Administracinė byla Nr. eI2-12532-1114/2023
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-09059-2023-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 55.1.3
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. gruodžio 7 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Fomičiovos, Indrės Pukanasytės-Biekšės (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Gedimino Užubalio,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo H. S. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo, trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „HQDS“.
Teismas
nustatė:
1. Pareiškėjas H. S. kreipėsi į teismą su skundu prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir MD)
2023-10-09 sprendimą Nr. 23S180184 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo pareiškėjui buvo atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje; 2) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjas skunde nurodo, kad nuo 2023-06-09 iki dabar dirba Lietuvoje. Taip pat pažymi, kad nuo 2023-03-01 iki 2024-02-29 jam yra išduota nacionalinė viza.
3. Teigia, kad 2023-08-01 MD pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje darbo uždarojoje akcinėje bendrovėje „HQDS“ (toliau - ir Bendrovė, trečiasis suinteresuotas asmuo) pagrindu. Visgi MD skundžiamu Sprendimu atsisakė pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir UTPĮ) 35 straipsnio 1 dalies 14 punkto pagrindu. Pareiškėjas paaiškina, kad tariamą jo neatitikimą leidimui laikinai gyventi gauti, MD įvardijo aplinkybes, kad: 1) Bendrovė nevykdo oficialiai deklaruojamos veiklos (krovininis kelių transportas), o vykdo vairavimo paslaugų veiklą, kas nėra tarptautinių krovinių pervežimas, t. y. Bendrovė nevykdo veiklos atitinkame ekonominės rūšies paslaugų sektoriuje ir tokiu būdu pareiškėjas neatitinka UTPĮ 44 straipsnio 1 dalis 2 punkte ir to paties straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų leidimui laikinai gyventi gauti; 2) Bendrovės veikla neatitinka teisinio reguliavimo – Kelių transporto kodekso (toliau – ir Kodeksas) ir 2009-10-21 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1072/2009 dėl bendrųjų patekimo į tarptautinio krovinių vežimo kelių transportu rinką taisyklių (toliau – ir Reglamentas) reikalavimų, nes Bendrovė neturi reikiamo Bendrijos licencijų kroviniams vežti (toliau – ir EBKR licencija) kopijų ir transporto priemonių, skirtų kroviniams vežti.
4. Tikina, kad toks skundžiamas Sprendimas prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams ir pažeidžia pareiškėjo teisėtus lūkesčius, nes: 1) Bendrovės vykdoma veikla nuo pat jos veiklos pradžios iki skundžiamo Sprendimo priėmimo nepakito; 2) UTPĮ reguliavimas iš esmės buvo analogiškas tiek Bendrovei pradėjus veiklą, tiek ir dabar; 3) kelių transporto įmonių licencijavimo reguliavimas nepakito nuo Bendrovės veiklos pradžios iki skundžiamo Sprendimo priėmimo; 4) esant analogiškai faktinei situacijai ir teisiniam reguliavimui, valstybės institucijos, įskaitant ir patį MD, patvirtino Bendrovės veiklos modelio teisėtumą ir išduodavo Bendrovės darbuotojams leidimus laikinai gyventi Lietuvoje. Be kita ko pabrėžia, kad MD viršijo savo kompetenciją priimdamas skundžiamą Sprendimą atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
5. Visų pirma, dėl savo argumento, kad Bendrovės vykdoma veikla nuo pat jos veiklos pradžios iki skundžiamo Sprendimo priėmimo nepakito, pareiškėjas paaiškina, jog MD yra puikiai žinoma, kad Bendrovė nuo pat jos įsteigimo teikia vairavimo paslaugas UAB „IPUKIS“ įmonių grupės įmonėms bei kitiems ūkinės veiklos subjektams ir vairavimo paslaugas teikia per savo darbuotojus, tokius kaip pareiškėjas, kurie paslaugų teikimo metu vairuoja ne Bendrovės, bet kito asmens vilkikus.
5.1. Taip pat akcentuoja, kad tarp šalių nėra ginčo, jog nuo pat Bendrovės veiklos pradžios ji teikia vairavimo paslaugas ir toks jos veiklos modelis liko nepakitęs iki pat skundžiamo Sprendimo priėmimo.
5.2. Atitinkamai mano, kad MD pozicija, atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje dėl to, jog Bendrovė neva neatitinka teisinio reguliavimo, nes neturi reikiamo kiekio EBKR licencijos kopijų ir transporto priemonių, neatlaiko kritikos. Nurodo, kad Bendrovė savo veikloje nuo pat veiklos pradžios turėjo vieną EBKR licenciją ir didelį skaičių tolimųjų reisų vairuotojų. Pažymi, jog vieną EBKR licenciją Bendrovė turėjo ir pareiškėjui pasikreipus išduoti leidimą laikinai gyventi. Atsižvelgiant į tai mano, jog būtent dėl to faktinė situacija visą Bendrovės veiklos laikotarpį yra nepakitusi.
6. Antra, dėl savo argumento, kad UTPĮ reguliavimas iš esmės buvo analogiškas tiek Bendrovei pradėjus veiklą, tiek ir dabar, pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad UTPĮ 44 straipsnio 2 dalies reguliavimas, kuriuo remiantis Bendrovės darbuotojams buvo išduodami (pakeičiami) leidimai laikinai gyventi Lietuvoje, iš esmės liko nepakitęs nuo 2017 metų.
7. Trečia, dėl savo argumento, kad kelių transporto įmonių licencijavimo reguliavimas nepakito nuo Bendrovės veiklos pradžios iki skundžiamo Sprendimo priėmimo, pareiškėjas pabrėžia, kad MD pozicija, jog Bendrovė neatitinka teisinio reguliavimo, nes Bendrovė deklaruoja vykdanti krovininę kelių transporto veiklą, turi EBKR licenciją, tačiau neturi pakankamo šios licencijos kopijų skaičiaus, neatlaiko kritikos, nes teisinis reguliavimas nuo Bendrovės įsteigimo iki dabar yra nepasikeitęs.
8. Ketvirta, dėl Bendrovės veiklos modelio teisėtumo pareiškėjas paaiškina, jog valstybės institucijos (Valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ministerijos (toliau – ir VDI), Lietuvos transporto saugos administracija (toliau – ir LTSA), Vidaus reikalų ministerija) dar 2017-2018 metais patvirtino, kad Bendrovė vykdo teisėtą veiklą, jos darbuotojai gali būti įdarbinami Lietuvoje, ir jiems gali būti išduodami (pakeičiami) leidimai laikinai gyventi Lietuvoje. Taip pat pažymėjo, kad pats MD dar 2018 m. kilus analogiškiems ginčams, pasirašydamas 9 taikos sutartis, pripažino, kad Bendrovė verčiasi teisėta veikla. Paaiškina, jog taikos sutartimis buvo pripažinta, kad Bendrovės veiklos modelis neturi laikinojo įdarbinimo įmonės ir (ar) laikinojo darbo naudotojo požymių ir neprieštarauja kitiems teisės aktams, todėl pagrindo atsisakyti išduoti ar pakeisti leidimus Bendrovės darbuotojams laikinai gyventi Lietuvoje nėra. Atkreipia dėmesį, kad taikos sutartimi šalys taip pat patvirtino, kad: 1) neturi ir neturės ateityje viena kitai jokių pretenzijų ar reikalavimų, susijusių su bylos dalyku ir (ar) dėl šalių procesiniuose dokumentuose byloje nurodytų aplinkybių; 2) supranta ir žino, kad patvirtinta taikos sutartis turi teismo sprendimo (res judicata galią).
