Civilinė byla Nr. e3K-3-184-684/2024

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-07355-2022-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.1; 3.2.4.11

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. spalio 10 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės, Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijos Tamošiūnienės,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės V. R. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. vasario 1 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. S. ieškinį atsakovei V. R. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Mano būstas Kaunas“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių buto savininko civilinės atsakomybės, užliejus daugiabučiame name žemiau esantį butą, taikymo sąlygas, taip pat proceso teisės normų, reglamentuojančių apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo motyvavimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo.

2.       Ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 1787,24 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

3.               Ieškovas nurodė, kad 2021 m. lapkričio 18 d. iš atsakovės remontuojamo buto buvo užlietas ieškovui nuosavybės teise priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris nebuvo apdraustas. Atsakovė yra atsakinga už padarytą žalą, nes butas buvo užlietas dėl jos kaltės, aplaidžių ir neatsakingų veiksmų: atsakovė radiatorių keitimo darbus atliko šildymo sezono metu, nesuderino su trečiuoju asmeniu (namo administratoriumi) darbų pradžios ir pabaigos, šildymo prietaisų keitimo darbams atlikti pasikvietė neatestuotą asmenį, kuris neturėjo namo administratoriaus leidimo (sutikimo) atlikti darbus. Vadovaujantis UAB „Asistavita“ atlikto vertinimo duomenimis, ieškovui padaryta 1787,24 Eur žalos, šią žalą turi atlyginti atsakovė.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

4.       Kauno apylinkės teismas 2024 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi ieškinį atmetė ir paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

5.       Teismas nurodė, kad dėl prašomo priteisti žalos atlyginimo dydžio ginčo nėra, šalys nesutaria dėl atsakovės pareigos atlyginti žalą už ieškovo buto patalpų sugadinimą.

6.       Teismas nustatė, kad 2021 m. spalio–lapkričio mėnesiais atsakovė, siekdama atlikti jai nuosavybės teise priklausančiame bute esančių šildymo prietaisų (vamzdžių ir radiatorių) keitimo darbus, kreipėsi į UAB „Mano būstas Kaunas“, prašė atjungti šildymą tuo tikslu. Ginčo laikotarpiu namo šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūra buvo pavesta UAB „Mano Būsto priežiūra“ darbuotojui A. S.. Trečiasis asmuo, tirdamas įvykio aplinkybes, gavo informaciją, jog atsakovė ir A. S. 2021 m. lapkričio 17 d. žodžiu suderino šildymo atjungimą tam, kad atsakovės rangovas per 1 val. bute atliktų radiatorių keitimo darbus.

7.       Teismas padarė išvadą, kad atsakovė jokių neteisėtų veiksmų neatliko – savavališkai šildymo neužsuko, o radiatorių keitimo darbai atlikti turint su UAB „Mano Būsto priežiūra“ (t. y. su trečiojo asmens samdoma šildymo ir karšto vandens sistemas prižiūrinčia bendrove) suderintą projektą (toliau – Projektas). Teismas atsižvelgė į liudytojo A. S. paaiškinimus, kad jam buvo žinoma, jog 2021 m. lapkričio 17 d. radiatorių keitimo darbai nebuvo baigti, todėl jis šildymo neatnaujino, o apie tai, jog negalima atsukti vandens ir darbai bus tęsiami, informavo savo vadovą, šis sutiko pratęsti darbų atlikimo laiką ir turėjo šią informaciją perduoti į sistemą.

8.       Teismas laikė, kad vien aplinkybė, jog į trečiojo asmens vidinę informacinę sistemą nebuvo įkelta informacija apie atsakovės bute vykdomų radiatorių keitimo darbų pratęsimo laiką, darbų pabaigą, neteikia pagrindo išvadai, kad atsakovė nepranešė apie vykdomus darbus, apie tai, kad darbai nebaigti ir jų nebaigus negalima atsukti vandens. Bylos duomenys patvirtina, kad vanduo buvo atsuktas atvykusių UAB „Mano Būsto priežiūra“ avarinės tarnybos darbuotojų.

