Civilinė byla Nr. 2A-377-302/2014

      Teisminio proceso Nr. 2-48-3-01345-2012-5

                                                            Procesinio sprendimo kategorijos: 121.14; 121.18. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. birželio 27 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš Romualdos Janovičienės ( kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Henricho Jaglinskio ir Tatjanos Žukauskienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. B. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Aukštadvario regioninio parko direkcijos ieškinį atsakovui A. B., dalyvaujant trečiajam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, dėl įpareigojimo pašalinti pažeidimą, ir

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė 

Ieškovas Aukštadvario regioninio parko direkcija (toliau tekste – Direkcija) prašė įpareigoti atsakovą A. B. per mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis panaikinti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k.v., naudojimo reikalavimų pažeidimus – panaikinti įrengtas keturračių transporto priemonių trasas, išlyginti pažeistą teritoriją. Nurodė, kad pagal Aukštadvario regioninio parko tvarkymo planą, patvirtintą 2005-04-07 Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-189, atsakovo žemės sklypo dalis yra ekologinės apsaugos prioriteto apsauginių agrarinių teritorijų bendrojo apsauginio ūkininkavimo (Ž3b) kraštovaizdžio tvarkymo zonoje. Ši zona išskiriama nuo stambesnių vandens telkinių nutolusiose apsaugines funkcijas atliekančiose agrarinėse teritorijose, dažniausiai esančiose takoskyrinėse juostose, kuriose ūkininkaujama nepažeidžiant bendrųjų gamtinio karkaso teritorijų apsaugos interesų, taip pat vizualinės apsaugos zonose. Pagrindinė tvarkymo kryptis - sukurti ir išlaikyti produktyvias agroekosistemas, užtikrinant gamtinio kraštovaizdžio stabilumą ir ekologinės kompensacijos galimybes. Pagal Aukštadvario regioninio parko nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-04-29 nutarimu Nr. 490, 7 punktą, ūkinė, rekreacinė ar kita veikla negali prieštarauti regioninio parko paskirčiai, keisti parko kraštovaizdžio, teršti aplinkos, pažeisti ekologinės pusiausvyros. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau tekste – NŽT prie ŽŪM) Trakų ir Elektrėnų žemėtvarkos skyriaus (toliau tekste - Žemėtvarkos skyrius) specialistai 2011-08-09 atliko A. B. nuosavybės teise valdomo žemės ūkio paskirties žemės sklypo patikrą, kurios metu nustatyta, kad apie 5,0 ha žemės ūkio paskirties sklypo dalis nenaudojama pagal pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį: apaugusi piktžolėmis, įrengta keturračių trasa ir nenaudojama žemės ūkio veiklai. Nustatę naudojimo pažeidimus, Žemėtvarkos skyriaus specialistai atsakovui 2011 m. rugsėjo 1 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 1 pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau tekste - ATPK) 522 str. 2 d., t.y. pažeidimą įvertino kaip žemės sklypo naudojimą ne pagal paskirtį. A. B. taip pat buvo įpareigotas iki 2011-09-15 pažeidimus panaikinti. Direkcija 2011-05-29 atliko A. B. ūkio „Miško slėnis“ planinį patikrinimą ir nustatė, kad keturračių trasa nepanaikinta, o žemės ūkio paskirties sklypo dalis nenaudojama pagal tikslinę paskirtį, todėl 2011-11-02 raštu Nr. V3-2.17.-312 įpareigojo iki 2012-01-01 pašalinti aplinkosauginių reikalavimų pažeidimą - panaikinti apie 5,00 ha plote savavališkai įrengtą keturračių transporto priemonių trasą ir žemę naudoti pagal paskirtį. Įpareigojimas dėl keturračių transporto priemonių trasos panaikinimo ir žemės naudojimo pagal tikslinę paskirtį nebuvo įvykdytas. Atsakovui buvo skirta administracinė nuobauda, tačiau ieškovas pažymėjo, kad administracinės nuobaudos paskyrimas neatleidžia padariusio administracinį teisės pažeidimą asmens nuo pareigos, už kurios nevykdymą buvo paskirta administracinė nuobauda, vykdymo, taigi, pareiga naudoti žemę pagal nustatytą pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį išliko, pažeidimas nebuvo nutrauktas, jis tęsiasi.

Patikslinęs savo reikalavimą ieškovas nurodė, kad atsakovas šiaurinės savo žemės sklypo dalies (apie 5,0 ha teritorijos), žemės sklypo plane pažymėtos ribų posūkių taškais 20, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 27 ir 105 m iki 4 m pločio kelio, nenaudoja pagal pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį: šioje žemės ūkio paskirties sklypo dalyje savavališkai žemės kasimo mechanizmais išstumdyta iki 1,5 m gylio žemės sluoksnis, įrengta 3 km keturračių transporto priemonių trasa, žemė apaugusi piktžolėmis ir nenaudojama žemės ūkio veiklai, nors Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau tekste – Žemės įstatymas) 21 str. nustatyta, kad žemės savininkai ir naudotojai privalo naudoti žemę pagal pagrindinę naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį, laikytis žemės sklypui nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų reikalavimų, racionaliai naudoti ir tausoti žemę, o pagal to paties įstatymo 2 str. 1 d., pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis yra pagrindinio žemės naudojimo kryptis, lemianti tos teritorijos planavimo ir žemės naudojimo sąlygas. Paaiškino, kad atsakovas taip pat pažeidė Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo (toliau tekste – Saugomų teritorijų įstatymas) 13 str. 2 d. 1 p., pagal kurį valstybiniuose parkuose draudžiama keisti reljefo formas, o pagal Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-05-12 nutarimu Nr. 343, 136.6 ir 136.7 punktus, regioniniuose parkuose draudžiama žaloti reljefo formas, vykdyti bet kokius žemės kasybos bei rekreacijos infrastruktūros įrengimo darbus be nustatytąja tvarka parengto projekto, kuris, be kitų institucijų, turi būti suderintas su Aplinkos ministerija ir parko administracija. A. B. veiksmai nebuvo derinti nei su parko administracija, nei su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija. Taip pat nurodė, kad pagal Saugomų teritorijų įstatymo 32 str. 9 d., saugomose teritorijose žemės ir kito nekilnojamojo turto savininkai, naudotojai bei valdytojai, kiti juridiniai bei fiziniai asmenys privalo laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų, teritorijų planavimo dokumentuose toms teritorijoms nustatytų, taip pat nekilnojamojo turto registre įregistruotų veiklos apribojimų ir reikalavimų.

