Civilinė byla Nr. e2-324-1094/2023

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-22721-2021-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1.;  2.6.10.5.1

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. sausio 17 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Irena Bielskytė,

sekretoriaujant Laurai Cibulskaitei, Gabijai Gelažytei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Rinktinės investicijos“ atstovui advokatui Tomui Balčiūnui,

atsakovės viešosios įstaigos  „Lietuvos energetikos muziejus“ atstovams advokatei Eglei Aleksiejevai ir advokatui Giedriui Murauskui,

trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Kauno saulėtekis“ atstovui advokatui Evaldui Klimui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Rinktinės investicijos“ ieškinį atsakovėms viešajai įstaigai „Lietuvos energetikos muziejus“ ir akcinei bendrovei „Vilniaus šilumos tinklai“ dėl ieškovės pripažinimo įvažiavimo statytoju ir atsakovės įpareigojimo atlikti veiksmus – pašalinti iš techninio projekto įvažiavimo sprendinius, trečiasis asmuo byloje – uždaroji akcinė bendrovė „Kauno saulėtekis“.

Teismas

n u s t a t ė : 

1.       ieškovė UAB „Rinktinės investicijos“ kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu atsakovėms VšĮ „Lietuvos energetikos muziejus“ ir AB „Vilniaus šilumos tinklai“, prašydama: 1) pripažinti, kad UAB „Rinktinės investicijos“ yra vienas iš įvažiavimo, suprojektuoto projektu Nr. JPA-2016-09-TP, statytojų (bendrastatytojas) toje dalyje, kiek įvažiavimo sprendiniai patenka į Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2017 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu Nr. 49SK-1840-(14.49.109.) ir žemės sklype, esančiame adresu, (duomenys neskelbtini), Vilnius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), galiojančiu detaliuoju planu nustatyto servituto, žemės sklypo, esančio adresu, (duomenys neskelbtini), Vilnius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane M1:500 pažymėto indeksu (duomenys neskelbtini), teritoriją; 2) įpareigoti atsakoves VšĮ „Lietuvos energetikos muziejus“ ir AB „Vilniaus šilumos tinklai“ atlikti veiksmus: suderinti atsakovėms VšĮ „Lietuvos energetikos muziejus“ ir AB „Vilniaus šilumos tinklai“ pateiktus dokumentus: Techninio projekto Nr. JPA-2016-09-TP projekto dalies „Statinio konstrukcijos“ bylą „Panduso Konstrukcijos“, A laida; projekto dalies „Architektūra“ bylą SA-1, C laida; projekto dalies „Sklypo planas“ bylą SP-1, B laida; projekto dalies „Gaisrinė sauga“ bylą GS-1, A laida; Darbo projekto Nr. JPA-2016-09-DP projekto dalį „Statinio architektūra”; projekto dalį „Sklypo plano“; projekto dalies „Statinio konstrukcijos“, knygą „Panduso Konstrukcijos IV“, A laida; 3) įpareigoti atsakoves VšĮ „Lietuvos energetikos muziejus“ ir AB „Vilniaus šilumos tinklai“ atlikti veiksmus: įpareigoti suderinti šią projektavimo užduotį techninio projekto Nr. JPA-2016-09-TP pakeitimams: „Rengiamo techninio muziejaus rekonstrukcijos projekto užstatymas projektuojamas pagal galiojančio detaliojo plano nustatytus reglamentus. Muziejuje projektuojamos pastato dalys – ekspozicijų salė, laiptinė – liftas bei įėjimo vestibiulis. Projektuojamas pandusas iš (duomenys neskelbtini) gatvės, įrengiamas detaliajame plane nustatytame servitute, skirtame įvažiuoti į požeminę automobilių saugyklą projektuojamas kaip atskiras statinys, formuojamas atskiru unikaliu numeriu ir registruojamas Nekilnojamojo turto registre. Panduso statytojas – UAB „Rinktinės investicijos“ ir VšĮ „Lietuvos energetikos muziejus“; 4) Nustatyti atsakovėms VšĮ „Lietuvos energetikos muziejus“ ir AB „Vilniaus šilumos tinklai“ 10 darbo dienų terminą 2 ir 3 punktuose nurodytiems veiksmams atlikti, skaičiuojant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, nustatant 1000 Eur baudą už kiekvieną pradelstą dieną 2 ir 3 punktuose nurodytiems veiksmams atlikti; 5) priteisti iš atsakovės VšĮ „Lietuvos energetikos muziejus“ bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.   

2.       Ieškovė ieškinyje nurodė, kad 2006 m. gegužės 17 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties Nr. N01/2006-624 bei visų jos pakeitimų (toliau – Nuomos sutartis) pagrindu nuomojasi žemės sklypo Vilniuje, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalį (toliau – žemės sklypas). Teisę nuomotis žemės sklypo dalį ieškovė perėmė iš trečiojo asmens UAB „Kauno saulėtekis“, kuris šią teisę buvo perėmęs iš buvusio nuomininko UAB „RVM Investments“. Likusią žemės sklypo dalį nuomojasi atsakovė VšĮ „Lietuvos energetikos muziejus“. Žemės sklypas nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, patikėjimo teise yra valdomas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos. Žemės sklype atsakovė AB „Vilniaus šilumos tinklai“ nuosavybės teise valdo šiuos statinius: pastatą – muziejų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – muziejų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtus statinius panaudos sutarties pagrindu valdo atsakovė VšĮ „Lietuvos energetikos muziejus“. Žemės sklype galioja Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2009 m. gegužės 21 d. sprendimu Nr. 1-1046 (įskaitant ir visus vėlesnius jo pakeitimus; Sprendimas dėl detaliojo plano patvirtinimo) patvirtintas detalusis planas. Detaliuoju planu, be kita ko, atsakovės VšĮ „Lietuvos energetikos muziejus“ valdomoje (nuomojamoje) žemės sklypo dalyje ieškovės naudai buvo nustatyti servitutai. Šie servitutai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2017 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu Nr. 49SK-1840-(14.49.109) pakoreguoti, senuosius servitutus pripažįstant pasibaigusiais, ir nustatant naujus servitutus. Vienas iš tokių ieškovės naudai nustatytų servitutų – servitutas, suteikiantis teisę žemės sklype naudotis pravažiavimu (įrengti įvažiavimą į požeminę automobilių saugyklą). Įgyvendindama savo teisę į servitutą, ieškovė servituto teritorijoje siekia įsirengti įvažiavimą į ieškovės statomą viešbutį. 2009 m. birželio 4 d. VšĮ „Lietuvos energetikos muziejus“, AB „Vilniaus šilumos tinklai“ ir UAB „RVM Investments“ sudarė pagrindinę sutartį Nr. 04-313, o 2014 m. gegužės 5 d. pasirašė susitarimą dėl jos pakeitimo (sutartis, kartu su pakeitimu vadinama – Pradine sutartimi dėl žemės sklypo vystymo). Pradinės sutarties dėl žemės sklypo vystymo esmė – VšĮ „Lietuvos energetikos muziejus“ ir AB „Vilniaus šilumos tinklai“ sutiko leisti UAB „RVM Investments“ padidinti numatomų žemės sklype statyti pastatų ir patalpų plotą, o UAB „RVM Investments“ įsipareigojo sumokėti kompensaciją, skirtą muziejaus transporto salės rekonstrukcijos darbams finansuoti. 2015 m. kovo 13 d. UAB „RVM Investments“ ir trečiasis asmuo UAB „Kauno saulėtekis“ sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, kurios pagrindu trečiasis asmuo UAB „Kauno saulėtekis“ iš UAB „RVM Investments“ nuosavybės teise įgijo dalį žemės sklype esančių pastatų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) ir perėmė UAB „RVM Investments“ priklausiusią dalies žemės sklypo nuomos teisę. 2016 m. gegužės 10 d. UAB „RVM Investments“, UAB „Kauno saulėtekis“, VšĮ „Lietuvos energetikos muziejus“ ir AB „Vilniaus šilumos tinklai“ pasirašė susitarimą dėl pradinės sutarties dėl žemės sklypo vystymo pakeitimo, kuriuo buvo sutarta, kad trečiasis asmuo UAB „Kauno saulėtekis“ perima UAB „RVM Investments“ įsipareigojimus, o VšĮ „Lietuvos energetikos muziejus“ ir AB „Vilniaus šilumos tinklai“ atsisakė kompensacijos, skirtos muziejaus transporto salės rekonstrukcijos darbams finansuoti. Vietoje kompensacijos, trečiasis asmuo UAB „Kauno saulėtekis“ įsipareigojo pagal prie susitarimo pridėtą projektavimo ir statybos užduotį atlikti numatytus darbus ir juos perduoti atsakovės AB „Vilniaus šilumos tinklai“ nuosavybėn. Pagal užduotį, be kita ko, turėjo būti sukurta muziejaus ekspozicijos salė ir pagrindinis įėjimas (infotaškas). Vystant žemės sklypą, buvo parengti ir pradėti įgyvendinti du techniniai projektai 2016 m., kuomet ieškovės žemės sklypo dalį vis dar valdė trečiasis asmuo UAB „Kauno saulėtekis“, trečiasis asmuo UAB „Kauno saulėtekis“ pradėjo įgyvendinti savo ketinimus žemės sklypo dalyje vystyti viešbučio projektą. Įgyvendindamas šiuos ketinimus, ir sutartimi dėl žemės sklypo vystymo prisiimtus įsipareigojimus, trečiasis asmuo UAB „Kauno saulėtekis“ užsakė ir projektuotojas parengė viešbučio techninį projektą Nr. JPA-2015-09-TP, kuriuo trečiojo asmens UAB „Kauno saulėtekis“ žemės sklypo dalyje buvo suprojektuotas viešbutis ir kultūros paskirties pastato (muziejaus) rekonstravimo techninį projektą Nr. JPA-2016-09-TP – jau minėtą muziejaus projektą. Muziejaus projektu buvo suprojektuoti tiek techninėje užduotyje numatyti, tiek ir nenumatyti sprendiniai. Tarp muziejaus projektu suprojektuotų techninėje užduotyje nenumatytų sprendinių yra atsakovės VšĮ „Lietuvos energetikos muziejus“ valdomoje žemės sklypo dalyje (kurioje ieškovės naudai yra nustatytas servitutas), suprojektuoti įvažiavimo, kuris yra vienintelis būdas patekti į viešbučio požeminę automobilių saugojimo aikštelę, sprendiniai. Nuo įvažiavimo taip pat buvo suprojektuotas įrengti ir galimas patekimas į Energetikos ir technikos muziejaus ekspozicijų salę. 

3.       Nurodė, kad 2018 m. lapkričio 5 d. trečiasis asmuo UAB „Kauno saulėtekis“ ir rangovas AB „Panevėžio statybos trestas“ sudarė statybos rangos sutartį, kurios pagrindu rangovas įsipareigojo atlikti statybos rangos darbus žemės sklype statant (rekonstruojant) viešbutį ir atliekant muziejaus projekte numatytus darbus. Už visus rangos sutartimi numatytus atlikti darbus apmokėti įsipareigojo trečiasis asmuo UAB „Kauno saulėtekis“. Kadangi atsakovė VšĮ „Lietuvos energetikos muziejus“ turėjo pradėti vykdyti Europos Sąjungos lėšomis remiamą projektą, muziejaus projektas buvo rengiamas pirmiau. Atitinkamai, muziejaus projekto pagrindu buvo išduotas 2017 m. birželio 22 d. statybos leidimas Nr. LRS-01-170622-00112. Tik po beveik pusės metų viešbučio projekto pagrindu buvo išduotas 2017 m. gruodžio 11 d. statybos leidimas Nr. LRS-01-171711-00217. Muziejaus statybos metu galiojusios Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 32 dalis nustatė, kad statybą leidžiantis dokumentas išduodamas vieno asmens vardu, todėl ieškovė nebuvo įtraukta į muziejaus statybos leidimą kaip statytoja, kartu su atsakove VšĮ „Lietuvos energetikos muziejus“, nors muziejaus statybos leidimu buvo leista įgyvendinti muziejaus projekto sprendinius, kurie apėmė ir įvažiavimo sprendinius, ieškovės naudai nustatytame servitute. Ieškovė iš trečiojo asmens UAB „Kauno saulėtekis“ perėmė žemės sklype esančius pastatus, žemės nuomos teisę, dalį rangos sutarties bei įsipareigojo finansuoti įvažiavimo įrengimą, kiek pareiga tai padaryti tenka įvažiavimo bendrastatytojui. 2020 m. sausio 6 d. trečiasis asmuo UAB „Kauno saulėtekis“ ir ieškovė sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią trečiasis asmuo UAB „Kauno saulėtekis“ ieškovės naudai perleido pastatus, kuriuos trečiasis asmuo UAB „Kauno saulėtekis“ įsigijo iš UAB „RVM Investments“, ir dalies žemės sklypo nuomos teisę. Vienas iš sutartimi perleistų pastatų – administracinės paskirties pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) – ir yra pastatas, kuris pagal viešbučio projektą yra rekonstruojamas ir išplečiamas, pakeičiant pastato paskirtį į viešbučių paskirties pastatą. 2020 m. sausio 6 d. trečiasis asmuo UAB „Kauno saulėtekis“, ieškovė ir rangovė AB „Panevėžio statybos trestas“ sudarė susitarimą dėl teisių ir pareigų perleidimo pagal rangos sutartį, pagal kurią ieškovė iš trečiojo asmens UAB „Kauno saulėtekis“ perėmė visas trečiojo asmens UAB „Kauno saulėtekis“, kaip užsakovo, iš rangos sutarties dėl viešbučio statybos kylančias teises ir pareigas. Rangovė AB „Panevėžio statybos trestas“ įsipareigojo viešbučio statybos darbus tęsti ieškovės naudai. Likusioje dalyje dėl muziejaus projekte numatytų darbų atlikimo (tame tarpe, ir dėl įvažiavimo statybos) rangos sutartis liko nepakeista. Ieškovės teigimu, siekdami visiškai atskirti viešbučio ir įvažiavimo statybų organizavimą nuo muziejaus statybų, trečiasis asmuo UAB „Kauno saulėtekis“ ir ieškovė sudarė 2020 m. sausio 7 d. susitarimą, pagal kurį ieškovė, kaip viešbučio statytoja, pavedė trečiajam asmeniui UAB „Kauno saulėtekis“ atlikti (tęsti) įvažiavimo į viešbutį užsakovo funkcijas. Ieškovė taip pat įsipareigojo per 30 dienų nuo įvažiavimo įrengimo trečiajam asmeniui UAB „Kauno saulėtekis“ sumokėti už faktiškai trečiojo asmens UAB „Kauno saulėtekis“ išlaidomis atliktus įvažiavimo įrengimo darbus. 2020 m. sausio mėn. sudaryta pirkimo-pardavimo sutartimi bei susitarimu dėl įvažiavimo vystymo, trečiojo asmens UAB „Kauno saulėtekis“ statusas iš įvažiavimo vystytojo (statytojo) pasikeitė į asmenį, kuriam pavesta atlikti užsakovo funkcijas, o įvažiavimo statytoja (bendrastatytoja) ir vystytoja tapo ieškovė. Vėliau buvo inicijuotas rangos sutarties nutraukimas ir viešbučio, muziejaus, įvažiavimo statybos darbai tęsiami ieškovei ir UAB „Kauno saulėtekis“ samdant atskirus rangovus, bet viešbučio ir įvažiavimo statytojui nesikeičiant. Abiejų projektų užsakovas UAB „Kauno saulėtekis“, todėl viešbučio ir muziejaus projektai yra glaudžiai susiję, taip nurodyta ir viešbučio projekto aiškinamajame rašte, taigi abu projektai negali būti vertinami visiškai izoliuotai vienas nuo kito. 

