VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
(S)
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. lapkričio 3 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Seikalis,
sekretoriaujant Ernestai Perednienei,
dalyvaujant ieškovo atstovei advokatei Renatai Janušytei, trečiojo asmens atstovei advokatei Ingai Umbrasaitei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo VANTA 2 EOOD ieškinį atsakovui UAB „Emilė“, trečiajam asmeniui kredito unijai Mėmelio taupomoji kasa dėl visuotinio akcininko susirinkimo protokolų pripažinimo negaliojančiais,
n u s t a t ė:
Ieškovas ieškinyje prašo pripažinti UAB „Emilės“ 2013-01-17 visuotinio akcininku susirinkimo protokolą Nr. 17/01/13, UAB „Emilės“ 2013-01-18 visuotinio akcininku susirinkimo protokolą Nr. 18/01/13 ir UAB „Emilė“ 2013-03-27 vienintelės akcininkės sprendimą negaliojančiais ab initio (nuo sudarymo momento). Nurodo, kad ieškovas „VANTA 2“ EOOD nuo 2011-06-09 iki 2013-03-27 ir nuo 2013-04-05 yra UAB „Emilė“ vienintelis akcininkas. 2013-01-23 atsakovas sudarė kredito sutartį Nr. 13-00004 su UAB „Mėmelio taupomoji kasa“, pagal kurią atsakovui suteiktas 3 500 000 Lt (1 013 670,06 Eur) kreditas. Atsakovo prievolė gražinti kreditą buvo užtikrinta 2013-04-04 sudarytu hipotekos sandoriu, kuriuo buvo įkeisti nekilnojamojo turto objektai, išvardinti Hipotekos registro išrašo sutartinės hipotekos Nr. 20120130017375. Pažymėjo, kad sprendimas, kuriuo atsakovo vadovu paskirtas V. Ž. buvo suklastotas. Pažymi, kad suklastotus protokolus ieškovas gavo tik nagrinėjant kitą bylą, todėl mano, kad nepraleistas trijų mėnesių terminas. Nesant visuotinio akcininkų susirinkime duoto sutikimo bendrovė negalėjo prisiimti tokių įsipareigojimų.
Atsakovas teismui pateiktame atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nurodė, kad .
Trečiasis asmuo teismui pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodo, kad su ieškiniu nesutinka ir prašė jį atmesti. Pažymėjo, kad vykdomojoje byloje atsakovas jau ne vienerius metus vilkina vykdymo veiksmus. Be to, nors atsakovas sudarytą sutartį su trečiuoju asmeniu laiko negaliojančia, tačiau 5 metus negražina suteiktos paskolos ir naudojasi unijos pinigais. Pažymi, kad ieškovui apie priimtą neva neteisėtą sprendimą vėliausiai buvo žinoma 2018-04-27, gavus ginčo protokolus Klaipėdos apylinkės teisme nagrinėtoje byloje. Be to, atsakovo vadovas paskirtas 2011-12-20, faktas įregistruotas Juridinių asmenų registre 2012-09-26. Be to, atsakovui ir ieškovui daugiau nei metus vadovauja tas pats asmuo D. K. B. (nuo 2017-08-04 – ieškovo vadovo pareigas, o nuo 2017-04-11 – atsakovo vadovo pareigas). Todėl mano, kad senaties terminas protokolui ginčyti turėjo būti žinomas nuo 2018 m. balandžio mėn. pabaigos, o sprendimo – nuo 2012 m., kai jis buvo įregistruotas Juridinių asmenų registre. Pažymi, kad bendrovės organų sprendimams ginčyti turi būti taikomas 30 dienų senaties terminas. Atkreipia dėmesį, kad byloje negalimas objektyvus rungtyniškumo principo įgyvendinimas, nes atsakovas yra ieškovo 100 proc. kontroliuojama įmonė.
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė ieškinį palaikė iš esmės ieškinyje nurodytais motyvais, prašė jį tenkinti.
Teismo posėdžio metu trečiojo asmens atstovė su ieškiniu nesutiko iš esmės atsiliepime nurodytais motyvais.
Ieškinys atmestinas.
Rašytine bylos medžiaga, šalių atstovų paaiškinimais nustatyta, kad atsakovas yra ieškovo kontroliuojama įmonė.
