Civilinė byla Nr. e2-1869-356/2019

Teisminio proceso Nr. 2-50-3-02081-2018-2

Procesinio sprendimo kategorijos:

11.4.4.; 3.2.6.1. 

(S)

UTENOS APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. liepos 22 d.

Utena

Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų teisėja Vijolė Vitienė,

sekretoriaujant Elonai Mackutei,

dalyvaujant ieškovams E. B., A. G., S. G., J. R., V. Š., S. U., M. Ž. ir ieškovų atstovei advokatei Ingai Maskoliūnaitei,

atsakovės Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atstovams V. Š. ir G. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iš esmės išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-1869-356/2019, pagal ieškovų R. B., K. B., E. B., P. B., R. B., Ž. Č., G. D., V. E., A. G., V. G., S. G., R. K., A. M., P. P., J. R., V. R., V. Š., N. Š., G. Š., V. Š., R. Š., J. T., S. U., E. U., M. Ž. patikslintą ieškinį atsakovei Valstybinei teismo psichiatrijos tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos dėl įsakymo dalies, kuria (duomenys neskelbtini) sanitarų pareigybės priskirtos D lygio pareigybei, pripažinimo neteisėta ir panaikinimo, pripažinimo, kad sanitarų pareigybės priskirtinos C lygio pareigybei, Darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija.

Teismas

n u s t a t ė :

Ieškovai R. B., K. B., E. B., P. B., R. B., Ž. Č., G. D., V. E., A. G., V. G., S. G., R. K., A. M., P. P., J. R., V. R., V. Š., N. Š., G. Š., V. Š., R. Š., J. T., S. U., E. U., M. Ž. (toliau – Ieškovai) patikslintu ieškiniu (1-12 b. l., t. 2) prašė: 1) panaikinti (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio darbo ginčų komisijos sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini); 2) panaikinti (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintų Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (duomenys neskelbtini) sanitaro pareigybės aprašymo 2 p. ir (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintų Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (duomenys neskelbtini) sanitaro pareigybės aprašymo 2 p.; 3) pripažinti neteisėtu Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (duomenys neskelbtini) sanitarų pareigybės priskyrimą D lygio pareigybei; 4) pripažinti, jog Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (duomenys neskelbtini) sanitarų pareigybė priskirtina C lygio pareigybei; 5) priteisti iš atsakovės ieškovų turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovai faktines aplinkybes nurodė ieškinyje bei paaiškino, kad atsakovė be teisėto pagrindo sanitarų pareigybę priskyrė D lygiui, nes jų atliekamos darbo funkcijos yra daugiaprasmės, tinkamam darbo funkcijų atlikimui reikia net kelių sričių išmanymo: dalis funkcijų atitinka ligoninės sanitaro atliekamas funkcijas, dalis – įkalinimo įstaigų darbuotojų, dalis – asmens sveikatos priežiūros darbuotojo, o tai vienareikšmiškai patvirtina, jog sanitarai negali būti prilyginti darbuotojams, atliekantiems paprastas ir pasikartojančias užduotis, kurioms atlikti netaikomi išsilavinimo ar profesinės kvalifikacijos reikalavimai, be to, jie dirba pavojingomis darbo sąlygomis, atsakovė norminiais teisės aktais jiems kelia kvalifikacijos reikalavimus, teisės aktais sanitaro pareigybė priskiriama pagalbiniam medicinos ir individualios priežiūros personalui. Ieškovų nuomone, yra pagrindas pripažinti, kad sanitaro pareigybė yra ne D, o C lygio ir panaikinti iš dalies atsakovės įsakymu patvirtintus Pareigybės aprašymus. Ieškinio reikalavimo dėl Darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo nepalaiko. Prašė priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovė Valstybinė teismo psichiatrijos tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos  atsiliepimu į ieškinį (19-25 b. l., t. 3) prašė netenkinti ieškovų reikalavimų. Atsakovė faktines aplinkybes nurodė  atsiliepime į ieškinį, o atstovai prašė ieškinį atmesti bei paaiškino, kad atsakovės nesutikimo su ieškiniu motyvas yra tas, kad tuo atveju, jeigu konkrečioms funkcijoms vykdyti nėra būtina būti įgijusiam vidurinį išsilavinimą ir (ar) turėti įgytą profesinę kvalifikaciją, pareigybė yra priskiriama D lygiui, o nagrinėjamu atveju tiek priimant Ieškovus į darbą, tiek ir nuo 2018 metų, atsakovė nereikalavo ir nereikalauja, kad būtų įgytas vidurinis išsilavinimas ir (ar) įgyta profesinė kvalifikacija. Ieškovai dirba komandoje, savarankiškai jokių sprendimų nepriima, todėl atsakovė sprendė, kad jų darbo funkcijos priskirtinos D lygiui, jeigu teismo sprendimu būtų panaikintas įsakymas, atsakovė spręstų iš naujo.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija atsiliepimu į ieškinį (68-70 b. l., t. 3) prašė netenkinti ieškovų reikalavimų, nurodė, kad sanitaro pareigybei nekeliami išsilavinimo ir kvalifikacijos reikalavimai, todėl sanitaro pareigybė priskirta D lygiui.

Dalyje civilinė byla nutrauktina, kitoje dalyje ieškinys tenkintinas.

Atsakovė yra Lietuvos Respublikos nacionalinės sveikatos sistemos biudžetinė įstaiga, kurios pagrindinė paskirtis yra teisės aktų nustatyta tvarka atlikti teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizes, teikti specialisto išvadas pagal prokurorų ir ikiteisminio tyrimo įstaigų pareigūnų užduotis (adresu: http://www.vtpt.lt/administracine-informacija/, skelbiamų Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos nuostatų I skyriaus 1 punktas).

Šalių sudarytos darbo sutartys (16-81 b. l., t. 1, Darbo bylos 132-244 lapai) patvirtina, kad Ieškovai darbo teisiniais santykiais yra susiję su atsakove Valstybine teismo psichiatrijos tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos – dirba (duomenys neskelbtini) sanitarų pareigose, atitinkamai su: R. B. darbo sutartis sudaryta (duomenys neskelbtini) m., K. B. – (duomenys neskelbtini) m., E. B. – (duomenys neskelbtini) m., P. B. – (duomenys neskelbtini) m., R. B. – (duomenys neskelbtini) m., Ž. Č. – (duomenys neskelbtini) m., G. D. – (duomenys neskelbtini) m., V. E. – (duomenys neskelbtini) m., A. G. –(duomenys neskelbtini) m. , V. G. – (duomenys neskelbtini) m., S. G. – (duomenys neskelbtini) m., R. K. – (duomenys neskelbtini) m., A. M. – (duomenys neskelbtini) m., P. P. – (duomenys neskelbtini) m., J. R. – (duomenys neskelbtini) m., V. R. – (duomenys neskelbtini) m., V. Š. – (duomenys neskelbtini) m., N. Š. – (duomenys neskelbtini) m., G. Š. – (duomenys neskelbtini) m., V. Š. – (duomenys neskelbtini) m., R. Š. – (duomenys neskelbtini) m., J. T. –(duomenys neskelbtini) m., S. Ū. – (duomenys neskelbtini) m., E. U. – (duomenys neskelbtini) m., M. Ž. – (duomenys neskelbtini) metais.

Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 34 straipsnis nustato, kad būtinosios darbo sutarties sąlygos yra susitarimas dėl darbo funkcijos, darbo apmokėjimo ir darbovietės. Darbo funkcija gali būti laikomas bet kokių veiksmų, paslaugų ar veiklos atlikimas, taip pat tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas. Darbo funkcija apibrėžiama darbo sutartyje, pareiginiuose nuostatuose ar darbo (veiklos) apraše. Darbo sutartyje šalys nustato darbo užmokestį per mėnesį (mėnesio algą) ar darbo valandą (valandinį atlygį), kuris negali būti mažesnis už Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą minimaliąją mėnesinę algą ar minimalųjį valandinį atlygį. Darbo sutarties šalys gali sulygti ir dėl priedų, priemokų, premijų ar kitokio papildomo apmokėjimo pagal įvairias darbo apmokėjimo sistemas. DK 141 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad minimalusis darbo užmokestis (minimalusis valandinis atlygis ar minimalioji mėnesinė alga) – mažiausias leidžiamas atlygis už nekvalifikuotą darbą darbuotojui atitinkamai už vieną valandą ar visą kalendorinio mėnesio darbo laiko normą. Nekvalifikuotu darbu laikomas darbas, kuriam atlikti nekeliami jokie specialūs kvalifikaciniai įgūdžiai ar profesiniai gebėjimai (DK 141 straipsnio 2 dalis). Kiekvienu atveju, koks darbas – kvalifikuotas, ar ne, įvertina darbdavys.

Darbo sutarčių 1.3 papunkčiuose (16-81 b. l., t. 1, Darbo bylos 132-244 lapai) nustatyta, kad Ieškovams už darbą sanitaro pareigose bus mokama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto dydžio minimali mėnesinė alga ar minimalus valandinis atlygis ir 10 proc. priemoka už darbą sąlygose, kuriose yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų (pavojingose darbo sąlygose).

2017 m. sausio 17 d. priimtas Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų ir komisijų narių darbo apmokėjimo įstatymas Nr. XIII-198 (pakeitimai: 2018-12-11 įstatymas Nr. XIII-1739 (nuo 2019-07-01)) (toliau – Darbo apmokėjimo įstatymas) nustato valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų, finansuojamų iš valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų, valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ir kitų valstybės įsteigtų pinigų fondų lėšų, darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, darbo apmokėjimo sąlygas ir dydžius, materialines pašalpas, darbuotojų pareigybių lygius ir grupes, kasmetinį veiklos vertinimą, taip pat įstatymų pagrindais sudarytų komisijų (darbo grupių, tarybų, teisėjų garbės teismo, darbo arbitražo), finansuojamų iš valstybės ir savivaldybių biudžetų, pirmininkų, pirmininkų pavaduotojų ir narių atlygį už darbą.

 Įstatymo tikslas – suvienodinti darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis vienodos kvalifikacijos ir sudėtingumo darbą, galimybę gauti teisingą apmokėjimą už darbą iš valstybės ir savivaldybių biudžetų bei kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų finansuojamose institucijose, bei reglamentuoti materialinės pašalpos skyrimą.

Darbo apmokėjimo įstatymu biudžetinių įstaigų darbuotojų pareigybės į grupes suskirstytos atsižvelgiant į valstybės ir savivaldybių įstaigų veiklos specifiką bei į Lietuvos profesijų klasifikatorių, LPK, 2012, patvirtintą Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2013 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. 4-171 „Dėl Lietuvos profesijų klasifikatoriaus LPK 2012 patvirtinimo“ (toliau – Lietuvos profesijų klasifikatorius), kuriuo remdamiesi biudžetinių įstaigų vadovai, įsigaliojus Darbo apmokėjimo įstatymui, privalėjo patvirtinti biudžetinių įstaigų darbuotojų pareigybių sąrašus, o

Atsakovės direktoriaus (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) (107-116 b. l., t. 1; 145, 145 b. l., t. 2; Darbo bylos 272-275 lapai), pakeitimai padaryti (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), buvo patvirtintas atsakovės darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, darbo apmokėjimo aprašas, kurio II skyriaus 16-17 punktai nustatė, kad D lygio darbuotojų pareiginės algos pastovioji dalis nustatoma minimaliosios mėnesinės algos dydžio, o kintamoji pareiginės algos dalis nenustatoma.

Atsakovė sanitaro pareigybę priskyrė D lygio pareigybei ir tą įtvirtino (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintų Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (duomenys neskelbtini) sanitaro pareigybės aprašymo 1-2 punktuose bei (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintų Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (duomenys neskelbtini) sanitaro pareigybės aprašymo 1-2 punktuose (toliau – ir Įsakymai, Pareigybės aprašymai) (156-164 b. l., t. 1, 44-47 b. l., t. 2). Ieškovai susipažino su Pareigybių aprašymais pasirašytinai, nurodė, kad nesutinka su sanitaro pareigybės priskyrimu D lygiui (47-52, 166 b. l., t. 2), tačiau darbo funkcijas vykdo.

Kadangi Ieškovai nesutinka su sanitarų pareigybės priskyrimu D lygiui, todėl prašo panaikinti Pareigybės aprašymų 2 punktus ir pripažinti, kad Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (duomenys neskelbtini) sanitarų pareigybė priskirtina C lygio pareigybei. Iki kreipiantis į teismą, Ieškovai kreipėsi į atsakovę, kuri 2018 m. balandžio 25 d. raštu Nr. 1S-232 paaiškino, jog (duomenys neskelbtini) sanitaro pareigybei netaikomi išsilavinimo ar profesinės kvalifikacijos reikalavimai, todėl ši pareigybė priskirta D lygio (darbininkų) pareigybei (165-166 b. l., t. 1). 2018-10-08 Ieškovų užklausimas buvo persiųstas nagrinėti į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministeriją, kuri atsakė (170 b. l., t. 1), kad D lygio pareigybei nereikalaujama, kad asmuo turėtų kokį nors išsilavinimą ar profesinę kvalifikaciją.

Ieškovai kreipėsi ir į Lietuvos Respublikos valstybinę darbo inspekciją prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kuri 2018 m. spalio 11 d. raštu Nr. SD-10-13003 paaiškino, jog toks ginčas neįeina į Valstybinės darbo inspekcijos kompetenciją, todėl rekomenduoja kreiptis į darbo ginčus nagrinėjančią instituciją (168-169 b. l., t. 1). Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) darbo ginčų komisija (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) (131-134 b. l., t. 1) atsisakė nagrinėti ieškinio reikalavimą, nes iškeltas ginčas yra ekonominis darbo ginčas. Taigi Ieškovai, prieš kreipdamiesi į teismą, laikėsi ginčo išankstinės nagrinėjimo ne teisme tvarkos, o ieškinį teisme pareiškė per nustatytą 1 mėnesio terminą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK ) 412 straipsnio 2 dalis, DK 231 straipsnio 1 dalis).

