Civilinė byla Nr. e2-746-752/2021

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-18304-2020-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.1; 2.4.2.3; 3.2.3.2; 3.2.6.1. (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. kovo 18 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Vida Agurkienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų S. K. ir O. S. ieškinį atsakovei Valstybės įmonei „Turto bankas“ dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe.

Teismas

nustatė:

I.                      Ieškovų reikalavimai ir argumentai

1.  Ieškovai S. K. ir O. S. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydami pripažinti, kad D. S., mirusi (duomenys neskelbtini) butą su rūsiu, esantį Kaune, (duomenys neskelbtini), įgytą santuokos metu su A. S., įgijo asmeninės nuosavybės teise. 

2. Ieškovai ieškinyje nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jų motina D. S., kuri testamentu savo turtą paliko ieškovams. D. S. (duomenys neskelbtini) buvo sudariusi santuoką su A. S., duomenų apie ištuoką nėra. Tačiau ieškovams dar būnant mažiems, tėvai faktiškai išsiskyrė ir A. S. su šeima negyveno, nebendravo, apie jį jokių duomenų ieškovai neturėjo. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų  2020 m. vasario 28 d. sprendimu A. S. pripažintas nežinia kur esančiu.  D. S. 1992 m. balandžio 29 d. įsigijo butą, esantį Kaune, (duomenys neskelbtini). Butas buvo įgytas būnant santuokoje, tačiau faktiškai D. S. su A. S. dar iki buto privatizavimo dvidešimt penkerius metus negyveno ir nevedė bendro ūkio. Minėtą butą D. S. įgijo viena, už savo asmenines lėšas, viena juo rūpinosi ir viena privatizavo, todėl prašo butą pripažinti mirusios motinos D. S. asmenine nuosavybe.

3. Ieškovų atstovė pateikė į bylą prašymą dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka, kuriame nurodė, kad pageidauja, jog byla būtų nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

II.                      Atsakovės argumentai

4.  Atsakovė atsiliepime į ieškinį prašė teismo priimti sprendimą pagal byloje esančius įrodymus. Nurodė, kad argumentų ar įrodymų, jog ieškinys negali būti tenkinamas neturi, nurodyto turto nėra perėmusi.

5.   Atsakovė pateikė į bylą nuomonę dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka, kur nurodė, kad ji neprieštarauja, jog byla būtų nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

6.  Teismas, vadovaudamasis CPK 235 straipsnio 6 dalimi, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ paskelbė karantiną laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 7 d. iki 2021 m. kovo 31 d., į Teisėjų tarybos 2020 m. gruodžio 8 d. rekomendacijas dėl teismų darbo organizavimo, į Kauno apylinkės teismo pirmininko 2020 m. spalio 28 d. įsakymą Nr. V-223 (suvestinė redakcija nuo 2020 m. gruodžio 9 d.) „Dėl teismo darbuotojų darbo organizavimo ir asmenų aptarnavimo organizavimo tvarkos Kauno apylinkės teisme“, nusprendė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

Teismas

konstatuoja:

III.                      Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

  Ieškinys tenkinamas visiškai.