Atsakovas A. B. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad pagal CPK 49 str. 2 d., valstybės ir savivaldybių institucijos ir kiti asmenys gali pareikšti ieškinį ar pareiškimą viešajam interesui ginti tik įstatymų numatytais atvejais, o Direkcija gali reikšti ieškinį dėl keturračių transporto priemonių trasų panaikinimo ir teritorijos išlyginimo tik tokiu atveju, kai tai susiję su jos funkcijų vykdymu. Aukštadvario regioninio parko nuostatų 15 p. nurodyta, kad ieškovas atsako už parko kraštovaizdžio kompleksų ir objektų apsaugą, organizuoja jų priežiūrą ir tvarkymą, skatina pažintinį turizmą racionalų gamtos išteklių naudojimą, pagal kompetenciją kontroliuoja, kad fizinių ir juridinių asmenų veikla parko teritorijoje atitiktų nustatytą parko apsaugos ir naudojimo tvarką, teikia informaciją ir konsultuoja savo kompetencijos klausimais regioninio parko žemės valdytojus, naudotojus, kitus fizinius ir juridinius asmenis, turi kitas direkcijos nuostatų nustatytas teises ir pareigas. Tokiu būdu, Aukštadvario regioninio parko nuostatos nenumato ieškovui teisės imtis priemonių dėl atsakovo žemės sklypo naudojimo ne pagal paskirtį. Pažymėjo, kad remiantis Žemės įstatymo 22 str. 7 d., nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos konkrečiam žemės sklypui taikomos nuo jų įrašymo į Nekilnojamojo turto registrą, o Nekilnojamojo turto registre apie jo (A. B.) žemės sklypą nėra pažymėta, jog jo sklypui yra nustatyti apribojimai. Nurodė, kad, ieškovas tik deklaratyviai pateikia nuorodą į Saugomų teritorijų įstatymo 13 str. 2 d. 1 p., taip pat į Aukštadvario regioninio parko tvarkymo planą bei Aukštadvario regioninio parko nuostatus, nenurodydamas jokių faktinių aplinkybių ir argumentų, leidžiančių daryti išvadą, kad atsakovas pažeidžia minėtų teisės aktų nuostatas ar teritorijų planavimo dokumentą. Nurodė, kad atsakovas neatliko jokių veiksmų, kuriais būtų keičiamos reljefo formos. Atkreipė dėmesį, kad Aukštadvario regioninis parkas buvo įkurtas siekiant išsaugoti ypač vertingą gamtos požiūriu Aukštadvario kalvyną su Verknės ir Strėvos ežeringais aukštupiais, o taip pat kultūros paveldo vertybes - unikalų Aukštadvario miestelio urbanistinį kompleksą (bažnyčią ir vienuolyno kompleksą parką su želdiniais ir pirmąja Lietuvoje upėtakių auginimo tvenkinių sistema, hidroelektrinę, Aukštadvario piliakalnį bei Kartuvių kalną), Bagdanonių hidroelektrinę su protakomis, Lavariškių, Mošos, Pamiškės, Žuklijos ir Strėvos piliakalnius (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-04-29 nutarimas Nr. 490 „Dėl regioninių parkų nuostatų patvirtinimo“), o atsakovas neatliko jokių veiksmų, kurie prieštarautų nurodytai parko paskirčiai. Taip pat pažymėjo, jog tai nėra keturračių trasa, o yra vidaus kelias, šiuo keliu galima važiuoti ne tik su keturračiais, bet ir dviračiais. Nesutiko, kad žemė yra naudojama ne pagal paskirtį, nes jis augina gyvulius, kuriuos gano, o užsėti viso ploto negali, nes žemė yra nenaši. Iki šių metų augino ožkas, taip pat supirkinėja ir taip atnaujina avių bandą, todėl šis žemės sklypas bus naudojamas gyvuliams auginti. Atsakovas taip pat prašė taikyti ieškinio senatį.

Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau tekste – NŽT prie ŽŪM) prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad 1990-03-06 valstybiniu žemės nuosavybės aktu Nr. 9 Lietuvos Tarybų Socialinės Respublikos Trakų rajono Liaudies deputatų tarybos vykdomasis komitetas pagal 1990-01-15 sprendimą Nr. 25 suteikė 23 hektarus 79 arus žemės atsakovui A. B. valstiečio ūkiui steigti Aukštadvario apyl., (duomenys neskelbtini). Akte nurodyta, kad valstiečio ūkiui žemė suteikta žemės ūkio produktų ir žaliavų gamybai, ūkininkas negali žemės naudoti ne žemės ūkio produkcijos gamybai ir ūkininkas turi naudoti žemę, kad ji nebūtų nualinta ir jos naudojimas būtų racionalus. Žemės naudojimo plotų eksplikacijoje, paruoštoje 1992-08-06 inž. V. U., nurodyta, kad iš viso 23,79 ha žemės sklypo ploto 13,30 ha sudaro žemės ūkio naudmenos. Kauno dirvožemio skyriaus 1992-07-30 pažymoje Nr. 38-30 apie ūkininko A. B., Vytauto žemės našumo balą nurodyta, kad bendras žemės sklypo plotas yra 23,79 ha, iš to ploto 13,30 ha yra žemės ūkio naudmenos, našumo balas yra 27,5. Valstybinio žemės kadastro duomenų registre Nr. 71, suderintame su A. B., nurodyta, kad žemės sklype yra 13,28 ariamos žemės. 1992-12-17 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 205 A. B. nusipirko 23,79 ha žemės sklypą esantį (duomenys neskelbtini). 2011-08-09 Trakų skyrius patikrino žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimą pagal pagrindinę tikslinę žemės paskirtį ir surašė žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 5. Tikrinant žemės ūkio paskirties žemės sklypo naudojimą buvo nustatyta, kad žemės sklypo dalis, plane pažymėta ribų posūkių taškais 20, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 27 ir iki 4 m pločio kelio, apie 5,0 ha yra nenaudojama pagal pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį. Tikrinamo žemės ūkio paskirties žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) dalis apaugusi piktžolėmis, įrengta keturračių transporto priemonių trasa ir žemės sklypas nenaudojamas žemės ūkio veiklai. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007-07-10 įsakyme Nr. 3D-327 „Dėl žemės ūkio naudmenų geros agrarinės ir aplinkosauginės būklės reikalavimų aprašo patvirtinimo“ nurodyta, kad siekiant išvengti dirvos erozijos, ariamoje žemėje turi būti auginami žemės ūkio augalai arba laikomas juodasis pūdymas. Juodąjį pūdymą iki kiekvienų metų lapkričio 1 d. būtina apsėti arba apsodinti žemės ūkio augalais. Juodasis pūdymas yra toks laukas, kuriame nuo rudens po derliaus nuėmimo iki kitų metų sėjos žemės yra įdirbta, o piktžolės užima ne daugiau kaip 10 proc. viso deklaruoto lauko, ploto. Ariamoje žemėje neturi būti medžių ir krūmų, išskyrus pavienius medžius, kurie yra tradicinio kraštovaizdžio dalis. Žemės ūkio paskirties žemės plotas, didesnis nei 0,01 ha, medžiais neturi būti apaugęs taip tankiai, kad žemė nebūtų prieinama gyvuliams, o auginama produkcija turi būti gaunama panašiu būdu kaip plotuose be pavienių medžių. Ariamoje žemėje neturi būti sustabarėjusių, taip pat sėklas subrandinusių arba išsibarsčiusių piktžolių (kiečių, usnių, varnalėšų, dilgėlių ir kt). Pavienių piktžolių ar žolės kupstų buvimas nelaikomas pažeidimu. Pavienės piktžolės yra tokios piktžolės, kurios nestelbia auginamų augalų. Pabrėžė, kad už žemės sklypų naudojimą ne pagal nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, būdą ir (ar) pobūdį yra numatyta atsakomybė (duomenys neskelbtini) straipsnyje. Nurodė, kad Trakų skyrius 2011-08-17 raštu Nr. 46SS-733 informavo atsakovą A. B., kad 2011-08-09 atliko žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) patikrą, nurodė patikros metu nustatytus pažeidimus bei įpareigojo iki 2011-09-15 panaikinti žemės naudojimo reikalavimų pažeidimus. 2011-09-14 Trakų skyrius pakartotinai patikrino atsakovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) žemės naudojimą pagal pagrindinę tikslinę paskirtį ir nustatė, kad žemės sklypo naudojimo pažeidimai nepašalinti, surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 1, kurio pagrindu atsakovui A. B. skyrė 250,00 Lt baudą. A. B. paskirtą 250,00 Lt baudą sumokėjo 2011-09-22. Trakų skyrius 2012-05-03 raštu Nr. 46SD-761 informavo A. B., kad 2012-05-09 pakartotinai bus tikrinamas žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) naudojimas pagal pagrindinę tikslinę paskirtį ir nustačius žemės sklypo naudojimo pažeidimus bus surašytas administracinių teisės pažeidimų protokolas. 2012-05-09 Trakų skyriaus specialistai atliko žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) patikrinimą ir surašė žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 46ŽN-14. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad žemės sklypo dalis naudojama ne pagal pagrindinę tikslinę paskirtį, t. y. įrengtos keturračių trasos, žemės ūkio paskirties žemės sklypas nenaudojamas žemės ir maisto produktų gamybai, neišlaikyta gera agrarinė būklė, žemės sklype auga piktžolės. Trakų skyriaus vedėjas 2012-06-11 nutarimu Nr. 46NUT-(14.46.101.)-1 administracinio teisės pažeidimo byloje nustatė, kad ūkininkas A. B. savo neveikimu, nedirbdamas žemės pagal žemės ūkio paskirtį, padarė (duomenys neskelbtini) str. 2 d. pažeidimą, ir tuo pagrindu nutarė A. B. skirti administracinę nuobaudą – 1600,00 Lt.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Trakų rajono apylinkės teismas 2013 m. birželio 27 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai: įpareigojo A. B. per 2 (du) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis panaikinti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k.v., esančio (duomenys neskelbtini), naudojimo reikalavimų pažeidimus  – panaikinti įrengtą keturračių transporto priemonių trasą ir išlyginti pažeistą teritoriją, o A. B. neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, Aukštadvario regioninio parko direkcija turi teisę pašalinti A. B. žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimo reikalavimų pažeidimą - panaikinti įrengtą keturračių transporto priemonių trasą ir išlyginti pažeistą teritoriją, išieškant patirtas išlaidas iš A. B.. Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, kurie patvirtina, kad atsakovo daromas teisės pažeidimas nėra nutrauktas, jis tęsiasi iki šiol, teismas konstatavo, kad atsakovo daromas teisės pažeidimas yra tęstinis pažeidimas, t.y. jis vyksta kiekvieną dieną, todėl atsakovo reikalavimą atmesti ieškinį kaip pareikštą praleidus ieškinio senaties terminą atmetė kaip nepagrįstą. Priimdamas sprendimą, teismas taip pat atmetė atsakovo argumentus dėl to, jog Aukštadvario regioninio parko direkcija nėra tinkamas ieškovas ir nurodė, jog Direkcija yra atsakinga už kraštovaizdžio kompleksų ir objektų (vertybių) apsaugą, vykdo žemės naudojimo kontrolę saugomose teritorijose, o pažeidimas, dėl kurio pašalinimo ieškovas kreipėsi į teismą, yra tiesiogiai susijęs su atsakovui priklausančios žemės naudojimu saugomoje teritorijoje, be kita ko, ir su kraštovaizdžio kompleksų ir objektų (vertybių) apsauga, todėl teismas sprendė, kad Direkcija, kaip valstybės įgaliota institucija, turi teisę ir pareigą ginti viešąjį interesą teisme ir yra tinkamas ieškovas šioje byloje. Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog vien specialiųjų žemės naudojimo sąlygų neįrašymas Nekilnojamojo turto registre savaime nereiškia, kad atsakovo žemės sklypo, esančio Aukštadvario regioniniame parke, naudojimui neturi būti taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, nes tai prieštarautų aukštesnės galios teisės aktų - Saugomų teritorijų įstatymo, Žemės įstatymo – reikalavimams. Teismas taip pat pažymėjo, jog atsakovas nepateikė įrodymų, kad jo žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), neįėjo į Aukštadvario landšaftinio draustinio ribas, be to, atsakovas nepateikė ir įrodymų, kad, kaip jis nurodė, vidaus kelias jo žemės sklype buvo įrengtas 2000 m.  Teismas atmetė atsakovo argumentą, kad jo minėtame žemės sklype yra įrengtas vietinės reikšmės vidaus kelias, o ne keturračių trasa, kaip nepagrįstą, kadangi jis visiškai paneigiamas byloje surinktais įrodymais – ieškovo pateiktomis A. B. ūkio „Miško slėnis“ teritorijos fotonuotraukų, skelbtų internetiniame puslapyje: http://www.miskoslenis.lt/misko-slenio-trasa, kopijomis, iš kurių akivaizdžiai matyti, kad tai nėra teisinį reglamentavimą atitinkantis ir visiems suprantama prasme vietiniam susisiekimui skirtas naudoti vietinės reikšmės vidaus kelias, kaip jį įvardijo atsakovas. Be to, pažymėjo, jog nagrinėjant bylą teismo posėdyje atsakovo atstovė pripažino, kad įrengus keturračių trasą atsakovo žemės sklype, žemės sklypas naudojamas ne pagal paskirtį. Priimdamas sprendimą, teismas kritiškai vertino atsakovo pateiktą UAB „Georanga“ 2012-10-15 raštą, kadangi šiame rašte nėra nurodyta, kokiu pagrindu padaryta jame nurodyta išvada. Be to, įvertinęs byloje surinktus įrodymus padarė išvadą, kad atsakovo veiksmais, jam įrengiant savo žemės sklype keturračių transporto priemonių trasą, yra padaryti reljefo formų pažeidimai.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į apeliacinius skundus argumentai