4.       Pažymėjo, kad viešbučio projekte yra suprojektuota (ir yra statoma) požeminė automobilių saugojimo (parkavimo) aikštelė. Vienintelis pateikimas į ją yra numatytas per įvažiavimą, ieškovės naudai nustatytame servitute. Šis įvažiavimas buvo suprojektuotas muziejaus projekte, tačiau nuosavybės teisė į jį neketinta perduoti atsakovėms, nes tokio susitarimo tarp šalių niekada nebuvo. Nepaisant to, projekto įgyvendinimo eigoje iškilus klausimui dėl įvažiavimo (komunikacijoje tarp šalių įvažiavimas dar vadinamas pandusu) koregavimo (praplatinimo), paaiškėjo, kad atsakovė AB „Vilniaus šilumos tinklai“ tikisi ir reikalauja, kad įvažiavimas (pandusas) po statybos užbaigimo būtų registruojamas atsakovės AB „Vilniaus šilumos tinklai“ vardu, ir kad nuosavybės teisė į jį priklausytų atsakovei AB „Vilniaus šilumos tinklai“. Atsakovė VšĮ „Lietuvos energetikos muziejus“, tuo tarpu, teikia projektuotojui raštus, kuriuose save įvardija įvažiavimo statytoja. VšĮ „Lietuvos energetikos muziejus“ taip pat yra įvardinta statytoja muziejaus statybos leidime. Ieškovė laiko save viena iš įvažiavimo statytoja (bendrastatytoja), atsižvelgdama į tai, kad ji (a) yra viešbučio, kurio neatskiriama dalis yra įvažiavimas, statytoja; (b) servituto, kuriame yra statomas įvažiavimas, teisių turėtoja; (c) finansuoja viešbučio ir iki šiol iš dalies – įvažiavimo statybą; (d) atlieka viešbučio ir įvažiavimo užsakovo funkcijas; (e) viešbučio ir įvažiavimo statybą atlieka pagal teisėtai išduotus statybą leidžiančius dokumentus. Kaip minėta, statybą leidžiančiame dokumente, kuriuo leista įgyvendinti muziejaus projekte numatytus sprendinius (taigi, ir statyti įvažiavimą), statytoja įvardinta atsakovė VšĮ „Lietuvos energetikos muziejus“. Todėl atliekant įvažiavimo statybos užbaigimo procedūrą, būtų preziumuojama, kad įvažiavimo statytoja yra atsakovė VšĮ „Lietuvos energetikos muziejus“, nors tai neatitinka nei faktinės, nei teisinės padėties. Dėl šios priežasties, atsakovėms VšĮ „Lietuvos energetikos muziejus“ ir AB „Vilniaus šilumos tinklai“ laikantis pozicijos, kad jokia nuosavybės teisės dalis į įvažiavimą neturėtų atitekti ir priklausyti ieškovei, ieškovė yra priversta teikti šį ieškinį, kuriuo prašo konstatuoti, kad įvažiavimo statytoja yra ir ieškovė.

5.       Atsakovė VšĮ „Lietuvos energetikos muziejus“ per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame nurodo, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka, prašo paskirti ieškovei 5000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis nesąžiningai pareiškus nepagrįstą ieškinį, ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. 

6.       Atsakovė atsiliepime nurodė, kad ieškovė, sustabdžiusi viešbučio statybas ir praradusi interesą vykdyti savo įsipareigojimus atsakovėms (atlikti rangos darbus, susijusius su įvažiavimo statybomis), pareiškė akivaizdžiai nepagrįstą ieškinį, kuriuo siekdama apeiti Statybos įstatymo 27 straipsnyje nustatytas procedūras ir tvarką, nori įgyti teises statyti įvažiavimą, nors tokio statinio statybai toje pačioje vietoje jau kitam subjektui (VšĮ „Lietuvos energetikos muziejus“) yra išduotas, galiojantis ir įgyvendinamas statybą leidžiantis dokumentas. Atsakovei kyla grėsmė patirti didžiulius nuostolius, dėl to prašo taikyti ieškovei baudą. Atsakovės teigimu, ieškovė nenurodo, kaip yra pažeidžiamos jos servituto naudojimo, ar kokios nors kitos subjektinės teisės, t. y. kokias savo tariamai pažeistas teises ieškovė šiuo ieškiniu siekia apginti. Atsakovė niekada nedraudė ir nedraudžia ieškovei naudotis servitutu ir juo patekti į savo nuomojamo žemės sklypo dalį. Atsakovės teigimu, ieškovė pareikštu ieškiniu siekia neįgyvendinamų tikslų kreipdamasi į bendrosios kompetencijos teismą, siekia nustatyti (pakeisti) tai, kas jau 2017 m. yra aiškiai nustatyta individualiu administraciniu aktu, t. y. muziejaus statybos leidimu (statytoju nurodyta VšĮ „Lietuvos energetikos muziejus“), nors paties muziejaus statybos leidimo neginčija. Taip pat ieškovė prieš statinio savininkės atsakovės AB „Vilniaus šilumos tinklai“ ir naudotojos atsakovės VšĮ „Lietuvos energetikos muziejus“ valią siekia pakeisti šio statinio rekonstrukcijos sprendinius, kurie yra suderinti, ekspertuoti, patvirtinti ir kurių įgyvendinimui yra išduotas, galiojantis, neginčijamas ir nenuginčytas statybą leidžiantis dokumentas. Jei ieškovės reikalavimas ir būtų vertinamas kaip muziejaus statybos leidimo kvestionavimas (ginčijimas, siekimas pakeisti jo turinį ar pan.), tokiu atveju ieškovė praleido Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ginčyti individualų administracinį aktą. 

7.       Nurodė, kad ieškovė negali būti pripažinta įvažiavimo bendrastatytoja, nes ji neatitinka Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyto statytojo požymio – nevaldo ir jokiais kitais teisiniais pagrindais nenaudoja nei žemės sklypo, nei muziejaus statinio, kad galėtų atsakovės valdomoje žemės sklypo dalyje atlikti atsakovei AB „Vilniaus šilumos tinklai“ nuosavybės teise priklausančio statinio rekonstrukciją, kurio sprendinys ir yra įvažiavimas. Atsakovės teigimu, ieškinys pareikštas nesąžiningai, nesilaikant ankstesnių šalių sudarytų susitarimų, pagal kuriuos trečiasis asmuo UAB „Kauno saulėtekis“ (jos teises ir pareigas perėmė tos pačios įmonių grupės dalyvė – ieškovė), vietoje atsakovės AB „Vilniaus šilumos tinklai“ numatytos išmokėti piniginės kompensacijos už viešbučio užstatymo intensyvumą, įsipareigojo savo lėšomis atlikti muziejaus rekonstrukcijos projekto projektavimo darbus bei dalį rekonstravimo statybos darbų pagal abiejų atsakovų ir trečiojo asmens UAB „Kauno saulėtekis“ suderintą muziejaus projektavimo užduotį, įskaitant įvažiavimo įrengimo darbus, ir šiuos darbus perduoti atsakovės AB „Vilniaus šilumos tinklai“ nuosavybėn. Akivaizdu, kad ieškovės tariamas įvažiavimo statybų finansavimas vyksta iš atsakovės AB „Vilniaus šilumos tinklai“ lėšų, tai yra atsakovės AB „Vilniaus šilumos tinklai“ mokėtinos kompensacijos forma. Pažymėjo, jog pandusas yra suprojektuotas muziejaus projekte kaip rekonstruojamo statinio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) sprendinys, neatskiriama šio statinio dalis, skirta aptarnauti muziejų. Panduso konstrukcija ir kitos muziejaus pastato konstrukcijos sudaro nedalomą visumą. Tuo tarpu viešbutis neturi jokių bendrų konstrukcijų su pandusu, šie statiniai tik ribojasi, todėl pandusas negali būti laikomas viešbučio priklausiniu. Įvažiavimas, kaip muziejaus projekto sprendinys, jau buvo numatytas keturių šalių suderintoje projektavimo užduotyje, kurią įgyvendinant projektuotojai trečiojo asmens UAB „Kauno saulėtekis“ užsakymu parengė muziejaus projektą. Muziejaus projekto sprendiniai (įskaitant ir įvažiavimą) buvo suderinti, jiems pritarė trečiasis asmuo UAB „Kauno saulėtekis“, muziejaus projektas buvo ekspertuotas, jo pagrindu išduotas muziejaus statybos leidimas. Šią dieną nėra jokio teisėto ir pagrįsto pagrindo įpareigoti atsakovus keisti muziejaus projekto sprendinius, kurie nepriimtini ir riboja muziejaus funkcionalumą. 

8.       Nurodė, kad muziejaus projektas buvo parengtas pagal šalių suderintą ir pasirašytą projektavimo užduotį. Būtent muziejaus projekte šiaurinėje sklypo dalyje dar 2016 m. buvo suprojektuotas įvažiavimas (iš (duomenys neskelbtini).), kaip muziejaus pastato sudėtinė dalis, kuria patenkama į muziejaus ekspozicijų salę. Panduso konstrukcija ir kitos muziejaus pastato konstrukcijos sudaro nedalomą visumą. Muziejaus projektas buvo suderintas ir patvirtintas, įskaitant ir pačio trečiojo asmens UAB „Kauno saulėtekis“ pritarimą. Muziejaus projekto pagrindu 2017 m. išduotas muziejaus statybos leidimas. Tiek projektavimo užduotyje, tiek muziejaus projekte, tiek muziejaus statybos leidime užsakovu (statytoju) yra nurodoma tik atsakovė VšĮ „Lietuvos energetikos muziejus“. Muziejaus rekonstrukcijos darbai ir šią dieną yra faktiškai vykdomi pagal 2017 m. teisėtai išduotą, galiojantį ir nenuginčytą muziejaus statybos leidimą. Atsakovė nepažeidžia jokių teisės aktų reikalavimų, nei viešosios tvarkos, nei susitarimų, sudarytų su ieškove (ar kitais asmenimis, kurių įsipareigojimus ji perėmė), visais įmanomais būdais siekia užbaigti muziejaus rekonstrukciją ES paramos sutartyje nustatytais terminais. Tuo tarpu ieškovė piktnaudžiauja jai suteiktomis teisėmis inicijuodama bylas ir keldama jose akivaizdžiai nepagrįstus reikalavimus. Atsakovės teigimu, tokiais savo kryptingais veiksmais ieškovė siekia ne apginti kokią nors savo pažeistą teisę ar įstatymų saugomą interesą, bet priešingai, siekia apeiti nustatytą teisinę tvarką ir su atsakovėmis sudarytų žemės vystymo susitarimų sąlygas bei įregistruoti nuosavybės teisę į statinį, kuris jai nepriklauso. Tokiu būdu ieškovė trukdo atsakovei tinkamai ir laiku užbaigti muziejaus rekonstrukcijos projektą, dėl ko atsakovei kyla grėsmė prarasti ES finansavimą, patirti nuostolius dėl padidėjusios statybos darbų kainos, prarasti lankytojų srautus. Atsakovė yra viešoji įstaiga, skirta tenkinti visuomenės poreikius, o ieškovės trukdymas užbaigti muziejaus rekonstrukciją tuo pačiu yra ir viešojo intereso pažeidimas. Ieškovė savo teise kreiptis į teismą naudojasi kaip priemone be jokio teisinio pagrindo, nesilaikant jokių procedūrų ir neatlygintinai įgyti (perimti) nuosavybės teisę į pandusą, kuris skirtas muziejaus tinkamam funkcionavimui. Ieškovė paprasčiausiai užsiima beprasme kenkėjiška veikla, kuri žlugdo viešam interesui tarnaujančias statybas. Ieškovė nei pradiniame ieškinyje, nei jį tikslindama nenurodo, neįvardija ir nepaaiškina, kaip yra pažeidžiamos jos servituto naudojimo, ar kokios nors kitos subjektinės teisės, t. y. kokias savo tariamai pažeistas teises ieškovė siekia apginti, koks jų pažeidimas šalinamas pareikštu ieškiniu. Atsakovė niekada nedraudė ir nedraudžia ieškovei naudotis servitutu ir juo pateikti į savo nuomojamo žemės sklypo dalį. Servitutas tai nėra užstatymo teisė, jis nesuteikia teisės statyti statinius tarnaujančiame sklype. Teisme gali būti ginama tik objektyviai egzistuojanti subjektinė teisė, įgyta teisės akto pagrindu, o ne tariama teisė, pagrįsta vien asmens subjektyviu suvokimu.

