Civilinė byla Nr. e2-1007-608/2020

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-20765-2019-1

Procesinio sprendimo kategorija 2.6.8.8.;

2.6.10.2; 2.6.39.1; 2.6.39.2.6.1; 3.2.6.1.

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

                        2020 m. spalio 26 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lidija Valentukonytė,

sekretoriaujant Marijai Stefanovičienei,

dalyvaujant ieškovo V. M. atstovui advokatui Arūnui Bertuliui,

atsakovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ atstovei Kamilei Usavičienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. M. ieškinį atsakovei akcinei draudimo bendrovei „Gjensidige“ ir tretiesiems asmenims L. M., V. V. dėl draudimo išmokos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė:

ieškovas V. M. pareiškė ieškinį atsakovei akcinei draudimo bendrovei „Gjensidige“, kuriuo prašo pripažinti (duomenys neskelbtini) įvykį, kurio metu buvo apgadintas ieškovui V. M. priklausantis automobilis Volkswagen CC Sport, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) draudžiamuoju įvykiu ir priteisti iš atsakovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ ieškovo 6970,00 EUR draudimo išmoką bei 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, (duomenys neskelbtini) apie (duomenys neskelbtini) val. kelyje (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kilometre įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo pagadintas ieškovui priklausantis automobilis Volkswagen CC Sport, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo ieškovo sūnus L. M.. Įvykio kaltininkas buvo trečiasis asmuo V. V., kurio vairuojamas automobilis Renualt Laguna, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), išvažiuodamas iš šalutinio kelio nepraleido jam iš dešinės judėjusio ir pagrindiniu keliu važiuojančio ieškovui priklausančio automobilio. Dėl eismo įvykio buvo nepataisomai sugadintas ieškovui priklausantis automobilis Volkswagen CC Sport, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Dėl šio įvykio ieškovas kreipėsi į kaltininko kaip transporto priemonės valdytojo civilinę atsakomybę apdraudusią bendrovę – atsakovą su prašymu išmokėti draudimo išmoka. Atsakovas išmokėti draudimo išmoką atsisakė. Savo išvadą, jog įvykis nedraudiminis, atsakovas grindžia jo pasitelktos ekspertinės įstaigos uždarosios akcinės bendrovės „Impulsana“ pateikta išvada. Uždaroji akcinė bendrovė „Impulsana“ nustatė, kad tarp šių automobilių galimai įvykę du kontaktai, kai pirmo kontakto metu apie 50 km/h greičiu judėjęs Automobilis VW priekio kaire puse smūginiai kontaktavo su stovėjusio arba lėtai judėjusio automobilio Renault dešine priekine puse, esant apie 45 laipsnių kampui tarp automobilių išilginės simetrijos plokštumų, o maždaug po 0,3 s įvyko jų antrinis sąlytis, automobiliui Renault užpakaline dešine kampine dalimi kontaktuojant su automobilio VW kairiu šonu, ties užpakaliniu durelių ir užpakalinio sparno sandūra. Bet nepaisant uždarosios akcinės bendrovės „Impulsana“ konstatuotos aplinkybės apie kontaktą, atsakovas nusprendė, jog iki susidūrimo su automobiliu Renault, Automobilis VW jau turėjo esminius jo priekinės dalies pažeidimus, kurių energetinis intensyvumas buvo ne mažesnis, nei sugadinimų, patirtų susidūrimo su automobiliu Renault metu, t. y. tokius pačius sugadinimus, o galimas automobilių kontaktas įvyko kitomis aplinkybėmis, tikėtina iš anksto susitarus. Ieškovas laiko, kad su tokia išvada sutikti negalima, ji prieštarauja objektyviems įrodymams. Kaip matyti iš pridedamų nuotraukų, darytų įvykio vietoje, automobilis VW su dėl eismo įvykio metu buvo pažeista važiuokle, yra užfiksuotas toje pačioje eismo įvykio vietoje, kelyje (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kilometre, ten pat yra užfiksuotas ir automobilis Renault. Iš nuotraukų matyti labai ilgos automobilio VW stabdymo žymės ir tepalo dėmės jų pabaigoje. Dėl šios priežasties yra nepagrįsta atsakovo išvada, jog galimas automobilių kontaktas įvyko kitomis aplinkybėmis ar automobilis VW prieš susidūrimą jau turėjo analogiškus sugadinimus. Be to, jei automobilis VW būtų turėjęs esminius jo priekinės dalies pažeidimus, jis nebūtų galėjęs atvažiuoti iš (duomenys neskelbtini)  rajono iki (duomenys neskelbtini) rajono beveik 170 km atstumo. O jei automobilis VW dar būtų galėjęs su esminiais pažeidimais važiuoti ir būtų galėjęs teoriškai su tokiais pažeidimais kontaktuoti su automobiliu Renault, automobilio VW pažeidimai būtų buvę nepalyginamai didesni. Kas šiuo atveju visiškai neatitinka objektyviems įrodymams. Kadangi atsakovo cituojama uždaroji akcinė bendrovė „Impulsana“ vis dėl to pripažino, jog automobilio VW ir automobilio Renault pažeidimai atitinka eismo įvykio mechanizmą, t. y. automobilių sugadinimai kilo dėl (duomenys neskelbtini) eismo įvykio, atsakovo išvada dėl tariamai inscenizuoto eismo įvykio laikytina niekuo nepagrįsta.

