Civilinė byla Nr. 3K-3-171/2010
Procesinio sprendimo
kategorijos: 32.5.1; 32.5.2
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS
VARDU
2010
m. balandžio 13 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dangutės Ambrasienės,
Sigito Gurevičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Grabinsko
(pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka teismo
posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Nordea Bank Finland Plc kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos
teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 10 d.
nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo Nordea Bank Finland
Plc prašymą dėl priverstinio skolos išieškojimo, dalyvaujant suinteresuotiems
asmenims BUAB „Neto“, N. P., I. P. (I. P.).
Teisėjų
kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Šioje byloje yra kilęs ginčas dėl
įkeisto žemės sklypo priklausinio – pastato įkeitimo tuo atveju, kai apie tai
nenurodyta hipotekos lakšte (CK 4.171 straipsnis).
2009 m. rugsėjo 11 d. kreditorius Nordea
Bank Finland Plc prašė Hipotekos skyriaus prie Klaipėdos miesto apylinkės
teismo pradėti priverstinį BUAB „Neto“ skolos išieškojimą ir areštuoti įkeistą N. P. ir I. P. nekilnojamąjį turtą –
0,0465 ha žemės sklypą su gyvenamuoju namu (duomenys
neskelbtini).
Byloje nustatyta, kad 2007 m.
balandžio 25 d. banko ir UAB „Neto“ ilgalaikio kredito sutartimi suteikto 10
517 464 Lt kredito grąžinimui užtikrinti šalys sudarė sutartinę hipoteką: 2007 m.
spalio 12 d. hipotekos lakštu kredito gavėjas UAB „Neto“ įkeitė nuosavybės
teise priklausantį 0,0465 ha žemės sklypą(duomenys
neskelbtini), ir hipoteką įregistravo hipotekos registre (šio kredito
grąžinimui užtikrinti buvo įkeistas ir kitas UAB „Neto“ nekilnojamasis turtas).
Šiame žemės sklype individualus gyvenamasis namas (baigtumas 62 proc.)
įregistruotas nuosavybės teise skolininkei UAB „Neto“ Nekilnojamojo turto
registre 2008 m. balandžio 8 d. Kredito gavėjas UAB „Neto“ 2008 m. balandžio 10
d. pirkimo-pardavimo sutartimi žemės sklypą ir individualų gyvenamąjį namą(duomenys neskelbtini), pardavė
suinteresuotiems asmenims N. P. ir I. P.,
bankui sutinkant, tačiau su sąlyga, kad ne mažiau kaip 429 946 Lt bus pervesta
į UAB „Neto“ sąskaitą. Skolininkas UAB „Neto“ neįvykdė savo prievolės bankui – nepervedė
pagal 2008 m. balandžio 10 d. pirkimo-pardavimo sutartį už parduotą
nekilnojamąjį turtą gautos sumos dalies – 18 432,44 Lt. Klaipėdos
apygardos teismas 2008 m. gruodžio 23 d. nutartimi iškėlė UAB „Neto“ bankroto
bylą. 2009 m. liepos 28 d. buvo pakeistas hipotekos lakštas, nurodant įkeisto
žemės sklypo savininkus – N. P. ir I. P..
II.
Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė
Hipotekos skyrius prie Klaipėdos
miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 14 d. nutartimi kreditoriaus prašymą
tenkino ir areštavo įkeisto turto savininkams N. P. ir I. P. nuosavybės teise priklausantį ir kreditoriui įkeistą
turtą – 0,0465 ha ploto žemės sklypą(duomenys
neskelbtini), įspėjo skolininką BUAB „Neto“ ir įkeisto daikto savininkus,
kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos įkeistas
daiktas bus parduotas iš varžytynių, pavedė įkeisto daikto savininkams jį
saugoti ir uždraudė perleisti šį daiktą kitiems asmenims, taip pat įkeisti,
išnuomoti ar kitokiomis teisėmis apsunkinti, parduoti ar naikinti daiktus,
kurie yra įkeisto daikto priklausiniai, reikalauti padalyti šį daiktą ar
atskirti priklausinius nuo šio daikto.
Teismas konstatavo, kad skolininkė
neįvykdė savo įsipareigojimų per hipotekos lakšte nustatytą terminą, todėl
įkeistas daiktas areštuotinas (CK 4.192 straipsnio 1 dalis).
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių
bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. gruodžio 10 d. nutartimi paliko
nepakeistą Hipotekos skyriaus prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo
2009 m. rugsėjo 14 d. nutartį.