9.       Atsakovė nurodė, kad šioje byloje nėra pateikta jokių įrodymų ar duomenų, jog muziejaus statybos leidimu, į kurį patenka ir panduso statybos, atsakovei suteikiamos statytojos teisės kaip nors pažeidžia ieškovės teises ar teisėtus interesus. Patikslintas ieškinys yra grindžiamas vien tik ieškovės įsivaizdavimu, kad ji galėtų būti panduso bendrastatytoja. Atsakovės teigimu, tokie reikalavimai yra grindžiami subjektyvia ieškovės nuomone, neva ieškovė atitinka visus Lietuvos Respublikos statybos įstatyme nustatytus statytojo požymius, todėl ji įsitikinusi, kad be jokių statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūrų, be jokių pareigų įvykdymo, tiesiog gali reikalauti pripažinti ją statinio dalies bendrastatytoja ir tokiu būdu įgyti nuosavybės teisę į statinio dalį, kuris priklauso atsakovei AB „Vilniaus šilumos tinklai“. Akivaizdu, kad ieškovė neteisėtai ir nepagrįstai siekia ginti tik objektyviai egzistuojančias (įstatymu suteiktas) savo teises, bet ne subjektines teises, kurias ji būtų teisėtai įgijusi, t. y. įvykdžiusi teisės aktuose nustatytas pareigas. Atsakovė pažymėjo, jog ieškovė nurodo, kad viešbučio projekte yra suprojektuota (ir yra statoma) požeminė automobilių saugojimo (parkavimo) aikštelė. Vienintelis patekimas į ją yra numatytas per įvažiavimą. Ieškovės tikslas yra patekti į viešbučio požeminę automobilių saugojimo aikštelę, todėl šiam tikslui pasiekti ir buvo nustatytas servitutas. Atsakovės manymu, tokią ieškovės teisę užtikrina ir pilnai užtikrins servitutas. Atsakovė neneigia ieškovės naudai nustatyto servituto egzistavimo ir neriboja, nepažeidžia ieškovės teisės naudotis servitutu suteikiamomis teisėmis. Taip pat atsakovės yra pasirengusios suteikti ieškovei teisę naudotis pandusu, nustatant reikiamą servitutą įvažiavimo (kaip tarnaujančiam daiktui) ar išsprendžiant ieškovės teisės naudotis pandusu klausimą kitu būdu. Ieškovė nenurodo, kad muziejaus projekte numatyti panduso sprendiniai būtų netinkami ar nepritaikyti naudotis ir patekti į viešbutį. Atsakovės teigimu, ieškovė tiesiog piktnaudžiauja jai suteiktomis procesinėmis teisėmis, teikdama aiškiai nepagrįstą ieškinį, kuriuo neaišku, kokias ji savo tariamai pažeistas teises siekia apginti. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjama civilinė byla turi būti nutraukta, nes ji iškelta ieškovės ieškinio pagrindu, kuris nesusijęs su jos subjektinių teisų gynimu. Atsakovės teigimu, ieškovė pareikštu ieškiniu siekia neįgyvendinamų tikslų. Pati ieškovė patikslintame ieškinyje nurodo, kad muziejaus statybos leidimas (kuriuo būtent atsakovei yra suteikta teisė įgyvendinti muziejaus projekto sprendinius, įskaitant ir panduso statybą) yra galiojantis, nenuginčytas ir nepanaikintas. Ieškovė ir nereiškia reikalavimo pripažinti muziejaus statybos leidimą neteisėtu. Jeigu būtų patenkinti tokie ieškinio reikalavimai, teisiniu požiūriu susidarytų prieštaringa situacija, kai esant galiojančiam ir nenuginčytam muziejaus statybos leidimui, kuriame vienintele statytoja nurodyta atsakovė, teismo sprendimu statytoja būtų pripažintas kitas subjektas – ieškovė. Ieškovei palankaus teismo sprendimo atveju būtų ne apginta tariamai pažeista ieškovės teisė, o sukuriama beprecedentė situacija, kai pagal muziejaus statybos leidimą panduso statytojas būtų pripažįstamas vienas asmuo atsakovė, o pagal ieškovei palankų teismo sprendimą – kitas (ieškovė). Jei toks ieškinio reikalavimas būtų vertinamas kaip muziejaus statybos leidimo kvestionavimas (ginčijimas, siekimas pakeisti jo turinį ar pan.), tokiu atveju ieškovė nesilaikė specialios individualių administracinių aktų ginčijimui nustatytos teismingumo tvarkos kreiptis į administracinį teismą bei praleido terminą ginčyti individualų administracinį aktą. Atsakovė nurodė, kad statybos leidimo išdavimas yra kompetentingos institucijos teikiama administracinė paslauga, t. y. specialia Statybos įstatymo 27 straipsnyje reglamentuojama tvarka išduodamas dokumentas. Tuo tarpu ieškovė, nesilaikydama tos procedūros, siekia įgyti statytojos teises kreipiantis net ne į kompetentingą statybos leidimus išduodantį subjektą, o į bendrosios kompetencijos teismą. Tačiau, šiuo atveju nėra teisinio pagrindo vadovautis Statybos įstatymo 27 straipsnio 32 dalimi, siekiant numatyti du statytojus panduso statybai pagal iki tokio reguliavimo atsiradimo išduotą muziejaus statybos leidimą. Pandusas nėra atskiras, savarankiškas statinys, kuriam statyti (rekonstruoti) galėtų būti suteikiamos teisės. Pandusas yra negyvenamosios paskirties pastato – muziejaus, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos sprendinys, suprojektuotas muziejaus projekte kaip neatskiriama šio statinio dalis. Statybos leidime nėra nurodytas pandusas kaip atskiras statinys, jame nėra nurodyta, kad leidžiama statinio – panduso statyba. Priminė, kad statinys, kurio rekonstrukcijos sprendinys yra pandusas, nuosavybės teise priklauso atsakovei AB „Vilniaus šilumos tinklai“, o atsakovė VšĮ „Lietuvos energetikos muziejus“ jį naudoja panaudos teisėmis. Muziejaus statybos leidimu vienintelei statytojai – VšĮ „Lietuvos energetikos muziejus“ yra suteikiama teisė rekonstruoti negyvenamosios paskirties pastatą – muziejų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o būtent šio statinio rekonstrukcijos darbai apima ir panduso, kaip statinio dalies, statybos darbus. Taigi apskritai neįmanoma suteikti ieškovei teisės statyti (rekonstruoti) dalį atsakovei AB „Vilniaus šilumos tinklai“ nuosavybės teise priklausančio statinio. Ieškovė nepateikė nei šio statinio savininko (AB „Vilniaus šilumos tinklai“), nei naudotojo (VšĮ „Lietuvos energetikos muziejus“) sutikimo, kad jai apskritai būtų leidžiama vykdyti šio statinio statybą (rekonstrukciją). Ieškovė, prašydama pripažinti ją panduso bendrastatytoja, iš esmės siekia pakeisti tai, kas jau 2017 m. yra nustatyta muziejaus statybos leidime, pagal kurį vienintelė statytoja yra atsakovė. Statybos leidimas yra specialia tvarka kompetentingo organo išduotas dokumentas, suteikiantis teisę konkrečiam subjektui atlikti jame nurodytus statybos darbus, pagal teisinę paskirtį priskirtinas individualiems teisės aktams. Taigi muziejaus statybos leidimas pagal savo teisinę prigimtį laikytas individualiu administraciniu aktu, kuris, laikantis specialios tvarkos, buvo išduotas atsakovei, būtent jai suteikiant statytojo teises ir pareigas.   

10.       Atsakovė nurodė, kad ieškovė 2021 m. rugpjūčio 16 d. pateikdama pradinį ieškinį, praleido Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio individualaus administracinio akto apskundimo senaties terminą. Ieškovė nepateikė jokių paaiškinimų bei įrodymų, patvirtinančių, kad šį terminą ji praleido dėl svarbių priežasčių. Ieškovė apie atsakovei išduotą muziejaus statybos leidimą turėjo sužinoti ir neabejotinai sužinojo dar 2017 m. birželio 22 d., kai muziejaus statybos leidimas buvo įregistruotas Leidimų statybai registre ir tokiu būdu išviešintas bet kuriam suinteresuotam asmeniui. Patikslintame ieškinyje siekiama sudaryti įspūdį, kad aplinkybės dėl panduso statytojo statuso ir savininko užbaigus jo statybas, ieškovei neva tapo žinomos tik 2020-2021 m. muziejaus projekto įgyvendinimo eigoje. Dar daugiau, ieškovė teigia, kad muziejaus projekte suprojektuotas pandusas neva nebuvo numatytas projektavimo užduotyje. Su tokiais teiginiais negalima sutikti. Trečiasis asmuo UAB „Kauno saulėtekis“, kurios teises ir pareigas perėmė tos pačios įmonių grupės „Vičiūnai Group“ dalyvė – ieškovė, 2016 m. gegužės 10 d. sudarė su atsakovėmis Susitarimą (2), pagal kurį UAB „Kauno saulėtekis“ perėmė UAB „RVM Investments“ įsipareigojimus ir, be kita ko, susitarė vietoje atsakovės AB „Vilniaus šilumos tinklai“ numatytos išmokėti kompensacijos už viešbučio praplėtimą trečiasis asmuo UAB „Kauno saulėtekis“ įsipareigojo savo lėšomis atlikti muziejaus rekonstrukcijos projekto projektavimo darbus bei dalį rekonstravimo statybos darbų pagal abiejų atsakovių ir trečiojo asmens UAB „Kauno saulėtekis“ suderintą muziejaus projektavimo užduotį, įskaitant panduso įrengimo darbus, ir šiuos darbus perduoti atsakovės AB „Vilniaus šilumos tinklai“ nuosavybėn. Projektavimo užduotyje užsakovu nurodoma atsakovė, o ne trečiasis asmuo UAB „Kauno saulėtekis“. Atsakovė muziejaus projekte nurodyta vienintele statytoja (užsakove). Muziejaus projektas buvo suderintas ir jo pagrindu 2017 m. birželio 22 d. išduotas muziejaus statybos leidimas. Šiuo statybos leidimu atsakovei suteikiama teisė rekonstruoti negyvenamosios paskirties pastatą – muziejų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Būtent šio statinio rekonstrukcijos darbai (pagal UAB „Kauno saulėtekis“ užsakymu parengtą muziejaus projektą) apima ir panduso, kaip statinio dalies, statybos darbus. Tai rodo, kad trečiajam asmeniui UAB „Kauno saulėtekis“ (o tuo pačiu ir ieškovei) dar 2016 m. turėjo būti ir buvo žinomi visi panduso statybos techniniai sprendiniai dar prieš muziejaus statybos leidimo išdavimą, tačiau nei trečiasis asmuo UAB „Kauno saulėtekis“, nei ieškovė nesiėmė jokių veiksmų savo tariamai pažeistų teisių gynimui, muziejaus statybos leidimo ginčijimui. Nors ieškovė faktiškai šiuose teisiniuose santykiuose atsirado tik 2020 m. sausio 6 d. įgijusi iš trečiojo asmens UAB „Kauno saulėtekis“ pastatus ir žemės nuomos teisę, tačiau tai nereiškia, kad ieškovės nesaisto ankstesni trečiojo asmens UAB „Kauno saulėtekis“ prisiimti įsipareigojimai, pasirašyti ir patvirtinti dokumentai, sutikimai. Be to, net jei laikytume, kad ieškovė apie muziejaus statybos leidimą ir jame nurodytą statytoją sužinojo tik 2020 m. sausio 6 d., ieškinio pareiškimo metu (2021 m. rugpjūčio 16 d.) ji taip pat jau buvo praleidusi vieno mėnesio terminą ginčyti statybą leidžiantį dokumentą. Atsakovės teigimu, toks nesavalaikis ieškovės kreipimasis į teismą, siekiant kvestionuoti muziejaus statybos leidimu (individualiu administraciniu teisės aktu) atsakovei suteikiamas teises, pažeidžia praktikoje pripažįstamą teisinių santykių stabilumo ir apibrėžtumo principą. Nors viešbučio statybos yra sustabdytos ir ieškovė turi laiko reikšti nepagrįstus ieškinius atsakovėms, tačiau atsakovė dar vykdo ir siekia laiku užbaigti muziejaus rekonstrukciją, vykdomą pagal muziejaus statybos leidimą. Atsakovė pagal 2017 m. gruodžio 22 d. finansavimo sutartį su VšĮ „Centrinė projektų valdymo institucija“ ir jos pratęsimus yra įsipareigojusi įgyvendinti projektą, t. y. užbaigti muziejaus rekonstrukciją, iki 2022 m. gruodžio 31 d. Taigi ieškovės kreipimasis į teismą praėjus 4 metams po statybą leidžiančio dokumento išdavimo, kurio pagrindu pradėtos statybos jau yra beveik baigtos, niekaip nesuderinamas su teisinių santykių stabilumo principu. Ieškovei manant, kad muziejaus statybos leidimu kaip nors yra pažeidžiamos jos teises, ji turėjo laikytis individualaus administracinio akto apskundimo tvarkos ir terminų, muziejaus statybos leidimą ginčyti per vieno mėnesio terminą, skaičiuojamą nuo muziejaus statybos leidimo išviešinimo (įregistravimo) dienos (nuo 2017 m. birželio 22 d.). Atsakovės teigimu, šią dieną ieškovė yra praleidusi terminą bent 4 metus.  

