Civilinė byla Nr. e2-1064-1050/2020

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-21564-2019-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.2; 3.2.6.5

(S)

        VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. vasario 12 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lina Greičiūtė-Petrauskienė,

sekretoriaujant Ingridai Valickienei,

dalyvaujant ieškovui D. B.,

ieškovo atstovui advokatui Ramūnui Mikulskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. B. ieškinį atsakovei O. B. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, bendravimo tvarkos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, institucija, teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Teismas

n u s t a t ė :

ieškovas D. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas: 1) pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių 4.1 p. sąlygą, nustatant, kad: „sūnaus M. B. gyvenamoji vieta iki jam sukaks 18 metų, nustatoma su jo tėvu, D. B., jo nuolatinėje gyvenmojoje vietoje“; 2) pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintos taikos sutarties 2 p. sąlygas, nustatant, kad: „šalys susitaria, kad yra nustatoma tokia bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka: O. B. bendraus su nepilnamečiu vaiku M. B. kiekvieno mėnesio pirmąją savaitę paimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos nuo pirmo mėnesio sekmadienio 17:00 val. ir grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą antrą mėnesio sekmadienį 17:00 val. O. B. bendraus su nepilnamečiu vaiku M. B. kiekvieno mėnesio trečią savaitgalį paimant vaiką penktadienį 17:00 val. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą sekmadienį 17:00 val.; 3) pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintos taikos sutarties 3 p. sąlygas, nustatant, kad: „O. B., išlaikymui įsipareigoja teikti po 250,00 Eur išlaikymą iki sūnus sulauks pilnametystės, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį, pervedant tokias lėšas į asmeninę D. B. banko sąskaitą, ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 25 dienos, paskiriant tokias pinigines lėšas D. B. valdyti uzufrukto teise; 4) priteisti ieškovui iš atsakovės O. B. visas patirtas bylinėjimosi išlaidas (el. b. t. 1, b. l. 1-12).

Ieškovas nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) sprendimu nutraukė ieškovo D. B. ir atsakovės O. B. santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto CMS ir patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria šalys susitarė, kad nepilnamečio vaiko M. B. gyvenamoji vieta bus su motina, nustatė vaikui teikiamo išlaikymo dydį (200,00 Eur/mėn.) ir bendravimo su vaiku tvarką (Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) nutartimi taip pat patvirtino O. B. ir ieškovo D. B. taikos sutartį dėl (duomenys neskelbtini) teismo sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių dalies pakeitimo. Sūnaus M. B. gyvenamoji vieta toliau liko nustatyta su atsakove, tačiau taikos sutartimi šalys susitarė pakeisti ieškovo bendravimo su vaiku tvarką, padidinti vaikui teikiamo išlaikymo dydį iki 250,00 Eur bei susitarė, kad ieškovas mokės O. B. į banko sąskaitą kas mėnesį po 200,00 Eur piniginę kompensaciją būsto nuomai iki bus įvykdytas (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo 4.6 p. (iki sūnui M. B. nupirks ir padovanos butą). Tačiau po taikos sutarties sudarymo, atsakovė be ieškovo žinios tyčia pasislėpė, nutraukdama bet kokius ryšius. Atsakovė pakeitė ne tik gyvenamąją vietą, tačiau ir darbovietę, visus kontaktinius duomenis, uždraudė kitiems asmenims šiuos duomenis atskleisti. 2018 m. kovo mėnesį ieškovui nuvykus į atsakovės gyvenamąją vietą, savo sūnaus ir buvusios sutuoktinės ieškovas nerado. Manydamas, kad vaikas yra pagrobtas, su pareiškimu ieškovas kreipėsi į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą (toliau – Tarnyba) dėl neteisėtai išvežto vaiko sugrąžinimo į Lietuvą pagal 1980 m. Hagos konvenciją dėl vaikų grobimo civilinių aspektų. 2019-06-26 Hagos teismas, išnagrinėjęs neteisėtai išvežto (pagrobto) vaiko grąžinimo klausimą, nustatė, kad M. B. į (duomenys neskelbtini) buvo išvežtas neteisėtai, taip pat kad vaiko socialinių interesų vieta yra susijusi su Lietuva, ir padarė išvadą, kad yra pagrindas grąžinti vaiką į Lietuvą esant pagrindams, numatytiems Hagos konvencijos 12 str. 1 ir 2 dalyse (taip pat nesant Hagos konvencijos 13 str. 1 d. a. ir b. punktuose, 2 d. įtvirtintų atsisakymo grąžinti vaiką pagrindų), tačiau šiuo Hagos teismo sprendimu ieškovo pareiškimas buvo atmestas. Ieškovo nuomone, nagrinėjamu atveju atsakovė savo, kaip motinos, teises įgyvendina akivaizdžiai priešingai vaiko interesams, piktnaudžiauja tėvų valdžia. Atsakovė visiškai nevykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi patvirtintoje taikos sutartyje nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos, iš vaiko gyvenimo siekia pašalinti bet kokį bendravimą su tėvu, panaikinti vaiko ir tėvo tarpusavio ryšį. Pažymi, kad atsakovės jos gyvenamosios vietos adresu nepavyko rasti jau nuo 2018 m. kovo mėnesio, t. y. iki teismo nutarties, kuria buvo patvirtinta taikos sutartis, įsiteisėjimo. Be kita ko, atsakovė, be ieškovo žinios, neteisėtai išveždama sūnų su savimi gyventi į užsienio valstybę, nepaisė įstatyme įtvirtinto imperatyvaus draudimo išvežti vaiką gyventi į užsienio valstybę be kito tėvo sutikimo. CK 3.174 str. 3 d. numatyta, kad teisę nepilnametį vaiką, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, išvežti į užsienio valstybę nuolat gyventi turi tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, tik gavęs rašytinį antrojo iš tėvų sutikimą. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą apie atsakovės, kaip motinos, neatsakingumą, savanaudiškumą ir vaiko geriausių interesų užtikrinimo ignoravimą, bendradarbiavimo su skyriumi gyvenančiu tėvu stoką. Atsakovė, be ieškovo žinios išveždama sūnų į užsienio valstybę, nepaisydama įstatyme įtvirtinto įpareigojimo gauti kito tėvo sutikimą, vienašališkai ir paslapčia priimdama sprendimus esminiais vaiko gyvenimo klausimais, visiškai nevykdydama teismo sprendimu patvirtintos bendravimo su vaiku tvarkos, taip pat visiškai ieškovą izoliuodama nuo sūnaus, užkirto kelią bet kokiam ieškovo bendravimui su vaiku, nepagrįstai ir neteisėtai atėmė iš ieškovo galimybę dalyvauti sūnų auklėjant. Esant nurodytam, yra pagrindas nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškovu. Ieškovas nurodo, kad gyvendamas su sūnumi užtikrins jam visas gyvenimo sąlygas, kokių tik reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, teiks tinkamą maitinimą, rūbus, sveikatos priežiūrą, auklėjimą. Gyvena atskirame bute, kur nepilnamečiui sūnui bus užtikrintos visos tinkamos gyvenimo ir mokymosi sąlygos. Sūnaus gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu visiškai užtikrintų vaiko interesus, teigiamai atsilieptų jo asmenybės formavimuisi, brandai ir ugdymui (mokslams). Ieškovas daro išvadą, kad aukščiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad šiuo metu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta neatitinka vaiko interesų. Neatitinka, nes atsakovė neužtikrina vaiko teisės būti auklėjamam abiejų tėvų, ignoruoja abipusiu sutarimu suderintos ir teismo nutartimi patvirtintos bendravimo tvarkos egzistavimą. Atsakovė neteisėtai be ieškovo žinios sūnų išvežė gyventi į užsienį, tokiu būdu užkirto galimybę bendrauti su vaiku, dalyvauti jį auklėjant. Atsižvelgdamas į tai, kad nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su ieškovu, taip pat siekdamas užtikrinti netrukdomą vaiko bendravimą su motina bei galimybę atsakovei visapusiškai dalyvauti vaiko auklėjime, siūlo nustatyti beveik analogišką bendravimo su vaiku tvarką, kuri ieškovo atžvilgiu buvo nustatyta taikos sutartyje. Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui ieškovas nurodo, kad anksčiau nustatytas išlaikymo dydis atitinka vaiko poreikius ir tėvų finansinę padėtį, atitinkamai prašo nustatyti, kad atsakovė vaiko išlaikymui įsipareigoja teikti po 250,00 Eur iki sūnus sulauks pilnametystės. Pasisakydamas dėl jurisdikcijos nagrinėjamoje byloje pareikšto ieškinio atžvilgiu ieškovas nurodė, kad Reglamento „Briuselis II bis“ 8 straipsnyje įvirtinta bendroji teismingumo taisyklė reikalavimams dėl tėvų pareigų, pagal kurią valstybės narės teismai turi jurisdikciją bylose, susijusiose su tėvų pareigomis vaikui, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta tuo metu, kai byla patenka jų žinion, yra toje valstybėje narėje. Tuo tarpu Reglamento „Briuselis II bis“ 9, 10 ir 12 straipsniuose įtvirtinti papildomi teismingumo kriterijai atskirose situacijose: nenutrūkstama vaiko buvusios nuolatinės gyvenamosios vietos jurisdikcija tais atvejais, kai vaikas teisėtai persikelia iš vienos valstybės narės į kitą ir įgyja ten nuolatinę gyvenamąją vietą (9 str.), jurisdikcija vaiko grobimo atvejais (10 str.), ir jurisdikcijos prorogacija (12 str.). Šiuo atveju nepriklausomai nuo to, kad ieškovo sūnus net ir būtų įgijęs nuolatinę gyvenamąją vietą kitoje valstybėje (duomenys neskelbtini), Lietuvos teismai išlaiko savo jurisdikciją iki tol, kol centrinė institucija – Tarnyba, gavo ieškovo kreipimąsi ir tokiu būdu sužinojo apie vaiko buvimo vietą (pagal ieškovo prašymą 2018-09-26 centrinėje institucijoje buvo inicijuota vaiko grąžinimo procedūra) vienerius metus nuo tokio sužinojimo ir vaiko gyvenimo kitoje valstybėje bei vaiko susigyvenimo su nauja aplinka, - vadovaujantis Reglamento „Briuselis II bis“ 10 str. b punkte ir i papunktyje įtvirtinta nuostata. Tokios Reglamento „Briuselis II bis“ 10 str. b punkte i papunktyje sąlygos egzistavimą patvirtina 2019-06-26 Hagos teismo sprendimas, kuriuo buvo nustatyta, kad M. B. į (duomenys neskelbtini) buvo išvežtas neteisėtai, taip pat kad vaiko socialinių interesų vieta yra susijusi su Lietuva, ir padarė išvadą, kad yra pagrindas grąžinti vaiką į Lietuvą esant pagrindams, numatytiems Hagos konvencijos 12 str. 1 ir 2 dalyse.  

Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad palaiko ieškinio reikalavimus. Vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas yra vienintelė sūnaus galimybė matyti abu tėvus. Taigi ieškovas prašymą pakeisti vaiko gyvenamąją vietą grindžia tuo, kad vaiko galimybė matyti tėvą yra apribota. Nuo 2017 m. yra kliudoma bendrauti su vaiku, nebuvo galimybės pabendrauti su vaiku. Atsakovė nėra nurodžiusi nei telefono, turi tik elektroninį paštą. Esant dabartinei situacijai, vaikas nemato tėvo. Tuo tarpu, jei vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta kartu su tėvu, tokia galimybė būtų sudaryta. Be to, vaikas nežino (duomenys neskelbtini) kalbos, sunkiai ją valdo. Vaiką tėvas matė tik tris kartus, kai vyko (duomenys neskelbtini) teismas, susitikimai su vaiku truko tik po 1,5 val. Vaiko interesas yra matyti abu tėvus ir tik gyvenant Lietuvoje šis interesas bus užtikrintas. Ieškovas nurodė, kad užtikrins galimybę matyti abu tėvus. Vaikas taip pat turi giminaičių (močiutė, senelis, dėdė), su kuriais galėtų pabendrauti, tačiau šiuo metu visi ryšiai yra nutraukti. Vaikas užaugo ant tėvo rankų, visą laiką, kurį ieškovas galėjo skirti vaikui, skyrė vaikui. Paaiškino, kad pats ieškovas pakeitė darbo pobūdį tam, kad galėtų rūpintis savo vaiku. Ieškovas paaiškino, kad šiuo metu gyvena Lietuvoje, dirba toje pačioje įmonėje (duomenys neskelbtini) darbas), gali dirbti iš namų, taigi vaiko tėvas turės galimybę dalyvauti vaiko auklėjime. Patvirtino, kad darbas nėra susijęs su komandiruotėmis, šiuo metu yra nutraukęs visas komandiruotes. Dėl I. B. ieškovas nurodė, kad tai yra šmeižtas, sugalvotas dalykas. Nurodė, kad išlaiko vaiką, perveda vaiko išlaikymui 250,00 Eur per mėnesį.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas nurodė, kad atsakovė visiškai nesudarė sąlygų ieškovui bendrauti su vaiku. Atsakovė nepaisė imperatyvo, išveždama vaiką be ieškovo sutikimo į užsienio valstybę, pažeidė CK 3.161 str. 3 d. Tai yra neginčijamas pagrindas pakeisti gyvenamąją vietą, vaiko gyvenamąją vietą nustatant kartu su tėvu. Nebuvo gautas tėvo sutikimas. Tai buvo nustatyta Hagos teismo sprendimu. Tarnybos išvada yra pakankamai formali, nebuvo išklausyta pati atsakovė, nebuvo suteikta galimybė pateikti klausimus dėl draudimo bendrauti, kliudymo bendrauti, taip pat nebuvo išklausytas pats vaikas. Vienas iš savarankiškų pagrindų yra nustatytos bendravimo tvarkos nesilaikymas, emocinio ryšio nepalaikymas, ką iš esmės pripažino Tarnyba nagrinėjamoje byloje. Šiuo metu atsakovė piktybiškai draudžia bendrauti tėvui su vaiku. Atsakovė visiškai nevykdo taikos sutartimi patvirtintos bendravimo tvarkos. Siekia pašalinti bet kokį vaiko bendravimą su tėvu, ryšys yra nepalaikomas. Ieškovas dėjo pastangas dėl to, kad negali bendrauti su vaiku. Tarnyba, kuri turi užtikrinti vaiko interesus, formaliai nusiuntė vaiko tėvą į policiją, pati institucija nedėjo pastangų užtikrinti vaiko interesus. Tai, kad vaikas buvo apklaustas teisme (duomenys neskelbtini) kalba, vaikas savo gimtąja kalba nebuvo išklausytas, dėl to buvo pasiūlyta galimybė atvykti.  

Atsakovė O. B. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo: 1) ieškovo D. B. ieškinį, kaip neteismingą Lietuvos teismams, palikti nenagrinėtą; 2) priteisti iš ieškovo D. B. atsakovės patirtas išlaidas (el. b. t. 1, b. l. 109-116).

