Civilinė byla Nr. e2-257-322/2021

Teisminio proceso Nr. 2-23-3-01012-2020-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5; 2.6.8.10; 2.6.10.5.1; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.1.7.11

 (S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gegužės 18 d.

Kelmė

Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų teisėja Laima Borkovskienė,

sekretoriaujant Teresei Zakrasienei,

dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui Kęstučiui Jokimui,

atsakovo atstovei advokatei Irmai Bekerei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Juris LT“ ieškinį atsakovui D. R. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Biofabrikas“.

n u s t a t ė :

2020 m. rugpjūčio 21 d. ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Juris LT“ pareiškimu buvo išduotas teismo įsakymas dėl 7965,60 Eur skolos, 402,99 Eur palūkanų, 8 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą, nuo bylos iškėlimo teisme – 2020 m. rugpjūčio 21 d. – iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, 47 Eur žyminio mokesčio ir 40 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų priteisimo iš atsakovo D. R..

2020 m. rugsėjo 10 d. pareiškus atsakovui prieštaravimus, ieškovė 2020 m. rugsėjo 28 d. pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo 6459,27 Eur skolą, kurią sudaro 5965,60 Eur pagrindinė skola ir 453,67 Eur palūkanos, 8 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad 2020 m. liepos 9 d. uždaroji akcinė bendrovė „Biofabrikas“ sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, kurios pagrindu ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Juris LT“ kaip naujoji kreditorė perėmė, o atitinkamai uždaroji akcinė bendrovė „Biofabrikas“ perleido reikalavimo teisę į atsakovą D. R.. Ieškovė naujoji kreditorė uždaroji akcinė bendrovė „Juris LT“ 2020 m. liepos 9 d. išsiuntė atsakovui pranešimą apie reikalavimo perleidimą. Po reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo atsakovas sumokėjo pradiniam kreditoriui 2000 Eur.

2020 m. lapkričio 3 d. teisme gautas atsakovo atsiliepimas į ieškinį, kuriame nurodo, kad su ieškovo ieškiniu nesutinka. Nurodo, kad jis nėra skolingas ir reikalavimas priteisti 453,67 Eur palūkanų negali būti tenkinamas. 2021 m. vasario 12 d. atsakovas pateiktuose papildomuose paaiškinimuose nurodė, kad su ieškovės ieškiniu nesutinka, nes ieškovė reikalauja didesnės sumos, nei iš jo prašė pradinis kreditorius. Tarp atsakovo ir trečiojo asmens buvo kilęs ginčas dėl nekokybiškų prekių, kurį šalys išsprendė taikiai. Atsakovas grąžino trečiajam asmeniui nekokybiškų prekių už 2933,28 Eur, o trečiasis asmuo padarė ūkininkui tokio pat dydžio nuolaidą patirtiems nuostoliams kompensuoti. 2020 m. kovo 2 d. priminimas, kurį pasirašė abi šalys, liudija, jog uždaroji akcinė bendrovė „Biofabrikas“ reikalauja iš atsakovo tik 9339,32 Eur skolos, kurios mokėjimą išdėstė dalimis iki 2020 m. rugsėjo 1 d. Reikalavimo perleidimo 2020 m. liepos 9 d. dienai trečiasis asmuo turėjo tik 5032,32 dydžio reikalavimą. Ieškovė pripažįsta, kad po reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo iki ieškinio pateikimo atsakovas yra sumokėjęs 2000 Eur. 2021 m. vasario 10 d. ir 2021 m. vasario 11 d. atsakovas sumokėjo likusius 3032,32 Eur ir ieškovei yra nebeskolingas. 2021 m. kovo 8 d. atsakovas papildomuose paaiškinimuose nurodė, kad dalis parduotų pašarų buvo grąžinta trečiajam asmeniui. Trečiasis asmuo savo lėšomis nusamdė transportą ir išsivežė 7820 kg nekokybiškų pašarų. Šiai ūkinei operacijai įforminti, trečiasis asmuo išrašė 2019 m. gruodžio 10 d. kreditinę PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) 2933,28 Eur sumai už grąžintą pašarą.