9.       Teismas vertino, kad atsakovė įrodė, jog radiatorių keitimo darbus vykdė turėdama Projektą ir iš esmės laikėsi jame nurodytų darbų vykdymo sąlygų, neteisėtų veiksmų neatliko. Aplinkybė, kad atsakovė vykdė radiatorių keitimo darbus šildymo sezono metu, kaip nurodė teismas, priežastiniu ryšiu nėra tiesiogiai susijusi su ieškovo buto užliejimu ir kilusiomis pasekmėmis. Nors byloje nustatyta, kad ieškovo butas buvo užlietas iš atsakovės buto, teismas nekonstatavo atsakovės kaltės, padarė išvadą, kad įvykis įvyko dėl to, jog UAB „Mano Būsto priežiūra“ avarinės tarnybos darbuotojai, galimai neišsiaiškinę vandens užsukimo priežasčių ir nesuderinę savo veiksmų su kitomis UAB „Mano Būsto priežiūra“ tarnybomis bei namo administratoriumi, atsuko vandenį ir įjungė šildymą, kai radiatorių keitimo darbai dar nebuvo pabaigti.

10.       Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal ieškovo apeliacinį skundą, 2024 m. vasario 1 d. sprendimu Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 25 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – ieškinį patenkino visiškai: priteisė ieškovui iš atsakovės 1787,24 Eur nuostolių atlyginimo, 302,50 Eur ikiteisminių išlaidų atlyginimo ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. gegužės 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

11.       Teismo vertinimu, nustatytos aplinkybės (šildymo prietaisų keitimas šildymo sezono metu, pasitelkus fizinį asmenį, neturintį reikiamų leidimų ir atestacijos; gyventojų neinformavimas apie atliekamus remonto darbus; palikus neužsandarintus šildymo sistemos vamzdžius, nepavykus iš karto pakeisti šildymo prietaisų) yra pakankamos atsakovės neteisėtų veiksmų faktui konstatuoti. Atsakovė elgėsi nepakankamai atidžiai, atsargiai ir rūpestingai, t. y. nesilaikė įstatyme įtvirtintos pareigos laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ir (ar) neveikimu nepadarytų žalos kitam asmeniui (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 1 dalis).

12.       Nesant šalių ginčo dėl žalos fakto, dydžio, aplinkybės, kad ieškovas patyrė žalą dėl to, jog iš atsakovės bute esančių šilumos tiekimo vamzdžių išsiliejo vanduo, teismas nusprendė, kad ieškovas byloje įrodė visas atsakovės civilinei atsakomybei kilti reikalingas sąlygas (neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos), todėl atsakovei kyla pareiga atlyginti ieškovo patirtus nuostolius.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

13.       Kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti 2024 m. vasario 1 d. Kauno apygardos teismo sprendimą ir palikti galioti 2023 m. rugpjūčio 25 d. Kauno apylinkės teismo sprendimą arba grąžinti bylą apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

13.1.                      Apeliacinės instancijos teismas nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 331 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto reikalavimo motyvuoti sprendimą (nutartį) – nemotyvavo ir nenurodė, pagal kokius kriterijus vertina byloje esančius įrodymus, deklaratyviai konstatavo, kad žala kilo dėl atsakovės kaltės, ir nenurodė pagrindų, kuriais remdamasis priėmė tokį procesinį sprendimą. Priimdamas visiškai priešingą nei pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą, teismas turėjo nurodyti tokio veiksmo pagrindus ir ištirti visas deliktinės atsakomybės sąlygas.

13.2.                      Teismas nevertino pagrindinės žalos kilimo sąlygos ir priežastinio ryšio tarp bylos dalyvių veiksmų ir kilusių padarinių – jei trečiojo asmens atstovai nebūtų ėmęsi savarankiškų veiksmų atnaujinti šilumos tiekimą, neįsitikinę, kad tai daryti saugu, jokių padarinių nebūtų kilę. Teismas nevertino ir trečiojo asmens didelio nerūpestingumo, t. y. aplinkybių, kad trečiojo asmens atstovai, kad atnaujintų šilumos tiekimą, laužė spynas nuo šilumos punkto durų, o tai, atsakovės įsitikinimu, patvirtina, jog nebuvo aiškinamasi šilumos atjungimo priežastis, nors apie atjungimo faktą buvo žinoma.

