžiamų administracinių sprendimų, kaip ir neįrodė, jog priimant juos tariamai buvo pažeistos jų priėmimo procedūros. Atsakovės įsitikinimu, ieškovas taip pat neįrodė, kad buvo SĮ 27 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyta išimtis, leidžianti atlikti remonto darbus be leidimo. Taip pat apelianto pateikti rašytiniai įrodymai nepatvirtinta jo argumentų, kad į jo butą besiskverbiant vandeniui nuo stogo, buto išdžiovinimas ir šildymas yra realiai įmanomas tik ant stogo įrengtų kondicionierių pagalba.
17. Trečiasis asmuo 534-joji daugiabučio namo savininkų bendrija atsiliepimu prašo apeliacinio skundo netenkinti. Mano, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išnagrinėjo šios bylos faktines aplinkybes, sudarė pakankamai laiko ieškovui teikti bylai reikšmingus įrodymus, bei priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą. Trečiojo asmens nuomone, apelianto apeliaciniame skunde nurodomų argumentų, t.y. faktinio apeliacinio skundo pagrindo, susijusio su atsakovės priimtų sprendimų teisėtumu, nagrinėjimas neįeina į šios bylos teisminio nagrinėjimo ribas, nes ieškovas nesirėmė tokiomis aplinkybėmis pareikštame ieškinyje. Trečiasis asmuo pažymi, kad ieškovas ieškinyje kėlė klausimą dėl atsakovės priimtų sprendimų aiškumo (tačiau taip ir nedetalizuodamas kas būtent jam šiuose sprendimuose yra neaišku), dėl atsakovės priimtų sprendimų proporcingumo (nurodydamas, kad atsakovės priimti sprendimai nėra proporcingi, nes, atsakovės nuomone, jis apskritai negali atlikti jokių darbų, taip pat ir išmontuoti ant stogo sumontuotus įrenginius) ir dėl ieškovo nuomone jam pritaikytos sankcijos neindividualizavimo. Taigi šios bylos nagrinėjimo ribas sudarė būtent tokie ieškovo suformuluoti ieškinio faktiniai pagrindai, tarp kurių nėra suformuluoto ieškinio pagrindo, kuriuo ieškovas ginčija atsakovės priimtus sprendimus dėl to, kad jie buvo priimti netinkamai ištyrus faktines aplinkybes. Be to, ieškovas nepagrįstai teigia, kad atsakovė netyrė faktinių aplinkybių. Paaiškina, kad atsakovės atstovai 2019 m. sausio 8 d. surašė Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FAK-37(23.31) (I tomas, b.l. 174), kuriame nurodyta, kad atsakovės atstovė D. D. 2019 m. sausio 4 d. atliko faktinių duomenų patikrinimą vietoje, adresu (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metu nustatyta, kad ant daugiabučio namo stogo sumontuoti du kondicionieriai. Buto savininkas V. J. paaiškino, kad 2016 m. nusipirko butą, kuriame buvo vietinis grindinis šildymas elektros prietaisais ir kondicionavimo sistema. Atlikta foto fiksacija. Savininkas parašė paaiškinimą, kad 2018 m. gruodžio mėnesį virš savo buvo atlikto stogo remontą. Toliau šiame akte nurodoma, kad prie šio akto pridedamas ieškovo 2019 m. sausio 4 d. pateiktas paaiškinimas. Taigi šis rašytinis įrodymas patvirtina, kad atsakovė dar iki savo procesinių sprendimų priėmimo, kuriuos skundžia apeliantas, analizavo susidariusią situaciją, ją vertino tiek natūroje, tiek atvykus į vietą, tiek bendraujant su ieškovu fiziškai, tiek ir vertinant turimus ir paties ieškovo pateiktus dokumentus. Trečiasis asmuo pažymi, kad ieškovas viso proceso metu buvo nesąžiningas bei siekdamas pateisinti savo neteisėtus veiksmus nuolat keitė savo poziciją byloje. Pirmiausia ieškovas nurodė, kad jis atliko ne naujus kondicionierių įrengimo ant stogo darbus, tačiau neva pakeitė senus, dar iki 2016 m. įrengtus kondicionierius, kuriuos įrengė prieš tai buvęs šio buto savininkas. Trečiasis asmuo su tokiais melagingais apelianto teiginiais nesutiko ir pateikė priešingus