Atsakovė nurodė, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su atsakove, apsiribodamas tik konstatavimu, kad jis neva geriau užtikrins nepilnamečio vaiko gyvenimo sąlygas. Sūnus nuo pat gimimo gyvena kartu su motina, kuri jį visada išlaikė ir juo rūpinosi. Vaikas yra prisirišęs prie motinos. Su sūnumi palaiko itin artimus šiltus tarpusavio santykius, visą savo laisvalaikį, atostogas, savaitgalius praleidžia su vaiku, atsakovė su vaiku puikiai sutaria, vaikas noriai bendrauja su atsakove, rodo tam iniciatyvą. Atsakovė yra tikra, kad M. yra sudariusi tinkamas, visapusiškas, geras gyvenimo, lavinimosi, vystymosi sąlygas. Atsakovė nurodė, kad nėra asociali, nepiktnaudžiauja nei alkoholiniais gėrimais, nei narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, dirba. Darbe yra charakterizuojama teigiamai. Priešingai nei teigia ieškovas, atsakovė nurodo, kad niekada nenuteikinėja sūnaus prieš tėvą, nesivelia į konfliktus, yra išsilavinusi, ramaus būdo, kantri, niekada nekelia balso, vaikui skiepija tinkamas vertybes, skatina bendrauti su tėvu, stengiasi ieškoti kompromiso. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė dėl savo gyvenimo būdo ar asmeninių savybių negalėtų rūpintis sūnumi, kad blogai jį auklėja ar daro jo vystymuisi neigiamą įtaką, kad pablogėjo sūnaus auklėjimas. Priešingai, atsakovė nurodo, kad visapusiškai rūpinasi vaiku, slaugo, ugdo, auklėja, stengiasi sudaryti jam kuo palankesnes sąlygas. Tuo tarpu ieškovo noras bendrauti/gyventi su vaiku apsiriboja vien tik jo nepagrįstais kreipimaisi į teismus su ieškiniais, prašymais, skundais. Ieškovas praktiškai sūnui neskambina, nesidomi sūnaus dienotvarke, auklėjimu, buitimi, laisvalaikiu. Ieškovas tik teoriškai, bet ne praktiškai siekia atkurti nenutrūkstantį savo ir nepilnamečio vaiko tarpusavio ryšį. Atsakovė pažymi, kad vaiku nuo pat gimimo rūpinosi ji, nuo pat (duomenys neskelbtini) m., kuomet išvyko gyventi į (duomenys neskelbtini), vaiko gyvenamoji aplinka yra stabili, saugi, jis yra įpratęs gyventi ir miegoti savo kambaryje, lankyti mokyklą, būrelius, kieme žaisti su draugais, lankytis jam įprastose vietose, sūnus moka (duomenys neskelbtini) kalbą, bendrauja su vietiniais vaikais, yra visiškai prie jų pritapęs. Sūnui susirgus, būtent atsakovė jį slaugo, rūpinasi jo sveikata, pristato į gydymo įstaigas. Tuo tarpu ieškovas nė karto nėra slaugęs sūnaus, jam nė karto nebuvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas dėl to, kad nėra žinomos vaiko slaugymo ir priežiūros subtilybės. Pažymi, kad tiek (duomenys neskelbtini) teismai, tiek vaiko gyvenamąsias sąlygas tikrinusi institucija nustatė, kad atsakovė tinkamai rūpinasi vaiku, jo sveikata, užsiima jo lavinimu, vystymusi, vaikui yra sudarytos tinkamos ir visapusiškos sąlygos augti ir vystytis, todėl nėra pagrindo jo grąžinti gyventi į Lietuvą. Šiuo atveju itin svarbi ir vaiko nuomonė, kurią išklausė (duomenys neskelbtini) teismas, vaikas nurodė, kad jam patinka gyventi (duomenys neskelbtini), jis nori čia gyventi ir nenori grįžti į Lietuvą. Taigi akivaizdu, kad sūnui, nuolat gyvenančiam su atsakove, vaiko motina, staigus gyvenamosios vietos pakeitimas ne tik gali, bet ir sukels nepageidaujamų padarinių raidai ir psichinei sveikatai. Atsakovė yra tikra, kad toks ieškinio reikalavimo pareiškimas yra susijęs tik su siekiu išvengti teikti sūnui išlaikymą. D. B. sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių buvo įsipareigojęs per dviejų metų terminą po santuokos nutraukimo nupirkti ir padovanoti sūnui butą, neviršijantį 30 000,00 Eur, šio įsipareigojimo ieškovas iki šiol nėra įvykdęs.

Tarnyba pateikė išvadą į bylą, kurioje nurodė, kad nagrinėjamu atveju Tarnyba neturėjo galimybių apsilankyti atsakovės gyvenamojoje vietoje, tiesiogiai ištirti šeimos aplinkos sąlygas bei išklausyti vaiko nuomonę, tačiau pažymi, kad O. B., dėl vaiko teisių ir geriausių interesų pažeidimų Tarnybai nėra žinoma. Remiantis bylos duomenimis, nepilnamečio vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta nuo pat tėvų gyvenimo skyriumi pradžios, buvo nustatyta kartu su mama. Duomenų, kad vaiko mama juorūpintųsi netinkamai, nėra nei byloje, nei Tarnybos dokumentų valdymo sistemoje. Susipažinus su byloje esančiais dokumentais, matyti, kad nepilnamečio M. interesai yra visapusiškai užtikrinami. 2019-08-14 sprendimu Hagos pirmosios instancijos teismas įvertino, kad turi būti atsižvelgiama į fizinius ir emocinius ryšius, kuriuos vaikas dabar užmezgė su savo gyvenamąja vieta. Teismas nustatė, kad berniukas, gyvendamas nuo (duomenys neskelbtini) pradžios, jau gali gerai suprasti (duomenys neskelbtini) kalbą. Nenustatyta, kad aplinka, kurioje gyventų vaikas, yra jam nesaugi. Priešingai, pabrėžtina tai, kad vaikas gyvena kartu su mama ir patėviu, kuris moko jį (duomenys neskelbtini) kalbos, vaikas visą laiką lanko mokyklą (duomenys neskelbtini), kuri nėra orientuota tik į tarptautinę aplinką, papildomai vaikas yra ugdomas užklasine veikla – plaukimu, akrobatika (duomenys neskelbtini) jaunimo cirke. Minėtu teismo sprendimu konstatuota, kad M. yra draugiškas ir žaidžia su draugais iš (duomenys neskelbtini), vadinasi, naujoje aplinkoje yra adaptavęsis, jo interesai yra užtikrinti. Aplinkos, kurioje vaikas auga, stabilumas, yra įtaką turintis veiksnys. Šiuo metu vaikui yra užtikrinta saugi, tinkama aplinka augti ir ugdytis, priešingų duomenų nėra pateikta. Tarnybos nuomone, vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas neatitiktų jo geriausių interesų.     

