Civilinė byla Nr. e2A-203-618/2023
Proceso Nr. 2-46-3-01108-2022-1
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.6.10.; 2.6.11; 3.1.7.6; 3.2.4.4; 3.2.4.5; 3.2.6.1. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. kovo 9 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Gailevičienės, Larisos Šimanskienės (pirmininkės ir pranešėjos) ir Danutės Žvinklytės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės mažosios bendrijos „Delu logistika“ apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės mažosios bendrijos „Delu logistika“ ieškinį atsakovei K. S. dėl transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo, restitucijos taikymo bei nuostolių priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama nutraukti tarp ieškovės ir atsakovės 2022 m. balandžio 23 d. sudarytą transporto priemonės BMW 320D, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį; taikyti restituciją ir įpareigoti atsakovę grąžinti ieškovei 13 000,00 Eur dydžio sumą, o ieškovę įpareigoti atsakovei grąžinti transporto priemonę BMW 320D; priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 220,12 Eur dydžio sumą; priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 5 procentų procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti iš atsakovės ieškovės naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai ieškinio argumentai:
1.1. Nurodė, kad 2022 m. balandžio 23 d. buvo sudaryta transporto pirkimo–pardavimo sutartis. Pagal minėtą sutartį atsakovė pardavė ieškovei transporto priemonę BMW 320D. Ieškovė už transporto priemonę sumokėjo 13 000,00 Eur dydžio sumą (pavedimu 12 200,00 Eur, grynaisiais pinigais 800,00 Eur).
1.2. Ieškovė 2022 m. gegužės 13 d. įsigytą automobilį pristatė apžiūrai į UAB „Krasta Auto“. Buvo nustatyti šie gedimai: nešviečia priekinės kairės pusės gabaritas; dešinės pusės dažų sluoksnis stipriai daugiau nei du kartus viršija normas; galinėse duryse nėra uždarymo indikatoriaus, galinės padangos sudilusios, būtina keisti diskus ir kaladėles bei amortizatorių apsaugas, blogai surinktas po remonto dešinės pusės automobilio šonas, tačiau per dideli tarpai žalai patikslinti, siekiant nustatyti tikslesnę žalą reikia ardyti. UAB „Krasta Auto“ ieškovei pateikė pasiūlymą, jog dabartiniai matomi defektai transporto priemonėje galėtų būti suremontuoti už 1 623,26 Eur sumą. Ieškovė už transporto priemonės apžiūrą UAB „Krasta Auto“ sumokėjo 220,12 Eur.
1.3. Ieškovė nurodė, kad transporto pirkimo–pardavimo sutartyje jokie transporto priemonės trūkumai, autoįvykiai nebuvo nurodyti. Atsakovė apie jokius transporto priemonės trūkumus, autoįvykius, kuriuose dalyvavo transporto priemonė, ieškovės taip pat neinformavo. Apie tai, kad transporto priemonė buvo dalyvavusi autoįvykyje ir yra netinkamai suremontuota, dėl ko nustatyti ir kiti transporto priemonės defektai, kad transporto priemonė yra dalyvavusi eismo įvykyje ir blogai suremontuota, ieškovei tapo žinoma tik 2022 m. gegužės 13 d.
1.4. Ieškovė pažymėjo, kad, sužinojus apie paslėptus trūkumus, ieškovės atstovas ne tik pateikė pretenziją, tačiau taip pat bandė susisiekti su atsakove, išspręsti sutarties nutraukimo neteismine tvarka klausimą. Pokalbio metu buvo patvirtinta, kad automobilis dalyvavo eismo įvykyje, buvo apgadintas, buvo „iššovusios oro pagalvės“. Prašant pateikti naujų oro pagalvių įsigijimą ir remontą patvirtinančius duomenis, duomenys nebuvo pateikti. Duomenys, kad automobilio saugos sistemos (oro pagalvės) būtų pakeistos, veikiančios, ieškovei nėra pateikti, todėl šiuo metu automobilį eksploatuoti yra nesaugu ir pavojinga. Transporto priemonė pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu neatitiko kokybės reikalavimų ir to, ko pagrįstai tikėjosi, ieškovė negavo, nes ieškovė nebuvo informuota, kad transporto priemonė buvo dalyvavusi eismo įvykyje ir yra netinkamai suremontuota, nors atsakovei tokios aplinkybės buvo ar turėjo būti žinomos iki sutarties sudarymo su ieškove.
1.5. Ieškovės manymu, yra pagrindas nutraukti sutartį, kadangi atsakovė neatskleidusi ieškovei informacijos apie tai, jog automobilis yra dalyvavęs eismo įvykyje ir yra netinkamai suremontuotas bei su defektais, kurių remontas sukels papildomų nuostolių, atliko neteisėtus veiksmus ir iš esmės pažeidė sutartį. Atsakovė parduodama ieškovei transporto priemonę nutylėjo jos defektus, dėl to ieškovė ne tik negali naudotis transporto priemone pagal tiesioginę jos paskirtį, bet taip pat jau patyrė nuostolių dėl atliktos transporto priemonės patikros oficialiame BMW automobilių servise UAB „Krasta Auto“.
2. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, jame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
2.1. Nurodė, kad automobilio pagaminimo data yra 2014 m., t. y. automobiliui šiuo metu yra 8 metai, kai atsakovė įsigijo automobilį, automobilio rida buvo 185 330 km, parduodant automobilį automobilis jau buvo nuvažiavęs 212 243 km. Transporto priemonė visą laiką buvo eksploatuojama, todėl natūralu, kad galėjo susidėvėti tiek stabdžių sistema, tiek amortizatorių apsaugos, tiek ir padangos, todėl automobiliui negali būti keliami naujo automobilio reikalavimai. Ieškovei perkant naudotą daiktą – naudotą automobilį – negalima buvo tikėtis tokių pačių garantijų, kaip perkant visiškai naują. Atsakovė yra jauno amžiaus, neturi techninio išsilavinimo, nėra juridinis asmuo ir nesiverčia transporto priemonių prekyba ar remontu, nėra profesionali automobilių pardavėja, dėl to automobiliui atlikus valstybinę techninę apžiūrą, kuri galiojo ir pardavimo dieną, ir nustačius, kad automobiliui galima dalyvauti eisme, ji buvo sąžiningai įsitikinusi, kad automobilį parduoda be jokių defektų kaip visiškai tinkamą eksploatuoti, kadangi pati minėtu automobiliu naudojosi visą įsigijimo laikotarpį ir neturėjo jokių techninių problemų. Pirkėjas yra juridinis asmuo, kuris veikdamas rinkoje ir sudarydamas sandorius turėtų rūpestingai atlikti jam, kaip pirkimo–pardavimo sutarties šaliai, tenkančias pareigas, t. y. pasinaudoti daikto patikrinimo teise, patikrinti jį automobilių servise.