Byloje nustatyta, kad pagal Paskolos sutartį trečiasis asmuo kredito unija „Mėmelio taupomoji kasa“ atsakovui suteikė 3 500 000 Lt (1 013 670,06 Eur) kreditą. Atsakovo prievolė grąžinti kreditą atsakovui buvo užtikrinta Hipotekos sandoriu, kuriuo buvo įkeisti nekilnojamojo turto objektai, išvardinti Lietuvos Respublikos hipotekos registro išrašo sutartinės hipotekos Nr. 20120130017375.
CPK 182 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai).
Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-277/2014).
Vilniaus apygardos teismas 2019-08-29 sprendime konstatavo, kad „Paskolos sutarties naudingumas atsakovui UAB „Emilė“ įrodytas šiomis aplinkybėmis: a) po V. Ž. įgaliojimų pasibaigimo/išregistravimo iš Juridinių asmenų registro, ieškovei UAB „Emilė“ toliau vadovavo dar 3 skirtingi vadovai, tačiau nei vienas iš jų nereiškė Unijai jokių pretenzijų dėl paskolos sutarties negaliojimo, b) UAB „Emilė“ veikloje toliau naudojosi Unijos paskolintais pinigais, jų negrąžina, nors pagal Paskolos sutartį 2018 m. sausio 25 d. suėjo paskolos grąžinimo terminas.
Lietuvos apeliacinis teismas nagrinėjo atsakovo apeliacinį skundą, kuriame prašyta paskolos sutartį su trečiuoju asmeniu pripažinti negaliojančiu. Lietuvos apeliacinis teismas 2020-06-25 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-465-330/2020 konstatavo: „Toks ilgas laikotarpis, kai juridinio asmens dalyviai neginčijo, neišreiškė savo prieštaravimų analizuojamiems sandoriams dėl juridinio asmens valios nebuvimo, suponuoja išvadą, kad juridinio asmens dalyviai arba pritarė tokiam UAB „EMILĖ“ veiklos modeliui, arba nepateisinamai ilgai nesidomėjo UAB „EMILĖ“ veikla ir faktiškai negalėjo būti ir nebuvo tikraisiais juridinio asmens valios formuotojais. 46. Įvertindama tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovė neįrodė, jog ginčijama paskolos sutartis ir iš jos kilę paskesni sandoriai jų sudarymo metu neatitiko UAB „EMILĖ“ valios ir tokiu būdu pažeidė sutarčių laisvės principą.“ Apeliacinis teismas nesutiko su atsakovo argumentais dėl paskolos sutarties negaliojimo, siejant su juridinio asmens teisnumu: „Apeliaciniame skunde ieškovė atsakovės KU „Mėmelio taupomoji kasa“ nesąžiningumą sudarant ginčo sandorius kildina iš esą didelio atsakovės nerūpestingumo ir neatidumo, t. y. iš to, kad prieš suteikiant paskolą atsakovė atidžiai nepatikrino ieškovės pateiktų duomenų. Šios nutarties 45 punkte jau buvo atkreiptas dėmesys, jog net ir atlikus teismo rašysenos ekspertizes, į dalį klausimų dėl UAB „EMILĖ“ dokumentuose esančių parašų autentiškumo teismo ekspertas negalėjo atsakyti, taip pat nepateikė kategoriškų išvadų dėl visų tirtų parašų. Be to, nesutiktina su ieškovės pozicija, jog kitos sandorio šalies neatsargumas automatiškai turėtų būti tapatinamas su jos nesąžiningumu. {...} Pabrėžtina, kad asmens nesąžiningumas ir neatidumas yra dvi skirtingos teisinės kategorijos, sukeliančios skirtingas teisines pasekmes. Šioje byloje ieškovė neįrodinėjo aplinkybių, kad KU „Mėmelio taupomoji kasa“ žinojo, jog ieškovės pateikti dokumentai yra ar gali būti suklastoti. Byloje taip pat nenustatyta, jog KU „Mėmelio taupomoji kasa“ būtų turėjusi žinoti (pavyzdžiui, pateikti akcininkų sprendimai padirbti taip akivaizdžiai, kad tai gali nustatyti net ir ne specialistas) apie jai pateiktų dokumentų galimą suklastojimą. Taigi, konstatuotina, jog ieškovė pareiškė tik deklaratyvius teiginius apie KU „Mėmelio taupomoji kasa“ nesąžiningumą sudarant ginčo sandorius, tačiau į bylą nepateikė jokių įrodymų, galinčių pagrįsti teiginius, kad atsakovė KU „Mėmelio taupomoji kasa“ ginčijamų sandorių sudarymo metu veikė nesąžiningai.“
Dėl ieškinio senaties termino
Atskirai teismo sprendime pasisakytina dėl ieškinio senaties termino. Trečiasis asmuo prašo taikyti sutrumpintą ieškinio senaties terminą, kadangi pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 10 dalį Civilinio kodekso 2.82 straipsnio 4 dalyje nustatytais atvejais ieškinį dėl bendrovės organų sprendimų negaliojimo gali pareikšti akcininkai, kreditoriai, bendrovės vadovas, valdybos ir stebėtojų tarybos nariai ar kiti įstatymuose numatyti asmenys ne vėliau kaip per 30 dienų nuo dienos, kurią ieškovas sužinojo arba turėjo sužinoti apie ginčijamą sprendimą.