11.       Atsakovės teigimu, ieškovė nepagrįstai siekia priskirti („pritempti“) sau panduso statytojo požymius, nors nagrinėjamu atveju daugiau nei akivaizdu, kad vienintelė teisėta panduso statytoja yra atsakovė. Neegzistuoja joks pagrįstas pagrindas tokias teises suteikti ir ieškovei. Viena vertus, ieškovė teigia, kad atsakovė neatitinka statytojo požymių, tačiau prašo palikti ją bendrastatytoja. Tokiais savo teiginiais ieškovė pat sau prieštarauja, nesilaiko nuoseklios pozicijos, kas tik dar kartą patvirtina jos piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis pareiškus akivaizdžiai nepagrįstą ieškinį. Ieškovės teiginiai, kad muziejaus statybos leidime statytoju įvardinta atsakovė servituto teritorijos nevaldo, t. y. neturi teisės šioje teritorijoje vykdyti statybos darbų ir muziejaus statybos leidimas buvo išduotas pažeidžiant Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 6 punktą yra neteisingas, nelogiškas ir neatitinkantis pačios ieškovės dėstomos pozicijos. Dar 2009 m. pasirašyta žemės sklypo vystymo sutartimi šalys susitarė, kad atsakovės leis UAB „RVM Investments“ (kurios teises vėliau perėmė ieškovė) neterminuotai ir neatlygintinai naudotis įvažiavimu. Šis žemės sklypo vystymo sutarties punktas niekada nebuvo pakeistas ar panaikintas, o toks šalių susitarimas įgyvendintas nustatant servitutą. Šalys niekada nesitarė, neturėjo tokių intencijų ar ketinimų, kad atsakovė žemės sklypo dalyje atsirastų koks nors UAB „RVM Investments“ (ar jo teisių perėmėjo) statinys, nes priešingu atveju, šalys net nebūtų taręsi dėl neterminuoto ir neatlygintinio įvažiavimo naudojimosi, jei būtų turėję ketinimų ten pastatyti UAB „RVM Investments“ nuosavybės teise priklausantį statinį. Tokiu atveju šalys net nebūtų taręsi dėl neterminuoto ir neatlygintinio UAB „RVM Investments“ nuosavybės teise priklausysiančio statinio naudojimosi. Ieškovės naudai nustatyto servituto turinys – teisė privažiuoti iš (duomenys neskelbtini). į viešbučio požeminę automobilių saugyklą per servituto teritoriją, esančią atsakovės žemės sklypo dalyje. Į servituto turinį atsakovės žemės sklypo dalies, kuri nuosavybės teise priklauso valstybei, užstatymo teisė nepatenka. Šiuo atveju byloje nėra duomenų, jog ieškovei būtų suteikta užstatymo teisė statyti statinius Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausančiame ir atsakovei teisėtai valdomame žemės sklype. Atsižvelgiant į servituto, kaip daiktinės teisės apimtį ir turinį, ieškovei nustatytame servitute vartojamas žodis „įrengti“ gali ir turi būti suprantamas tik kaip kelio pagerinimas, padarymas tinkamu naudojimui, pritaikymas patogiam naudojimui, paruošimas, asfaltavimas ar pan., nes servitutas nuosavybės teisės nesprendžia ir nesuteikia teisės nei statyti kokius nors statinius ant jo, nei registruoti savo vardu nuosavybės teisių. Ieškovė savo tariamą teisę vykdyti statybas servituto teritorijoje siekia pagrįsti savo paties užsakymu parengtos specialių žinių turinčio asmens E. L. išvadomis, kuriomis į ieškovės klausimą, kokiam subjektui yra suteikta teisė užstatyti, tik labai lakoniškai pateikiamas atsakymas, kad viešbučio statytojui, iš esmės tokios išvados niekuo nepagrindžiant. Tai ne projektavimo ar statybų srities techninių žinių reikalaujantis klausimas, o teisės klausimas į kurį, kilus šalių ginčui, gali atsakyti tik teismas. Atsakovė nurodė, kad ieškovė savo tariamą teisę vykdyti statybas servituto teritorijoje papildomai grindžia administracinėje byloje Nr. eI3-724-1047/2022 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pateiktu atsiliepimu. Atsakovė nurodė, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nėra ta institucija, kuri gali teikti išaiškinimus dėl statytojo teisių ar statybos darbų vykdymo, nes šios institucijos veiklos sritis yra žemėtvarka, o ne statybos. Taip pat pažymėjo, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, kaip valstybinės žemės sklypo patikėtinis 1999 m. liepos 21 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutartimi yra perdavęs žemės sklypo dalies, kurioje tik vėliau nustatytas servitutas, valdymo teisę atsakovei ir savo 2017 m. vasario 2 d. atsakyme – sutikime dėl statybų vykdymo pažymėjo, kad būtent atsakovei teisė statyti savo nuomojamoje žemės sklypo dalyje jau yra suteikta valstybinės žemės sklypo nuomos sutartimi. Nei žemės sklypo savininkė Lietuvos Respublika, nei nuomininkė atsakovė, nei atsakovė AB „Vilniaus šilumos tinklai“ niekada nedavė ieškovei ar kitam subjektui (kurio teises ir pareigas perėmė ieškovė), sutikimo vykdyti kokias nors statybas atsakovės žemės sklypo dalyje. Priešingai, šalys Susitarime (2) aiškiai susitarė, kad atsakovės duoda sutikimus trečiajam asmeniui UAB „Kauno saulėtekis“ vykdyti statybas būtent trečiojo asmens UAB „Kauno saulėtekis“ žemės sklypo dalyje. Atitinkamai atsakovių rašytiniuose sutikimuose taip pat aiškiai nurodyta, kad jos sutinka, jog trečiojo asmens UAB „Kauno saulėtekis“ jos nuomojamo valstybinio žemės sklypo dalyje pagal detalųjį planą ar kitą teritorijų planavimo dokumentą statytų statinius. Tuo tarpu ieškovė, nepaisydama šių susitarimų, neturėdama nei žemės sklypo savininko, nei teisėtų žemės sklypo valdytojų susitikimų statyti kokius nors statinius atsakovės žemės sklypo dalyje, reikalauja ją pripažinti statytoja. Akivaizdu, kad ieškovė negali būti pripažinta statytoja, nes ji neturi net objektyvios teisės vykdyti statybų atsakovės žemės sklypo dalyje. Ieškovė visiškai nepagrįstai teigia, kad trečiasis asmuo UAB „Kauno saulėtekis“ panduso statybas teisėtai pradėjo naudodamasi muziejaus statybos leidimu, neva jos samdomas rangovas statybos darbų žurnale nurodė, kad statyba vykdoma pagal muziejaus statybos leidimą ir atsakovės dėl to nereiškė trečiajam asmeniui UAB „Kauno saulėtekis“ pretenzijų. Pandusas yra suprojektuotas muziejaus projekte kaip rekonstruojamo statinio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) sprendinys, neatskiriama šio statinio dalis, panduso konstrukcija ir kitos muziejaus pastato konstrukcijos sudaro nedalomą visumą. Muziejaus projekto pagrindu, kurio sprendinius tikrino ir jiems pritarė bei savo suderinimus pateikė visa eilė subjektų ir institucijų, atlikus projekto ekspertizę ir gavus ekspertizės išvadą, kad muziejaus projektas atitinka esminius statinio reikalavimus bei teisės aktų reikalavimus, taip pat perėjus ir įgyvendinus visus kitus Lietuvos Respublikos statybos įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytus statybos leidimo išdavimo etapus (procedūras) buvo išduotas muziejaus statybos leidimas. Šiuo leidimu tik atsakovei yra suteikta teisė įgyvendinti muziejaus projekto sprendinius. Trečiasis asmuo UAB „Kauno saulėtekis“ pagal šalių 2016 m. gegužės 10 d. sudarytą susitarimą (2) įsipareigojo vietoje AB „Vilniaus šilumos tinklai“ numatytos išmokėti kompensacijos už viešbučio praplėtimą atlikti ir finansuoti projektavimo užduotyje numatytus muziejaus rekonstrukcijos darbus, įskaitant ir panduso įrengimą, bei perduoti darbų rezultatą atsakovės AB „Vilniaus šilumos tinklai“ nuosavybėn. Įvažiavimo įrengimo darbai kaip būsimo muziejaus projekto sudedamoji dalis buvo numatyta jau 2016 metų projektavimo užduotyje, kurią savo parašu patvirtino ir trečiasis asmuo UAB „Kauno saulėtekis“. Atsižvelgiant į tai, atsakovė ir negali reikšti pretenzijų trečiajam asmeniui UAB „Kauno saulėtekis“ dėl jos pačios prisiimtų įsipareigojimų vykdymo ir suprantama, kad panduso, kuris yra muziejaus projekto sprendinys, statybos yra vykdomos pagal muziejaus statybos leidimą, nes priešingu atveju tai būtų neteisėtos statybos. Tačiau dėl to ieškovė netampa statytoja pagal muziejaus statybos leidimą. Ieškovė veikiau įgyvendina rangovo, o ne užsakovo ar statytojo funkcijas. Kaip matyti, pandusas yra neatsiejama muziejaus projekto dalis, kurio pagrindu būtent atsakovei išduotas muziejaus statybos leidimas, jame statytoja teisėtai ir pagrįstai nurodyta atsakovė. Taigi panduso statybos yra vykdomos pagal galiojantį ir neginčijamą atsakovei išduotą muziejaus statybos leidimą. Atsakovė nurodė, kad ieškovė nei pagal muziejaus statybos leidimą, nei pagal kokį nors kitą statybą leidžiantį dokumentą neturėjo ir neturi teisės būti panduso, juo labiau kaip atskiro statinio, statytoju. Ieškovė save panduso statytoja laiko jau vien dėl to, kad ji neva faktiškai finansuoja panduso statybas ir įgyvendina panduso statybos rangos darbų užsakovo funkcijas. Tokie ieškovės pareiškimai iš esmės prieštarauja ankstesniems šių teisinių santykių šalių (tarp jų ir UAB „Kauno saulėtekis“) sudarytiems susitarimams, kurių įsipareigojimus perėmė ieškovė. Atsakovė pažymėjo, kad jokie nauji ieškovės ir trečiojo asmens UAB „Kauno saulėtekis“ tarpusavio sudaryti dvišaliai susitarimai nesaisto atsakovių ir joms jokių naujų pareigų nesukuria.

12.       Atsakovė nurodė, kad panduso statybos darbai turėjo būti organizuojami ir vykdomi trečiojo asmens UAB „Kauno saulėtekis“ lėšomis todėl, kad trečiasis asmuo UAB „Kauno saulėtekis“ prisiėmė tokius įsipareigojimus atsakovėms pagal žemės sklypo vystymo sutartį ir ją pakeičiančius Susitarimus (1) bei (2). Tokiu būdu atsakovėms turėjo būti kompensuota (atsilyginta) už sutikimą padidinti ieškovės statomo viešbučio plotą. Kitaip tariant, už tai, kad ieškovė galėtų statyti didesnės apimties ir didesnio ploto objektą, ji įsipareigojo atlikti sutartus darbus, skirtus pagerinti muziejaus funkcionalumą, veiklą ir turto kokybę (sutartoje darbų apimtyje). Kaip minėta, 2009 m. birželio 4 d. atsakovės ir UAB „RVM Investments“ (buvęs ieškovės žemės sklypo dalies nuomininkas) sudarė žemės sklypo vystymo sutartį. Priešingai nei siekia pateikti ieškovė, nė viena iš atsakovių neatsisakė kompensacijos, tik buvo pakeista kompensacijos išmokėjimo forma, t. y. ne pinigais, ne mokėjimo pavedimu į banko sąskaitą, o būtent statybos darbų finansavimu. Išanalizavus šių susitarimų turinį matyti, kad panduso statybos realiai yra finansuojamos ne trečiojo asmens UAB „Kauno saulėtekis“, ne ieškovės, o atsakovės AB „Vilniaus šilumos tinklai“ lėšomis, t. y. vietoj AB „Vilniaus šilumos tinklai“ išmokėtinos kompensacijos trečiasis asmuo UAB „Kauno saulėtekis“ savo lėšomis įsipareigojo finansuoti panduso statybas. Atsakovės teigimu, panduso statybos buvo pradėtos vykdyti iš lėšų, kurios ir priklauso atsakovei AB „Vilniaus šilumos tinklai“. Panduso statybų finansavimas yra AB „Vilniaus šilumos tinklai“ mokėtinos kompensacijos forma. Trečiasis asmuo UAB „Kauno saulėtekis“, būdama įsipareigojusi atsakovei ir atsakovei AB „Vilniaus šilumos tinklai“ organizuoti ir finansuoti statybos darbus pagal muziejaus projektavimo užduotį, 2018 m. lapkričio 5 d. sudarė rangos sutartį su AB „Panevėžio statybos trestas“, kuri apėmė ir projektavimo užduotyje bei muziejaus projekte numatytus darbus atsakovė pavedė trečiajam asmeniui UAB „Kauno saulėtekis“ organizuoti, atlikti ir finansuoti statybos darbus, kitaip tariant – pavedė atlikti statybos darbų užsakovo funkcijas. AB „Panevėžio statybos trestas“ (UAB „Kauno saulėtekis“ rangovas) panduso įrengimo darbus yra tik pradėjęs, atlikęs polių įrengimo, sankasos kasimo darbus, tačiau šiuo metu panduso įrengimo darbai yra sustoję ir ilgą laiką nebetęsiami. Ieškovė, sustabdžiusi viešbučio statybas, nėra suinteresuota greitu panduso įrengimu, nes privažiavimas į jo požeminę automobilių stovėjimo aikštelę artimiausiu metu nebus reikalingas. AB „Panevėžio statybos trestas“ turėjo užbaigti panduso įrengimo darbus ir perduoti statybvietę UAB „HSC Baltic“ iki 2019 m. gegužės 27 d. Perdavus statybvietę, atsakovės rangovas būtų galėjęs įvykdyti lauko darbus (trinkelių dangos, kelio ženklų, tvoros įrengimo ir kt.). Trečiojo asmens UAB „Kauno saulėtekis“ rangovui daugiau nei 2 metus vėluojant atlikti panduso įrengimo darbus, atsakovės rangovas inicijavo rangos sutarties pakeitimą, atsisakant darbų, kurių jis negalėjo atlikti dėl trečiojo asmens UAB „Kauno saulėtekis“ rangovo atsakovės žemės sklypo dalyje neatliktų darbų. Taigi trečiasis asmuo UAB „Kauno saulėtekis“ tik pradėjo panduso statybas, tačiau jų sutartais terminais neįgyvendino, sustabdė palikdamas toliau statybomis rūpintis, jas organizuoti ir finansuoti atsakovei. Atsižvelgiant į tai, matyti, kad ieškovė realiai panduso statybų nefinansuoja, jas yra sustabdžiusi ir rūpintis statybomis palikusi atsakovei. Atsakovė atkreipė dėmesį į tai, kad nors ieškovė save laiko faktine panduso statybos rangos darbų užsakove ir finansuotoja, tačiau byloje ji nėra pateikusi nė vieno įrodymo, kad kokias nors išlaidas dėl panduso statybų faktiškai būtų patyrusi. Byloje yra pateiktas tik 2020 m. sausio 7 d. dvišalis trečiojo asmens UAB „Kauno saulėtekis“ ir ieškovės susitarimas, kuriuo ieškovė pavedė trečiajam asmeniui UAB „Kauno saulėtekis“ tęsti panduso statybas ir neva įsipareigojo už atitinkamą užmokestį perimti iš UAB „Kauno saulėtekis“ nuosavybės teisę į pandusą po to, kai bus baigti jo statybos darbai. Kaip minėta, Panduso statybas pradėjo UAB „Kauno saulėtekis“, tačiau jas nutraukė, dabar jomis rūpinai pati atsakovė. Ieškovė savo, kaip panduso statytojo, statusą siekia pagrįsti savo ir kitų subjektų (ne atsakovių) sudarytais susitarimais. Šiuose susitarimuose nei viena iš atsakovių nedalyvavo, sąlygų nederino ir nepasirašė. Atsakovės teigimu, ieškovė negali reikšti reikalavimų ir (ar) grįsti jų savo ir trečiojo asmens UAB „Kauno saulėtekis“ sudarytų dvišalių/trišalių susitarimu pagrindu, nes tokie susitarimai niekaip nesaisto nei vienos iš atsakovių, nesukuria joms jokių pareigų ir nekeičia anksčiau trečiojo asmens UAB „Kauno saulėtekis“ ir atsakovių sudarytų susitarimų turinio.

