Civilinė byla Nr. e2A-376-730/2023

    Teisminio proceso Nr. 2-06-3-02071-2020-5

    Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.6;

    3.3.1.14; 3.3.1.18.3 

                                                                                    (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. balandžio 20 d.

Klaipėda

            Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Domarkienės, Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Larisos Šimanskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės V. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. sausio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. S. patikslintą ieškinį atsakovams A. M., V. G., R. T., Z. N., A. A., A. R., tretiesiems asmenims nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų uždarajai akcinei bendrovei „Mano Būstas Baltija“, Klaipėdos miesto savivaldybė, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos Klaipėdos skyriui, V. S., Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos priešgaisrinė gelbėjimo valdybai, dėl bendraturčių susitarimo pripažinimo negaliojančiu, kadastrinių matavimo ir jų teisinės registracijos panaikinimo ir įpareigojimo atkurti patalpas į buvusią padėtį.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašydama pripažinti negaliojančiu 2019 m. lapkričio 14 d. atsakovų susitarimą dėl daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo patalpų a-2, a-3, a-4 perstatymo į patalpas a 5, a-6, a 7, a 8, šių patalpų pasidalijimo ir registracijos Nekilnojamojo turto registre; pripažinti negaliojančiais 2019 m. gruodžio 4 d. atliktų butų (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus ir jų teisinę registraciją; įpareigoti atsakovus per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti neteisėtos statybos padarinius, tai yra atkurti laiptinės/koridoriaus patalpą a-3, esančią adresu (duomenys neskelbtini), į buvusią iki teisės pažeidimo padėtį. Nurodo, kad viešo aukciono būdu, iš Klaipėdos miesto savivaldybės 2019 m. vasario 8 d. buvo įsigytas butas (duomenys neskelbtini), kuris bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso sutuoktiniams V. S. ir V. S.. 2019 m. balandžio 12 d. įsigijo besiribojantį butą (duomenys neskelbtini). Butai susieti bendru koridoriumi, kuriuo pereinama iš vienos butų patalpos į kitą. Butų įsigijimo metu vienintelė gyvenamojo namo laiptinė, remiantis 2015 m. rugsėjo 14 d. patvirtintu bendrojo naudojimo objektų aprašu Nr. (duomenys neskelbtini), kuris galioja ir šiuo metu, susidėjo iš dviejų patalpų, pažymėtų indeksais a-2 ir a-3. Iš bendrojo naudojimo patalpos a-3 buvo numatytas patekimas į ieškovės butą Nr. (duomenys neskelbtini) ir atvirkščiai. Todėl ieškovė įsigydama butą Nr. (duomenys neskelbtini), pagrįstai tikėjosi, jog galės naudotis šiuo praėjimu teisėtai, nors įsigijimo metu jis jau buvo užmūrytas ir atitvertas. Vadovaudamasi buto Nr. (duomenys neskelbtini) planu, buto kadastrinių matavimų byla ir bendrojo naudojimo objektų aprašu, ieškovė 2019 m. parengė dviejų butų perplanavimo, prijungiant dalį bendro naudojimo patalpos ploto prie buto Nr. (duomenys neskelbtini), paprastojo remonto aprašą, kuriam pritarė Klaipėdos miesto savivaldybė. Ieškovė kreipėsi į bendro naudojimo objektų valdytoją dėl esamų pažeidimų, kuris sudarė komisiją ir rekomendavo pažeidimų pašalinimą, tačiau tai nebuvo padaryta. Ieškovė taip pat kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją dėl neteisėtai įrengtos patalpos panaikinimo. Tik po to, kai ieškovė kreipėsi į teismą, butų Nr. (duomenys neskelbtini) savininkai pateikė viešo registro tvarkytojui dokumentus, susijusius su savo butų (ne namo) kadastrinių duomenų pakeitimais. 2020 m. kovo 13 d. buvo įregistruoti 2019 m. gruodžio 4 d. butų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) kadastro duomenys, kurie atskirai paėmus ieškovei būtų neaktualūs, tačiau pridėtuose butų kadastro planuose iš koridoriaus a-3 suformuotos dvi patalpos, t. y. a-6 (sandėlis) ir a-7 (sanitarinis mazgas), be to, ieškovės buto Nr. (duomenys neskelbtini) sienoje neliko praėjimo. Nurodo, kad atsakovų veiksmai yra neteisėti, nes jais užkertamas kelias naudotis praėjimu iš buto Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymi, kad ginčijamas susitarimas pripažintinas negaliojančiu, kadangi sudarytas ne visų daugiabutyje esančių butų savininkų. Teigia, kad atsakovai nepateikė jokių įrodymų, nuo kokio momento ir kokiu teisiniu pagrindu (sandoris ar teismo sprendimas) bendro naudojimo patalpa a-3 tapo nebe visų savininkų, o tik butų Nr. (duomenys neskelbtini), ypač turint omeny aplinkybę, kad ieškovės butui pro šią patalpą dokumentuose nustatytas patekimas į jos butą. Nurodo, kad atlikus statybos darbus atsakovė A. M. išplėtė savo buto plotą, prijungdama prie jo bendrojo naudojimo patalpos dalį, tokiais veiksmais didindama, gerindama savo sąlygas, suvaržydama namo gyventojams galimybę turėti laiptinėje natūralų apšvietimą, evakavimosi galimybę. Nurodo, kad administratoriui buvo išduotas statybos leidimas tik pastato išorės remonto darbams, projektas nebuvo keičiamas. Buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė A. M. išsikirto antrą durų angą į laiptinę, o tuo tarpu priešais esančio buto Nr. (duomenys neskelbtini) vienintelė durų anga, buvusi nuo 1932 metų, tampa neprieinama. Ieškovė savo ieškinį vertina ir kaip negatorinį ieškinį, kuriuo siekiama apginti gyvenamojo namo vieno iš butų savininkės teisę (nuosavybės teisę) nuo pažeidimų, kurie apsunkina naudojimąsi jos turimu butu Nr. (duomenys neskelbtini) pagal paskirtį, reikalaujant atkurti iki ieškovės subjektinės nuosavybės teisės į butą pažeidimo buvusią padėtį (atkurti laiptinės patalpą a-3 į iki pažeidimo buvusią padėtį). Dėl kadastrinių matavimų pripažinimo negaliojančiais, paaiškino, kad atsakovų atlikta statyba atlikta neteisėtai, neturint privalomo statybą leidžiančio dokumento ir projekto. Atsakovai elgiasi nesąžiningai, kadangi registravo faktinę padėtį, kaip paprastąjį remontą, bet byloje bando tai pateikti kaip nuosavybės teises joms sukuriantį faktą, nors įstatymų nustatyta tvarka nuosavybė į a-6 ir a-7 patalpas joms nėra įregistruota.