Teismo posėdžio metu Tarnyba pateikė išvadą, kad vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas prieštarautų vaiko interesams. Keičiant vaiko gyvenamąją vietą būtina nustatyti, kad vaiko esama aplinka tapo nesaugi. Byloje duomenų, kad vaiko gyvenamoji aplinka tapo vaikui nesaugi, nėra pateikta. Vaikas užsienyje gyvena beveik du metus, pagal Hagos teismo sprendimą konstatuota, vaikas yra užmezgęs ryšį su šia šalimi. Be to, vaikas nuo pat šalių gyvenimo skyriumi gyveno kartu su motina, kuri juo rūpinasi tinkamai. Iš tiesų, vaiko motina neteisėtai išsivežė vaiką į užsienio valstybę, tačiau ji vaiku iki šiol rūpinasi, ugdo, kaip matyti, vaikas lanko būrelius, mokyklą, užsiima plaukimu, taigi vaiko grąžinimas į šalį, nuo kurios vaikas yra atsitraukęs, prieštarautų vaiko interesams. Vaikui būtų padaroma žala, kadangi jis būtų atitrauktas nuo motinos, su kuria vaikas gyvena pakankamai seniai. Be to, reikėtų atsižvelgti ir į paties vaiko nuomonę, kad jis nenorėtų grįžti į Lietuvą. Taip pat, Tarnyba nurodė, kad nemato paties ieškovo pastangų, kad užsitikrintų bendravimą su vaiku, į (duomenys neskelbtini) buvo vykstama tik į teismus. Tarnybos žiniomis, ieškovas kreipėsi į centrinę būstinę, bet ne į skyrių, nebuvo iniciatyvos iš ieškovo pusės bendraujant su vaiku, kreipiantis dėl pagalbos į Tarnybą dėl bendravimo tvarkos.  

Ieškinys atmestinas.

            Dėl jurisdikcijos nagrinėjamoje byloje.

            Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, ar ši civilinė byla yra teisminga Lietuvos teismams. Ieškovas nurodo, kad pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 2201/2003, dėl jurisdikcijos ir teismų sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000 (toliau tekste – „Briuselis II bis“ ir/ar Reglamentas) 8 str., įtvirtinta bendroji teismingumo taisyklė reikalavimams dėl tėvų pareigų, pagal kurią valstybės narės teismai turi jurisdikciją bylose, susijusiose su tėvų pareigomis vaikui, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta tuo metu, kai byla patenka jų žinion, yra toje valstybėje narėje. Tuo tarpu Reglamento „Briuselis II bis“ 9, 10 ir 12 straipsniuose yra įtvirtinti papildomi teismingumo kriterijai atskirose situacijose: nenutrūkstama vaiko buvusios nuolatinės gyvenamosios vietos jurisdikcija tais atvejais, kai vaikas teisėtai persikelia iš vienos valstybės narės į kitą ir įgyja ten gyvenamąją vietą (9 str.), jurisdikcija vaiko grobimo atvejais (10 str.) ir jurisdikcijos prorogacija (12 str.). Ieškovas nurodo, kad pagal Reglamento „Briuselis II bis“ 10 straipsnį, naujosios vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės narės teismo jurisdikcijai atsirasti būtinas ne tik vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos pasikeitimas, tačiau dar, be kita ko, ir ši sąlyga: per vienerius metus nuo to, kai globos teises turintis asmuo, institucija ar kita organizacija sužinojo arba turėjo sužinoti apie vaiko buvimo vietą, valstybės narės, į kurią vaikas buvo išvežtas ar yra laikomas, kompetentingoms valdžios institucijoms nebuvo pateiktas prašymas jį grąžinti. Taigi, ieškovas laikosi pozicijos, kad šiuo atveju nepriklausomai nuo to, kad jo sūnus net ir būtų įgijęs nuolatinę gyvenamąją vietą kitoje valstybėje (duomenys neskelbtini), Lietuvos teismai išlaiko savo jurisdikciją iki tol, kol centrinė institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba gavo ieškovo kreipimąsi ir tokiu būdu sužinojo apie vaiko buvimo vietą vienerius metus nuo sužinojimo ir vaiko gyvenimo kitoje valstybėje bei vaiko susigyvenimo su nauja aplinka.

Atsakovė nurodo, kad sprendžiant teismingumo klausimą, turi būti įvertinta Reglamento „Briuselis II bis“ 8 straipsnyje įtvirtinta bendroji jurisdikcijos nustatymo taisyklė – pagal vaiko nuolatinę (įprastinę) gyvenamąją vietą – reikalavimams dėl tėvų pareigų, pagal kurią valstybės narės teismai turi jurisdikciją bylose, susijusiose su tėvų pareigomis vaikui, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta tuo metu, kai byla patenka jų žinion, yra toje valstybėje narėje.

Teismas, susipažinęs ir įvertinęs ginčo šalių pozicijas aptariamu klausimu, sprendžia, kad ieškinio priėmimo metu ši civilinė byla yra teisminga Lietuvos Respublikos teismams. Šią išvadą teismas grindžia žemiau nurodomais argumentais.

Tikslu atgrasinti tėvus nuo vaikų grobimo tarp valstybių narių, Reglamento „Briuselis II bis“ 10 straipsnis užtikrina, kad valstybės narės, kurioje vaikas iki pagrobimo turėjo nuolatinę gyvenamąją vietą (toliau – kilmės valstybė narė), teismai išliktų teismingi priimti sprendimą nagrinėjant bylą iš esmės ir po pagrobimo. Naujos valstybės narės (toliau – prašomoji valstybė narė) teismams jurisdikcija gali būti priskiriama tik laikantis labai griežtų sąlygų.

Pažymėtina, kad Reglamentas, esant grobimo atvejui, leidžia priskirti jurisdikciją prašomosios valstybės narės teismams tik dviejose situacijose. Pirma situacija yra ta, kai: vaikas įgijo nuolatinę gyvenamąją vietą prašomoje valstybėje narėje ir visi turintys globos teises tylėjimu pritarė pagrobimui. Nagrinėjamoje byloje nėra išpildoma antroji sąlyga, kadangi vaiko tėvas (ieškovas) nepritarė ginčo šalių nepilnamečio vaiko išvežimui į (duomenys neskelbtini). Antra situacija yra ta, kai vaikas įgijo nuolatinę gyvenamąją vietą prašomoje valstybėje narėje ir toje valstybėje narėje pragyveno bent vienerius metus nuo to, kai globos teises turintys asmenys sužinojo ar turėjo sužinoti apie vaiko buvimo vietą ir vaikas susigyveno su nauja aplinka ir, be to, įvykdoma bent viena iš toliau nurodytų sąlygų: 1) per vienerius metus nuo to, kai paliktas tėvų teisių turėtojas sužinojo arba turėjo sužinoti apie vaiko buvimo vietą, nebuvo pateiktas prašymas jį grąžinti (aptariamu atveju buvo pateiktas prašymas grąžinti - į Tarnybą dėl vaiko grobimo ieškovas kreipėsi 2018-11-16); 2) prašymas grąžinti buvo pateiktas, bet buvo atsiimtas ir per tuos metus naujas prašymas nebuvo pateiktas (aptariamu atveju prašymas grąžinti vaiką nebuvo atsiimtas); 3) prašomojoje valstybėje buvo priimtas sprendimas dėl negrąžinimo ir abiejų valstybių narių teismai ėmėsi atitinkamų veiksmų pagal 11 straipsnio 6 dalį, bet byla buvo užbaigta pagal 11 straipsnio 7 dalį, nes šalys per tris mėnesius nuo pranešimo nepateikė teikimų. Nagrinėjamos bylos atveju, dėl ko byla ir yra teisminga Lietuvos teismams, ši dalis ir yra aktuali, apie kurią plačiau pasisakytina žemiau; 4) kompetentingas kilmės valstybės narės teismas priėmė sprendimą dėl globos, nereikalaujantį vaiką grąžinti.