Apeliantas A. B. pateikė apeliacinį skundą ir prašo Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 27 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą- ieškinį atmesti. Nurodo, kad teismas nepagrįstai nurodė, kad Aukštadvario regioninio parko direkcija yra tinkamas ieškovas šioje byloje, kadangi LR Saugomų teritorijų įstatymas nenumato, kad direkcija vykdo žemės naudojimo kontrolę saugomoje teritorijoje. Aukštadvario regioninio parko direkcijos nuostatai taip pat nenumato ieškovo teisės imtis priemonių dėl žemės sklypų naudojimo ne pagal paskirtį, tokių ieškovo funkcijų nėra numatyta ir jokiame kitame įstatyme ar teisės akte. Tokiu būdu, ieškovo ieškinys toje dalyje, kurioje ieškovas savo reikalavimus grindė atsakovo žemės sklypo naudojimu ne pagal paskirtį, turėjo būti atmestas, kaip pareikštas asmens, neturinčio reikalavimo teisės.

Nurodo, kad atsakovo žemės sklypui specialioji žemės naudojimo sąlyga „Nacionaliniai ir regioniniai parkai", numatyta LR Vyriausybės 1992-05-12 nutarimo "Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo" XXXIV dalyje ar bet kurių kitų teisės aktų nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, susijusios su nacionaliniais ir regioniniais parkais, nėra įregistruotos. Atitinkamai, vadovaujantis LR Žemės įstatymo 22 straipsnio 7 dalies nuostata, jos atsakovo žemės sklypui nėra taikomos. Pritarus pirmosios instancijos teismo išvadai, susiklostytų situacija, kad žemės sklypo savininkas, kurio sklypui nėra įregistruotos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, privalo jų laikytis, tačiau negali gauti nuostolių už patiriamus apribojimus kompensacijos pagal LR Žemės įstatymo 22 straipsnio 9-10 dalis, kas akivaizdžiai pažeistų žemės sklypų savininkų teises ir teisėtus interesus, prieštarautų teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams. Atitinkamai, darytina išvada, kad iki specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įrašymo atsakovo žemės sklypui bet kurie apribojimai, susiję su Aukštadvario regioniniu parku, atsakovo žemės sklypui nėra taikomi, todėl ieškovo ieškinys dalyje, kurioje yra remiamasi Aukštadvario regioninio parko apsaugos reikalavimais, turėjo būti atmestas.

Sprendime pirmos instancijos teismas taip pat nepagrįstai pripažino atsakovo žemės sklype esantį vidaus kelią keturračių motociklų trasa. Be to, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino sunkųjį keturratį motociklą žemės technika. Apeliantas taip pat nurodo, kad byloje nėra jokių įrodymų, iš kurių būtų galima nustatyti reljefo formas atsakovo žemės sklype iki vidaus kelio įrengimo. Atitinkamai, nesant tokių įrodymų negali būti daroma išvada dėl reljefo formų pažeidimo, todėl teismas ir šioje dalyje padarė nepagrįstą išvadą. Be to, apeliantas taip pat pažymi, jog skundžiamo sprendimo rezoliucinė dalis yra neaiški, todėl sprendimas apskritai negali būti įvykdytas.