įrodymus. Tai, kad ieškovo teiginiai neatitinka tikrovės byloje patvirtino trečiojo asmens atstovas - bendrijos pirmininkas. Be to, tai, kad šie teiginiai neteisingi patvirtinto ir atsakovė, atlikdama tyrimą dėl šių darbų ir nustatęs, kad dar iki apeliantui įsigyjant butą, šių įrenginių ant stogo nebuvo. Be to, tai, kad šie įrenginiai nebuvo įrengti dar iki apeliantui nusipirkus butą, patvirtina ir jo paties pateikti įrodymai, o būtent - jo pateiktas 2016 m. specialisto R. S. parengtas Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), ties butu Nr. (duomenys neskelbtini), įrengto šlaitinio stogo techninis įvertinimas, kurio metu buvo darytos namo stogo foto nuotraukos. Vėliau apeliantas pakeitė savo poziciją, ir 2020 m. sausio 20 d. teismui pateikė naujus rašytinius įrodymus – prašymą teismui, kuriame jis jau teigia, kad jis ėmėsi visų veiksmų, kad būtų apskritai eliminuotas ginčas dėl jo atliktų darbų ant stogo, nurodydamas kad jis 2019 m. lapkričio 7 d. pateikė bendrijai prašymą Nr. 1, kuriuo prašė duoti sutikimą įsirengti šildymo ir vėsinimo sistemą. Dar vėliau ieškovas pradėjo tvirtinti, kad jis darbus atliko be bendrijos sutikimo, nes šiuos darbus buvo būtina atlikti siekiant išvengti avarijos grėsmės, arba likviduoti avarijos ar stichinės nelaimės pasekmes. Apeliantas nurodo, kad trečiasis asmuo nepagrįstai neduoda sutikimo atlikti darbus ir kad neva šis trečiojo asmens leidimo nedavimas patvirtina apelianto teisę vykdyti darbus be sutikimo. Trečiasis asmuo paaiškina, kad šis dokumentas buvo pateiktas tik 2019 m. gale, t.y. jau prasidėjus civilinei bylai. Todėl šis rašytinis įrodymas aktualus šiai bylai tik ta apimtini, kuria jis patvirtina, kad apeliantas kondicionierių įrengimo darbus atliko pažeisdamas teisės aktų nustatytus reikalavimus, t.y. neparengęs darbo projekto ir neturėdamas bendrijos sutikimo. Bendrija paaiškina, kad analizuojant apelianto pateiktą rašytinį įrodymą, matyti, kad ieškovas siekia atlikti buto paprastąjį remontą. Šiame remonto apraše nurodoma, kad buto esama padėtis: butas yra paskutiniame daugiabučio namo aukšte. Šildymas – elektriniai radiatoriai. Karšto vandens ruošimas elektrinių boilerių. Numatoma pakeisti buto elektrinę šildymo sistemą į vandeninį ir orinį šildymą. Pagrindinis šilumos šaltinis šildymui – šilumos siurblys. Taigi šiuo rašytiniu įrodymu ieškovas siekia, ne „legalizuoti“ savo neteisėtai, be projekto atliktus darbus ant daugiabučio namo stogo, o siekia pakeisti buto šildymo sistemą: t.y. vietoje elektrinių radiatorių sumontuoti kitą šildymo sistemą – oras vanduo. Todėl trečiajam asmeniui kilo abejonių dėl tokių darbų legitimumo ir projekto išsamumo, nes šiuo projektu buvo siekiama pakeisti šildymo sistemą. Byloje nėra ginčo ir į bylą yra pateikti rašytiniai įrodymai, kad šis namas yra šildomas elektra, todėl buto šildymo šaltinio pakeitimas turi būti derinamas su atsakingomis institucijomis ir tik esant šių institucijų pritarimui ir atliktam tyrimui galima kalbėti apie darbų pradžią. Trečiais asmuo nesutinka su apelianto teiginiais, kad jis darbus atliko be leidimo, nes šalino avarijos arba stichinės nelaimės padarinius. Jei apeliantas teigia, kad jis darbus atliko dėl gręsiančios avarijos grėsmės, tai jis turėtų į bylą pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Trečiasis asmuo pažymi, kad byloje nėra nė vieno rašytinio įrodymo, kuriame namas būtų pripažintas avariniu. Dar daugiau – byloje atsakove patraukta valstybinė institucija, kuri faktiškai lankėsi vietoje ir kuri neįžvelgė jokių namo ar namo stogo avarijos grėsmių.