Taigi, kaip jau minėta, nagrinėjamos bylos atžvilgiu būtent ir yra aktualios Reglamento „Briuselis II bis“ 11 straipsnio 6 ir 7 dalys. Tais atvejais, kai teismas vis dėlto nusprendžia, kad vaikas neturi būti grąžintas pagal 1980 m. Hagos konvencijos 13 straipsnį, Reglamento 11 straipsnio 6 ir 7 dalyse numatyta speciali procedūra. Reglamento 6 dalis numato, kad jei teismas priėmė nutartį dėl vaiko negrąžinimo pagal Hagos konvencijos 13 straipsnį, tas teismas turi tiesiogiai arba per savo centrinę instituciją perduoti teismo įsakymo dėl negrąžinimo ir atitinkamų dokumentų, visų pirma teismo posėdžio protokolo, kopiją valstybės narės, kurioje tas vaikas iki neteisėto išvežimo ar negrąžinimo turėjo nuolatinę gyvenamąją vietą, jurisdikciją turinčiam teismui arba centrinei institucijai, kaip nustatyta pagal nacionalinę teisę. Reglamento 7 dalis numato, kad jei viena iš šalių į valstybės narės, kurioje vaikas iki neteisėto išvežimo ar negrąžinimo turėjo nuolatinę gyvenamąją vietą, teismas dar nesikreipė, šio straipsnio 6 dalyje minėtą informaciją gavęs teismas ar centrinė institucija turi pranešti šalims ir pakviesti jas pagal nacionalinę teisę per tris mėnesius nuo pranešimo teikti teismui teikimus, kad teismas galėtų apsvarstyti vaiko globos klausimą. Nepažeisdamas Reglamente pateikiamų jurisdikcijos taisyklių, teismas užbaigia bylą, jei per tą laikotarpį negauna jokių teikimų. Nagrinėjamoje byloje ieškovas į Vilniaus miesto apylinkės teismą kreipėsi 2019-07-18. Tuo tarpu Hagos apeliacinės instancijos teismo sprendimas priimtas 2019-08-14, kuriuo buvo nuspręsta atmesti prašymą grąžinti vaiką Lietuvą. Taigi šiuo atveju ieškovo ieškinio pateikimas teismui traktuotinas kaip teikimas dėl globos klausimo svarstymo pagal Reglamento Briuselis II bis 11 straipsnio 6 ir 7 dalyse nustatytas procedūras. 

Tikslu aiškiau suprasti aptartą Reglamentu taikomą procedūrą vaiko pagrobimo atvejais, žemiau pateikiama schema:

           Darytina išvada, kad Lietuvos teismas šiuo konkrečiu atveju pagal 11 straipsnio 7 dalį yra kompetentingas nagrinėti bylą iš esmės, todėl jurisdikcijai priklauso sprendimų dėl vaiko globos priėmimas po grobimo procedūros. Tačiau, kaip matyti iš pateikiamos vaiko pagrobimo atvejais taikomos procedūros, tolimesniuose procesuose dėl vaiko globos teisių teismingumas priklausys nuo šio teismo sprendimo rezultato.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo.

Bylos medžiaga, taip pat Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu nutraukta santuoka tarp O. B. (B.) ir D. B. abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios 4.1 p. pareiškėjai susitarė, kad sūnaus M. B. gyvenamoji vieta iki jam sukaks 18 metų, nustatoma su jo motina O. B., jos nuolatinėje gyvenamojoje vietoje (Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. t. 1, b. l. 17). Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi patvirtinta taikos sutartis, kuria šalys susitarė pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo priimto sprendimo dalį dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo ir bendravimo su vaiku tvarkos. Sutarties 2.1 p. šalys susitarė dėl bendravimo su vaiku tvarkos, 3 punkte šalys susitarė pakeisti išlaikymo vaikui dydį ir nuo 2018-04-01 atsakovas D. B. įsipareigojo teikti po 250,00 Eur išlaikymą iki sūnaus pilnametystės, mokant periodinėmis išmokomis kas mėnesį, pervedant tokias lėšas į asmeninę O. B. banko sąskaitą Luminor banke (Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).      

           Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovas 2018-11-16 kreipėsi į Tarnybą, dėl neteisėtai išvežto vaiko sugrąžinimo į Lietuvą pagal 1980 m. Hagos konvenciją dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų (el. c. b. t. 1, b. l. 23-30). Nustatyta, kad Hagos teismas 2019-06-26 išnagrinėjo vaiko grąžinimo klausimą, atmetė prašymą grąžinti nepilnametį M. B. į Lietuvą (el. b. t. 1, b. l. 32-51). Paminėtas Hagos teismo sprendimas buvo apskųstas apeliacine tvarka. Aukštesnės instancijos Hagos teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs skundą, 2019-08-14 priėmė sprendimą, kuriuo palaikė ginčijamą sprendimą ir atmetė pareiškėjo prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, atmetė pakartotinio nagrinėjimo galimybės prašymą apeliacine tvarka (el. b. t. 1, b. l. 99-104).

           Nagrinėjamoje byloje iš esmės kilo ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo. Kiti reikalavimai dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir dėl išlaikymo vaikui priteisimo laikytini išvestiniais ir spręstini tik išsprendus klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (pakeitimo).

           Ieškovas poreikį keisti vaiko gyvenamą vietą iš esmės grindžia šiomis aplinkybėmis: pirma, vaikas buvo pagrobtas ir neteisėtai atsakovės išvežtas į (duomenys neskelbtini); antra, aplinkybe, kad atsakovė draudžia bendrauti tėvui su vaiku, ir, atitinkamai tuo, kad paties vaiko interesas yra bendrauti su abiem tėvais. Atsakovė procesiniuose dokumentuose nurodė, kad būtent ji rūpinasi vaiku nuo pat gimimo, nuo 2018 metų, kuomet išvyko gyventi su vaiku į (duomenys neskelbtini), vaiko gyvenamoji aplinka yra stabili, saugi, jis yra įpratęs gyventi ir miegoti savo kambaryje, lankyti mokyklą, būrelius, kieme žaisti su draugais, lankytis jam įprastose vietose, sūnus moka (duomenys neskelbtini) klabą, bendrauja su vietiniais vaikais. Taigi staigus vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas ne tik gali, bet ir sukels nepageidaujamų padarinių vaiko raidai, psichinei sveikatai. 

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje įtvirtintas vienas iš pagrindinių šeimos teisės principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pabrėžęs, jog teismas, spręsdamas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Teismas turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. K. v. G. K., bylos Nr. 3K-3-411/2008; 2008 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. D. v. V. D., bylos Nr. 3K-3-383/2008).

          Kaip jau minėta, pirma ieškovo argumentų grupė, kuria ieškovas grindžia poreikį keisti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą yra ta, kad vaikas buvo pagrobtas ir neteisėtai atsakovės išvežtas į (duomenys neskelbtini). Iš tiesų, kaip jau nustatyta nagrinėjamoje byloje, Hagos teismas 2019-06-26 išnagrinėjo vaiko grąžinimo klausimą, atmetė prašymą grąžinti nepilnametį M. B. į Lietuvą (el. b. t. 1, b. l. 32-51). Paminėtas Hagos teismo sprendimas buvo apskųstas apeliacine tvarka. Aukštesnės instancijos Hagos teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs skundą, 2019-08-14 priėmė sprendimą, kuriuo palaikė ginčijamą sprendimą ir atmetė pareiškėjo prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, atmetė pakartotinio nagrinėjimo galimybės prašymą apeliacine tvarka (el. b. t. 1, b. l. 99-104). Paminėtuose pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimuose, nors ir buvo atmestas prašymas grąžinti vaiką Lietuvą, buvo konstatuota, kad M. pervežimas į (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) įvyko pažeidžiant vyro globos teises pagal Lietuvos įstatymus, todėl M. pervežimas turėtų būti laikomas neteisėtu Hagos konvencijos dėl civilinės atsakomybės 1980-10-25 tarptautinio vaikų grobimo 3 straipsnio prasme. Taigi nagrinėjamoje byloje aplinkybė, kad vaikas buvo išvežtas neteisėtai į (duomenys neskelbtini), yra konstatuota įsiteisėjusiais teismų sprendimais.