2020 m. gruodžio 30 d. gautas trečiojo asmens atsiliepimas, kuriuo prašo ieškovės ieškinį patenkinti ir priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo. Atsiliepime nurodo, kad ieškovei buvo perleistas reikalavimas į skolą ir į netesybas. 2020 m. kovo 2 d. priminimu atsakovui siūlė sumokėti įsiskolinimą dalimis kas mėnesį, tačiau tai negali būti vertinama kaip skolos mokėjimo atidėjimas atsakovui ar susitarimas dėl skolos mokėjimo dalimis. Tai buvo tik raginimas atsakovui geranoriškai sumokėti skolą dalimis, tačiau atsakovas tuo nepasinaudojo. Atsakovas skolą mokėjo tik jam vienam priimtais terminais, kas laikytina jo ir ieškovės teisių pažeidimu, kadangi įstatymas neleidžia vienašališkai pakeisti prievolės vykdymo sąlygų. Atsakovui nemokant skolos, jis kreipėsi į ieškovę ir sudarė reikalavimo perleidimo sutartį. Pažymi, kad 2020 m. kovo 3 d. priminime per klaidą nurodyta mažesnė atsakovo skolos sumas (9339,32 Eur), nes 2020 m. kovo 2 d. atsakovo skola sudarė 11772,60 Eur. Atsakovas nuo 2020 m. kovo 3 d. yra sumokėjęs 5807 Eur. Perdavus prekes, atsakovas dėl jų raštiškų pretenzijų neteikė ir už produkciją neatsiskaitė.

Teismo posėdyje ieškovės atstovas nurodo, kad esant iškeltai  civilinei bylai teisme atsakovas dalį ieškinio patenkino, todėl pareiškimu atsisako ieškinio dalies ir nurodo, kad atsakovas liko skolingas ieškovei 3426,95 Eur. Likusi skolos suma yra pagrindinė skola, nes iš pradžių buvo įskaitomos palūkanos, ikiteisminio išieškojimo išlaidos. CK 6.54 straipsnyje yra nurodytos kaip gautos įmokos gali būti paskirstomos. Teismų praktikoje yra aiškiai pasisakyta, jog skolininko įmokos jei kreditorius neprieštarauja gali būti paskirstomos pagal CK 6.54 straipsnį, nebent šalys yra sudarę susitarimą nusimačiusios gautų sumų paskirstymo eiliškumą. Šiuo atveju, nėra tarp šalių sudaryto jokio susitarimo dėl įmokų paskirstymo eilės. Taip pat kreditorius pats turi teisę paskirstyti iš skolininko gautas įmokas, nors ir skolininkas mokėdamas sumą yra nurodęs kitaip. Įskaičius gautas sumas iš atsakovo į įsiskolinimą, atsakovas liko skolingas 3426,95 Eur pagal 2019 m. lapkričio 15 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini). Šis likutis likęs, nes pagal atliktus atsakovo mokėjimus jau pareiškus ieškinį teisme, buvo užskaityti pagal anksčiausiai išrašytas sąskaitas, todėl laiko, kad padengė įsiskolinimą pagal ankstesnes sąskaitas, 40 Eur sumą ikiteisminio išieškojimo išlaidų ir palūkanas paskaičiuotas ieškinyje. Po civilinės bylos iškėlimo teisme atsakovas sumokėjo ieškovei 3032,32 Eur. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas turėtų būti sprendžiamas ieškovo naudai. Kadangi dėl atsakovo netinkamo procesinio elgesio, ieškovė turėjo pareikšti ieškinį teisme ir tik teisminio nagrinėjimo metu atsakovas pradėjo mokėti skolą. Ieškovė turėjo teisę paskirstyti gautas atsakovo įmokas iš pradžių padengti palūkanas, kitas išlaidas ir tik paskui pagrindinę skolą. Jokių tyrimų, rezultatų apie pašarų netinkamą kokybę teismui nėra pateikta. Byloje pateikta informacija apie gyvulio kritimą neįrodo aplinkybės, kad tai buvo dėl netinkamų pašarų kokybės. Liudytojo laiškas, esantis byloje įrodo, kad 2019 m. lapkričio 15 d. buvo suteikta kainos nuolaida 7300 kg pašarams įsigyti. Nors atsakovas ir jo atstovė byloje ne kartą teigė, kad prekės negavo, tačiau byloje nėra duomenų, kad jie būtų kreipęsis į trečiąjį asmenį dėl negautų prekių. Prekių pristatymą patvirtinta krovinio važtaraštis, atitinka krovinio vežimo svorį su 2019 m. lapkričio 15 d. sąskaita. Atsakovo parašas ant PVM sąskaitų faktūrų tik patvirtina, kad jis prekes gavo įskaitant ir 2019 m. lapkričio 15 d. PVM sąskaitą faktūrą pateiktas prekes. Prašo tenkinti pateiktą ieškinį.

