Administracinė byla Nr. eI-4751-790/2017
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02650-2017-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 12.18, 55.1.3
(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. gruodžio 11 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Marius Bajoras,
dalyvaujant pareiškėjo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos atstovei Maženai Agneškai Stankevič,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo prašymą atsakovui L. R. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.
Teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą,
nustatė:
pareiškėjas Vilniaus rajono savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija) su prašymu (b. l. 1–4) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 380,50 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Nurodo, kad vadovaudamasi Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) nuostatomis ir įgyvendindama 2008 m. gruodžio 19 d. Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T3-408 patvirtintą Vilniaus rajono savivaldybės 2009-2018 m. atliekų tvarkymo planą, nuo 2012 m. gegužės 1 d. įvedė vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje. Vadovaudamasi Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2009 m. rugsėjo 30 d. sprendimu Nr. T3-301 patvirtintais Vilniaus rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą nuostatais, kurių 9 punkte nustatyta, kad vietinės rinkliavos mokėtojais pripažintini visi atliekų turėtojai (fiziniai arba juridiniai asmenys), privalantys mokėti vietinę rinkliavą, Administracija nustatė vietinę rinkliavą visiems atliekų turėtojams Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje. Atkreipė dėmesį, kad Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2012 m. kovo 30 d. sprendimu Nr. T3-95 patvirtinti Vilniaus rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžiai laikotarpiu nuo 2012 – 2016 m. iš dalies keitėsi, tačiau vietinės rinkliavos mokėtojams kaskart siunčiant informacinius pranešimus dėl vietinės rinkliavos, vietinės rinkliavos dydžiai buvo perskaičiuojami pagal tuo metu nustatytus tarifus. Paaiškino, kad mokėtina vietinė rinkliava atsakovui apskaičiuota vadovaujantis Vilniaus rajono savivaldybės patvirtintais vietinės rinkliavos dydžiais ir Nekilnojamo turto registro duomenimis apie atsakovo nuosavybės teise priklausančio nekilnojamo turto plotą, kas reiškia, kad atsakovas yra vietinės rinkliavos mokėtojas ir jam tenka pareiga mokėti vietinę rinkliavą už atliekų surinkimą ir tvarkymą į savivaldybės biudžetą nuo 2012 m. gegužės 1 d. pagal jam siunčiamus mokėjimo pranešimus. Pažymėjo, jog atsakovui kartu su mokėjimo pranešimais buvo siunčiami priminimai dėl skolos sumokėjimo, 2017 m. kovo 14 d. registruotu paštu buvo išsiųstas raginimas, tačiau į minėtus laiškus atsakovas nereagavo ir susidariusio įsiskolinimo nepadengė, taip pat nesikreipė dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą lengvatos taikymo. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. liepos 31 d. įsakymu Nr. D1-637 nutarta nuo 2015 m. sausio 1 d. apmokestinti tik sodo sklypus su pastatais, atsakovui už sodo sklypą be pastatų vietinė rinkliava apskaičiuota iki 2014 m. gruodžio 31 d., atsakovo įsiskolinimą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2012 m. gegužės 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d., kurio jis galimais savo tyčiniais veiksmais nevykdo, sudaro 380,50 Eur sumą, kurią prašoma iš atsakovo pareiškėjo naudai priteisti.
Atsakovas L. R. atsiliepime į skundą (b. l. 69) su pareiškėjo prašymu nesutiko. Nurodė, kad jis nėra vienintelis žemės sklypo, kuriame yra jam nuosavybės teise priklausantis sodybinis gyvenamasis namas, savininkas, todėl jo įsiskolinimas už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2012 m. gegužės 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. turi būti perskaičiuotas.
Teismo posėdyje pareiškėjo atstovė prašė teismo pareiškėjos prašymą tenkinti prašyme išdėstytais argumentais. Paaiškino, kad aplinkybė, kad žemės sklypo, kuriame yra vietine rinkliava apmokestintas atsakovui nuosavybės teise priklausantis sodybinis gyvenamasis namas, savininku yra ne tik atsakovas, nepaneigia fakto, jog vietinė rinkliava atsakovui yra apskaičiuota tinkamai.
Teismo posėdyje atsakovas nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta tinkamai (b. l. 78–79).
Teismas
konstatuoja:
byloje ginčas kilo dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą laikotarpiu nuo 2012 m. gegužės 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. priteisimo.