13.3.                      Teismas pažeidė CPK 185 straipsnio nuostatas, nenurodydamas, kodėl vieni bylos įrodymai buvo vertinami, o kiti – ne. Teismas netyrė teisiškai reikšmingų aplinkybių – ar remonto darbų laikas savaime gali nulemti žalos kilimą, ar darbus atlikęs asmuo padarė teisės aktų pažeidimų (nepaisant to, ar turėjo reikiamus leidimus ir atestacijas), ar atsakovė turėjo pareigą informuoti kitus namo gyventojus apie planuojamus darbus ir kaip šis veiksmas galėjo nulemti žalos kilimą. Teismas visiškai nepasisakė dėl remonto darbų eigos teisinio reguliavimo, nors remonto eigos pažeidimą nurodė kaip kaltus veiksmus. Teismas taip pat nevertino liudytojų parodymų, aiškiai atskleidžiančių visų įvykių, lėmusių žalos atsiradimą, eigą. Trečiojo asmens atstovai patvirtino, kad jiems buvo žinoma apie remonto darbus, apie tai, kad jie nebuvo baigti ir trečiasis asmuo yra atsakingas už šilumos punkto priežiūrą ir šilumos tiekimą.

14.       Ieškovas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti ir skundžiamą sprendimą palikti galioti, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

14.1.                      Apeliacinės instancijos teismas išsamiai ištyrė atsakovės deliktinės atsakomybės sąlygas, argumentavo išvadas dėl priežasčių, kurios lėmė vandens iš bute esančios šildymo sistemos nutekėjimą ir žemiau esančio buto užliejimą. Šildymo sistemos prietaisų keitimo darbus atsakovė organizavo ir vykdė lapkričio mėnesį, jau prasidėjus šildymo sezonui, pažeidė Projekte nurodytą darbų vykdymo tvarką ir taip sudarė sąlygas kilti avarijai namo šildymo sistemoje. Atsakovė objektyviais duomenimis nepagrindė būtinumo keisti šildymo sistemos prietaisus šildymo sezono metu.

14.2.                      Jeigu atsakovė būtų tinkamai ir iš anksto suderinusi ne tik radiatorių, bet ir šildymo sistemos vamzdžių keitimo darbus, darbams atlikti būtų kvietusi šildymo sistemą prižiūrinčią organizaciją ar fizinį asmenį, tačiau atestuotą atlikti tokius darbus, šildymo sistemos prietaisų ir vamzdyno keitimo darbus būtų vykdžiusi ne šildymo sezono metu, būtų laikiusis Projekte įvardytų darbų vykdymo sąlygų, vandens išsiliejimas iš jos bute esančios šildymo sistemos įrenginių nebūtų įvykęs ir nebūtų užlietas ieškovo butas, atitinkamai nebūtų padaryta žala. Įvardyti atsakovės veiksmai ir neveikimas priežastiniu ryšiu susiję su kilusiais padariniais – vandens išsiliejimu ir žemiau esančio buto užliejimu. Jeigu radiatorių bei vamzdyno keitimo darbams kviestas J. V. būtų rūpestingai pasiruošęs ir atidžiai vykdęs darbus ir, šildymo sezono metu darbams nesant baigtiems, nakčiai nebūtų bute palikęs atvirų vamzdžių, o būtų juos užsandarinęs, vanduo nebūtų ištekėjęs iš bute esančio vamzdyno; už paminėto asmens nekvalifikuotai atliktus (neatliktus) veiksmus ir jo veiksmų kontrolę atsakinga jį samdžiusi atsakovė.

14.3.                      Atsakovė nevykdė pareigos laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų kitiems asmenims žalos (CK 6.263 straipsnio 1 dalis), pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis), o tai ir sudaro priežastinį ryšį su įvykio padariniais, dėl to jai kyla civilinė atsakomybė už ieškovui padarytą žalą.