Atsakovo atstovė nurodo, kad atsakovas su pareikštu ieškiniu ir jame nurodytais reikalavimais nesutinka. Trečiojo asmens surašytas priminimais 2020 m. kovo 2 d. kur buvo aiškiai įvardinta kliento skola trečiajam asmeniui. Priminime buvo nurodyta, kad atsakovas skolingas 9339,32 Eur. Jis žinojo, kad šią skolą privalo mokėti, ir atsakovas tik su šia skola sutinka ir jau yra sumokėjęs pilnai. Aiškinantis bylos aplinkybes, kodėl priminime nurodyta suma skiriasi nuo trečiojo asmens aplinkybių atsakovas padarė išvadą, kad vykstant derybos su trečiuoju asmeniu jam buvo padaryta nuolaida nuo pateiktų apmokėti sąskaitų. Šita nuolaida padaryta todėl, kad užsisakęs iš trečiojo asmens pašarus pagal jų pačių pateiktą sudėtie deklaraciją, pradėjo sirgti jo laikomos karvės ir viena nugaišo, atsakovas patyrė nuostolių. Trečiojo asmens veiksmai, kad jis nekokybiškus pašarus pats atvažiavo pasiimti, padarė nuolaidą kitam apsipirkimui tik ir įrodo, kad būtent dėl trečiojo asmens teikiamos produkcijos atsakovas patyrė nuostolius. Atsakovas buvo įsitikinęs, kad nuolaida buvo padaryta kaip kompensacija už patirtus nuostolius, tačiau nagrinėjant bylą, pradėjus analizuoti pateiktus dokumentus ir aiškintis svarbias aplinkybes paaiškėjo, kad atsakovui buvo išrašyta 2019 m. lapkričio 15 d. PVM sąskaita faktūra, tačiau atsakovo vertinimu ji yra dubliuojanti pirminę 2019 m. rugsėjo 24 d. PVM sąskaitą faktūrą, kai dalis nekokybiškų pašarų buvo sumaitinti, o krovinio pagal 2019 m. lapkričio 15 d. PVM sąskaitą faktūrą atsakovas negavo. Ieškovės atstovas pateikė krovinio važtaraštį, kai prekės buvo gabentos 2019 m. spalio 18 d., tačiau ši data nieko neturi bendro su 2019 m. lapkričio 15 d. PVM sąskaita faktūra. Nei vienose dokumentuose nėra nurodyta, kad atsakovas prekes gavo, nes 2019 m. lapkričio 15 d. sutartis buvo „pagaminta“ 2019 m. gruodžio 12 d. Jis gavo ne prekes, o tik pačią išrašytą PVM sąskaitą faktūrą. Palaiko savo atsiliepimą, paaiškinimus ir visus atsikirtimus. Prašo ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Trečiasis asmuo ir jo atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio datą ir vietą pranešta tinkamai, gautas prašymas bylą nagrinėti trečiajam asmeniui ir jo atstovui nedalyvaujant.

Ieškinys tenkintinas.

Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pradinė kreditorė uždaroji akcinė bendrovė „Biofabrikas“ pardavė atsakovui D. R. prekes (kombinuotus pašarus, sojų rupinius, energetinį žaliavų mišinį) ir išrašė PVM sąskaitas faktūras: 2019 m. rugsėjo 25 d. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) , 2019 m. spalio 9 d. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. spalio 10 d. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. spalio 17 d. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. spalio 25 d. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. lapkričio 15 d. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), bendrai 8015,82 Eur sumai bei nurodė apmokėjimo terminus. Ieškovė nurodo, kad atsakovas pretenzijų dėl prekių kokybės ar kitokių raštiškų pretenzijų nereiškė, PVM sąskaitų faktūrų kaip išrašytų be pagrindo negrąžino, dalį sumos sumokėjo, tačiau su pradine kreditore nėra atsiskaitęs iki šiol ir liko skolingas 3426,95 Eur  pagrindinės skolos. 

Atsakovui tinkamai nevykdant įsipareigojimų, pradinė kreditorė ir ieškovė 2020 m. liepos 9 d. sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kurią ieškovei atlygintinai perleistos reikalavimo teisės pagal atsakovui pateiktas PVM sąskaitas faktūras. 2020 m. liepos 9 d. atsakovas buvo informuotas apie reikalavimo teisės perleidimą asmeniškai. 

Atsakovas nurodo, kad pradinė kreditorė 2020 m. kovo 2 d. priminimu leido jam sumokėti 9339,32 Eur sumą per šešis mėnesius iki 2020 m. rugsėjo 1 d. Atsiradus ginčui dėl nekokybiškų prekių, atsakovas grąžino prekių už 2933,28 Eur, o pradinė kreditorė padarė tokią pat dydžio nuolaidą patirtiems nuostoliams kompensuoti. Nuostolių kompensavimo faktą patvirtinta ieškovės pateikta trečiojo asmens paskaičiuota skolų operacijos pažyma, iš kurios matyti, kad būtent 2933,28 Eur sumą išskaičiavo iš atsakovo pagrindinės skolos.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.205 straipsnis). Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos ar netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sąlygos (CK 6.63 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas (CK 6.59 straipsnis). Pagal CK 6.305 straipsnio 1 dalį pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis – pardavėjas – perduoda kitai šaliai – pirkėjui – daiktą (prekę) jo nuosavybėn, o pirkėjas prekę priima ir įsipareigoja sumokėti šalių sulygtą kainą. CK 6.344 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pirkėjas privalo sumokėti daiktų kainą per sutartyje ar įstatymuose nustatytus terminus ir nustatytoje vietoje. Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu (CK 6.101 straipsnio 1 dalis). Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi.

CK 6.54 straipsnio norma reglamentuoja įmokų paskirstymą, kai kreditorius jas gauna iš vykdančio prievoles skolininko. Pagal CK 6.54 straipsnio 1 dalį kreditoriaus gautos įmokos paskirstomos pagal šiame straipsnyje nustatytą tvarką, jeigu šalys nesusitarė kitaip. Remiantis CK 6.54 straipsnio 1–4 dalimis, įmokos, kreditoriaus gautos vykdant prievolę, pirmiausiai skiriamos atlyginti kreditoriaus turėtoms išlaidoms, susijusioms su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu, antrąja eile įmokos skiriamos mokėti palūkanoms pagal jų mokėjimo terminų eiliškumą, trečiąja eile įmokos skiriamos netesyboms mokėti, ketvirtąja eile įmokos skiriamos pagrindinei prievolei įvykdyti. Šalys tarpusavio sutartimi turi teisę susitarti dėl kitokio įmokų, gautų vykdant prievolę, paskirstymo, nei nustatyta minėtoje CK normoje.