Teismas nurodė, kad hipotekos
teisėjas įstatymu neįpareigotas bylose dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių
santykių aiškintis ir spręsti įkeitimo sutarties šalių ginčų, todėl tinkamas
prievolės kreditoriui įvykdymas pagal pirkimo-pardavimo sutartį nėra šios bylos
nagrinėjimo dalykas, nes tokie ginčai spręstini CPK nustatyta ieškinio teisenos
tvarka. Remdamasis CK 4.171 straipsnio 2, 12 dalimis teismas konstatavo, kad sutartinės hipotekos
atveju šalys gali laisvai spręsti dėl žemės sklypo ir jo priklausinių–statinių
įkeitimo. 0,0465 ha žemės sklypo(duomenys
neskelbtini), hipoteka įregistruota sutartinės hipotekos pagrindu, šalys
susitarė įkeisti tik žemės sklypą, duomenų apie žemės sklypo priklausinių
įkeitimą nenurodyta (CK 4.175 straipsnio 1 dalis, 4.185, 4.187 straipsniai, CPK 558 straipsnis). 2007
m. balandžio 25 d. ilgalaikio kredito sutarties 7.4 punktu kredito gavėjas BUAB
„Neto“ įsipareigojo ne vėliau kaip per 45 dienas nuo atitinkamų nekilnojamojo
turto objektų pirmos teisinės registracijos, tačiau ne vėliau kaip iki
2009 m. kovo 25 d., įkeisti bankui visus ir bet kokius
nekilnojamojo turto objektus, atidalytus, pastatytus ir (ar) kitaip sukurtus
įgyvendinant projektą ar su juo susijusius. Šis įsipareigojimas laikomas
įvykdytu, kai hipotekos lakštas, įregistruotas Hipotekos registre įstatymų
nustatyta tvarka, yra gaunamas banke. Pareiškėjas suvokė, kad sukurtiems
nekilnojamojo turto objektams–pastatams turės būti registruojama nauja hipoteka
ar atitinkamai keičiamas jau registruotos hipotekos lakštas. Teismo teigimu, hipotekos
objektu gali būti tik atskiri viešajame registre registruojami nekilnojamieji
daiktai, o ginčo objektas – naujai pastatytas gyvenamasis namas – Nekilnojamojo
turto registre įregistruotas tik 2008 m. balandžio 8 d., todėl šiam pastatui
hipoteka galėjo būti įregistruota tik po statinio įregistravimo Nekilnojamojo
turto registre. Nors 2009 m. liepos 28 d. buvo pakeistas hipotekos lakštas,
tačiau juo pakeisti tik įkeičiamo daikto – žemės sklypo savininkai, bet ne
įkeičiami daiktai. Taigi akivaizdu, kad 2007 m. spalio 12 d. hipotekos lakštas
negalėjo apimti ir individualaus gyvenamojo namo, todėl priverstinis
išieškojimas iš neįkeisto turto negali būti pradėtas ir vykdomas (CPK 558
straipsnio 1 dalis). CPK 558 straipsnyje nustatyta, kad pareiškimas dėl
priverstinio skolos išieškojimo pateikiamas ir nagrinėjamas tik tuo atveju, kai
daiktas yra įkeistas pagal hipotekos taisykles. Pirmosios instancijos teismas,
išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą pradėti priverstinį skolos išieškojimą iš žemės
sklypo priklausinio, patikrino Hipotekos registro duomenis ir nustatė, kad
individualiam gyvenamam namui nėra įregistruota hipoteka, todėl pagrįstai
atsisakė į šį daiktą nukreipti priverstinį skolos išieškojimą, atsisakydamas jį
areštuoti.
III.
Kasacinio skundo argumentai
Kasaciniu skundu pareiškėjas prašo
panaikinti Hipotekos skyriaus prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m.