7. Byloje sprendžiamas klausimas dėl nekilnojamojo turto pripažinimo asmenine nuosavybe.

8.  Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė ieškovų motina D. S., gimusi (duomenys neskelbtini) (2019 m. gegužės 23 d. Gyventojų registro išrašas, medicininis mirties liudijimas Nr. 19-10633666). D. S. testamentu, patvirtintu 2012 m. rugsėjo 10 d. Kauno m. 15-ojo notarų biuro notarės, reg. Nr. 2-2311, butą su rūsiu, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, po ½ dalį paliko ieškovams (Kauno m. 15-ojo notarų biuro notarės 2019 m. birželio 6 d. liudijimas reg. Nr. 1-1593). D. S. palikimą priėmė testamentiniai įpėdiniai – ieškovai O. S. ir S. K. (Kauno m. 15-ojo notarų biuro notarės 2019 m. birželio 6 d. liudijimas reg. Nr. 1-1598). D. P., gimusi (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su A. S., gimusiu (duomenys neskelbtini) (2012 m. balandžio 24 d. išduotas Kauno miesto savivaldybės Civilinės metrikacijos biuro santuokos liudijimas (įrašo Nr. 2076); 2019 m. gegužės 23 d. Gyventojų registro išrašas). Duomenų apie D. S. ir A. S. ištuoką nėra. Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 28 d. sprendimu A. S., gim. (duomenys neskelbtini), kurio paskutinė gyvenamoji žinoma vieta buvo Kaune, (duomenys neskelbtini), pripažintas nežinia kur esančiu (Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 28 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2YT-2718-1085/2020). D. S. vardu buvo registruotas turtas – butas, esantis Kaune, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašas). Butas 1967 m. birželio 13 d. orderiu Nr. 429 buvo suteiktas D. S. (Kauno miesto Lenino rajono darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto orderis Nr. 429). 1992 m. balandžio 29 d. D. S. įsigijo (privatizavo) butą Kaune, (duomenys neskelbtini), sumokėdama 1 756 rublių (1992 m. balandžio 29 d. sutartis, 1992 m. balandžio 28 d. mokėjimo kvitas). D. S. bute gyveno viena, jos sutuoktinis minėtame bute negyveno, mokesčių nemokėjo (namų knyga buto adresu Kaunas, (duomenys neskelbtini); buto, esančio Kaunas, (duomenys neskelbtini), techninės apskaitos byla). Duomenų apie A. S. nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje nėra (2019 m. birželio 6 d. Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos išrašas; 2020 m. vasario 28 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2YT-2718-1085/2020).

9.  Butas, esantis Kaune, (duomenys neskelbtini), buvo įgytas iki įsigaliojant Lietuvos Respublikos civiliniam kodeksui (toliau – CK, 2001 m. liepos 1 d.), todėl byloje aktualus taikytinos teisės klausimas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad CK trečiosios knygos IV skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus, todėl sprendžiant ieškovės pareikštą ieškinį turi būti vadovaujamasi CK nuostatomis.

10. Įstatymas įtvirtina įstatyminį sutuoktinių turto teisinį režimą, kuris grindžiamas bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, t. y. turtas, sutuoktinių įgytas gyvenant santuokoje, laikomas bendrąja jungtine nuosavybe, nepaisant to, vieno sutuoktinio ar abiejų vardu jis įgytas, kol nėra įrodyta priešingai (CK 3.82 straipsnis, 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 2 dalis). Bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija remiasi sutuoktinių santykių pobūdžiu: bendru gyvenimu, tarpusavio pasitikėjimu, neformaliais ryšiais, bendru reikalų tvarkymu, nesavanaudiškumu, bendrais poreikiais bei interesais ir pan. Ši prezumpcija įtvirtinta siekiant teisinio apibrėžtumo dėl turto teisinio režimo.