Pagal CK 1.124 straipsnį ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas ieškinį.
Pagal Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 10 dalį reikalavimams dėl uždarosios akcinės bendrovės organo priimtų nutarimų apskundimo yra taikomas sutrumpintas 30 dienų ieškinio senaties terminas, kuris pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie ginčijamą sprendimą.
Ieškinio senaties terminas nesukuria asmeniui materialiųjų teisių, tačiau per įstatyme nustatytą terminą suteikia tokiai teisei gynybą nuo pažeidimų. Teisinio santykio šalis nuo jai keliamo reikalavimo gali gintis ieškinio senaties terminu, jei kita šalis nepateisinamai ilgą laiką neprašė savo teisės apsaugos, dėl to pažeidimo pašalinimas gali nebeturėti tokios teisinės vertės, kaip teisinių santykių stabilumas (vadinamoji apsauginė senaties termino funkcija). Ieškinio senaties termino taikymas, praleisto termino atnaujinimas ar netaikymas yra susijęs su teisingumo principu. Bylą nagrinėjantis teismas, taikydamas atitinkamas ieškinio senatį reglamentuojančias materialiosios teisės normas, to negali daryti mechaniškai, nes tai būtų nesuderinama su teismo pareiga vykdyti teisingumą. Kartu pažymėtina, kad konkrečioje byloje susiklosčiusių materialiųjų teisinių santykių faktinė sudėtis gali lemti tai, jog teisingumo vykdymas, inter alia viešasis interesas užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą, gali nusverti interesą garantuoti teisinių santykių stabilumą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2014).
Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų pripažinimo negaliojančiais instituto, ne kartą yra atkreipęs dėmesį į dvejopą jo paskirtį. Pirma, suteikiant teisę ginčyti tokius sprendimus, siekiama apginti suinteresuotų asmenų, kurių teisės buvo pažeistos, interesus bei viešąjį interesą. Antra, detalus sprendimų nuginčijimo reglamentavimas (trumpi senaties terminai, nuginčijimo pagrindų baigtinio sąrašo nustatymas) leidžia daryti išvadą, kad šis institutas taip pat skirtas bendrovei ir už ginčijamų sprendimų priėmimą balsavusių akcininkų interesams apsaugoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482-687/2015). Taigi, sprendžiant dėl akcininkų susirinkimo sprendimų pripažinimo negaliojančiais, esminę reikšmę turi ir tinkamas ieškinio senaties instituto taikymas bei aiškinimas konkrečioje situacijoje.
ABĮ 19 straipsnio 10 dalyje įtvirtinta nuostata, kad Civilinio kodekso 2.82 straipsnio 4 dalyje nustatytais atvejais ieškinį dėl bendrovės organų sprendimų negaliojimo gali pareikšti akcininkai, kreditoriai, bendrovės vadovas, valdybos ir stebėtojų tarybos nariai ar kiti įstatymuose numatyti asmenys ne vėliau kaip per 30 dienų nuo dienos, kurią ieškovas sužinojo arba turėjo sužinoti apie ginčijamą sprendimą. Taigi, nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl teisės į ieškinio pateikimą atsiradimo momento, nuo kurio prasideda ieškinio senaties termino eiga (CK 1.127 straipsnio 1 dal), lemiamą reikšmę turi subjektyvusis kriterijus, t. y. momentas, kada asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2013).