Panevėžio apygardos teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi (6-10 b. l., t. 3), priimta civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), konstatuota, kad Ieškovų keliamas ginčas yra individualus darbo ginčas dėl teisės, nes nagrinėjamu atveju Ieškovų pareigybės priskyrimas konkrečiam lygiui faktiškai reglamentuojamas įstatyminiu lygmeniu (Įstatymo ir Metodikos nuostatos), todėl ginčas dėl Ieškovų pareigybės priskyrimo konkrečiam lygiui, nustatytam Įstatyme, išties reikalauja darbdavio veiksmų, Ieškovų atliekamų darbinių funkcijų ir darbo teisės aktų nuostatų sisteminio tarpusavio įvertinimo bei nustatymo, ar šiuo konkrečiu atveju nebuvo nesilaikyta teisės aktais įtvirtinto reguliavimo.

Atsakovės teigimu, nei iki Ieškovus priimant į darbą sanitaro pareigoms, nei nuo 2018 metų nebuvo reikalaujama turėti kokį nors išsilavinimą, darbo patirtį ar profesinę kvalifikaciją, tačiau atsakovė pripažino Ieškovų nurodytą faktą, kad faktinė tendencija, kuri ypač išryškėjo pastaraisiais metais, yra ta, kad į sanitaro pareigas priimami buvę policijos pareigūnai. Atsakovės atstovų teigimu, darbdavys turi teisę rinktis labiau patyrusį darbuotoją, jeigu yra didelė darbo jėgos pasiūla.

Atsakovės vadovo (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) (156-158 b. l., t. 1, 44-47 b. l., t. 2) patvirtintų (duomenys neskelbtini) sanitarų pareigybės aprašymuose nurodyta, kad sanitaru gali dirbti asmuo ne jaunesnis kaip 18 metų, susipažinęs su darbo ypatumais, VTPT darbo tvarkos taisyklėmis, vidaus darbo tvarkos taisyklėmis, pasitikrinęs sveikatą ir instruktuotas saugos ir sveikatos klausimais (IV dalies 5 punktas).

Darbo apmokėjimo įstatymu (2 straipsnis) darbuotojų pareigybės, atsižvelgiant į tai, kokio lygio išsilavinimas reikalingas konkrečioms pareigoms eiti, suskirstytos į 4 lygius pagal turimą darbuotojo išsilavinimą: A, B, C ir D. C lygio – pareigybės, kurioms būtinas ne žemesnis kaip vidurinis išsilavinimas ir (ar) įgyta profesinė kvalifikacija, o D lygio – pareigybės, kurioms netaikomi išsilavinimo ar profesinės kvalifikacijos reikalavimai. Taigi akivaizdu, kad D lygio pareigybė yra žemiausio lygio.

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. balandžio 12 d. įsakymu Nr. A1-177 buvo patvirtinta Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų pareigybių aprašymo metodika (toliau – Metodika), kurios 3.4. punktas nustato, kad kvalifikuoti darbuotojai, kurių pareigybės aprašyme nurodomos funkcijos, susijusios su informacijos tvarkymu, kaupimu, skaičiavimu, apdorojimu ir suradimu, klientų aptarnavimu, patalpų ir (ar) aplinkos priežiūra, paslaugų teikimu asmenims, įrenginiams valdyti ir prižiūrėti, transporto priemonėms vairuoti ir panašiai, ir šioms funkcijoms vykdyti būtinas ne žemesnis kaip vidurinis išsilavinimas ir (ar) įgyta profesinė kvalifikacija; 3.5. punktas nustato, kad darbuotojai, atliekantys paprastas ir pasikartojančias užduotis, kurioms atlikti netaikomi išsilavinimo ar profesinės kvalifikacijos reikalavimai.

Atsakovės vadovo (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinti (duomenys neskelbtini) sanitarų pareigybės aprašymai buvo pakeisti (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) (159-164 b. l., t. 1). Pareigybės aprašymų I skyriaus 1 ir 2 punktais buvo įtvirtinta, kad sanitaro pareigybė priskiriama D lygio darbuotojų grupei, todėl pareigybės lygis yra D. Kaip nurodė atsakovės atstovai, jokie kiti Pareigybės aprašymų skyriai ar jų punktai keičiami nebuvo.

Atsakovės nesutikimo su ieškiniu motyvas – tuo atveju, jeigu konkrečioms funkcijoms vykdyti nėra būtina būti įgijusiam vidurinį išsilavinimą ir (ar) turėti įgytą profesinę kvalifikaciją, pareigybė yra priskiriama D lygiui, o nagrinėjamu atveju tiek priimant Ieškovus į darbą, tiek ir nuo 2018 metų, atsakovė nereikalavo ir nereikalauja, kad būtų įgytas vidurinis išsilavinimas ir (ar) įgyta profesinė kvalifikacija. Ieškovai dirba komandoje, savarankiškai jokių sprendimų nepriima.

Lietuva perkėlė į savo teisinį reguliavimą Tarptautinį standartinį profesijų klasifikatorių 2008 (ISCO-08). Lietuvos profesijų klasifikatoriaus remiasi keturiais plačiai apibūdinamais ISCO-08 kvalifikacijos lygmenų apibrėžimais, kurie reikalingi ribų atskyrimui paaiškinti, kai formalaus išsilavinimo reikalavimai nėra geriausias būdas nustatyti profesijos kvalifikacijos lygmenį. Minėta, kad įsigaliojus Darbo apmokėjimo įstatymui, atsakovė privalėjo patvirtinti biudžetinės įstaigos darbuotojų pareigybių sąrašus, remdamasi Lietuvos profesijų klasifikatoriumi, o profesijos kodą pateikti atitinkamam Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos skyriui.

Lietuvos profesijų klasifikatoriuje, be kt., nurodytos ir nekvalifikuotų darbininkų kategorijai priskirtos profesijos. Pirmasis kvalifikacijos lygmuo apibūdina 9 klasifikatoriaus grupę – nekvalifikuotus darbininkus. Šio lygmens profesijoms būdingos paprastos ir pasikartojančios fizinio ar rankinio darbo užduotys. Jas atliekant gali būti naudojami rankiniai įrankiai ar paprasti elektriniai prietaisai, užduotys atliekamos rankomis, daugeliui profesijų, priskiriamų pirmajam kvalifikacijos lygmeniui, reikia didelių fizinių pastangų, tik kai kuriems darbams reikalingi pagrindiniai rašymo ir skaičiavimo įgūdžiai. Kvalifikuoto darbo ir nekvalifikuoto darbo skirtumus parodo darbuotojo veiksmai ir gebėjimai: mašinų ir elektroninių įrenginių valdymas, transporto priemonių vairavimas, mašinų ir elektros įrangos priežiūra ir remontas, informacijos rinkimas, kaupimas, tvarkymas ir apdorojimas, gebėjimas perskaityti informaciją, aprašyti pabaigtus darbus, atlikti paprastus aritmetinius skaičiavimus, aukštesnio lygio rašymas, skaičiavimas ir bendravimo įgūdžiai. Pažymėtina, kad klasifikavimas apima duomenis, tiesiogiai susijusius tik su darbu, o ne su asmeniu, atliekanc?iu ta? darba?, nes asmuo konkrec?iu atveju gali ture?ti auks?tesne? ar z?emesne? kvalifikacija?, nei reikia darbui atlikti.

