Civilinė byla Nr. e2A-1408-324/2016

Teisminio proceso Nr. 2-28-3-03696-2015-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.2.1; 3.3.1.14

(S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. spalio 19 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Argo logistika“ apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-13-374/2016 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Argo logistika“ ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Marijampolės vairuotojų mokyklai dėl skolos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

Ginčo esmė

Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 342,20 Eur skolos, 64,82 Eur palūkanų, kurių norma 8,05 proc. nustatytina pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymą, 8,05 proc. palūkanas nuo ieškinio padavimo į teismą dienos iki visiško atsiskaitymo.

Nurodė, kad nuo 2014 m. liepos mėnesio ieškovė atsakovei atliko transporto priemonių remonto darbų už 4451,41 Eur. 2015 m. atsakovė sumokėjo dalį tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akte suderintos skolos, neapmokėta dalis sudaro 342,20 Eur, kuri teismo priteistina. Pirmosios instancijos teismas priėmė 2015 m. gegužės 22 d. teismo įsakymą Nr. eL2-3009-399/2015, kuriuo nurodė išieškoti iš atsakovės 342,20 Eur skolą, 57,81 Eur delspinigius, 8,05 % metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2015 m. gegužės 22 d. iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas 124 Eur. Atsakovei pateikus prieštaravimus, pirmosios instancijos teismas 2015 m. gegužės 22 d. teismo įsakymą panaikino.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2016 m. kovo 14 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovės 342,20 Eur skolos, 10,26 Eur žyminio mokesčio ir 185 Eur advokato padėjėjo atstovavimo išlaidų, likusią ieškinio dalį atmetė.

Nustatė, kad ieškovė sąskaitas už atliktus darbus atsakovei teikia nuo 2014 m. Atsakovė nereiškė jai pretenzijų dėl sutarties sudarymo ar neatlikto darbo. Atsakovė neįrodė, kad nėra skolinga ieškovei.

Teismas procesinių palūkanų nepriteisė. Konstatavo, kad nėra rašytinės teikiamų paslaugų ar atliekamų darbų sutarties. Sandoris sudarytas konkliudentiniais veiksmais, sutartinių santykių egzistavimą patvirtina faktinė situacija. Šalys nėra aptarusios paslaugų teikimo ir apmokėjimo už jas sąlygų, nėra susitarusios dėl kitokios palūkanų normos už pavėluotus mokėjimus.

Ieškinį patenkinus iš dalies, iš atsakovės ieškovės naudai priteisė bylinėjimosi išlaidas proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, 10,26 Eur žyminio mokesčio, 50 proc. – 185 Eur advokato padėjėjo atstovavimo išlaidų.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė prašo pakeisti sprendimą, priteisiant iš atsakovės 64,82 Eur palūkanų, kurių norma nustatytina pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymą, ir palūkanas nuo ieškinio padavimo į teismą dienos iki visiško atsiskaitymo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Teismas nepriteisė palūkanų, kurių norma nustatytina pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymą, todėl pažeidė teismų praktiką, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo doktriną. Apeliacinės instancijos teismai priteisia palūkanas, vadovaujantis Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatomis, nors tarp šalių rašytinės sutarties sudaryta nebūna (Kauno apygardos teismas 2016 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-587-436/2016. Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-248-657/2016, Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1994-560/2015). Vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-356-684/2015.

Teismas nemotyvuotai priteisė 50 procentų bylinėjimosi išlaidų, nepaisė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių. Priteisti prašomos bylinėjimosi išlaidos kelis kartus mažesnės, nei numato rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio.

Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymas, gali būti taikomas tik esant sudarytai komercinei sutarčiai (1 straipsnio 2 dalis). Teigiant, kad šalis siejo komercinė sutartis, byloje nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima nustatyti Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1-4 punktuose nurodytas aplinkybes, su kuriomis minėtas įstatymas sieja palūkanų skaičiavimo pradžią.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas, nesant šalių sudarytos rašytinės sutarties, pagrįstai nepriteisė iš atsakovės palūkanų iki kreipimosi į teismą dienos bei nuo bylos iškėlimo iki atsakovės visiško atsiskaitymo. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Dėl palūkanų priteisimo iš skolininkės, praleidusios piniginės prievolės įvykdymo terminą

Šalys prievoles turi vykdyti sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais (CK 6.261, 6.210 straipsniai). Pagal CK 6.258 straipsnio 7 punktą palūkanos už nuostolius skaičiuojamos nuo prievolės neįvykdymo momento, jeigu sutartyje nenumatoma kas kita. Skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai (CK 6.37 straipsnio 1 dalis). Taigi, nuo termino piniginei prievolei įvykdyti praleidimo dienos iki kreipimosi į teismą ir bylos iškėlimo teisme dienos skolininkui skaičiuotinos CK 6.210 straipsnyje nurodytos palūkanos, jeigu įstatymuose ar sutartyje nenustatyta kitokio palūkanų dydžio. Tuo remiantis darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog apeliantei palūkanos nepriteistinos, šalims nesusitarus dėl palūkanų dydžio už pavėluotus mokėjimus, kadangi palūkanų dydį gali nustatyti įstatymas.

Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovės reikalavimas priteisti palūkanas, taip pat ir procesines palūkanas kyla iš šalių žodinio susitarimo (sandorio), atlikus transporto priemonių remonto darbus. Pagal šį susitarimą ieškovė teikė transporto priemonių remonto darbus, kurių apmokėjimui išrašė PVM sąskaitas faktūras. Atsakovė dalį PVM sąskaitų faktūrų apmokėjo, dėl likusios skolos pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras priteisimo ieškovė kreipėsi į teismą. Apeliacine tvarka peržiūrimu sprendimu pirmosios instancijos teismas ieškovės reikalavimą dėl skolos priteisimo patenkino visiškai, priteisdamas iš atsakovės likusią skolos dalį. Atsakovė šio sprendimo apeliacine tvarka neskundė (skolą pripažino) (CPK 182 straipsnio 5 dalis).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė teisingai nurodo, kad, šalims nesudarius rašytinės sutarties, tačiau atsakovei mokėjimo prievolės tinkamai neįvykdžius, pirmosios instancijos teismas be pagrindo nepriteisė palūkanų normos pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymą (toliau – Mokėjimų vėlavimo prevencijos įstatymas).

Pagal Mokėjimų vėlavimo prevencijos įstatymo 1 straipsnio 2 dalį šis įstatymas taikomas visoms tarp ūkio subjektų arba ūkio subjektų ir viešųjų subjektų sudarytoms komercinėms sutartims, pagal kurias už atlyginimą perduodamos prekės, teikiamos paslaugos ar atliekami darbai ir atliekami mokėjimai. Pagal šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalį komerciniai sandoriai – tai sandoriai tarp ūkio subjektų arba tarp ūkio subjektų ir valstybės institucijų, pagal kuriuos už atlyginimą perduodamos prekės, teikiamos paslaugos ar atliekami darbai. Įstatymo 1 straipsnio 3 dalyje numatytos išimtys, kurioms įstatymas netaikomas. Teismas, taikydamas nacionalinės teisės aktus, priimtus direktyvos reikalavimams įgyvendinti, turi juos aiškinti kiek įmanoma atsižvelgdamas į susijusios direktyvos formuluotę ir į jos tikslą, kad būtų pasiektas direktyvoje numatytas rezultatas (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2004 m. spalio 5 d. sprendimo Pfeiffer ir kt. C-397/01 iki C-403/01, ECLI:EU:C:2004:584, 113 punktą). 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/7/ES dėl kovos su pavėluotu mokėjimu, atliekamu pagal komercinius sandorius (toliau – direktyva 2011/7/ES) 1 straipsnio 2 punktu apibrėžta, kad direktyva taikoma visiems mokėjimams, padarytiems kaip komercinių sandorių apmokėjimas. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad tuo atveju, kai šalių ginčas kyla dėl pavėluotų mokėjimų pagal komercinius sandorius ir kreditorius reikalauja taikyti Mokėjimų vėlavimo prevencijos įstatymo nustatytas palūkanų normas, šis specialusis įstatymas turi pirmenybę prieš CK 6.210 straipsnį, ir teismas turėtų taikyti šio Įstatymo nustatytas palūkanas, tarp jų ir nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje BUAB „Šimtas aukštų“ (teisių perėmėjas – Lietuvos ir Kanados uždaroji akcinė bendrovė „Besserlita“) v. G. B., bylos Nr. 3K-3-505/2010; 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje AB „Gepala“ v. UAB „Transilotas“, bylos Nr. 3K-3-92/2011; 2012 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Rombas“ v. UAB „ATEA“, bylos Nr. 3K-3-526/2012). Taigi, Mokėjimų vėlavimo prevencijos įstatymo taikymo sritis apibrėžta plačiai – jis taikomas „visiems <...> komerciniams sandoriams“, kurie atitinka jo 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą apibrėžtį ir nepatenka į taikymo srities išimtis, nustatytas šio įstatymo 1 straipsnio 3 dalyje.

Sandorio patekimas į minėto teisės akto materialiąją taikymo sritį gali būti nustatomas taikant šiuos kriterijus: 1) sutarties subjektinės sudėties – toks sandoris turi būti sudarytas tarp dviejų ir daugiau ūkio subjektų inter se (tarpusavyje) arba tarp vieno ar daugiau ūkio subjektų vienoje pusėje bei vienos ar daugiau valstybės institucijų kitoje pusėje; 2) komercinio sandorio kriterijaus; 3) sandorio dalyko – pagal sandorį turi būti arba perduodamos prekės, arba teikiamos paslaugos, arba atliekami darbai, arba atliekami keli iš šių veiksmų; 4) sandorio atlygintinumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ v. UAB „Hakonlita“, bylos Nr. 3K-3-413-378/2016).

