Civilinė byla Nr. e2A-337-302/2019
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00024-2018-3
Procesinio sprendimo kategorija 2.6.10.5.2.17
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. birželio 4 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijos Tamošiūnienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Lukrida“ ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Envija ES“ apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Lukrida“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Envija ES“ dėl nuostolių atlyginimo priteisimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Envija.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Lukrida“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės UAB „Envija ES“ 88 882,40 Eur dydžio nuostolių atlyginimą, 6 procentų dydžio procesines palūkanas ir įpareigoti atsakovę iki 2020 m. balandžio 18 d. informuoti visas perkančiąsias organizacijas, kurių organizuojamuose viešuosiuose pirkimuose ji dalyvauja, kad ji yra ta pati įmonė kaip ir UAB Envija“, kuri buvo bausta už Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – KĮ) 5 straipsnio pažeidimą.
2. Ieškovė tvirtino, kad atsakovė nesąžiningai su ja konkuravo UAB „Vilniaus vandenys“ vykdytame viešajame pirkime „Dėl elektros energijos ir šilumos gamybos įrengimų techninės priežiūros ir remonto paslaugų pirkimo“. Ieškovės teigimu, atsakovė ir UAB „Envija“ yra iš esmės viena ir ta pati įmonė, užsiimanti tuo pačiu verslu, kaip distributorius atstovaujanti tą patį gamintoją, potencialiems klientams prisistatanti kaip ta pati įmonė, įdarbinusi tuos pačius ir tas pačias funkcijas vykdančius darbuotojus ir priklausanti tam pačiam savininkui D. J.. Ieškovė nurodė, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 18 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. eA-169-822/2017, UAB „Envija“ buvo skirta nuobauda, tačiau jos vienintelis akcininkas D. J. įsteigė UAB „Envija ES“ ir perkėlė į ją visą UAB „Envija“ vykdytą veiklą ir, taip apeidamas draudimą dalyvauti viešuose pirkimuose, dalyvavo minėtame UAB „Vilniaus vandenys“ vykdytame viešajame pirkime, kuriame atsakovė, o ne ieškovė, užėmusi antrą vietą, buvo pripažinta nugalėtoja. Ieškovė tvirtino, kad dėl nesąžiningos atsakovės veiklos ji negavo 88 882,40 Eur be PVM pajamų, kurias sudaro skirtumas tarp ieškovės konkurse pateiktos pasiūlymo kainos (375 000 Eur) ir projekto savikainos (286 117,60 Eur be PVM).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Kauno apygardos teismas 2018 m. liepos 2 d. sprendimu ieškinį atmetė.
4. Teismas sprendė, kad UAB „Envija ES“ ieškovės nurodytame UAB „Vilniaus vandenys“ vykdytame viešajame pirkime dalyvavo kaip savarankiškas juridinis asmuo. Teismas nurodė, kad UAB „Envija ES“ minėtame viešajame pirkime pateikė visus reikalaujamus dokumentus ir nepateikė jokios neteisingos ar nepagrįstos informacijos, UAB „Envija ES“ nėra bausta dėl KĮ 5 straipsnyje numatyto pažeidimo ir jai negalioja joks draudimas dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, todėl darė išvadą, kad UAB „Envija ES“ nepažeidė KĮ 15 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyto nesąžiningos konkurencijos draudimo, todėl neatliko jokių neteisėtų veiksmų, kurie būtų galėję sąlygoti nuostolius ieškovei.
5. Taip pat teismas atkreipė dėmesį, kad Vilniaus apygardos teismas 2018 m. vasario 9 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. e2-867-590/2018 pagal ieškovės UAB „Arginta“ ieškinį atsakovei UAB „Vilniaus vandenys“ dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo, taip pat atmetė ieškovės argumentą, jog UAB „Envija“ ir UAB „Envija ES“ Pirkime turi būti vertinamos kaip vienas ūkio subjektas pagal KĮ 3 straipsnio 18 dalį.
