Civilinė byla Nr. e2-210-330/2023

                                                                             Teisminio proceso Nr. 2-50-3-01009-2022-6

                                                                                         Procesinio sprendimo kategorija 3.2.6.10

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. vasario 23 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Losrita“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 24 d. sprendimo dalies, kuria netenkintas prašymas dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo, civilinėje byloje pagal ieškovo V. M. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Losrita“ dėl skolos priteisimo,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovas V. M. (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Losrita“ priteisti 43 400 Eur skolą už suteiktas paslaugas, 8 proc. dydžio metines palūkanas, 40 Eur išieškojimo išlaidas bei byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Atsakovė UAB „Losrita“ pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, kad sumokėjo ieškovui 3 000 Eur sumą ir pripažįsta likusią 40 400 Eur skolą. Atsakovė taip pat aiškino, kad ji patiria finansinius sunkumus, todėl prašė priteistos skolos mokėjimą išdėstyti 11 mėn. laikotarpiui, mokant kas mėnesį po 4 040 Eur iki 2023 m. rugpjūčio 31 d., o 40 Eur išieškojimo išlaidas ir priteistas bylinėjimosi išlaidas sumokant iki 2023 m. rugsėjo 30 d.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3.       Vilniaus apygardos teismas 2022 m. lapkričio 24 d. sprendimu ieškinį patenkino – priteisė ieškovo V. M. naudai iš atsakovės UAB „Losrita“ 40 400 Eur skolą, 40 Eur išieškojimo išlaidas, 8 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. liepos 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 636 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Teismas netenkino atsakovės UAB „Losrita“ prašymo dėl sprendimo vykdymo išdėstymo.

4.       Teismas, atsižvelgęs į atsakovės pateiktus dokumentus ir paaiškinimus, nusprendė, kad 2020–2021 m. finansinės atskaitomybės dokumentai patvirtina prastą atsakovės finansinę padėtį. Teismas nustatė, kad atsakovė patiria apyvartinių lėšų stygių ir negali atsiskaityti su kreditoriais, išmokant jiems iš karto visą sumą, tačiau atkreipė dėmesį į tai, jog atsakovė nepateikė duomenų, galinčių patvirtinti, kad teismo sprendimo įvykdymo išdėstymas galėtų sudaryti sąlygas atsakovei atsiskaityti su ieškovu. Teismo vertinimu, nesant objektyvių duomenų, kad atsakovės turtinė padėtis ateityje pagerės, kad ji bus pajėgi įvykdyti teismo sprendimą per 11 mėnesių laikotarpį, išlieka grėsmė, jog išdėsčius sprendimo vykdymą, nebus užtikrinta bylos šalių interesų pusiausvyra, bus pažeistas ieškovo teisėtas lūkestis įsiteisėjusį teismo sprendimą įvykdyti per trumpiausią įmanomą laiką. Dėl nurodytos priežasties teismas netaikė Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 284 straipsnio 1 dalyje numatytos išimties dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5.        Apeliaciniame skunde atsakovė UAB „Losrita“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 24 d. sprendimo dalį, kuria netenkintas jos prašymas dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo, ir dėl šio prašymo priimti naują sprendimą – ieškovui priteistos skolos mokėjimą išdėstyti 11 mėnesių laikotarpiui.

6.        Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

6.1. Pirmosios instancijos teismas nepaisė rungimosi principo ir atmetė atsakovės prašymą neatsižvelgęs į tai, kad ieškovas nepateikė teismui įrodymų, jog sprendimo vykdymo išdėstymas pablogintų jo finansinę situaciją.

6.2. Su apeliaciniu skundu pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovės finansinė padėtis dėl naujai sudarytų rangos sutarčių ateityje pagerės ir ji turės galimybę įvykdyti teismo sprendimą per išdėstymo terminą.

6.3. Netenkinus atsakovės prašymo dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo, buvo pažeistas bylos šalių lygiateisiškumo principas, nes buvo įvertintas tik ieškovo lūkestis dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymo per trumpiausią terminą, bet neatsižvelgta į atsakovės interesus.