Ieškovas Aukštadvario regioninio parko direkcija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti, kaip nepagrįstą. Nurodo, kad Direkcija 2012-01-31 raštu kreipėsi į Lietuvos Respublikos Generalinę prokuratūrą su prašymu kreiptis į teismą įpareigoti pilietį A. B. panaikinti savavališkai įrengtą keturračių transporto priemonių trasą, žemę naudoti pagal paskirtį, tačiau Generalinė prokuratūra išnagrinėjusi Direkcijos prašymą, pagal kompetenciją nurodė Direkcijai spręsti šį klausimą. Nors šiuo atveju apeliantas nesutinka su teismo sprendimu šiame žemės sklype esantį kelią pripažinti keturračių motociklų trasa, tačiau ją reklamuoja internetinėje svetainėje www.miskoslenis.lt kaip ūkininko A. B. „Miško slėnis“ trasą ir teikia keturračių paslaugas klientams.

Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė bylai svarbias aplinkybes, tinkamai taikė materialinės teisės normas, reguliuojančias žemės, esančios saugomoje teritorijoje naudojimo kontrolę bei priežiūrą ir naudojimą, nepažeidė procesinių normų, įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklių, bei priėmė teisės normomis pagrįstą ir jos neprieštaraujantį sprendimą.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (Civilinio proceso kodekso 320 str. 2 d.), arba tai numato atskirų kategorijų bylų nagrinėjimo ypatumai. Kolegija nenustatė aplinkybių, dėl kurių reiktų išeiti iš skundo ribų, todėl byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.

Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl netinkamo materialinės teisės normų aiškinimo, dėl ko nepagrįstai Aukštadvario regioninio parko direkcija yra pripažinta tinkamu ieškovu byloje; be pagrindo pripažino, kad apelianto turimam žemės sklypui taikomas specialiosios žemės naudojimo sąlygos, susijusios su nacionaliniais ir regioniniais parkais; sklype esantis kelias pripažintas motociklų trasa; netinkamo procesinės teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą taikymą, dėl ko teismas priėmė neteisėtą ir neįvykdomą sprendimą. Kolegija su šiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka.

Byloje nustatyta, kad  atsakovui nuosavybės teise priklauso 23,79 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). (t. 1, b.l. 53, 57-58, 115-116). 2011-08-09 Žemėtvarkos skyrius žemės naudojimo patikrinimo aktu Nr. 5 atlikęs A. B. nuosavybės teise valdomo žemės ūkio paskirties žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) patikrinimą nustatė, kad dalis atsakovo žemės sklypo naudojama ne pagal pagrindinę tikslinę paskirtį: įrengtos keturračių trasos, žemės sklypas nenaudojamas žemės ir maisto produktų gamybai, neišlaikyta gera agrarinė būklė, sklype auga piktžolės, ir tuo pažeistas (duomenys neskelbtini) str. (t. 1, b.l. 44-45). 2011-08-17 Žemėtvarkos skyrius raštu dėl valstybinės žemės naudojimo kontrolės Nr. 46SS-733 įpareigojo atsakovą iki 2011-09-15 panaikinti žemės sklypo naudojimo reikalavimų pažeidimus (t. 1, b.l. 46-47). Atsakovui žemės sklypo naudojimo reikalavimų nepašalinus, Žemėtvarkos skyrius 2011 m. rugsėjo mėnesį (nenurodyta diena) surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 1 pagal (duomenys neskelbtini) str. 2 d., t.y. už žemės naudojimo reikalavimų pažeidimą (t. 1, b.l. 42-43).

Kad atsakovas nepašalino žemėtvarkos skyriaus nustatytų pažeidimų iki teismo sprendimo priėmimo dienos patvirtina ieškovo surašytas 2011-09-29 patikrinimo aktas Nr. 23 (t. 1, b.l. 46-47), NŽT prie ŽŪM Trakų ir Elektrėnų skyriaus 2012-05-09 surašytas žemės naudojimo patikrinimo aktu Nr. 46ŽN-14 (t. 1, b.l. 39-40), 2012-05-09 NŽT prie ŽŪM Trakų ir Elektrėnų skyriaus - administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 46AT-(14.46.78.)  (b.l. 37-38), 2012-06-11 nutarimas Nr. 46NUT-(14.46.101.)  ieškovo  2012-11-28 surašytas A. B. žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), reljefo keitimo, dirbtinai pagilinant, apžiūros aktas (t. 1, b.l. 102) ir 2013-06-05 reljefo keitimo, dirbtinai pagilinant, apžiūros aktas (t. 1, b.l. 148-153), kuria fiksuota, kad pažeidimai A. B. žemės sklype nepašalinti, žemės sklypo šiaurinė dalis (apie 5,0 ha teritorijos) nenaudojama pagal pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, 3100 m ilgio 4 m pločio trasoje nustumtas augalinis žemės sluoksnis, trasa naudojama keturračių transporto priemonių važiavimui; dėl keturračių transporto priemonių važiavimo trasoje reljefo kitimai (žalojimai), ypač posūkių vietose, didėja, neužtikrinama dirvožemio apsauga nuo erozijos ir nualinimo; žemės sklypas trasa neužimtose vietose apauga savaiminiais medžiais.

Dėl ieškovo reikalavimo teisės.

Apeliantas nurodo, kad teismas nepagrįstai pripažino Aukštadvario regioninio parko direkticija tinkamu ieškovu byloje. Kolegija su šiuo argumentu nesutinka. Pirmos instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino materialinbės teisės normas, kurių pagrindu pripažino, kad Direkcija yra tinkamas ieškovas nagrinėjamoje byloje, kolegija su šiais teismo motyvais sutinka. Pagal Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 27 str. 8 d. žemės naudojimo kontrolę saugomose teritorijose vykdo valstybinių parkų direkcija, kuri atsako ir už gamtiniu, kultūriniu, reakriaciniu požiūriais vertingo kraštovaizdžio apsaugą, organizuoja nuolatinę jų priežiūrą ir tvarkymą, kad fizinių ir juridinių asmenų veikla teritorijoje atitiktų nustatytą saugomos teritorijos apsaugos ir naudojimo tvarką. Direkcija turi ir kitas direkcijos nuostatų nustatytas teises ir pareigas.

Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 12 straipsnyje numatyta, jog siekiant išsaugoti gamtiniu ir kultūriniu požiūriais vertingą kraštovaizdį steigiami valstybiniai parkai (regioniniai ir valstybiniai). Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2004 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 279V patvirtinti Aukštadvario regioninio parko direkcijos nuostatai, kuriuose nustatyti Direkcijos tikslai – organizuoti Aukštadvario regioninio parko su jame esančiomis gamtos ir kultūros paveldo vertybėmis apsaugą. Šiems tikslams pasiekti nuostatuose numatytos Direkcijos funkcijos, tarp kurių  - fizinių ir juridinių asmenų ūkinės veiklos regioniniame parke ir jo buferinėje apsaugos zonoje kontrolė. Vykdydama nuostatuose numatytas funkcijas Direkcija privalo išsaugoti regioniniame parke esančius gamtos ir kultūros paveldo objektus, užtikrinti gamtiniu, kultūriniu ir reakriaciniu požiūriais vertingo kraštovaizdžio apsaugą, užtikrinti sunaikintų ir pažeistų gamtinių bei kultūrinių kompleksų ir objektų (vertybių) atkūrimą. Šių vertybių apsauga yra viešas interesas, nes vertingos vietovės yra visuotinę reikšmę turinčios nacionalinės vetybės. Tokiu būdu Aukštadvario regioninio parko direkcija yra viešasis juridinis asmuo. Ji veikama paminėtų teisės aktų pagrindu įgyvendina viešajį interresą jai valstybės pavestos veiklos srityje. Taigi Direkciją turi specialųjį teisnumą  (CK 2.74 str. 2 d.). Vienas iš juridinio asmens požymių yra tas, kad jis gali būti ieškovu ir atsakovu teisme (CK 2.33 str. 1 d.). Direkcija turėdama juridinio asmens teises ir pareigas, kaip valstybės instituciją, kuriai pavesta vykdyti aukščiau nurodytas fukcijas, pagrįstai teismo laikyta tinkamu ieškovu byloje.  

Dėl keturračių trasos.

Apeliantas nurodo, kad teismas be pagrindo jo žemės sklype įrengtą vietinės reikšmės vidaus kelią pripažino keturračių trasa. Su šiais argumentais kolegija nesutinka. Pirmos instancijos teismas tinkami aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 2 str. 3 d.  3 straipsnio 1 d., 3 d. 2 p. nuostatas nustatančias kelio kaip inžinerinio statinio statusą, o taip pat pagrįstai vertino šių nuostatų sąsajoje byloje esančius įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, atsakovui priklausančio žemės sklypo dalyje įrengta keturračių trasa, kuri naudojama ne vietiniam susisiekimui, o būtent važinėjimo keturračiais pramogoms. Šią teismo išvadą pagrindžia byloje esantys įrodymai: A. B. ūkio „Miško slėnis“ teritorijos fotonuotraukų, paskelbtų internetiniame puslapyje: http://www.miskoslenis.lt/misko-slenio-trasa, kopijos (t. 1, b.l. 17-22), iš kurių matyti, kad tai nėra teisinį reglamentavimą atitinkantis ir visiems suprantama prasme vietiniam susisiekimui skirtas naudoti vietinės reikšmės vidaus kelias; 2011-09-29 patikrinimo aktas Nr. 23 (t. 1, b.l. 5), 2012-06-11 nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 46AT-(14.46.78.)-1, 2012-05-09 administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 46AT-(14.46.78)-1 (t. 1b.l. 37-38), 2012-05-09 žemės naudojimo patikrinimo aktu Nr. 46ŽN-14 (t. 1, b.l. 39-40), 2011 m. rugsėjo mėnesio administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. 1 (t. 1, b.l. 42-43), 2011-08-09 žemės naudojimo patikrinimo aktu Nr. 5 (t. 1, b.l. 44-45), iškarpos iš Saugomų teritorijų valstybės kadastro kopija (t. 1, b.l. 54), 2012-11-28 A. B. žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kadastrinis Nr. 7924/0002:59, reljefo keitimo, dirbtinai pagilinant, apžiūros aktu bei prie jo pridėtomis fotonuotraukų kopijomis (t. 1, b.l. 102-112), 2013-06-05 A. B. žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kadastrinis Nr. 7924/0002:59, reljefo keitimo, dirbtinai pagilinant, apžiūros aktas bei prie jo pridėtos fotonuotraukų kopijos, bei paties atsakovo atstovės paaiškinimai (t. 1, b.l. 79, 138).

Dėl padarytų pažeidimų Saugomų teritorijų įstaymų ir Žemės įstaymo pažeidimų, įrengiant keturračių trasą.

Apeliantas nurodo, kad teismas be pagrindo konstatavo atsakovo padarytus LR Saugomų teritorijų įstaymo 13 str. 2 d., 31 str. 8 d. ir 32 str. 9 d. bei Žemės įstatymo 21 str. 1.2,3 p., Aukštadvario regioninio parko nuotatų 7, 8 ir 23 punktų pažeidimus. 