rugsėjo 14 d. nutartį ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 10 d. nutartį, priimti
naują nutartį – pradėti priverstinį išieškojimą ir areštuoti įkeistus
nekilnojamuosius daiktus: 0,0465 ha žemės sklypą ir jo priklausinį -
individualų gyvenamąjį namą(duomenys
neskelbtini), bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklausančius
N. P. ir I. P.; priteisti iš N. P. ir I. P. bylinėjimosi išlaidas,
patirtas nagrinėjant bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose – 134
Lt žyminio mokesčio ir 1210,01 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės
instancijos teisme bei 134 Lt žyminio mokesčio ir 1512,50 Lt išlaidų
advokato pagalbai apmokėti kasaciniame teisme. Nurodomi šie kasacinio skundo
argumentai:
1. Dėl išieškojimo nukreipimo į įkeisto daikto priklausinį. Teismai
nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, nes nukreipė išieškojimą
tik į pagrindinį daiktą, nenukreipdami išieškojimo ir į jo priklausinį (CK
4.13, 4.14 straipsniai, 4.171 straipsnio 2, 12 dalys, CPK 558 straipsnis;
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos
2009 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal T. G. pakartotinį
prašymą, bylos Nr. 3K-3-294/2009; 2010 m. sausio 11 d. nutartis, priimta
civilinėje byloje pagal AB SEB banko
prašymą, bylos Nr. 3K-3-50/2010). Remdamiesi CK 4.13, 4.14 straipsniais,
4.171 straipsnio 2, 12 dalimis teismai neteisingai aiškino hipoteka įkeisto
nekilnojamojo daikto priklausinio teisinį statusą, todėl padarė klaidingas
išvadas konstatuodami, kad tik tokiu atveju, kai priklausinio įkeitimas yra
įformintas atskirai, galimas priverstinis išieškojimas iš priklausinio. Pagal
antraeilių daiktų teisinį statusą įkeitus pagrindinį daiktą laikoma, kad yra
įkeistas ir priklausinys, todėl priverstinis išieškojimas yra galimas iš pagrindinio
daikto ir šio daikto priklausinio net ir tuo atveju, kai jis teisiškai
neįregistruotas (CK 4.14 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių
bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis, priimta
civilinėje byloje V. M. v. A. D., bylos Nr. 3K-3-1051/2003; 2005 m. lapkričio
21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus
miesto savivaldybė v. L. S., bylos Nr. 3K-3-595/2005; 2006 m. rusėjo 6 d. nutartis, priimta
civilinėje byloje J. U. v.
UAB „IJO“, bylos Nr. 3K-3-453/2006; 2009 m. spalio 19 d.
nutartis, priimta civilinėje byloje UAB
„City gate“ v. UAB „Vilga“, bylos Nr. 3K-3-433/2009).
Pagal CK 4.171 straipsnio 2 dalį
priklausinys laikomas įkeistu tiek tada, kai priklausinys egzistuoja, tiek
tada, kai jo dar faktiškai nėra. Šioje byloje nustatyta, kad BUAB „Neto“ įkeitė
žemės sklypą ir jo priklausinį - vėliau sklype pastatytą pastatą, dėl kurio
šalys nei hipotekos lakšto tvirtinimo metu, nei vėliau nepadarė išlygos, kad
jis nebus įkeistas.
2. Dėl sutarčių aiškinimo (CK
6.193 straipsnis). Teismai neatsižvelgė į sutarties laisvės principą
pažeisdami sutarčių aiškinimo taisykles, nes atsisakė pradėti priverstinį
skolos išieškojimą iš priklausinio,
nevertindami sutartinių šalių įsipareigojimų turinio (CK 4.171 straipsnio 2
dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos
2010 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal AB SEB banko prašymą, bylos Nr. 3K-3-50/2010). Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 3
d. nutartyje (civilinė byla pagal T. G. pakartotinį prašymą, bylos Nr. 3K-3-294/2009)
nurodyta, kad sutartinės hipotekos atveju šalys, vadovaudamosi sutarties
laisvės principu, gali laisvai spręsti dėl žemės sklypo ir jo priklausinio–statinio