8.1. Šiuo atveju pareiškėjui yra visiškai nesuprantama, kaip daug metų valstybės institucijoms, įskaitant ir patį MD, deklaruojant, jog pasirinktas veiklos vystymo modelis yra teisėtas ir pagrįstas, staiga iš esmės MD ima tokią veiklą drausti (riboti), reikalauti iš Bendrovės EBKR licencijų kopijų ir atsisakyti išduoti pareiškėjui bei kitiems Bendrovės darbuotojams leidimus laikinai gyventi Lietuvoje, tokiu būdu atimant iš jų pragyvenimo šaltinį.
8.2. Pareiškėjo žiniomis, nuo to laiko, kai 2018 m. MD ir Bendrovė sudarė taikos sutartis iki pat 2023 m., MD, darbo Bendrovėje pagrindu, sėkmingai išduodavo (pakeisdavo) leidimus laikinai gyventi Lietuvoje jos darbuotojams. Atsižvelgiant į tai nurodo, jog esant visiškai tokiai pačiai situacijai, MD nemanė, kad Bendrovės veikla neatitinka teisės aktų reikalavimų, o kiti Bendrovės darbuotojai neatitinka UTPĮ keliamų reikalavimų išduoti (pakeisti) leidimus laikinai gyventi Lietuvoje, nors pagal MD skundžiamo Sprendimo logiką tariama neatitiktis teisiniam reguliavimui egzistavo nuo pat Bendrovės veiklos pradžios. Tačiau, nepasikeitus absoliučiai jokioms aplinkybėms, MD pozicija dėl nepaaiškinamų priežasčių drastiškai pasikeitė.
9. Pareiškėjo įsitikinimu skundžiamas Sprendimas taip pat sąlygotas ne objektyvių aplinkybių, taikant teisės aktų reikalavimus ir sprendžiant, ar yra įstatyme numatyti pagrindai atsisakyti išduoti (pakeisti) pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, bet dėl per MD įgyvendinamų verslo grupių interesų, MD pasinaudojant kaip priemone patenkinti savo komercinius interesus. Pareiškėjas teigia, kad neturi nieko bendro su MD įsitraukimu į tam tikrų verslo grupių politinių interesų tenkinimą. Pareiškėjas yra fizinis asmuo, kuriam leidimas laikinai gyventi yra būdas turėti pragyvenimo šaltinį, užtikrinantį asmens ir jo šeimos narių orų pragyvenimo lygį. Atsižvelgiant į visa tai nurodo, jog MD, kaip viešojo administravimo institucijos sprendimas, privalo būti motyvuotas ir negali neigiamai paveikti pareiškėjo, kaip fizinio asmens teises bei teisėtus interesus, išimtinai dėl MD pasikeitusios nuomonės dėl galiojančio teisinio reguliavimo. Mano, jog toks MD elgesys negali būti laikomas suderinamu su Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) įtvirtintais viešojo administravimo principais bei teisinio tikrumo, stabilumo ir teisėtų lūkesčių principais.
10. Taip pat teigia, jog Sprendimas yra naikintinas, nes MD viršijo savo kompetenciją priimdamas ginčijamą Sprendimą. Pažymi, kad MD yra viešojo administravimo institucija, išduodanti užsieniečiams leidimus laikinai gyventi, jeigu jie atitinka teisės aktų reikalavimus. Teisės aktais MD nėra pavesta prižiūrėti, kaip vežėjai laikosi teisės aktuose numatytų reikalavimų turėti EBKR licencijos kopijas ir ar jie turi pakankamai kroviniams skirtų vežti automobilių. Pabrėžia, kad valstybinę vežimo krovinių keliais priežiūra vykdo ne MD, bet Transporto saugos administracija bei Lietuvos kelių policija. Šių institucijų pareigūnai yra įgalinti tikrinti ūkinės veiklos subjektus, tokius kaip Bendrovė, taip pat tikrinti kelių transporto priemones, ar yra šioms transporto priemonėms priskirtos Bendrijos veiklos licencijos. MD, spręsdamas dėl pareiškėjo teisių, neturėjo teisės skundžiamo Sprendimo grįsti ne leidimų laikinai gyventi išdavimo reikalavimais bei sąlygomis, bet krovinių vežimo kelių transportu reikalavimais. Teigia, jog tokiais veiksmais MD veikė ultra vires, t. y. viršijęs jam įstatymų suteiktą kompetenciją, todėl Sprendimas yra neteisėtas ir naikintinas.
10.1. Taip pat pažymi, jog MD viršijo savo kompetenciją tuo aspektu, kad skundžiamame Sprendime nurodė, jog Bendrovės veikla turi laikinojo įdarbinimo požymių. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 4 straipsnyje nurodyta, kad VDI kompetencijai priskiriama nelaimingų atsitikimų darbe, profesinių ligų, darbuotojų saugos ir sveikatos, norminių darbo teisės aktų pažeidimų prevencija ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso, darbuotojų saugą ir sveikatą bei darbo santykius reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų laikymosi kontrolė. Visgi akcentuoja, kad MD kompetencija apima leidimų laikinai gyventi Lietuvoje išdavimą, panaikinimą, pakeitimą ir pan. Atsižvelgiant į tai mano, jog MD, skundžiamame Sprendime konstatuodamas, kad „<...>įmonė, siekianti kitoms įmonėms teikti paslaugą susijusią su konkrečios darbo funkcijos atlikimu, turėtų įregistruoti laikinojo įdarbinimo veiklą, su užsieniečiais sudaryti laikinojo įdarbinimo sutartis<...>“ veikė ultra vires.
11. MD atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo teismo jį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
12. Nurodo, kad pagal UTPĮ 28 straipsnio 4 dalį sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi užsieniečiui išdavimo, keitimo ir panaikinimo priima ir leidimą laikinai gyventi užsieniečiui išduoda ir keičia MD. MD yra suteikti įgaliojimai priimti sprendimus dėl leidimų laikinai gyventi išdavimo arba atsisakymo išduoti, o priimdamas šiuos sprendimus, MD privalo užtikrinti, kad šie sprendimai atitiktų ne tik UTPĮ ir Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329, nuostatas, bet ir kitų galiojančių nacionalinių, Europos Sąjungos, tarptautinių teisės aktų reikalavimus. Atsižvelgiant į tai MD nurodo, spręsdamas pareiškėjo teisinės padėties klausimą, veikė ne valstybinės krovinių vežimo keliais priežiūros kontekste, o atliko tyrimą leidimo laikinai gyventi panaikinimo kontekste (o ši sritis patenka į MD veiklos sritį).
13. Nepagrįstais ir deklaratyviais laiko pareiškėjo skundo teiginius, kad skundžiamas Sprendimas prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams ir pareiškėjo teisėtiems lūkesčiams. Teigia, kad pareiškėjas savo skunde patvirtina skundžiamu Sprendimu nustatytas faktines aplinkybes, kad nuo Bendrovės veiklos pradžios, Bendrovė teikia vairavimo paslaugas ir toks jos veiklos modelis nepakito iki pat ginčijamo Sprendimo priėmimo. Nurodo, jog užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduodamas ar keičiamas, jeigu jis atitinka UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto imperatyvius reikalavimus. Užsienietis, gavęs naują leidimą laikinai gyventi UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas.