15.       Trečiasis asmuo atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti ir skundžiamą sprendimą palikti galioti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

15.1.                      Pagal kasacinio teismo praktiką, žemiau esančio buto savininkas dėl jo buto užliejimo įrodinėdamas aukščiau esančio buto savininko neteisėtus veiksmus privalo įrodyti tik aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju tekėjo vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Todėl aplinkybės, kad vanduo tekėdamas iš aukščiau esančio buto užliejo žemiau esantį butą, nustatymo pakanka atsakovo neteisėtiems veiksmams konstatuoti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-916/2017).

15.2.                      Pagal kasacinio teismo praktiką, už bute esančių centrinio šildymo vamzdžių, taip pat radiatorių tvarkingumą yra atsakingi tik to buto savininkai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-781/2023). Pagal Projektą, pareiga suderinti radiatorių (šildymo prietaisų) keitimo darbų pradžią ir pabaigą teko atsakovei. Nei Projekte, nei teisės aktuose nėra įtvirtinta, kad, vienam iš savininkų vykdant radiatorių keitimo veiksmus, namo administratorius turi pareigą kontroliuoti darbų vykdymą, t. y. tikrinti, ar yra tinkamai atlikti rangos darbai. Trečiasis asmuo sudarė objektyvias prielaidas pakeisti radiatorius, tačiau dėl atsakovės nerūpestingų veiksmų keitimo darbai nebuvo atlikti, nebuvo suderinti darbų pratęsimo terminai, dėl to buvo padaryta žala turtui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl buto savininko civilinės atsakomybės, kai žala padaroma žemiau esančiam butui dėl užliejimo

16.       

17.       Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos padarymo neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246 straipsnis). 

18.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad prievolė atlyginti turtinę ir (ar) neturtinę žalą kyla konstatavus, kad yra visos deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos, būtinos tokiai prievolei atsirasti, t. y.: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės. Tais atvejais, kai atsakovo atsakomybė kyla su kalte, įrodžius atsakovo veiksmų neteisėtumą, subjektyvioji neteisėtumo sąlygos pusė – kaltė preziumuojama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-24-378/2022, 35 punktas).

19.       Nuosekliai formuojamoje kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu iš viršuje esančių patalpų) asmens neteisėti veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008; 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2014; 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014; 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-534-611/2016, 12 punktas).

20.       Nagrinėjamoje byloje teismai nustatė šias teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes, kad 2021 m. lapkričio 18 d. buvo užlietas ieškovui nuosavybės teise priklausantis butas ir dėl šios priežasties ieškovas patyrė 1787,24 Eur žalos. Ginčo dėl šių faktinių aplinkybių byloje nėra. Teismų taip pat nustatyta, kad užliejimo šaltinis – atsakovei nuosavybės teise priklausantis butas, esantis virš ieškovo buto, ir nustatyta užliejimo priežastis – atsakovės samdytas fizinis asmuo, atlikęs šildymo prietaisų keitimo darbus jos bute šildymo sezono metu, nepavykus iš karto pakeisti šildymo prietaisų, paliko šildymo sistemos vamzdžius neužsandarintus. UAB „Mano Būsto priežiūra“ avarinės tarnybos darbuotojai, galimai neišsiaiškinę vandens užsukimo priežasčių ir nesuderinę savo veiksmų su kitomis UAB „Mano Būsto priežiūra“ tarnybomis bei namo administratoriumi, atsuko vandenį ir įjungė šildymą, kai radiatorių keitimo darbai atsakovės bute dar nebuvo baigti.

21.       Teismų nustatyta, kad ieškovui nuosavybės teise priklausantis butas buvo užlietas iš atsakovei nuosavybės teise priklausančio buto dėl to, kad atsakovei priklausančiame bute vykdomi šildymo prietaisų keitimo darbai nebuvo tinkamai organizuoti ir tai nulėmė šildymo sistemos vamzdžių avariją, šios nustatytos aplinkybės pagrįstai suponavo pagrindą apeliacinės instancijos teismui konstatuoti atsakovės neteisėtus veiksmus, vadovaujantis aptartu teisiniu reguliavimu ir kasacinio teismo išaiškinimais (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).