Atsakovas akcinė draudimo bendrovė „Gjensidige“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog nesutinka su ieškiniu. Nurodė, kad eismo įvykis inscenizuotas, eismo įvykio dalyviai nuslėpė nuo draudiko tikrąsias aplinkybes, kadangi specialiųjų žinių reikalaujančiu tyrimu buvo paneigtos dalyvių nurodytos aplinkybės – įvykio metu VW automobilis jau turėjo sugadinimų, o Renault automobilis įvykio metu stovėjo. Nepaisant to, kad automobiliai kontaktavo, įvykis galėjo įvykti net ne deklaruojamoje vietoje. Kaip nustatė specialistas, automobilių greičiai buvo visiškai kitokie, nei deklaruoja eismo įvykio dalyviai. Tai leidžia pagrįstai abejoti visomis nurodytomis įvykio aplinkybėmis. Kadangi įvykio aplinkybės nėra aiškios, jis įvyko kitomis, nei nurodo vairuotojai, aplinkybėmis, neįmanoma nustatyti kieno neteisėti veiksmai lėmė atsiradusią žalą, o nenustačius priežastinio ryšio, neteisėtų veiksmų apimties ir priežasties, vadovaujantis aukščiau nurodyta kasacinio teismo praktika, negalima pripažinti įvykio draudžiamuoju. Atsakovė taip pat laiko, kad ieškovas neturi reikalavimo teisės į draudimo išmokos priteisimą, nes nuo 2019 m. balandžio 9 d. V. M. buvo nustatytas laikinas transporto priemonės VW Passat CC Sport, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisių apribojimas – uždraudžiant turtą valdyti ir disponuoti, paliekant teisę juo naudotis. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. balandžio 16 d. baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-859-834/2019 konfiskavo VW Passat CC Sport, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovo nuomone tai reiškia, kad nei eismo įvykio metu, nei ieškinio pareiškimo metu ieškovas nebėra automobilio savininku, tad ir negali reikalauti draudimo išmokos priteisimo.

Ieškinys atmetamas.

L. M., kaip ieškovui V. M. nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės VW Passat CC Sport, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas, ir trečiasis asmuo V. V., kaip transporto priemonės Renault Laguna, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas sudarė eismo įvykio deklaraciją dėl (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) val. kelyje (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)  km įvykusio eismo įvykio. Minėtoje deklaracijoje nurodyta, jog eismo įvykis įvyko dėl transporto priemonės Renaul Laguna vairuotojo kaltės, kuris išvažiuodamas iš automobilių stovėjimo aikštelės nepraleido keliu važiuojančios transporto priemonės VW Passat CC Sport, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (e.b.l. 5, tomas 1). Eismo įvykio deklaracijoje nurodyti tokie transporto priemonės VW Passat CC Sport, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimai: visas priekis, priekinės, galinės durys, sparnas; automobilis nevažiuojantis. Dėl minėto eismo įvykio kaltę pripažino V. V., eismo įvykio metu vairavęs automobilį Renault Laguna, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Minėto eismo įvykio metu V. V. vairuojamos transporto priemonės Renault Laguna, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), transporto priemonių valdytojų civilinė atsakomybė buvo apdrausta atsakovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, ką patvirtina 2019 m. balandžio 29 d. sutartis AYAS 01 11456857 (e.b.l. 44-45, tomas 2). Ieškovas V. M. kreipėsi į atsakovę su prašymu dėl eismo įvykio metu padarytos žalos atlyginimo. Atsakovė 2019 m. liepos 5 d. raštu Nr. S04-855398 nurodė, jog minėtas eismo įvykis nėra draudžiamasis įvykis, nes užfiksuoti automobilio VW sugadinimai tokio susidūrimo metu negalėjo atsirasti, o pats eismo įvykis, atsakovo nuomone, yra galimai inscenizuotas (e.b.l. 12-13, tomas 1).

Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje draudžiamasis eismo įvykis apibrėžiamas kaip eismo įvykis, kuriam įvykus pagal šį įstatymą turi būti išmokama išmoka. Suteikiama draudimo apsauga apibrėžiama kaip išmoka šio įstatymo nustatyta tvarka mokama dėl nukentėjusiems tretiesiems asmenims padarytos žalos, kai už žalą atsakingiems asmenims valdant ar naudojant transporto priemonę atsiranda civilinė atsakomybė (Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą atsakingas draudikas arba Biuras moka išmoką, jeigu transporto priemonės valdytojui dėl padarytos žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui atsiranda civilinė atsakomybė (16 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo konstatuota, kad draudiko prievolė mokėti draudimo išmoką kyla ne dėl bet kurio įvykio, o tik dėl tokio, dėl kurio kyla transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė (Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalis, 3 straipsnio 1 dalis, 16 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-386-469/2015). Taigi, draudžiamasis eismo įvykis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo prasme vertintinas kaip eismo įvykis, kai transporto priemonės valdytojui (už žalą atsakingiems asmenims valdant ar naudojant transporto priemonę) dėl padarytos žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui atsiranda civilinė atsakomybė. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.987 straipsnį, Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 2 straipsnio 15 punktą, 96 straipsnį, Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme 16 straipsnio 1 dalį draudiko prievolės išmokėti draudimo išmoką atsiradimas siejamas su draudžiamojo įvykio fakto nustatymu. Jeigu nukentėjęs trečiasis asmuo arba draudėjas teigia, kad įvyko draudžiamasis įvykis, o draudikas su tokiu faktu nesutinka, tai jis privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias nuo draudimo išmokos sumokėjimo, t. y. kad įvykis nevertintinas kaip draudžiamasis, nes sąlygų kilti draudėjo (transporto priemonės valdytojo) civilinei atsakomybei nenustatyta (Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 82 straipsnio 7 dalis, Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalis, 3 straipsnio 1 dalis, 16 straipsnio 1 dalis). Tik pripažinus, kad toks įvykis yra draudžiamasis, gali būti sprendžiamas klausimas dėl draudiko pareigos mokėti draudimo išmoką ir šios pareigos apimties. Nenustačius kurios nors būtinųjų sąlygų civilinei atsakomybei atsirasti, draudikas turi pareigą atsisakyti išmokėti draudimo išmoką (Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 96 straipsnio 3 dalis).

Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad kai eismo įvykio aplinkybės nėra aiškios, jis įvyko kitomis, nei nurodo vairuotojai, aplinkybėmis, nėra aišku, kieno neteisėti veiksmai lėmė atsiradusią žalą, o nenustačius priežastinio ryšio, neteisėtų veiksmų apimties ir priežasties, negalima teigti, kad draudėjui kyla civilinė atsakomybė. Tokiu atveju eismo įvykis, dėl kurio reikalaujama išmokėti draudimo išmoką, nelaikytinas draudžiamuoju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-701/2016). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai eismo įvykis įvyko kitokiomis aplinkybėmis, nei nurodo jo dalyviai, turi būti vertinama, ar tokie aplinkybių nesutapimai suponuoja Draudimo įstatymo 96 straipsnio 7 dalyje numatytą pagrindą atleisti draudiką nuo draudimo išmokos mokėjimo, taip pat ar draudikas dėjo reikiamas pastangas įvykiui ištirti. 