14. Pažymi, kad užsienietis, kuriam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, UTPĮ reikalavimus privalo atitikti viso turimo leidimo laikinai gyventi laikotarpiu, o šių imperatyvių reikalavimų neatitinkant, MD turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi.
15. Nurodo, jog pareiškėjas Bendrovėje buvo įdarbintas tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju, t. y. jo profesija įtraukta į Trūkstamų profesijų sąrašą. Tam, kad užsieniečiui galėtų būti išduotas ar pakeistas leidimas laikinai gyventi kaip turinčiam profesiją, įtrauktą į Trūkstamų profesijų sąrašą, užsienietį darbui kviečianti įmonė turi vykdyti veiklą atitinkamame ekonominės rūšies paslaugų sektoriuje. Tokiu būdu užsieniečio, kuris ketina dirbti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju, profesija laikoma įtraukta į Trūkstamų profesijų sąrašą, jeigu šį užsienietį įdarbinti įsipareigojantis darbdavys vykdo veiklą paslaugų sektoriuje. Taigi MD nurodo, jog priešingai, nei teigia pareiškėjas, pagrįstai vertino, ar Bendrovė vykdo veiklą paslaugų sektoriuje (vykdo tarptautinius krovinių pervežimus). Pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių krovininis kelių transportas (ekonominės veiklos kodas 49.41) apima visą krovinių vežimo keliais transportą, pvz., sunkių krovinių vežimą, šaldytų produktų vežimą, miško medžiagos vežimą, automobilių vežimą. Į šią klasę taip pat patenka krovininių automobilių nuoma su vairuotojo samdymu, tačiau nepatenka vairavimo paslaugos teikimas.
16. Pažymi, kad krovinių vežimo kelių transporto priemonėmis tarptautiniais maršrutais veikla yra licencijuojama. Krovinių vežimo krovininėmis kelių transporto priemonėmis, kurių didžiausioji leidžiamoji masė, įskaitant priekabą (puspriekabę), didesnė kaip 3,5 tonos, veiklą už atlygį gali vykdyti tik vežėjai, turintys nustatyta tvarka išduotą EBKR licenciją. Vežėjas privalo turėti nuosavybės teise arba valdyti kitais teisėtais pagrindais, krovinių gabenimo veiklai, kelių transporto priemones ir kiekvienai transporto priemonei priskirtą EBKR licencijos kopiją. MD vertinimu užsieniečiui leidimas laikinai gyventi darbo pagrindu gali būti išduodamas ar keičiamas, jeigu jis ketina dirbti (dirba) tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju įmonėje, kuri turi EBKR licenciją ir šios licencijos kopijas, t. y. profesinę vežimo kelių transportu veiklą vykdo naudojant EBKR licenciją ir konkrečioms transporto priemonėms priskirtas šios licencijos kopijas. Nei Kodeksas, nei Reglamentas Lietuvos vežėjų neatleidžia nuo pareigos įsigyti EBKR licenciją, taip pat nesuteikia teisės tarptautinius krovinių pervežimus vykdyti naudojant kito savininko transporto priemonę su tam savininkui išduota EBKR licencijos kopija.
17. Atsižvelgiant į tai MD nurodo, jog nustatęs, kad Bendrovė deklaruoja vykdanti krovininę kelių transporto veiklą, turi EBKR licenciją, tačiau neturi pakankamo šios licencijos kopijų skaičiaus ir siekiant sudaryti galimybę Bendrovei nepertraukiamai vykdyti veiklą, Bendrovei suteikė protingą ir pakankamą terminą išsiimti EBKR licencijos kopijas, kad užsieniečių kvietimas darbui ir leidimų laikinai gyventi išdavimas atitiktų UTPĮ nuostatas. Tačiau teigia, kad Bendrovė trūkstamų EBKR licencijų kopijų neįsigijo. Teigia, jog dėl to, kad Bendrovė neturi pakankamai EBKR licencijų kopijų ir kroviniams skirtų vežti automobilių, kad galėtų vykdyti profesinę vežimo kelių transportu veiklą pagal Kodekse nustatytus reikalavimus, skundžiamame Sprendime pagrįstai konstatuota, kad Bendrovė negali vykdyti deklaruojamos veiklos (krovininis kelių transportas, transportui būdingų paslaugų veikla), todėl pareiškėjas neatitinka UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytų imperatyvių reikalavimų ir yra pagrindas panaikinti jam išduota leidimą laikinai gyventi.
18. Atsakydamas į skundo teiginius, kad MD yra pripažinęs, jog Bendrovės veikla yra teisėta, MD pažymi, kad nagrinėdamas klausimą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, vertino ne Bendrovės veiklos teisėtumą, o tai, ar Bendrovės veikla atitinka teisės aktų reikalavimus, norint kreiptis dėl leidimų laikinai gyventi Bendrovėje įdarbintiems užsieniečiams išdavimo.
19. Taip pat nesutinka su skundo teiginiais, kad ginčijamas Sprendimas prieštarauja 2018 metais tarp Bendrovės, MD ir užsieniečių sudarytų taikos sutarčių nuostatoms. Atkreipia dėmesį į tai, kad šios taikos sutartys buvo sudarytos konkrečiose bylose pagal užsieniečių skundus dėl MD priimtų sprendimų atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, įvertinus tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą ir individualias bylų aplinkybes. Atsižvelgdami į tai, kad po nurodytų taikos sutarčių sudarymo pasikeitė tiek Kodekso, tiek UTPĮ nuostatos, taikos sutarčių sudarymas savaime nepatvirtina skundo teiginių, kad MD nepagrįstai ir neteisėtai panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi.
20. Atkreipia dėmesį į tai, kad 2022-08-01 įsigaliojo UTPĮ 44 ir 62 str. pakeitimai, nustatantys užsieniečių įdarbinimą ir leidimų laikinai gyventi išdavimą darbo pagrindu, įskaitant ir galimybę užsieniečius įdarbinti pagal laikinojo įdarbinimo sutartis (iki 2022-08-01 UTPĮ draudė įdarbinti užsieniečius pagal laikinojo įdarbinimo sutartis, nenustatant jokių išlygų). 2022-08-01 taip pat įsigaliojo ir Kodekso 8 straipsnio pakeitimai, t. y. Kodekso 8 straipsnis buvo papildytas 6 dalimi, pagal kurią šio straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytą galiojančią licenciją turintis vežėjas gali turėti ne daugiau kaip 5 vairuotojus kiekvienai kelių transporto priemonei, turinčiai galiojančią licencijos kopiją.
21. Atsižvelgiant į visa tai nurodo, jog pasikeitus teisiniam reglamentavimui ir nustačius faktines aplinkybes, kad pareiškėją įdarbinusi Bendrovė neturi pakankamai Bendrijos licencijų kopijų ir kroviniams skirtų vežti automobilių, kad galėtų vykdyti profesinę vežimo kelių transportu veiklą pagal Kodekse nustatytus reikalavimus, MD Sprendimu pagrįstai nustatė, kad pareiškėjas neatitinka UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytų imperatyvių reikalavimų ir pagrįstai panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi. Teigia, kad Sprendimas priimtas vadovaujantis galiojančių teisės aktų normomis ir faktinėmis bylos aplinkybėmis, o skundo teiginiai nesudaro pagrindo panaikinti ginčijamą Sprendimą kaip neteisėtą ar nepagrįstą.