2.2. Pažymėjo, kad sudarė visas sąlygas pirkėjui pasitikrinti automobilio techninę būklę, ką pirkėjas ir atliko, t. y. su automobiliu važiavo bandomąjį važiavimą, automobilį apžiūrėjo ir kartu atvykę šeimos nariai. Į servisą varyti automobilio pirkėjas nepageidavo, bet akivaizdžiai matė išoriškai automobilio padangų būklę. Nurodė, kad ieškovė klaidina teismą, jog apie automobilio dalyvavimą eismo įvykyje sužinojo tik 2022 m. gegužės 13 d. Ieškovė automobilio apžiūros metu buvo tinkamai informuota, jog ji transporto priemonę įsigijo apgadintą. Dar būnant kieme ji parodė pirkėjui savo telefone esančias fotonuotraukas, kuriose užfiksuotas perkamas automobilis, su kokiais sugadinimais buvo nupirktas. Tai, jog transporto priemonei buvo galiojanti valstybinė techninė apžiūra, įrodo, jog automobilis buvo tinkamas eksploatuoti, jokie paslėpti defektai, dėl kurių transporto priemonė negali dalyvauti eisme, nebuvo nustatyti ir atlikus transporto priemonės apžiūrų UAB „Krasta Auto“, kur nebuvo nurodytas joks defektas, dėl kurio eksploatacija negalima. Nesutinka, kad ieškovė negali naudotis transporto priemone pagal tiesioginę jos paskirtį. Parduodant transporto priemonę, galiojančioje technikinės apžiūros rezultatų kortelėje buvo nustatyta, kad transporto priemonė atitinka techninius reikalavimus.
2.3. Automobilio pirkimo–pardavimo sutartyje nebuvo nurodyti eismo įvykiai, kadangi ji tokių padariusi ir nebuvo, o kur ir kokie eismo įvykiai buvo įvykę prieš įsigyjant automobilį, ji informacijos neturėjo. Ji transporto priemonę įsigijo po eismo įvykio ir minėtos informacijos nenuslėpė. Transporto priemonė įsigijimo metu buvo nežymiai apgadinta, ieškovė buvo informuota automobilio įsigijimo metu, o be to, pirkimo metu minėta informacija buvo patikrinta paties pirkėjo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Tauragės apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 16 d. sprendimu ieškinį atmetė. Atsakovei iš ieškovės priteisė 500 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismo nustatytos aplinkybės ir pagrindiniai motyvai:
3.1. Ieškovė turėjo įrodyti, kad transporto priemonės pirkimo–pardavimo sandorio sudarymo metu atsakovė nuslėpė nuo jos tuo metu jau buvusius esminius daikto trūkumus, dėl kurių buvo apsunkintas transporto priemonės naudojimas pagal įprastinę paskirtį ir patirtos papildomos išlaidos, kurias prašoma atlyginti nagrinėjamoje byloje. Tuo tarpu atsakovė turėjo įrodyti aplinkybes, kad perdavė pirkėjui (ieškovei) tinkamos kokybės daiktą, įstatymų nustatyta tvarka atskleidė pirkimo–pardavimo sutartyje reikalaujamus transporto priemonės trūkumus. Ieškovė įrodinėja, kad atsakovė parduodama ieškovei transporto priemonę neatskleidė jai informacijos apie tai, jog automobilis yra dalyvavęs eismo įvykyje ir yra netinkamai suremontuotas bei su defektais, dėl to ieškovė ne tik negali naudotis transporto priemone pagal tiesioginę jos paskirtį, bet taip pat jau patyrė nuostolių dėl atliktos transporto priemonės patikros oficialiame BMW automobilių servise UAB „Krasta Auto“, už kurią sumokėjo 220,12 Eur. Tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina, kad atsakovė parduodama ieškovei automobilį BMW 320 D atskleidė ieškovei informaciją apie tai, jog automobilis yra dalyvavęs eismo įvykyje ir buvo remontuotas, parodydama ieškovės atstovui A. D. ir jo sutuoktinei D. D. nuotraukas telefone, kuriose matyti, kad automobilis buvo anksčiau daužtas, paaiškindama, kad jis buvo suremontuotas. Teismas rėmėsi atsakovės paaiškinimu, kad dar būnant kieme ji parodė pirkėjui ir jo sutuoktinei savo telefone esančias fotonuotraukas, kuriose užfiksuotas perkamas automobilis, su kokiais sugadinimais buvo nupirktas. Atsakovės aiškinimą patvirtino atsakovės teismui pateiktos nuotraukos, iš kurių matyti automobilio būklė, apgadinimai 2020 m. (atsakovė nuotraukas turėjo realiai); patvirtino liudytojas A. S., kuris parodė, kad dukra rodė fotonuotraukas telefone vyriškiui ir jis girdėjo, kad ji kalbėjo apie tai, kad automobilis Lietuvoje nedaužtas. Atsakovės atskleista informacija, parodytos automobilio nuotraukos lėmė ieškovės atstovo A. D. dukters liudytojos D. D.-R., suinteresuotos padėti A. D., sprendimą atlikti užklausą dėl ginčo automobilio svetainėje Carvertical.com siekiant gauti daugiau informacijos apie žalos duomenis. 2022 m. spalio 10 d. UAB „CV Group“ atsakymu nustatyta, kad 2022 m. balandžio 23 d. buvo užsakyta „Carvertical“ ataskaita dėl ginčo automobilio; ataskaita buvo sugeneruota ir išsiųsta el. paštu (duomenys neskelbtini); 16,99 Eur mokėjimas buvo gautas iš D. D.. Teismas kritiškai vertino ir netikėjo liudytojos D. D.-R. parodymais, kad ją domino vien tai, ar automobilis nėra vogtas, nes pats ieškovės atstovas A. D. 2022 m. spalio 13 d. teismui aiškino, kad D. D.-R. svetainėje Carvertical.com norėjo pažiūrėti, ar daužtas automobilis, ar dar kas. Teismas kritiškai vertino ir netikėjo liudytojos D. D.-R. parodymu, kad iš „Carvertical“ ataskaitos sužinojo vien tik tai, kad automobilis nėra vogtas. Iš 2022 m. spalio 26 d. UAB „CV Group“ atsakymo nustatyta, kad „Carvertical“ ataskaitoje gali būti pateikiami ne tik policijos duomenų bazių duomenys, bet ir žalos duomenys, ridos duomenys, nacionalinių registrų duomenys, nuotraukos, įrangos sąrašas. „Carvertical“ ataskaitoje turėjo būti ir buvo automobilio BMW 320 D žalos duomenys, nuotraukos, nes 2020 m. spalio 19 d. atsakovė nusipirko šį automobilį po eismo įvykio, su daužtu šonu, kas atitinka atsakovės aiškinimą, kad pasitikrinusi svetainėje Carvertical.com pirkėjų dukra sakė, kad automobilis buvo daužtas užsienyje eismo įvykyje, bet nevogtas.