Nagrinėjamu atveju sandoris, sudarytas tarp dviejų ūkio subjektų, ieškovei atliekant  transporto priemonių remonto darbus už atlygį atsakovei, vertintinas kaip komercinis sandoris Mokėjimų vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 1 dalies prasme. Atsižvelgiant į tai apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šalių susitarimui taikytinos palūkanos, nustatytos Mokėjimų vėlavimo prevencijos įstatyme.

Mokėjimų vėlavimo prevencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, kad jeigu komercinėje sutartyje tarp ūkio subjektų mokėjimo diena arba laikotarpis nenustatyti, komercinėje sutartyje ar šiame įstatyme nustatytos palūkanos skaičiuojamos praėjus 30 kalendorinių dienų nuo dienos, kai skolininkas gauna sąskaitą faktūrą arba lygiavertį dokumentą. Pagal 2 straipsnio 5 dalį ir 3 straipsnio 2 dalį, pavėlavęs įvykdyti prievolę skolininkas privalo mokėti 8 procentiniais punktais padidintą vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikomą fiksuotą palūkanų normą, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma fiksuotųjų palūkanų konkurso būdu, arba ribinę palūkanų normą, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma kintamųjų palūkanų konkurso būdu. Atsakovė neginčija ieškovės prašomos palūkanų sumos iki bylos iškėlimo teisme dienos. Ieškovė prašo iš atsakovės priteisti 64,82 Eur palūkanų, kurios priteistinos iš atsakovės. 2015 m. gegužės 27 d. (teismo įsakymas pagal ieškovės pareiškimą priimtas 2015 m. gegužės 22 d.) galiojusi fiksuotoji palūkanų norma buvo 0,05 procento (https://www.ecb.europa.eu/stats/monetary/rates/html/index.en.html), todėl iš atsakovės priteisiamos 8,05 proc. (8 + 0,05) dydžio metinės procesinės palūkanos.

Vadovaudamasis išdėstytais motyvais apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, netinkamai įvertinęs šalis siejančius sutartinius santykius, netinkamai pritaikė sprendime nurodytas materialinės teisės normas, nuspręsdamas, kad šalys, nesusitarusios dėl palūkanų mokėjimo už pavėluotai atliktas prievoles, tokios pareigos neturėjo, todėl apeliacine tvarka įvertintas sprendimas pakeistinas (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atsakovė nustatytu terminu negrąžino ieškovei skolos, todėl patenkintini ieškovės reikalavimai priteisti iš atsakovės 64 Eur palūkanas ir 8,05 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos (342,20 Eur) už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015 m. gegužės 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.38, 6.205 straipsniai, 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pakeitus teismo sprendimą ir ieškinį patenkinus visiškai, atitinkamai perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos.

Pirmosios instancijos teisme ieškovė patyrė 370 Eur bylinėjimosi išlaidų (120 Eur už prašymo dėl teismo įsakymo surašymą ir pateikimą teismui; 250 Eur už atstovavimą, už dokumento surašymą ir patarimą). Nurodytos bylinėjimosi išlaidos neviršijo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) 8.2, 8.6, 8.19 punktuose nustatytų maksimalių dydžių (užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje be individualių įmonių – 699,8 Eur) (2015 m. kovo 19 d. redakcija), todėl priteistinos iš atsakovės. Iš atsakovės ieškovei priteistina 19 Eur (4 Eur už teismo įsakymo pateikimą, 15 Eur už ieškinį) žyminio mokesčio (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo apeliacinio proceso metu

Iš atsakovės apeliantei priteistinos 100 Eur advokato pagalbos išlaidos už apeliacinio skundo parengimą, neviršijančios minėtų rekomendacijų 8.9, 8.19 punktuose nustatytų maksimalių dydžių (užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje be individualių įmonių –756,9 Eur) (2015 m. kovo 19 d. redakcija). Iš atsakovės apeliantei priteistinos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme – 15 Eur žyminis mokestis (CPK 93 straipsnio 1, 5 dalys). 

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais,

n u t a r i a :

pakeisti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 14 d. sprendimą.

Priteisti iš atsakovės viešosios įstaigos Marijampolės vairuotojų mokyklos, įmonės kodas 151363912, 64 Eur palūkanų ir 8,05 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (342,20 Eur) už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme 2015 m. gegužės 22 dieną iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Argo logistika“, įmonės kodas 303167032.

Iš atsakovo ieškovei priteistas bylinėjimosi išlaidas padidinti iki 370 (trijų šimtų septyniasdešimt) Eur, žyminio mokesčio sumą padidinti iki 19 (devyniolikos) Eur.

Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės viešosios įstaigos Marijampolės vairuotojų mokyklos, įmonės kodas 151363912, 100 (šimtą) Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme ir 15 (penkiolika) Eur žyminio mokesčio ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Argo logistika“, įmonės kodas 303167032.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                                        Virginija Gudynienė