22. MD papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose, teisme gautuose 2023-12-04, paaiškinta:
22.1. UTPĮ 44 str. 1 d. 2 p. reglamentuota, kad leidimas laikina gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, jeigu jis atitinka šias sąlygas: a) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui. Jeigu užsienietis bus įdarbinamas pagal laikinojo darbo sutartį, pateikiamas laikinojo įdarbinimo įmonės, įrašytos į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sudaromą ir jos interneto svetainėje skelbiamą laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą, įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal laikinojo darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui ir nustatyti visą darbo laiko normą bei darbo Lietuvos Respublikoje metu mokėti užsieniečiui mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU dydis, o laikotarpiais tarp siuntimų – ne mažesnį negu Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga. Iš šio reglamentavimo seka, kad įdarbinus užsienietį pagal darbo sutartį, jis turi toje Bendrovėje dirbti būtent tą darbą, kurį darbdavys garantavo pasirašydamas su užsieniečiu darbo sutartį.
22.2. Pareiškėjas MD pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi tuo pagrindu, kad ketina dirbti UAB „HQDS“ (Bendrovė) tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju (profesija yra įtraukta į profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis). Tačiau, atlikus tyrimą, buvo nustatyta, kad Bendrovė nuo 2023-01-01 pateikė 200 Tarpininkavimo raštų dėl leidimų laikinai gyventi išdavimo/keitimo užsieniečiams, ketinantiems dirbti (dirbantiems) Bendrovėje tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojais, nors pagal viešai skelbiamus LTSA duomenis Bendrovė turi tik 1 Lietuvos Respublikoje išduotą Bendrijos licencijos kopiją (LIC-006062-EBKR), kuria suteikiama teisė vežti krovinius už atlygį tarptautiniais maršrutais ir Lietuvos Respublikos teritorijoje krovininėmis kelių transporto priemonėmis, kurių didžiausioji leidžiamoji masė, įskaitant priekabą (puspriekabę), didesnė kaip 3,5 tonos. Bendrovės pateikti dokumentai patvirtina, kad Bendrovė nevykdo oficialiai deklaruotos krovininio kelių transporto veiklos, pagal Bendrovės pasirinktą veiklos modelį, Bendrovėje įdarbintas darbuotojas tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo darbo funkciją atlieka paslaugos užsakovui, o Bendrovė vairavimo paslaugos užsakovus tik aprūpina žmogiškaisiais ištekliais. Tai, kad pagrindinė Bendrovės veikla yra vairavimo paslaugų teikimas, patvirtina ir pačios Bendrovės Registrų centrui kartu su finansinių ataskaitų rinkiniu už 2022 m. pateiktas aiškinamasis raštas, kuriame tai yra nurodyta. Tai, jog Bendrovės veikla yra vairavimo paslaugų teikimas Migracijos departamentui bendrovė taip pat patvirtino 2023-09-29 raštu, nurodžiusi, kad Bendrovėje įdarbinti vairuotojai pagal sudarytas paslaugų teikimo sutartis kitoms įmonėms teikia vairavimo paslaugas.
22.3. Taigi pareiškėjas pagal darbo sutartį negalėjo būti įdarbintas bendrovėje krovinių vežimo transporto priemonių vairuotoju, nes Bendrovė neturi reikiamo licencijų kiekio, dėl minėtų priežasčių nelaikytina, kad asmuo ketina dirbti pagal darbo sutartį (krovinių vežimo transporto priemonių vairuotoju bendrovėje), todėl pareiškėjui pagrįstai buvo atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje tuo pagrindu, kad pareiškėjas neatitinka UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčio nuostatų.
23. Trečiasis suinteresuotas asmuo Bendrovė atsiliepimu prašo panaikinti Sprendimą.
24. Nurodo, kad Bendrovė palaiko pareiškėjo skundo argumentus. Papildomai nurodo, kad Bendrovė nevykdo licencijuojamos veiklos, o nuo pat jos įsteigimo teikia vairavimo paslaugas UAB „IPUKIS“ įmonių grupės įmonėms. Kiekviena įmonė UAB „IPUKIS“ įmonių grupėje turi savo vaidmenį, o Bendrovė yra įmonė, kurioje yra įdarbinti visi vairuotojai ir kuri teikia vairavimo paslaugas grupės įmonėms, t. y. Bendrovė nevykdo licencijuojamos veiklos. Tokį paslaugų modelį iš esmės patvirtina Bendrovės 2023-06-29 MD teikta informacija. Teigia, jog Bendrovei pateikus įrodymus apie nuo pat 2018 m. teikiamas vairavimo paslaugas, nesuprantama, kaip Sprendime MD ir toliau laikosi pozicijos, kad „Bendrovė negali vykdyti deklaruojamos veiklos (krovininis kelių transportas, transportui būdingų paslaugų veikla)“ ir dėl to nusprendė panaikinti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, tokiu būdu, atimdamas iš jo pajamų šaltinį ir kuriamą gyvenimą Lietuvoje.
25. Pažymi, kad Bendrovės veikla atitinka Reglamento reguliavimą. Taip pat nurodo, kad EBKR licencijos turėjimas nėra taikomas vežimo paslaugos teikėjui, o įmonei, kuri vykdo tarptautinių krovinių vežimo veiklą.
26. Tikina, kad MD skundžiamame Sprendime nepagrįstai teigia, kad pareiškėjas, kuris yra įdarbintas Bendrovėje teikiančioje vairavimo paslaugas, negali būti laikomas turinčiu profesiją įtrauktą į Trūkstamų profesijų sąrašą, nes vairavimo paslaugos teikimas pagal ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių nepatenka į krovininį kelių transportą. Teigia, jog duomenų, kad Pareiškėjas neatitiktų šių reikalavimų ir atitinkamai jam negalėtų būti išduotas leidimas laikinai gyventi UTPĮ 44 straipsnio 2 dalies pagrindu byloje nėra. Savo ruožtu pabrėžia, jog nėra pagrindo pritarti ir MD pozicijai, jog vairavimo paslaugų veikla pagal ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių negali būti priskiriama krovininiam kelių transportui ir atitinkamai todėl negali būti išduotas leidimas laikinai gyventi UTPĮ 44 straipsnio 2 dalis pagrindu.
27. Atkreipia dėmesį, jog aplinkybę, kad Bendrovės vykdoma veikla atitinka teisinį reguliavimą leidimams laikinai gyventi Lietuvoje gauti, patvirtina tai, kad teisinis reguliavimas nuo Bendrovės įsteigimo iki dabar yra nepasikeitęs, o 2017-2018 m. valstybės institucijos, įskaitant ir patį MD, patvirtino Bendrovės veiklos teisėtumą (atitikimą teisės aktams). MD nurodomas reikalavimas „viena galiojanti licencijos kopija naudojama vienai konkrečiai kelių transporto priemonei“, kuriuo ji remiantis teigia, kad Bendrovė negali verstis veikla ir dėl to panaikino pareiškėjo leidimą laikinai gyventi, nėra naujai atsiradęs. Toks reikalavimas galiojo ir Bendrovės įsteigimo metu bei 2018 m., kai valstybės institucijos patvirtino, kad Bendrovės veikla yra teisėta.