22.       Minėta, kad deliktinei civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti priežastinį ryšį tarp ieškovui padarytos žalos ir atsakovės neteisėtų veiksmų (CK 6.247 straipsnis). CK 6.247 straipsnyje reglamentuotas priežastinis ryšys civilinėje byloje nustatomas dviem etapais. Pirmame etape nustatomas faktinis priežastinis ryšys – nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Faktinis priežastinis ryšys gali būti įvairaus pobūdžio – gali būti akivaizdu, kad žalingi padariniai kilo tik dėl skolininko veiksmų, bet galimi ir atvejai, kai skolininko veiksmai esmingai prisidėjo prie žalos atsiradimo, tačiau nebuvo vienintelė žalos atsiradimo priežastis. Jei žalą nulėmė kelios priežastys, teismas turi nustatyti, ar nesant skolininko veiksmų žala vis tiek būtų atsiradusi, ir tik tuo atveju, jei nustatoma, kad be skolininko veiksmų, nors ir ne vienintelės žalos atsiradimo priežasties, žala nekiltų, teismas gali daryti pagrįstą išvadą, kad faktinis priežastinis ryšys byloje įrodytas. Nustačius faktinį priežastinį ryšį, antrame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisine prasme nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (neveikimo). Nustatant teisinį priežastinį ryšį reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-302-823/2023, 52 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

23.       Atsakovė kasaciniame skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nevertino priežastinio ryšio tarp trečiojo asmens veiksmų ir kilusių padarinių. Atsakovės vertinimu, jei trečiojo asmens atstovai nebūtų ėmęsi savarankiškų veiksmų atnaujinti šilumos tiekimą, neįsitikinę, kad tai daryti saugu, jokių padarinių nebūtų kilę. Papildomai atsakovė paaiškino, kad nagrinėjamoje byloje įrodinėjo, jog žala kilo ne dėl jos kaltės, o dėl trečiojo asmens neteisėtų veiksmų t. y. dėl to, kad budintis darbuotojas, nesuderinęs savo veiksmų su trečiojo asmens atsakingais asmenimis, įjungė išjungtą šildymo sistemą. Teisėjų kolegija šiuos argumentus atmeta kaip teisiškai nepagrįstus.

24.       Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas išimtinai atsakovės deliktinės atsakomybės klausimas, todėl teismai neturėjo teisinio pagrindo vertinti kitų asmenų deliktinei civilinei atsakomybei kilti taikytinų sąlygų. Pagal CK 6.247 straipsnį nereikalaujama, kad skolininko elgesys būtų vienintelė nuostolių atsiradimo priežastis; priežastiniam ryšiui konstatuoti pakanka įrodyti, kad skolininko elgesys yra pakankama nuostolių atsiradimo priežastis, nors ir ne vienintelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2007; 2013 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2013; kt.). Teisėjų kolegija pažymi, kad iš skundžiamo teismo sprendimo 39 punkto matyti, jog apeliacinės instancijos teismas priežastinį ryšį iš esmės nustatė tuo pagrindu, kad ieškovas patyrė žalą dėl to, jog iš atsakovės bute esančių šilumos tiekimo vamzdžių išsiliejo vanduo. Minėta, teismai nustatė, kad atsakovės pasitelktas fizinis asmuo

25.       Nagrinėjamoje byloje, tam, kad kiltų atsakovės deliktinė atsakomybė, būtina nustatyti atsakovės kaltę. Nustačius asmens neteisėtus veiksmus, kaip bendros pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimą, kurie lėmė žalos (nuostolių) atsiradimą, asmens kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Procesinė pareiga paneigti kaltę tenka už žalą atsakingam asmeniui, jei jis, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remiasi kaltės ar atitinkamos kaltės formos nebuvimu. Pažymėtina, jog kaltę, kaip civilinės atsakomybės sąlygą, apibūdinantys požymiai yra išreiškiami per asmens valią, supratimą, žinojimą, sąmoningumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-393-916/2019, 32–33 punktai).