Nagrinėjamu atveju atsakovės pateikti rašytiniai įrodymai, taip pat teismo ekspertizės išvada patvirtina, jog eismo įvykis įvyko kitomis, nei eismo įvykio dalyvių nurodytomis aplinkybėmis; šių aplinkybių skirtumai yra esminiai ir jie suponuoja pagrindą laikyti, jog transporto priemonė VW Passat CC Sport, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo apgadinta ne eismo įvykio dalyvių deklaruojamo eismo įvykio metu, o eismo įvykio dalyvių deklaruojamas eismo įvykis nesukėlė tų turtinių pasekmių, kurių kompensavimui reikalaujama draudimo išmokos.

Eismo įvykio dalyvis V. V. anketoje draudikui nurodė, kad automobilį Renault Laguna pirko prieš 5 dienas iki eismo įvykio iš toje pačioje seniūnijoje gyvenančios nepažįstamos moters techniškai tvarkingą ir eksploatavo jį kiekvieną dieną (e.b.l. 172-174, tomas 2). Tačiau įvykio aplinkybių 2019 m. birželio 6 d. protokolas patvirtina, jog buvusi automobilio Renault Laguna savininkė I. P. automobilį pardavė už 230,00 EUR techniškai netvarkingą, nevažiuojantį, pardavimo dieną automobilio nebuvo įmanoma užvesti, automobilis buvo atitemptas iki pirkėjo namų (e.b.l. 12, tomas 3). Automobilio Renault Laguna pirkimo – pardavimo sutartis sudaryta 2019 m. balandžio 26 d., valstybės įmonėje „Regitra“ įregistruota 2019 m. gegužės 3 d. (e.b.l. 14; 15, tomas 3). Atsakovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ pateikti rašytiniai įrodymai – atsakovės užsakymu pateikta uždarosios akcinės bendrovės „Impulsana“ 2019 m. liepos 4 d. eksperto išvada patvirtina, jog pagal sugadinimų pobūdį darytina išvada, kad automobilio VW pažeidimai susidarė dėl dviejų kontaktų: dėl intensyvaus deformuojančio poveikio, veikusio jo priekinę kairę dalį kryptimi daugiau iš priekio, ir dėl nestipraus slystančio kontakto, veikusio užpakalines kairės pusės dureles ir užpakalinį kairį sparną ties jų sandūra. Skaičiuojamoji parametro EES reikšmė automobiliui VW dėl pirminio susidūrimo (EES21S ??18,67 km/h, 4 pav. pažymėta juoda rodykle) yra 1,5 ÷ 2 kartus mažesnė, nei įvertinta pagal [2] informacijos šaltinį (EES21??30 ÷ 35 km/h). Tai reiškia, kad energija, sueikvota automobilio VW priekinės dalies deformacijoms, yra beveik 4 kartus didesnė, nei deformacijos energija dėl susidūrimo su automobiliu Renault. Todėl teigtina, kad iki susidūrimo su automobiliu Renault automobilis VW turėjo esminius jo priekinės dalies pažeidimus, kurie energetiniu požiūriu buvo ne mažesni, nei sugadinimai, kuriuos jis patyrė dėl susidūrimo su automobiliu Renault (e.b.l. 15-30, tomas 2). Lietuvos teismo ekspertizės centro 2020 m. balandžio 24 d. ekspertizės aktas Nr. 11-108(20) nepaneigia atsakovės užsakymu atlikto ekspertinio tyrimo išvadų, o tik papildomai patvirtina, jog automobilio VW Passat CC Sport, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – VW), apgadinimai jau egzistavo iki eismo įvykio. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2020 m. balandžio 24 d. ekspertizės akte Nr. 11-108(20) pateikta kategoriška išvada, kad automobilio VW CC Sport, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priekinės dalies kairiojo krašto sugadinimai negalėjo būti padaryti susidūrus su automobiliu Renault Laguna, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Renault) eismo įvykio, deklaruoto (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)  val. kelyje (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)  kilometre, metu (el. bylos priedas, b.l. 41-49). Minėto ekspertizės akto tiriamojoje dalyje nurodyta, jog esant eismo įvykio dalyvių nurodytose automobilių padėtyse po eismo įvykio, automobilis VW priekinio bamperio kairiuoju kraštu turėjo atsitrenkti į automobilio Renault priekinį dešinį ratą, tačiau VE priekinio bamperio likusios plastikinės apdailos atsitrenkimo pėdsakų į rato šoninį paviršių nėra. Deformacijos plokštuma ant automobilio VW variklio gaubto kairės pusės priekinės dalies ir priekinio kairiojo sparno priekinės dalies, sprendžiant pagal automobilių padėtis ir sugadinimo aukštį, turėjo susiformuoti kontakto su automobilio Renault priekinio dešinio plastikinio sparno šonine dalimi, automobilio VW priekinio bamperio kairei pusei įlindus į automobilio Renault priekinio dešinio rato arkos vidų, tačiau automobilio VW variklio gaubto priekinė briauna kairiau vidurio nėra deformuota, o deformacijos plokštuma susidarė aukščiau jos kontakto su kietą plokščią horizontalų paviršių turinčiu objektu, kurio apatinis kraštas buvo virš variklio gaubto priekinės briaunos, kuri palindo po šio objekto apatiniu kraštu. Automobilio Renault priekinio plastikinio sparno šonas, sparno vidinė arka, variklio gaubto kraštas pagal savo standumą ir konstrukcinius ypatumus negalėjo visumoje sudaryti kieto plokščio horizontalų paviršių turinčio objekto, kris galėtų deformuoti automobilio VW CC variklio gaubto kraštą ir sparną ir po kuriuo galėtų palįsti ir nesideformuoti variklio gaubto priekinė briauna. Ekspertizės akto tiriamojoje dalyje taip pat nurodyti požymiai, sudarantys pagrindą išvadai, jog esminiai automobilio VW sugadinimai, nemažesnis nei deklaruoti eismo įvykio deklaracijoje, buvo padaryti ankstesnio eismo įvykio metu: pėdsakai ant automobilio VW galinių kairės pusės durų ir galinio kairiojo sparno priekinės dalies yra padaryti skirtingomis kryptimis; dalis pėdsakų padaryti vienas ant kito. Šių požymių pagrindu ekspertizės akte padaryta kategoriška išvada, jog vieno eismo įvykio metu negalėjo susidaryti tokio pobūdžio pėdsakai ant automobilio VW kairės pusės durų ir galinio sparno.

