Administracinė byla Nr. N⁶³-4271/2010

                                           Procesinio sprendimo kategorijos  45.4.3; 45.4.4(S)

 

 

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2010 m. birželio 19 d.

Vilnius

 

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės (pranešėja), Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas) ir Artūro Drigoto, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo O. S. (O. S.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 12 d. nutarimo O. S. administracinio teisės pažeidimo byloje.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

I.

 

2010 m. vasario 12 d. nutarimu Klaipėdos miesto apylinkės teismas O. S. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo padarymą paskyrė 2000 litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams, o už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą – 100 litų baudą. Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, galutinės jam paskirtos administracinės nuobaudos - 2000 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams. Nuobaudos paskirtos už tai, kad O. S., 2008 m. spalio 12 d. vairuodamas automobilį, apvažiuodamas stovintį automobilį, išvažiavo į priešingą eismo juostą, nepasirinko saugaus šoninio tarpo nuo stovinčio automobilio ir kliudė kitą automobilį, jį apgadino, be to, nevykdė teisėto policijos pareigūno reikalavimo nustatyta tvarka leisti būti patikrintam, ar yra blaivus.

Teismas įvertino O. S., liudytojų A. B., A. J., A. S., S. S., M. M. parodymus, autoavarijos vietos schemą, 2008 m. spalio 12 d. tarnybinį pranešimą, fotonuotraukas, transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktą, pranešimą dėl nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo. O. S. savo kaltę neigė ir teismo posėdžio metu parodė, kad 2008 metų spalio mėnesį kartu su žmona S. S. važiuojant automobiliu „Audi A3“, kurį vairavo žmona, buvo kliudytas automobilio „VW Golf“ veidrodėlis. Be to, O. S. parodė, kad įvykio metu buvo blaivus, o policijos pareigūnams paprašius pasitikrinti blaivumą, tai daryti atsisakė, nes ne jis vairavo automobilį. Tačiau „VW Golf“ vairuotojas M. M. bei liudytojas A. J. (buvusi pavardė – G.) paneigė tokius O. S. parodymus. Liudytojas A. J. parodė, kad matė, jog automobilį „Audi A3“ vairavo O. S., o O. S. žmona į įvykio vietą atėjo tik po kelių minučių, kai O. S. kažkam paskambino. Iš bylos medžiagoje esančio A. J. paaiškinimo (b.l. 16), kuris buvo surašytas iš karto po įvykio, matyti, kad jis nurodė tokias pačias įvykio aplinkybes, kaip ir teismo posėdžio metu. Pažymėta, kad nors „VW Golf“ vairuotojas M. M. teismo posėdžio metu negalėjo tiksliai pasakyti, kas vairavo automobilį „Audi A3“, jis patvirtino savo paaiškinime (b.l. 18) nurodytas įvykio aplinkybes, jog minėtą automobilį vairavo O. S., kurio elgesys įvykio metu leido suprasti, kad jis yra neblaivus, kad policijos pareigūnų paprašytas pasitikrinti blaivumą, tai daryti O. S. atsisakė. Tokius liudytojų parodymus patvirtino liudytojo A. B. parodymai teismo posėdžio metu. Iš 2008 m. spalio 12 d. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad nuvykus į įvykio vietą automobilio „VW Golf“ vairuotojas M. M. bei keleivis J. (buvusi pavardė – G.) kategoriškai neigė, jog automobilį „Audi A3“ vairavo O. S. žmona, paaiškino, kad įvykio metu automobilyje buvo tik O. S., kuris ir vairavo automobilį „Audi A3“, o moteris atėjo tik vėliau (b.l. 8-9). Teismas nurodė neturįs pagrindo netikėti išsamiais ir nuosekliais liudytojų parodymais, atitinkančiais nuoseklią, logišką įvykio seką. Atkreiptas dėmesys į tai, kad liudytojos S. S. parodymai, jog ji vairavo automobilį „Audi A3“ ir po susidūrimo iš automobilio nelipo iki tol, kol neišgirdo šūksnių bei nepamatė atvažiuojančio policijos automobilio, nes buvo tamsu ir bijojo, nėra įtikinantys, be to, ji yra administracinėn atsakomybėn traukiamo O. S. žmona, todėl jos parodymai vertintini kritiškai.