28. Bendrovė pažymi, jog siekdama įsitikinti, kad jos vykdoma veikla teikiamos vairavimo paslaugos yra teisėta, kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, VDI, konsultavosi su LTSA, Ūkio subjektų priežiūros departamento direktoriumi, kurie patvirtino, kad vairavimo paslaugos teikimas yra legali ir teisėta veikla Lietuvos Respublikoje.
29. Teigia, jog kadangi didžioji dauguma UAB „IPUKIS“ darbuotojų (tolimųjų reisų vairuotojų) buvo užsieniečiai ir dirbo bei turėjo vizas ir leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje darbo UAB „IPUKIS“ pagrindu, iškilo klausimas dėl šių darbuotojų perkėlimo į Bendrovę įtakos jų turimų vizų ir leidimų laikinai gyventi galiojimo ir (ar) pratęsimo, nes UAB „IPUKIS“ darbuotojai pereidami dirbti į Bendrovę turėjo naujai kreiptis į MD su prašymais dėl vizų arba leidimų laikinai gyventi Lietuvoje darbo Bendrovėje pagrindu. Todėl UAB „IPUKIS“ 2018-01-22 kreipėsi į Vidaus reikalų ministeriją, kuri yra atsakinga už MD veiklą ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliariją, su prašymu suteikti išimtį ir leisti tolimųjų reisų vairuotojams dirbti UAB „IPUKIS“ tol, kol jie gaus vizas ir leidimus laikinai gyventi darbo Bendrovėje pagrindu. 2018-02-09 Vidaus reikalų ministerija įvertino Bendrovės veiklą ir UAB „IPUKIS“ įmonių grupės reorganizacijos (pertvarkymo) kontekste įvertino, kad Bendrovė gali teikti vairavimo paslaugas, t. y. nei Vidaus reikalų ministerija, nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija niekada nekvestionavo ir nekėlė klausimo dėl tokios teisėtos ir logiškos darbuotojų perkėlimo iš UAB „IPUKIS“ į Bendrovę galimybės.
30. Taip pat atkreipia dėmesį, jog nors teisinis reglamentavimas ir faktinė situacija išliko nepakitusi, MD iki šiol nesugeba paaiškinti, kodėl iki pat 2023 m. MD sėkmingai išduodavo (pakeisdavo) leidimus laikinai gyventi Bendrovės darbuotojams UTPĮ 44 straipsnio 2 dalies pagrindu.
31. Atsižvelgiant į visą tai nurodo, kad tiek pareiškėjos skunde, tiek šiame atsiliepime nei faktinė situacija, nei teisinis reguliavimas nepasikeitė. Pasikeitė tik MD daugiau nei 5 metus vyravusi nuomonė, kad Bendrovės veikla visą laiką buvusi teisėta ir sudaranti pagrindą išduoti leidimus laikinai gyventi jos darbuotojams, staiga neva tapo neatitinkanti teisinio reguliavimo. Tačiau tokio netikėto nuomonės pasikeitimo, dėl kurio masiškai Bendrovės darbuotojų atžvilgiu priimami sprendimai, atimantys iš jų finansinį šaltinį ir kuriamą gyvenimą Lietuvoje, MD nesiteikia paaiškinti. Tokia nesąžininga pareiškėjo ir Bendrovės interesus pažeidžianti pozicija negali būti suderinama nei su pareiškėjo teisėtais lūkesčiais, nei su teisinės valstybės principu, nei su MD, kaip viešojo administravimo subjekto pareiga pagrįsti savo priimamus sprendimus.
32. Teisme 2023-12-05 gautuose papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose pareiškėjas ir trečiasis suinteresuotas asmuo paaiškino, kad:
32.1. Pareiškėjas dirbo, dirba ir ateityje dirbs tarptautiniu kroviniu vežimo transporto priemonės vairuotoju, tai yra, pareiškėjas vykdo veiklą pagal ekonominę veiklos rūšį, kuriai ir buvo įdarbintas. Jokios kitos veiklos nei tarptautinių krovinių vežimo veikla pareiškėjas ir nevykdo. Byloje nėra nustatyta šį faktą paneigiančių aplinkybių trečiojo asmens grupės įmonės turi 289 autovežius, yra vienas didžiausių Marijampolės regiono darbdavių, veiklą vykdantis nuo 1991 m.
32.2. Pareiškėjas yra sudaręs darbo sutartį tik su trečiuoju suinteresuotu asmeniu, kuris ir pateikė tarpininkavimo raštą, sudarė darbo sutartį su pareiškėju ir išpildė kitas sąlygas, numatytas UTPĮ. Nėra jokio kito darbdavio. Pareiškėjas ir trečiasis suinteresuotas asmuo moka mokesčius Lietuvos Respublikoje. Nėra jokių veiklos fiktyvumo ir / ar laikinojo įdarbinimo požymių.
32.3. Jokios aplinkybės nuo pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens dokumentų pateikimo MD nepasikeitė; tai yra, pareiškėjas ir atlieka darbo funkciją, kuriai atlikti MD ir išdavė leidimą, MD įvertinus visas aplinkybes. Pareiškėjas moka mokesčius Lietuvos Respublikoje, yra pavyzdingas asmuo, neturi jokių nuobaudų (administracinių, kita).
32.4. MD klaidingai teigia, kad pareiškėjas negalėjo būti įdarbintas pas trečiąjį suinteresuotą asmenį krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju. Tokią teisę pareiškėjui ir trečiajam suinteresuotam asmeniui suteikia Reglamento 5 str. 1 d. b punktas ir 2 dalis, kuri numato, kad tarptautinių krovinių vežimo vairuotojo liudijimas išduodamas ir tarptautinio krovinių vežimo veikla gali būti vykdoma vairavimo paslaugos forma. Tai yra įprasta Europos Sąjungos valstybių narių praktika.
32.5. Kodekso 14 straipsnyje įtvirtintas baigtinis sąrašas institucijų spręsti dėl tarptautiniu kroviniu vežimo licencijavimo tvarkos. Nė viena iš įgaliojimus turinčių institucijų, įskaitant ir Lietuvos transporto saugos administraciją, kuri yra tiesiogiai atsakinga užtikrinti tarptautinių krovinių vežimo licencijos sąlygų laikymąsi, nėra nustačiusi jokių pareiškėjo ar trečiojo suinteresuoto asmens veiklos trūkumų. Jei tokie trūkumai paaiškėtų, nedelsiant būtų sustabdytas tarptautinio krovinio vežimas ir trečiasis suinteresuotas asmuo būtų įpareigotas mokėti pareiškėjui prastovas.
32.6. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog trečiojo suinteresuoto asmens veikla yra teisėta – trečiojo suinteresuoto asmens veiklos modelis buvo vertintas visų kompetentingų institucijų (įskaitant Valstybinės darbo inspekcijos, Lietuvos transporto saugos administracijos, į kurią buvo kreiptasi, Vidaus reikalų ministerijos, kuri išdavė leidimą perrašyti darbuotojus). Trečiasis suinteresuotas asmuo neturi jokių galiojančių nuobaudų. Jei trečiasis suinteresuotas asmuo ar trečiojo suinteresuoto asmens užsakovai pažeistų tarptautinių krovinių vežimo licencijavimo sąlygas automatiškai būtų sustabdyti tarptautinių krovinių vežimai, pritaikytos sankcijos ir t. t. Šiuo atveju tokios aplinkybės apskritai neegzistuoja.