įkeitimo. Taigi hipotekos sutarties šalys turi teisę nukrypti nuo CK numatyto
režimo (numatyti išlygą dėl priklausinių) ir kilus ginčui dėl to, koks tikrasis
hipotekos sutarties sąlygos dėl įkeitimo objekto turinys, teismas turi sutartį
išaiškinti pagal bendrąsias sutarčių aiškinimo taisykles, įtvirtintas CK 6.193
straipsnyje. Atskirai sutartyje neaptarus antraeilio daikto likimo turi būti
vadovaujamasi CK 4.14 straipsniu, 4.171 straipsnio 2 dalimi. Banko ir BUAB
„Neto“ kredito sutartyje ir hipotekos lakšte priklausinių įkeitimo išlyga
nepadaryta, t. y. nenumatyta, kad žemės sklypo priklausiniai neįkeičiami,
ir tai patvirtina, kad turi būti taikoma CK 4.171 straipsnio 12 dalyje
įtvirtinta norma. Kasatorius pažymi, kad BUAB „Neto“ kreditas buvo suteiktas
tik todėl, kad įmonė užtikrino kredito grąžinimą visa apimtimi, įkeisdama žemės
sklypą ir jo priklausinius, nes vien tik žemės sklypo vertė nepadengė
įsipareigojimų pagal kredito sutartį. Kredito sutarties 7.3 punkte yra aiškiai
įtvirtinta sąlyga, kad bankas ir BUAB „Neto“ susitarė ir dėl žemės sklypo
priklausinių įkeitimo. Kredito sutarties 7.4 punkte nustatyta BUAB „Neto“
pareiga ne vėliau kaip per 45 kalendorines dienas nuo atitinkamų nekilnojamojo
turto objektų pirmosios teisinės registracijos, tačiau bet kokiu atveju ne
vėliau kaip 2009 m. kovo 25 d., įkeisti bankui visus ir bet kokius
nekilnojamojo turto objektus, atidalytus, pastatytus ir (ar) kitaip sukurtus
įgyvendinant projektą ar su juo susijusius. Šis BUAB „Neto“ įsipareigojimas
nebuvo įvykdytas, nes 2008 m. gruodžio 23 d. BUAB „Neto“ buvo iškelta bankroto
byla, tačiau tai neturi įtakos išieškojimui iš žemės sklypo priklausinio, nes
šiuo atveju turi būti remiamasi skunde analizuojamomis CK normomis. Be to,
pagal VĮ Registrų centro duomenis, žemės sklypas turi priklausinį - individualų
gyvenamąjį namą (CK 4.14 straipsnis, 4.19 straipsnio 1 dalis). Kadangi vykdant
kredito sutartimi finansuojamą projektą žemės sklype buvo pastatytas ir
įregistruotas jo priklausinys, atskiru hipotekos lakštu šio nekilnojamojo
daikto pagal CK 4.171 straipsnio 2 dalį, 12 dalį įregistruoti nereikia.
3. Dėl viešojo registro duomenų teisingumo. Teismai pažeidė
prezumpciją, kad įrašyti į viešąjį registrą duomenys laikomi teisingais ir
išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka (CK 4.262 straipsnis, Nekilnojamojo
turto registro įstatymo 4 straipsnis). Individualus gyvenamasis namas, kurį
kreditorius prašo areštuoti CPK 558 straipsnio pagrindu, yra įregistruotas
Nekilnojamojo turto registre kaip žemės sklypo priklausinys ir šis įrašas
galioja nuo 2007 m. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 10 straipsnio 1
dalyje nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registre nekilnojamieji daiktai
registruojami kaip nekilnojamojo daikto priklausiniai įstatymų nustatytais
atvejais arba tų daiktų savininko prašymu priklausinių duomenis įrašant į
pagrindinio nekilnojamojo daikto registro įrašą. Kasacinis teismas yra nurodęs,
kad teismine tvarka gali būti ginčijama teisinė registracija ir iškeliamas jos
neteisėtumas keliais aspektais: ji gali būti ginčijama dėl to, kad atlikta
nesant pagrindo arba pažeidžiant nustatytą tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. rugsėjo 12 d.
nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus
miesto valdyba v. UAB „Seta“, bylos Nr. 3K-3-804/2001; 2009 m. spalio 13 d.
nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus
miesto savivaldybės taryba v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-412/2009;
2010 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal AB SEB banko prašymą, bylos Nr. 3K-3-50/2010).