Jeigu skolininkas nurodo kitokį įmokų paskirstymą, negu nustatyta CK 6.54 straipsnio 1–4 dalyse, tai kreditorius turi teisę atsisakyti priimti skolininko siūlomą įmoką (CK 6.54 straipsnio 5 dalis). Tai reiškia, kad jeigu skolininkas, nesant šalių sutarties, pasiūlo kitokį įmokų paskirstymą ir kreditorius su tuo sutinka, įskaitydamas lėšas pagal skolininko pasiūlytą įmokos paskirstymo eiliškumą, laikoma, kad šalys susitarė dėl kitokio įmokų paskirstymo. Tačiau, nepaisant to, kokį įmokos paskirstymo eiliškumą nurodo skolininkas, kreditorius, jeigu su tuo nesutinka, turi teisę paskirstyti įmokas pagal CK 6.54 straipsnio 1–4 dalyse nurodytą eiliškumą arba, jeigu šalys yra sudariusios susitarimą dėl įmokų paskirstymo, pagal sutartyje aptartą eiliškumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 23 d. nutartis Nr. e3K-3-101-611/2017, 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-193-378/2017).

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad tarp pradinės kreditorės ir atsakovo susiklostė pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai. Pradinė kreditorė tinkamai įvykdė savo prievolę ir pardavė atsakovui prekes bei pateikė apmokėti PVM sąskaitas faktūras. Atsakovui nevykdant sutartinių įsipareigojimų pradinė kreditorė perleido reikalavimo teisę naujai kreditorei ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Juris LT“. Ieškovė nurodė, kad atsakovas pilnai įsiskolinimo nepadengė ir liko skolingas ieškovei 3426,95 Eur. Iš ieškovės atstovo paaiškinimo matosi,  kad iš kiekvienos atsakovo mokamos įmokos visų pirma buvo padengtos tai dienai paskaičiuotos palūkanos, o likusi suma – skirta pagrindinei skolai dengti. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad atsakovas kreipėsi į ieškovę su atskiru prašymu, jog atsakovo mokamomis sumomis visų pirma būtų užskaitoma pagrindinė skola. Kita vertus, atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą bei teisminę praktiką, net atsakovui ir nurodžius atlikto mokėjimo paskirtį, ieškovė turi teisę gautas lėšas paskirstyti savo nuožiūra. Atžvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ieškovas turėjo pagrindą paskirstyti atsakovės mokamas įmokas laikydamasi CK 6.54 straipsnio nuostatų.