11. Po santuokos sudarymo įgytas turtas laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, išskyrus tuos atvejus, kai jis atitinka CK 3.89 straipsnyje įvardytus kriterijus, lemiančius turto priskyrimą prie asmeninės nuosavybės. Santuokoje sutuoktinio įgytas turtas už asmeninės nuosavybės teise priklausančias lėšas gali būti pripažįstamas asmenine jo nuosavybe tik tuo atveju, jei buvo įvykdyta CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodyta sąlyga – aiškiai išreikšta valia įgyti turtą būtent asmenine nuosavybe. Net ir už asmenines lėšas santuokos metu įgytas turtas pripažįstamas asmenine sutuoktinio nuosavybe ne visada, o tik tais atvejais, kai leistinomis priemonėmis įrodoma, kad to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įsigyti turtą asmenine, o ne bendrąja nuosavybe. Sprendžiant klausimą dėl to, ar sutuoktinio valia įgyti turtą asmenine nuosavybe buvo aiškiai išreikšta, būtina įvertinti, koks atitinkamos valios išreiškimo būdas buvo pripažįstamas pakankamu (aiškiu) sudarant turto įgijimo sandorį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad taikydami naujojo CK normas iki jo įsigaliojimo atsiradusiems teisiniams santykiams, teismai turi nepažeisti bendrųjų civilinių teisinių santykių principų, tarp jų – teisinio apibrėžtumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos. Sprendžiant, ar iki CK įsigaliojimo įgytas turtas atitinka CK 3.89 straipsnyje nustatytus turto pripažinimo asmenine sutuoktinių nuosavybe kriterijus ir sąlygas, būtina atsižvelgti į faktinio turto įgijimo metu buvusią teismų praktiką. Taigi, vertinant, ar ginčo turtas atitinka CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytą sąlygą, kad įgyjant turtą turi būti aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmenine nuosavybe, būtina įvertinti, koks atitinkamos valios išreiškimo būdas buvo pripažįstamas pakankamu (aiškiu) sudarant turto įgijimo sandorį. 1969 m. Santuokos ir šeimos kodekse (toliau – SŠK) 22 straipsnio 1 dalyje, palyginus su dabartiniu reglamentavimu, buvo nustatytas mažiau detalus turto pripažinimo asmenine sutuoktinio nuosavybe reglamentavimas – įstatymų leidėjas tiesiog nurodė, kad turtas, priklausęs sutuoktiniams iki santuokos sudarymo, taip pat jų gautas santuokos metu kaip dovana arba paveldėtas, yra kiekvieno iš jų nuosavybė. Faktiškai, sudarant turto perleidimo sandorius, taip pat teismų praktikoje buvo pripažįstama, kad turto įgijimo iš asmeninių vieno iš sutuoktinio lėšų ir jo vardu pakanka konstatuoti, kad toks turtas yra asmeninė, o ne bendroji jungtinė nuosavybė; turto perleidimo sandoryje specialios nuorodos, kad turtas įgyjamas asmenine nuosavybe, nebuvo reikalaujama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2011).

12. Ieškovai byloje pateikė įrodymus, kad butas nuo 1967 m. birželio 13 d. buvo paskirtas D. S.. 1992 m. balandžio 29 d. su D. S. buvo sudaryta Pirkimo–pardavimo sutartis pagal Lietuvos Respublikos 1991 m. gegužės 28 d. įstatymą Nr. I-1374. Byloje nėra duomenų, kad A. S. gyveno minėtame bute, siekė jį įgyti ar dalyvavo jo privatizavimo procese.

13. Kiekvienu atveju turto priklausymo asmeninės nuosavybės teise vienam iš sutuoktinių faktas turi būti įrodinėjimas, paneigiant bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-579/2002, Nr.3K-3-343/2006, Nr. 3K-3-280/2008, kt.). Minėta prezumpcija gali būti paneigta leistinais įrodymais, o faktas, jog tam tikras turtas priklauso asmeninei vieno sutuoktinio nuosavybei, gali būti įrodytas tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-538/2006, Nr. 3K-3-490/2007, Nr. 3K-3-280/2008, kt.). Ieškovai, būdami (duomenys neskelbtini) mirusios D. S. įstatyminiais pirmos eilės įpėdiniais, siekia paneigti minėtą prezumpciją.

14. Atsižvelgiant į nurodytas ir nustatytas aplinkybes bei pateiktus įrodymus, teismas sprendžia, kad byloje pateikta pakankamai įrodymų įstatyminės prezumpcijos dėl D. S. ir A. S. bendrosios jungtinės nuosavybės paneigimo.

15. Teismas, įvertinęs pateiktus įrodymus, pripažįsta, jog yra teisinis pagrindas tenkinti ieškinį ir pripažinti, kad ieškovų motina D. S., mirusi (duomenys neskelbtini) butą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Kaune, (duomenys neskelbtini), įgijo asmeninės nuosavybės teise, todėl iki D. S. mirties (duomenys neskelbtini) jis buvo jos asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis, 3.89 straipsnio 2 dalis, CPK 3 straipsnio 1, 7 dalys, 177, 178, 185 straipsniai).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285?286 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Pripažinti, kad D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini) santuokos metu įgytą butą, unikalus (duomenys neskelbtini), esantį Kaune, (duomenys neskelbtini), Kaune, įgijo asmeninės nuosavybės teise ir iki mirties butas buvo jos asmeninė nuosavybė.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja                                                                    Vida Agurkienė