18. Trečiasis asmuo O. J. atsiliepime nurodo, kad pilnai palaiko apeliaciniame skunde išdėstytus reikalavimus ir argumentus bei papildomai pažymi, kad su V. J. bei bendru nepilnamečiu vaiku gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Teigia, kad namo bendrijos valdymo organai nevykdo savo pareigų prižiūrėti namo stogo būklę, dėl ko į gyvenamąsias patalpas nuolat skverbiasi vanduo ir drėgmė, kurią būtina šalinti norint gyventi bute. Paaiškina, kad didžioji dalis butų daugiabutyje name adresu (duomenys neskelbtini), yra įsirengę kondicionierius, kuriais šildomos patalpos, tačiau ieškovo ir trečiojo asmens šeimai yra kuriamos dirbtinės kliūtys šildyti patalpas ir naudotis butu, piktybiškai neremontuojamas kiauras stogas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas.
19. Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai ar ne.
20. Šioje byloje ieškovas ginčija viešojo administravimo subjekto priimtus individualaus taikymo administracinius aktus, t.y. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2019 m. rugsėjo 4 d. surašytą savavališkos statybos aktą, 2019 m. rugsėjo 5 d. nurodymą nevykdyti statybos dabų bei 2019 m. rugsėjo 5 d. nurodymą pašalinti neteisėtos statybos padarinius.
21. Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti yra konstatavusi, jog statybos inspekcijos privalomajame nurodyme nurodytų statinių nugriovimas yra susijęs su statinio savininko nuosavybės teisių ribojimu, t. y. civiliniais teisiniais santykiais, todėl pagal analogiją taikytinas SĮ 33 straipsnio 1 dalies 1 punktas, jog tais atvejais, kai į teismą kreipiamasi dėl statybą leidžiančio dokumento galiojimo panaikinimo ir statybos padarinių šalinimo, kai statyba yra pradėta, ginčas yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui (CPK 1 straipsnis, 22 straipsnio 1 dalis) (Specialiosios teisėjų kolegijos 2019 m. spalio 29 d. nutartis byloje Nr. T-75/2019 ir kt.).
22. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi apskųstų administracinių aktų teisėtumą ir pagrįstumą, kaip ir pirmosios instancijos teismas, vertina, jog ieškovo skundžiami administraciniai aktai negali būti naikinami ABTĮ 91 straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais, t.y. dėl to, kad jie yra: 1) neteisėti iš esmės, tai yra savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams; 2) neteisėti dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas viešojo administravimo subjektas; 3) neteisėti dėl to, kad juos priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros.
23. Teismas teisingai nustatė, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos ieškovo skundžiamus administracinius aktus surašė atlikdama statybos valstybinę priežiūrą, t.y. veikdama jai, kaip viešojo administravimo institucijai, įstatymais suteiktos kompetencijos ribose. Pagal SĮ 31 straipsnio 1 dalį, statybos valstybinė priežiūra atliekama Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka, o vadovaujantis Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 8 straipsniu, statybos valstybinę priežiūrą atlieka Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, kuri nustačiusi, kad statyba vykdoma pažeidžiant įstatymus ir kitus teisės aktus, imasi įstatymų nustatytų priemonių pažeidimams pašalinti.
24. Byloje nustatyta, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, nurodytus administracinius aktus, t.y. 2019 m. rugsėjo 4 d. savavališkos statybos aktą Nr.SSA-00-190904-00018, 2019 m. rugsėjo 4 d. privalomąjį nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD-00-190905-00016 bei 2019 m. rugsėjo 4 d. privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-00-190905-00020, surašė vadovaudamasi Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 14 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 130.2 papunkčiu bei 138 punktu. Minėtos normos ne tik suteikia teisę, bet ir įpareigoja Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos priimti tokius sprendimus dėl savavališkos statybos konstatavimo bei tokios statybos padarinių šalinimo.