           Vienas iš kriterijų keisti vaiko gyvenamąją vietą tuo atveju, kai jis daugiau kaip vienerius metus gyvena tam tikroje aplinkoje – kad ta aplinka neatitinka vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008). Siekiant tinkamai užtikrinti vaiko teises į saugią aplinką, kuri sudarytų galimybes visapusiškai vystytis, atsižvelgtina į objektyvias gyvenimo sąlygas, kurias gali suteikti kiekvienas iš skyrium gyvenančių tėvų, įvertinant, kad vaiko interesai reikalauja suteikti vaikui galimybę turėti savo aplinką (tiek fizine, tiek socialine prasme), kurioje jis galėtų būti, užsiimti vaiko raidai reikalingais dalykais, žaisti, būti apsaugotas nuo suaugusių kasdienių rūpesčių, problemų ir pan. Įvertindamas byloje surinktus įrodymus dėl tėvo ar motinos galimybės auklėti vaiką, teismas negali remtis vienu faktu, bet turi įvertinti jų visumą vaiko interesų požiūriu ir tik tada daryti išvadą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Vertindamas vaiko išsakytą norą gyventi su tėvu ar motina, teismas turi išsiaiškinti vaiko prisirišimą prie kiekvieno iš tėvų, t. y. aplinkybes, kurios nulemia tokį vaiko apsisprendimą. Tai svarbi sąlyga, nes būtent prisirišimo pagrindas (natūralus ar nulemtas netinkamo vieno iš tėvų elgesio ar nuomonės) nulemia vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius. Sprendžiant apie vaiko prisirišimo laipsnį prie kiekvieno iš tėvų, būtina išsiaiškinti, su kuriuo iš tėvų ir kiek laiko vaikas gyveno nuo gimimo, su kuriuo iš tėvų vaikas gyvena bylos nagrinėjimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010).

             Taigi teismų praktika formuojama ta linkme, kad teismas, spręsdamas dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (pakeitimo) turi įvertinti ne tik konkretų faktą, bet jų visumą ir apskritai susiklosčiusią situaciją vaiko interesų požiūriu ir tik tada daryti išvadą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Taigi nagrinėjamoje byloje, teismo įsitikinimu, aplinkybė, kad atsakovė išsivežė vaiką į (duomenys neskelbtini), pati savaime nėra pagrindas nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su tėvu dėl šių žemiau nurodomų argumentų ir nagrinėjamoje byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumos. 

   Kai reikalaujama nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas iki reikalavimo pareiškimo kartu negyveno, keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, kad esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą, nustatant ją su kitu iš jo tėvų. Kriterijai, lemiantys sprendimą nekeisti vaiko aplinkos: laikotarpis, kurį vaikas gyvena jo poreikius patenkinančioje aplinkoje, užtikrinančioje jo teisę į būstą; būsto sąlygos; vaiko poreikių tenkinimas; bendravimo ryšių susiformavimas; susiformavęs glaudus emocinis ryšis su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas jau gyvena kartu; ryšiai su kitais šeimos nariais, kartu gyvenančiais asmenimis; kitos aplinkybės, kurių pripažinimas svarbiomis sprendžiamas kiekvienoje konkrečioje byloje. Tarptautinėje ir Lietuvos teismų praktikoje akcentuojamas ilgesnis nei vienerių metų gyvenimo vaiko poreikius atitinkančioje aplinkoje terminas. Tokios aplinkos pakeitimas turi būti pateisinamas ir būtinas. Viena iš tokių situacijų nustatyta CK 3.169 straipsnio 3 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. T. v. D. I., bylos Nr. 3K-3-320/2006). 

  Tarptautinės ir nacionalinės teisės normos užtikrina vaiko šeimos aplinkos apsaugą ir nesant būtino reikalingumo bei aiškaus, pakankamo pagrindo, nenumato vaiko aplinkos keitimo net ir tais atvejais, kai vaikui aplinka buvo sukurta pažeidžiant tam tikrus teisės normų reikalavimus (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2006-01-12 sprendimas byloje m. v. Bulgarija). Nagrinėjamoje byloje analogiškai, nors, ieškovas ir nesutiko bei nesutinka su motinos sprendimu išvykti kartu su sūnumi gyventi į (duomenys neskelbtini), tačiau bylos medžiaga nustatyta, kad toks sprendimas esmingai vaiko interesų nepažeidžia, kadangi (duomenys neskelbtini) vaikui sukurta tinkama vaikui augti ir vystytis aplinka. Dėl šios aplinkybės ginčo nagrinėjamoje byloje nėra. Kaip matyti iš Hagos teismų sprendimų turinio, šios aplinkybės nebuvo ginčijamos ir vaiko grobimo byloje. Teismo įsitikinimu, nagrinėjamoje byloje yra itin reikšmingos ir svarbios faktinės aplinkybės, kurias nustatė Hagos apeliacinės instancijos teismas 2019-08-14 sprendimu (el. b. t. 1, b. l. 99-104). Minimame sprendime, be kita ko, teismas įvertino vaiko fizinius ir emocinius ryšius, kuriuos vaikas sprendimo priėmimo metu užmezgė su savo gyvenamąją vieta. Teismas nurodė, kad tai liečia ne tik naujus šeimos narius, bet ir daugiau išorinių veiksnių bei santykių, tokių kaip šeima, draugai, sportas ir mokykla. Teismas atsižvelgė į tai, kad M. yra (duomenys neskelbtini) metai ir nuo (duomenys neskelbtini) m. kovo pradžios jis gyvena kartu su savo motina ir patėviu, kuris jį moko (duomenys neskelbtini) kalbos, ir kad jis, kaip paaiškėjo per vaiko pokalbius tarybos posėdžių salėje, jau gali gerai suprasti kalbą. Patėvis sukūrė palaikymo aplinką aplink šeimą. M. visą laiką lanko mokyklą (duomenys neskelbtini), kuri nėra orientuota tik į tarptautinę aplinką, lanko plaukimo pamokas, kuriose jis gavo trečios vietos plaukimo diplomą ir užsiima akrobatika (duomenys neskelbtini) jaunimo cirke. Jis taip pat eina į (duomenys neskelbtini) (popamokinės veiklos būreliai) su (duomenys neskelbtini) vaikais, jis žaidžia su draugais iš (duomenys neskelbtini), o jie žaidžia su juo. M. yra draugiškas savo būdu ir formavosi tokiu ir tiek, kiek tinka jo amžiui (el. b. t. 1, b. l. 103-104). Aptariamu sprendimu teismas taip pat įvertino M. šaknis ir pritapimą (duomenys neskelbtini), taip pat Lietuvoje. Teismas sprendė, kad pakankamai tikėtina, kad M. neturi jokio socialinio ryšio su Lietuva už savo tėvo ir motinos ribų ir kad nėra tinkamos aplinkos, į kurią moteris su M. galėtų grįžti. Motina neturi jokių kitų šeimos narių Lietuvoje. M. motina buvo svarbiausia prisirišimo figūra jo gyvenime ir po persikėlimo tai išliko nepakitę. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas sprendė, kad M. šaknys yra (duomenys neskelbtini) pakankamai, kad prašymas grįžti į Lietuvą turi būti atmestas,tenkinant M. interesus (el. b. t. 1, b. l. 99-104). Taigi šioje byloje itin reikšminga aplinkybė yra ta, kad teismo sprendimu, kuriuo nuspręsta negrąžinti vaiko į Lietuvą, yra konstatuotas vaiko socialinis ryšys (duomenys neskelbtini). Teismo vertinimu, ginčo šalių sūnaus gyvenamosios vietos pakeitimo klausimas, visų pirma, yra susijęs su vaiko interesais. Tuo tarpu, aplinkybė, kad vyksta toks ginčas tarp tėvų, turi daryti kiek įmanoma mažiau įtakos nepilnamečio vaiko nusistovėjusiam gyvenimo būdui, aplinkai. Teismo įsitikinimu, nagrinėjamu atveju vaiko gyvenamoji vieta galėtų būti keičiama tik esant išskirtinėms aplinkybėms. Nagrinėjamoje byloje tokių aplinkybių, kaip jau minėta, nėra susiklostę. Priešingai, pažymėtina, kad vaikas (duomenys neskelbtini) gyvena beveik du metus, kur, kaip jau konstatuota Hagos teismų sprendimais, yra nusistovėjęs vaiko socialinis ryšys. Taigi, vaikui, kuris lanko (duomenys neskelbtini) mokyklą ir kitus būrelius, staiga pakeitus gyvenamąją aplinką ir nustačius gyvenamąją vietą su tėvu, gali sukelti jam itin neigiamas pasekmes, emocijas, psichologinį nestabilumą, diskomfortą, nesaugumo jausmą. Taigi šiuo atveju esant Hagos teismo sprendimu nustatytai aplinkybei, kad šiuo metu vaiko gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini) ir socialinių interesų centras yra būtent ten, o ne Lietuvoje, šiuo atveju prioritetas turi būti teikiamas vaiko stabiliai ir nekintamai aplinkai.