2.       Atsakovai pateikė atsiliepimą kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad galutinai patikslinto ieškinio visi trys reikalavimai ieškovei objektyviai nesukelia jokių teisinių padarinių. Ieškovė, reikšdama vindikacinį ieškinį, turėtų siekti susigrąžinti iš svetimo valdymo prarastą daiktą, teisme pareikšdama reikalavimą įpareigoti atsakovus grąžinti jai priklausantį daiktą, tačiau tokio reikalavimo Ieškovė nepareiškė. Ieškinį laikant negatoriniu, jo tenkinimas ieškovei nesukels materialinių teisinių pasekmių, nes ieškovė trimis negatoriniais ieškiniais jau pripažino, kad buvusios patalpos a-2, a-3, a-4 yra ne jos nuosavybė ir tai patvirtino Klaipėdos apygardos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka. Pažymi, kad buto Nr. (duomenys neskelbtini) bendrasavininkis ieškinio nereiškia, todėl negali susiklostyti situacija, kad tik vienam iš jų nustatoma daiktinė teisė. Nurodo, kad sovietiniais laikais perėjimas jau buvo užmūrytas Klaipėdos miesto savivaldybės prieš butus privatizuojant, kai ne vienas iš name esančių butų neturėjo savininkų. Teigia, kad statybos leidimas buvo išduotas išorės darbams, kadangi buvo apšiltinta pasato išorė ir šiuo metu nėra galimybės atstyti praėjimo. Teigia, kad nuardžius sieną, reikėtų ardyti ir praėjimą iš (duomenys neskelbtini) gatvės. Pažymi, jog ieškovė įsigydama butus susipažino su gyvenamuoju namu natūroje, žinojo visas aplinkybes, todėl ieškovė taip pat žinojo, kad nėra galimybės patekti į namą iš gatvės pusės. Pažymi, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, tikrindama ginčijamų a-5, a-6, a-7, a-8 patalpų suformavimą statybos būdu, jokių pažeidimų nenustatė, tai yra nenustatė, kad būtų atlikta savavališka statyba. Nežiūrint to ieškovė savo naujo ieškinio reikalavimus ir vėl grindžia tais pačiais neteisėtos statybos pagrindais.

3.       Trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepime (bylos Nr. e2-187-980/2021) nurodė, jog patikrinimo metu nustatyta, kad ginčo namo I aukšto laiptinės patalpoje a-3 yra įrengta nelaikanti sienos konstrukcija - pertvara su durimis (sandėliukas), taip pat nustatyta, kad patalpoje a-3 yra užmūrytas įėjimas į laiptinę iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės. Patikrinimo metu nustatyta, kad minėto gyvenamojo namo I aukšto laiptinėje iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės pagal gyvenamojo namo kadastro bylą turėtų būti durys, o pagal Projekto brėžinių sprendinius – langas. Tačiau faktiškai minėtoje gyvenamojo namo fasado sienoje iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės nėra nei durų, nei lango. Atitinkamai buvo konstatuotas pažeidimas. Šis pažeidimas buvo pašalintas pateikus projekto 2019 m. parengtą laidą A, kurios brėžiniuose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) yra numatyti sprendiniai fasadus bei pastato planus įvertinti be PVC lango L-3 tarp ašių 2-3. Patikrinimo akte konstatuota, kad privalomasis nurodymas yra įvykdytas - atlikti statybos darbai atitinka projekto laidos A brėžiniuose nurodytus sprendinius, tai yra daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) I aukšto laiptinėje iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės fasade tarp ašių 2-3 lango įrengimas yra panaikintas ir lango tarp ašių 2-3 nėra. Dėl vidaus įrengimo nurodė, kad vidaus darbai galėjo būti atliekami gavus bendraturčių pritarimą, o atliktiems darbams statybos leidimas nėra privalomas. Nenustatytas savavališkos statybos faktas. Ieškovės reikalavimas pripažinti negaliojančiais butų Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinius matavimus ir jų teisinę registraciją yra neaiškus. Nėra nurodyta data nuo kada prašoma juos pripažinti negaliojančiais, be to, ieškovė neginčija ir pačio bendrosios patalpos atidalijimo fakto. Nurodo, kad ieškovė galėtų reikalauti tik atstatyti šių butų buvusius kadastro duomenis ar tik prašyti juos patikslinti, nurodant, kurie kadastro duomenys (parametrai) yra naikintini (pripažintini negaliojančiais). Ieškovės tikrieji interesai (duomenys neskelbtini) name yra noras pertvarkyti jai ir jos vyrui priklausančius butus Nr. (duomenys neskelbtini)  ir Nr. (duomenys neskelbtini)  taip, kad butas Nr. (duomenys neskelbtini)  turėtų išėjimą į lauką per patalpą a-1 (esamą koridorių), o butas Nr. (duomenys neskelbtini)  – per kitą koridorių (patalpą a-3). Taip padidėtų šių butų plotai, tuo labiau, kad prie šių butų Ieškovė su vyru prisiprojektavo ir bendro naudojimo patalpos a-1 dalį, kas dar labiau išplečia šių butų plotus ir juos daro patrauklesnius, bet visa tai daroma ir Atsakovų nuosavybės sąskaita.

4.       Trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos priežiūros inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikė specialisto išvada byloje kurioje nurodė, kad dėl (duomenys neskelbtini) laiptinėje įrengto sanitarinio mazgo, sujungiant jį su atsakovei A. M. priklausančiu butu Nr. (duomenys neskelbtini)  (šiuo metu patalpos žymėjimas a-7), buvo įrengtas nepažeidžiant statybą reglamentuojančių teisės normų reikalavimus ir turint tam reikalingus projektus, statybą leidžiančius dokumentus, sutikimus. Įvertinęs buto (duomenys neskelbtini) buto ir bendro naudojimo patalpų ties laiptine 2019 m. gruodžio 4 d. kadastrinių matavimų duomenis, departamentas nustatė, kad buvo atlikti pastato paprastojo remonto darbai, nekeičiant, nešalinant, neįrengiant, nestiprinant ir nesilpninant laikančiųjų konstrukcijų, nekeičiant pastato išvaizdos, nepertvarkant pastato dujų, šildymo ar elektros bendrųjų inžinerinių sistemų. Šiems paprastojo remonto darbams atlikti nėra privalomas statybos leidimas. Pažeidimų, atlikus patikrinimą, departamentas nenustatė.

5.       Trečiasis asmuo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos pateikė išvadą kurioje nurodė, Klaipėdos teritorinio skyriaus specialistas parengė statytojui UAB “Danės būstas” specialiuosius paveldosaugos reikalavimus (laikinąjį apsaugos reglamentą) ir informacinėje sistemoje “InfoStatyba” suderino pastato (duomenys neskelbtini), paprastojo remonto projektinę dokumentaciją. Taip pat nurodė, kad Klaipėdos teritorinio skyriaus specialistai nėra suderinę 2019 metų pastato (duomenys neskelbtini) projekto A laidos ir jokios kitos projektinės dokumentacijos, susijusios su minėto pastato remonto ar tvarkybos darbais.