32.7. Byloje yra pateikti įrodymai, jog 2018 m. buvo sudaryta ir teisme buvo patvirtintos net 9 taikos sutartys, kai galiojo analogiškas teisinis reguliavimas ir buvo analogiškos faktinės aplinkybės. Taikos sutartimi MD atsisakė bet kokių pretenzijų tiek į praeitį, tiek į ateitį.
Teismas
konstatuoja:
33. Byloje ginčas kilo dėl MD Sprendimo, kuriuo atsisakyta pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas prašo: 1) panaikinti MD Sprendimą; 2) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
34. Remiantis byloje esančia medžiaga, nustatyta:
34.1. 2023-08-01 pareiškėjas pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, tuo pagrindu, jog ketina dirbti pagal darbo sutartį, jo profesija yra įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašą pagal įmonės vykdomą veiklą ir jam nereikalingas Užimtumo tarnybos sprendimas dėl atitikties Lietuvos darbo rinkos poreikiams. Prašyme pareiškėjas nurodė darbovietės pavadinimą uždaroji akcinė bendrovė „HQDS“, kurioje dirba nuo 2023-06-09, pareigos Tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojas (833209). Prašyme pareiškėjas taip pat nurodė, jog jam yra išduota viza, galiojanti nuo 2023m. iki 2024 m.
34.2. 2023-10-09 skundžiamu Sprendimu, MD nusprendė atisakyti pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi, nes asmuo neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu UTPĮ nustatytu pagrindu, t. y. Bendrovė, ketinanti įdarbinti pareiškėją pagal į Trūkstamų profesijų sąrašą įtrauką profesiją (tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojas), nevykdo krovinių vežimo krovininėmis kelių transporto priemonėmis tarptautiniais maršrutais veiklos, todėl pareiškėjas neatitinka leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygų. Sprendime be kita ko nurodyta, kad:
34.2.1. Vertinant pareiškėjo socialinius ir ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje, nustatyta, kad pareiškėjui buvo išduota nacionalinė viza galiojanti nuo 2023-03-01 iki 2024-02-29. Leidimai laikinai gyventi Lietuvoje nebuvo išduoti. Pareiškėjas nuo 2023-06-09 iki dabar dirba Lietuvoje. MD taip pat pažymėjo, jog nenustatė, kad pareiškėjas turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje – apie jo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, MD naudojamuose registruose ir duomenų bazėse nėra.
34.2.2. Registrų centro duomenimis, vienintelė Bendrovės deklaruojama veiklos rūšis yra krovininis kelių transportas (ekonominės veiklos kodas – 4941). Bendrovė tarpininkavimo rašte Nr. 20230705-122802 nurodė, kad ekonominės veiklos rūšis, pagal kurią Bendrovė ketina įdarbinti pareiškėją yra krovininis kelių transportas.
34.2.3. Nurodyta, jog iš viešai prieinamų LTSA informacinės sistemos duomenų nustatyta, kad Bendrovei išduota EBKR licencija (LIC-006062-EBKR), kuria suteikiama teisė vežti krovinius už atlygį tarptautiniais maršrutais ir Lietuvos Respublikos teritorijoje krovininėmis kelių transporto priemonėmis, kurių didžiausioji leidžiamoji masė, įskaitant priekabą (puspriekabę), didesnė kaip 3,5 tonos ir 1 EBKR licencijos kopija. Bendrovei nuosavybės ar nuomos teise priklauso 11 transporto priemonių, iš kurių tik 2 yra krovininės transporto priemonės (Mercedes Benz Sprinter (N1) ir Mercedes Benz Atego (N2)).
34.2.4. Pažymėta, kad MD Bendrovei 2023-04-11 išsiuntė raštą Nr. 10K-4077, kuriuo Bendrovė buvo informuota apie Kodekse nustatytas sąlygas vežėjams, kurie užsiima tarptautinių krovinių pervežimu, šios veiklos licencijavimą, bei licencijos kopijų gavimą ir suteiktas laikotarpis iki
2023-09-01 išsiimti Bendrijos licencijos kopijas kiekvienai Bendrovės pervežimams naudojamai transporto priemonei. Nurodyta, kad Bendrovė iki šiol naujų EBKR licencijos kopijų neišsiėmė. Taip pat nustatyta, jog MD duomenis, 2023-10-04 Bendrovėje dirbo 377 darbuotojai.
34.2.5. Atsižvelgus į tai, kad Bendrovė deklaruoja vykdanti krovininę kelių transporto veiklą, turi EBKR licenciją, tačiau neturi pakankamo šios licencijos kopijų skaičiaus ir siekiant sudaryti galimybę Bendrovei nepertraukiamai vykdyti veiklą, pažymėjo, jog Bendrovei buvo suteiktas protingas ir pakankamas terminas išsiimti EBKR licencijos kopijas, kad užsieniečių kvietimas darbui ir leidimų laikinai gyventi išdavimas atitiktų UTPĮ nuostatas. Bendrovė šia galimybe nepasinaudojo ir iki šiol pakankamo EBKR licencijos kopijų skaičiaus, kuris atitiktų Bendrovėje įdarbintų darbuotojų skaičių, neįsigijo. Tokiu būdu Bendrovė yra įdarbinusi daugiau tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojų, negu turi kroviniams vežti skirtų transporto priemonių ir yra įsigijusi EBKR licencijos kopijų, kad galėtų vykdyti profesinę vežimo kelių transportu veiklą pagal Kodekse nustatytus reikalavimus. Neatitikdama teisinio reglamentavimo profesinei krovininio kelių transporto veiklai vykdyti, Bendrovė negali būti laikoma realiai vykdanti jos oficialiai deklaruojamą veiklą (krovininis kelių transportas).
34.2.6. Pažymėta, kad kaip krovininio kelių transporto veiklą pagrindžiančius dokumentus Bendrovė MD pateikė su įvairiomis įmonėmis sudarytas vairavimo paslaugų sutartis, šių sutarčių priedus bei pažymas apie suteiktų vairavimo paslaugų skaičių. Visos pateiktos sutartys yra analogiškos, sudarytos ne dėl krovinių vežimo, o dėl vairavimo paslaugų teikimo. Iš sutarčių ir jų priedų turinio akivaizdu, kad Bendrovė, kaip sutarties vykdytojas, įsipareigoja tik suteikti vairavimo paslaugą, neatsako už žalą transporto priemonei ar kroviniui, neatsako už prastovą dėl vairuotojo sveikatos būklės, krovinio turinį. Transporto priemonės, kuriomis vežami kroviniai priklauso paslaugos užsakovams, užsakovai privalo pasirūpinti, tuo, kad transporto priemonės būtų techniškai tvarkingos. Paslaugos užsakovai taip pat įsipareigoja turėti ir EBKR licenciją bei šios licencijos kopijas (t. y. dokumentus, suteikiančius teisę vykdyti krovininio kelių transporto ekonominę veiklą).