Pažymėtina, kad priklausinio statusą ir paskirtį lemia ne jo įregistravimo
faktas, o nuolatinis funkcinis ryšys su vienu arba keliais pagrindiniais
daiktais; likimą nulemia pagrindinio daikto (daiktų) likimas, jeigu šalys sutartyje
nepadaro kitokių išlygų ar įstatyme nenustatyta kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 19 d. nutartis,
priimta civilinėje byloje UAB „City gate“
v. UAB „Vilga“, bylos Nr. 3K-3-433/2009). Pagal byloje esančius Nekilnojamojo
turto registro duomenis, individualaus gyvenamojo namo statusas yra nurodytas
kaip priklausinys nuo 2007 m. gruodžio 3 d. (apeliacinės instancijos teismas
nepagrįstai nustatė, kad nuo 2008 m. vasario 25 d.). Kasatoriaus nuomone,
teismai net neturėjo spręsti dėl nekilnojamojo daikto statuso, nes šis klausimas
iš viso byloje nėra kilęs. CPK normos, reglamentuojančios bylų dėl hipotekos ar
įkeitimo teisinių santykių nagrinėjimą, neįtvirtina bylą dėl hipotekos teisinių
santykių nagrinėjančio teismo procesinės teisės ir pareigos spręsti šalių ginčą
dėl nekilnojamojo daikto statuso ir (arba) dėl Nekilnojamojo turto registro
duomenų teisingumo ir išsamumo. Taigi teismai privalėjo vadovautis Nekilnojamojo
turto registro duomenimis, pagal kuriuos individualus gyvenamasis namas yra
įregistruotas kaip žemės sklypo priklausinys ir taikyti CK 4.171 straipsnio 12
dalį, ir tai atitiktų kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 11 d. nutartis,
priimta civilinėje byloje pagal AB
SEB banko prašymą, bylos Nr. 3K-3-50/2010).
4. Dėl kreditoriaus interesų gynimo. Teismai neaiškino CK 4.13, 4.14 straipsnių,
4.171 straipsnio 2, 12 dalių ir CPK 558 straipsnio sistemiškai. Pagal teismų
išvadas hipoteka neatlieka savo paskirties – saugaus prievolių užtikrinimo
būdo, nes, nesant aiškaus ir neabejotino šalių susitarimo, kad antraeilio
daikto neištinka pagrindinio daikto likimas, pagrindinis daiktas be teisinio
pagrindo yra apsunkinamas (pradėjus priverstinį išieškojimą iš žemės sklypo
antraeilio daikto (pastato) naudai turi būti nustatomas servitutas) ir nebegali
užtikrinti hipotekos kreditoriaus reikalavimų. Teismai nevertino aksesorinio
įkeitimo prievolės pobūdžio, t. y. kad hipotekos sutarties sudarymo tikslas –
pagrindinės prievolės neįvykdymo atveju kreditoriaus reikalavimų visiškas
patenkinimas iš hipoteka įkeisto turto (pagrindimo daikto ir priklausinio, juolab,
kad pagrindinio daikto vertės neužtenka kreditoriaus reikalavimui patenkinti;
CK 4.171 straipsnio 11 dalis). Preziumuotina, kad hipotekos sutarties
šalys, tardamosi dėl hipotekos objekto, orientuojasi į užtikrinamos prievolės
dydį ir parenka tokį turtą, kurio vertės optimaliai pakaktų skolai padengti
(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos
2009 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal T. G. pakartotinį
prašymą, bylos Nr. 3K-3-294/2009). Teismas turi atsižvelgti į įstatymo
reikalavimus aiškinant sutartį, neapsiriboti pažodiniu jos teksto aiškinimu ir
tikruosius sutarties šalių ketinimus nustatyti pagal visas reikšmingas
aplinkybes: sutarties sąlygas, sutarties esmę, tikslą, sudarymo aplinkybes,
įprastines sąlygas ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje
byloje pagal T. G. pakartotinį
prašymą, bylos Nr. 3K-3-294/2009). Kredito sutarties 7.3 punkte yra nustatyta,
kad daiktiniu prievolių užtikrinimo būdu (hipoteka) yra užtikrinamas visos
kredito sumos grąžinimas, t. y. yra įkeičiami ir visi žemės sklypo
priklausiniai, nes sklypo vertė neužtikrintų paskolos grąžinimo. Hipotekos
lakšto 6 punkte nurodyta, kad užtikrinta prievolė – 10 517 464 Lt, o pagal
4 punktą įkeičiamo žemės sklypo vertė – tik 200 000 Lt. Šalių tikslą įkeisti
būsimus priklausinius rodo ir tai, kad žemės sklypo įkeitimo metu BUAB „Neto“
jau buvo pradėjusi pastato statybas, ir tai patvirtina kredito sutartis (2.1,
11.2 punktai), pagal kurią kreditas buvo suteiktas būtent statybos projekto
„Ringelis“ plėtrai, taip pat VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro
duomenys.