6. Teismas atmetė atsakovės prašymą priteisti jai bylinėjimosi išlaidas pagal advokatų profesinės bendrijos Judickienė ir partneriai Jurex išrašytas PVM sąskaitas faktūras, konstatavęs, kad atsakovė nepateikė į bylą sutarties su advokatų profesine bendrija Judickienė ir partneriai Jurex, iš kurios matytųsi, jog buvo susitarta dėl teisinės pagalbos teikimo nagrinėjamojoje byloje.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
7. Apeliaciniame skunde ieškovė UAB „Lukrida“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Nurodo šiuos esminius argumentus:
7.1. Pirmosios instancijos teismas nenustatinėjo, ar nebuvo pažeistos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.137 straipsnio 3 dalies ir KĮ 15 straipsnio 1 dalies nuostatos. Teismas nevertino, ar atsakovė nepiktnaudžiavo steigimosi teise, siekdama apeiti sankcijas, skirtas už KĮ pažeidimus, dėl kurių nustatytą laiką draudžiama konkuruoti viešųjų pirkimų konkursuose.
7.2. Teismas netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą, įrodymų vertinimą ir sprendimo motyvavimą. Į bylą pateikti įrodymai akivaizdžiai patvirtina, kad UAB „Envija“ ir UAB „Envija ES“ yra ne tik susijusios įmonės, jos priklauso tam pačiam asmeniui kaip vienas ir tas pats verslas: abi įmonės potencialiems klientams prisistato kaip ta pati įmonė, vykdžiusi tuos pačius projektus; tiek UAB „Envija, tiek UAB „Envija ES“, konkuruodamos su UAB „Lukrida“, dalyvavo paskelbtuose tų pačių kogeneracinių jėgainių techninio aptarnavimo ir priežiūros viešųjų pirkimų konkursuose; abi įmonės yra tos pačios įmonės MWM GmbH distributoriai; abi įmonės yra įdarbinusios tuos pačius ir tas pačias funkcijas vykdančius darbuotojus, kurių didžioji dalis perėjo dirbti iš UAB „Envija“ į UAB „Envija ES“; abi įmonės priklauso tam pačiam savininkui D. J. (UAB „Envija“ tiesiogiai priklauso D. J., o UAB „Envija ES“ priklauso UAB „Enodus“, valdomai D. J.). UAB „Envija“, siekdama nuslėpti jai skirtą nuobaudą, verslą perkėlė į UAB „Envija ES“ ir tokiu būdu nesąžiningai konkuravo. Netinkamai įvertinęs minėtas aplinkybes ir įrodymus, teismas nepagrįstai atmetė ieškinį.
7.3. Kadangi viešojo pirkimo sutartis numatė jos galiojimą vieneriems metams su galimybe pratęsti ją kas metus, reikalavimas atlyginti nuostolius, kuriuos sudaro negautos ieškovės pajamos už tris metus, iš dalies nėra pagrįstas, todėl mažintinas iki 29 627,47 Eur (negautos pajamos už vienerius metus).
8. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Envija ES“ prašo skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos esminius argumentus:
8.1. Nurodydama, kad teismas nevertino, ar atsakovė nepiktnaudžiavo steigimosi laisve ir teise, siekdama prisidengti nuo neigiamų sankcijų, apeliantė skunde kelia neaktualius nagrinėjamo ginčo objektui klausimus. UAB „Envija“ ir UAB „Envija ES“ yra du savarankiški juridiniai asmenys, kurie jau ilgą laiką konkuruoja rinkoje (UAB „Envija“ įsteigta 2009 m., o UAB „Envija ES“ 2004 m.), todėl šiuo atveju kalbėti apie steigimosi laisvės pažeidimą nėra jokio pagrindo. Aplinkybė, kad UAB „Envija ES“ nuo 2016 m. birželio 7 d. vadovauja D. J., negali reikšti, kad UAB „Envija ES“ turi atsakyti už paskirto vadovo ar už su paskirtu vadovu susijusių juridinių asmenų veiklą ir veiksmus, atliktus dar iki paskyrimo į UAB „Envija ES“ vadovo pareigas. Be to, darbuotojai yra laisvi pasirinkti savo darbovietę, todėl apeliantės bandymas įmones tapatinti per jų darbuotojus taip pat negali būti vertinamas kaip logiškas. UAB „Envija ES“ nėra atlikusi jokių neteisėtų veiksmų ieškovės atžvilgiu.
8.2. Pirmosios instancijos teismas laikėsi visų įrodymų vertinimo taisyklių ir padarė pagrįstas išvadas, kurios paremtos bylos medžiaga.