Ne mažiau svarbu pažymėti ir tai, kad pats nepilnametis vaikas buvo išklausytas tarybos posėdžių salėje (el. b. t. 1, b. l. 99-105). Atsakovė pateikė teismui Hagos teismo paskirtos kuratorės (psichoterapeutės/klinikinės psichologės/mediatorės) ataskaitas, kuriose atsispindi ir užfiksuoti pokalbiai su M. (el. b. t. 2, b. l. 38-68). Apklaustas nepilnametis nurodė, kad Lietuvoje gyveno 6 metus, jam labai patinka gyventi (duomenys neskelbtini), jis turi daug draugų ir sportuoja, nurodė, kad jo didžiausias noras yra gyventi (duomenys neskelbtini) su motina (el. b. t. 2, b. l. 52). Berniukas paaiškino, kad jam labiausiai patinka žaisti futbolą antradieniais ir ketvirtadieniais, jam viskas patinka, kaimynystėje gyvena kitų vaikų, su kuriais jis gali žaisti futbolą. Vėliau (2019-07-23) vykusiame pokalbyje su M. pastarasis nurodė, kad jis neturi ką veikti Lietuvoje, nes ten nėra jo draugų, nei motinos. Pažymėjo, kad vienintelis jo noras – likti (duomenys neskelbtini) (el. b. t. 1, b. l. 65-67). CK 3.174 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad spręsdamas ginčą teismas privalo atsižvelgti į vaiko norą dėl jo gyvenamosios vietos. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgta tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams. Susipažinus ir įvertinus bylos medžiagą (Hagos teismo specialiojo kuratoriaus ataskaitą, Hagos teismų apeliacinės ir instancijos teismų sprendimus), teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju duomenų, kad vaiko išreikštas noras prieštarautų vaiko interesams nėra. Priešingai, kaip jau minėta, Hagos teismų sprendimais yra konstatuota itin svarbi aplinkybė, kad vaiko socialinis ryšys (duomenys neskelbtini) yra susiformavęs. Vaikas mokosi mokykloje, apie ją atsiliepia teigiamai, bendrauja su bendraamžiais. Taigi šiuo atveju akivaizdu, kad vaiko identitetas, kultūriniai ryšiai, išsilavinimas iš esmės yra užtikrinami vaiko motinos.

 Ieškovas šioje civilinėje byloje vykusio teismo posėdžio metu prašė apklausti nepilnametį vaiką, argumentuodamas tuo, kad vykstant procesui Hagos teisme vaikas nebuvo apklaustas gimtąja kalba. Tačiau teismui nėra pagrindo abejoti ir/ar netikėti paminėtuose dokumentuose išdėstytais vaiko pasisakymais, kadangi jos atliktos kompetentingų teismo pareigūnų, nėra nuginčytos. Teismui abejoti, kad apklausiant vaiką buvo nesilaikyta atitinkamų procedūrų (dėl kalbos ir pan.) nėra jokio pagrindo. Priešingai, kaip matyti iš teismui pateiktos specialiojo kuratoriaus ataskaitos, pokalbis su vaiku vyko dalyvaujant rusų ir anglų vertėjai, dirbančiai vertėjų centre (el. b. t. 2, b. l. 50-51). Atkreiptinas dėmesys, kad vaikas namuose taip pat kalba su motina angliškai arba rusiškai (el. b. t. 52). Taigi šiuo atveju jokių abejonių, kad vaikas buvo apklaustas kalba, kurios nesupranta ar supranta nepakankamai, nėra. Teismo įsitikinimu, atsižvelgiant į tai, kad vaikas buvo apklaustas (duomenys neskelbtini) vykusiuose teismo procesuose, šie duomenys yra pakankami sprendžiant dėl paties vaiko išreikšto noro ir pageidavimo gyventi (duomenys neskelbtini). Todėl teismas šioje civilinėje byloje, taip pat įvertinęs tai, kad nepilnametis vaikas gyvena ne Lietuvoje, o (duomenys neskelbtini), kas reiškia, kad vaikui sukeltų papildomų nepatogumų atvykti vėl į apklausą ir šioje civilinėje byloje (vaikas būtų atitrauktas nuo būrelių, mokyklos ir pan.), ieškovo prašymą apklausti nepilnametį vaiką atmetė. Šiuo atveju teismas yra įsitikinęs, kad pakartotinė vaiko apklausa Lietuvoje vyksiančiame procese, būtų perteklinis procesinis veiksmas, kuris sukeltų papildomų nepatogumų vaikui (stresą ir pan.). Esant nurodytam, teismas sprendžia, kad Hagos teisme atliktos vaiko apklausos metu surinkti duomenys yra pakankami ir įvertintini šioje nagrinėjamoje civilinėje byloje.

            Teismas sprendžia, kad vaiko interesus geriau atitiks jo gyvenamosios vietos palikimas su motina (atsakove), nes gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu neabejotinai turėtų neigiamos įtakos vaiko interesams, kadangi vaikas būtų išvežtas į Lietuvą, nors (duomenys neskelbtini) gyvena jau beveik dvejus metus, lanko ten mokyklą, darželius, berniukas yra patenkintas esamomis sąlygomis. Akivaizdu, kad berniukas integravosi į bendruomenę, kas jau yra konstatuota Hagos teismo sprendimu. Todėl atskyrus vaiką nuo motinos, su kuria vaikas nuolat gyvena nuo tėvų gyvenimo skyriumi pradžios, būtų iš esmės pakeista vaiko aplinka, kurioje vaikas auga, būtų pažeistas vaiko ugdymo nuoseklumas ir iš esmės būtų pažeisti vaiko interesai. Pažymėtina ir tai, kad šioje civilinėje byloje Tarnyba pateikė išvadą, kad vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas prieštarautų vaiko interesams. Teismo posėdžio metu Tarnybos atstovė taip pat nurodė, kad keičiant vaiko gyvenamąją vietą būtina nustatyti, kad vaiko esama aplinka tapo nesaugi. Byloje duomenų, kad vaiko gyvenamoji aplinka tapo vaikui nesaugi, nėra pateikta. Vaikas užsienyje gyvena beveik du metus, pagal Hagos teismo sprendimą konstatuota, kad vaikas yra užmezgęs ryšį su šia šalimi. Be to, vaikas nuo šalių gyvenimo skyriumi pradžios gyveno kartu su motina, kuri juo rūpinasi tinkamai. Iš tiesų, vaiko motina neteisėtai išsivežė vaiką į užsienio valstybę, tačiau ji vaiku iki šiol rūpinasi, ugdo, kaip matyti, vaikas lanko būrelius, mokyklą, užsiima plaukimu, taigi manytina, kad dabar grąžinti vaiką į šalį, nuo kurios vaikas yra atsitraukęs, tai prieštarautų vaiko interesams. Teismas, įvertinęs visas aukščiau nurodytas ir nustatytas aplinkybes, neturi pagrindo nesutikti su šia Tarnybos išvada.