6.       Trečiasis asmuo priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos pateikė išvadą kurioje nurodė, kad vadovaujantis objekto atitikties gaisrinę saugą reglamentuojantiems teisės aktams patikrinimų atlikimo tvarkos aprašu, patvirtintu PAGD prie VRM direktoriaus 2022 m. vasario 4 d. įsakymu Nr. 1-60 „Dėl Objekto atitikties gaisrinę saugą reglamentuojantiems teisės aktams patikrinimų atlikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau - Aprašas), Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnai eksploatuojamose objektuose tikrina tik eksploatuojamiems objektams taikomus gaisrinės saugos reikalavimus, o nagrinėti atitiktį statybos normatyviniams techniniams dokumentams ir vertinti normatyvinę kokybę, neturi įgaliojimų. Nurodo, kad įrengus patalpas po laiptais BGST reikalavimai nebuvo nepažeisti. Angos fasadinėje sienoje užmūrijimas yra statybos darbas, kuriam keliami ne BGST, o normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nustatyti reikalavimai.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

7.       Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. sausio 6 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės 300 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovės V. G. naudai, priteisė iš ieškovės 300 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovės A. M. naudai, priteisė iš ieškovės 100 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovo R. T. naudai, priteisė iš ieškovės 100 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovės A. A. naudai, priteisė iš ieškovės 100 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovo A. R. naudai, priteisė iš ieškovės 100 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovės Z. N. naudai, priteisė iš ieškovės 121 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisines paslaugas trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, uždarajai akcinei bendrovei „Mano Būstas Baltija“ naudai. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai:

7.1.                      Dėl reikalavimo pripažinti negaliojančiu atsakovu 2019 m. lapkričio 14 d. butų savininkų susitarimą teismas nurodė, kad šiuo atveju susiklostė tokia situacija, kad 1932 metais pastatyto pastato patekimas iš (duomenys neskelbtini) gatvės buvo užmūrytas iki privatizacijos, apie 1986 – 1987 metus. Šio namo gyventojas A. G. atliko darbus įsirengdamas sandėliuką 2002 metais. Tam pritarė visi 6 butų gyventojai, vėliau gretimai buvo įrengtas ir tualetas, kuriam buvo suteiktas visų bendraturčių sutikimas. Šiais pakeitimais (duomenys neskelbtini) butų patalpų savininkais naudojosi daug metų. Teismas atsižvelgęs į tai, kad dėl objektų įrengimų buvo gauti visų bendraturčių sutikimai, į tai ieškovė butus ginčo pastate įsigijo vėliau, esant buvusio savininko sutikimui, nusprendė ieškovės reikalavimo šioje dalyje netenkinti.

7.2.                      Dėl atsakovų veiksmų ir patalpose atliktų darbų vertinimo nurodė, kad ieškovė neteisingai atsakovų padarytus patalpų pakeitimus vertina kaip statybą, kadangi šiuo atveju pagal kadastro duomenis buvo padaryti paprastieji remonto darbai, kuriems statybos leidimas nėra būtinas. Pažymi, kad šiuo atveju darbai buvo atlikti ne laikančioje sienoje. Tai patvirtina ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos išvada. Pažeidimų dėl atliktų darbų nenustatė ir Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinis skyrius.

7.3.                      Dėl kadastro duomenų pripažinimo negaliojančiu teismas nurodė, kad ginčo patalpai statybos leidimas nebuvo būtinas, be to, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos priešgaisrinė gelbėjimo valdyba pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad atliktam darbui keliami ne priešgaisriniai, o normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nustatyti reikalavimai. Atlikusi patikrinimą pažeidimų nenustatė. Teismas atsižvelgęs į šių aplinkybių visumą nusprendė, kad ieškovė neįrodė aplinkybių, kuriomis remiasi reikšdama ieškinį. Išanalizavus byloje esančius rašytinius įrodymus, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, šalių, trečiųjų asmenų, atstovų paaiškinimus, teismas nusprendė, kad ieškovės ieškinys neįrodytas ir nepagrįstas, todėl atmestinas.

III. Apeliacinio skundo, prisidėjimo prie apeliacinio skundo ir atsiliepimų argumentai

8.       Apeliaciniu skundu apeliantė (ieškovė) prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. sausio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

8.1.                      Teismas neatskleidė bylos esmės, tinkamai priimto sprendimo nemotyvavo, nepasisakė dėl apeliantės pateiktų įrodymų. Teigia, kad teismo sprendimas priimtas iš esmės vertinant statybos darbų teisėtumą, nors ieškinys buvo pareikštas ir kaip negatorinis ieškinys. Teigia, kad apeliantė bylos nagrinėjimo metu įrodinėjo, kad jos, kaip bendraturtės teisės yra pažeidžiamos, tačiau teismas šių argumentų iš esmės nenagrinėjo.

8.2.                      Teismas neatsižvelgė į tai, jog apeliantė įrodinėjo, kad atsakovų veiksmais realizuotas ginčo patalpos įgyvendinimo modelis pažeidžia apeliantės interesus, kadangi ji negali tinkamai eksploatuoti turimų patalpų pagal teisės aktų reikalavimus, o ir be to, pati apeliantė turi teisę į bendro naudojimo objektą, kuris turi būti tinkamai eksploatuojamas. Pažymi, kad teismas neanalizavo bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių, neatsižvelgė į tai, kad užmūrytas praėjimas yra evakuacinis kelias.

8.3.                       Teismas nepasisakė dėl 2015 m. rugsėjo 14 d. bendrojo naudojimo objektų aprašo Nr. 109-DB, nors šis dokumentas, remiantis CK 4.85 straipsnio 3 dalimi, yra esminis dokumentas apsprendžiantis bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo ribas. Pažymi, kad apeliantė siekdama įgyvendinti teises valdomos nuosavybės ploto nepasididina, angų nekerta, tad kitų gyventojų sutikimas nėra būtinas, o siekia ir prašo užtikrinti, kad daugiabutis namas būtų eksploatuojamas tinkamai, kai atsakovų veiksmai prieštarauja projektų sprendiniams.

8.4.                      Teismo išvada, kad savininkų 2008-2009 metais bendraturčių sudarytas susitarimas yra privalomas ieškovei prieštarauja materialinės teisės normoms. Teigia, kad susitarimas nebuvo sudarytas nei notarine forma, nei įregistruotas, taip kaip reikalauja įstatymas. Be to, teismas neįvertino registrų centro duomenų, iš kurių matyti, kad visiems savininkams buvo išskirta bendro turto dalis. Nurodo, kad ginčo patalpa yra strategiškai svarbi dėl evakuacijos poreikio. Nurodo, kad dėl atsakovų atliktų veiksmų – įrengtų patalpų be šildymo, prastėja ieškovės turto būklė, didinama gyventojų žūties rizika, keliamas pavojus 1932 metais pastatytam pastatui.

8.5.                      Teismas nevertino argumentų, jog keičiant pastato dalies paskirtį, turėjo būti rengiamas daugiabučio namo patalpos paskirties keitimo projektas. Pažymi, kad statybos leidimas šiuo atveju buvo išduotas tik pastato išorės remonto darbams, o atliekant ir paprastąjį remontą, statybą leidžiantis dokumentas pagal teisės aktus buvo privalomas, kadangi darbai buvo atliekami daugiabutyje, be to pastatas yra kultūros paveldo teritorijoje. Teismas nepagrįstai nustatė, jog šiuo atveju jokių kultūros paveldo pažeidimų nėra.