8.3. UAB „Envija“ viešajame pirkime nedalyvavo jokia forma, todėl šiai bendrovei paskirta ekonominė sankcija negali turėti jokios įtakos, vertinant UAB „Envija ES“ pasiūlymo atitiktį viešojo pirkimo sąlygose įtvirtintiems kvalifikaciniams reikalavimams.
8.4. Ieškovė nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei su apeliaciniu skundu, tikslindama prašomą priteisti neva patirtų nuostolių dydį, nepateikė detalaus nuostolių paskaičiavimo ir nuostolius pagrindžiančių įrodymų. Be to, kaip matyti iš to, kad apeliaciniame skunde pati ieškovė sumažino prašomą priteisti nuostolių sumą, ji pati abejoja savo reikalavimų pagrįstumu. Ieškovės prašoma priteisti suma yra nereali.
9. Atsakovė UAB „Envija ES“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 2 d. sprendimo dalį, kuria netenkintas jos prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, ir priteisti atsakovei iš ieškovės UAB „Lukrida“ 1 164,22 Eur bylinėjimosi išlaidų. Taip pat atsakovė prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Nurodo šiuos esminius argumentus:
9.1. Į bylą pateiktose PVM sąskaitose faktūrose, išrašytose už suteiktas teisines paslaugas, yra nurodyti esminiai teisinės pagalbos išlaidų patyrimo faktą patvirtinantys duomenys, todėl šiuo atveju nebuvo jokio pagrindo nepriteisti atsakovei jos patirtų bylinėjimosi išlaidų.
9.2. Niekur nėra įtvirtintas reikalavimas, kad proceso šalies patirtos išlaidos už teisinę pagalbą privalo būti pagrįstos ne tik PVM sąskaita faktūra bei mokėjimo pavedimu, bet ir atstovavimo sutartimi. Tarp UAB „Envija ES“ ir advokatų profesinės bendrijos Judickienė ir partneriai Jurex teisinių paslaugų teikimo sutartis Nr. JUR001484 buvo pasirašyta 2018 m. sausio 3 d., kurios pagrindu minėta advokatų profesinė bendrija atsakovei teikia kompleksines teisines paslaugas, susijusias ne tik su bylinėjimusi šioje byloje, bet ir su kasdieniais verslo klausimais. Tai, kad į bylą nebuvo pateikta atstovavimo sutartis niekaip negali paneigti fakto, jog atsakovė šioje byloje turėjo bylinėjimosi išlaidų.
10. Ieškovė UAB „Lukrida“ atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą prašo skundą atmesti. Nurodo, kad byloje nėra pakankamai įrodymų, jog advokatų profesinė bendrija Judickienė ir partneriai Jurex suteikė atsakovei su nagrinėjama byla susijusias teisines paslaugas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nenustatė absoliučių šioje byloje apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniuose skunduose nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundų ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Taigi teisėjų kolegija apeliacine tvarka peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, atsižvelgdama į apeliaciniuose skunduose išdėstytus faktinius bei teisinius aspektus.
Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių
12. Bylos duomenimis nustatyta, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. balandžio 18 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. eA-169-822/2017, konstatavo, kad UAB „Envija“ Konkurencijos tarybos 2015 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 2S-2/2015 ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 7 d. sprendimu, priimtu byloje Nr. eI-7574-244/2015, pagrįstai buvo pripažinta pažeidusia KĮ 5 straipsnį ir nubausta pinigine bauda.
13. UAB „Vilniaus vandenys“ vykdė viešąjį pirkimą „Elektros energijos ir šilumos įrenginių techninės priežiūros ir remonto paslaugų pirkimas“, pirkimo Nr. 339099. 2017 m. lapkričio 9 d. sprendimu buvo patvirtinta pasiūlymų eilė kainų didėjimo tvarka, laimėjusiu pasiūlymu pripažintas UAB „Envija ES“ pasiūlymas.
14. Ieškovės teigimu, UAB „Envija ES“ nesąžiningai konkuravo su ja minėtame Pirkime, kadangi UAB „Envija“, kuri buvo nubausta dėl KĮ 5 straipsnio pažeidimo ir jai buvo uždrausta dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, neteisėtai apėjo šį draudimą dalyvaudama viešajame pirkime kaip UAB „Envija ES“, nors tiek UAB „Envija ES“, tiek UAB „Envija“ yra ta pati įmonė, tokiu būdu neteisėtai neleisdama ieškovei, užėmusiai antrąją vietą, laimėti konkursą ir gauti pajamas.