25. Nepagrįsti apelianto teiginiai, kad ginčijamuose Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos administraciniuose aktuose nėra nurodytas jų priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai. Minėtuose aktuose pažymėta, kad jie yra priimti pagal Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 13, 14 straipsnio nuostatas, skundžiamuose aktuose yra įvardintos reikšmingos faktinės aplinkybės, nurodyti pažeisti teisės aktai (SĮ 3, 14, 18, 27 straipsnių nuostatos). Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos savavališkos statybos akto rekvizitai yra patvirtinti Inspekcijos viršininko 2016 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. 1V-48 „Dėl savavališkos statybos akto rekvizitų patvirtinimo“, pakeistu 2016 m. lapkričio 18 d. įsakymu Nr. 1V-138 „Dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko 2016 m. gegužės 4 d. įsakymo Nr. 1V-48 „Dėl savavališkos statybos akto rekvizitų patvirtinimo“ pakeitimo“. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius rekvizitai yra patvirtinti Inspekcijos viršininko 2016 m. lapkričio 16 d. įsakymu Nr. 1V-136 „Dėl privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius rekvizitų patvirtinimo“, pakeistu 2019 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. 1V-53 „Dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko 2016 m. lapkričio 16 d. įsakymo Nr. 1V-136 „Dėl privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius rekvizitų patvirtinimo“ pakeitimo“. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos privalomojo nurodymo nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų rekvizitai yra patvirtinti Inspekcijos viršininko 2016 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1V-157 „Dėl privalomojo nurodymo nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų rekvizitų patvirtinimo“, pakeistu 2019 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. 1V-52 „Dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko 2016 m. gruodžio 13 d. įsakymo Nr. 1V-157 „Dėl privalomojo nurodymo nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų rekvizitų patvirtinimo“ pakeitimo“. Teismas nenustatė, kad atsakovės surašyti administraciniai aktai prieštarautų teisės aktų nustatytai šių aktų formai ir turiniui keliamiems reikalavimams.
26. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl civilinių teisinių padarinių taikymo ieškovui kaip buto savininkui ir statytojui. Tiek Inspekcija, tiek teismas teisingai vertino, kad statybos teisę ieškovas realizavo nesilaikydamas statybą reglamentuojančių teisės aktų ir nepaisydamas pastato bendraturčių interesų.
27. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad ieškovas du kondicionierių išorinius įrenginius įrengė virš savo buto ant šlaitinio daugiabučio pastato stogo. Tokiems statybos darbams, pagal SĮ 27 straipsnio 1 dalies 5 punktą yra reikalingas statybą leidžiantis dokumentas, nes dėl tokių darbų yra keičiama pastato išvaizda. SĮ 27 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyta, kad statybą leidžiantis dokumentas šiuo atveju yra leidimas atlikti statinio paprastąjį remontą, kuris išduodamas aplinkos ministro nustatytais atvejais statinio paprastajam remontui mieste, - kai keičiama pastato išvaizda, išskyrus atvejus, kai būtina skubiai atlikti statybos darbus, reikalingus avarijos grėsmei, jos ar stichinės nelaimės padariniams pašalinti. Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 3 priedo 4.1 papunktyje nurodyta, kad be SĮ 27 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytų atvejų, leidimas atlikti statinio paprastąjį remontą privalomas atliekant ypatingojo ir neypatingojo daugiabučio namo ar viešojo pastato paprastąjį remontą mieste, kai keičiama pastato išvaizda, išskyrus atvejus, kai būtina skubiai atlikti statybos darbus, reikalingus avarijos grėsmei, jos ar stichinės nelaimės padariniams pašalinti.
28. Apeliantas teigia, kad sprendžiant dėl neteisėtos statybos nebuvo atsižvelgta į individualią situaciją, t.y. kad kondicionieriais jis šildo savo butą ir kad šildymui nėra kitos alternatyvos. Tačiau šios aplinkybės, kaip ir pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nesudaro prielaidų taikyti išimtį ir konstatuoti, jog statybą leidžiantis dokumentas ieškovui nebuvo reikalingas atlikti paprastojo remonto darbus bendro naudojimo konstrukcijose, kai yra keičiama mieste esančio daugiabučio pastato išvaizda. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, atlikdama valstybinę statybos priežiūrą, tokių aplinkybių neprivalėjo tirti, nes įstatymas nenumato, jog į tokias aplinkybes būtų galima atsižvelgi priimant skundžiamus administracinius aktus. Kita vertus, ieškovas tokių savo teiginių šioje byloje neįrodė, t.y. be savo paaiškinimų nepateikė jokių kitų įrodymų, kurie patvirtintų, kad elektrinio šildymo sistema jam priklausančiame bute, skirtingai nei visame daugiabutyje, yra teisėtai pakeista ir kad jo bute yra teisėtai bei realiai panaikinta galimybė šildyti patalpas elektra. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad daugiabutis namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) yra šildomas elektros prietaisais (e. bylos t. 1, b.l. 150), o ne kondicionavimo sistema.
29. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė kaip neįrodytus apelianto teiginius, kad be statybą leidžiančio dokumento jis galėjo įrengti kondicionierius, nes šalino avarijos grėsmę ar stichinės nelaimės padarinius, t.y. veikė taip, kaip numatyta SĮ 27 straipsnio 1 dalies 5 punkte.