7.       Ieškovas V. M. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atsakovės skundo netenkinti.

8.       Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tuo, kad ieškovas – fizinis asmuo, kuriam teismo sprendimu priteista suma yra didelė, jis nėra kaltas dėl juridinio asmens, kuriam taikomi didesni protingumo, atidumo reikalavimai, netinkamo finansinės veiklos planavimo, todėl atsakovės apeliacinis skundas aiškiai nepagrįstas ir atmestinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9.                      CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. 

10.                      Šios apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria teismas netenkino atsakovės prašymo išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas. Kai apeliaciniu skundu skundžiama tik teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ar kitų teismo sprendimu išspręstų procesinių klausimų, toks apeliacinis skundas nagrinėjamas mutatis mutandis (su atitinkamais pakeitimais) taikant atskirųjų skundų nagrinėjimo taisykles (CPK 321 straipsnio 3 dalis).

11.                      Pagal CPK 338 straipsnį atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK III dalies XVI skyriaus antrajame skirsnyje nustatytas išimtis. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamo sprendimo ar jo dalies negaliojimo pagrindų, taipogi nenustatė pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

12.                      Apeliantė su apeliaciniu skundu pateikė papildomus įrodymus: 2022 m. sausio 1 d. – lapkričio 23 d. balansą ir pelno nuostolių–ataskaitą, dviejų statybos rangos sutarčių su Vilniaus rajono savivaldybės administracija kopijas. 

13.                      CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo jurisprudencijoje pripažįstama, kad teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustačius bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami nauji sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015 ir joje nurodytą praktiką).

14.                      Atsižvelgiant į tai, kad byloje keliamas klausimas – ar apeliantės finansinė padėtis ir jos ateities perspektyvos sudaro pagrindą tenkinti prašymą ir išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, kad apeliaciniame skunde akcentuojamas teismo atlikto įrodymų vertinimo klausimas, apeliacinės instancijos teismas, siekdamas visapusiškai įvertinti kilusį ginčą, priima ir su kita bylos medžiaga vertina apeliantės papildomai pateiktus įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad priėmus naujus įrodymus, ieškovo teisė pateikti nuomonę dėl jų reikšmės negali būti pripažinta pažeista, nes naujų įrodymų turinys, įvertinus jų pateikimo būdą ir laiką, ieškovui yra (turėjo būti) žinomas.

Dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo

15.                      Įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumas bei jo res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas) galia kartu nulemia ir jo vykdymo privalomumą (CPK 18 straipsnis). Tačiau teismas, vadovaudamasis CPK 284 straipsnio 1 dalies nuostatomis, turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Prašymą dėl nukrypimo nuo bendros teismo sprendimų vykdymo tvarkos apeliantė pareiškė dar bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tačiau teismas tokio prašymo netenkino. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo daryti kitokią išvadą, nei padarė pirmosios instancijos teismas.

16.                      Teismų praktikoje nėra išskirta, kokios aplinkybės laikytinos išimtinėmis, sudarančiomis pagrindą išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, todėl teismas, kiekvienu konkrečiu atveju spręsdamas prašymą, turi situaciją vertinti individualiai ir sprendimą priimti atsižvelgęs į kasacinio teismo išaiškinimus dėl CPK 284 straipsnio taikymo. Apeliantei paaiškintina, kad būtent jai, kaip asmeniui, pateikusiam prašymą išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, tenka pareiga ne tik jį argumentuoti, bet ir pateikti įrodymus, patvirtinančius prašyme išdėstyti teismo sprendimo vykdymą dėstomas faktines aplinkybes (CPK 12, 178 straipsniai).

17.                      Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, jog sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-3782015). Teismas taip pat turi įvertinti, ar atidėjus (išdėsčius) teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006).

18.                      Apeliantė prašymą išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą iš esmės grindė savo sunkia finansine padėtimi, tačiau vien tokių aplinkybių nustatymas, kaip išaiškinta ir pirmiau aptartoje kasacinio teismo praktikoje, savaime nėra pakankamas nukrypti nuo bendrosios teismo sprendimų vykdymo tvarkos. Kiekvienu atveju, be kita ko, turi būti įvertinta tai, ar per terminą, kuriam prašoma išdėstyti sprendimo vykdymą, skolininkas realiai įgis galimybę įvykdyti teismo sprendimą ir ar teismo sprendimu priteistos sumos išdėstymas nepažeis kitos šalies (išieškotojo) interesų bei pagrindinių civilinės teisės principų.

