Civilinė byla Nr. 2S-1434-340/09
Procesinio sprendimo kategorija: 113.6.1.1; 122.4
(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2009 m. gruodžio 21 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
kolegijos pirmininkės ir pranešėjos T. Žukauskienės,
kolegijos teisėjų N. Švedienės, A. Auruškevičiaus,
kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens F. M. (F. M.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 7 d. nutarties, kuria sustabdyta civilinė byla pagal ieškovo H. M. (H. M.) ieškinį atsakovui Vilniaus apskrities viršininko administracijai, tretiesiems asmenims F. M. (F. M.), T. M. (T. M.) dėl įpareigojimo sudaryti žemės sklypo dalies pirkimo – pardavimo sutartį.
Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,
n u s t a t ė :
ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas įpareigoti Vilniaus apskrities viršininko administracijos žemėtvarkos skyrių sudaryti su ieškovu 1/6 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalies pirkimo – pardavimo sutartį.
Bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad ieškovas H. M. mirė. Ieškovo atstovas pateikė prašymą sustabdyti bylos nagrinėjimą iki paaiškės ieškovo teisių perėmėjai.
Vilniaus r. apylinkės teismas 2009-08-07 nutartimi sustabdė civilinę bylą Nr. 2-2033-494/2009 pagal ieškovo H. M. ieškinį atsakovui Vilniaus apskrities viršininko administracijai, tretiesiems asmenims F. M., T. M. dėl įpareigojimo sudaryti žemės sklypo dalies pirkimo – pardavimo sutartį iki paaiškės ieškovo H. M. teisių perėmėjai. Teismas konstatavo, jog CPK 163 str. 1 p. nustato, jog teismas privalo sustabdyti bylą kai miršta fizinis asmuo, kuris buvo bylos šalis, jeigu atsižvelgiant į ginčo teisinius santykius yra leidžiamas teisių perėmimas. Byloje pateiktas (duomenys neskelbtini) mirties įrašas Nr. 533023 patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) mirė H. M.. Atsižvelgęs į pareiškimo pagrindą ir dalyką, teismas bylą sustabdė iki paaiškės ieškovo H. M. teisių perėmėjai.
Atskiruoju skundu tretysis asmuo F. M. prašo panaikinti Vilniaus r. apylinkės teismo 2009-08-07 nutartį, bylą nutraukti. Apelianto nuomone, nutartis nepagrįsta ir neteisinga. Nurodo, jog teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) mirė ieškovas, dėl to pasibaigė ir jo suteikti įgaliojimai atstovui atstovauti teisme, todėl laiko, kad teismas neturėjo pagrindo tenkinti atstovo, kurio įgaliojimai pasibaigę, prašymo. Apelianto vertinimu, teismas neatsižvelgė, kad mirus ieškovui, jam asmeniškai duoto sutikimo privatizuoti žemės sklypą perėmimas negalimas, kadangi taikos sutartyje apelianto duotas broliui (mirusiajam ieškovui H. M.) sutikimas privatizuoti žemės sklypą priklauso asmeniškai brolio asmeniui ir kaip jo asmeninė teisė negali būti perimtas kitų asmenų.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą tretysis asmuo T. M. prašo atskirąjį skundą atmesti, Vilniaus r. apylinkės teismo 2009-08-07 nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, jog atsižvelgiant į ginčo teisinio santykio pobūdį, tai nėra išimtinai su ieškovo asmeniu susijusi teisė, ginčas kilęs tik dėl žemės sklypo dalies dydžio, reikalingo turimai gyvenamojo namo daliai eksploatuoti.
Nustatytu terminu daugiau atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.
Atskirasis skundas atmetamas.
Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylos sustabdymo klausimą teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, išaiškino ir pritaikė šį klausimą reglamentuojančias civilinio proceso normas.