O. S. atsakomybę sunkinančių bei lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Skiriant jam nuobaudą, atsižvelgta į pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, į tai, kad duomenų, jog O. S. anksčiau buvo baustas administracine tvarka, nėra, kitų neigiamai jo asmenybę charakterizuojančių duomenų byloje taip pat nėra. Įvertinus minėtas aplinkybes, O. S. paskirtos minimalios nuobaudos, numatytos ATPK 126 straipsnio 4 dalyje bei 127 straipsnio 2 dalyje.

 

II.

 

O. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarimą ir bylą nutraukti. Apeliantas remiasi ATPK 282 straipsnio 5 dalimi, mano, kad teismas ją pažeidė. Apeliantas nurodo, kad ATPK 257 straipsnio pažeidimas yra  esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas. Apeliantas teigia, kad teisėja buvo šališka, ištyrė tik kaltinamuosius įrodymus (liudytojų M. M., A. J. (ankstesnė pavardė – G.) ir policijos pareigūnų parodymus), ignoravo liudytojų V. G., V. R. parodymus, neiškvietė jų į teismo posėdį. Apeliantas pažymi, kad liudytojas M. M. parodė, jog  neatsimena, kas vairavo automobilį. Apeliantas akcentuoja, jog pagrindinis klausimas, kurį turėjo spręsti teismas, buvo įrodymų pakankamumas, leistinumas ir ryšys. Apeliantas remiasi ATPK 256 straipsnio 2 dalimi, teigia, kad liudytojai, įvykio dieną davę paaiškinimus, nebuvo įspėti dėl atsakomybės už žinomai melagingus parodymus (tai patvirtino policijos pareigūnas B.), kad jam nebuvo suteikta teisė gintis nuo pareikštų kaltinimų, užduoti klausimus. Todėl, jo manymu, liudytojų M. M. ir A. J. parodymai, duoti 2008 m. spalio 12 d., negali būti pripažinti įrodymais byloje. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui nurodžius, kad būtina pašalinti liudytojų parodymų prieštaravimus, apelianto manymu, teismas turėjo išsiaiškinti, kodėl liudytojų M. M. ir A. J. parodymai teisme skyrėsi nuo jų rašytinių paaiškinimų. O. S. paaiškina, kad prieš teismo posėdį liudytojas A. J. teigė, jog tokius parodymus duoti jam liepė „dievo balsas", mano, kad teismas, siekdamas objektyviai išsiaiškinti tiesą, turėjo išsiaiškinti, ar liudytojo A. J. parodymų pakeitimas nėra susijęs su jo tikėjimo pakeitimu (teismas nenurodė, kodėl nesirėmė liudytojo A. J. parodymais, duotais anksčiau teisme). Apeliantas mano, kad liudytojų parodymai apie įvykio aplinkybes nebuvo nuoseklūs, tarpusavyje prieštaravo, o teismas šių prieštaravimų nepašalino. Apelianto teigimu, buvo pažeista ir Administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsnio 4 dalis. Apeliantas pažymi, kad atsakomybę už ATPK 126 straipsnyje numatytų pažeidimų padarymą  įstatymų leidėjas numatė tik specialiajam subjektui - vairuotojui. Šiuo atveju liudytojų parodymai  dėl  automobilio vairavimo prieštaringi. Policijos pareigūnai tiesiogiai nematė, kas vairavo transporto priemonę ir neturėjo teisinio pagrindo tikrinti jo blaivumą. Policijos pareigūnas A. S. teisme patvirtino, kad O. S. neprivalėjo tikrintis neblaivumo, nes nebuvo užkluptas vairuojant transporto priemonę. Apeliantas mano, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintomis „Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklėmis" policijos pareigūnai privalėjo pristatyti jį į asmens sveikatos priežiūros įstaigą medicininės apžiūros atlikimui.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti.