Ieškovai, minėta, nesutinka su tuo, kad jie pagal Pareigybės aprašymus vykdo tik paprastas ir pasikartojančias užduotis, kad atsakovė nereikalauja sanitaro pareigybei turėti kokį nors išsilavinimą ar profesinę kvalifikaciją. Prie tokios išvados Ieškovai priėjo įvertinę Pareigybių aprašymais keliamus reikalavimus sanitarams, jų pačių realiai atliekamų funkcijų ypatumus, atsakovės priimtus norminius teisės aktus, kurie jiems yra privalomi, ieškinyje nurodytus kitus teisės aktus.

Pareigybės aprašymas yra labai svarbus tiesioginis informacijos šaltinis apie įmonių ir įstaigų darbuotojų darbo tikslus, atliekamas pareigas ir tarpusavio santykius, jis suteikia informaciją apie pagrindinius veiklos uždavinius.

Kaip matyti iš Pareigybės aprašymų (tiek (duomenys neskelbtini) m., tiek (duomenys neskelbtini) m. redakcijų), sanitaras savo darbe privalo vadovautis ne tik pareigybės aprašymu, darbo tvarkos taisyklėmis, bet ir Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisės aktais, susijusiais su jo atliekamu darbu, o sanitaro pareigybė skirta nuolatiniam tiriamųjų veiksmų stebėjimui, saugumo, tvarkos ir švaros palaikymui (Pareigybės aprašymų II dalies 3 punktai, I skyriaus 3 punktai). Taigi atsakovė pripažįsta, kad yra įstatymų ir kitų teisės aktų, kurie reglamentuoja sanitarų atliekamas darbo funkcijas, o sanitarai privalo juos žinoti, laikytis ir taikyti savo darbe.

Pareigybės aprašymų III skyriaus 6.1 (2-ojo poskyrio) ir 7.1 (1-ojo poskyrio) papunkčiuose nustatyta, jog sanitaras privalo vykdyti psichiatrų – ekspertų, skyriaus vyresniosios slaugytojos, slaugytojų ir ūkio reikalų tvarkytojos pavedimus. Kaip nurodė Ieškovai, subjektų, kurie gali duoti sanitarams pavedimus, ratas yra platus ir nėra detalizuota konkrečiai kokio pobūdžio pavedimus galima duoti, kuriuos sanitarai privalo įvykdyti. Atsakovė nepaneigė šio Ieškovų nurodyto fakto, o atstovė paaiškino, kad šiuos procesus galima būtų kontroliuoti užtikrinant, kad sanitarams duodami pavedimai atitiktų jų atliekamas funkcijas.

Pareigybės aprašymų 6.3 (2-ojo poskyrio) ir 7.3 (1-ojo poskyrio) papunkčiuose apibrėžta, jog sanitaras privalo perimant pamainą iš baigusių darbą sanitarų, sužinoti apie esamą padėtį skyriuje, intensyvaus stebėjimo tiriamuosius, režimo apribojimus, jų elgesio ypatumus. Pareigybės aprašymų 6.6 (2-ojo poskyrio) ir 7.7 (1-ojo poskyrio) papunkčiuose apibrėžta, jog pablogėjus tiriamojo psichinei būklei, sanitaras privalo apie tai nedelsiant pranešti slaugytojai. Ieškovų vertinimu, toks reikalavimas reiškia, kad sanitaras turi ne tik išmanyti tiriamųjų režimo ypatumus, tačiau ir pačių tiriamųjų elgesio ypatumus, todėl sanitarai turi turėti psichiatrijos žinių, gebėti įvertinti tiriamojo elgesį, gebėti identifikuoti tokio elgesio ypatumus, taigi žinoti tiriamųjų psichinės būklės ypatumus, simptomus, elgesio ypatumų požymius, išmanyti ekstremalias organizmo būkles ir į jas reaguoti, t. y. skirti, koks tiriamojo elgesys būdingas ir koks elgesys pasižymi ypatumais, tai pat gebėti įvertinti tiriamojo būseną, pastebėti ir įvertinti tiriamojo psichikos būklės pasikeitimus ir net identifikuoti pablogėjimą.

Taigi sanitaras turi kaupti informaciją apie intensyvaus stebėjimo tiriamuosius, jų režimo apribojimus, elgesio ypatumus ir ją perduoti pamainą perimančiam sanitarui, o taip pat gebėti atpažinti tiriamojo psichinės būklės pablogėjimą, o tam, teismo vertinimu, būtina turėti bent jau tokio pobūdžio darbo patirtį, kuri leistų vizualiai įvertinti ir atpažinti tiriamojo psichinės būklės pablogėjimo požymius.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. V-714 buvo patvirtinta Lietuvos medicinos norma MN 22:2014 „Psichikos sveikatos slaugytojas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“. Ieškovai nurodė, kad savo darbe jie, kaip ir psichikos sveikatos slaugytojai, privalo vykdyti saugos darbe taisyklių ir higienos normų reikalavimus (12.5. papunktis) bei laiku informuoti apie paciento sveikatos būklės pokyčius, ar kitaip pablogėjusią sveikatą (12.12. papunktis).

Atsakovės (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo patvirtintos atsakovės darbo tvarkos taisyklės, su jomis supažindinti ir sanitarai (137-144, 146-153, 165 b. l., t. 2), taisyklių 31 punktas numato, kad darbuotojų mokymas vykdomas teisės aktų nustatyta tvarka. Atsakovė (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtino (duomenys neskelbtini) darbuotojų, dirbančių darbo sąlygose, kuriose yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų (dirbančių pavojingą darbą) mokymo, žinių vertinimo saugos ir sveikatos klausimais, stažuotės paskyrimo aprašą (toliau – Aprašas) (151-153 b. l., t. 1) bei tokiomis sąlygomis dirbančių (duomenys neskelbtini) darbuotojų sąrašą, kurio 10 punktas patvirtina, kad pavojingą darbą dirba ir sanitarai. Būtent dėl to sanitarai privalo reguliariai kelti kvalifikaciją, tam nuolat organizuojami įvairūs mokymai: pirmos pagalbos teikimo, saugaus darbo, darbo pavojingomis darbo sąlygomis su ligoniais, specialių priemonių naudojimo, agresyvaus ir smurtinio elgesio profesionalaus valdymo, naudojant specialias fizinio valdymo technikas (82, 135, 154, 171, 178, b. l., t. 1). Ieškovams M. Ž. ir E. B. 2018 m. išduoti pažymėjimai, kad jie išklausė kursą „Agresyvaus ir smurtinio elgesio profesionalus valdymas taikant teorinius ir praktinius (bendravimo, fizinės kontrolės) metodus“ (Darbo bylos 324-349 lapai). Aprašo 1 punkte yra keliami reikalavimai mokymą vykdantiems darbuotojams, t. y. kito personalo, dirbančio su ligoniais su psichikos negalia, turėti ne mažesnę kaip 3 metų darbo patirtį. Šiame Apraše (lentelės 6 punktas) yra duomenys apie tai, kad sanitarai M. Ž. ir G. D., privalo pasidalinti geriausia darbo patirtimi dėl: incidentų, neprognozuojamo tiriamųjų asmenų elgesio, praktinių patarimų, kaip elgtis kontaktuojant su tiriamaisiais asmenimis įvairiose situacijose, tiriamojo asmens fiksavimo.