Civilinės bylos sustabdymas – tai laikinas procesinių veiksmų, kuriais siekiama bylą išspręsti iš esmės, atlikimo sustabdymas neapibrėžtam terminui dėl aplinkybių, kurios nepriklauso nuo byloje dalyvaujančių asmenų ar teismo valios. CPK pagal bylos sustabdymo pagrindus išskiria dvi bylos sustabdymo rūšis: privalomąjį bylos sustabdymą (CPK 163 str.) ir fakultatyvųjį bylos sustabdymą (CPK 164 str.). Esminis skirtumas tarp privalomojo ir fakultatyviojo bylos sustabdymo tas, kad, esant bent vienam privalomojo sustabdymo pagrindui, teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą, o fakultatyvus bylos sustabdymas priklauso teismo diskrecijai, nes CPK 164 str. ne įpareigoja, o suteikia teismui teisę sustabdyti bylą. Byla gali būti sustabdoma tiek paties teismo, tiek ir dalyvaujančių byloje asmenų iniciatyva. Gavęs į bylą mirties liudijimą pirmosios instancijos teismas privalėjo spręsti klausimą dėl bylos sustabdymo. Atsižvelgiant į išdėstytą, į tai, kad teismas privalo sustabdyti bylą, kai miršta fizinis asmuo, jeigu atsižvelgiant į ginčo teisinius santykius yra leidžiamas teisių perėmimas (CPK 163 str. 1 d.), kolegija atmeta apelianto argumentą, jog teismas neturėjo pagrindo tenkinti atstovo, kurio įgaliojimai pasibaigę, prašymo. Šiuo atveju tai, kad atstovo įgaliojimai yra pasibaigę, mirus atstovaujamajam, neturi įtakos sprendžiant klausimą dėl privalomojo bylos stabdymo, be to, H. M. mirties liudijimą į bylą pateikė ir pats apeliantas (b.l. 68), todėl šis klausimas bet kokiu atveju privalėjo būti išspręstas, nepriklausomai nuo to, kas pateikė į bylą mirties liudijimą.
Kolegija nesutinka su apelianto argumentais dėl to, jog byloje negalimas teisių perėmimas, kadangi taikos sutartyje apelianto duotas broliui (mirusiajam ieškovui H. M.) sutikimas privatizuoti žemės sklypą priklauso asmeniškai brolio asmeniui ir kaip jo asmeninė teisė negali būti perimtas kitų asmenų. Apeliantas klaidingai šią turtinę teisę laiko nepaveldima asmenine teise. CK 5.1 str. 2 d. nurodyta, jog paveldimi materialūs dalykai (nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai) ir nematerialūs dalykai (vertybiniai popieriai, patentai, prekių ženklai ir kt.), palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės, įstatymų numatytais atvejais intelektinė nuosavybė (autorių turtinės teisės į literatūros, mokslo ir meno kūrinius, gretutinės turtinės teisės bei teisės į pramoninę nuosavybę) ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės bei pareigos. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Vilniaus r. apylinkės teismas 2007-10-07 nutartimi patvirtino taikos sutartį, kurios 7 a punktu ieškovai (F. M. ir T. M. (nagrinėjamoje byloje tretieji asmenys)) įsipareigojo ateityje nepretenduoti į atsakovo H. M. (nagrinėjamojo byloje mirusiojo ieškovo) privatizuojamą žemės sklypo dalį pagal paveldėjimo pagal įstatymą liudijimą, 2005-10-27 išduotą Vilniaus r. 6-me notarų biure. Šis įsipareigojimas yra susijęs su turtu – privatizuojama žemės sklypo dalimi, bet ne su asmeniu, kaip teigia apeliantas, ir kaip turtinė teisė gali būti paveldimas.
Esant tokioms aplinkybėms, pripažįstama, kad atskirajame skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Todėl atskirasis skundas atmetamas, paliekant Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009-08-07 nutartį nepakeistą (CPK 337 str. 1 p.).
Iš apelianto (trečiojo asmens) F. M. valstybės naudai priteistinos procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos – 12,75 Lt (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 329, 331, 336, 337, 339 str., kolegija
n u t a r ė :
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš trečiojo asmens F. M. 12,75 Lt (dvylika litų, 75 centus) pašto išlaidų apeliacinės instancijos teisme valstybės biudžetui
Kolegijos pirmininkė T. Žukauskienė
Teisėjai N. Švedienė
A. Auruškevičius