Nors ieškinio senaties institutas, užtikrindamas civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą, nustatytu terminu riboja galimybę ginti pažeistas teises, įstatyme įtvirtinta teismo teisė jį atnaujinti, kai teismas pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.131 straipsnio 2 dalis). Pagal galiojančio CK 1.126 straipsnio 1 dalį reikalavimą apginti pažeistą teisę teismas priima nagrinėti nepaisant to, kad ieškinio senaties terminas pasibaigęs, tačiau pagal minėto straipsnio 2 d. teismas taiko senatį, jeigu to reikalauja ginčo šalis, o tokiu atveju pasibaigęs ieškinio senaties terminas yra pagrindas ieškinį atmesti, nepriklausomai nuo to ar asmens subjektinė teisė yra pažeista, nes pasibaigus senaties terminas asmuo praranda teisę į pažeistos subjektinės teisės gynimą (CK 1.131 str. 1 d.). Pagal CK 1.131 straipsnio 2 dalį, jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra akcentavęs, kad teismas, spręsdamas svarbių priežasčių konstatavimo klausimą, turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgti į ieškinio senaties instituto esmę ir jo paskirtį, ginčo esmę, šalių elgesį ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Kiekvienu atveju turi būti taikomi ne vidutiniai, o individualūs elgesio standartai dėl bylos šalių, dėl kurių sprendžiamas praleisto ieškinio senaties termino priežasčių svarbos įvertinimo klausimas. Praleisto termino atnaujinimo klausimas sprendžiamas atsižvelgiant į konkrečios situacijos aplinkybes, į subjektyviųjų (asmens sugebėjimas įvertinti susiklosčiusią teisinę situaciją, šalių elgesys ir pan.) ir objektyviųjų (siekiama apginti vertybė, asmens amžius, išsilavinimas ir pan.) kriterijų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2010).
Šiuo atveju, kaip teisingai nurodė trečiasis asmuo, ieškinio senaties terminas ieškinio reikalavimams pareikšti yra praleistas, kadangi ieškovė yra atsakovo kontroliuojanti įmonė.
Teismas taip pat pažymi, jog pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. I. V. v. Kauno apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-177/2006; 2006 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. Š. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-398/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Marių žvejys“, bylos Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Liteksas“ ir kt. v. VĮ Registrų centras ir kt., bylos Nr. 3K-3-427/2008; kt.).
Teismo nuomone, ieškovas savo teises įgyvendino nepakankamai aktyviai bei nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas siekiant įstatymo nustatytu terminu pateikti ieškinį teismui dėl 2013-01-18 akcininkų susirinkimo protokolo Nr. 18/01/13 ir UAB „Emilė“ 2013-03-27 vienintelės akcininkės sprendimo pripažinimo negaliojančiais, todėl laikytina, kad ieškinio senaties terminą praleido dėl savo kaltės, todėl teismas nemato pagrindo atnaujinti šį terminą ir spręsti dėl ieškinio pagrįstumo iš esmės, priešingai, tai yra pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant šį ginčą pabrėžtina ir tai, kad ieškovas nurodo tik galimus procedūrinius jo teisių pažeidimus, tačiau niekaip nepagrindžia ir net nenurodo, kaip ginčijami nutarimai pažeidė materialias jo teises. Priešingai, aukščiau nurodytais teismų įsiteisėjusiais procesiniais sprendimais konstatuota paskolos naudai atsakovei UAB „Emilė“, o tuo pačiu ir jos akcininkui (o ne žala).
Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau nurodyta, teismas daro išvadą, kad ieškovas nepateikė teismui įrodymų, kurie pagrįstų, jog 30 dienų ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, nenustatyta jokių aplinkybių, kurios sustabdytų ieškinio senatį (t.y. pats ieškovas aktyviai negynė, jo manymu, pažeistų teisių ir teisėtų interesų, o dalyvavo pasyviai, nesidomėdamas Juridinių asmenų registre registruotais viešais duomenimis, be to, nuo ginčijamo protokolo praėjo daugiau kaip 5 metai, o ta aplinkybė, kad ieškovas apie ginčijamus protokolą ir sprendimą sužinojo tik teismų metu 2018 m. teismo vertintina kaip ginčytina ir abejotina. Kita vertus, šiai bylai svarbi ir ta aplinkybė, kad tiek ieškovui, tiek atsakovui vadovauja tas pats asmuo, todėl 2017 m. perėmus vadovavimą ieškovei vadovė turėjo galimybę susipažinti su kontroliuojamos įmonės (atsakovės) dokumentais, viešais registrų duomenimis. Vis dėlto ginčą inicijavus tik 2018 m. rugsėjo mėn., tai vertintinas kaip galimas siekis vilkinti išieškojimo veiksmus vykdomojoje byloje trečiojo asmens naudai. Kadangi ieškinio senaties terminas nagrinėjamoje byloje praleistas žymiai, teismo nuomone, ieškovo ieškinys atmestinas visiškai papildomai nemotyvuojant, tačiau pabrėžiant, kad dėl ginčijamo vadovo V. Ž. ir dėl sprendimo sudaryti paskolos sutartį pasisakyta aukščiau cituotuose įsiteisėjusiuose prejudiciniuose sprendimuose.
Kiti šalių argumentai ar pateikti įrodymai esminės reikšmės bylai neturi, todėl teismas atskirai dėl jų nepasisako.
Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 79 straipsnį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis, su kuriuo susijusius klausimus reglamentuoja CPK 80–87 straipsniai, ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, su kuriomis susijusius klausimus reglamentuoja CPK 88–92, 97–99 straipsniai. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal tai, kurios šalies naudai priimtas sprendimas (CPK 93 straipsnis).
Kadangi ieškovo ieškinys atmestas, ieškovui nėra atlyginamos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93, 98 str.)
Kadangi ieškovo ieškinys atmestas, vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalimi, 93 straipsnio 1 dalimi, 98 str. iš ieškovo trečiojo asmens naudai priteistina 4 165,46 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Vadovaujantis CPK 98 straipsnio nuostatomis, išlaidos advokato pagalbai apmokėti šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, gali būti priteistos ne didesnės kaip yra numatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos Advokatų Tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (toliau – Rekomendacijos) nustatyti rekomenduojami priteistini maksimalūs užmokesčio dydžiai už procesinių dokumentų parengimą bei atstovavimą teisme. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, taikydamas CPK 98 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, sprendžia, ar visos advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens sumokėtos sumos turi būti atlyginamos. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia. Tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti ir nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintų rekomendacijų nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-28 nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-533/2008). Atsižvelgiant į CPK ir rekomendacijų normas, į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, darytina išvada, kad šioje byloje teisinės pagalbos išlaidų dydis, atsižvelgiant tiek į rengtų procesinių dokumentų apimtį ir pobūdį, tiek į reiškiamą reikalavimą, laikytinos protingomis ir nėra mažintinos bei priteistinos iš ieškovo trečiojo asmens naudai pilna apimtimi (CPK 80, 88, 93 ir 98 straipsniai).
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš ieškovo yra priteistinos, kadangi viršija 5 Eur dydžio sumą. Kadangi ieškovo ieškinys atmestas visiškai, iš ieškovo į valstybės biudžetą priteistina 5,09 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ su vėlesniais pakeitimais, Civilinio proceso kodekso 92 straipsnis).
Vadovaudamasis CPK 259, 260, 265, 268, 270 str. teismas
n u s p r e n d ž i a:
Ieškovo VANTA 2 EOOD ieškinį atmesti visiškai.
Priteisti iš ieškovo VANTA 2 EOOD, juridinio asmens kodas EKN 0307032187, trečiajam asmeniui kredito unijai „Mėįmelio taupomoji kasa“, kodas 300087289, 4 165,46 Eur (keturi tūkstančiai vienas šimtas šešiasdešimt penki eurai 46 ct) teisinės pagalbos išlaidų
Priteisti iš ieškovo VANTA 2 EOOD, juridinio asmens kodas EKN 0307032187, valstybės naudai 5,09 Eur (penki eurai 9 ct) bylinėjimosi išlaidų. Išaiškinti ieškovui, kad nurodytas išlaidas jis turi sumokėti į sąskaitą LT247300010112394300, įmokos kodas 5660, gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.
Šalys turi teisę per 30 dienų apskųsti sprendimą Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėjas Gintaras Seikalis