3.2. Ieškovė ieškinį grindžia argumentu, kad atsakovė transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje nenurodė privalomų duomenų, t. y. nenurodė jokių transporto priemonės trūkumų, autoįvykių. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 29 d. iki 2022 m. balandžio 23 d., kai automobilį eksploatavo atsakovė, transporto priemonė būtų dalyvavusi eismo įvykyje Lietuvoje; kad atsakovei buvo žinoma data ir konkreti užsienio valstybė, kurioje automobilis dalyvavo eismo įvykyje. Teismas laikė, jog atsakovė atskleidė ieškovei visą informaciją, kurią žinojo apie autoįvykius, t. y. kad kitoje šalyje transporto priemonė buvo dalyvavusi eismo įvykyje, atsakovė informavo ieškovę iki pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo. Be to, minėta informacija buvo patikrinta pačios ieškovės direktoriaus per jo šeimos narį – dukrą D. D.-R..
3.3. Teismas įvertino tas aplinkybes, jog parduodamo automobilio valstybinė techninė apžiūra buvo galiojanti, kad atsakovė minėtą automobilį eksploatavo iki pat pardavimo dienos, kad atsakovės transporto priemonės valdymo metu gedimų ar kokių nors trūkumų nebuvo. Be to, vertino, kad atsakovė neturi jokio techninio išsilavinimo, nėra juridinis asmuo ir nesiverčia transporto priemonių prekyba ar remontu, nėra profesionali automobilių pardavėja, jai nebuvo ir neturėjo būti žinomi ieškovės ieškinyje nurodyti daikto trūkumai. Teismas vertino, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, jog atsakovė automobilio pardavimo metu slėpė automobilio trūkumus ar elgėsi nesąžiningai. Teismas laikė neįrodytu teiginį, kad atsakovei buvo žinomi tie automobilio defektai, kuriuos 2022 m. gegužės 13 d. nustatė UAB „Krasta Auto“ ir kurių ji neįrašė į transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį.
3.4. Pažymėjo, kad transporto priemonė atsakovės visą laiką buvo eksploatuojama (pravažiuota apie 27 000 km), dėl ko natūralu, kad galėjo susidėvėti tiek stabdžių sistema, tiek amortizatorių apsaugos, tiek ir padangos. Transporto priemonės padangų susidėvėjimas buvo akivaizdus pirkimo–pardavimo sandorio metu, minėtų padangų būklę matė ieškovės atstovas ir sutiko, kad jam minėta padangų būklė tinkama. Ieškovė pati pasirinko automobilį, automobilį apžiūrėjo, taip pat išbandė automobilį kelyje ir jokių trūkumų nepastebėjo. Ieškovės atstovas pirkdamas 6 metų senumo automobilį nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas ir nepatikrinęs jo autoservise prisiėmė riziką už kilusias pasekmes.
3.5. Teismas sutiko su atsakovės argumentu, kad atlikus transporto priemonės apžiūrą UAB „Krasta Auto“ nebuvo nurodytas joks defektas, dėl kurio automobilio eksploatacija negalima. Padarė išvadą, jog pagal paskirtį įsigyta transporto priemonė pirkimo–pardavimo metu tiesioginę funkciją atliko ir jokių esminių gedimų, neleidžiančių jos eksploatuoti, nebuvo. Įvertinęs byloje ištirtus įrodymus, nustatytas aplinkybes, padarė išvadą, jog pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimą nutraukti tarp ieškovės ir atsakovės 2022 m. balandžio 23 d. sudarytą transporto priemonės BMW 320D pirkimo–pardavimo sutartį, taikyti restituciją nėra.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
4. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 16 d. sprendimą. Priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais ir argumentais:
4.1. Nurodė, kad ginčo automobilio pirkimo–pardavimo sutartyje informacija apie ginčo automobilio dalyvavimą eismo įvykiuose ar informacija apie kitus įvykius nebuvo pateikta. Apie tai, kad ginčo automobilis buvo apgadintas ir suremontuotas netinkamai, ieškovė taip pat nebuvo informuota.
4.2. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad asmuo pirkdamas naudotą daiktą neprivalo patikrinti perkamo daikto kokybės, o tik turi tokią teisę, todėl pirmosios instancijos teismui akcentuojant, jog ieškovė prisiėmė riziką nusipirkti naudotą daiktą su trūkumais, transporto priemonės nepatikrinusi, yra neatitinkantys teismų praktikos suformuotų išaiškinimų. Atkreipia dėmesį į tai, kad vien todėl, kad ieškovė neturėjo galimybės patikrinti transporto priemonės prieš sudarant sutartį, nepanaikina pardavėjo atsakomybės už parduodamo naudoto daikto kokybę.
