Teismingumo byla Nr. T-54/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01206-2022-8 

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.5 (S)

NUTARTIS

2022 m. lapkričio 7 d.

Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Ričardo Piličiausko, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Godos Ambrasaitės-Balynienės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,

išnagrinėjusi Vilniaus miesto apylinkės teismo prašymą išspręsti bylos pagal ieškovo E. V. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, rūšinio teismingumo klausimą,

n u s t a t ė :

        Pareiškėjas (pagal tuometinę procesinę situaciją) – advokatas – kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir ŽŪM, atsakovė) 2022 m. vasario 18 d. administracinį sprendimą, įformintą raštu (duomenys neskelbtini) „Dėl pateikto prašymo“ (toliau – ir Sprendimas, ginčijamas Sprendimas); 2) įpareigoti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministeriją iš naujo išnagrinėti advokato (pareiškėjo) 2021 m. rugsėjo 2 d. prašymą (Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 44 straipsnio 1 punktas).

        Pareiškėjas (advokatas) nurodė, kad atstovaudamas uždarąją akcinę bendrovę (toliau – ir UAB) „Agrokoncernas grūdai“, kreipėsi į ŽŪM, prašydamas pateikti informaciją ir dokumentus. Prašymas buvo susijęs su tuo, kad 2021 m. birželio 21 d. ŽŪM kvietė į birželio 22 d. vyksiančią spaudos konferenciją, nurodant, jog renginio metu ŽŪM ministras pakomentuos akcinės bendrovės (toliau – ir AB) „Jonavos grūdai“ atlikto teisinio audito išvadas ir informuos apie planuojamus žingsnius. Pranešime buvo pažymėta, jog 70 proc. AB „Jonavos grūdai“ akcijų valdo valstybė, apie 25 proc. priklauso UAB „Agrokoncernas grūdai“ ir kitiems smulkiems akcininkams. Kaip, be kita ko, nurodoma skunde, prašyme ŽŪM advokatas konstatavo, jog įvykusios spaudos konferencijos metu, atitinkamais teiginiais visuomenei buvo pateikta žinia, esą UAB „Agrokoncernas grūdai“, piktnaudžiaudami akcininko teisėmis, pusvelčiui gauna AB „Jonavos grūdai“ paslaugas ir tokiu būdu padarė pastarajai bendrovei didelę žalą. Aplinkybę, kad ŽŪM ministras paskleidė būtent tokias žinias, patvirtino gausūs pranešimai žiniasklaidoje.

        Paskleista informacija esą UAB „Agrokoncernas grūdai“ veikė nesąžiningai ir neteisėtai, neatitiko tikrovės, todėl advokatas, vadovaudamasis Advokatūros įstatymo 44 straipsnio 1 punktu, paprašė, kad ŽŪM pateiktų teisinio audito išvadą (ar ataskaitą; toliau – ir Ataskaita), kuri buvo pristatyta 2021 m. birželio 22 d. ŽŪM ministro spaudos konferencijoje ir kuria vadovavosi ministras ir žiniasklaidos priemonės. Advokatas įsipareigojo užtikrinti tokios informacijos konfidencialumą tuo atveju, jeigu prašomame pateikti dokumente yra nurodoma nevieša informacija (įskaitant, bet neapsiribojant, susijusi su trečiaisiais asmenimis).

        Kaip, be kita ko, prašyme pažymėjo pareiškėjas, vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, juridinis asmuo, kurio reputacijai neteisėtais veiksmais padaroma žala, turi teisę gintis atitinkamomis priemonėmis (įskaitant, reikalauti paneigti tikrovės neatitinkančią informaciją). Tačiau susiklosčiusioje situacijoje, t. y. bendrovei neturint audito išvadų, kurias viešai spaudos konferencijoje aptarė ministras ir kurios buvo prieinamos žiniasklaidos atstovams, UAB „Agrokoncernas grūdai“ teisės pasirinkti atitinkamas gynybos priemones, buvo nepagrįstai apribotos. Bendrovė nežino informacijos, išdėstytos teisinio audito išvadoje (ar Ataskaitoje), visumos, todėl negali spręsti, ar ministras bei atitinkamos žiniasklaidos priemonės tikrovės neatitinkančius duomenis išsigalvojo, ar turėjo pagrindą susidaryti nuomonę, esą UAB „Agrokoncernas grūdai“ piktnaudžiavo akcininko teisėmis ir pan.