Įvykus eismo įvykiui, kuris gali būti pripažintas draudžiamuoju, draudėjui, naudos gavėjui ir (ar) nukentėjusiam trečiajam asmeniui atsiranda pareiga pateikti draudikui visus turimus dokumentus ir informaciją apie draudžiamojo įvykio aplinkybes ir pasekmes, būtinus nustatant draudimo išmokos dydį, o draudikas turi pareigą tirti aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti, dėdamas reikiamas pastangas, turi teisę gauti informaciją apie įvykio aplinkybes ir padarinius iš bet kurio asmens (Draudimo įstatymo 96 straipsnio 1, 2, 4 dalys). Draudėjo, naudos gavėjo ir (ar) nukentėjusio trečiojo asmens pateikta draudikui neteisinga, klaidinanti informacija apie įvykio aplinkybes gali lemti draudiko, šiam ištyrus visą prieinamą informaciją ir aplinkybes, išvadą dėl pareigos mokėti draudimo išmoką nebuvimo. Nagrinėjamu atveju matyti, jog eismo įvykio dalyviai pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie eismo įvykį, kurie turėjo esminę reikšmę priežastiniai ryšiui tarp automobilio VW sugadinimų ir eismo įvykio pagrįsti. Iš aukščiau nurodytų rašytinių įrodymų ir teismo ekspertizės išvados matyti, jog ieškovo deklaruojami automobilio VW sugadinimai padaryti ne vieno eismo įvykio metu. Iki eismo įvykio buvę automobilio VW sugadinimai bei jų atsiradimo aplinkybės ieškovo nebuvo deklaruoti ir atkleisti draudikui. Kitas eismo įvykio dalyvis – Renault vairuotojas pateikė draudikui tikrovės neatitinkančią informaciją, jog automobilis Renault buvo nupirktas prieš 5 dienas iki eismo įvykio techniškai tvarkingas ir eksploatuojamas kiekvieną dieną. Dėl tokio nesąžiningo eismo įvykio dalyvių elgesio draudikas prarado galimybę nustatyti, kieno neteisėti veiksmai lėmė atsiradusią žalą, o nenustačius priežastinio ryšio, neteisėtų veiksmų apimties ir priežasties, negalima teigti, kad atsakovės draudėjui trečiajam asmeniui V. V. kyla civilinė atsakomybė.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. gruodžio 22 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-701/2016, išaiškino, kad teisme nagrinėjant ginčą dėl draudimo išmokos priteisimo, įrodinėti turinčias reikšmės byloje aplinkybes yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Nagrinėjamu atveju ieškovas nepaneigė nei atsakovo užsakymu atlikto ekspertinio tyrimo, nei teismo ekspertizės akte nurodytų išvadų, jog automobilio VW sugadinimai buvo padaryti ne ginčo eismo įvykio metu ir eismo įvykio dalyvių nurodytomis aplinkybėmis, o egzistavo dar iki eismo įvykio. Taip pat liko neišaiškintos aplinkybės, kaip techniškai netvarkingas ir nevažiuojantis automobilis Renault atsidūrė eismo įvykio vietoje (duomenų, patvirtinančių minėto automobilio galimybes dalyvauti eisme, šio automobilio remontą iki eismo įvykio ir pan.). taip pat atkreiptinas dėmesys, jog automobilio Renault valdytojų civilinės atsakomybės draudimo sutartis sudaryta likus tik dviem dienoms iki deklaruoto eismo įvykio.