Aprašo 2 punktu nustatyta, kad darbuotojams, prieš pradedant dirbti pavojingą darbą, kurių nepertraukiamas pavojingo darbo stažas VTPT yra mažesnis nei vieneri metai, privaloma stažuotė. Jos trukmę, atsižvelgdamas į darbuotojo profesinius įgūdžius, patirtį ir turimas žinias, nustato darbdavys. Darbuotojo mokymo tikslas – suteikti darbuotojui reikiamų žinių iš saugos ir sveikatos srities.

Atsakovė nepaneigė Ieškovų nurodyto fakto ir patvirtino, jog naujai įdarbintas sanitaras dirba tris mėnesius jį stebint ir mokant sanitarui ir slaugytojai, kiekvienas sanitaras reguliariai išklauso pirmos pagalbos teikimo mokymo programą, darbo pavojingomis sąlygomis ir darbo su psichiniais ligoniais programą, specialiųjų priemonių naudojimo programą, dalį mokymo programų (pvz., specialiųjų priemonių naudojimo programą) praveda sanitarai, atsakovės atstovo teigimu, konkrečiai naujai priimtus sanitarus apmoko M. Ž. ir G. D., nes yra labiausiai kvalifikuoti sanitarai. 

Darbo sutarčių, sudarytų su Ieškovais (redakcija, galiojanti nuo (duomenys neskelbtini) metų), 5 punktu numatyta, kad darbuotojas privalėtų grąžinti kvalifikacijos tobulinimo išlaidas, jeigu darbo sutartis būtų nutraukta be svarbių priežasčių arba darbdavio valia.

Šių atsakovės norminių teisės aktų analizė leidžia prieiti prie išvados, kad atsakovė kelia kvalifikacijos reikalavimą sanitarų pareigybei, nes, minėta, visi sanitarai dirba pavojingose darbo sąlygose, o galėtų pradėti dirbti tik toks asmuo, kuris turėtų ne mažesnę nei 1 metų nepertraukiamą pavojingo darbo stažą VTPT arba atlikęs paskirtą stažuotę.

Pareigybės aprašymų 6.4 (2-ojo poskyrio) ir 7.5 (1-ojo poskyrio) papunkčiuose apibrėžta, jog sanitaras privalo skyriuje atidžiai apžiūrėti darbo vietą: palatas, sanitarines patalpas, langus, duris, kad užtikrinti saugumą skyriuje. Pareigybės aprašymų 6.9 (2-ojo poskyrio) ir 7.10 (1-ojo poskyrio) papunkčiuose apibrėžta, jog priėmimo skyriuje priimant naują tiriamąjį, sanitaras privalo patikrinti jo asmeninius daiktus, kad nepatektų į skyrių draudžiami daiktai. Ieškovų vertinimu, tokie jiems keliami reikalavimai reiškia, kad sanitaras privalo išmanyti įstaigos saugos reikalavimus, jų ypatumus, gebėti identifikuoti draudžiamus daiktus.

Atsakovės (duomenys neskelbtini)  Vidaus tvarkos taisyklių (83-88 b. l., t. 1; Darbo bylos 22-27 lapai) 19 punktas nustato, kad priėmimo į poskyrį metu atliekamas tiriamojo asmens sanitarinis apšvarinimas. Pareigybės aprašymų 6.9 (2-ojo poskyrio) ir 7.10 (1-ojo poskyrio) papunkčiuose apibrėžta, jog visiems atvykusiems tiriamiesiems privalu atlikti sanitarinį apšvarinimą. Pareigybės aprašymų 7.12 (1-ojo poskyrio) papunktyje apibrėžta, jog sanitaras privalo vieną kartą į savaitę išmaudyti tiriamuosius, nukarpyti rankų ir kojų nagus, pakeisti drabužius ir patalynę, o 6.11 (2-ojo poskyrio) papunktyje nurodyta, kad esant nurodymui išmaudo tiriamuosius, nukarpo rankų ir kojų nagus, pakeičia drabužius ir patalynę, 6.12 (2-ojo poskyrio) ir 7.13 (1-ojo poskyrio) papunkčiuose apibrėžta, jog sanitaras privalo neįgaliam ligoniui suteikti visokeriopą pagalbą higienos reikalavimų srityje (pasikloti lovą, susišukuoti, nusiskusti). Ieškovų vertinimu, tokie reikalavimai reiškia, jog sanitaras privalo išmanyti žmogaus anatomijos, fiziologijos, patologijos pagrindus, asmens ir aplinkos priežiūros higienos pagrindus, taip pat reiškia tiesioginį sanitaro kontaktą su tiriamuoju, t. y. paslaugos jam teikimą.

2018 metais galiojo (neteko galios nuo 2019 m. balandžio) Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. V-363 patvirtintas Pavyzdinis pareigybių sąrašas, kuriuo vadovaujantis biudžetinėse įstaigose ir organizacijose darbuotojai priskiriami sveikatos priežiūros specialistams, jo 64 punktu sanitarai buvo priskirti pagalbiniam medicinos ir individualios priežiūros personalui. Be to, kaip nurodė Ieškovai, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. 220 buvo patvirtina Lietuvos medicinos norma MN 21:2000 “Slaugytojo padėjėjas. Funkcijos, pareigos, teisės, kompetencija ir atsakomybė”, kurių 19.1–19.2, 19.3–19.5 papunkčiuose, reglamentuojančiuose slaugytojo padėjėjo atliekamas funkcijas, nurodyta, kad slaugytojo padėjėjas užtikrina higienines paciento reikmes, maitina pacientus, tvarko pacientų išskyras ir sekretus, pagelbėja judant; kaip numatyta 22.1. papunktyje, slaugytojo padėjėjas turi išmanyti žmogaus anatomijos ir fiziologijos, patologijos, higienos, farmakologijos pagrindus, slaugos teorijos pagrindus ir mokėti juos taikyti praktikoje, ekstremalias organizmo būkles ir į jas reaguoti; slaugytojo padėjėjas, be kt. pareigų: dalyvauja atliekant įvairius tyrimus, bandinius, reaguoja į paciento signalus, maitina ar padeda valgyti, rūpinasi kūno švara: prausia gulinčius lovoje, duše, maudo vonioje ir užtikrina saugumą, rūpinasi plaukų švara, atlieka higieninį manikiūrą (25.1., 25.5., 26.2., 27.7., 27.8. papunkčiai).

Atsakovė (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtino Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos darbuotojų elgesio kodeksą (142-150 b. l., t. 1), su juo pasirašytinai supažindinti ir Ieškovai. Darbuotojų elgesio kodekso III skyriaus, reglamentuojančio darbuotojų santykius su tiriamaisiais, 16 punktu keliami reikalavimai užtikrinti tiriamųjų pagrįstas teises į kokybiškas psichologines ir psichiatrines ekspertizės paslaugas, gerbti tiriamųjų orumą ir privatumą, dėti pastangas suprasti tiriamųjų situaciją, teikti informaciją savo kompetencijos ribose apie tyrimo eigą, teikti medicinos ir kitą reikiamą pagalbą ir kt.