4.3. Pažymi, kad UAB „Krasta Auto“ yra konstatuoti nurodyti transporto priemonės gedimai. Nesutinka su teismo argumentais, kad vien galiojanti transporto priemonės valstybinė techninė apžiūra, atsakovės automobilio eksploatavimas iki pat pardavimo dienos reiškia, kad transporto priemonė pardavimo metu neturėjo defektų. Pažymi, kad UAB „Krasto Auto“ nurodyti defektai iš esmės yra susidarę dėl nekokybiškai atliktų transporto priemonės remonto darbų. Nurodo, kad atsakovė žinojo, kad transporto priemonė dalyvavo eismo įvykyje, turėjo defektų, tačiau apie tai atsakovės neinformavo. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino atsakovės pareigas garantuoti transporto priemonės kokybę parduodant transporto priemonę.
4.4. Ieškovės nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino CK 6.333 straipsnio 2 dalyje atskleistą daikto kokybės garantijos turinį ir suabsoliutino tik transporto priemonės naudojimą pagal paskirtį, t. y. sprendime nurodė, kad transporto priemonės defektai netrukdo ieškovei transporto priemonės naudoti pagal paskirtį. Teismas, netinkamai išaiškindamas daikto savininko garantiją dėl parduodamo daikto kokybės, nurodydamas, kad atsakovei neva nebuvo žinomi UAB „Krasta Auto“ transporto priemonės nustatyti defektai, ir panaikindamas atsakovės atsakomybę už parduodamo transporto priemonės kokybę, netinkamai vertino įrodymus byloje, dėl to buvo priimtas neteisėtas sprendimas.
2. Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė prašo atmesti atsakovės apeliacinį skundą, palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą ir priteisti iš ieškovės 1 500 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Pridėti prie civilinės bylos naujus įrodymus – automobilių techninio eksploatavimo specialisto 2022 m. gruodžio 27 d. išvados kopiją ir BMW 320D nuotraukas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais ir argumentais:
5.1 Nurodo, kad ieškovė prieš įsigydama automobilį nenuvežė jo į servisą patikrai. Ieškovės atstovas pasitikėjo savo žiniomis vertindamas automobilio agregatų būklę. Laikytina, kad jis turėjo nors minimalių žinių apie automobilių technines eksploatavimo ypatybes ir konstrukcijų dalių veikimo ir dėvėjimosi veiksnius, taigi galėjo pastebėti ir turėjo įvertinti nurodytus defektus.
5.2 Pažymi, kad dėl automobilio amžiaus ir jo pirkimo–pardavimo metu buvusių trūkumų bei pardavėjo garantijos dėl parduodamo daikto kokybiškumo sąsajos nėra vienareikšmiškai vienodos teismų praktikos. Atsižvelgiant į pirkimo objekto specifiškumą – įgytas anksčiau jau ne vienus metus eksploatuotas automobilis, jo pirkėjas negali tikėtis tokių pat garantijų ar daikto nepriekaištingo veikimo, kaip ir naujo automobilio savininkas, kadangi eksploatavimo metu mechanizmai natūraliai dėvisi. Pabrėžia, jog automobilis buvo 7,5 metų senumo, todėl, dėl daikto specifiškumo išsamiai nenustačius jo defektų autorizuotame servise prieš sudarant pirkimo–pardavimo sutartį ir iš esmės visiems defektams esant akivaizdaus pobūdžio, lengvai pastebimiems automobilio apžiūros metu, tai laikytina aplinkybe, kuri leidžia pripažinti pirkėjos elgesį ypač nerūpestingu ir atleisti pardavėją nuo atsakomybės. Jokie automobilio defektai nebuvo nustatyti jo pirkimo metu arba iš karto po įsigijimo, laikytina, kad dėl 1.10 p. nurodytų defektų yra atsakinga ieškovė, kurios atstovas, nepatikrinęs perkamo automobilio specializuotame servise, netenka galimybės įrodyti šių defektų buvimo faktą automobilio pirkimo–pardavimo metu.
5.3 Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai ir teisingai nurodė, kad byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina, kad atsakovė parduodama ieškovei automobilį BMW 320 D atskleidė ieškovei informaciją apie tai, jog automobilis yra dalyvavęs eismo įvykyje ir buvo remontuotas. Tai patvirtina tiek atsakovės turėtos ir pateiktos avarijos nuotraukos, tiek nuoseklūs paaiškinimai, tiek „Carvertical“ duomenys bei liudytojo A. S. parodymai.
5.4 Atsižvelgiant į tai, kad ginčo automobilis, kuris buvo pirktas daužtas ir suremontuotas, praėjo techninę apžiūrą ir pardavimo metu ji buvo galiojanti ir nepanaikinta (tuo pagrindu teisiškai nereikšmingi laikytini apeliacinio skundo argumentai dėl to, kur ir kieno buvo atliktas kėbulo remontas), laikytina, kad automobilio kėbulo detalių tarpų nuokrypiai yra nežymūs ir tai yra pagrindas pripažinti šį defektą, jei tokiu jį galima pavadinti, nereikšmingu ir neesminiu.