8.6.                      Teismas neįvertino, kad nesąžiningais atsakovių veiksmais, atlikti kadastro duomenų pakeitimai neapėmė apeliantės buto kadastrinių matavimų, kuriuose įtvirtinta nuo 1932 metų projektinis sprendinys, numatantis, kad ieškovės buto Nr. (duomenys neskelbtini), fiziškai išdėstyto pastato viduryje, turinčio pastato viduryje esančioje laiptinėje (laiptinės ir buto Nr. (duomenys neskelbtini) siena sutampa, yra evakavimosi ir išėjimo į lauką kelias, pro buto ir laiptinės sutampančioje sienoje durų angą. Teismas nukrypo nuo vieningai formuojamos teismų praktikos tokiose bylose - teismų praktikoje taikomas naudojimosi daiktu racionalumo (patogumo) ir efektyvumo kriterijus.

9.       Trečiasis asmuo V. S.

9.1.                      Teismas be pagrindo vertino atsakovų susitarimą, kaip pakankamą dviejų butų savininkėms, evakuacijos kelyje, įsirengti papildomas patalpas. Nurodo, kad bendraturčių susitarimas negali būti prilyginamas statybą leidžiančiam dokumentui. Šiuo atveju teismas neįvertino, kad atsakovai siekdami savanaudiškų interesų elgiasi nesąžiningai.

9.2.                      Nurodo, kad analizuojant gaisrinės saugos reikalavimus jokiu sprendiniu negalima apeliantės buto Nr. (duomenys neskelbtini) sienos su durų anga išėjimui į lauką, panaikinti, nes tai reikštų, kad butas Nr. (duomenys neskelbtini) neturi išėjimo į lauką, neturi evakuacinio kelio. Nurodo, kad šiuo atveju taip pat nėra įgyvendinami Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinio skyriaus į bylą pateikti projekto sprendiniai.

9.3.                      Nurodo, kad teismas netinkamai taikė materialines teisės normas, neįvertino, kad atsakovų veiksmais yra pažeidžiamos apeliantės nuosavybės teisės tiek į asmenine nuosavybe valdomą turtą, tiek į bendrosios nuosavybės teise valdomą turtą. Nurodo, kad evakuacinio kelio nebuvimas yra apeliantės nepatogumas.

10.       Atsakovės A. M. ir V. G. pateikė atsiliepimą į apeliantės apeliacinį skundą, juo prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

10.1.                      Nurodo, kad apeliantės argumentai dėl gaisrinės saugos, statybos, yra paneigti kompetentingų institucijų išvadomis, kurios atlikusios patikrinimus pažeidimų nenustatė. Pažymi, kad byloje nepateikia jokių įrodymų, leidžiančių abejoti pateiktomis išvadomis. Pažymi, kad apeliantė neginčijo patalpos atidalijimo fakto, todėl jos interesai nėra pažeidžiami, vien kadastrinių duomenų panaikinimas nesukels apeliantei materialinių pasekmių.

10.2.                      Nurodo, kad apeliantė reiškia reikalavimus nurodydama, kad negali naudotis bendro naudojimosi patalpa, tačiau iš pareikštos pozicijos lieka neaišku ar pareikštas vindikacinis, ar negatorinis ieškinys. Teigia, kad apeliantė iš esmės siekia pertvarkyti butus taip, kad jie turėtų atskirus išėjimus į lauką, dėl ko padidėtų šių butų plotai, bet visa tai daroma ir atsakovų nuosavybės (patalpų a-6 ir a-7) sąskaita.  Nurodo, kad apeliantė butus įsigijo savo noru, ji nebuvo apgauta, ji perkant matė patalpų būklę. Mano, kad apeliantė klaidina teismą ir neatsižvelgia į namo senbuvių teises ir interesus.

11.       Trečiasis asmuo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos pateikė atsiliepimą (nuomonę) į apeliacinį skundą (Nr. DOK-8956 ir Nr. DOK-8908). Pagrindiniai atsiliepimo (nuomonės) argumentai:

11.1.                      Trečiasis asmuo nurodo, kad teikia savo nuomonę dėl gaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų taikymo pagal susiklosčiusią situaciją ir byloje esančius įrodymus. Nurodo, kad apeliantė bendro naudojimo patalpą įvardiją kaip koridorių ar laiptinę, kas trečiojo asmens vertinimu, nėra tikslu. Pažymi, kad ginčo pastate yra vienas evakuacijos kelias ir pagal galiojantį reglamentavimą jo pakanka evakuotis iš patalpų.

11.2.                      Nurodo, kad abejotini apeliantės argumentai dėl gaisrinių saugos pagrindinių reikalavimų taikymo ginčo situacijoje, kadangi šiuo atveju buvo atliktas paprastasis remontas, dėl ko taikyti minėtus reikalavimus 1932 metų statybos pastatui nėra pagrindo. Nurodo, kad dėl kitų apeliacinio skundo reikalavimų nepasisako.

     Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

12.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

13.       CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Dėl faktinių aplinkybių

14.       Ginčo daugiabutis pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), pastatytas 1932 metais. Šiame name yra suformuoti 9 nekilnojamojo turto objektai. Šalys neginčija faktinės aplinkybės, kad iki šiame daugiabučiame pastate vykdytos butų privatizacijos 1986 – 1987 metais, išėjimas į (duomenys neskelbtini) gatvę buvo užmūrytas, paliekant praėjimą vidiniame pastato kieme, tai yra iki dabartiniams butų Nr. (duomenys neskelbtini) savininkams įsigyjant šiuos butus. Faktą, jog praėjimas buvo užmūrytas patvirtina ir byloje pateiktos foto fiksacijos (Nr. DOK-8750, Nr. DOK-45054). Privatizavus butus, šio namo gyventojas A. G. bendro naudojimo laiptinės pirmajame aukšte 2002 metais įrengė sandėliuką ir šio sandėliuko įrengimui buvo gautas šio namo gyventojų butų Nr. (duomenys neskelbtini), sutikimas (Nr. DOK-49229), vėliau, tai yra 2008 metais atsakovė A. M. taip pat gavusi bendraturčių sutikimus pirmojo aukšto patalpoje po laiptais įsirengė sanitarinį mazgą ir juo naudojasi. (duomenys neskelbtini) gyventojai, 2019 m. lapkričio 14 d. sudarė susitarimą, kuriuo susitarė, kad aptartos patalpos, žymimos a-5, a-6, a-8 turi būti priskiriamos butams (Nr. DOK-44348, Nr. DOK-44975). Apeliantė ir trečiasis asmuo V. S. butus (Nr. 7 ir Nr. 8) ginčo pastate įsigijo 2019 m. vasario 18 d. (Nr. CBP-2578).

15.       Šiuo atveju susiklostė tokia faktinė situacija, kad gyvenamojo namo patalpoje a-3 yra įrengti du ginčo objektai – sandėliukas, kuriuo naudojasi atsakovė V. G. ir jos sutuoktinis, bei sanitarinis mazgas (tualetas), kuriuo naudojasi išimtinai buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė A. M. (nutarties 14 punktas). Įsigaliojus butų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinių duomenų patikslinimams patalpos a-2 ir a-3 tapo patalpomis a-5, a-6, a-7. Apeliantė bylos nagrinėjimo pateikė ir faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuriame užfiksuotos faktinės aplinkybės, jog vidinė buto laiptinė yra prastos būklės.

Dėl apeliacinio skundo argumentų.