Vietinių rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis šią rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Savivaldybės tarybos teisė nustatyti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nustatyta Įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte, taip pat Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymu, kurio 6 straipsnio 31 punkte reglamentuota, kad prie savarankiškų savivaldybės funkcijų priskiriamas ir komunalinių atliekų tvarkymo sistemų diegimas, antrinių žaliavų surinkimo ir perdirbimo organizavimas, sąvartynų įrengimas ir eksploatavimas.
Atliekų tvarkymo sistemų organizavimo ir planavimo principus nustato Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas, kurio 25 straipsnyje įtvirtinta, kad savivaldybės organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijose susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti, užtikrina tų sistemų funkcionavimą, organizuoja atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris neegzistuoja, tvarkymą ir administruoja komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimą.
Vadovaujantis Įstatymo 3 straipsniu, pareiga mokėti savivaldybės tarybos nustatytą ir jos teritorijoje galiojančią vietinę rinkliavą, kurios dydis ir mokėjimo tvarka nustatomi rinkliavos nuostatuose (Įstatymo 12 straipsnis, 13 straipsnio 1 dalis), tenka visiems šiuose nuostatuose nurodytiems fiziniams ir juridiniams asmenims, išskyrus Lietuvos banką
Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą apskaičiavimą, vietinės rinkliavos mokėtojų registro sudarymą, vietinės rinkliavos mokėjimą, išieškojimą ir iš jos gautų savivaldybės biudžeto pajamų panaudojimą ginčo laikotarpiu reglamentavo Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2009 m. rugsėjo 30 d. sprendimu Nr. T3-301 patvirtinti Vilniaus rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatai, kurių nauja redakcija buvo patvirtinta Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2013 m. vasario 28 d. sprendimu Nr. T3-38 (toliau – ir Nuostatai). Vietinės rinkliavos mokėjimo tvarka keičiantis Nuostatų redakcijai iš esmės nesikeitė. Pagal Nuostatų 9 punktą, vietinės rinkliavos mokėtojai yra komunalinių atliekų turėtojai, fiziniai ir juridiniai asmenys, nuosavybės ar kita teise valdantys ir naudojantys nekilnojamąjį turtą Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje, privalantys mokėti vietinę rinkliavą. Vietinę rinkliavą administruoja Administracija (Nuostatų 4 punktas). Pagal vietinės rinkliavos mokėtojų registro duomenis savivaldybės administracija parengia nustatytos formos informacinį pranešimą apie apskaičiuotas mokėtinas sumas už kalendorinius metus arba už pusmetį, suskirstytus ketvirčiais ir pateikia informacinių pranešimų spausdinimo ir įteikimo paslaugas teikiančiai įmonei, kuri juos iki kovo 31 d. arba rugsėjo 30 d. pateikia kiekvienam vietinės rinkliavos mokėtojui (Nuostatų 37 punktas). Pagal Nuostatų 38 punktą, informacinis pranešimas pateikiamas vietinės rinkliavos mokėtojui pagal Registro duomenų bazėje turimą adresą. Informaciniame pranešime nurodyta mokėtina suma mokama vietinės rinkliavos mokėtojo pasirinkimu už informaciniame pranešime nurodytus laikotarpius (Nuostatų 39 punktas). Nesumokėta vietinė rinkliava išieškoma Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka (Nuostatų 49 punktas). Nuostatų 54 punkte nustatyta, jog vietinės rinkliavos lengvatas nustato savivaldybės taryba atskiru sprendimu.