Dėl ieškovės apeliacinio skundo
15. Apeliaciniame skunde ieškovė tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias nesąžiningos konkurencijos draudimą (KĮ 15 straipsnio 1 dalis) ir draudimą piktnaudžiauti teise (CK 1.137 straipsnio 3 dalis).
16. KĮ 2 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi nuo 2017 m. vasario 1 d. iki 2018 m. sausio 1 d.) įtvirtinta, kad šiuo įstatymu draudžiama ūkio subjektams atlikti veiksmus, kurie riboja ar gali riboti konkurenciją, nesvarbu, kokio pobūdžio jų ūkinė veikla, išskyrus atvejus, kai šiame įstatyme ar įstatymuose, skirtuose atskiroms ūkinės veiklos sritims, numatomos išimtys.
17. Pagal KĮ 15 straipsnio 1 dalį ūkio subjektams draudžiama atlikti bet kuriuos veiksmus, prieštaraujančius ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams, kai tokie veiksmai gali pakenkti kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti, įskaitant pateikimą neteisingos ar nepagrįstos informacijos apie savo ar kito ūkio subjekto vadovaujančius asmenis, darbuotojų kvalifikaciją, teisinę, finansinę ar kitokią ūkio subjekto padėtį, jeigu dėl to gali būti padaryta žalos kitam ūkio subjektui (KĮ 15 straipsnio 1 dalies 6 punktas).
18. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad draudžiami veiksmai pagal KĮ 15 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą yra siejami su dviem kumuliatyviomis sąlygomis: pirma, tokie veiksmai turi prieštarauti ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams; antra, tokie veiksmai gali pakenkti kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-472-313/2018 88 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
19. Ieškovė tvirtina, kad atsakovė UAB „Envija ES“, kaip ir UAB „Envija“, vykdo tą pačią su ieškove konkuruojančią kogeneracinių jėgainių techninio aptarnavimo ir priežiūros veiklą, atsakovė ir UAB „Envija“, kuriai yra apribota galimybė dalyvauti viešųjų pirkimų konkursuose, yra iš esmės viena ir ta pati įmonė, užsiimanti tuo pačiu verslu, todėl laikytina, kad UAB „Envija ES“ nesąžiningai konkuravo su ieškove UAB „Vilniaus vandenys“ vykdytame viešajame pirkime.
20. Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 2 straipsnio 36 dalyje numatyta, kad tiekėjas yra ūkio subjektas – fizinis asmuo, privatusis ar viešasis juridinis asmuo, kita organizacija ir jų padalinys arba tokių asmenų grupė, įskaitant laikinas ūkio subjektų asociacijas, kurie rinkoje siūlo atlikti darbus, tiekti prekes ar teikti paslaugas. Pirkimui pasiūlymą pateikęs tiekėjas yra viešojo pirkimo dalyvis (VPĮ 2 straipsnio 38 dalis).
21. UAB „Envija ES“ pateikė pasiūlymą UAB „Vilniaus vandenys“ vykdytame viešajame pirkime, o tai suponuoja išvadą, kad pagal minėtą teisinį reglamentavimą būtent UAB „Envija ES“ buvo minėto pirkimo dalyvis.
22. Bylos duomenys patvirtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. balandžio 18 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. eA-169-822-2017, konstatavo, jog UAB „Envija“ Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2015 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 2S-2/2015 ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 7 d. sprendimu, priimtu byloje Nr. eI-7574-244/2015, pagrįstai buvo pripažinta pažeidusia KĮ 5 straipsnį ir nubausta pinigine bauda. Tačiau UAB „Vilniaus vandenys“ vykdytame viešajame pirkime UAB „Envija“, kuri buvo nubausta pinigine bauda už KĮ 5 straipsnio pažeidimą, nedalyvavo nei kaip savarankiškas tiekėjas, nei kaip UAB „Envija ES“ jungtinės veiklos partneris, nei kaip subtiekėjas. Pirkimo dalyvis buvo kitas juridinis asmuo – UAB „Envija ES“, kuris nėra baustas dėl KĮ 5 straipsnyje numatyto pažeidimo ir jam negalioja joks draudimas dalyvauti viešuosiuose pirkimuose.