Atsiliepimo į kasacinį skundą CPK
353 straipsnyje nustatyta tvarka nepateikta.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo
argumentai ir išaiškinimai
Kasatorius kasaciniame skunde
pateikia sugrupuotus argumentus, kuriais grindžia savo teisines pozicijas
siekdamas paneigti bylą nagrinėjusių teismų išvadas dėl bylos teisinio
rezultato. Kasatoriaus teigimu, bylą nagrinėję teismai netinkamai taikė
sutarčių aiškinimą reglamentuojančias teisės normas, pažeidė prezumpciją dėl
viešojo registro duomenų teisingumo, netinkamai aiškino kreditoriaus interesų
gynimą reglamentuojančias teisės normas. Tačiau iš esmės visi kasacinio teismo
nutarties aprašomojoje dalyje koncentruotai išdėstyti kasatoriaus argumentai
yra orientuoti į sutartinės hipotekos objekto nustatymą, tai atitinkamai lemtų
hipotekos lakštu užtikrintos pagrindinės prievolės vykdymą, t. y. ar
priverstinis skolos išieškojimas galimas tik iš hipotekos lakšte nurodyto
įkeisto daikto, ar ir iš įkeistame žemės sklype vėliau, po hipotekos lakšto
įregistravimo, pastatytų statinių. Dėl to kolegija apibendrintai pasisako
sutartinės hipotekos objekto nustatymo klausimu.
Dėl
sutartinės hipotekos objekto nustatymo
Hipoteka yra daiktinė teisė, kuria
užtikrinamas pagrindinės prievolės - esamo ar būsimo skolinio įsipareigojimo -
įvykdymas įkeičiant nekilnojamąjį daiktą, kai įkeistas daiktas neperduodamas
kreditoriui (CK 4.170 straipsnio 1 dalis). Hipotekos paskirtis yra užtikrinti,
kad skolininkas iš tikrųjų įvykdytų savo prievolę kreditoriui. Hipotekos institutą
sudarančios materialiosios teisės normos suteikia hipotekos kreditoriui
privilegijuotą padėtį prieš kitus kreditorius siekiant priverstinio skolos
išieškojimo iš įkeisto turto, o tokią specifinę šio kreditoriaus padėtį
užtikrina ir hipotekos instituto esmę įtvirtina specialiosios proceso teisės –
CPK XXXVI skyriaus – normos, pagal kurias nagrinėjami prašymai dėl hipotekos
įregistravimo, hipotekos baigimo, jos perleidimo įregistravimo, išregistravimo,
hipotekos registre esančių duomenų pakeitimo, pareiškimus dėl priverstinio
skolos išieškojimo bei kitų iš hipotekos atsirandančių teisinių santykių
(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos
2005 m. sausio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB bankas „Hansabankas“ v. Z.
B., bylos Nr. 3K-3-12/2005;
2010 m. sausio 11 d. nutartis, priimta
civilinėje byloje AB SEB bankas v. AUB
„Inrent“, bylos Nr. 3K-3-50/2010).
Minėta, kad hipotekos tikslas yra
apsaugoti skolinio įsipareigojimo įvykdymą, o jos esmė – turto įkeitimas bei
hipotekos procedūrų atlikimas. Sudarius įkeitimo sutartį (hipotekos lakštą),
kreditorius įgyja teisę į reikalavimo patenkinimą iš įkeisto turto. Tam, kad
hipoteka įgytų teisinę išraišką, būtina laikytis hipotekos įregistravimą
reglamentuojančių teisės normų. CK 4.185 straipsnyje nustatyti hipotekos įforminimo
ir įregistravimo reikalavimai: sutartinės hipotekos lakštą pasirašo
kreditorius, skolininkas ir įkeisto daikto savininkas, tvirtina notaras (2
dalis); hipoteka registruojama hipotekos registre hipotekos teisėjo sprendimu
(3 dalis); hipotekos pakeitimai įrašomi hipotekos lakšte ta pačia tvarka, kaip
ir hipoteka (4 dalis); hipotekos registro duomenys yra vieši ir laikomi
teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (5
dalis). Informacija apie įkeičiamą daiktą ir jo įkainojimą yra privalomi hipotekos
lakšto duomenys (CK 4.186 straipsnis). Hipoteka įsigalioja nuo jos
įregistravimo viešame registre momento (CK 4.187 straipsnis).