Tai, Ieškovų vertinimu, reiškia, kad atsakovė teikia minėtas paslaugas, Ieškovai dalyvauja minėtuose procesuose, iš jų reikalaujama teikti kokybiškas sanitaro paslaugas. Ieškovų teigimu, jų atliekamos funkcijos nesiskiria nuo slaugytojo padėjėjo, nes teikia tokias pačias paslaugas (užtikrina tiriamųjų higieną, maitina ir kt.), be to, tokias paslaugas jie teikia tiriamiesiems, kurių elgesys, veiksmai dažnai yra neprognozuojami, t. y. jie dirba pavojingomis darbo sąlygomis (154 b.l., t. 1).

Jeigu remtis Lietuvos profesijų klasifikatoriaus duomenimis, tokioms paslaugoms, kaip nesude?tinga slauga ir panas?ios priez?iu?ros paslaugos namuose ar i?staigose, apsaugos paslaugos, reikia pagrindinio is?silavinimo ir tam tikro profesinio mokymo arba atitinkamos darbo patirties. S?ioms profesijoms reikia i?gu?dz?iu?, priskiriamu? antrajam ISCO-08 kvalifikacijos lygmeniui.

Ieškovai nurodė, kad atsakovės (duomenys neskelbtini) Vidaus tvarkos taisyklių (83-88 b. l., t. 1; Darbo bylos 22-27 lapai) 14 punkte numatyta, kad atvežtą į poskyrį tiriamąjį priima psichikos sveikatos slaugytoja, sanitaras, dalyvaujant policijos pareigūnui; 27 punkte numatyta, kad policijos pareigūnai, medicinos personalas (sanitarai) turi teisę atlikti patikrinimus palatose: peržiūrėti spinteles, asmens naudojamus daiktus, lovas, drabužius, maistą, apieškoti patį tiriamąjį, esant ypatingiems atvejams (kai yra įrodymų, kad palatoje tiriamasis laiko draudžiamas turėti medžiagas, daiktus ir pan.); 30.14 papunktyje numatyta, kad asmenys, pažeidinėjantys elgesio taisykles pasivaikščiojimo metu, policijos pareigūno nurodymu grąžinami į palatas; 40 punkte įtvirtinta, kad išvykstant tiriamajam kai kurie jo daiktai perduodami konvojuojančiam pareigūnui, tiriamajam vykstant į gydymo įstaigą jo dokumentai bei pinigai perduodami asmenį lydinčiam policijos pareigūnui. Ieškovai taip pat nurodė, kad gydytojui paliepus privalo atlikti asmens kratas, nors pagal teisės aktų reikalavimus tokius veiksmus gali atlikti tik policijos pareigūnai. Taip pat, gydytojui pavedus, privalo tiriamąjį lydėti į kitas gydymo įstaigas, t. y. atlikti konvojavimo funkcijas, gebėti užtikrinti saugų ir skubų tiriamojo transportavimą. Ieškovų teigimu, svarbu tai, kad Vidaus tvarkos taisyklių 27 punktu sanitarus pats darbdavys priskiria medicinos personalui, t. y. kvalifikuotiems darbuotojams.

Atsakovės atstovai pripažino, kad pastaruoju metu apsaugos funkcijas (duomenys neskelbtini) atlieka tik vienas policijos pareigūnas. Daugumą funkcijų, kurias anksčiau atlikdavo Policijos komisariato apsaugos darbuotojai, šiuo metu atlieka sanitarai. Ieškovų nuomone, tokie nustatyti faktai yra pagrindas vertinti, kad jų atliekamos darbo funkcijos, kurias atlikdavo policijos apsaugos darbuotojai, turi būti vertinamos kaip kvalifikuotas darbas.

Pareigybės aprašymų 6.21 (2-ojo poskyrio) ir 7.20 (1-ojo poskyrio) papunkčiuose apibrėžta, jog teismo psichiatro nurodymu sanitarai turi taikyti fizinius suvaržymus ir padėti taikyti medicininio poveikio priemones. Ieškovų teigimu, vadovaudamiesi 2009 m. gruodžio 3 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. 12P-32 (136, 139-141 b. l., t. 1; Darbo bylos 285-286 lapai), jie privalo pasirašyti užpildytą tiriamojo, kuriam taikomos fizinio suvaržymo priemonės, stebėjimo lapą. Taigi šiuo įsakymu jiems suteikta teisė taikyti visas fizinio suvaržymo priemones per visą jų taikymo laikotarpį, o tai reiškia, jog sanitarai turi mokėti naudotis visomis specialiomis suvaržymo priemonėmis, o visą suvaržymo priemonių taikymo laikotarpį privalo pastoviai stebėti tiriamąjį, kad taikytos suvaržymo priemonės nekenktų tiriamojo būklei, tiriamasis neišsivaduotų ir nesusižalotų, stebėjimo duomenis praneša budinčiajai slaugytojai, kuri viską užfiksuoja stebėjimo lape, o sanitarai patikrina, ar viskas užfiksuota teisingai, ir pasirašo stebėjimo lapą. Kaip matyti iš Fiksavimo taisyklių (139-141 b. l., t. 1; Darbo bylos 286 lapas) 4, 6 punktų, tiriamojo fiksavimą atlieka visi tuo metu pamainoje dirbantys sanitarai, o jiems vadovauja labiausiai patyręs darbuotojas, fiksuojant būtina veikti ryžtingai, iš karto, stengiantis panaudoti kuo mažiau prievartos.

Nors atsakovė akcentavo tai, kad priimant asmenis į sanitaro pareigas yra svarbi tik jų sveikatos būklė, tačiau iš Pareigybės aprašymų 6.21 (2-ojo poskyrio) ir 7.20 (1-ojo poskyrio) papunkčiuose numatytų sanitarų darbo funkcijų, akivaizdu, kad fizinės jėgos turėjimas nėra lemiamas kriterijus – būtina turėti specialių žinių, t. y. žinoti Fiksavimo taisykles, dirbti komandoje, paklusti labiausiai patyrusio darbuotojo nurodymams.

Pareigybės aprašymų 6.17 (2-ojo poskyrio) ir 7.17 (1-ojo poskyrio) papunkčiuose apibrėžta, jog sanitaras privalo laikytis medicinos etikos ir deontologijos principų. Ieškovų vertinimu, reikalavimas laikytis medicinos etikos ir deontologijos principų patvirtina sanitarų pareigybės priskyrimą medicinos darbuotojams, nes Profesinės etikos kodeksas priimtas 2004 m. lapkričio 12 d. Lietuvos gydytojų sąjungos suvažiavime, o Profesinės etikos kodekse medicinos etika apibrėžiama kaip žmogaus elgesio ir sprendimų priėmimo aspektus tyrinėjanti sritis, deontologija apibrėžiama kaip mokslas apie medicinos darbuotojų pareigas ir elgesio normas. Nors atsakovės atstovė nurodė, kad sanitarai medicinos paslapties negali sužinoti, todėl negalėtų ir atskleisti, tačiau atsakovė kelia tokius reikalavimus sanitarams, o pastarieji privalo jų laikytis.