Kilus ginčui dėl 2019 m. lapkričio 15 d. PVM sąskaitoje faktūroje (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytų prekių pristatymo, neva atsakovas prekių iš pradinės kreditorės pagal šią sąskaitą negavo, teismas tokius teiginius laiko nepagrįstais, kadangi byloje esanti 2019 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaita faktūra  (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), pateiktas kelionės maršrutas ir krovinio vežėjo K. P. 2021 balandžio 12 d. rašytinis paaiškinimas patvirtina aplinkybę, kad atsakovui prekės pagal 2019 m. lapkričio 15 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pristatytos. Šią aplinkybę taip pat patvirtina ir liudytojo A. Š. paaiškinimai iš kurių matyti, kad pareiškus atsakovui pretenzijas dėl netinkamo pašaro, buvo sutarta, kad uždaroji akcinė bendrovė „Biofabrikas“ pašarus išsiveš atgal (ir per kelis kartus išsivežė) ir už savikainą atsakovui davė sojos ir energetinius papildus gyvuliams. Liudytojas patvirtino, kad pagal 2019 m. lapkričio 15 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovui buvo padaryta nuolaida 7300 kg pašarui, o likęs kitas kiekis buvo be nuolaidos, kad  apie prekių gavimą atsakovas patvirtino pasirašydamas 2019 m. lapkričio 15 d. PVM sąskaitoje faktūroje, negavęs prekių nebūtų pasirašęs. Teismas neturi pagrindo abejoti šio liudytojo parodymais, juo labiau, kad byloje esanti minėta sąskaita- faktūra yra būtent su atsakovo parašu ir atsakovas šio parašo tikrumo neginčijo. Atsakovo versija, kad jo parašas reiškia sąskaitos, o ne prekių gavimą pagal sąskaitą vertintina kaip siekimas išvengti atsiskaitymo už gautas prekes. Pažymėtina, kad pradinė kreditorė siekė geranoriškai išspręsti atsakovo skolos nemokumo klausimą, šią aplinkybę vėlgi patvirtina liudytojo A. Š. paaiškinimas, kad atsakovui nemokant pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras paskaičiuotų įmokų, uždaroji akcinė bendrovė „Biofabrikas“ 2020 m. kovo 2 d. išdėstė atsakovui skolos mokėjimą, nes atsakovas vėlavo atsiskaityti, tačiau atsakovas niekad nesilaikė mokėjimo eiliškumo. Nors atsakovas bei jo atstovė aiškino, kad jokio įsiskolinimo nėra, tačiau nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kaip ir kada skolą padengė, kaip apmokėjo ieškovo pateiktas sąskaitas, kada ir kokius pervedimus padarė. Sutiktina su ieškovo pozicija, kad atsakovas įsiskolinimą dengė tik jam vienam aiškiu eiliškumu, nes nenurodydavo už kokią PVM sąskaitą faktūrą atsiskaito. Teismas pripažįsta ieškovo ieškinį dėl pagrindinės skolos pagrįstu ir tenkintinu, kadangi atsakovas įrodymų, patvirtinančių atsiskaitymą, nepateikė. Byloje įrodyta, kad atsakovas neįvykdė sutartinės prievolės laiku atsiskaityti su pradine kreditore ar su reikalavimo teisę perėmusia ieškove, priešingai tik teisminio nagrinėjimo metu sumokėjo dalį įsiskolinimo, todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 3426,95 Eur skola.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje. Nr. 3K-3-283/2012; kt.). Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo (toliau – MAKSVPĮ) 3 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jeigu palūkanos ar palūkanų dydis komercinėje sutartyje nenustatyti, kreditorius turi teisę į šiame įstatyme nustatyta tvarka apskaičiuojamas palūkanas. Pavėluoto mokėjimo palūkanų norma – 8 procentiniais punktais padidinta vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma fiksuotųjų palūkanų konkurso būdu, arba ribinė palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma kintamųjų palūkanų konkurso būdu (MAKSVPĮ 2 straipsnio 5 dalis). Kadangi atsakovas praleido terminą įvykdyti piniginę prievolę laiku, ieškovei iš atsakovo priteistinos 8 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. 

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatas šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Byloje nustatyta, kad ieškovė reiškė reikalavimą priteisti iš atsakovo 6459,27 Eur skolą. Bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad atsakovas gera valia sumokėjo ieškovei 3032,32 Eur skolos sumą. Tokiu būdu ieškovės ieškinys yra iš esmės patenkintas, todėl ieškovei iš atsakovo priteisiamos bylinėjimosi išlaidos susidedančios iš   145 Eur žyminio mokesčio ir išlaidos už advokato teisinę pagalbą, kurių suma sudaro 680 Eur. Kadangi trečiasis asmuo į byla buvo įtrauktas bylos nagrinėjimu metu, dėl to spręstina, kad trečiojo asmens atstovui reikėjo laiko susipažinimui su jau šalių pateiktais įrodymais, jų pozicijomis, bei laiko trečiojo asmens konsultavimui. Manytina, kad dokumentų teisinis vertinimas, jų analizė, atsiliepimo į ieškinį parengimas ir pateikimas teismui, laikytinos pagrįstomis išlaidomis, todėl spręstina, kad atsiliepimo parengimo trukmė ir jo turinys reikalavo atitinkamų sąnaudų, todėl iš atsakovo trečiajam asmeniui priteistinos 350 Eur bylinėjimosi išlaidos(CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Iš atsakovo valstybei priteistina 5,27 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178, 185, 259, 268-270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

                Ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Juris LT“, juridinio asmens kodas 303262509, 3426,95 Eur (tris tūkstančius keturis šimtus dvidešimt šešis eurus 95 centus) skolą, 8 (aštuonių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2020 m. rugpjūčio 21 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 825 Eur (aštuonis šimtus dvidešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Biofabrikas“, juridinio asmens kodas 182705844, 350 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 5,27 Eur (penkis eurus 27 centus) bylinėjimosi išlaidų (įmokos kodas 5660).

                Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.

Teisėja Laima Borkovskienė