13.       Be to, atkreipė dėmesį, kad susitarimu dėl panduso vystymo trečiasis asmuo UAB „Kauno saulėtekis“ įsipareigojo perleisti ieškovės nuosavybėn pandusą, kai jo statybos bus baigtos. Tai akivaizdžiai prieštarauja 2016 m. gegužės 10 d. UAB „RVM Investments“, UAB „Kauno saulėtekis“, atsakovių sudarytam Susitarimui (2), kuriuo šalys susitarė, kad trečiasis asmuo UAB „Kauno saulėtekis“, savo lėšomis atlikusi muziejaus projektavimo užduotyje numatytus darbus, juos neatlygintinai perduos atsakovės AB „Vilniaus šilumos tinklai“  nuosavybėn. Žemės sklypo vystymo sutartimi šalys nesitarė dėl atsakovės žemės sklypo dalyje (servituto teritorijoje) būsimo įvažiavimo nuosavybės teisių perleidimo trečiajam asmeniui UAB „Kauno saulėtekis“ ar juo labiau ieškovei. Atsakovė nurodė, kad trečiasis asmuo UAB „Kauno saulėtekis“, aiškiai žinodama, kad neturi nuosavybės teisės į pandusą ir kad tokios teisės niekada neįgis, prisiėmė neįgyvendinamus įsipareigojimus ieškovei, o ieškovė tuo pagrindu reiškia visiškai nepagrįstus reikalavimus atsakovėms. Be kita ko, UAB „Kauno saulėtekis“ (kurios įsipareigojimus perėmė ieškovė), vykdydama žemės sklypo vystymo sutartį, tik pradėjo panduso statybas, kurios iki šiol yra sustabdytos. Darbai, kurie atlikti, yra atlikti atsakovės AB „Vilniaus šilumos tinklai“ lėšomis. Šiuo atveju ieškovė, manydama, kad atitinka visus statytojo požymius, reikalauja ją pripažinti statytoju nesilaikant jokių viešosios teisės normų reikalavimų, neįgyvendinant jokių pareigų, būtinų tapti statytoja. Atsakovė nurodė, kad išsamiai išanalizavus visus statytojo požymius, ieškovė iš tiesų neatitinka nei vieno iš jų, jog galėtų laikyti save panduso bendrastatytoja. Tuo tarpu atsakovė yra įgyvendinusi visas teisės aktuose nustatytas pareigas ir teisėtai įgijusi statytojo teises ir pareigas, dėl ko ji muziejaus statybos leidime (į kurį patenka ir panduso statyba) ir yra nurodoma statytoja. Ieškovė patikslintame ieškinyje teigia, kad įvažiavimas yra antraeilis daiktais viešbučio atžvilgiu, nes jis yra esminė viešbučio dalis, be kurios viešbutis (ir jo požeminė automobilių saugojimo aikštelė) netenka savo naudingumo ir negali būti naudojamas pagal paskirtį, todėl įvažiavimą, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.14 straipsnio 1 dalį, turi ištikti pagrindinio daikto likimas. Kaip jau minėta, pandusas yra suprojektuotas muziejaus projekte kaip rekonstruojamo statinio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) sprendinys, neatskiriama šio statinio dalis, panduso konstrukcija ir kitos muziejaus pastato konstrukcijos sudaro nedalomą visumą. Pandusas, kaip muziejaus statinio dalis, yra skirta aptarnauti muziejų, užtikrinti jo funkcionalumą ir naudojimą pagal paskirtį. Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodo, kad muziejaus projekte suprojektavus pandusą kaip atskirą statinį, būtų sudarytos sąlygos naujo statybą leidžiančio dokumento išdavimui, kuriame ieškovė būtų įvardinta kaip viena iš įvažiavimo statytojų. Priešingu atveju, kaip teigia ieškovė, nebūtų realiai apginta jos teisė būti (viena iš) įvažiavimo statytojų. Pasak atsakovės, tokie ieškovės reikalavimai yra tik deklaratyviai išdėstyti, tačiau niekuo nepagrindžiami, nenurodomos nei procesinės, nei materialinės teisės normos, kurių pagrindu ieškovė apskritai reiškia tokius reikalavimus atsakovėms. Muziejaus projektavimo užduotis ir muziejaus projekto sprendiniai buvo suderinti dar 2016 m., muziejaus projekto pagrindu išduotas muziejaus statybos leidimas. Pažymėjo, kad muziejaus projektavimo užduotis buvo suderinta ir pasirašyta kaip susitarimas tarp keturių šalių. Būtent ši projektavimo užduotis buvo pateikta paties trečiojo asmens UAB „Kauno saulėtekis“ pasirinktam projektuotojui. Vykdant šią projektavimo užduotį projektuotojas parengė muziejaus projektą, kuriame pandusas suprojektuotas kaip muziejaus statinio dalis, muziejaus statinio rekonstrukcijos sprendinys. Pandusas negali būti atskirtas nuo muziejaus projekto, nes jis yra sudedamoji muziejaus rekonstrukcijos dalis, muziejaus statinio dalis, skirta tinkamai funkcionuoti muziejui. Juo labiau, kad tokie ieškovės teikiami projektiniai pasiūlymai (priešingai nei muziejaus projektas) nėra nei ekspertuoti, nei įvertinti, ar ji apskritai tinkami ir galimi įgyvendinti. Atsakovė pažymėjo, kad trečiasis asmuo UAB „Kauno saulėtekis“ buvo muziejaus projektavimo paslaugų pirkėjas, nes pagal Susitarimą (2) ir projektavimo užduotį įsipareigojo atsakovėms vietoje mokėtinos kompensacijos atlikti muziejaus projektavimo darbus bei dalį muziejaus rekonstravimo darbų. Taigi trečiasis asmuo UAB „Kauno saulėtekis“ nuo pat pradžių stebėjo muziejaus projekto rengimą ir jokių pastabų dėl muziejaus projekto sprendinių, įskaitant ir panduso, suprojektuoto kaip muziejaus statinio dalies, niekada nereiškė. Priešingai, trečiasis asmuo UAB „Kauno saulėtekis“ pritarė muziejaus projektui ir tokiems jo sprendiniams. Tuo tarpu ieškovės reikalavimo įpareigoti atsakoves suderinti iš esmės naujo turinio projektavimo užduotį ir muziejaus projekto korekcijas sąlygotų ir muziejaus statybos leidimo negaliojimą, nors jis nėra ginčijamas. Akivaizdu, kad ieškovė nebūdama nei muziejaus statinių savininke, nei naudotoja, nei atsakovės valdomos žemės sklypo savininke ar teisėta valdytoja, siekia neteisėtai „primesti“ muziejaus statinių savininkei (atsakovei AB „Vilniaus šilumos tinklai“) ir naudotojai (atsakovei) savo siūlomas muziejaus projekto korektūras ir projektavimo užduotį, kuri atsakovėms yra nepriimtina, kurios riboja muziejaus statinių funkcionalumą, riboja muziejaus statinių naudojimo pagal paskirtį galimybes, neužtikrina muziejaus eksploatavimo saugumo ir kt. Atsakovės įsitikinimu, tokie ieškovės reiškiami reikalavimai yra visiškai nesuderinami su statytojo teise įgyvendinti projekto sprendinius, kuriems jis turi teisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą. Ieškovės argumentai, kad muziejaus projekto sprendiniai buvo pateikti atsakovėms derinti 2022 m. balandžio 15 d., bet iki šiol nėra iki galo suderinti, visiškai neatitinka tikrovės. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad ji apskritai būtų atsakovėms pateikusi tokio turinio muziejaus projekto keitimo bylas derinti. Taigi matyti, kad trečiasis asmuo UAB „Kauno saulėtekis“, kurio teises ir pareigas perėmė ieškovė, pats dalyvavo, derino ir pritarė tiek projektavimo užduočiai, tiek muziejaus projekto sprendiniams, pagal kuriuos pandusas yra rekonstruojamo muziejaus statinio dalis, tačiau praėjus kone 6 metams kelia visiškai nepagrįstus reikalavimus dėl iš esmės naujos projektavimo užduoties ir naujų projektinių sprendinių derinimo, kai jų statyba jau yra beveik įgyvendinta.

14.       Atsakovė AB „Vilniaus šilumos tinklai“ per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka, prašo pakeisti jos procesinę padėtį byloje iš atsakovo į trečiąjį asmenį atsakovo VšĮ „Lietuvos energetikos muziejus“ pusėje, nepareiškiantį savarankiškų reikalavimų, ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