16.       Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu nurodo, kad teismas neatskleidė bylos esmės, nepasisakė dėl apeliantės pateiktų įrodymų, taip pat neįvertino, jog ieškinys buvo pareikštas kaip negatorinis ieškinys, kadangi apeliantės, kaip bendraturės teisės yra pažeidžiamos. Nurodo, kad dėl atsakovų veiksmų yra pažeidžiami apeliantės interesai, ji taip pat turi teisę į bendro naudojimo objektą.

17.       Savininko daiktinių teisių gynimo būdai įtvirtinti CK 4.95–4.99 straipsniuose. Pagal šiuose straipsniuose nustatytą teisinį reglamentavimą būdas, kuris turėtų būti taikomas, ginant pažeistas savininko teises, priklauso nuo to, kaip pasireiškia daikto savininko teisių pažeidimas. Jeigu savininko teisių pažeidimas nesusijęs su valdymo netekimu, turėtų būti reiškiamas ieškinys dėl nuosavybės teisės pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu, pašalinimo – negatorinis ieškinys (lot. actio negatoria). Savininko teisė reikšti negatorinį ieškinį įtvirtinta CK 4.98 straipsnyje. Pagal šiame straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu.

18.       Pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygų, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog, pareiškęs negatorinį ieškinį, ieškovas turi įrodyti du dalykus: kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos. Negatoriniu ieškiniu ginama konkretaus asmens subjektinė nuosavybės teisė. Negatorinio ieškinio atveju ieškinio dalykas (reiškiami reikalavimai) gali būti: 1) nutraukti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę pažeidžiančius veiksmus; 2) atkurti iki ieškovo subjektinės nuosavybės teisės pažeidimo buvusią padėtį; 3) uždrausti ateityje taip pažeisti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-378/2015).

19.       Atsižvelgiant į tai, jog pagal CK 4.37 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą savininko teisių turinį sudaro teisės valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti, o negatorinis ieškinys skirtas nuosavybės teisės pažeidimams, nesusijusiems su valdymo netekimu, pašalinti, šiuo ieškiniu gali būti ginama savininko teisė naudoti daiktą, taip pat teisė disponuoti daiktu. Pažymėtina, kad nagrinėdamas pareikštą negatorinį reikalavimą teismas konkrečiu atveju turi įvertinti, ar reikalavimas atitinka susiklosčiusią situaciją, ar tikrai visi reikalavimai ir visa apimtimi turi būti patenkinti, siekiant pašalinti savininko teisių pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-143-695/2019).

20.       Šiuo atveju dėl apeliantės pareikštų reikalavimų pobūdžio buvo pasisakyta Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. spalio 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-955-253/2021, nurodant, kad apeliantės pareikštas ieškinys turi mišrų pagrindą, tai jis kvalifikuotinas kaip ieškinys dėl statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, o ir taip pat kaip negatorinis ieškinys, dėl apeliantės galimo interesų pažeidimo (Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. spalio 28 d. nutarties 25-26 punktai). Minėtoje nutartyje teismas nurodė, kad teismas neįvertino ar ginčo objektų (sandėliuko ir sanitarinio mazgo) įrengimas patalpoje a-3 kokiu nors būdu pažeidžia apeliantės, kaip buto Nr. (duomenys neskelbtini), savininkės, teises, ar apeliantės nurodomi jos teisių suvaržymai, nepatogumai, kuriuos ji patiria dėl ginčo objektų įrengimo, yra pagrindas tenkinti ieškovės negatorinį ieškinį (CK 4.89 straipsnis).

21.       Pirmiausia, apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, tinkamai priimamo sprendimo nemotyvavo, kadangi nepasisakė dėl negatorinių reikalavimų pagrįstumo, apeliantės pateiktų rašytinių įrodymų. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamo teismo sprendimo motyvus, su apeliantės argumentais nesutinka. Šiuo atveju bylą nagrinėjant iš naujo pirmosios instancijos teismas nustatė ir įvertino, kad išėjimas į (duomenys neskelbtini) gatvę buvo užmūrytas iki (duomenys neskelbtini), butų privatizavimo, nustatė, kad tiek dėl sandėliuko įrengimo (2002 metais) ir sanitarinės zonos įrengimo (2008 metais) buvo gauti daugiabučio namo savininkų pritarimai ir tokia faktine situacija ilgai daugiabučio namo gyventojai naudojosi ir ji jiems yra tinkama ir priimtina.

22.       Pirmosios instancijos teismas vertindamas apeliantės interesų pažeidimą negatorinio ieškinio reikalavimų aspektu, nustatė, kad šiuo atveju priešingai nei įrodinėjo apeliantė, tiek išėjimo į (duomenys neskelbtini) gatvę pašalinimas, tiek minėtų patalpų įrengimas (nutarties 21 punktas) nepažeidžia apeliantės interesų ieškinyje nurodytais pagrindais, tai yra nepažeidžia priešgaisrinių saugos reikalavimų, ginčo patalpose taip pat nebuvo šalinamos, susilpnindamos laikančiosios konstrukcijos, taip pat nebuvo pertvarkomi ir inžinieriniai sprendiniai (dujų, šildymo, elektros sistemos). Teismas pažymėjo, jog darbų atlikimui taip pat nebuvo būtinas ir statybos leidimas, ką patvirtina ir byloje pateikta Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos išvada, taip pat nėra nustatyti ir kultūros paveldo pažeidimai. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgęs į minėtų aplinkybių visumą, tai yra jog šiuo atveju atlikus paprastąjį remontą nebuvo keičiami esminiai pastato sprendiniai, į tai, kad nebuvo pertvarkomos inžinerinės komunikacijos, į tai, kad išėjimo į (duomenys neskelbtini) g. pašalinimas neprieštarauja priešgaisrinės saugos reikalavimams ir kultūrinių vertybių išsaugojimui, į tai, kad dėl visų atliekamų darbų buvo gauti ir bendraturčių sutikimai, nusprendė apeliantės reikalavimų netenkinti.

23.       Teisėjų kolegija laiko nepagrįstais apeliantės teiginius, jog Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas neatitinka CPK 270 straipsnio reikalavimų, tai yra, jog teismo sprendimas nėra tinkamai motyvuotas. Teisėjų kolegijos vertinimu skundžiamas apeliacine tvarka teismo sprendimas visiškai atitinka įstatymo leidėjo nustatytiems formos ir turinio reikalavimams (CPK 270 straipsnis), jame yra nurodyti išsamūs motyvai ir teisiniai pagrindai, kuriais vadovaujantis teismas priėmė sprendimą. Nors apeliantė teigia, kad teismas nepasisakė dėl teikiamų rašytinių įrodymų, tačiau pažymėtina, kad sprendime nebūtina pasisakyti dėl kiekvieno įrodymo, kai jie įvertinti pasisakant dėl jų viseto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-230/2010).