        ŽŪM 2021 m. spalio 1 d. raštu „Dėl prašymo pateikti informaciją“ Nr. (duomenys neskelbtini) pateikė dviejų sakinių atsakymą, kuriame nurodė, jog ŽŪM užsakymu advokatų profesinė bendrija WINT law firm įvertino AB „Jonavos grūdai“ veiklos, sudarytų sandorių ir priimtų sprendimų teisėtumą, ir pateikė ribotos apimties teisinio šios bendrovės patikrinimo ataskaitą dėl veiklos 2017-2020 m., kuri, ŽŪM teigimu, yra konfidenciali ir skirta tik klientui, šiuo atveju, ŽŪM, todėl tretiesiems asmenims ji neteikiama. Jokie teisiniai motyvai, kuriais vadovaujantis atsisakyta pateikti Ataskaitą advokatui, minėtame ŽŪM atsakyme nebuvo nurodyti.

        Kaip pažymima skunde, dėl nepagrįsto atsisakymo pateikti minėtą Ataskaitą, advokatas kreipėsi į Lietuvos administracinių ginčų komisiją (toliau – ir Komisija), ir nurodė, jog atsakovės atsisakymas pateikti prašomą informaciją, yra nepagrįstas, nes neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme įtvirtintų reikalavimų administraciniam sprendimui, prieštarauja išsamumo principui, o informacija advokatui privalo būti pateikta atsižvelgiant į Advokatūros įstatymo nuostatas bei pateiktus motyvus.

        Komisija, išnagrinėjusi ginčą, priėmė sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, t. y. panaikino atsakovės 2021 m. spalio 1 d. sprendimą ir įpareigojo iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą bei pateikti sprendimą, atitinkantį teisės aktų nuostatas. Kaip, be kita ko, konstatavo Komisija, atsakovė, nagrinėjusi advokato prašymą pateikti informaciją, iš esmės nepasisakė dėl prašymo esmės – prašymo pagrįstumo Advokatūros įstatymo 44 straipsnio 1 punkte nustatytu teisiniu pagrindu. Komisija atkreipė dėmesį į tai, kad nurodoma Ataskaita buvo paruošta ŽŪM užsakymu, apmokėta iš ŽŪM skirtų valstybės biudžeto lėšų, todėl ŽŪM auditas ir jo pasekoje paruošta Ataskaita yra valstybės lėšomis sukurtas produktas. Vadinasi, nėra pagrindo laikyti, esą atsakovė šioje situacijoje veikė kaip privatus akcininkas.

        ŽŪM pakartotinai išnagrinėjo advokato prašymą pateikti informaciją ir šį prašymą tenkinti atsisakė. Lyginant atsakovės pateiktą atsakymą (ginčijamą Sprendimą) su pirmuoju raštu, Sprendimas yra išsamesnis. Minėtame Sprendime, be kita ko, nurodoma, kad ŽŪM, kaip akcininkė, šiuo atveju pasinaudojo teise gauti informaciją bei įsipareigojo užtikrinti pateiktos informacijos konfidencialumą ir neatskleisti jos tretiesiems asmenims. Ataskaitoje taip parodoma, kad šis dokumentas skirtas tik ŽŪM. Sprendime atsakovė nurodė, kad Advokatūros įstatymo 44 straipsnyje numatytos advokato teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų, taip pat registrų, valstybės informacinių sistemų nėra absoliučios ir gali būti ribojamos, kai prašoma informacija yra konfidenciali ir susijusi su bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi. Ataskaita yra konfidenciali, tretiesiems asmenims (t. y. pareiškėjui) ji nebus teikiama. Atsakovė, be kita ko, taip pat pažymėjo, kad pati Ataskaita žiniasklaidos atstovams nebuvo pateikta.

        Skunde teismui nurodoma, kad Sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintų reikalavimų administraciniam sprendimui ir prieštarauja išsamumo, nepiktnaudžiavimo valdžia ir objektyvumo principams (Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 5, 8, 9 punktai, 10 straipsnio 5 dalis). Atsakovės Sprendime pateikti išaiškinimai ir teisės aktų (Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 15, 16, 18 straipsniai) analizė nepagrindė atsisakymo pateikti prašomą informaciją pareiškėjui (advokatui), pateikusiam motyvuotą prašymą vadovaujantis Advokatūros įstatyme įtvirtintomis nuostatomis. Sprendime visiškai nepasisakyta dėl pareiškėjo argumentų, patvirtinančių, kad Ataskaita pareiškėjui privalo būti pateikta, atsižvelgiant į jo prašyme išdėstytas konkrečias aplinkybes ir teisės aktų nuostatas (Advokatūros įstatymo 44 straipsnio 1 punktas).