15.       Atsakovė atsiliepime nurodė, kad yra netinkama atsakovė byloje, nes ji neturi jokių teisių į žemės sklypą (nėra nei jo savininkė, nei valdytoja), kuriame ieškovės naudai yra nustatytas servitutas, vadinasi atsakovė niekaip negali pažeisti ieškovės teisių. Pažymėjo, kad atsakovė nėra statytoja, teisė atlikti muziejaus rekonstrukciją, kuri apima ir įvažiavimo statybas, yra suteikta vienintelei statytojai – VšĮ „Lietuvos energetikos muziejus“, kuri ir muziejaus projekte nurodyta kaip vienintelė statytoja. Atsakovės teigimu, ieškovės reikalavimas pripažinti ją bendrastatytoja negali būti nukreiptas į atsakovę. Atsakovė nurodė, kad kiti ieškovės reikalavimai dėl naujos projektavimo užduoties ir muziejaus projekto sprendinių keitimo taip pat nėra susiję su atsakove, jie yra išvestiniai iš reikalavimo pripažinti ją įvažiavimo bendrastatytoja, o tokie reikalavimai, kurie turėtų tiesioginės įtakos atsakovės materialiosioms teisėms ar pareigos patikslintu ieškiniu apskritai nėra reiškiami. Atsakovė akcentavo, kad ieškovės reiškiami reikalavimai yra nepagrįsti, įvažiavimas (pandusas) suprojektuotas muziejaus projekte kaip rekonstruojamo statinio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) sprendinys, neatskiriama šio statinio dalis, skirta aptarnauti muziejų. Šis statinys nuosavybės teise priklauso atsakovei ir atsakovė nėra išdavusi ieškovei sutikimo atlikti šio statinio rekonstrukciją, todėl ieškovė negali būti bendrastatytoja su atsakove VšĮ „Lietuvos energetikos muziejus“. Ieškovės reikalavimas pripažinti ją įvažiavimo bendrastatytoja yra neįmanomas įgyvendinti, nes tokio statinio statybai toje pačioje vietoje kitam subjektui VšĮ „Lietuvos energetikos muziejus“ laikantis teisės aktų nustatytos tvarkos jau yra išduotas statybą leidžiantis dokumentas, kuris iki šiol galioja, yra įgyvendinamas, neginčijamas ir nenuginčytas. Nors ieškovė nereiškia reikalavimo pripažinti ją įvažiavimo bendrasavininke, tačiau tokį savo siekį deklaruoja patikslintame ieškinyje, kas akivaizdžiai prieštarauja ankstesniems šalių sudarytiems susitarimams, kad bet kokie trečiojo asmens UAB „Kauno saulėtekis“, kurio teises ir pareigas perėmė ieškovė, atlikti darbai bus perduoti atsakovės nuosavybėn ir negalės būti registruojami trečiojo asmens UAB „Kauno saulėtekis“ vardu. Atsakovė pažymėjo, jog visų pirma, laiko save netinkama atsakove byloje ir nesupranta, kokiu pagrindu ieškovė, tikslindama ieškinį, pakeitė AB „Vilniaus šilumos tinklai“ procesinę padėtį byloje iš trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, į atsakovę. Atsakovės teigimu, ji nėra šių materialiųjų teisinių santykių dalyvis, ginčas yra kilęs ne tarp ieškovės ir atsakovės, šio ginčo išsprendimas neturės tiesioginės įtakos atsakovės teisėms ir pareigoms. Atsakovė neturi jokių teisių į žemės sklypą, kuriame ieškovės naudai yra nustatytas 370 kv. m. ploto servitutas (tarnaujantis). Ieškovės keliami reikalavimai nagrinėjamoje byloje iš esmės yra susiję su jos teise naudotis servitutu. Kaip minėta, žemės sklypą atitinkamomis dalimis nuomojasi VšĮ „Lietuvos energetikos muziejus“ ir ieškovė. VšĮ „Lietuvos energetikos muziejus“ žemės sklypo dalyje yra nustatytas servitutas. Tik atsakovei VšĮ „Lietuvos energetikos muziejus“, kaip žemės sklypo nuomininkei, tenka pareiga užtikrinti ieškovės teisę naudotis servitutu. Atsakovės turimomis žiniomis, VšĮ „Lietuvos energetikos muziejus“ šią savo pareigą vykdo tinkamai, ieškovės teisės naudotis servitutu nėra pažeidžiamos. Taip pat tiek atsakovė AB „Vilniaus šilumos tinklai“, tiek atsakovė VšĮ „Lietuvos energetikos muziejus“ yra pasirengusios suteikti ieškovei teisę naudotis pandusu (kai jis bus įrengtas), nustatant reikiamą servitutą įvažiavimui (kaip tarnaujančiam daiktui) ar išsprendžiant ieškovės teisės naudotis pandusu klausimą kitu būdu. Atsakovė nėra statytoja. Akcentavo, kad tiek muziejaus projekte, tiek muziejaus statybos leidime vienintele statytoja yra nurodyta ir įvardinta – VšĮ „Lietuvos energetikos muziejus“. Muziejaus statybos leidimu tik VšĮ „Lietuvos energetikos muziejus“, kaip statytojai, yra suteikta teisė įgyvendinti muziejaus projekto sprendinius. Atsakovė nei muziejaus projekte, nei muziejaus statybos leidime apskritai nėra nurodyta ar įvardinta kaip muziejaus rekonstrukcijos dalyvis jokiu statusu. Kaip nurodo pati ieškovė patikslintame ieškinyje, naujos projektavimo užduoties ir muziejaus projekto sprendinių keitimo reikia tik tam, kad teismui pripažinus jos teisę būti statytoja, ji būtų realiai apginta ir įgyvendinta – statybą leidžiančiame dokumente nurodant du įvažiavimo statytojus – ieškovę ir atsakovę VšĮ „Lietuvos energetikos muziejus“. Taigi ir su šiais ieškovės reiškiamais reikalavimais atsakovė yra visiškai nesusijusi, o ir pati ieškovė niekaip nepagrindžia, kodėl šiuos reikalavimus reiškia būtent atsakovei. Atsakovės teigimu, patikslintu ieškiniu taip pat nėra reiškiami tokie reikalavimai, kurie turėtų tiesioginės įtakos atsakovės materialiosioms teisėms ar pareigos, dėl ko atsakovė galėtų būti traukiama atsakove byloje ir laikoma tiesiogiai suinteresuota/dalyvaujančia ginče. Atsakovė neneigia aplinkybių, kad yra susijusi materialiniais teisiniais santykiais su viena iš šalių atsakove VšĮ „Lietuvos energetikos muziejus“, kuri panaudos teise valdo ir naudoja atsakovei AB „Vilniaus šilumos tinklai“ nuosavybės teise priklausančius 5 statinius, kurie šiuo metu yra rekonstruojami pagal muziejaus statybos leidimą, įgyvendinant muziejaus projekto sprendinius, tačiau tokiam suinteresuotumui byloje, kai teismo sprendimas gali tik turėti įtakos atsakovės AB „Vilniaus šilumos tinklai“ teisėms ir pareigoms, CPK 47 straipsnyje yra numatytas visai kitas procesinis statusas byloje – trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų. Atsakovė pažymėjo, kad iš esmės palaiko visus VšĮ „Lietuvos energetikos muziejus“ atsiliepime išdėstytus argumentus ir tik papildomai akcentuoja nesutikimo su patikslintu ieškiniu motyvus. Pandusas yra negyvenamosios paskirties pastato – muziejaus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kuris nuosavybės teise priklauso atsakovei, rekonstrukcijos sprendinys, suprojektuotas muziejaus projekte kaip neatskiriama šio statinio dalis. Taigi pandusas yra suprojektuotas kaip rekonstruojamo muziejaus statinio dalis. Šis statinys atsakovei priklauso nuosavybės teise ir yra perduotas naudotis atsakovei VšĮ „Lietuvos energetikos muziejus“. Muziejaus statybos leidimu tik atsakovei VšĮ „Lietuvos energetikos muziejus“, kaip teisėtai statytojai, yra suteikta teisė įgyvendinti muziejaus projekto sprendinius – rekonstruoti pastatą – muziejų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o būtent šio statinio rekonstrukcijos darbai apima ir panduso, kaip statinio dalies, statybos darbus. Atsakovė nurodė, kad kaip deklaruoja ieškovė patikslintame ieškinyje, prašymas pripažinti ją panduso bendrastatytoja yra susijęs su sąlygų sudarymu naujo statybą leidžiančio dokumento išdavimui. Tokie ieškovės reikalavimai yra neįgyvendinami, nes muziejaus statybos leidimas (kuriuo būtent VšĮ „Lietuvos energetikos muziejus“ yra suteikta teisė įgyvendinti muziejaus projekto sprendinius, įskaitant ir panduso statybą) yra galiojantis, nenuginčytas ir nepanaikintas. Šią aplinkybę patvirtina ir Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. balandžio 14 d. priimtu sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-724-1047/2022, kurioje ieškovė ginčijo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos sprendimą neišduoti ieškovei statybą leidžiančio dokumento servituto teritorijoje statyti įvažiavimą. Pažymėjo, kad ieškovė ir nereiškia reikalavimo pripažinti muziejaus statybos leidimą neteisėtu, todėl šioje vietoje svarbus ir reikšmingas tampa Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 14 d. sprendime pateiktas išaiškinimas dėl galimybės išduoti „antrą“ statybą leidžiantį dokumentą statyti tą patį statinį toje pačioje vietoje: „Administracija neturėjo teisės išduoti naujo statybą leidžiančio dokumento, suteikiančio teisę statyti pandusą toje pačioje vietoje, kurioje jį statyti jau yra išduotas ir galiojantis kitas statybą leidžiantis dokumentas kitam statytojui.“ Net jei toks ieškovės reikalavimas būtų vertinamas kaip muziejaus statybos leidimo kvestionavimas (ginčijimas, siekimas pakeisti jo turinį ar pan.), tokiu atveju ieškovė nesilaikė specialios individualių administracinių aktų ginčijimui nustatytos teismingumo tvarkos kreiptis į administracinį teismą bei praleido terminą ginčyti individualų administracinį aktą.  

16.       Atsakovė teigia, kad dar vienas ieškovės patikslintame ieškinyje deklaruojamas tikslas, kurio ji siekia iniciavusi šią bylą, tapti ne tik panduso bendrastatytoja, bet jį pastačius – ir bendrasavininke, nors tiesiogiai toks reikalavimas nėra reiškiamas. Pažymėjo, kad šis klausimas jau yra išspręstas anksčiau atsakovių ir trečiojo asmens UAB „Kauno saulėtekis“, kurio teises ir pareigas perėmė ieškovė, sudarytu 2016 m. gegužės 10 d. susitarimu. Šalys aiškiai susitarė, kad trečiasis asmuo UAB „Kauno saulėtekis“ atlieka projektavimo užduotyje numatytus muziejaus rekonstrukcijos darbus, įskaitant ir įvažiavimo (panduso) įrengimą. Šalys taip pat aiškiai susitarė, kad šių darbų rezultatas (net jei jis ir bus registruotinas kaip atskiras / naujas sukurtas rezultatas) – negalės būti registruojamas trečiojo asmens UAB „Kauno saulėtekis“ vardu, jis bus perduotas atsakovės AB „Vilniaus šilumos tinklai“ nuosavybėn. Priešingai nei teigia ieškovė, ji niekada nebuvo pateikusi atsakovei derinti kokias nors muziejaus projekto korektūras. Ieškovė siekia pakeisti esamo muziejaus projekto projektinius sprendinius, kurie jau buvo suderinti šalių projektavimo užduotyje, o ją įgyvendinant trečiojo asmens UAB „Kauno saulėtekis“ užsakymu parengtas muziejaus projektas. Muziejaus projekto pagrindu gautas muziejaus statybos leidimas, kurio pagrindu šią dieną faktiškai vykdomos statybos. Ieškovės siūlomos muziejaus projekto korektūros yra nepriimtinos ir netinkamos nei muziejaus statinių savininkui atsakovei AB „Vilniaus šilumos tinklai“, nei naudotojai atsakovei VšĮ „Lietuvos energetikos muziejus“, be to, jos riboja muziejaus eksploatavimo galimybes.

17.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Kauno saulėtekis“ per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė.

18.       Teismo posėdžių metu ieškovės atstovas palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad ieškinys turi būti tenkintas, nes servituto užstatymas atsakovių statiniais pažeistų ieškovės servituto teisę ir sudarytų kliūtis pagal paskirtį naudoti viešbutį. Ieškovė neturėjo ir neturi pareigos savo lėšomis atsakovėms pastatyti panduso. Atsakovės neteisingai aiškina sudarytų susitarimų turinį. Ieškovės teigimu, jai palankus teismo sprendimas neprieštarautų esamiems susitarimams. Ieškovė įrodė, kad ji atitinka visus statytojo požymius. Ieškovė neprašo teismo nustatyti nuosavybės teisių ar jų dalių į įvažiavimą (pandusą), taip pat neprašo teismo suteikti jai statybą leidžiantį dokumentą, t. y. neprašoma ir nesiekiama gavus teismo sprendimą pradėti įvažiavimo (panduso) statybos darbus. Ieškovė prašo teisių pripažinimo – pripažinti, kad ji yra įvažiavimo (panduso) bendrastatytoja.

19.       Teismo posėdžių metu atsakovės AB „Vilniaus šilumos tinklai“ atstovė palaikė atsiliepime į ieškinį nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovė imituoja ginčą, nevykdant savo prisiimtų įsipareigojimų. Ieškovė yra patyrusi verslininkė, byloje atstovaujama profesionalių atstovų – advokatų, todėl neabejotinai žino ir supranta tiek savo prisiimtų įsipareigojimų turinį, tiek ir statybų teisinį reguliavimą. Ieškovės ieškinio reikalavimai nėra įgyvendinami. Toks ieškovės elgesys vertintinas kaip piktnaudžiavimas procesu, todėl prašo skirti ieškovei baudą.

20.       Teismo posėdžių metu atsakovės VšĮ „Lietuvos energetikos muziejus“ atstovas palaikė atsiliepime į ieškinį nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad aiškiai ignoruojami pačios ieškovės šioje byloje dėstyti argumentai dėl savo pareigų įrengti pandusą. Ieškovė neteisėtai ir nepagrįstai siekia ginti tik objektyviai egzistuojančias (įstatymu suteiktas) savo teises, bet ne subjektines teises, kurias ji būtų teisėtai įgijusi, t. y. įvykdžiusi teisės aktuose nustatytas pareigas.

21.       Teismo posėdžių metu trečiojo asmens atstovas palaikė atsiliepime į ieškinį nurodytas aplinkybes, nurodė, kad su ieškiniu, jame išdėstytomis aplinkybėmis ir reikalavimais sutinka, prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad pristatytas užbaigimo aktas parodo, kad muziejui nereikia panduso, statinio rekonstrukcija baigta ir yra įregistruotas 100 proc. baigtumas. Laikosi pozicijos, kad yra investuotos lėšos, teisės į žemę turimos ir jų pažeisti negalima.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

Patikslintas ieškinys atmestinas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

22.       0,7033 ha žemės sklypas Vilniuje, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, o patikėjimo teise jį valdo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT). 

23.       Šį žemės sklypą atitinkamomis dalimis nuomojasi ieškovė ir atsakovė VšĮ „Lietuvos energetikos muziejus“: 1) atsakovė VšĮ „Lietuvos energetikos muziejus“ nuomojasi didesnę žemės sklypo dalį (0,4385 ha) (1999 m. liepos 21 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis Nr. 481 N01/99-21274 su vėlesniais jos pakeitimais), 2) ieškovė nuomojasi likusią (0,2648 ha) šio žemės sklypo dalį (nuomos sutartis sudaryta 2006 m. gegužės 17 d., ją sudarė tuometinė 2 statinių savininkė UAB „RVM Investments“, kuri 2015 m. kovo 13 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu pardavė abu statinius ir dalies žemės sklypo nuomos teisę trečiajam asmeniui – UAB „Kauno saulėtekis“, o pastaroji tuos pačius 2 statinius ir dalies žemės sklypo nuomos teisę 2020 m. sausio 6 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu perleido tai pačiai „Vičiūnai Group“ įmonių grupei –ieškovei.   

24.       Atsakovei AB „Vilniaus šilumos tinklai“ nuosavybės teise priklauso 5 statiniai, stovintys ant atsakovės „Lietuvos energetikos muziejus“ nuomojamos žemės sklypo dalies: 1) 1903 m. statybos (rekonstruotas 2008 m.) kultūros pagrindinės naudojimo paskirties 2939,49 kv. m bendro ploto pastatas-muziejus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2) 1903 m. statybos (rekonstruotas 2008 m.) kultūros pagrindinės naudojimo paskirties 1176,63 kv. m bendro ploto pastatas-muziejus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 3) 1960 m. statybos (rekonstruotas 2008 m.) kultūros pagrindinės naudojimo paskirties 722,08 kv. m bendro ploto pastatas- muziejus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 4) 1987 m. statybos pagalbinio ūkio pagrindinės naudojimo paskirties 62 kub. m tūrio pastatas-sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 5) 1986 m. statybos pagalbinio ūkio paskirties 44 kub. m tūrio pastatas-sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 

25.       Minėtus statinius atsakovė AB „Vilniaus šilumos tinklai“ yra perdavusi panaudos teisėmis naudotis atsakovei VšĮ „Lietuvos energetikos muziejus“, kuri yra pelno nesiekiantis ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, kurio tikslas – tenkinti viešuosius interesus, vykdant visuomenei naudingą veiklą. Taigi AB „Vilniaus šilumos tinklai“ nuosavybės teise turimuose ir atsakovės VšĮ „Lietuvos energetikos muziejus“ naudojamuose statiniuose yra įsikūręs Energetikos ir technikos muziejus, turintis visuomeninę reikšmę dėl atliekamos švietimo ir mokslo funkcijos.

26.       Žemės sklype galioja Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2009 m. gegužės 21 d. sprendimu Nr. 1-1046 (įskaitant ir visus vėlesnius jo pakeitimus; Sprendimas dėl detaliojo plano patvirtinimo) patvirtintas detalusis planas.