19.                      Su apeliaciniu skundu apeliantė pateikė teismui duomenis apie tai, kad 2022 m. lapkričio mėn. ji su Vilniaus rajono savivaldybės administracija pasirašė rangos sutartis. Apeliantės teigimu, šių sutarčių sudarymas patvirtina, kad apeliantė ateityje gaus lėšų ir galės vykdyti įsipareigojimus ieškovui. Tačiau, kaip matyti iš pateiktų sutarčių, jų įsigaliojimas siejamas su momentu, kuomet rangovas (šiuo atveju – apeliantė) perveda užstatą (rangos sutarčių 5.1. punktas). Apeliantė teismui nepateikė įrodymų, kad užstatas yra pervestas ir sutartys įsigaliojo. Ši aplinkybė, įvertinus tai, kad apeliantė pripažįsta, jog jos finansinė padėtis yra labai prasta, teismui kelia pagrįstų abejonių dėl aptartų sutarčių galiojimo ir (ar) tinkamo vykdymo. Be to, sutarčių sąlygos dėl apmokėjimo pagal sutartis tvarkos numato, kad užsakovas rangovui (atsakovei) sumoka tik už atliktus ir atitinkama tvarka priimtus darbus (rangos sutarčių 7.1. punktas). Kadangi šiuo atveju nėra duomenų nei apie sutarčių galiojimą, nei apie realų darbų vykdymą, nėra pagrindo teigti, kad atsakovė įrodė, jog šių sutarčių pagrindu ji gaus lėšas, kurias galės skirti teismo sprendimo dėl skolos ieškovui V. M. priteisimo įvykdymui.

20.                      Analizuojamo klausimo įvertinimui aktualu ir tai, kad, kaip nurodo apeliantė, 2021 m. kovo 23 d. ji su Valstybine mokesčių inspekcija (toliau – VMI) sudarė Mokestinės paskolos sutartį dėl 29 858,34 Eur skolos. VMI 2021 m. birželio 3 d. taip pat yra priėmusi sprendimą atidėti ir išdėstyti apeliantei mokestinės nepriemokos sumokėjimą. Bylos duomenimis, sutartis su ieškovu, pagal kurią ieškovas įsipareigojo atsakovės užsakymu atlikti geologinius tyrimus, o atsakovė apmokėti už atliktus darbus, buvo sudaryta 2022 m. sausio 15 d. Tokia aplinkybė rodo, kad jau sudarydama sutartį, dėl kurios vėlesnio nevykdymo ieškovas turėjo kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo, apeliantė žinojo, jog dėl savo finansinės padėties ji negalės laiku bei tinkamai atsiskaityti su kreditoriais, tarp jų – ir su ieškovu.

21.                      Teismo vertinimu, atsakovės verslo sprendimai negali riboti jos kontrahento teisės laiku gauti atlyginimą už suteiktas paslaugas. Iš atsakovės priteista skola ieškovui yra reikšmingo dydžio, kurios mokėjimo išdėstymas beveik metų terminui, nepagrindus išimtinio būtinumo nukrypti nuo bendros teismo sprendimų vykdymo tvarkos, neatitinka ieškovo interesų ir nedera su kasacinio teismo išaiškinimais dėl CPK 284 straipsnio taikymo sąlygų. Konstatavus tokias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pagrįstomis laiko pirmosios instancijos teismo išvadas dėl sprendimo dalies, kuria netenkintas atsakovės prašymas išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą. Teismo išvadų teisėtumas ir pagrįstumas apeliacinio skundo argumentais nepaneigtas, todėl skundžiama sprendimo dalis paliekama nepakeista.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 24 d. sprendimo dalį, kuria netenkintas atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Losrita“ prašymas dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo, palikti nepakeistą.

            Teisėjas                                                                    Gintaras Pečiulis