24.       Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad šiuo atveju buvo pareikštas negatorinis ieškinys, tačiau teismas negatorinio ieškinio sąlygų tinkamai neįvertino. Nurodo, kad apeliantė siekia eksploatuoti jai privačios nuosavybės teise priklausantį butą pagal tiesioginę jo paskirtį, pagal privalomuosius teisės aktų reikalavimus, bei siekia, kad bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantis objektas būtų eksploatuojamas tinkamai. Pirmiausia, apeliantė apeliaciniu skundu kelią klausimą dėl priešgaisrinės saugos vertinimo aplinkybių, teigia, kad šiuo atveju atsakovų atliktais veiksmais koridoriuje buvo pašalintas evakuacinis kelias, tačiau teismas nevertino aktualių gaisrinę saugą reglamentuojančių teisės normų. Su šiais apeliacinio skundo argumentais nesutiktina.

25.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad apeliantė patikslinusi ieškinį nurodė, kad šiuo atveju dėl atsakovų atliktų veiksmų, esančio pašalinto išėjimo į (duomenys neskelbtini) gatvę, yra pažeidžiami priešgaisrinės saugos reikalavimai, faktiškai panaikinamas evakuacinis kelias. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas apeliantės argumentus dėl priešgaisrinės saugos reikalavimų, Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gegužės 20 d. nutartimi įpareigojo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentą prie Vidaus reikalų ministerijos (pateikti išvadą, ar (duomenys neskelbtini) laiptinėje įrengtas sandėliukas (a-6), sanitarinis mazgas (a-7) ir fasade užmūrytas langas, kuris turėjo būti įrengtas vietoje buvusių durų/išėjimo į (duomenys neskelbtini) g., nepažeidžia bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių (toliau – BGST).

26.        Įvertinus byloje pateiktą Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos išvadą (Nr. DOK-25302) nustatyta, kad pagal galiojančias BGST yra draudžiama po laiptais laikyti degias medžiagas ir preparatus, vien patalpų įrengimo po laiptais faktas nepažeidžia BGST reikalavimų, kadangi patalpų įrengimo po laiptais reikalavimų BGST nereglamentuoja. Minėtoje išvadoje taip pat pasisakyta, kad angos fasadinėje sienoje užmūrijimas yra statybos darbas, kuriam keliami ne BGST, o normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nustatyti reikalavimai. Minėtoje išvadoje nėra nustatyti, kad dėl atsakovų atliktų veiksmų (patalpų įrengimo) ar fasado užmūrijimo yra padaryti priešgaisrinės saugos taisyklių pažeidimai. Išvadoje tokių duomenų nėra.

27.       Apeliantė teigia, kad šiuo atveju pagal priešgaisrinės saugos reikalavimus ginčo koridoriuje apskritai negalėjo būti įrengiamos papildomos patalpos, remiantis Gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų 124 ir 105.2. punktų pagrindais, tačiau su šiais argumentais negalima sutikti. Pirmiausia, minėtų taisyklių 105.2 punktas taikytinas tuo atveju, kai patalpos yra cokolinio pastato aukšte, kai šiuo atveju pastatas adresu (duomenys neskelbtini), neturi cokolinio aukšto, o ir be to, minėtų taisyklių 124 punkto reikalavimas taikomas tik tuo atveju, jei pati patalpa yra evakuacinė patalpa (laiptinė). Kaip matyti iš patalpų plano (DOK-8759), šiuo atveju pastate adresu (duomenys neskelbtini), patalpa a-3 yra ne laiptinė, o bendro naudojimo patalpa, kuri kartu turi koridoriaus su laiptais požymius. Vadovaujantis minėtų taisyklių 124 punktu reikalavimai ir ar draudimai bendrojo naudojimo patalpai - koridoriui su laiptais nenustatyti. Pažymėtina, jog atsiliepime į apeliacinį skundą Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos taip pat nurodė, kad šiuo atveju apskritai taikyti Gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų punktus nerekonstruotoms ir neremontuotoms statinių dalims, bei nekeistoms statinių ar statinių dalių naudojimo paskirtims 1932 statybos pastatui nėra pagrindo. Kaip matyti šiuo atveju pirmosios instancijos teismas vertindamas ieškinio reikalavimų pagrįstumo klausimą priešgaisrinės saugos aspektu tyrė ir vertino byloje pateiktą išvadą, nustatė, kad šiuo atveju nebuvo pažeisti jokie priešgaisrinės saugos reikalavimai, todėl nesutiktina su apeliante, kad teismas tinkamai šių faktinių aplinkybių netyrė ir nevertino.

28.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu šiuo atveju būtina atkreipti dėmesį ir į tai, kad į apeliantės patalpas iki jų įsigijimo buvo galima patekti per koridorių, pažymėtu plane „a-1“ (DOK-8759). Šiuo atveju pagal apeliantės pateiktą projektą (DOK-33952) minėtas a-1 koridorius perplanuotas, jį padalijant ir suformuojant atskiras patalpas (0-1 ir 8-2), dėl ko (duomenys neskelbtini) butui pagal projektą panaikinama galimybė patekti į koridorių a-1, kadangi jis iš esmės yra perplanuotas ir tampa papildoma (duomenys neskelbtini) buto patalpa, kuriai, pagal projektą, yra būtinas naujas išėjimas. Pažymėtina, jog ir pačiam projekte nurodoma, kad patalpa Nr. 0-1 yra bendro naudojimo koridorius, kuris iki perplanavimo buvo 9,54 m2, o po perplanavimo – 4 m2 (sumažėja 5.54 m2). Kaip matyti pagal pateiktą projektą minėtame plote (Nr. (duomenys neskelbtini)) projektuojamas sanitarinis mazgas, tokiu būdu panaikinant galimybę patekti į koridorių Nr. 0-1, per kurį yra galimybė (kuri buvo ir anksčiau, kai koridorius buvo nepadalintas į dvi dalis) patekti į pastato išorę. Taigi šiuo atveju apeliantė iš esmės siekia ne atkurti iki apeliantės subjektinės nuosavybės teisės pažeidimo buvusią padėtį, o pagal projektą pakeičiant bendrojo koridoriaus perplanavimą, panaudojant dalį jo ploto (5.54 m2) panaikinti buvusį išėjimą (DOK-8759) ir atkurti iki 1986-1987 buvusi išėjimą, nors įsigydama ginčo patalpas apeliantė, labiau tikėtina, žinojo patalpų išdėstymo schemą, tai jog į ginčo butus patenkama ne per koridorių a-2 , o per koridorių a-1 ir tokia patalpų naudojimo tvarka buvo nusistovėjusi pakankamai ilgą laiko tarpą ir priimtina namo gyventojams ir butų savininkams. Papildomai pažymėtina ir tai, jog Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos nurodė, kad šiuo atveju evakuacinis kelias ginčo patalpose yra (Nr. DOK-8908).

29.       Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu taip pat nurodo, kad dėl savavališkai pastato viduryje (patalpa a-3) įrengtų patalpų be šildymo, vėdinimo, prastėja ne tik apeliantės buto, bet viso pastato būklė. Atsakovų veiksmais keliamas pavojus 1932 metais statyto pastato su mediniu perdengimu, krosniniu šildymu, mediniais laiptais, būklei. Su šiais argumentais nesutiktina.