        Pareiškėjas taip pat pabrėžė, kad inicijuoti atitinkamas bylas nežinant aukščiau nurodytų aplinkybių, ir siekti gauti Ataskaitą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 199 straipsnio nuostatomis, t. y. prasidėjus procesams, yra neprotinga ir neekonomiška, nes sužinojus atitinkamą informaciją, galimai paaiškėtų, kad reikalavimai pateikti ne tiems asmenims ir pan. Pareiškėjas ir UAB „Agrokoncernas grūdai“ turi teisę sužinoti informaciją, kuri buvo prieinama žiniasklaidos atstovams ir dėl to AB „Jonavos grūdai“ nenukentėjo, iki bylos iškėlimo ir tokiu būdu tinkamai pasiruošti pažeistų teisių gynybai.

        Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. spalio 4 d. nutartimi bylą perdavė nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

        Teismas nutartyje nurodė, kad iš bylos medžiagos matyti, jog nagrinėjamu atveju ginčijamą Sprendimą priėmė valstybės įgaliota institucija – ŽŪM, veikianti pagal Akcinių bendrovių įstatymą. Tokiu būdu, teismo vertinimu, keliamas ginčas yra susijęs ne su atsisakymu suteikti informaciją pagal Advokatūros įstatymo 44 straipsnio 1 punktą, o su akcininko neturtine teise gauti informaciją apie bendrovės veiklą ir kito akcininko turimą informaciją apie bendrovę (Akcinių bendrovių įstatymo 18 straipsnis). Pareiškėjas (advokatas), skųsdamas vieno iš bendrovės akcininko atsisakymą suteikti informaciją, iš esmės kelia ginčą dėl akcinės bendrovės vidaus valdymo, t. y. civilinių teisinių santykių. Tokio pobūdžio ginčas turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme (CPK 22 straipsnio 1 dalis, 25 straipsnis).

        Teismo vertinimu, pareiškėjas šiuo atveju inicijuoja ginčą, susijusį su keliais teisiniais santykiais, tiek civiliniu, tiek administraciniu. Teismo vertinimu, tarp teisinių santykių, iš kurių kilęs ginčas, pagrindiniu pripažintinas ne administracinis, bet civilinis teisinis santykis. Kilusio ginčo išsprendimas, visų pirma, susijęs su teise gauti informaciją pagal Akcinių bendrovių įstatymo 18 straipsnio nuostatas. Teismas sprendė, kad aptariamas ginčas turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme. Reikalavimas įpareigoti viešojo administravimo subjektą išnagrinėti pareiškėjo (advokato) 2021 m. rugsėjo 2 d. prašymą iš naujo, nekeičia ginčijamų teisinių santykių visumos civilinio teisinio pobūdžio.

        Vilniaus miesto apylinkės teismas kreipėsi į specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti keliamo ginčo rūšinio teismingumo klausimą.

        Teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje reiškiamas reikalavimas dėl administracinio akto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti administracinius veiksmus. Pareiškimo dalykas yra administracinio teisinio pobūdžio. Teismo vertinimu, faktinis pagrindas yra administracinio teisinio pobūdžio. Pareiškimą pateikė pareiškėjas, veikiantis kaip profesinės srities atstovas – advokatas, kuris savo reikalavimą grindžia įstatyme įtvirtintų jo, kaip advokato, teisių pažeidimu, susijusiu su valstybinio administravimo subjekto galimai neteisėtais veiksmais. Kaip pažymėjo teismas, reikalavimas reiškiamas ne AB „Jonavos grūdai“ dėl informacijos pateikimo, bet valstybės institucijai, atlikusiai auditą, kuri taip pat yra AB „Jonavos grūdai“ akcininkė.

        Pareiškėjas yra advokatas, Advokatūros įstatymo nustatytu pagrindu reiškiantis reikalavimą dėl jo, kaip advokato teisių gauti informaciją pažeidimo (dėl atsakovės administracinio sprendimo atsisakyti pateikti informaciją panaikinimo). Pradėjus nagrinėti ginčą bendrosios kompetencijos teisme, turėtų būti keičiama bylos šalys (tiek ieškovas, tiek atsakovas), ieškinio pagrindas ir dalykas, t. y. visai naujas ieškinys, tarp kitų šalių, kitu pagrindu ir dėl kito dalyko, kuris negali būti tikslinamas visa apimtimi toje pačioje byloje (CPK 141 straipsnis).