Pagrindinė hipotekos teisėjo
funkcija nagrinėjant bylas dėl hipotekos ir įkeitimo teisinių santykių – patikrinti, ar egzistuoja visos CK, CPK ir
kituose teisės aktuose nurodytos hipotekos įregistravimo, keitimo, baigimo,
priverstinio išieškojimo iš įkeisto turto ir kt. sąlygos. Teismų įstatymo 17
straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad hipotekos teisėjas įstatymų nustatyta tvarka
nagrinėja bylas dėl sutartinės ir priverstinės hipotekos, įkeitimo, kitų daiktinių
teisių, juridinių faktų bei daiktų registravimo Hipotekos skyriaus tvarkomuose
registruose, dėl įkeisto turto arešto, išieškojimo iš įkeisto turto, išieškotų
sumų paskirstymo išieškotojams, taip pat vykdo kitus įstatymų jam suteiktus
įgaliojimus. CPK 544 straipsnyje nustatyta, kad XXXVI skyriuje nurodytos bylos
nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka ir sprendžiamos hipotekos teisėjo
nutartimis, jeigu šiame skyriuje nenustatyta kitaip. Tai reiškia, kad hipotekos
teisėjas atlieka tik procesinius veiksmus, susijusius su hipotekos procedūra,
ir nesprendžia kilusių tarp hipotekos šalių ginčų, esminis momentas yra tai,
kad priverstinis skolos išieškojimas iš nekilnojamojo daikto, kuriam nėra
įregistruota hipoteka, negali būti vykdomas ne ginčo tvarka, o, minėta,
pagrindinė hipotekos teisėjo funkcija nagrinėjant bylas dėl hipotekos ir
įkeitimo teisinių santykių – patikrinti,
ar egzistuoja visos CK, CPK ir kituose teisės aktuose nurodytos hipotekos
įregistravimo, keitimo, baigimo, priverstinio išieškojimo iš įkeisto turto sąlygos.
Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant bylų dėl hipotekos teisinių santykių
nagrinėjimo ypatumus, konstatuota, kad tuo atveju, kai konkrečioje byloje kyla
ginčas, susijęs su pagrindine prievole – skolos atsiradimo pagrindu, jos dydžiu
ir kt., šie klausimai byloje dėl hipotekos ar įkeitimo nenagrinėjami (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio
29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus
apskrities valstybinė mokesčių inspekcija v. AB „Lithun“, bylos Nr.
3K-3-523/2005; 2007 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. V. P., bylos Nr. 3K-3-201/2007;
2008 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB DnB NORD bankas v. A. U., bylos Nr. 3K-3-103/2008).
Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl
to, kokie nekilnojamieji daiktai yra įkeisti šalių sudaryta hipotekos
sutartimi. Hipotekos objekto nustatymo taisyklės įtvirtintos CK 4.171
straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį hipotekos objektu gali būti atskiri
viešame registre registruojami, iš civilinės apyvartos neišimti nekilnojamieji
daiktai, kurie gali būti pateikti parduoti viešose varžytynėse. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad,
įkeičiant pagrindinį daiktą, laikoma, kad yra įkeičiami ir esantys bei būsimi
daikto savininko valia prijungti ar dėl gamtinių įvykių prie pagrindinio daikto
prisijungę priklausiniai. Tačiau nagrinėjamai teisinei situacijai ši teisės
norma negali būti taikoma, nes ji reglamentuoja situacijas, kada hipotekos
objektas yra ne žemė, o kitoks pagrindinis daiktas (CK 4.12 straipsnis),
turintis ar galintis turėti priklausinį, kurio apibūdinimas atitinka CK
4.19 straipsnio 1 dalies dispozicijoje pateiktus požymius –
savarankiškumas, paskirtis – tarnauti pagrindiniam daiktui, nuolatinė sąsaja su
pagrindiniu daiktu. Atvejus, kada hipotekos objektas yra žemė, specialiai
reglamentuoja CK 4.171 straipsnio 12 dalyje įtvirtinta nuostata dėl žemės
sklypo priklausiniais esančių statinių įkeitimo: įkeičiant žemę kaip
priklausiniai įkeičiami ir joje esantys statiniai, jei hipotekos sutartyje
nenustatyta kitaip. Tai reiškia, kad sutartinės hipotekos atveju šalys gali
laisvai spręsti dėl žemės sklypo ir jo priklausiniais esančių statinių
įkeitimo, jeigu, suprantama, tokie statiniai įkeičiamame žemės sklype yra
pastatyti.