30.       Ištyrus byloje pateiktą 2019 m. rugsėjo 4 d. aplinkybių konstatavimo protokolą (Nr. DOK-33952) nustatyta, kad patalpos pažymėtos plane VIII-4, kuri ribojasi su patalpa a-3. Šias patalpas skirianti siena turi pelėsio pažymų, grindys yra supuvusios, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu šiuo atveju būtina atkreipti dėmesį į tai, kad iš kartu su faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu pateiktų foto fiksacijų matyti, kad patalpos yra ilgą laiką neremontuotos ir neprižiūrėtos (foto fiksacijose matyti supuvusios grindys, aptrupėjusios sienos, koridoriuje – aprūkusios sienos, degėsio žymės), šiuo atveju nepateikta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių apeliantės argumentus, kad dėl išėjimo į (duomenys neskelbtini) gatvę užmūrijimo ir ar dėl ginčo sandėliukų įrengimo patalpoje a-3 yra daroma žala apeliantėms patalpoms ir tai yra pelėsio, grindų puvimo priežastis, o ne apeliantės patalpų nepriežiūros pasekmė. Tokių įrodymų apeliantė nepateikė (CPK 178 straipsnis), todėl atsižvelgiant į minėtas aplinkybes nesutiktina, kad šiuo atveju atsakovų veiksmais yra pažeidžiami apeliantės interesai, o dėl atsakovų įrengtų patalpų prastėja apeliantės ir viso pastato, esančio (duomenys neskelbtini), būklė.

31.       Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu nurodo, kad šiuo atveju teismas neatsižvelgė į tai, kad esant užmūrytam išėjimui iš patalpos VIII-4 į bendro naudojimo koridorių a-3, esant užmūrytam išėjimui į (duomenys neskelbtini) iš koridoriaus a-3, apeliantė netenka galimybės tinkamai naudotis bendro naudojimo patalpomis, dėl ko yra pažeidžiami jos interesai

32.       Pagal CK 4.75 straipsnio 1 dalies nuostatas, bendrosios nuosavybės teisės objektu naudojamasi bendraturčių sutarimu. Kasacinis teismas CK 4.75 straipsnio nuostatą aiškina kaip bendraturčių pareigą, šiems įgyvendinant valdymo, naudojimo ir disponavimo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto likimo, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio visoms šalims sprendimo būdo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003; 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2006; 2010 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2010).

33.       CK 4.81 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nekilnojamojo daikto bendraturčių teisė tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgiant į jų dalis, turimas bendrosios dalinės nuosavybės teise. Reikalavimas susitarti yra esminis stabiliam ir ekonomiškam bendro daikto valdymui ir naudojimui. Teismas, nagrinėdamas ginčą tarp bendraturčių, kai šie nesusitaria dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdo ir sąlygų, patikrina priežastis, kodėl bendraturčiai nesutaria ir kuris iš jų pažeidžia interesų derinimo principą. Jeigu bendraturtis siekia įgyvendinti įstatymu suteiktą teisę, susijusią su bendru daiktu (nagrinėjamoje byloje – rekonstruojant bendrą daiktą ir statant priestatą), kiti bendraturčiai gali ginčyti ne teisę, bet jos įgyvendinimo būdą ir įrodyti, kad pasirinktas būdas ar tokios teisės įgyvendinimo sąlygos pažeistų jų teises į bendrą daiktą ar teisėtus interesus. Bendraturčių nesutikimas turi būti protingai motyvuotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-462-248/2016).

34.       Ištyrus byloje esančius rašytinius įrodymus nustatyta, kad išėjimas į (duomenys neskelbtini) gatvę iš ginčo patalpos a-3 buvo užmūrytas 1986 – 1987 metais iki šiame name esančių butų privatizavimo. Šalys šios faktinės aplinkybės neginčija. Kaip nustatyta, minėto išėjimo pašalinimas nepažeidžia priešgaisrinės saugos reikalavimų (nutarties 27-28 punktai). Šią aplinkybę patvirtina ir trečiojo asmens Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos pateikta išvada byloje (Nr. DOK-25302). Pažymėtina, jog šiuo atveju ginčo sandėliukas buvo įrengtas 2002 metais daugiabučio namo gyventojo A. G., kuris buvo gavęs butų Nr. (duomenys neskelbtini) sutikimus (Nr. DOK-49229), o vėliau, tai yra 2008 metais atsakovė A. M. taip pat gavusi bendraturčių sutikimus pirmojo aukšto patalpoje po laiptais įsirengė sanitarinį mazgą ir juo naudojasi (Nr. DOK-44348, Nr. DOK-44975).  Šiuo atveju susiklostė tokia faktinė situacija, kad gyvenamojo namo patalpoje a-3 yra įrengti du objektai – sandėliukas, kuriuo naudojasi atsakovė V. G. ir jos sutuoktinis, bei sanitarinis mazgas (tualetas), kuriuo naudojasi buto Nr. (duomenys neskelbtini)  savininkė A. M. (nutarties 14 punktas). Kaip matyti toks susitarimas tarp bendraturčių trunka pakankamai ilgą laiko tarpą, tai yra sandėliukas yra įrengtas daugiau kaip prieš 21 metus, o sanitarinis mazgas daugiau kaip prieš 15 metų. Pažymėtina, kad pagal pateiktą projektą, minėtų patalpų įrengimas neužkerta kelio naudotis koridoriumi tiems savininkams, kurie tik per koridorių a-3 turi galimybę patekti į jiems priklausančias patalpas, o ir tokia faktinė situacija, iš esmės nekliudo pagal originalų pastato projektą iš apeliantės patalpų patekti į pastato išorę per koridorių a-1.

35.       Nors apeliantė teigia, kad šiuo atveju įrengus sandėliukus apeliantė negali naudotis bendru koridoriumi, tačiau kaip minėta nutarties 32-33 punktuose, kiekvienu atveju būtina vertinti (patikrinti) priežastis, kodėl bendraturčiai nesutaria, taip pat aktyviai ieškoti priimtiniausio visoms šalims sprendimo būdo. Apeliantė pagrįstai nurodo, kad šiuo atveju ginčijamas bendraturčių susitarimas nebuvo patvirtintas notarine tvarka ir įregistruotas viešajame registre, taip kaip numato CK 4.81 straipsnio 2 dalis, tačiau vien ši aplinkybė nedaro minėto susitarimo negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2008). Pažymėtina, kad tokio pobūdžio byloje turi būti siekiama užtikrinti kiek įmanoma efektyvesnį ir racionalesnį patalpų naudojimą, todėl šalims nesusitariant ir esant konfliktams, teismo vertinimu keisti seniai tvarką galima tik išimtinais atvejais, kadangi ją drastiškai pakeitus vienos šalies pageidavimu ateityje gali kilti dar didesni konfliktai ir teisminiai ginčai, patiriami nuostoliai. Šiuo atveju matyti, kad ginčo patalpomis naudojamasi itin ilgą laiką tarpą, tokia naudojimosi tvarka tarp namo gyventojų yra nusistovėjusi, o dėl ginčo patalpų įrengimo buvo gauti kitų bendraturčių sutikimai, o ir be to, labiau tikėtina, kad apeliantė įsigydama butus negalėjo nežinoti, kad iš patalpos VIII-4 nėra galimybės patekti į koridorių a-3, žinojo ir suprato, kad į visas patalpas nevaržomai patenkama per koridorių a-1, todėl apeliantė įsigydama patalpas žinojo ir suprato kokia yra nusistovėjusi bendro naudojimosi objektų naudojimo tvarka ir tokia tvarka apeliantei įsigyjant butą buvo priimtina.