23. Teikdama pasiūlymą viešajam pirkimui, atsakovė UAB „Envija ES“ pateikė visus reikalaujamus dokumentus ir nepateikė jokios neteisingos ar nepagrįstos informacijos, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad, dalyvaudama ir konkuruodama su ieškove UAB „Vilniaus vandenys“ vykdytame viešajame pirkime, UAB „Envija ES“ nepažeidė KĮ 15 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyto nesąžiningos konkurencijos draudimo.
24. Nors ieškovė tvirtina, kad UAB „Envija“ ir UAB „Envija ES“ turi būti vertinamos kaip vienas ūkio subjektas, tačiau tokia ieškovės pozicija negali būti vertinama kaip teisiškai pagrįsta.
25. KĮ 3 straipsnio 18 dalyje numatyta, kad susijusių ūkio subjektų grupė – du ar daugiau ūkio subjektų, kurie dėl savitarpio kontrolės yra laikomi vienu ūkio subjektu koncentracijos priežiūros tikslais apskaičiuojant bendrąsias pajamas ir rinkos dalį. Jeigu neįrodoma priešingai, laikoma, kad susijusių ūkio subjektų grupę sudaro ūkio subjektai, kuriuose nagrinėjamas ūkio subjektas tiesiogiai arba netiesiogiai (per kitus ūkio subjektus) turi daugiau kaip pusę akcijų, kitokių vertybinių popierių ar turto arba turi teises į daugiau kaip pusę balsų, arba turi teisę skirti daugiau kaip pusę priežiūros ar valdymo organų narių, arba turi ūkio subjekto valdymo teisę, kaip ji suprantama pagal 2004 m. sausio 20 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 139/2004 dėl koncentracijų tarp įmonių kontrolės (OL 2004 m. specialusis leidimas, 8 skyrius, 3 tomas, p. 40) (KĮ 3 straipsnio 18 dalies 2 punktas).
26. Atsižvelgiant į minėtą KĮ nuostatą, darytina išvada, kad UAB „Envija“ ir UAB „Envija ES“ gali būti vertinami kaip susiję ūkio subjektai, tačiau aplinkybės, kad UAB „Envija“ ir UAB „Envija ES“ vykdo tą pačią veiklą, joms vadovauja tas pats asmuo ir dalis buvusių UAB „Envija“ darbuotojų dirba UAB „Envija ES“, nesudaro pagrindo teigti, kad UAB „Envija ES“ nėra ūkio subjektas, galintis savarankiškai dalyvauti viešuosiuose pirkimuose. Pažymėtina, kad VPĮ nėra numatyta draudimo viešajame pirkime dalyvauti KĮ 3 straipsnio 18 dalyje nurodytiems susijusiems ūkio subjektams.
27. Esant nurodytoms aplinkybėms (nutarties 20–26 punktai), nėra jokio objektyvaus pagrindo išvadai, kad UAB „Vilniaus vandenys“ vykdytame viešajame pirkime dalyvavusi tiekėja UAB „Envija ES“ ir UAB „Envija“ yra vienas ir tas pats ūkio subjektas, taip pat teisiškai nepagrįsta yra tapatinti minėtų ūkio subjektų kvalifikaciją ir spręsti, kad Pirkime nedalyvavusiam ūkio subjektui UAB „Envija“ paskirta sankcija gali būti taikoma ir Pirkimo dalyvei UAB „Envija ES“.
28. Teisėjų kolegija taip pat neįžvelgia jokio pagrindo sutikti su ieškove, kad atsakovė piktnaudžiavo steigimosi laisve (CK 1.137 straipsnio 3 dalis). Juridinių asmenų registro duomenys patvirtina, kad UAB „Envija ES“ buvo įkurta 2004 metais (e. bylos t. 2, b. l. 50–55), o atsakovė UAB „Envija“ – tik 2009 metais. Taigi UAB „Envija ES“ veiklą vykdo jau daugiau kaip 15 metų ir yra įkurta žymiai anksčiau nei pati UAB „Envija“, o tai reiškia, kad, priešingai nei tvirtina apeliantė, UAB „Envija ES“ nėra naujai įsteigtas juridinis asmuo, kurio tikslas būtų vietoj UAB „Envija“ konkuruoti rinkoje.