Pagal byloje teismų nustatytas
aplinkybes sutartinės hipotekos pagrindu buvo įregistruota žemės sklypo
hipoteka, t. y. sudarydamos hipotekos sutartį, dėl kurios aiškinimo yra kilęs
ginčas, hipotekos sutarties šalys susitarė įkeisti žemės sklypą. Hipotekos
lakšte nenurodyta, kad kaip žemės sklypo priklausiniai įkeičiami statiniai, jų
sudarant hipotekos sutartį tiesiog nebuvo, jie pastatyti vėliau vykdant
kreditoriaus finansuojamą nekilnojamojo turto statybos projektą. Tai, kad
hipotekos sutarties šalys suprato, jog hipotekos objektas yra tik žemės
sklypas, o įgyvendinant projektą pastatyti ir (ar) kitaip sukurti nekilnojamojo
turto objektai vėliau bus įkeisti kreditoriui (suprantama, tai būtų atlikta
padarant pakeitimus hipotekos lakšte ir juos įregistruojant hipotekos registre
arba sudarant naują hipotekos sutartį) patvirtina Ilgalaikio kredito sutarties
7.4 punkto turinys, pagal kurio vieną iš sąlygų sukurtų nekilnojamojo turto
objektų įkeitimas turės būti atliktas per 45 dienas nuo nekilnojamojo turto
objekto pirmosios registracijos, kuri, paties kasatoriaus teigimu, buvo atlikta
jau 2007 m. gruodžio 3 d.
Taigi pareiškėjo nurodyta CK 4.171
straipsnio 12 dalies nuostata, kad įkeičiant žemę kaip priklausiniai įkeičiami
ir joje esantys statiniai, šiuo atveju negali būti taikoma, nes žemės sklypo
hipotekos įforminimo ir įregistravimo metu statinių nebuvo. Hipotekos objektu
gali būti tik atskiri viešame registre registruojami nekilnojamieji daiktai.
Ginčo objektas - žemės sklypo priklausiniu laikomas naujas statinys (nebaigtas
statyti gyvenamasis namas) Nekilnojamojo turto registre įregistruotas 2007 m.
gruodžio 3 d., taigi šis statinys hipotekos registre galėjo būti įregistruotas
ir juo užtikrintas skolinio įsipareigojimo įvykdymas tik po 2007 m. gruodžio 3
d., t. y. po statinio įregistravimo Nekilnojamojo turto registre kredito
sutarties 7.4 punkte aptartomis sąlygomis CK 4.185 straipsnyje nustatyta
tvarka. Dėl to bylą nagrinėję teismai pagrįstai nurodė, kad išieškoti iš
statinio, kuriam neįregistruota hipoteka, neginčo tvarka pagal įkeitimą ir
hipoteką reglamentuojančias teisės normas negalima.
Jeigu hipoteka sutartinė, hipotekos
lakštą tvirtina notaras (CK 4.185 straipsnis 1 dalis). Kasatoriaus reikalavimo
nukreipti išieškojimą iš statinio, kuriam neįregistruota sutartinė hipoteka,
tenkinimas reikštų hipotekos lakšto turinio keitimą (CK 4.186 straipsnis), o,
minėta, hipotekos teisėjas atlieka tik procesinius veiksmus, susijusius su
hipotekos procedūra.
Dėl
kasacinės praktikos
Kasacinis teismas yra nurodęs, kad
nagrinėdamas bylas teismas aiškina ir taiko teisės normas. Tą teismas daro ne a priori, o konkrečioje byloje,
atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su
taikytina teisės norma. Dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas
gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes
šis aiškinimas, minėta, yra ne aiškinimas a
priori, o teismo sprendimo konkrečioje byloje ratio decidendi. Toks konstitucinis jurisprudencijos tęstinumo
principas yra suformuluotas ir Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d.
nutarime. Teisėjų kolegija, pateikdama argumentus dėl ginčo teisinio
išsprendimo, remiasi ir kasatoriaus nurodyta kasacine praktika, taip pat
atsižvelgia į pateiktus kasacinio teismo išaiškinimus ir kitose nutartyse,
kurios aktualios nagrinėjamam ginčui išspręsti, o galutines išvadas padaro
taikydama byloje nurodytas teisės normas bei atsižvelgdama į nutartyje nurodytą
kasacinio teismo praktiką, kuri taikytina šios konkrečios bylos kontekste.
Nurodytais motyvais teisėjų kolegija
konstatuoja, kad CPK 346 straipsnyje išvardytų pagrindų keisti ar panaikinti
apeliacinės instancijos teismo nutartį nenustatyta.
Dėl
bylinėjimosi išlaidų
Iš kasatoriaus Nordea Bank Finland
Plc priteistina valstybei 40,45 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų
įteikimu kasaciniame teisme (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96
straipsniai).
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK
359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Dangutė Ambrasienė
Sigitas
Gurevičius
Virgilijus
Grabinskas