34.2.7. Nurodyta, kad Bendrovės pateikti dokumentai patvirtina, jog Bendrovė nevykdo oficialiai deklaruotos krovininio kelių transporto veiklos, pagal Bendrovės pasirinktą veiklos modelį, Bendrovėje įdarbintas darbuotojas tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo darbo funkciją atlieka paslaugos užsakovui, o Bendrovė vairavimo paslaugos užsakovus tik aprūpina žmogiškaisiais ištekliais. Pažymėta, jog tai, kad pagrindinė Bendrovės veikla yra vairavimo paslaugų teikimas, patvirtina ir pačios Bendrovės Registrų centrui kartu su finansinių ataskaitų rinkiniu už 2022 m. pateiktas aiškinamasis raštas, kuriame tai yra nurodyta. Tai, jog Bendrovės veikla yra vairavimo paslaugų teikimas, Bendrovė taip pat patvirtino 2023-09-29 raštu, nurodžiusi, kad Bendrovėje įdarbinti vairuotojai pagal sudarytas paslaugų teikimo sutartis kitoms įmonėms teikia vairavimo paslaugas.
34.2.8. MD vertinimu, įmonė, siekianti kitoms įmonėms teikti paslaugą, susijusią su konkrečios darbo funkcijos atlikimu, turėtų įregistruoti laikinojo įdarbinimo veiklą, su užsieniečiais sudaryti laikinojo įdarbinimo sutartis ir dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo kreiptis, vadovaujantis UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto a ir c papunkčių nuostatomis, nustatančiomis leidimo laikinai gyventi išdavimą laikinojo įdarbinimo atveju.
34.2.9. Atsižvelgiant į visa tai, MD vertino, kad Bendrovė nevykdo oficialiai deklaruojamos veiklos (krovininis kelių transportas), tokiu būdu pareiškėjas neatitinka UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir to paties straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų leidimui laikinai gyventi gauti, kaip užsieniečiui, kurio profesija yra įtraukta į Trūkstamų profesijų sąrašą (tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojas) ir vadovaujantis UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 14 punktu, atsisakė išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
35. Pareiškėjas nesutikdamas su Sprendimu kreipėsi į teismą, nurodydamas, kad MD viršijo savo kompetenciją priimdamas Sprendimą, be to, Sprendimas prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, t. y. MD klaidingai įvertino, kad pareiškėjas neatitiko sąlygų leidimui laikinai gyventi išdavimui, Sprendimo tinkamai nemotyvavo, o Bendrovės veikla yra teisėta, ką yra pripažinęs tiek pats MD, tiek kitos kompetentingos institucijos.
36. Užsieniečių teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje reglamentuoja UTPĮ, nustatantis užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio suteikimo, integracijos ir natūralizacijos, sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką.
37. UTPĮ nustatyta, kad:
37.1. Leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal šio įstatymo 44 straipsnio nuostatas (40 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
37.2. 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, kai jis atitinka šias sąlygas: a) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui <...>; b) pateikiama darbdavio informacija apie užsieniečio turimą kvalifikaciją, susijusią su atliktinu darbu <...>; c) Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ministerijos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka priima sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus. Teismas pažymi, kad Įstatymo 44 straipsnyje numatytų sąlygų egzistavimas reiškia, kad užsieniečiui turi būti išduotas atitinkamas leidimas ir kad šis leidimas iki pasibaigiant jo galiojimo terminui gali būti panaikintas tik esant Įstatymo 50 straipsnyje numatytiems pagrindams.
37.3. Leidimas laikinai gyventi gali būti keičiamas, jeigu užsienietis ketina toliau dirbti Lietuvos Respublikoje ir atitinka UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies 1 ar 2 punkte nustatytas sąlygas (UTPĮ 44 straipsnio 4 dalis). UTPĮ 40 straipsnyje yra apibrėžti leidimo laikinai gyventi išdavimo ir keitimo pagrindai – šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad užsienietis, kuriam šio straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais išduodamas arba keičiamas leidimas laikinai gyventi, turi atitikti UTPĮ 26 straipsnyje nustatytas sąlygas.
37.4. Leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo pagrindai nustatyti UTPĮ 50 straipsnyje. UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra šio UTPĮ 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai. Pagal UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 14 punktą atsisakoma išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui, jeigu jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame UTPĮ nustatytu pagrindu.
37.5. Užsienietis, kuriam išduota nacionalinė viza ar leidimas laikinai gyventi šio įstatymo 44 straipsnyje nustatytu pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas, išskyrus šio įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus. Reikalavimas dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo užsienietį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį užsienietis buvo įdarbintas, netaikomas užsieniečiams, kuriems leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio įstatymo 495 straipsnio 1 dalies 1 punktą (UTPĮ 62 straipsnio 4 dalis). Taigi, iš pirmiau nurodyto teisinio reglamentavimo, analizuojant jį sistemiškai, matyti, kad užsienietis turi pareigą įsidarbinti būtent pas tą darbdavį ir toms funkcijoms, kurios buvo nurodytos tarpininkavimo rašte, o pakeisti darbdavį gali tik turėdamas MD sutikimą.
38. Teismas pažymi, kad Sprendimas priimtas vadovaujantis UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 35 straipsnio 1 dalies 14 punktu, t. y., kad pareiškėjas neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu Įstatyme nustatytu pagrindu, o Sprendimas grįstas aplinkybėmis, kad Bendrovė neturi pakankamai EBKR licencijų ir negali vykdyti deklaruojamos veiklos (krovininis kelių transportas, transportui būdingų paslaugų veikla), todėl pareiškėjas neturi realių galimybių dirbti Bendrovėje.
39. Nagrinėjamu atveju Sprendimas priimtas remiantis MD įvertinta informacija, kad MD 2023-10-04 duomenimis Bendrovėje dirbo 377 darbuotojai, kad Bendrovė turi tik 1 Lietuvos Respublikoje išduotą Bendrijos licencijos kopiją, kad Bendrovė neįvykdė MD siūlymo – iki
2023-09-01 išsiimti Bendrijos licencijos kopijas kiekvienai Bendrovės pervežimams naudojamai transporto priemonei.