30. Atsakovė ir trečiasis asmuo 534-oji daugiabučio namo savininkų bendrija teisingai pažymi, jog daugiabutis, esantis adresu (duomenys neskelbtini), nėra pripažintas avariniu pagal įstatyme numatytus kriterijus. Ieškovo pateiktas specialisto R. S. 2016 m. spalio 7 d. atliktas techninis stogo būklės įvertinimas (e. bylos t. 1, b.l. 26) rodo, kad stogas galimai buvo įrengtas nekokybiškai, bet nepatvirtina jo avarinės būklės. Avarinės pastato būklės nepatvirtina ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento 2017 m. vasario 23 d. statinio techninės priežiūros patikrinimo aktas Nr. A357-38/17(2.9.2.8-UK9) (e. bylos t. 1, b.l. 72-73). Ieškovas taip pat nepateikė kitų objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad egzistuoja visos sąlygos pripažinti gyvenamojo namo stogą avariniu pagal Statybos techninio reglamento STR 1.03.01:2016 „Statybiniai tyrimai. Statinio avarija“ 1 priede nustatytus kriterijus. Ieškovas nepateikė įrodymų ir apie konkrečią stichinę nelaimę.
31. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad protingai vertinant, nėra galimybės pripažinti, jog kondicionierių įrengimas bute Nr. (duomenys neskelbtini) apskritai galėtų būti laikomas tinkama priemone pastato avarijos ar stichinės nelaimės padariniams pašalinti. Iš ieškovo 2019 m. sausio 4 d. rašytinių paaiškinimų (e. bylos t. 1, b.l. 152) galima suprasti, kad 2018 m. gruodžio pabaigoje jis atliko tam tikrus stogo remonto darbus virš jam priklausančio buto Nr. (duomenys neskelbtini), siekdamas pašalinti vandens pratekėjimą per stogą, tačiau tokie remonto darbai nėra ieškovui duoto nurodymo objektu, - ieškovas skundžiamais administraciniais aktais nėra įpareigotas gauti tokiems darbams leidimą ar pašalinti tokių darbų pasekmes. Kondicionierių išorinių įrenginių įrengimas ant bendro naudojimo stogo, nėra susijęs su ieškovo minimu skubiu ir būtinu stogo remontu, dėl ko SĮ 27 straipsnio 1 dalies 5 punkte ir yra numatyta išimtis, kai statybą leidžiančio dokumento nereikia. Nors ieškovas teigia, kad kondicionieriai šalina drėgmę iš patalpų, tačiau teisėjų kolegija, kaip ir pirmosios instancijos teismas, vertina, kad toks įrenginys negali būti laikomas „šalinančiu avarijos padarinius“.
32. Kitos ieškovo iškeltos versijos apie tai, kad kondicionierių išorinius įrenginius ant stogo įrengė buvęs buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas, taip pat, kad ieškovas tik pakeitė jau esamus įrenginius, o ne įrenginėjo naujus, prieštarauja tiek vėliau paties ieškovo duotiems paaiškinimams (e. bylos t. 2, b.l. 25), tiek ir kitiems bylos įrodymams. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad ieškovas butą Nr. (duomenys neskelbtini) pirko 2016 m. rugpjūčio 24 d. (e. bylos t. 1,. b.l. 110), o kondicionierių įrenginių ant stogo nesimato 2016 m. spalio 7 d. specialisto R. S. atliktoje stogo būklės fotofiksacijoje. (e. bylos t. 1, b.l. 40, palyginus su atsakovės atlikta fotofikascija, e. bylos t. 1, b.l. 149). Be to, apie tai, kad kondicionieriai buvo sumontuoti tik 2017 m. pradžioje ir kad juos sumontavo buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas, t.y. ieškovas, patvirtino Z. L. ir B. L., kurie yra gretimo buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkai (e. bylos t. 1, b.l. 135-136).
33. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad ieškovo paaiškinimai apie kondicionierių įrengimo aplinkybes yra ne tik prieštaringi, bet ir neturi esminės reikšmės, sprendžiant dėl ieškovo ginčijamų administracinių aktų teisėtumo ir pagrįstumo bei ieškovo statybos teisės realizavimo. Kaip minėta, atliktiems remonto darbams, įrengiant išorinius kondicionavimo įrenginius ant bendro naudojimo stogo, buvo reikalingas statybą leidžiantis dokumentas, nepriklausomai nuo to, ar šios darbus atliko ieškovas, ar prieš tai buvęs buto savininkas.