 

 

                                                        Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a:

      III.

 

Apeliacinis skundas atmestinas.

Skundžiamu teismo nutarimu O. S. paskirtos administracinės nuobaudos už ATPK 126 straipsnio 4 dalyje ir 127 straipsnio 2 dalyje numatytų administracinių teisės pažeidimų padarymą. ATPK 126 straipsnio 4 dalis (2007 m. gruodžio 13 d. įstatymo Nr. X-1365 redakcija) numato, kad <...> neblaivumo patikrinimo vengimas <...> užtraukia baudą vairuotojams nuo 2000 iki 3000 litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų, o ATPK 127 straipsnio 2 dalis (2007 m. gruodžio 13 d. įstatymo Nr. X-1365 redakcija) - kad Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo 100 iki 200 litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių <...>.

O. S. nepripažįsta vairavęs automobilį ir padaręs nurodytus pažeidimus. Teismo posėdžio metu jis parodė, kad automobilį vairavo jo žmona S. S., pripažino, kad buvo kliudytas automobilio „VW Golf“ veidrodėlis. O. S. parodė, kad pasitikrinti blaivumą atsisakė, nes ne jis vairavo automobilį. Tačiau liudytojas A. J. parodė matęs, jog automobilį „Audi A3“ vairavo O. S., o O. S. žmona į įvykio vietą atėjo vėliau. Tokias pat aplinkybes jis nurodė ir paaiškinime (b.l. 16), surašytame iš karto po įvykio. Nors „VW Golf“ vairavęs M. M. teismo posėdžio metu teigė negalįs tiksliai pasakyti, kas vairavo automobilį „Audi A3“, savo paaiškinime (b.l. 18), surašytame po eismo įvykio, jis nurodė, kad  minėtą automobilį vairavo vyras, kuris atrodė apsvaigęs, blaivumo patikrinimo jis atsisakė. Iš policijos pareigūnų 2008 m. spalio 12 d. tarnybinių pranešimų (b.l. 8-10) matyti, kad įvykio vietoje automobilio „VW Golf“ vairuotojas M. M. bei keleivis A. J. (buvusi pavardė – G.) tvirtino, jog automobilį „Audi A3“ vairavo O. S. Policijos pareigūnas A. B. teismo posėdyje paaiškino, kad O. S. buvo akivaizdžiai neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas. Netikėti išsamiais ir nuosekliais policijos pareigūnų parodymais nenustatyta pagrindo. S. S. parodymai, jog ji vairavo automobilį „Audi A3“, teismo pagrįstai įvertinti kritiškai, nes  ji yra administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens O. S. žmona. Liudytojai V. G. ir V. R. nenurodė tiesiogiai matę eismo įvykį. Automobilių apgadinimai užfiksuoti autoavarijos vietos schemoje (b.l. 7). Konstatuotina, jog byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad O. S. vairavo automobilį ir padarė ATPK 126 straipsnio 4 dalyje ir 127 straipsnio 2 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus.

Nors O. S. nepripažino padaręs pažeidimus, jam paskirtos minimalios ATPK 126 straipsnio 4 dalyje ir 127 straipsnio 2 dalyje numatytos nuobaudos. Išdėstytomis aplinkybėmis pagrindo naikinti skundžiamą nutarimą ir nutraukti bylą nėra. Todėl apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutarimas paliktinas nepakeistas.

 

 

 

 

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

 

n u t a r i a :

 

O. S. apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 12 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

 

 

Teisėjai                                                                                                 Roma Sabina Alimienė

 

                                                                                                                                 Audrius Bakaveckas

 

                                                                                                             Artūras Drigotas