        Atsižvelgiant į tai, kad pareiškimą pateikęs subjektas yra advokatas, o ne akcininkas; kad reikalavimas reiškiamas administracinį aktą priėmusiam subjektui, o ne bendrovei; kad pareiškimas grindžiamas Advokatūros įstatymo 44 straipsnio 1 punkto, o ne Akcinių bendrovių 18 straipsnio pažeidimu; kad reiškiamas reikalavimas yra dėl administracinio akto panaikinimo, o ne dėl įpareigojimo pateikti akcininkui informaciją, teismo vertinimu, keliamo ginčo atveju dominuoja administraciniai teisiniai santykiai.

        Remiantis šiais argumentais, teismas sprendė esant tikslinga kreiptis į specialiąją teisėjų kolegiją, siekiant išspręsti kilusio ginčo rūšinio teismingumo klausimą.

                Specialioji teisėjų kolegija

konstatuoja:

                Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (CPK 36 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 22 straipsnio 2 dalis).  

                Specialioji teisėjų kolegija, atsižvelgdama į teisiniame reglamentavime įtvirtintą kompetenciją, byloje susiklosčiusias aplinkybes vertina tik tiek, kiek tai reikalinga sprendžiant dėl bylos rūšinio teismingumo, bet ne dėl kitų klausimų. Specialioji teisėjų kolegija dėl ginčo rūšinio teismingumo sprendžia pagal tai, koks yra ieškovo ieškinyje (skunde) suformuluotas faktinis bei teisinis ieškinio (skundo) pagrindas.

                Kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmuoju 2021 m. spalio 1 d. atsakymu atsakovė ŽŪM pareiškėjui (advokatui) nurodė, kad ŽŪM užsakymu advokatų profesinė bendrija WINT law firm įvertino AB „Jonavos grūdai“ veiklos, sudarytų sandorių ir priimtų sprendimų teisėtumą ir pateikė ribotos apimties teisinio bendrovės patikrinimo Ataskaitą, kuri yra konfidenciali ir skirta tik klientui, šiuo atveju ŽŪM, todėl tretiesiems asmenims ji neteikiama. Rašte taip pat pažymėta, kad tiek AB „Jonavos grūdai“ valdyba, tiek jos vadovybė su šia Ataskaita buvo supažindintos.

                Komisijos 2021 m. gruodžio 16 d. sprendimu pareiškėjo (advokato) skundas buvo tenkintas dalyje, panaikintas anksčiau minėtas 2021 m. spalio 1 d. sprendimas; ŽŪM įpareigota išnagrinėti pareiškėjo 2021 m. rugsėjo 2 d. prašymą ir pateikti teisės aktų nuostatas atitinkantį sprendimą. Komisijos sprendime, be kita ko, nurodyta, jog tai, ar pareiškėjo prašymas yra tinkamai pagrįstas įstatymų nustatyta tvarka, turėjo įvertinti atsakovė ir priimti šiuo klausimu motyvuotą sprendimą dėl prašomų duomenų suteikimo arba atsisakymo juos suteikti, o toks sprendimas turi atitikti Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio nuostatas. Vertinant atsakovės pateikto pareiškėjui skundžiamo Sprendimo turinį, akivaizdu, kad atsakovė nevertino pareiškėjo prašymo Advokatūros įstatymo prasme. Pareiškėjas turi teisę pasirinkti tam tikrą įrodymų rinkimo būdą; nagrinėjamu atveju jis pasirinko tokį, kuris yra numatytas Advokatūros įstatymo 44 straipsnyje.

                Ginčijamame 2022 m. vasario 18 d. Sprendime, be kita ko, nurodyta, kad ŽŪM, kaip AB „Jonavos grūdai“ akcininkė, šiuo atveju pasinaudojo teise gauti informaciją (Akcinių bendrovių įstatymo 18 straipsnis) ir taip įsipareigojo užtikrinti pateiktos informacijos konfidencialumą ir neatskleisti jos tretiesiems asmenims. Ataskaita yra konfidenciali ir skirta tik klientui, šiuo atveju, ŽŪM. ŽŪM nuomone, Advokatūros įstatymo 44 straipsnyje numatytos advokato teisės nėra absoliučios ir gali būti ribojamos, kai prašoma informacija yra konfidenciali ir susijusi su bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi. Sprendime pažymėta, jog Ataskaita yra konfidenciali ir susijusi su bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi, tretiesiems asmenims ji nebus teikiama. Taip pat, kaip nurodoma ginčijamame Sprendime, pati Ataskaita žiniasklaidos atstovams nebuvo pateikta.

                Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovė savo atsiliepimuose tiek Komisijai, tiek teismui, be kita ko, nurodė, kad užsakydama Ataskaitą, ji veikė kaip AB „Jonavos grūdai“ akcininkė, pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymą, turinti teisę gauti informaciją, o ne kaip valstybės institucija, todėl šioje situacijoje jai Viešojo administravimo įstatymo nuostatos neturėtų būti taikytinos.