5.5 Atkreipia dėmesį, kad civilinėje byloje nebuvo ieškovės pateikti jokie vaizdiniai įrodymai apie kėbulo defektus, iš kurių būtų galima daryti išvadą apie jų trukdymą eksploatuoti automobilį. Galima daryti prielaidą, kad ieškovė tyčia nuslėpė tokio pobūdžio duomenis, siekdama vien tik formaliu pagrindu (nesant sutartyje nurodytos informacijos apie eismo įvykius ir kitus defektus) nutraukti sutartį. UAB „Krasta Auto“ nustatytas daugiau nei du kartus viršijantis normas dažų sluoksnis jokios įtakos automobilio eksploatacijai ir jo ilgaamžiškumui neturi ir ši ypatybė, kuri nėra laikytina trūkumu, o tik požymiu, kad automobilio kėbulas buvo remontuotas, nebus keičiama, tvarkoma ar kitaip perdaroma, kadangi, nepaisant neekologiškumo aspekto, tai techniškai ir ekonomiškai nereikalinga ir nenaudinga. Kėbulo defektai yra neesminiai ir netrukdantys naudoti automobilį pagal paskirtį, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, tai patvirtina ir aplinkybė, kad automobiliu, kurį pirko atsakovė vežioti vaikams ir kuris buvo suremontuotas po avarijos, nuvažiavo Lietuvoje netgi beveik 27 tūkst. km per 1,5 metų. Jeigu būtų buvę ypač dideli tarpai tarp kėbulo dalių ir blogai užsidarytų durys ir dėl to į saloną patektų išmetamosios dujos, tai būtų buvę iš karto sutvarkyta. Esant ieškinyje ir apeliaciniame skunde nurodytoms aplinkybėms apie automobilio prastą techninę būklę ir jo netinkamumą naudoti pagal paskirtį teisingoms, atsakovė nebūtų nuvažiavusi tokio didelio atstumo per gana trumpą laiką.
5.6 Nurodo, kad ieškovė pasirinko netinkamą teisių gynimo būdą, kuris yra taikomas tik išskirtiniais atvejais sugedus esminėms transporto priemonės dalims, pvz., varikliui ar pavarų dėžei. Pagal paskirtį įsigyta transporto priemonė pirkimo–pardavimo metu tiesioginę funkciją atliko ir jokių esminių gedimų, neleidžiančių jos eksploatuoti, nebuvo. Ieškovė neįrodė realiai trukdančių eksploatuoti automobilį ir juolab esminių defektų, dėl kurių galima būtų pripažinti, kad yra pagrindas nutraukti pirkimo–pardavimo sutartį ir taikyti restituciją.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.
7. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).
Dėl naujų įrodymų ir rašytinių paaiškinimų (ne)priėmimo
8. Atsakovė kartu su atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą pateikė naujus įrodymus – 2022 m. gruodžio 27 d. automobilių techninio eksploatavimo specialisto išvadą, ginčo automobilio fotonuotraukas. Nurodo, kad ieškovė apeliaciniame skunde kelia naują automobilių defektų atsiradimo versiją – kad UAB „Krasta auto“ nurodyti defektai susidarė dėl nekokybiškai atliktų automobilio remonto darbų. Mano, kad šiuo pagrindu nauji teikiami įrodymai turi būti priimami apeliacinės instancijos teisme.
9. Ieškovė apeliacinės instancijos teismui 2023 m. vasario 15 d. pateikė rašytinius paaiškinimus. Nurodė, kad atsakovės atsiliepimas į ieškovės apeliacinį skundą yra nepagrįstas, prašė nepriimti atsakovės pateiktų naujų įrodymų. Rašytiniuose paaiškinimuose pasisakė apie automobilio apžiūrą pirkimo metu ir automobilio pirkimo metu (ne)egzistavusius defektus, apie automobilio kėbulo defektus, apie teismo iniciatyvą konstatuoti automobilio pirkimo–pardavimo sutartį niekine.
10. Siekiant užtikrinti civilinio proceso principus ir apeliacinio proceso tikslus, įstatyme nustatytas draudimas apeliacinės instancijos teismui priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme (CPK 314 straipsnis). Šis draudimas nėra absoliutus: naujus įrodymus pateikti galima, jeigu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti arba jeigu šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinis teismas, aiškindamas CPK 314 straipsnio normas, yra konstatavęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, be to, atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčui išspręsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-690/2016).
11.Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis – neperžengiant apeliacinio skundo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Šio apeliaciniam procesui keliamo tikslo įgyvendinimas būtų apsunkintas arba net apskritai taptų neįmanomas, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys turėtų neribotą procesinę galimybę teikti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus ir jais remtis. Todėl, siekiant pašalinti (ar sumažinti) tokių padarinių atsiradimo galimybę, proceso įstatymo lygmeniu yra nustatytas draudimas teikti, o kartu ir priimti, naujus įrodymus. Šis draudimas kartu užtikrina ir teisinį tikrumą bei apibrėžtumą, nes, užkirsdamas kelią remtis tokiais įrodymais, kurie nefigūravo pirmosios instancijos teisme, pašalina (ar sumažina) procesinės staigmenos sukūrimo dalyvaujantiems byloje asmenims galimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-261-469/2021). Įrodymų pateikimo ribojimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti prisidedant prie greito ir išsamaus bylos ištyrimo, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Taip yra užtikrinamas bylos šalių lygiateisiškumas kiekvienai jų suteikiant galimybę laiku atsikirsti į kitos šalies pateiktus reikalavimus ir nuneigti pateiktus atsikirtimus. Byloje dalyvaujantys asmenys turi būti aktyvūs viso proceso metu, o ne tada, kai byla baigiama nagrinėti ar yra priimamas jiems nepalankus procesinis sprendimas.
12.Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinis procesas nėra pirmosios instancijos teismo proceso pakartojimas, bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme vyksta pagal specialias taisykles ir nėra identiškas procesui pirmosios instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas tikrina ne bylos išsprendimo teisingumą, bet atlieka pirmosios instancijos teismo sprendimo, kaip procesinio dokumento, kontrolę. Tai reiškia, kad apeliacinis procesas skirtas ne ginčo nagrinėjimo pakartojimui, o pirmosios instancijos teismo padarytų teisės ir (ar) fakto klaidų ištaisymui.
13.Apeliacinės instancijos vertinimu, abi šalys bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme turėjo teisę laisvai disponuoti savo teisėmis, spręsti, kokiais įrodymais remtis atsikertant į viena kitos argumentus. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teisme abi šalys buvo atstovaujamos profesionalių teisininkų – advokatų. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė naujai teikiamus įrodymus: 2022 m. gruodžio 27 d. automobilių techninio eksploatavimo specialisto išvadą, ginčo automobilio fotonuotraukas, galėjo ir turėjo teisę teikti pirmosios instancijos teismui. Taigi, atsakovės naujai pateiktus įrodymus atsisakytina priimti.