Tarp šalių nėra ginčo, kad atsakovo žemės sklypas, unikalus Nr. 7924-0002-0059, esantis (duomenys neskelbtini), yra Aukštadvario regioniniame parke. Pagal Aukštadvario regioninio parko tvarkymo planą, patvirtintą 2005-04-07 Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-189, atsakovo žemės sklypo dalis, apaugusi mišku (6,64 ha) (M2a1), patenka į konservacinę Mergiškių kraštovaizdžio draustinio teritoriją, o šiaurinė žemės sklypo dalis žemės sklypo plane (b.l. 52, 124) pažymėta ribų posūkių taškais 20, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 27 ir 105 m iki 4 m pločio kelias (apie 5,0 ha ploto), patenka į bendrojo apsauginio ūkininkavimo (Ž3b) kraštovaizdžio tvarkymo zoną.

Saugomų teritorijų įstatymo 13 str. 2 d. 1 p. draudžia valstybiniuose parkuose keisti reljefo formas.  Teismas įvertinęs byloje surinktus įrodymus darė pagrįstą išvadą, kad atsakovo veiksmais, jam įrengiant savo žemės sklype keturračių transporto priemonių trasą, yra padaryti reljefo formų pažeidimai. Tokią išvadą turėjo pagrindą daryti įvertinęs ieškovo atstovo duotus paaiškinimus nagrinėjant bylą teisme bei rašytinius įrodymus: Direkcijos 2011-09-29 patikrinimo aktą Nr. 23, kuriame nurodyta, kad atsakovui priklausančio šiaurinėje žemės sklypo dalyje apie 5,0 ha plote įrengta keturračių transporto priemonių trasa, išstumdant iki 1,5 m gylio žemės gruntą (t. 1, b.l. 5); 2012-05-09 atsakovui surašytą administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 46AT-(14.46.78.)-1 pagal (duomenys neskelbtini) str., kuriame nurodyta, kad A. B. žemės ūkio paskirties žemės sklypo dalis, apie 5 ha ploto, nenaudojama pagal paskirtį, įrengtos keturračių trasos, žemė apaugusi piktžolėmis, pažeistas dirvožemio sluoksnis (t. 1, b.l. 37-38); 2012-06-11 NŽT prie ŽŪM Trakų skyriaus nutarimą Nr. 46NUT-(14.46.101.)-1 administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 46AT-(14.46.78.)-1 (t. 1, b.l. 33-36); 2012-11-28 A. B. žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kadastrinis Nr. 7924/0002:59, reljefo keitimo, dirbtinai pagilinant, apžiūros aktą (t. 1, b.l. 102), kuriame yra nurodyti atsakovo žemės sklype įrengtoje keturračių trasoje nustumto augalinio žemės sluoksnio plotai, ir  2013-06-05 A. B. žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), reljefo keitimo, dirbtinai pagilinant, apžiūros aktą (t. b.l. 148), kuriame yra nurodyta, kad atsakovo žemės sklype 3100 m ilgio 4 m pločio įrengtoje trasoje nustumtas augalinis žemės sluoksnis, trasa naudojama keturračių transporto priemonių važiavimui; dėl keturračių transporto priemonių važiavimo trasoje reljefo kitimai (žalojimai), ypač posūkių vietose, didėja, neužtikrinama dirvožemio apsauga nuo erozijos ir nualinimo; bei prie šių aktų pridėtas fotonuotraukų kopijas (b.l. 103-112, 149-153), iš kurių akivaizdžiai matyti reljefo formų pažeidimai atsakovo žemės sklype, esančiame Aukštadvario regioniniame parke. Tokiu būdu atsakovas būdamas žemės ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. 7924-0002-0059, esančio Aukštadvario regioniniame parke, (duomenys neskelbtini), kurio ginčo dalis, plane (t. 1, b.l. 52, 124) pažymėta ribų posūkių taškais 20, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 27 ir 105 m iki 4 m pločio kelias (apie 5,0 ha ploto), pagal Aukštadvario regioninio parko tvarkymo planą, patvirtintą 2005-04-07 Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-189, patenka į bendrojo apsauginio ūkininkavimo (Ž3b) kraštovaizdžio tvarkymo zoną, savininkas, nenaudoja jam priklausančio žemės sklypo ginčo dalies pagal pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, nesilaiko šio žemės sklypo naudojimo specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, neteisėtai įrengė keturračių transporto priemonių (nagrinėjamu atveju – sunkiųjų keturračių motociklų) trasą, dėl ko yra užfiksuoti Aukštadvario regioninio parko reljefo formų pažeidimai, tuo pačiu yra keičiamas ir Aukštadvario regioninio parko kraštovaizdis, eksploatuojant keturračių transporto priemonių trasą yra teršiama aplinka ekologinės apsaugos prioriteto apsauginių agrarinių teritorijų bendrojo apsauginio ūkininkavimo kraštovaizdžio tvarkymo zonoje (Ž3b), kurioje yra atsakovo žemės sklypo ginčo dalis, pažeidžiama ekologinė pusiausvyra ypač vertingoje valstybės saugomoje Aukštadvario regioninio parko teritorijoje. Teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovas pažeidė Saugomų teritorijų įstatymo 13 str. 2 d., kurioje nustatyta, kad valstybiniuose parkuose draudžiama arba ribojama veikla, galinti pakenkti saugomiems kompleksams ir objektams (vertybėms), taip pat rekreaciniams ištekliams,  Saugomų teritorijų įstatymo 31 str. 8 d., kurioje įtvirtintas draudimas saugomose teritorijose keisti pagrindinę konservacinę žemės naudojimo paskirtį, Saugomų teritorijų įstatymo 32 str. 9 d., kurioje nustatyta, kad saugomose teritorijose žemės ir kito nekilnojamojo turto savininkai, naudotojai bei valdytojai, kiti juridiniai bei fiziniai asmenys privalo laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų, teritorijų planavimo dokumentuose toms teritorijoms nustatytų, taip pat nekilnojamojo turto registre įregistruotų veiklos apribojimų ir reikalavimų, bei Žemės įstatymo 2 str. 1 d. nuostatą, kad pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – teritorijos gamtinių ypatumų, tradicinės žmonių veiklos, socialinės ir ekonominės plėtros poreikio nulemta pagrindinio žemės naudojimo kryptis, numatyta teritorijų planavimo dokumente, nuo kurios priklauso šios teritorijos planavimo ir žemės naudojimo sąlygos ir Žemės įstatymo 21 str. 1, 2 ir 3 punktuose yra įtvirtintą nuostątą, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo naudoti žemę pagal pagrindinę naudojimo paskirtį, naudojimo būdą bei pobūdį; laikytis žemės sklypui nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų reikalavimų; racionaliai naudoti ir tausoti žemę, mišką, vandenį, įstatymų nustatyta tvarka leistas eksploatuoti naudingąsias iškasenas ir kitus gamtos bei rekreacinius išteklius, Žemės įstatymo 25 str. 3 d. nuostatą, kad žemės ūkio paskirties žemė, atsižvelgiant į žemės savininkų, kitų naudotojų ir visuomenės interesus, tvarkoma pagal patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus.