27.       Detaliuoju planu, be kita ko, VšĮ „Lietuvos energetikos muziejus“ valdomoje (nuomojamoje) žemės sklypo dalyje ieškovės naudai buvo nustatyti servitutai. Šie servitutai NŽT 2017 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu Nr. 49SK-1840-(14.49.109) buvo pakoreguoti, senuosius servitutus pripažįstant pasibaigusiais, ir nustatant naujus servitutus. Vienas iš tokių ieškovės naudai nustatytų servitutų – nustatytas 370 kv. m ploto servitutas (tarnaujantis), suteikiantis teisę žemės sklype „naudotis pravažiavimu (įrengti įvažiavimą į požeminę automobilių saugyklą)“, žemės sklypo plane M1:500 pažymėtas indeksu 1.8S.

28.       Ieškovės valdomoje žemės sklypo dalyje buvo nutarta vystyti viešbučio Vilniuje statybas, o atsakovės turėjo tikslą rekonstruoti Muziejų, atnaujinant ir išplečiant ekspozicines erdves. Abiejų projektų plėtrai 2009 – 2016 m. tarp UAB „RVM Investments“ ir jos teises perėmusios UAB „Kauno saulėtekis“ bei abiejų atsakovių buvo sudaryti susitarimai:

28.1.       2009 m. tuometinė ieškovės žemės sklypo dalies nuomininkė ir jame stovinčių kitų dviejų statinių (ne AB „Vilniaus šilumos tinklai“ nuosavybės teise priklausančių) savininkė – UAB „RVM Investments“ ketino vystyti viešbučio projektą, norėjo išplėsti jo užstatymo intensyvumą. Tuo tikslu 2009 m. birželio 4 d. tarp abiejų žemės sklypo nuomininkų (VšĮ „Lietuvos energetikos muziejus“ ir UAB „RVM Investments“) bei ant jo stovinčių statinių savininkų (AB „Vilniaus šilumos tinklai“ ir UAB „RVM Investments“) buvo sudaryta pagrindinė sutartis Nr. 04-313 (toliau – žemės sklypo vystymo sutartis), pagal kurią UAB „RVM Investments“, mainais už tai, kad VšĮ „Lietuvos energetikos muziejus“ ir AB „Vilniaus šilumos tinklai“ sutiko su viešbučio projekto užstatymo intensyvumo išplėtimu, įsipareigojo savo lėšomis įgyvendinti Muziejaus rekonstrukcijos projektą.

28.2.       2014 m. gegužės 5 d. susitarimu (toliau – Susitarimas1), kuriuo UAB „RVM Investments“ įsipareigojimas įgyvendinti Muziejaus rekonstrukcijos projektą pakeistas į įsipareigojimą sumokėti AB „Vilniaus šilumos tinklai“, kaip Muziejaus pastatų savininkei, 1 058 689 Lt (306 618 Eur) kompensaciją, kuri bus naudojama išimtinai Muziejaus rekonstrukcijos projektui įgyvendinti. 

28.3.       2016 m. gegužės 10 d. susitarimu (toliau – Susitarimas2), pagal kurį UAB „Kauno saulėtekis“ perėmė UAB „RVM Investments“ įsipareigojimus ir vietoje AB „Vilniaus šilumos tinklai“ numatytos išmokėti kompensacijos UAB „Kauno saulėtekis“ įsipareigojo atlikti Muziejaus rekonstrukcijos projekto projektavimo darbus bei dalį rekonstravimo statybos darbų pagal visų trijų šalių (abiejų atsakovių ir UAB „Kauno saulėtekis“) 2016 m. balandžio 20 d. suderintą bei projekto valdytojos UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ patvirtintą Muziejaus rekonstrukcijos projekto projektavimo ir statybos užduotį (toliau – Projektavimo užduotis), įskaitant įvažiavimo įrengimo darbus (Projektavimo užduoties 8.2.3, 8.2.10 punktai) , ir šiuos darbus perduoti AB „Vilniaus šilumos tinklai“ nuosavybėn (Susitarimo2, 4 punktas „<...KS įsipareigoja savo lėšomis Energetikos ir technikos muziejaus (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pastato dalies projektavimo ir statybos užduotyje, kuri yra neatsiejama šio Susitarimo dalis, numatytais terminais atlikti numatytus darbus ir neatlygintinai juos perduoti VŠT nuosavybėn (sukurtas ir perduotas turtas negalės būti registruojamas (jei registruotinas) KS vardu...>“). 

29.       2016 m. UAB „Kauno saulėtekis“, įgyvendindama žemės sklypo vystymo susitarimais prisiimtus įsipareigojimus, užsakė parengti, o projektuotojas UAB „JP architektūra“ parengė du projektus:

29.1.       viešbučio techninį projektą Nr. JPA-2015-09-TP (toliau – Viešbučio projektas);

29.2.       ypatingo kultūros paskirties pastato (muziejaus), (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos techninį projektą JPA-2016-09-TP (toliau – Muziejaus projektas), kuriame statytoja nurodyta VšĮ „Lietuvos energetikos muziejus“, o įvažiavimas (pandusas) suprojektuotas kaip Muziejaus statinio dalis. 

30.       Parengtų ir suderintų projektų pagrindu buvo išduoti statybą leidžiantys dokumentai:

30.1.       Muziejaus projekto pagrindu Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2017 m. birželio 22 d. išdavė statybos leidimą Nr. LRS-01-170622-00112 (toliau – Muziejaus statybos leidimas), kuriame statytoja nurodyta VšĮ „Lietuvos energetikos muziejus“;

30.2.       Viešbučio projekto pagrindu išduotas statybos leidimas Nr. LRS-01-171711-00217 (toliau – Viešbučio statybos leidimas). 

31.       Statybos leidimų pagrindu buvo pradėtos statybos:

31.1.       Pagal Susitarimą (2) ir Projektavimo užduotį UAB „Kauno saulėtekis“ (kurios įsipareigojimus vėliau perėmė ieškovė) įsipareigojo savo lėšomis per 12 mėn. nuo Muziejaus statybos leidimo išdavimo (t. y. iki 2018-06-22) atlikti dalį Projektavimo užduotyje šalių sutartų Muziejaus rekonstrukcijos darbų, įskaitant ir įvažiavimo (panduso) įrengimą. Dėl likusių darbų finansavimo VšĮ „Lietuvos energetikos muziejus“ 2017 m. gruodžio 22 d. pasirašė su VšĮ „Centrinė projektų valdymo institucija“ sutartį Nr. 07.1.1-CPVA-R-305-01-0004 (ES paramos sutartis), pagal kurią Muziejaus rekonstrukcijos projektas tapo finansuojamu iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų. ES paramos sutartyje įtvirtintas paramos įsisavinimo/ Muziejaus rekonstrukcijos projekto įgyvendinimo terminas – iki 2019 m. gruodžio mėn. imtinai. Tuomet VšĮ „Lietuvos energetikos muziejus“ inicijavo viešojo pirkimo procedūras dėl ES paramos lėšomis finansuojamų Muziejaus rekonstrukcijos darbų pirkimo, kurias užbaigus tarp VšĮ „Lietuvos energetikos muziejus“ ir UAB „HSC Baltic“ buvo sudaryta 2018 m. rugpjūčio 30 d. rangos darbų pirkimo sutartis Nr. 2018/29; 

31.2.       Trečiasis asmuo UAB „Kauno saulėtekis“ pagal Viešbučio statybos leidimą taip pat pradėjo jam nuosavybės teise priklausiusio administracinio pastato, esančio žemės sklype, rekonstrukciją į Viešbutį, kurią atliko rangovė AB „Panevėžio statybos trestas“ pagal 2018 m. lapkričio 5 d. su UAB „Kauno saulėtekis“ sudarytą sutartį. 2020 m. sausio 6 d. ieškovė įsigijo iš UAB „Kauno saulėtekis“ pastatus ir žemės sklypo nuomos teisę, t. y. ieškovė tapo Viešbučio statytoja, tačiau dėl COVID-19 pandemijos darbus sustabdė, taip pat ir Projektavimo užduotyje numatytus bei sutartus su Muziejaus rekonstrukcija susijusius darbus.  

31.3.       Nei UAB „Kauno saulėtekis“, nei jos teises perėmusi ieškovė iki šiol nėra įvykdžiusios visų savo įsipareigojimų.

31.4.       Ieškovei nevykdant savo įsipareigojimų VšĮ „Lietuvos energetikos muziejus“ atliko šiuos veiksmus: 1) atsižvelgdama į 2021 m. gegužės 28 d. rangovės UAB „HSC Baltic“ raštą, kuriame nurodoma, kad ji negali atlikti technologiškai susijusių darbų, kol nebus atlikti ieškovės prisiimti darbai, dėl ieškovės vėlavimo esmingai pasikeitė UAB „HSC Baltic“ atlikti turimų darbų kainos, 2021 m. birželio 16 d. susitarimu Nr. 5 pakeitė sudarytą rangos sutartį pakoreguojant darbų apimtį ir padidinant jos pradinę kainą (1 653 316,01 Eur be PVM) iki 1 938 802,18 Eur be PVM; 2) 2 kartus kreipėsi dėl ES paramos sutartyje įtvirtinto paramos įsisavinimo/ Muziejaus rekonstrukcijos projekto įgyvendinimo termino pratęsimo nuo 2019 m. gruodžio mėn. iki 2022 m. gruodžio mėn.   

32.       UAB „Rinktinės investicijos“ kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, kuriuo, be kita ko, prašė: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – Administracija) 2021 m. balandžio 29 d. nepritarimą statybos projektui „Kito transporto statinio (įvažiavimo į požeminę automobilių saugyklą), (duomenys neskelbtini), Vilnius; 2) panaikinti Administracijos 2021 m. gegužės 3 d. žymą IS „Infostatyba“, kuria pareiškėja buvo informuota apie atsisakymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą pagal 2021 m. balandžio 29 d. nepritarimą; 3) įpareigoti Administraciją pakartotinai apsvarstyti pareiškėjos 2021 m. balandžio 2 d. teiktą prašymą dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo. Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Rinktinės investicijos“ skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos valstybei, atstovaujamai NŽT, VšĮ „Lietuvos energetikos muziejus“ dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, 2022 m. balandžio 14 d. sprendimu pareiškėjos UAB „Rinktinės investicijos“ skundą atmetė. Vilniaus apygardos administracinis teismas nustatė, kad pareiškėja, norėdama gauti statybą leidžiantį dokumentą įvažiavimo į požeminę automobilių saugyklą, parengė supaprastintą statybos projektą pavadinimu „Kito transporto statinio (įvažiavimo į požeminę automobilių saugyklą), (duomenys neskelbtini), Vilnius“. Projektą ir kitus susijusius dokumentus 2021 m. sausio 15 d. įkėlė IS „Infostatyba“. Taip pat nustatė, kad VšĮ „Lietuvos energetikos muziejus“, kaip statytojai, dar 2017 m. birželio 22 d. Administracija išdavė statybą leidžiantį dokumentą Nr. LRS-01-170622-00112 projektui „Kultūros paskirties pastatas (Muziejus) (duomenys neskelbtini) Vilnius, rekonstravimo projektas“, kuris apima ir panduso statybos darbus. Muziejaus projektui išduotas statybą leidžiantis dokumentas yra galiojantis ir nepanaikintas, pagal jį vyksta statybos darbai. Pagal 2016 m. gegužės 10 d. susitarimą dėl 2009 m. birželio 4 d. Sutarties Nr. 04-313 pakeitimo tarp UAB „Kauno saulėtekis“, VšĮ „Lietuvos energetikos muziejus“, AB „Vilniaus šilumos tinklai“ ir UAB „RVM Investments“ statybos darbus turi atlikti UAB „Kauno saulėtekis“, kuri kaip pareiškėja ir UAB „Kauno saulėtekis“ yra „Vičiūnų“ grupės įmonės narės. Vilniaus apygardos administracinis teismas aptartu teisiniu reglamentavimu (Statybos įstatymo 3 straipsnio 2, 5 dalimis, CK 4.111 straipsnio 1 dalimi, 4.112 straipsnio 1, 2 dalimis) ir nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, konstatavo, kad Administracija neturėjo teisės išduoti naujo statybą leidžiančio dokumento, suteikiančio teisę statyti pandusą toje pačioje vietoje, kurioje jį statyti jau yra išduotas ir galiojantis kitas statybą leidžiantis dokumentas kitam statytojui. Pareiškėja nepateikė teismui jokių argumentų, kodėl jos teisėms naudotis savo turtu neužtenka to įvažiavimo, kuriam statybos leidimas išduotas anksčiau, kad yra būtinybė statyti ant suprojektuoto panduso kitą statinį. Noras turėti didesnės vertės viešpataujantį daiktą ar turėti savo nuosavybėje įvažiavimą nėra teisėtas pagrindas statyti toje vietoje, kur jau išduotas kitas leidimas, paneigiant pirmąjį leidimą išsiėmusio asmens teises ir teisėtus lūkesčius. Servitutas statyti buvo nustatytas siekiant užtikrinti naudojimąsi viešpataujančiu daiktu. Byloje nėra įrodymų, kad naudotis viešpataujančiu daiktu negalima pagal jau Muziejui išduotą statybą leidžiantį dokumentą.

Dėl ieškovės (ne)pripažinimo statomo statinio (statinio dalies) bendrastatytoja

33.       Ieškovės teigimu, atsakovė VšĮ „Lietuvos energetikos muziejus“ negali būti laikoma vienintele įvažiavimo statytoja, nes ji viena neatitinka visų statytojo požymių: (a) iki šiol VšĮ „Lietuvos energetikos muziejus“ nefinansuoja įvažiavimo statybų; (b) VšĮ „Lietuvos energetikos muziejus“ neįgyvendina įvažiavimo užsakovo funkcijų; (c) VšĮ „Lietuvos energetikos muziejus“ neturi teisės žemės sklypo dalyje, kurioje yra numatoma įrengti įvažiavimą, vykdyti statybos darbų be ieškovės sutikimo. Taip pat ieškovė, vadovaudamasi nuo 2021 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusia Statybos įstatymo 27 straipsnio 32 dalies redakcija, kurioje nustatyta, kad statybą leidžiantis dokumentas išduodamas visų statytojų (užsakovų) vardu, teigia, jog vieno projekto pagrindu gali būti keli statytojai. Su šiais argumentais teismas neturi pagrindo sutikti.