36.       Šiuo aspektu būtina pažymėti, kad ginčo sandėliukas ir sanitarinis mazgas pagal esamą pastato plano projektą visiškai nevaržo apeliantės galimybės patekti į ar iš ginčo patalpų naudojantis koridoriumi a-1 (DOK-8759). Kaip minėta nutarties 28 punkte, šiuo atveju būtent pagal patalpų remonto projektą (DOK-33952) minėtas koridorius pačių patalpų savininkų yra perplanuotas taip, kad dalis koridoriaus a-1 yra panaudojama asmeninio sanitarinio mazgo įrengimui (4 m2), pašalinant išėjimą į bendro naudojimo patalpą – koridorių a-1, per kurį ir yra galimybė patekti į pastato išorę. Nesutiktina su apeliante, jog šiuo atveju esančio sandėliuko ir sanitarinio mazgo įrengimas patalpoje a-3 pažeidžia apeliantės interesus, kadangi šiuo atveju pagal apeliantės pateiktą projektą ginčo patalpos apeliantės yra planuojamos taip, kad vienas iš butų neturėtų išėjimo į patalpą a-1, dalį šios patalpos panaudojant asmeninio sanitarinio mazgo įrengimui, dėl ko, nesant kito išėjimo, siekiama pašalinti jau įrengtą sandėliuką, sanitarinį mazgą, atkuriant buvusį išėjimą. Teismo vertinimu šiuo atveju atsižvelgiant į tai, kad apeliantė įsigydama ginčo patalpas, labiau tikėtina, žinojo jų išplanavimą (patekimą į visas patalpas), į tai, kad sandėliukas ir sanitarinis mazgas buvo įrengti daugiau kaip prieš 15 metų esant kitų patalpų savininkų sutikimams, į tai, kad tokia faktine naudojimosi tvarka yra nusistovėjusi itin ilgą laiką, į tai, kad šiuo atveju sandėliuko ir sanitarinio mazgo įrengimas, pagal projektą (Nr. DOK-8759) visiškai nekliudo galimybės patekti į/iš ginčo patalpų per koridorių a-1, į tai, kad ginčo objektų įrengimas neprieštarauja gaisrinės saugos taisyklėms (Nr. DOK-8908), nepažeidžia kultūrinių vertybių (Nr. DOK-25302, Nr. DOK-31724), nepažeidžia statybą reglamentuojančių teisės aktų (Nr. DOK-25130), nutaria, kad šiuo atveju apeliantės argumentai dėl ribojimo naudotis ginčo patalpomis yra nepagrįsti.

37.       Pažymėtina, jog apeliantė taip pat nurodo, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino aplinkybę, jog šiuo atveju nėra padaryta kultūrinių vertybių pažeidimo, tačiau su šia aplinkybe negalima sutikti. Pirmiausia pažymėtina, kad trečiasis asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gegužės 20 d. nutartimi buvo įpareigotas pateikti išvadą dėl paprastojo remonto projekto A laidos sprendinių, jų suderinimo. Trečiasis asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos teismui 2022 m. birželio 9 d. pateikė išvadą, kad projekto sprendiniai nebuvo suderinti, tačiau išvadoje nenurodyta, kad atlikus darbus buvo padaryti bet kokie saugotini kultūrinių vertybių pažeidimai (Nr. DOK-25302), tokių aplinkybių nepatvirtina ir kiti byloje pateikti rašytiniai įrodymai (Nr. DOK-31724), apeliantė nepateikė įrodymų, jog šiuo dėl atsakovų atliktų veiksmų (įrengto sandėliuko ir sanitarinio mazgo) buvo pažeistos saugotinos kultūrinės vertybės, tokių duomenų teismui bylos nagrinėjimo metu nepateikė ir Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos.

38.       Pažymėtina ir tai, kad apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad šiuo atveju atsakovų atlikti veiksmai (sandėliuko ir sanitarinio mazgo įrengimas) buvo atlikti pažeidžiant statybą reglamentuojančius teisės aktus nesant gautam statybos leidimui, tačiau su šia aplinkybe negalima sutikti. Kaip minėta nutarties 34 punkte namo gyventojas A. G. (2002 metais) ir A. M. (2008 metais) patalpoje a-3 įrengė sandėliuką ir sanitarinį mazgą. Šiuo atveju nėra ginčijama aplinkybė, kad ginčo objektai buvo įrengti neypatingosios kategorijos daugiabučio gyvenamojo namo bendro naudojimo laiptinės patalpos a-3 viduje. Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšis“ (toliau – STR-Statybos rūšis) 12.1. punkte nustatyta, kad statinio nelaikančiųjų konstrukcijų (jų tarpe – laiptų aikštelių, laiptakių, nepriskiriamų statinio laikančiosioms konstrukcijoms) įrengimas, perstatymas, pertvarkymas ar griovimas priskiriamas statinio paprastajam remontui. Trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos tiek atsiliepime į ieškinį, tiek teikiant išvadą (Nr. DOK-25130), atlikusi patikrinimą, nurodė, kad šiuo atveju buvo atlikti paprastieji remonto darbai, nekeičiant, nešalinant, neįrengiant, nestiprinant ir nesilpninant laikančiųjų konstrukcijų, nekeičiant pastato išvaizdos, nepertvarkant pastato dujų, šildymo ar elektros bendrųjų inžinerinių sistemų, dėl ko šiuo atveju statybos leidimas nebuvo privalomas esant ne esminiams statinio projekto sprendinių pakeitimams. Kaip matyti šiuo atveju pirmosios instancijos teismas minėtas aplinkybes išsamiai įvertino, atsižvelgė į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pateiktą išvadą, todėl nesutiktina su apeliantės argumentais, jog šiuo atveju pirmosios instancijos teismas bylos aplinkybes vertino netinkamai ir šiuo atveju darbams turėjo būti išduotas statybą leidžiantis dokumentas.

39.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai atskleidė esmines bylos aplinkybes, taikė materialinės teisės normas, išsamiai ir motyvuotai įvertino, kad šiuo atveju atsakovų įrengtos patalpos nepažeidžia apeliantės interesų, dėl ko nutariama, kad apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo keisti ir ar panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl procesinės bylos baigties

40.       Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes, taikė materialinės teisės normas, dėl ko nutariama apeliacinio skundo reikalavimų netenkinti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

41.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

42.       Apeliantės apeliacinio skundo reikalavimų netenkinus, apeliantei ir trečiajam asmeniui V. S. pateikusiam prisidėjimą prie apeliacinio skundo bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos. Atsakovės pateikė įrodymus, jog atsakovė V. G. už advokato suteiktas teisines paslaugas (atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimas) patyrė 600 Eur bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimu atsakovės prašo šias išlaidas priteisti atsakovei V. G.. Atsižvelgiant į tai, atsakovei V. G. priteistinos 600 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme. Trečiasis asmuo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, pateikęs atsiliepimą į apeliantės apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių duomenų iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. sausio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei V. G. 600 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, iš apeliantės V. S..

Teisėjos                                                      Kristina Domarkienė                                                                                                           

                                                                                                                          Erinija Kazlauskienė

                                                                                                                          Larisa Šimanskienė