34. Pirmosios instancijos teismas taip pat teisingai sprendė, kad prieš pradedant vykdyti kondicionierių įrengimo ant bendrojo naudojimo stogo konstrukcijos darbus ieškovas turėjo gauti ne tik statybą leidžiantį dokumentą, bet ir daugumos namo bendraturčių pritarimą, kaip tai numatyta CK, nes daugiabučio namo stogas yra bendrojo naudojimo objektas. SĮ 27 straipsnio 5 dalies 7 punkte nurodyta, kad statybą leidžiančiam dokumentui gauti, be kitų dokumentų turi būti pateiktas: 7) statinio (jo dalies) bendraturčių rašytinis sutikimas ar butų ir kitų patalpų savininkų protokolinio sprendimo dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų statybos darbų atlikimo (atitinkamo statinio projekto rengimo ir (ar) įgyvendinimo), priimto CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, kopija, išskyrus atvejus, kai reikia atlikti rekonstravimo, remonto darbus siekiant pritaikyti gyvenamąjį namą neįgaliesiems, kai pateikiamas prašymas išduoti statybą leidžiančius dokumentus, nurodytus šio straipsnio 1 dalies 5 punkte (atliekant darbus statytojo (užsakovo) patalpų viduje), taip pat CK 4.83 straipsnio 2 dalyje nustatyto galimos žalos atsiradimo ir grėsmės bendrojo naudojimo objektams pašalinimo atvejus ir kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose nurodytus atvejus, daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų paprastojo ar kapitalinio remonto atvejus, kai šie darbai vykdomi pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus ir atitinkamai nustatyta tvarka patvirtintą namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo (remonto) ilgalaikį ar metinį planą – šiuo atveju pateikiama nustatyta tvarka patvirtinto namo atnaujinimo ilgalaikio ar metinio plano kopija.
35. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad privalomame nurodyme dėl neteisėtos statybos padarinių šalinimo ieškovui yra išaiškinta, kad jis turi teisę įvykdyti Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 5 dalyje numatytas sąlygas ir kreiptis dėl statybą leidžiančio dokumento gavimo. Tačiau kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovas pasirinko savo teises ginti pateikdamas ieškinį dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos priimtų administracinių aktų panaikinimo, kuriuo iš esmės prašo taikyti įstatyme nenumatytą išimtį, atleidžiančią jį nuo pareigos gauti statybą leidžiantį dokumentą, o ne keldamas ginčą su pastato bendraturčiais dėl SĮ 27 straipsnio 5 dalies 7 punkte numatyto sutikimo vykdyti remonto darbus bendros nuosavybės objekte.
36. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).
37. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalis, 3 dalis).
38. Apeliantas yra pareiškęs prašymą bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į civilinio proceso įstatyme įtvirtintą bendrąją bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę, pagal kurią apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis), taip pat įvertinusi šios konkrečios bylos aplinkybes, konstatuoja, kad nėra būtinas žodinis apeliacinio skundo nagrinėjimas, todėl nėra poreikio taikyti CPK 322 straipsnyje numatytą išimtį ir skirti bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka. Šiai bylai reikšmingos aplinkybės yra nustatinėjamos pirmosios instancijos teismo ištirtais įrodymais. Apeliacinės instancijos teismui pakanka byloje esančių įrodymų, kad būtų galima įvertinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai (CPK 320 straipsnio 1 dalis).
39. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė civilinės bylos nagrinėjimo dalyką, teisingai kvalifikavo šalių teisinius santykius ir atskleidė bylos esmę, bei įvertinęs byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visetą, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.
40. Apeliacinės instancijos teismo sprendimas yra priimtas atsakovės ir trečiojo asmens naudai, todėl ieškovo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas (CKP 93 straipsnis). Atsakovė nepateikė įrodymų apie patirtas išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Trečiasis asmuo 534-oji daugiabučio namo savininkų bendrija prašo priteisti 700 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Teismas vertina, kad trečiojo asmens patirtos išlaidos atitinka bylos sudėtingumą, neviršija rekomenduojamų dydžių, todėl šį prašymą teismas tenkina.
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Ieškovo V. J. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti trečiajam asmeniui 534-ajai daugiabučio namų savininkų bendrijai, juridinio asmens kodas 224792680, iš ieškovo V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 700 Eur (septynis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Giedrė Čėsnienė
Andrius Verikas
Renata Volodko