             Kita ieškovo nurodoma argumentų grupė, kuri, ieškovo teigimu, sudaro pagrindą keisti vaiko gyvenamąją vietą yra ta, kad atsakovė draudžia tėvui bendrauti su vaiku ir tokiu būdu yra pažeidžiama ne tik tėvo teisė bendrauti su vaiku, bet ir vaiko interesas matyti ir bendrauti su abiem tėvais. Ieškovas, akcentuodamas šią aplinkybę, kaip sudarančią pagrindą keisti vaiko gyvenamąją vietą, cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, kurioje nurodoma, kad teismo sprendimu ir vaiko teisių apsaugos tarnybos nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos nesilaikymas, vaiko išvežimas be kito tėvo (motinos) žinios į užsienio šalį laikomos teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis sprendžiant dėl tėvo teisių įgyvendinimo priešingai vaiko interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-04-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013, kt.). Viena vertus, šioje civilinėje byloje galima įžvelgti motinos nepakankamą norą užtikrinti vaiko interesą bendrauti su abiem tėvais. Kita vertus, gyvenamosios vietos pakeitimas, ar tai reikštų apsigyvenimą kitame mieste ar valstybėje, ši aplinkybė pati savaime nereiškia ir nėra pakankama spręsti dėl būtinybės keisti vaiko gyvenamąją vietą ir aplinką, su kuria, kaip jau konstatuota Hagos sprendimuose, yra susiformavęs vaiko socialinis ryšys. Esant šiuolaikinėms galimybėms laisvai kirsti valstybių sienas, išvystytai transporto infrastruktūrai, geografinio atstumo įtaka bendravimo galimybėms tik mažėja. Taigi tai, kad atsakovė pasirinko gyvenamąją vietą kitoje valstybėje, ši aplinkybė pati savaime nereiškia vaiko ir tėvo bendravimo teisių pažeidimo. Tuo tarpu kita ieškovo nurodoma aplinkybė, kad jis kreipėsi į Lietuvos antstolius, kurie negalėjo įvykdyti teismo sprendimo (nutarties), kuria nustatyta bendravimo su vaiku tvarka, šiuo atveju taip pat nėra pakankama spręsti, kad ieškovas išnaudojo visas galimybes bei priemones (įskaitant ir teisines) užsitikrinti bendravimą su vaiku kreipiantis į atitinkamas institucijas dėl šios nutarties vykdymo už Lietuvos Respublikos ribų, kitoje Europos Sąjungos šalyje (pavyzdžiui, nėra duomenų dėl 2003 m. lapkričio 27 d. Tarnybos reglamento (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo 41 str. 1 d., 3 d. numatytų teisių realizavimo).

           Vertinant kitą ieškovo nurodomą argumentą, kad būtent jis užtikrins motinos ir vaiko bendravimą, paminėtina tai, kad tai yra tik paties ieškovo deklaruojami hipotetinio pobūdžio teiginiai, nesudarantys pagrindo neabejotinai išvadai, kad bus užtikrintas motinos ir vaiko bendravimas ir jis realiai bus įgyvendinamas. Iš bylos medžiagos matyti, kad ginčo šalių santykiai yra konfliktiški, todėl, teismo vertinimu, itin menka tikimybė, kad nustačius vaiko gyvenamąją vietą su tėvu, situacija staiga pasikeis į gerąją pusę ir bus užtikrinama vaiko teisė sklandžiai bendrauti su abiem tėvais. Teismo įsitikinimu, bendravimo nevykdymas šiuo atveju ir kyla iš šalių tarpusavio konfliktiškumo, todėl šalims nesiekiant taikiai spręsti bendravimo tvarkos klausimų, gyvenamosios vietos pakeitimas iš esmės šalių konfliktinės situacijos neišspręstų. Esant nurodytam, paminėtas ieškovo argumentas taip pat atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas, nesudarantis pagrindo keisti vaiko gyvenamąją vietą.

            Darytina išvada, kad vaiko interesus geriau atitiks jo gyvenamosios vietos palikimas su motina (atsakove), kadangi vaikas (duomenys neskelbtini) gyvena beveik dvejus metus, kur yra susiformavęs vaiko socialinis ryšys. Atskyrus vaiką nuo motinos, draugų ir kitos socialinės aplinkos, kurioje šiuo metu berniukas gyvena pastaruosius du metus, tai reikštų vaiko interesų pažeidimą. Todėl ieškinys dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo yra atmestinas.

           Teismas, atmetus ieškinio reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, dėl kitų ieškinio reikalavimų (dėl bendravimo tvarkos ir išlaikymo priteisimo), kaip išvestinių iš pirmojo, nepasisako. Teismas, susipažinęs su Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi šalių patvirtintos taikos sutarties sąlygomis dalyje dėl bendravimo su vaiku tvarkos, sprendžia, kad poreikio, pasikeitus situacijai (atsakovei išvežus vaiką į užsienio valstybę), keisti bendravimo tvarką šiuo atveju nėra. Šią išvadą teismas daro atsižvelgęs į tai, kad nutartimi nustatyta maksimali ir plati tėvo bendravimo su vaiku tvarka, sudaranti sąlygas bei galimybes pakankamai ilgus laikotarpius nepertraukiamai tėvui bendrauti su vaiku (pavyzdžiui, sutarties 2.1 punktu numatyta, kad tėvas bendraus su vaiku kiekvieno mėnesio pirmąją savaitę paimant vaiką į jo gyvenamąją vietą antrą mėnesio sekmadienį ir grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą antrą mėnesio sekmadienį ir pan.).

            Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Nagrinėjamoje byloje atsakovė patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: vertimo paslaugos 560,00 Eur sumai (el. b. t. 2, b. l. 79-80); 56,00 Eur sumai (2020-01-20 pateiktas ZIP priedas, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), apmokėta 2020-01-22). Taigi viso vertimo išlaidos – 616,00 Eur. Atmetus ieškinį visa apimtimi, paminėtos išlaidos priteistinos iš ieškovo atsakovei.

Atsakovė taip pat pateikė į bylą 2019-10-21 PVM sąskaitą – faktūrą 600,00 Eur sumai, kuri buvo išrašyta už advokato teisines paslaugas (el. b. t. 1, b. l. 128). Tačiau atsakovė nepateikė mokėjimo nurodymo, patvirtinančio paminėtos sąskaitos apmokėjimo faktą. Todėl šios išlaidos iš ieškovo atsakovei nėra priteisiamos.

Nagrinėjamoje byloje nėra susidariusių išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Todėl šis klausimas nėra sprendžiamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį atmesti. 

Priteisti iš ieškovo D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei O. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 616,00 Eur (šeši šimtai šešiolika Eur 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                     Lina Greičiūtė- Petrauskienė