Byloje esantys Nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko išrašai (b. l. 41–47,
48–50) patvirtina, kad atsakovui ginčo laikotarpiu nuosavybės teise priklausė žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu Vilniaus (duomenys neskelbtini) esantis sodybinis gyvenamasis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir žemės ūkio paskirties žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Nors atsakovui skirtuose vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą mokėjimų pranešimuose Nr. 10112350, 10269639, 10376324, 10487004, 10602763, 10716642 (b. l. 51, 52, 54, 56, 58, 59) nurodyta, kad vietinė rinkliava jam paskaičiuota ir mokėtina už sodybinį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), tačiau iš byloje pateiktų VĮ Registro centro rašytinių paaiškinimų (b. l. 83–84) matyti, kad 2013 m. spalio 18 d. buvo pakeistas sodybinio gyvenamojo namo, už kurį atsakovui apskaičiuota vietinė rinkliava, adresas, tačiau Vietinės rinkliavos registro duomenų bazėje (b. l. 80–81) buvo įrašytas senasis, kuris ir buvo nurodomas atsakovui skirtuose vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą mokėjimų pranešimuose Nr. 10112350, 10269639, 10376324, 10487004, 10602763, 10716642
(b. l. 51, 52, 54, 56, 58, 59). Vadinasi, atsakovui vietinė rinkliava buvo apskaičiuota už tą patį nekilnojamo turto objektą, priklausantį jam nuosavybės teise. Nustačius, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso sodybinis gyvenamasis namas, kurio komunalinės atliekos buvo tvarkomos Vilniaus rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje, darytina išvada, kad atsakovas ginčo laikotarpiu buvo vietinės rinkliavos mokėtojas ir turėjo pareigą mokėti vietinę rinkliavą. Visgi, iš aptartų pareiškėjo atsakovui skirtų vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą mokėjimo pranešimų Nr. 10112350, 10269639, 10376324, 10487004, 10602763, 10716642 (b. l. 51, 52, 54, 56, 58, 59) matyti, kad atsakovas net ir po mokėjimo pranešimų dėl vietinės rinkliavos sumokėjimo išsiuntimo nevykdė teisės aktais jam nustatytos pareigos Nuostatuose nustatyta tvarka mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų tvarkymą, todėl jam laikotarpiu nuo 2012 m. gegužės 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. susidarė 380,50 Eur vietinės rinkliavos įsiskolinimas.
Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, kad jam priskaičiuota vietinė rinkliava turi būti perskaičiuota, kadangi jis nėra vienintelis žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame yra jo nuosavybės teise valdomas sodybinis gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), už kurį jam apskaičiuota mokėtina vietinė rinkliava, savininkas. Byloje pateikti rašytiniai duomenys, kurių neginčija ir pats atsakovas, patvirtina, kad atsakovui ginčo laikotarpiu nuosavybės teise priklausė žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) esantis sodybinis gyvenamasis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), už kurį, kaip buvo nustatyta, atsakovui buvo apskaičiuota vietinė rinkliava. Atsižvelgęs į teisinį reglamentavimą dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą apskaičiavimo, pagal kurį atitinkamo dydžio vietinės rinkliavos mokėjimas yra privalomas visiems asmenims, turintiems ar valdantiems nekilnojamą turtą Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje, teismas daro išvadą, jog aplinkybė, kad atsakovas nėra vienintelis žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkas, neturi teisinės reikšmės vietinės rinkliavos už tame sklype esantį atsakovo nuosavybės teise valdomo sodybinio gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) apskaičiavimui. Todėl atsakovo atsiliepimo į pareiškėjo skundą argumentas yra atmestinas kaip nepagrįstas.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje laikomasi nuomonės, kad vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka (žr. 2014 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-334/2014, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2004 m. sausio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7‑60/2004, Administracinių teismų praktika Nr. 5, p. 33–42).
Todėl, atsižvelgiant į nurodytą teismų praktiką, teisinį reglamentavimą, į tai, kad byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovas nebuvo vietinės rinkliavos mokėtojas, t. y. ginčo laikotarpiu ginčo nekilnojamuoju turtu nesinaudojo ir nebuvo atliekų turėtoju, ar tinkamai vykdė pareigą mokėti vietinę rinkliavą nustatytu laiku, nesant duomenų, kad atsakovas buvo pateikęs prašymą taikyti rinkliavos lengvatą, nesant pagrindo pripažinti, kad atsakovo atžvilgiu būtų pažeistas atliekų tvarkymo srityje taikomas principas ,,teršėjas moka“, pareiškėjo prašymas iš atsakovo priteisti nesumokėtą vietinės rinkliavos sumą 380,50 Eur už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, susidariusią laikotarpiu nuo 2012 m. gegužės 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d., laikytinas pagrįstu ir tenkintinas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 78 straipsnio 5 dalimi, 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
pareiškėjo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos prašymą tenkinti.
Priteisti pareiškėjui Vilniaus rajono savivaldybės administracijai (juridinio asmens kodas 188708224) iš atsakovo L. R. 380,50 Eur (tris šimtus aštuoniasdešimt eurų penkiasdešimt centų) nesumokėtos vietinės rinkliavos už laikotarpį nuo 2012 m. gegužės 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjas Marius Bajoras