29. Ieškovė apeliaciniame skunde kelia ir įrodymų vertinimo klausimą. Ieškovės teigimu, jeigu teismas būtų tinkamai įvertinęs į bylą pateiktus įrodymus, būtų nustatęs akivaizdžią UAB „Envija“ ir UAB „Envija ES“ sukčiavimo schemą, pagal kurią verslas iš UAB „Envija“ buvo perkeltas į UAB „Envija ES“, siekiant nuslėpti UAB „Envija“ skirtą nuobaudą.
30. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, o ieškovė, kuri susikoncentravo į dviejų savarankiškų juridinių asmenų tapatinimą, neįrodė esminių sąlygų, būtinų siekiant ūkio subjekto veiksmus pripažinti nesąžiningos konkurencijos veiksmais (CPK 178 straipsnis). Vien tai, kad UAB „Envija ES“ ir UAB „Envija“ yra tarpusavyje susiję juridiniai asmenys, nagrinėjamos bylos kontekste nėra pakankamas pagrindas išvadai, kad UAB „Envija ES“, dalyvaudama ieškovės nurodytame viešajame pirkime, atliko veiksmus, kurie prieštarautų sąžiningos konkurencijos draudimui.
31. Teisėjų kolegijos nuomone, apeliaciniame skunde tvirtindama, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, apeliantė iš esmės nepagrįstai siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas.
32. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, spręstina, kad UAB „Envija ES“ neatliko jokių neteisėtų veiksmų ieškovės atžvilgiu, dėl ko ieškovė būtų patyrusi nuostolių, todėl nėra jokio pagrindo atsakovės atžvilgiu taikyti civilinę atsakomybę dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų.
33. Nenustačius neteisėtų veiksmų, dėl ieškovės prašomo priteisti nuostolių dydžio pagrįstumo nepasisakytina.
Dėl atsakovės apeliacinio skundo
34. Apeliaciniame skunde atsakovė tvirtina, kad į bylą pateiktose PVM sąskaitose faktūrose, išrašytose už suteiktas teisines paslaugas, yra nurodyti esminiai teisinės pagalbos išlaidų patyrimo faktą patvirtinantys duomenys, todėl šiuo atveju vien dėl to, kad į bylą nepateikta teisinių paslaugų sutartis, nebuvo jokio pagrindo nepriteisti atsakovei jos patirtų bylinėjimosi išlaidų.
35. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.
36. Bylos duomenys patvirtina, kad nagrinėjamu atveju prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas buvo suformuluotas atsiliepime į ieškinį, o atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas patvirtinantys dokumentai buvo pateikti iki bylos išnagrinėjimo pabaigos. 2018 m. sausio 31 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 7393, išrašyta 867,03 Eur sumai, pateikta su atsiliepimu į ieškinį (e. bylos t. 2, b. l. 58), o vėliau bylos nagrinėjimo metu buvo pateikti dokumentai, patvirtinantys minėtos sąskaitos apmokėjimo faktą (e. bylos t. 2, b. l. 105–106). 2018 m. birželio 8 d. su prašymu dėl rašytinių įrodymų prijungimo prie bylos buvo pateikta 2018 m. kovo 31 d. PVM sąskaita faktūra Nr. APB 7726, išrašyta 297,19 Eur sumai, ir 2018 m. balandžio 20 d. SEB banko mokėjimo nurodymas, patvirtinantis minėtos sąskaitos apmokėjimą (e. bylos t. 2, b. l. 162–163).
37. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas negali būti aiškinamas ir taikomas taip, kad būtų paneigta asmens, kurio naudai priimtas sprendimas, teisė gauti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, be kita ko, išlaidų advokato pagalbai, atlyginimą. Priešingu atveju būtų pažeisti bendrieji teisingumo ir protingumo principai bei CPK 2 straipsnyje įtvirtintas civilinio proceso tikslas ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-313/2015).