                Valstybės ir savivaldybių, kaip juridinio asmens dalyvio, turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimas reglamentuojamas Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 23 straipsnyje. Minėto straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės ir savivaldybių, kaip valstybės įmonių, savivaldybės įmonių, akcinių bendrovių, uždarųjų akcinių bendrovių, viešųjų įstaigų ir kitos teisinės formos juridinių asmenų dalyvio, turtines ir neturtines teises ir pareigas įgyvendina Vyriausybės įgaliotos institucijos ir atitinkamai savivaldybių vykdomosios institucijos Vyriausybės nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimu taip pat buvo patvirtintas „Valstybės turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimo valstybės valdomose įmonėse tvarkos aprašas“.

                Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjo (advokato) skundo teismui, atitinkama informaciją (Ataskaitą) buvo prašyta pateikti atstovaujant UAB „Agrokoncernas grūdai“, siekiant pasirinkti tinkamą pažeistų teisių gynimo būdą, strategiją, pan., kai įvykusioje spaudos konferencijoje ŽŪM ministras pakomentavo atitinkamas atlikto teisinio audito išvadas, paskleista atitinkama informacija. Taip pat, kaip, be kita ko, nurodė pareiškėjas, Ataskaita buvo pateikta žiniasklaidos atstovams. Pagal tai, kaip expressis verbis (lot. aiškiais žodžiais, tiesiogiai) formuluojamas skundas, šiuo atveju nekeliamas ginčas dėl atsakovės ŽŪM, kaip AB „Jonavos grūdai“ akcininkės, teisės gauti informaciją, teisinio audito užsakymo, ko išdavoje buvo parengta atitinkama Ataskaita.

                Advokatūros įstatymo 44 straipsnio 1 punkte, kuriuo, be kita ko, grindžiamas pareiškėjo skundas, nurodyta, kad advokatas, vykdydamas advokato veiklą, turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų, taip pat registrų, valstybės informacinių sistemų jų turimą ar tvarkomą ir teisinėms paslaugoms teikti reikalingą informaciją, duomenis (įskaitant specialių kategorijų asmens duomenis), dokumentus, jų nuorašus. Advokato kreipimesi turi būti pateikti duomenys, įrodantys prašomų pateikti dokumentų ar jų nuorašų ryšį su teisinių paslaugų teikimu. Advokatui, kuris nepagrindžia, kad prašoma informacija, duomenys, dokumentai ar jų nuorašai yra reikalingi teisinėms paslaugoms teikti, motyvuotai atsisakoma juos pateikti.

                Minėta Advokatūros įstatymo nuostata yra viešosios, o ne privatinės teisės reglamentavimo sritis.

                Specialiosios teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į pareiškėjo pasirinktą teisinį bei faktinį skundo pagrindą ir dalyką, atsakovę, kuri, pareiškėjo nuomone, turi atsakyti pagal pareikštą skundą, keliamo ginčo atveju dominuoja administraciniai (ne civiliniai) teisiniai santykiai. Kaip jau buvo minėta anksčiau, pareiškėjas (advokatas) skunde nekvestionuoja atsakovės, kaip akcininkės, teisės gauti informaciją. Ginčijamas 2022 m. vasario 18 d. Sprendimas, kuriuo ŽŪM (valstybės institucija) atsisakė pareiškėjui (advokatui) pateikti Ataskaitą, yra susijęs su ir viešosios teisės reglamentuojamais teisiniais santykiais; jam, be kita ko, taikytinos Viešojo administravimo įstatymo nuostatos.

                Apibendrinant tai, kas išdėstyta, keliamas ginčas, kuriame dominuoja administraciniai teisiniai santykiai, nagrinėtinas administraciniame tesime (ABTĮ 3 straipsnio 1 dalis, 17 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

                Byla perduodama Vilniaus apygardos administraciniam teismui, nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

                Kaip jau buvo minėta anksčiau, specialioji teisėjų kolegija, pagal įstatyme įtvirtintą kompetenciją, pasisako tik dėl keliamo ginčo rūšinio teismingumo, atsižvelgiant į pareikšto ieškinio (skundo) faktinį bei teisinį pagrindą, bet ne dėl kitų klausimų (be kita ko, šiuo atveju pasirinkto teisių gynimo būdo tinkamumo ir pagrįstumo).

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,

n u t a r i a :

Ginčas yra nagrinėtinas administraciniame teisme.   

        Perduoti bylą pagal ieškovo E. V. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, Vilniaus apygardos administraciniam teismui, nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

        Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.