40. Pažymėtina, kad nors MD ginčijamame Sprendime nurodė, kad pareiškėjas neatitinka UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytų imperatyvių reikalavimų bei nurodė, jog Bendrovė turi 1 licencijos kopiją vykdyti profesinę vežimo kelių transportu veiklą, todėl, vadovaujantis Kodekso 8 straipsnio nuostatomis, Bendrovė turi teisę turėti 1 kelių transporto priemonę ir ne daugiau nei 5 vairuotojus ją vairuoti, o Bendrovėje dirbo 377 darbuotojai, t. y. galima suprasti, kad pareiškėjas neatitinka UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčio reikalavimo (pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui), tačiau teismo įsitikinimu, šiuo atveju MD nesiaiškino visų reikšmingų faktinių aplinkybių teisėtam ir pagrįstam sprendimui priimti. Visų pirma, MD Sprendime konstatavęs, kad pareiškėjas neatitinka UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytų imperatyvių reikalavimų, neišsiaiškino konkrečių aplinkybių, susijusių su pareiškėjo įdarbinimu, t. y., ar pareiškėjas buvo įdarbintas kaip Bendrovės, ar kaip UAB „IPUKIS“ tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojas, taip pat, kuri iš prieš tai nurodytų įmonių turi teisę pareiškėjui duoti nurodymus bei reikalauja vykdyti darbo funkcijas, moka atlyginimą ir kt. Teismo nuomone, tik išsiaiškinus aplinkybes su kuo pareiškėjas yra sudaręs darbo sutartį, koks šios darbo sutarties turinys, ar yra ir koks yra susitarimas tarp Bendrovės ir UAB „IPUKIS“ dėl darbuotojo funkcijų vykdymo, būtų galima nustatyti, ar pateiktas Bendrovės įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui yra tinkamas ir ar pareiškėjas atitinka ar neatitinka UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytų imperatyvių reikalavimų. Nors MD ginčijamame Sprendime nurodyta, jog 2023-06-29 raštu Bendrovė informavo MD, kad Bendrovėje įdarbinti vairuotojai pagal sudarytas paslaugų teikimo sutartis kitoms įmonėms teikia vairavimo paslaugas, tačiau šiuo atveju Sprendime neįvertinta, kurioje bendrovėje pareiškėjas buvo įdarbintas, kieno naudai konkrečiai (Bendrovei ar UAB „IPUKIS“) pareiškėjas dirbo, kam jis buvo pavaldus bei kieno nurodymus jis turėjo vykdyti. Šiuo aspektu tai pat paminėtina, jog į bylą pateiktas 2023 m. sausio-gegužės mėn. darbuotojų darbo laiko apskaitos žiniaraštis bei pateiktos buhalterinės pažymos apie suteiktų valandų skaičių patvirtina, kad pareiškėjas būtent Bendrovėje išdirbo konkretų valandų skaičių, kas patvirtina, jog pareiškėjas buvo įdarbintas ir dirbo būtent Bendrovėje. Neįvertinęs šių aplinkybių, MD neturėjo teisinio pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjas neatitinka UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytų imperatyvių reikalavimų.
41. Teismas, pasisakydamas dėl Sprendime nurodytų argumentų, jog Bendrovė turi 1 licencijos kopiją vykdyti profesinę vežimo kelių transportu veiklą, todėl, vadovaujantis Kodekso nuostatomis, Bendrovė turi teisę turėti 1 kelių transporto priemonę ir ne daugiau nei 5 vairuotojus ją vairuoti, o Bendrovėje dirba 377 darbuotojai, pažymi, jog pagal Kodekso 14 straipsnio 2 dalį, būtent LTSA pareigūnai turi teisę atlikti ūkio subjektų veiklos priežiūrą ir patikrinimus. Kodekso 14 straipsnio 5 dalies 1 punkte nurodyta, kad policijos pareigūnai turi teisę tikrinti krovininės kelių transporto priemonės ekipažo dokumentus, kroviniams vežti privalomus dokumentus. Taigi, iš to išplaukia, jog valstybinę vežimo krovinių keliais priežiūra vykdo LTSA bei Lietuvos kelių policija. Įvertinęs minėtas nuostatas, teismas konstatuoja, jog MD priimdamas Sprendimą nepagrįstai vertino Bendrovės vykdomos veiklos neatitikimą Kodekso normoms, taip peržengdamas savo kompetencijos ribas, ir tik iš šio vertinimo konstatavo pareiškėjo neatitikimą UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytiems imperatyviems reikalavimams, kas leidžia Sprendimą vertinti kaip nepagrįstą.
42. Įvertinęs ginčijamo Sprendimo turinį, teismas pažymi, kad nors Sprendime nurodytos tam tikros aplinkybės, susijusios su pareiškėju, ir atitinkami UTPĮ straipsniai (UTPĮ 35, 44, 50 straipsniai), kuriais remiantis priimtas šis administracinis aktas, tačiau neįvertintas nurodyto teisinio reglamentavimo taikymas susidariusios faktinės situacijos apsektu, būtent, Sprendime iš esmės yra tik formali nuoroda į UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies 2 punktą, tačiau faktinių aplinkybių (susijusių su pareiškėjo įdarbinimu) įvertinimas nėra pateiktas.
43. Pažymėtina, kad vienas iš pagrindinių teisinės valstybės principų, be kita ko, taikomas ir įgyvendinant viešąjį administravimą (VAĮ 3 straipsnio 4 punktas) yra įstatymo viršenybės principas, kuris, be kita ko, reikalauja, kad administraciniai sprendimai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais.
44. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo jurisprudencijoje ne kartą yra konstatavęs, kad (įstatymo redakcijos, galiojusios iki 2020 m. lapkričio 1 d.) VAĮ 8 straipsnio (šiuo metu galiojančios įstatymo redakcijos 10 straipsnio 5 dalies atitiktis) nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr. pvz., LVAT 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-450/2010, išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011; 2020 m. kovo 23 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-291-822/2020).
45. Teismo įsitikinimu, Sprendimas neatitinka keliamų reikalavimų (VAĮ 10 straipsnio 5 dalis), kadangi MD tinkamai ir visapusiškai neišnagrinėjo ir nenustatė visų teisiškai svarbių aplinkybių, t. y. nenustatė ir nevertino reikšmingų aplinkybių pagal UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Esamojoje situacijoje pripažintina, kad MD neatliko individualaus, objektyvaus ir nešališko aplinkybių, reikšmingų sprendimo priėmimui, nustatymo, todėl skundžiamas Sprendimas priimtas pažeidžiant pagrindines procedūras, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
46. Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad EŽTT ir LVAT ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
47. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų paskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos. ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
48. CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (redakcija nuo 2015 m. kovo 19 d. (toliau – ir Rekomendacijos).
49. Pareiškėjas byloje pateikė bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius įrodymus: 1) 2023-10-19 atstovavimo sutartį, kuria advokatui K. G. pavesta atstovauti pareiškėją; 2) 2023-12-03 sąskaitą-faktūrą Nr. 2023-12-03/H01 iš kurios matyti, kad pareiškėjas (pirkėjas H. S.) už suteiktas teisines paslaugas (skundo rengimas, papildomų paaiškinimų rengimas, prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimas) sumokėjo 605,00 Eur; 3) 2023-10-23 Šiaulių banko mokėjimo nurodymas (duomenys neskelbtini) (23,00 Eur) (žyminis mokestis). Pažymėtina, kad pagal ABTĮ 35 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatas, pareiškėjo mokėtinas žyminis mokestis nagrinėjamoje byloje sudaro 22,50 Eur.
50. Pagal Rekomendacijų 2 punktą, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti į Rekomendacijų 8 punkte nustatytus maksimalius dydžius ir į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, kitas svarbias aplinkybes. Rekomendacijų 7 punktas įtvirtina, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Šiuo atveju, pareiškėjo prašoma priteisti 628,00 Eur suma už teisines paslaugas (skundo rengimas, papildomų paaiškinimų rengimas, prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų rengimas) atitinka maksimalų Rekomendacijose numatytą dydį, todėl laikytina pagrįsta ir priteistina pareiškėjui iš MD.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40-41 straipsniais, 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 133–134 straipsniais, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 2 punktu ir 4 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo H. S. skundą patenkinti.
Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2023 m. spalio 9 d. sprendimą Nr. 23S180184, kuriuo nuspręsta atsisakyti pareiškėjui H. S. išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
Priteisti pareiškėjui H. S., gim. 1982 m. rugsėjo 12 d., iš Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, juridinio asmens kodas 188610666, 627,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjai Sigita Fomičiova
Indrė Pukanasytė-Biekšė
Gediminas Užubalis