Nagrinėjamu atveju iš šalių pateiktų įrodymų akivaizdu, kad sanitaro pareigybei, be kitų funkcijų, yra priskiriamos tokios užduotys – patalpų ir (ar) aplinkos priežiūra; psichiatrų – ekspertų, skyriaus vyresniosios slaugytojos, slaugytojų ir ūkio reikalų tvarkytojos pavedimų vykdymas; esamos padėties skyriuje bei tiriamųjų rėžimo padėties žinojimas perimant pamainą; nuolatinis tiriamųjų elgesio stebėjimas bei pranešimas slaugytojai apie pablogėjusią tiriamojo būseną; atitinkamu periodiškumu tiriamųjų maudymas bei kitų higienos procedūrų tiriamiesiems atlikimas; medicinos etikos bei deontologijos principų žinojimas ir laikymasis; fizinių suvaržymų tiriamiesiems, gavus atitinkamą nurodymą, taikymas; įstatymų, reglamentuojančių sanitarų darbą, žinojimas ir taikymas ir kt. Tokios nustatytos aplinkybės leidžia pagrįstai vertinti, kad Ieškovams priskirtos funkcijos nėra vien tik paprastos ir pasikartojančios (DK 141 straipsnio 2 dalis, Darbo apmokėjimo įstatymo 2 straipsnis, Lietuvos profesijų klasifikatoriaus 9 grupė – nekvalifikuoti darbininkai, Metodikos 3.5. punktas). Be to, sprendime jau aptartais norminiais teisės aktais atsakovė kelia kvalifikacijos reikalavimus sanitaro pareigybei, nors tokių reikalavimų Pareigybės aprašymuose ir neįtvirtino.

Atsakovė ir trečiasis asmuo procesiniuose dokumentuose (19-25, 68-70 b. l., t. 3) akcentavo, kad Ieškovai nenurodė jokio teisės akto, kuris patvirtintų, kad užimti sanitaro pareigas yra būtinas koks nors išsilavinimas ar profesinė kvalifikacija. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad yra mokymo įstaiga, kuri tokius specialistus (sanitarus) rengtų. Taigi nėra duomenų, kad sanitaro kvalifikacija gali būti įgyjama darbo rinkos ar pagrindinio profesinio mokymo įstaigose, vykdančiose mokymą pagal sanitaro mokymo programą, kad galima būtų nustatyti, jog norintiems siekti sanitaro kvalifikacijos reikėtų turėti, pavyzdžiui, vidurinį išsilavinimą. Taigi tiesiogiai teigti, kad sanitaro pareigoms vykdyti būtinas koks nors išsilavinimas, negalima. Tačiau tai, ar darbuotojas turi sanitaro kvalifikaciją, įrodo ne tik jo turimas kvalifikacijos pažymėjimas, bet ir jo įgyti darbo įgūdžiai, darbo patirtis ir pan. Jau minėta, kad nors keletas Ieškovų ir nėra įgiję vidurinio išsilavinimo, tačiau mažiausią darbo patirtį (1-3 metus) turi tik trys Ieškovai.

Pažymėtina, kad Ieškovai rėmėsi tiek atsakovės priimtų norminių teisės aktų, tiek kitų teisės aktų analize ir padarė išvadą, kad sanitaro pareigybė neteisėtai priskirta D lygio pareigybei. Tuo tarpu tiek atsakovės, tiek trečiojo asmens atsakymuose Ieškovams ir teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose (165-166, 170 b. l., t. 1; 19-25, 68-70 b. l., t. 3) nėra nurodyta konkrečių, t. y. įvertinus sanitarų atliekamas darbo funkcijas ir išanalizavus norminius teisės aktus, kuriais keliami tam tikri kvalifikacijos reikalavimai sanitaro pareigybei, nustatytų kriterijų, kuriais remiantis buvo padaryta išvada, kad sanitaro pareigybė gali būti priskirta ne C, o tik D lygiui. Minėtų dokumentų turinys ir atsakovės atstovų paaiškinimai suponuoja vienintelę išvadą, kad priimdama sprendimą sanitaro pareigybę priskirti D lygiui atsakovė vadovavosi tik tuo faktu, kad Pareigybės aprašymuose ((duomenys neskelbtini) m. redakcija) nebuvo nurodyta, jog sanitaro pareigybei keliami išsilavinimo ir (ar) kvalifikacijos reikalavimai. Akivaizdu, kad nebuvo analizuojami sprendime jau aptarti pačios atsakovės priimti norminiai teisės aktai, kuriais keliami kvalifikacijos reikalavimai sanitaro pareigybei, nebuvo vadovautasi Lietuvos profesijų klasifikatoriumi, kuriame sanitaro pareigybės iš viso nėra, DK 141 straipsnio 2 dalies nuostata, kad nekvalifikuotu darbu laikomas darbas, kuriam atlikti nekeliami jokie specialūs kvalifikaciniai įgūdžiai ar profesiniai gebėjimai, Darbo apmokėjimo įstatymo 2 straipsnio nuostata, kad D lygio – pareigybės, kurioms netaikomi išsilavinimo ar profesinės kvalifikacijos reikalavimai, Metodikos 3.5. punktu, kuris nustato, kad darbuotojai, atliekantys paprastas ir pasikartojančias užduotis, kurioms atlikti netaikomi išsilavinimo ar profesinės kvalifikacijos reikalavimai. Sprendime minėta, kad Darbo apmokėjimo įstatymas, Darbo kodeksas įpareigojo darbdavius nustatyti, kokio lygio išsilavinimas reikalingas konkrečioms pareigoms eiti.

Teismas prieina prie išvados, kad Ieškovams priskirtos funkcijos neatitinka jų pareigybei suteikto lygio, kuriam netaikomi išsilavinimo ir kvalifikacijos reikalavimai, bei atitinkamai už atliekamą darbą sumokamo darbo užmokesčio dydžio, atsakovė neįrodė (CPK 12, 178 straipsniai), kad Pareigybės aprašymuose pateikta informacija neatitinka sanitarų profesinės veiklos realijų. Tai yra pagrindas ieškinį tenkinti, nes pažeistos Ieškovų teisės gauti teisingą atlyginimą už darbą (DK 141 straipsnio 2 dalis).

CPK 417 straipsnis nustato, kad byloje pagal darbuotojo ieškinį pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti reikalavimus daugiau nei buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu. Ieškovai prašė pripažinti neteisėtu Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (duomenys neskelbtini) sanitarų pareigybės priskyrimą D lygio pareigybei ir panaikinti atsakovės direktoriaus (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintų Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (duomenys neskelbtini) sanitaro pareigybės aprašymo I skyriaus 2 punktą ir (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintų Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (duomenys neskelbtini) sanitaro pareigybės aprašymo I skyriaus 2 punktą, kurie nustato, kad pareigybės lygis yra D. Atsakovės patvirtintų Pareigybės aprašymų I skyriaus 1 punktu yra nustatyta, kad sanitaro pareigybė priskiriama D lygio darbuotojų grupei. Kad teismo sprendimu panaikinus tik Pareigybės aprašymų I skyriaus 2 punktus nekiltų neaiškumų, teismas, vadovaudamasis CPK 417 straipsniu, sprendžia esant pagrindą panaikinti ir Pareigybės aprašymų I skyriaus 1 punktus.