Tai, kad automobilis galėjo būti apgadintas dar iki eismo įvykio, o tokio apgadinimo aplinkybės nedeklaruotos, patvirtina ir kiti byloje esantys netiesioginiai rašytiniai įrodymai apie nesąžiningą ir neteisėtą ieškovo elgesį iki eismo įvykio. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. gegužės 16 d. baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-859-834/2019 pripažino V. M. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811. Teismas nustatė, kad ieškovas (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (1,94 promilės) vairavo transporto priemonę VW Passat CC Sport, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Baudžiamuoju įsakymu ieškovui buvo paskirta 50 MGL (2500 EUR) bauda bei transporto priemonės VW Passat CC Sport, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas (e.b.l. 6, tomas 1). Transporto priemonės VW Passat CC Sport, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), laikinas nuosavybės teisių apribojimas V. M. buvo paskirtas 2019 m. balandžio 9 d. Tokie raštiniai įrodymai liudija, jog ieškovas iki eismo įvykio vairavo transporto priemonę VW Passat CC Sport, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kas savaime sąlygoja didesnę eismo įvykio riziką bei transporto valdytojo interesą nuslėpti žalingas tokio elgesio pasekmes. Tai, jog automobilis VW Passat CC Sport, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo konfiskuotas iš ieškovo, taip pat jog konfiskacijos grėsmė ieškovui buvo žinoma iki eismo įvykio, paaiškina ieškovo interesą neišsaugoti minėto turto ir sukurti prielaidas dėl šios priežasties kilusius nuostolius iš dalies kompensuoti, siekiant gauti draudimo išmoką.

Dėl išdėstytų aplinkybių nėra pagrindo ginčo įvykį pripažinti draudžiamuoju bei konstatuoti atsakovo pareigą mokėti draudimo išmoką, todėl ieškinys atmetamas.

Atsakovės argumentai, jog ieškovas neturi reikalavimo teisės į draudimo išmoką nepagrįsti, tačiau ši aplinkybė neturi įtakos bylai, nes ieškinys atmetamas, nesant pagrindo eismo įvykį pripažinti draudžiamuoju. Tačiau pažymėtina, jog ieškovo deklaruojamas eismo įvykis įvyko iki sprendimo konfiskuoti iš ieškovo transporto priemonę VW priėmimo, t. y. transporto priemonei esant ieškovo nuosavybe, todėl reikalavimo teisė į draudimo išmoką, jeigu tokia būtų konstatuota, priklausytų ieškovui.

Atmetus ieškinį, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, o atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro teismo ekspertizės išlaidos, priteisiamos iš ieškovo atsakovei; procesinių dokumentų įteikimo išlaidos priteisiamos iš ieškovo valstybei (CPK 92 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 264 str., 265 str., 268 str., 270 str. teismas

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo V. M. atsakovei akcinei draudimo bendrovei „Gjensidige“ 1028,74 EUR (vieną tūkstantį dvidešimt aštuonis eurus, septyniasdešimt keturis euro centus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo V. M. valstybei 42,20 EUR (keturiasdešimt du eurus, dvidešimt euro centų) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                          Lidija Valentukonytė