14.Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad draudimas pateikti naujus įrodymus turėtų būti suprantamas ir kaip draudimas pateikti rašytinius paaiškinimus. Ieškovė pateikė rašytinius paaiškinimus dėl ginčo automobilio pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo. Rašytiniai paaiškinimai negali būti apeliacinio skundo ar atsiliepimo į jį papildymas, jų paskirtis – reaguoti į pasikeitusią situaciją po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme. Nagrinėjamu atveju ieškovė bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme dieną – 2023 m. vasario 15 d. – pateikė teismui rašytinius paaiškinimus, kurie pagal savo turinį laikytini apeliacinio skundo papildymu. Rašytinių paaiškinimų pateikimas apeliacinės instancijos teismui taip pat negali būti pagrindas apeiti CPK 314 straipsnyje numatytą apribojimą. Atsižvelgęs į tai apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti ieškovės pateiktus rašytinius paaiškinimus.
Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo (ne)pagrįstumo
15. Pirmosios instancijos teismas nusprendęs ieškinį atmesti nurodė, kad atsakovė atskleidė ieškovei visą informaciją, kurią žinojo apie automobilį. Teismas laikė neįrodyta aplinkybe, kad atsakovė žinojo apie tuos defektus, kuriuos ieškovė teigia buvus po to, kai ieškovė įsigijusi automobilį nuvežė jį patikrai į servisą. Ieškovė nesutinka su skundžiamu sprendimu ir apeliacinės instancijos teismo prašo 2022 m. balandžio 23 d. tarp šalių sudarytą transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį panaikinti, taikyti restituciją. Nurodo, kad transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje nebuvo nurodyta informacija apie ginčo automobilio dalyvavimą eismo įvykiuose, kad ginčo automobilis yra netinkamai suremontuotas ir su defektais, ieškovė negali ginčo automobiliu naudotis pagal paskirtį. Taip pat ieškovė nurodo jau patyrusi 220,12 Eur nuostolių automobilių servise dėl atliktos ginčo automobilio patikros.
16. Rungimosi principas, galiojantis civiliniame procese (CPK 12 straipsnis), lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu. Civilinei bylai reikšmingas aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) teismas nustato, remdamasis įrodymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.
17. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2012). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2014).
18. CK 6.334 straipsnio 1 dalyje išvardytų pirkėjo teisių gynimo būdų pasirinkimas turi būti proporcinga priemonė, kuri skirta pirkėjo dėl daikto kokybės trūkumų patirtiems praradimams kompensuoti, taikoma atsižvelgiant į kokybės trūkumų mastą. CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta galimybė pirkėjui grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis pažeidimas, suteikiama būtent kaip paskutinė teisių gynimo priemonė, kai kitų teisių gynimo būdų, nustatytų CK 6.334 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose, nepakanka pažeistoms pirkėjo teisėms apginti.
19. CK 6.4311 straipsnyje nustatyta, kad motorinės transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje privalo būti nurodyti duomenys apie motorinę transporto priemonę, kurią pardavėjas privalo pagal sutartį perduoti pirkėjui. Pardavėjas pirkimo–pardavimo sutartyje privalo pirkėjui nurodyti (deklaruoti) ridos duomenis, visus eismo ar kitus įvykius, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta per laikotarpį, kurį pardavėjas yra motorinės transporto priemonės savininkas, taip pat visus jam žinomus eismo ar kitus įvykius, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta.
20. Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos 2015 m. spalio 26 d. viršininko įsakymu „Dėl motorinės transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje privalomų nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę ir jos trūkumus sąrašo patvirtinimo“ yra patvirtintas motorinės transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje privalomų nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę ir jos trūkumus sąrašas. Šiame sąraše nurodyta, jog, sudarant motorinės transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, turi būti nurodomi šie duomenys: motorinės transporto priemonės gamybinė markė, motorinės transporto priemonės komercinis pavadinimas, motorinės transporto priemonės identifikavimo numeris, motorinės transporto priemonės rida (odometro rodmenys), ar galioja transporto priemonės privalomoji techninė apžiūra, eismo ar kiti įvykiai, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta per laikotarpį, kurį pardavėjas buvo motorinės transporto priemonės savininkas, taip pat visi kiti pardavėjui žinomi eismo ar kiti įvykiai, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta (1.1–1.6 p.). Taip pat turi būti nurodyti šie trūkumai: stabdžių sistemos; vairo mechanizmo ir pakabos elementų; apšvietimo ir šviesos signalizavimo įtaisų; vairuotojų ir keleivių saugos sistemų; dujų išmetimo sistemos (2.1–2.6 p.).
21. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys 2022 m. balandžio 23 d. sudarė ginčo automobilio pirkimo–pardavimo sutartį. Iš sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties turinio matyti, kad joje nurodyti tokie duomenys – parduodamos motorinės transporto priemonės gamybinė markė / komercinis pavadinimas, motorinės transporto priemonės identifikavimo numeris, nurodyta, kad transporto priemonės privalomoji techninė apžiūra yra galiojanti. Jokie trūkumai, eismo įvykiai, kuriuose dalyvavo ginčo automobilis, nenurodyti. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ginčo automobilio pirkimo–pardavimo sutartį pildė atsakovė, ginčo tarp šalių dėl šios aplinkybės nėra.
22. Byloje nustatyta, kad po ginčo automobilio pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo 2022 m. gegužės 13 d. ginčo automobilis ieškovės buvo pristatytas į UAB „Krasta Auto“ apžiūrai. Iš į bylą pateiktos UAB „Krasta Auto“ informacijos matyti, kad nustatyti šie ginčo automobilio gedimai: nešviečia priekinės kairės pusės gabaritas; dešinės pusės dažų sluoksnis stipriai daugiau nei du kartus viršija normas; galinėse duryse nėra uždarymo indikatoriaus, galinės padangos sudilusios, būtina keisti diskus ir kaladėles bei amortizatorių apsaugas, blogai surinktas po remonto dešinės pusės automobilio šonas, tačiau per dideli tarpai žalai patikslinti, siekiant nustatyti tikslesnę žalą reikia ardyti. UAB „Krasta Auto“ ieškovei pateikė pasiūlymą, jog dabartiniai matomi defektai transporto priemonėje galėtų būti suremontuoti už 1 623,26 Eur sumą.
23. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo nesutinkanti su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl to, kad atsakovė informavo ieškovę apie tai, kad ji ginčo automobilį įsigijo daužtą, suremontavo, kad atsakovė rodė ieškovės atstovo šeimos nariams fotonuotraukas prieš ieškovei įsigyjant automobilį. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes bei anksčiau aptartą kasacinio teismo praktiką, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog iš byloje esančių įrodymų galima daryti išvadą, kad atsakovė, prieš ieškovei įsigyjant ginčo automobilį, informavo ieškovę apie ginčo automobilio dalyvavimą eismo įvykyje atsakovei dar nebūnant šio automobilio savininke, rodė ginčo automobilio fotonuotraukas, kuriose užfiksuoti eismo įvykio padariniai, ieškovės atstovo šeimos nariams.
24. Nagrinėjamu atveju ieškovė, reikalaudama nutraukti pirkimo–pardavimo sutartį ir taikyti restituciją, rėmėsi CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktu, kuriame įtvirtinta pirkėjo teisė nutraukti sutartį ir reikalauti sumokėtos kainos grąžinimo, kai netinkamos kokybės daikto perdavimas yra esminis sutarties pažeidimas. Tačiau tai yra paskutinė teisių gynimo priemonė, kai kitų teisių gynimo būdų, nustatytų CK 6.334 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose, nepakanka pažeistoms pirkėjo teisėms apginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-686/2016). Ar netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas, nustatytina taikant CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nurodytus vertinamuosius kriterijus. Pagal CK 6.217 straipsnio 2 dalį, nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis ar ne, turi būti atsižvelgiama į tai, ar nukentėjusi šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties, išskyrus atvejus, kai kita šalis nenumatė ir negalėjo protingai numatyti tokio rezultato.
25. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog prieš sudarant ginčo automobilio pirkimo–pardavimo sutartį ieškovei detaliai buvo nurodytos visos aplinkybės, apibūdinančios automobilio būklę, jo kokybę ir tai, kad ginčo automobilis buvo remontuojamas po autoįvykio. Ieškovės atstovas ir jo šeimos nariai apžiūrėjo perkamą automobilį, juo, prieš nuspręsdami įsigyti, važiavo tiek ieškovės atstovas, tiek jo šeimos nariai. Perkamą automobilį ieškovės atstovas kartu su savo šeimos nariais apžiūrėjo ir priėmė, neturėdamas jokių pretenzijų dėl ginčo automobilio išvaizdos ir techninės būklės. Iš aptartos automobilio įsigijimo situacijos konstatuotina, kad ieškovės atstovas, jo šeimos nariai vertino norimą įsigyti automobilį ir ieškovė prisiėmė riziką įsigyti konkrečios komplektacijos, būklės, ridos ir senumo automobilį.
26. Nagrinėjamu atveju svarbu tai, kad byloje nėra duomenų, kurie leistų manyti, jog ginčo automobilio negalima naudoti pagal jo paskirtį. Ieškovė neįrodė, kad nurodyti ginčo automobilio trūkumai, dėl kurių ieškovė nori nutraukti ginčo automobilio pirkimo–pardavimo sutartį, atsižvelgiant į visą automobilio techninę būklę, laikytini keliančiais grėsmę automobilio naudojimui pagal jo paskirtį. Ginčo automobilis jo pardavimo metu buvo tinkamas naudoti pagal jo paskirtį, tai patvirtina tai, jog ginčo automobilio techninė apžiūra galiojo. Pažymėtina, kad ginčo automobilis buvo įsigytas daužtas, suremontuotas, o galiojanti jo technikinė apžiūra patvirtina, kad po ginčo automobilio techninės apžiūros metu nebuvo nustatyta tokių esminių automobilio trūkumų, dėl kurių būtų pavojinga jį eksploatuoti, kaip teigia ieškovė. Taigi, nenustatyta tokių parduoto automobilio trūkumų, kurių pagrindu būtų galima laikyti, jog automobilis neatitinka kokybės reikalavimų (CK 6.333 straipsnio 6 dalis).
27. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, jog automobilio pirkimo–pardavimo sutartyje nėra nurodyta papildoma informacija apie eismo įvykius ir trūkumus, tačiau byloje nustatyta, kad atsakovė minėtą informaciją ieškovei pateikė dar iki sutarties surašymo: atvykus apžiūrėti ginčo automobilio, ieškovės atstovui ir jo šeimos nariams buvo išaiškinta, kad atsakovė ginčo automobilį įsigijo daužtą; ieškovės atstovo šeimos nariai, užsakydami „Carvertival“ automobilio ataskaitą, papildomai domėjosi įsigyjamo ginčo automobilio technine būkle ir kitais duomenimis, kuriuos galima gauti užsisakius automobilio ataskaitą iš „Carvertival“. Šiuo atveju iš byloje esančių įrodymų akivaizdu, kad ieškovei buvo pateikta ne tik žodinė informacija apie ginčo automobilį, bet ir rodytos fotonuotraukos, kuriose matyti ginčo automobilio būklė po eismo įvykio iki kėbulo deformacijų pašalinimo ir dažymo. Logiška, jog, esant tokioms aplinkybėms, atsakovė sutartyje nenurodė duomenų apie autoįvykio faktą, tačiau pareigą pateikti pirkėjui minėtą informaciją, kuria ji disponavo, įvykdė visiškai. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad vien tai, jog nebuvo laikytasi paminėto įstatymo reglamentavimo ir faktas apie pardavėjui žinomą buvusį parduodamo automobilio apgadinimą nebuvo įrašytas į pirkimo–pardavimo sutartį, laikytina formaliu įstatymo pažeidimu, iš esmės nepažeidžiančiu pirkėjo teisių. Teisiniame reguliavime nėra numatyta, kad CK 6.4311 straipsnyje nustatytų nurodytų reikalavimų nesilaikymas automobilio pirkimo–pardavimo sutartį daro niekinę ir negaliojančią.