Pirmos instancijos teismas taip pat tinkamai išaiškino situaciją kai specialiosios žemės naudojimo sąlygos - įstatymais ar Vyriausybės nutarimais nustatyti ūkinės ir (ar) kitokios veiklos apribojimai, priklausantys nuo geografinės padėties, gretimybių, pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, žemės sklypo naudojimo būdo ir pobūdžio bei žemės sklype esančių statinių ir aplinkos apsaugos poreikių neįrašymo į Nekilnojamojo turto registrą nėra priežastis nesilaikyti aukščiau nurodytų Saugomų teritorių, Žemės įstatymo nuostatų. Kolegija sutinka su teismo sprendimo motyvais ir jiems pritardama nutartyje jų neatkartoja. Pažymėtina tai, kad atsakovas žinojo ir to neginčija, jog jam buvo aišku ir suprantama priklausančio žemės sklypo buvimas Aukštadvario regioninio parko teritorijoje, todėl jis žinojo arba turėjo žinoti ir taikomus tam tikros veiklos apribojimus šioje teritorijoje. Tai, kad atsakovas negingijo jo atžvilgiu surašytų administracinės teisės pažeidimo nutarimų tik patvirtina aplinkybę, jog jis su konstatuotais pažeidimais sutiko. 

Atmestinas apelianto argumentas, kad teismas nagrinėjamoje byloje keturračių nepripažino žemės ūkio technika. Ši išvada pagrįstai paremta Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009-07-10 įsakymu Nr. 3D-498 patvirtintų Traktorių ir savaeigių mašinų vairuotojų (traktorininkų) rengimo ir teisės vairuoti šias transporto priemones įgijimo taisyklių 4 p., kuriame nurodyta, kad sunkusis keturratis motociklas – keturratė savaeigė mašina, kurios konstrukcinis greitis didesnis kaip 45 km/h, eksploatacinė masė didesnė kaip 400 kg ir (arba) variklio galia didesnė kaip 15 kW. Savaeigė ne žemės ūkio mašina – savaeigė mašina, nepriklausanti savaeigių žemės ūkio mašinų kategorijai. Pažymėtina tai, kad nagrinėjamoje byloje aplinkybė kokiai kategorijai yra priskiriamas keturratis motociklas ( žemės ūkio kategorijai ar ne) neturi reikšmės nustatytų pažeidimų kvalifikacijai, nes pateikti į bylą įrodymai, kurie ne kartą yra paminėti nepaneigia aplinkybės, kad žemės sklypo dalis buvo naudojama ne pagal jos tikslinę paskirtį, o įrengtos keturračių trasos, kurios nenaudojamos kaip priemonė žemės ūkio darbams atlikti, o visai kitais tikslais, todėl net jeigu jomis važinėtų žemės ūkio technika neatlikdama žemės ūkio darbų, o pagal atsakovo skelbiamą  bei fotonuotraukų, paskelbtų internetiniame puslapyje: http://www.miskoslenis.lt/misko-slenio-trasa turinį (t. 1, b.l. 17-22) - pramogų tikslais. Todėl šis skundo argumentas tesiškai nėra reikšmingas nagrinėjamoje byloje, todėl nereikšminga ir apeliacinio skundo aplinkybė, kad tam tikrais atvejais pasitelkus papildomus įrenginius keturratis gali atikti tam tikrus žemės ūkio darbus taip pat nėra teisiškai reikšminga, nes aplinkybė, kad keturračių trasa buvo įrengta tuo tikslu nebuvo nagrinėjama ir atsakovo įrodinėjama, atsakovas tik įrodinėjo, jog jo įrengta trasa yra vietinės reikšmės kelias, tačiau dėl šios aplinkybės kolegija pasisakė anksčiau.

Pirmos instancijos teismo sprendimas atitinka tiek sprendimo turinio reikalavimus (CPK 270 str.), nes jame yra visos sprendimą sudarančios dalys, motyvuojamoje dalyje teismas aiškiai ir detaliai aprašė visus šalių pateiktus įrodymus, jų vertinimą ir nustatytas aplinkybes, tinkamai taikė ir nurodė materialinės teisės normas, kuriomis rėmėsi spręsdamas ginčą, o rezoliucinę sprendimo dalį išdėstė  aiškiai ir suprantamai. Kolegija nesutinka su apeliantu, jog rezoliucinė dalis nėra aiški. Tiek sprendimo motyvuojamoje dalyje, tiek aprašomoje dalyje bei rezoliucinėje dalyje, kurios yra sprendimo sudėtinės dalys, yra aiškiai nurodyta keturračio trasos buvimo vieta tiek nurodant žemės sklypo kadastrinį numerį, tiek vietovę, be to motyvuojamoje ir aprašomoje dalyse nurodytas ir trasos ilgis bei plotis, kolegijos vertinimu toks sprendimas yra aiškus ir gali būti vykdomas.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimo keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais teisėjų kolegija

n u t a r ė:

Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                                                                  Romualda Janovičienė

                                                                                                                Henrichas Jaglinskis               

                                                                                                                Tatjana Žukauskienė