26.       Teisėjų kolegija nurodo, kad nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas atsakovės kaltę konstatavo pritaikydamas generalinio delikto, įtvirtinto CK 6.263 straipsnio 1 dalyje, doktriną. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal generalinio delikto taisyklę atsakomybės pagrindas yra bendro pobūdžio rūpestingumo ir atsargumo pareigos pažeidimas, sukėlęs kitam asmeniui žalos. Pagal CK 6.248 straipsnio 3 dalį, laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Ši norma asmens neteisėtus veiksmus, pasireiškusius bendro pobūdžio rūpestingumo pareigos pažeidimu, susieja su jo kalte, t. y. kaltė apima ir neteisėtus veiksmus. Tai reiškia, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama, ar asmens elgesys atitiko tvarkingo, rūpestingo, padoraus asmens elgesio standartą, o nustačius tokio elgesio neatitiktį, konstatuojamas asmens kaltas elgesys, kuris kartu reiškia ir veiksmų neteisėtumą, ir kaltės elementą. Jeigu tokiu elgesiu sukeliama žalos kitam asmeniui, tai yra pagrindas reikalauti žalos atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-243-1075/2023, 31 punktas).

27.       Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas skundžiamame sprendime motyvavo, kuo remdamasis konstatuoja atsakovės kaltę kaip civilinės atsakomybės sąlygą. Teismas nustatė, kad byloje nustatytų aplinkybių visuma: šildymo prietaisų keitimas šildymo sezono metu, pasitelkus fizinį asmenį, neturintį reikiamų leidimų ir atestacijos; gyventojų neinformavimas apie atliekamus remonto darbus; neužsandarintų šildymo sistemos vamzdžių palikimas, nepavykus iš karto pakeisti šildymo prietaisų, yra pakankama konstatuoti, kad atsakovė elgėsi nepakankamai atidžiai, atsargiai ir rūpestingai, t. y. nesilaikė įstatymo įtvirtintos pareigos laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ir (ar) neveikimu nepadarytų žalos kitam asmeniui. Teisėjų kolegija vertina, kad šios aplinkybės teikė pagrindą išvadai, jog atsakovė nebuvo tiek rūpestinga ir apdairi, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasaciniame skunde nurodyti argumentai yra teisiškai nepagrįsti.

Dėl apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo motyvavimo ir įrodymų vertinimo

28.       Teismo sprendimas turi būti pagrįstas ir teisėtas (CPK 263 straipsnis). Šie reikalavimai taikytini visų instancijų teismų priimamiems sprendimams ir yra susiję su įstatymu pavesta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimamą sprendimą, t. y. jį pagrįsti faktiniais ir teisiniais argumentais (CPK 270, 331 straipsniai). CPK 331 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje glausta forma turi būti išdėstytos teismo nustatytos bylos aplinkybės, įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus, taip pat įstatymai ir kiti teisės aktai bei teisiniai argumentai, kuriais teismas vadovavosi darydamas išvadas.

29.       Aplinkybė, kad teismas sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje detaliai neatsakė į kiekvieną dalyvaujančių byloje asmenų išdėstytą argumentą, neaptarė kiekvienos jų nurodytos aplinkybės ar pateikto įrodymo, nesudaro pagrindo visais atvejais vertinti, kad teismo sprendimas yra nemotyvuotas ir nepagrįstas. Tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijoje, tiek kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Nyderlandų Karalystę, peticijos Nr. 288; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-687/2018, 40 punktas).

30.       Kasacinio teismo išaiškinta, kad jei teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje argumentuotai atsakyta į pagrindinius išnagrinėto ginčo aspektus, tai negali būti pagrindas vien dėl formalių pažeidimų panaikinti iš esmės teisingą teismo sprendimą. Tačiau tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2013). Vertinant, ar sprendimas (nutartis) yra visiškai nemotyvuotas, atsižvelgtina į dalyvaujančių byloje asmenų byloje pateiktus reikalavimus. Dėl teismo išdėstytų argumentų pakankamumo turi būti sprendžiama įvertinus, ar materialieji ar procesiniai bylos aspektai, dėl kurių teismas nepasisakė, yra tokie svarbūs, kad dėl jų galėjo būti priimtas neteisingas sprendimas dėl bylos esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2014).

31.       Kasaciniame skunde atsakovė nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nemotyvavo ir nenurodė vertinimo kriterijų, kuriais vadovaudamasis įvertino byloje esančius įrodymus. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamame sprendime buvo atsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus.  