 Įvertinus šalių pateiktus įrodymus, gautus iš keleto įrodinėjimo priemonių, skyrium ir jų visetą, teismas prieina prie išvados, kad atsakovė neteisingai nusprendė ir be teisėto pagrindo (duomenys neskelbtini) sanitarų pareigybę priskyrė D lygiui, tuo pažeidė Ieškovų teisę gauti teisingą atlyginimą, ieškinys šioje dalyje tenkintinas, (duomenys neskelbtini)  įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintų Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (duomenys neskelbtini) sanitaro pareigybės aprašymo I skyriaus 1 bei 2 punktai ir (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintų Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (duomenys neskelbtini) sanitaro pareigybės aprašymo I skyriaus 1 bei 2 punktai, kuriais (duomenys neskelbtini) sanitaro pareigybė priskirta D lygio darbuotojų grupei bei nustatytas pareigybės lygis – D, panaikintini (DK 142 straipsnio 2 dalis, Darbo apmokėjimo įstatymo 2 straipsnis, CPK 12, 178, 417 straipsniai).

Ieškovai prašė pripažinti, jog Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (duomenys neskelbtini) sanitarų pareigybė neteisėtai priskirta D lygiui ir pripažinti, kad priskirtina C lygio pareigybei. Teismas vertina, kad šiuos ieškinio reikalavimus apima pareikštas reikalavimas dėl Pareigybės aprašymų I skyriaus 2 punkto panaikinimo. Teismo sprendimu panaikinus Pareigybės aprašymų I skyriaus 1 – 2 punktus, atsakovė nebus atleista nuo Darbo kodekso, Darbo apmokėjimo įstatymo imperatyviai nustatytos pareigos patikslinti ir patvirtinti biudžetinės įstaigos darbuotojų pareigybių sąrašus, o biudžetinės įstaigos darbuotojų (nagrinėjamu atveju – sanitarų) pareigybės aprašyme nurodyti: 1) pareigybės grupę; 2) pareigybės pavadinimą; 3) pareigybės lygį; 4) specialius reikalavimus, keliamus šias pareigas einančiam darbuotojui (išsilavinimas, darbo patirtis, profesinė kvalifikacija); 5) pareigybei priskirtas funkcijas (Darbo apmokėjimo įstatymo 4 straipsnis).

Ieškovai taip pat prašė panaikinti (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) darbo ginčų komisijos sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini). DK 231 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas. Tai reiškia, jog ieškovams pareiškus ieškinį teisme, individualus darbo ginčas, dėl kurio išnagrinėjimo buvo kreiptasi į darbo ginčų komisiją, nagrinėjimas yra perkeltas į teismą. Darbo ginčų komisija yra ikiteisminė institucija ginčams tarp darbo sutarties šalių spręsti, o ginčo perkėlimas į teismą paties ginčo pobūdžio nekeičia, todėl darbo ginčų komisijos sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas nagrinėjamu atveju nėra teisminio nagrinėjimo dalykas. Teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas savaime netenka galios (DK 231 straipsnio 7 dalis). Ieškovų pareikštas reikalavimas nesukeltų jokių teisinių pasekmių, taigi tokio pobūdžio ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), nors Ieškovų atstovė nurodė, kad Ieškovai nepalaiko reikalavimo, tačiau nustatyta tvarka nepareiškė apie atsisakymą, todėl civilinės bylos Nr. e2-1869-356/2019 dalis dėl ieškinio reikalavimo panaikinti (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) darbo ginčų komisijos sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) nutrauktina CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu.

Ieškinys iš esmės tenkinamas, paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos. Šalims turi būti atlyginamos pagrįstos, realiai turėtos, susijusios su bylos nagrinėjimu išlaidos proporcingai teismo patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93, 98 straipsniai). CPK 93 straipsnio 4 dalis nustato, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Teismas vertina, kad šalių procesinis elgesys iš esmės buvo tinkamas, todėl pagrindo nukrypti nuo CPK 93 straipsniu nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių nėra.

Ieškovai už teisines paslaugas iš viso turėjo 1 000 EUR išlaidų (ieškovas M. Ž. už ieškinio parengimą 2018-12-12 sumokėjo 550 EUR, už atstovavimą teisme 2019-06-04 sumokėjo 450 EUR), bylinėjimosi išlaidas Ieškovai prašė priteisti iš atsakovės. Ieškovų turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydį palyginus su Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R–85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“: 9 p., 8.2, 8.19 p. p. numatytais maksimaliais užmokesčio dydžiais, į tai, kad 2018 m. II ir IV ketvirčių vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) dydis atitinkamai buvo 926,70 EUR, 970,30 EUR, teismo posėdžiai, kuriuose dalyvavo Ieškovų atstovė, truko 5 val., pripažintina, kad Ieškovų realiai turėtos ir pagrįstos dokumentais išlaidos (1 000 EUR) buvo būtinos, turėtų išlaidų dydis neviršija nustatytų maksimalių dydžių, išlaidos yra proporcingos bylos sudėtingumui ir advokatės darbo ir laiko sąnaudoms, mažinti priteistiną sumą pagrindo nėra (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Ieškovui M. Ž. (sumokėjo advokatei 1 000 EUR (15 b. l., t. 1, 110 b. l., t. 3)) iš atsakovės priteistina 1 000 EUR už advokatės teisinę pagalbą (CPK 93, 98 straipsniai). Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, byloje nesusidarė. Ieškovai pagal įstatymą (CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktas) buvo atleisti nuo ieškinio apmokėjimo žyminiu mokesčiu. Iš atsakovės valstybei priteistina 75 EUR žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis, 93, 96 straipsniai).

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 – 265 straipsniais, 268 –270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

Civilinę bylą Nr. e2-1869-356/2019 dalyje dėl ieškinio reikalavimo panaikinti (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) darbo ginčų komisijos sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukti.

Kitoje dalyje ieškinį tenkinti.

Panaikinti atsakovės Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintų Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (duomenys neskelbtini) sanitaro pareigybės aprašymo I skyriaus 1 bei 2 punktus ir (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintų Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (duomenys neskelbtini) sanitaro pareigybės aprašymo I skyriaus 1 bei 2 punktus, kuriais Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (duomenys neskelbtini) sanitaro pareigybė priskirta D lygio darbuotojų grupei bei nustatytas pareigybės lygis – D.

Priteisti iš atsakovės Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, juridinio asmens kodas 191671615, ieškovui M. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1 000 EUR advokatės teisinėms paslaugoms apmokėti.  

Priteisti iš atsakovės Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, juridinio asmens kodas 191671615, valstybei 75 EUR žyminio mokesčio.

Valstybei priteistą žyminį mokestį (įmokos kodas – 5660), privalu sumokėti į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.

Teisėja                                                                                                         Vijolė Vitienė