28. Įvertinusi byloje susiklosčiusią faktinę situaciją, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, jog ieškovės prašomas taikyti jos, kaip pirkėjos, teisių gynimo būdas – grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, yra aiškiai neproporcinga priemonė nurodomiems ginčo automobilio defektams, kuriuos nurodo ieškovė, pašalinti, kai ieškovė žinojo apie buvusius parduodamo daikto (automobilio) trūkumus, kurie buvo sutvarkyti, todėl turėjo teisę spręsti, ar atlikta deformuotų detalių remonto kokybė tenkina jos interesus ar ne. Akivaizdu, kad ieškovės pasirinktas pirkėjo teisių gynimo būdas yra akivaizdžiai neproporcingas parduoto daikto trūkumams. Minėta, pasirinkti CK 6.334 straipsnio 1 dalyje išvardyti pirkėjo teisių gynimo būdai turi būti proporcinga priemonė, kuri skirta pirkėjo dėl daikto kokybės trūkumų patirtiems praradimams kompensuoti, taikoma atsižvelgiant į kokybės trūkumų mastą. CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta galimybė pirkėjui grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis pažeidimas, suteikiama būtent kaip paskutinė teisių gynimo priemonė, kai kitų teisių gynimo būdų, nustatytų CK 6.334 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose, nepakanka pažeistoms pirkėjo teisėms apginti.
29. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės, aiškinant CPK 176, 185 straipsnius, kasacinėje praktikoje yra suformuluotos – teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-313/2016). Įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, o ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas padarė išvadas atsižvelgdamas į byloje esančių įrodymų visumą, apeliacinės instancijos teismui leidžia spręsti, kad teismo sprendimas priimtas nepažeidžiant įrodymų vertinimo taisyklių. Taigi, atsižvelgdamas į nustatytas bylos faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovės nurodyti automobilio trūkumai negali būti laikomi defektais ar trūkumais, neleidžiančiais eksploatuoti ginčo automobilio, sąlygojančiais jos gedimą ar kitaip apribojančiais galimybę naudoti automobilį pagal jo paskirtį.
30. Teisėjų kolegijos nuomone, logiška, kad naudotoms prekėms yra taikomos kitokios nuostatos nei naujoms prekėms. Pats prekės pobūdis – naudotas automobilis – lemia pirkėjo didesnio atidumo reikalavimus. Tokiu atveju pats pirkėjas turi išsiaiškinti, ar perkama prekė jam bus tinkama, o pardavėjas suteikia konsultaciją pagal jam pateiktus duomenis. Taigi, ieškovė, kaip pirkėja, turėjo įvertinti ir suvokti objektyvius veiksnius, kad perka naudotą 8 metų senumo automobilį, kad ilgą laiką eksploatuotas automobilis, jo mazgai, detalės yra nusidėvėję, gali būti remontuoti arba remontuotini, ir turi būti atidesnis ir rūpestingesnis bei imtis priemonių, kad įsitikintų automobilio technine būkle. Darytina išvada, kad atsisakiusi galimybės profesionaliai ir visapusiškai įsitikinti automobilio technine būkle ieškovė prisiėmė riziką, kad perkamas naudotas automobilis gali turėti trūkumų. Manytina, jog atidus ir rūpestingas pirkėjas analogiškoje kaip ši situacijoje būtų kreipęsis į specialistus dėl automobilio būklės įvertinimo, o ne apsiribojęs vien tik išorine vizualia automobilio apžiūra. Todėl šios bylos kontekste susieti ieškovės nurodytus nupirkto automobilio trūkumus su atsakovės nenurodytu ginčo sutartyje autoįvykiu nėra teisinio pagrindo.
31. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovė neįrodė, jog automobilio trūkumai yra esminiai, trukdantys naudoti daiktą pagal jo tikslinę paskirtį, neįrodė, kad nustatyti 8 metų senumo automobilio detalių nusidėvėjimai nėra normali jo būsena, kad su tokiais trūkumais nupirkta naudota transporto priemonė nebegali tarnauti ir ieškovės nurodyti trūkumai yra susiję su atsakovės nenurodytais sutartyje autoįvykiais. Konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, o tai, kad padarė kitokias išvadas, nei norėtų ieškovė, nelemia sprendimo neteisėtumo.
Dėl bylos procesinės baigties
32. Apeliaciniame skunde nenurodyta jokių objektyvių argumentų, kurie būtų pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl, atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009). Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su kitais pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, jų nekartodamas mano, kad sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindo jį pakeisti ar panaikinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
33. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
34. Ieškovės apeliacinis skundas netenkintas, todėl jos turėtos bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nespręstinas.
35. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą. Su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė duomenis apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 1 500 Eur. Nustatyta, kad prašoma atlyginti bylinėjimosi išlaidų suma susideda iš: konsultacijos – 100 Eur, susipažinimo su civilinės bylos medžiaga – 200 Eur, atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimo – 1 200 Eur. Pažymėtina, kad atsakovės atstovas, kuris rengė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, pirmosios instancijos teismo proceso metu nedalyvavo.
36. Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – ir Rekomendacijos) 7 punktas nustato, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Rekomenduojamas priteistinas maksimalus užmokesčio dydis už atsiliepimą į apeliacinį skundą apskaičiuojamas taikant koeficientą 1,3 (Rekomendacijų 8.11 p.).
37. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovės prašomos priteisti 1 500 Eur atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo išlaidos būtinos, pagristos ir realiai patirtos, neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, todėl priteisiamos iš ieškovės.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Tauragės apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei K. S. iš ieškovės mažosios bendrijos „DELU logistika“ 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjos Jolanta Gailevičienė
Larisa Šimanskienė
Danutė Žvinklytė