32.       Atsakovė taip pat kelia klausimą dėl byloje esančių įrodymų įvertinimo (CPK 185 straipsnis). Atsakovė įrodymų įvertinimo taisyklių pažeidimą sieja su tuo, kad, jos nuomone, teismas nevertino liudytojų parodymų, aiškiai atskleidžiančių visų įvykių, lėmusių žalos atsiradimą, eigą, be to, jos teigimu, trečiojo asmens atstovai patvirtino, kad jiems buvo žinoma apie remonto darbus, apie tai, kad jie nebuvo baigti ir trečiasis asmuo yra atsakingas už šilumos punkto priežiūrą ir šilumos tiekimą.

33.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

34.       Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu pagal byloje esančius įrodymus, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Teismas civilinei bylai reikšmingas aplinkybes nustato remdamasis įrodymais. Įrodymai – civilinei bylai reikšmingi faktiniai duomenys, gauti CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis.

35.       Teisėjų kolegija nusprendžia, kad nors apeliacinės instancijos teismas skundžiamame sprendime atskirai liudytojų parodymų nepaminėjo ir dėl jų plačiau nepasisakė, tačiau iš sprendimo turinio matyti, kad išvadas padarė įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

36.       Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad išnagrinėjus bylą nenustatyta kasaciniame skunde nurodytų materialiosios ir (ar) proceso teisės normų pažeidimų, dėl kurių reikėtų naikinti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo sprendimą. Kadangi, minėta, žala ieškovo turtui šį užliejus buvo padaryta dėl atsakovės bute atliekamų šildymo sistemos keitimo darbų, t. y. buto užpylimo židinys yra atsakovės butas, darbų iniciatore ir užsakove buvo atsakovė, kurios samdytas fizinis asmuo vykdė darbus, todėl apeliacinės instancijos teismui buvo pagrindas pripažinti atsakovės turtinę atsakomybę (žr. 20 punktas). Minėta, šildymo sistemos keitimo darbai buvo atliekami atsakovės poreikiams tenkinti, darbų atlikimas nebuvo ieškovo interesas, jis nebuvo susijęs teisiniu santykiu nei su darbus atliekančiu asmeniu, nei su trečiuoju asmeniu, todėl jo reikalavimas pagrįstai buvo nukreiptas būtent į atsakovę.

37.       Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

38.       Atsižvelgiant į šios bylos išnagrinėjimo kasaciniame teisme rezultatą (atsakovės kasacinis skundas atmestas), ieškovas neturi pareigos atlyginti bylinėjimosi išlaidų, atsakovės patirtų bylą nagrinėjant kasaciniame teisme. Ieškovas pateikė įrodymus, pagrindžiančius kasaciniame teisme patirtas 200 Eur bylinėjimosi išlaidas (už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą; apmokėta 2024 m. birželio 3 d.). Šios išlaidos atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – Rekomendacijos) 2, 7, 8.14 punktų nuostatas, todėl jų atlyginimas ieškovui priteistinas iš atsakovės.

39.       Trečiasis asmuo už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą sumokėjo 2541 Eur, prašo šių išlaidų atlyginimą priteisti iš atsakovės. Teisėjų kolegija, įvertinusi, jog trečiajam asmeniui apeliacinės instancijos teisme atstovavo tas pats advokatas, kuris surašė atsiliepimą į kasacinį skundą, dauguma atsiliepime nurodytų argumentų jau buvo nurodyti ir nagrinėjami apeliacinės instancijos teisme, taip pat, įvertinusi ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į tą patį kasacinį skundą surašymą, mano, kad trečiajam asmeniui priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas mažintinas iki 500 Eur (Rekomendacijų 2.1, 2.6 ir 2.8 punktai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2024 m. vasario 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui M. S. (a. k. (duomenys neskelbtini)) iš atsakovės V. R. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 200 (du šimtus) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Priteisti trečiajam asmeniui UAB „Mano būstas Kaunas“ (j. a. k. 305174520) iš atsakovės         V. R. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 500 (penkis šimtus) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai        Gražina Davidonienė 

        Virgilijus Grabinskas

        Egidija Tamošiūnienė