38. Įvertinus į bylą pateiktų PVM sąskaitų faktūrų išrašymo ir apmokėjimo datas, bei tai, kad iš sąskaitų faktūrų matyti, jog išlaidos buvo patirtos bylinėjantis būtent su ieškove UAB „Lukrida“, o tuo metu kitų bylų, kurių šalys būtų buvusios UAB „Lukrida“ ir UAB „Envija ES“, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, nėra (CPK 179 straipsnio 3 dalis), darytina išvada, kad atsakovė įrodė, jog jai buvo suteikta teisinė pagalba, ir kad jos faktiškai patirtos teisinės pagalbos išlaidos yra susijusios su šia byla. Vien tai, kad į bylą nebuvo pateikta teisinių paslaugų teikimo sutartis, negali paneigti prašomų priteisti išlaidų už konkrečias teisines paslaugas suteikimo šioje byloje fakto. Juo labiau, kad teisinių paslaugų suteikimo ir apmokėjimo šioje byloje faktas net nėra ginčijamas.
39. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes bei į asmens, kurio naudai priimtas sprendimas, teisę gauti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, spręstina, kad, netinkamai įvertinęs atsakovės į bylą pateiktus įrodymus dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų, pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatas, todėl šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas.
40. Kadangi atsakovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.), yra tinkamai pagrįstos bei atitinkančios suteiktos teisinės pagalbos apimtį bei pobūdį, jos visa apimtimi priteisiamos atsakovei iš ieškovės.
Dėl bylos procesinės baigties
41. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta spręstina, kad ieškovės apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų dėl ginčo esmės, todėl ieškovės apeliacinis skundas atmestinas, o atsakovės apeliacinis skundas, pirmosios instancijos teismui netinkamai pritaikius CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatas, tenkintinas. Esant nurodytoms aplinkybėms, Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 2 d. sprendimo dalis, kuria teismas atsisakė priteisti atsakovei jos pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, keistina, nurodant, kad atsakovei iš ieškovės priteisiama 1 164, 22 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
42. CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.
43. Atsižvelgiant į bylos procesinę baigtį, ieškovės bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, neatlygintinos, o teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą įgyja atsakovė.
44. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė UAB „Envija ES“ apeliacinės instancijos teisme patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 26 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą (e. bylos t. 2, b. l. 193) ir 454,60 Eur teisinės pagalbos išlaidos už atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą, kuris šiuo procesiniu sprendimu netenkinamas, parengimą (e. bylos t. 3, b. l. 50–51).
45. Pažymėtina, kad reikalavimas peržiūrėti bylinėjimosi išlaidų priteisimą yra procesinis prašymas ir nevertinamas kaip materialinis reikalavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nėra materialusis reikalavimas, kad atsakovė apeliaciniu skundu skundžia tik pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuri nėra susijusi su materialinių reikalavimų išsprendimu, daro išvadą, kad atsakovės apeliacinis skundas apskritai neturėjo būti apmokėtas žyminiu mokesčiu pagal CPK 80 straipsnio 4 dalies taisykles (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1288/2013; 2016 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1166-302/2016).
46. Kadangi atsakovė sumokėjo žyminį mokestį už apeliacinį skundą, nors šis nėra apmokestinamas žyminiu mokesčiu, atsakovei grąžintinas už apeliacinį skundą sumokėtas 26 Eur žyminis mokestis (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5 dalis). Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija (CPK 87 straipsnio 3 dalis).
47. Kadangi atsakovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą parengimą neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) yra tinkamai pagrįstos bei atitinkančios suteiktos teisinės pagalbos apimtį bei pobūdį, jos visa apimtimi priteisiamos atsakovei iš ieškovės.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 331 straipsniu,
n u t a r i a:
Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 2 d. sprendimą pakeisti, nurodant, kad atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Envija ES“ (j. a. k. 300034436) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Lukrida“ (j. a. k. 134010835) priteisiama 1 164, 22 Eur (vienas tūkstantis vienas šimtas šešiasdešimt keturi Eur 22 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.
Kitoje dalyje Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Envija ES“ (j. a. k. 300034436) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Lukrida“ (j. a. k. 134010835) 454,60 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt keturis Eur 60 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Grąžinti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Envija ES“ (j. a. k. 300034436) 26 Eur (dvidešimt šešis Eur) žyminio mokesčio, sumokėto 2018 m. liepos 26 d. mokėjimo nurodymu.
Teisėjos Danutė Gasiūnienė
Romualda Janovičienė
Egidija Tamošiūnienė