34.       Visų pirma, teisė statyti suteikiam statybos leidimu, kuris pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 87 punktą apibrėžiamas kaip statybą leidžiantis dokumentas – dokumentas, kuriuo kompetentinga institucija suteikia statytojui (užsakovui) teisę įgyvendinti statinio projektą.

35.       Antra, vadovaujantis Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalimi, statytojo teisė įgyvendinama, kai: 1) statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais; <...>; 2) statytojas turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas); 3) statytojas statinį (jo dalį) valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais – statinio rekonstravimo, remonto ir griovimo atvejais. Jeigu statytojas neatitinka 3 straipsnio 2 dalyje nustatyto bent vieno privalomojo reikalavimo statytojo teisei įgyvendinti, statyba yra draudžiama (3 straipsnio 5 dalis).

36.       Trečia, statybos leidimo išdavimas yra kompetentingos institucijos teikiama administracinė paslauga, t. y. specialia Statybos įstatymo 27 straipsnio reglamentuojama tvarka išduodamas dokumentas.

37.       Ketvirta, kaip teisingai nurodo atsakovės VšĮ „Lietuvos energetikos muziejus“ atstovas, Statybos įstatymo nuostata dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo visiems statytojams įsigaliojo tik nuo 2021 m. lapkričio 1 d. jau po Muziejaus statybos leidimo išdavimo (2017 m. birželio 22 d.), todėl nagrinėjamu atveju negali būti taikoma, nes tai prieštarautų bendram teisės principui „įstatymas atgal negalioja“.

38.       Teisės teorijoje pripažįstamas principas lex retro non agit (įstatymas atgal negalioja). Tai teisės norminiams aktams keliamas reikalavimas, kad juose įtvirtintos teisės normos negali būti taikomos juridiniams faktams ir teisinėms pasekmėms, įvykusioms dar iki šio akto įsigaliojimo. Šiuo principu siekiama užtikrinti teisinio reguliavimo bei asmenų teisinio statuso aiškumą, stabilumą. Subjektai turi žinoti, kokio elgesio iš jų yra tikimasi, reikalaujama, ir turi būti tikri, kad už teisės aktus atitinkantį elgesį jiems nebus taikomos teisinės poveikio priemonės vėliau pasikeitusio teisinio reguliavimo pagrindu. Lex retro non agit principas yra išvedamas iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nuostatos, kad „galioja tik paskelbti įstatymai“. Jis taip pat siejamas su Konstitucijos preambulėje įtvirtintu teisinės valstybės principu, vienu iš jį sudarančių elementu – teisinio saugumo reikalavimu. Taigi lex retro non agit yra konstitucinis principas, kuris kaip bendrasis teisės principas taikomas visose teisės sistemos posistemėse (teisės šakose).

39.       Principas lex retro non agit reiškia, kad įstatymas neturi grįžtamosios galios arba, kitaip tariant, negalioja atgaline tvarka. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad įstatymo negaliojimo atgaline tvarka principas yra esminis teisės viešpatavimo principas, teisinės valstybės elementas. Reikalavimas, kad paskelbti įstatymai galiotų į ateitį ir neturėtų grįžtamosios galios, yra svarbi teisinio tikrumo sąlyga. Įstatymo negaliojimo atgaline tvarka principo praktinė reikšmė yra ta, kad įstatymai taikomi tiems faktams ir padariniams, kurie atsirado po šių įstatymų įsigaliojimo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2006; 2016 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-525-219/2016, 20 punktas). Kita vertus, kasacinis teismas yra pripažinęs teisės normų galiojimo iki priėmimo susiklosčiusiems santykiams reguliuoti galimybę, tačiau tokiai galimybei materializuotis yra būtinas įstatymo leidėjo aiškus ir nedviprasmiškas pozicijos pareiškimas įstatymo forma (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-392-421/2015; 2016 m. gegužės 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-313/2016 23 punktą; 2017 m. balandžio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-194-313/2017 11 punktą).

40.       Teismas, apibendrindamas pirmiau nurodytus argumentus, konstatuoja, kad įstatymas negalioja atgaline tvarka, nebent pats įstatymų leidėjas yra padaręs aiškią išlygą dėl retrospektyvaus teisinio reguliavimo, įtvirtinto įstatyme, galiojimo. Statybos įstatymo 27 straipsnio 32 dalies redakcija keista 2021 m. gegužės 20 d. įstatymu Nr. XIV-340, pakeitimas įsigaliojo 2021 m. lapkričio 1 d.

41.       Minėta, kad Muziejaus projekto pagrindu Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2017 m. birželio 22 d. išdavė Muziejaus statybos leidimą (Nr. LRS-01-170622-00112), kuriame statytoja nurodyta VšĮ „Lietuvos energetikos muziejus“. Muziejaus statybos leidimas yra galiojantis, nenuginčytas. Šią aplinkybę pripažįsta ir pati ieškovė (patikslinto ieškinio 78 punktas).

42.       Pagal CPK 182 straipsnio 2 punkte įtvirtintą taisyklę, nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje administracinėje ar civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto aiškinimo ir taikymo, yra suformulavęs tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2007; 2008 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2008; 2013 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2013; 2015 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-135-695/2015; 2015 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-702-687/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką; ir kt.). 

43.       Šio sprendimo 32 punkte minėta, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Rinktinės investicijos“ skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos valstybei, atstovaujamai NŽT, VšĮ „Lietuvos energetikos muziejus“ dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, 2022 m. balandžio 14 d. sprendimu pareiškėjos UAB „Rinktinės investicijos“ skundą atmetė. Vilniaus apygardos administracinis teismas nustatė, kad pareiškėja, norėdama gauti statybą leidžiantį dokumentą įvažiavimo į požeminę automobilių saugyklą, parengė supaprastintą statybos projektą pavadinimu „Kito transporto statinio (įvažiavimo į požeminę automobilių saugyklą), (duomenys neskelbtini), Vilnius“. Projektą ir kitus susijusius dokumentus 2021 m. sausio 15 d. įkėlė IS „Infostatyba“. Taip pat nustatė, kad VšĮ „Lietuvos energetikos muziejus“, kaip statytojai, dar 2017 m. birželio 22 d. Administracija išdavė statybą leidžiantį dokumentą Nr. LRS-01-170622-00112 projektui „Kultūros paskirties pastatas (Muziejus) (duomenys neskelbtini) Vilnius, rekonstravimo projektas“, kuris apima ir panduso statybos darbus. Muziejaus projektui išduotas statybą leidžiantis dokumentas yra galiojantis ir nepanaikintas, pagal jį vyksta statybos darbai. Vilniaus apygardos administracinis teismas aptartu teisiniu reglamentavimu (Statybos įstatymo 3 straipsnio 2, 5 dalimis, CK 4.111 straipsnio 1 dalimi, 4.112 straipsnio 1, 2 dalimis) ir nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, konstatavo, kad Administracija neturėjo teisės išduoti naujo statybą leidžiančio dokumento, suteikiančio teisę statyti pandusą toje pačioje vietoje, kurioje jį statyti jau yra išduotas ir galiojantis kitas statybą leidžiantis dokumentas kitam statytojui.

44.       Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą, teismų praktiką, byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas sprendžia, kad 2017 m. birželio 22 d. išduotas Muziejaus statybos leidimas negali būti keičiamas pagal 2021 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusį teisinį reguliavimą.

45.       Vilniaus apygardos administracinio teismo taip pat konstatuota, kad pagal 2016 m. gegužės 10 d. susitarimą dėl 2009 m. birželio 4 d. Sutarties Nr. 04-313 pakeitimo tarp UAB „Kauno saulėtekis“, VšĮ „Lietuvos energetikos muziejus“, AB „Vilniaus šilumos tinklai“ ir UAB „RVM Investments“ statybos darbus turi atlikti UAB „Kauno saulėtekis“, kuri kaip pareiškėja ir UAB „Kauno saulėtekis“ yra „Vičiūnų“ grupės įmonės narės. Pareiškėja nepateikė teismui jokių argumentų, kodėl jos teisėms naudotis savo turtu neužtenka to įvažiavimo, kuriam statybos leidimas išduotas anksčiau, kad yra būtinybė statyti ant suprojektuoto panduso kitą statinį. Noras turėti didesnės vertės viešpataujantį daiktą ar turėti savo nuosavybėje įvažiavimą nėra teisėtas pagrindas statyti toje vietoje, kur jau išduotas kitas leidimas, paneigiant pirmąjį leidimą išsiėmusio asmens teises ir teisėtus lūkesčius. Servitutas statyti buvo nustatytas siekiant užtikrinti naudojimąsi viešpataujančiu daiktu. Byloje nėra įrodymų, kad naudotis viešpataujančiu daiktu negalima pagal jau Muziejui išduotą statybą leidžiantį dokumentą. Vilniaus apygardos administracinis teismas nevertino ir nepasisakė dėl pareiškėjos argumentų, kad panduso įrengimas pagal Muziejaus projektą yra techninė klaida; teismas akcentavo, kad kol susitarimas nenuginčytas, laikytina, jog tai susitarimo šalių išreikšta laisva valia ir tuo metu egzistavusių įsipareigojimų ir teisinių santykių rezultatas, kuris iki šiol saisto susitarimo šalis ir kuriam galioja bendrosios CK nuostatos ir principai (CPK 182 straipsnio 2 dalis).

46.       Nagrinėjamu atveju, bylos duomenimis nustatyta, kad vienintele įvažiavimo statytoja yra atsakovė VšĮ „Lietuvos energetikos muziejus“. Ieškovės pozicija byloje nėra nuosekli, viena vertus, patikslintame ieškinyje įrodinėja, kad atsakovė VšĮ „Lietuvos energetikos muziejus“ neatitinka statytojos požymių, todėl negali būti panduso statytoja, kita vertus, tuo pačiu prašo ieškovę pripažinti panduso bendrastatytoja kartu su atsakove VšĮ „Lietuvos energetikos muziejus“.

47.       Šio sprendimo 27 punkte minėta, kad detaliuoju planu, be kita ko, VšĮ „Lietuvos energetikos muziejus“ valdomoje (nuomojamoje) žemės sklypo dalyje ieškovės naudai buvo nustatyti servitutai, kurie NŽT 2017 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu Nr. 49SK-1840-(14.49.109) buvo pakoreguoti, senuosius servitutus pripažįstant pasibaigusiais, ir nustatant naujus servitutus. Vienas iš tokių ieškovės naudai nustatytų servitutų – nustatytas 370 kv. m ploto servitutas (tarnaujantis), suteikiantis teisę žemės sklype „naudotis pravažiavimu (įrengti įvažiavimą į požeminę automobilių saugyklą)“, žemės sklypo plane M1:500 pažymėtas indeksu 1.8S. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į lingvistinę žodžio „įrengti“ prasmę – padaryti tinkamą naudoti, įtaisyti, o ne pastatyti (padaryti pastatą, statinį). Servitutas, kaip daiktinė teisė, nesuteikia jos turėtojui teisės statyti. Ieškovės aptariama teisė vykdyti įvažiavimo (panduso) statybas, t. y. užstatyti kito asmens (šiuo atveju Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausantį) žemės sklypą laikytinas ne servitutu, o visai kita daiktine teise – užstatymo (superficies) teise (CK 4.160 straipsnis).  Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad ieškovei byloje nėra būtų suteikta užstatymo teisė statyti statinius Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausančiame ir atsakovei VšĮ „Lietuvos energetikos muziejus“ teisėtai valdomame žemės sklype. Bylos duomenimis nustatyta, kad nei žemės sklypo savininkė (Lietuvos Respublika), nei nuomininkė (VšĮ „Lietuvos energetikos muziejus“), nei atsakovė AB „Vilniaus šilumos tinklai“ niekada nėra davusi ieškovei ar kitam subjektui (kurio teises ir pareigas perėmė ieškovė), sutikimo vykdyti kokias nors statybas VšĮ „Lietuvos energetikos muziejus“ žemės sklypo dalyje. Priešingai, šalys Susitarimo (2) 2 punktu aiškiai ir nedviprasmiškai sulygo, kad atsakovės duoda sutikimus UAB „Kauno saulėtekis“ vykdyti statybas būtent UAB „Kauno saulėtekis“ priklausančioje žemės sklypo dalyje. Ieškovė neturi AB „Vilniaus šilumos tinklai“ sutikimo ar kito teisėtą pastato valdymą pagrindžiančio dokumento (pandusas yra negyvenamosios paskirties pastato-muziejaus, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos sprendinys, suprojektuotas Muziejaus projekte kaip neatskiriama šio statinio dalis, kuris suteiktų jai teisę rekonstruoti AB „Vilniaus šilumos tinklai“ priklausantį statinį (Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Nagrinėjamu atveju pirmiau minėta, kad UAB „Kauno saulėtekis“ pagal Susitarimą (2) įsipareigojo vietoje atsakovei AB „Vilniaus šilumos tinklai“ numatytos išmokėti kompensacijos už Viešbučio praplėtimą atlikti ir finansuoti Projektavimo užduotyje numatytus Muziejaus rekonstrukcijos darbus, įskaitant ir panduso įrengimą, bei perduoti darbų rezultatą AB „Vilniaus šilumos tinklai“ nuosavybėn (Susitarimo2, 4 punktas). Iš šio sprendimo 28 punkte aptartų šalių susitarimų turinio nustatyta, kad panduso įrengimo darbai finansuojami AB „Vilniaus šilumos tinklai“ lėšomis, nes būtent UAB „Kauno saulėtekis“, vietoje AB „Vilniaus šilumos tinklai“ mokėtinos kompensacijos, įsipareigojo savo lėšomis finansuoti panduso statybas. Taigi panduso statybų finansavimas yra AB „Vilniaus šilumos tinklai“ mokėtinos kompensacijos forma, o ne iš ieškovės ir (ar) kitų subjektų finansuojamų lėšų.

48.       Teismas, vadovaudamasis pirmiau aptartu teisiniu reglamentavimu, įvertinęs nagrinėjamoje byloje sprendžiamo ginčo faktines aplinkybes ir įrodymų visetą, sprendžia, kad aptartos aplinkybės bei rašytiniai įrodymai neteikia pagrindo ieškovę pripažinti viena iš įvažiavimo statytoja. Taip pat teismas netenkina ir plačiau nepasisako dėl išvestinių ieškovės reikalavimų įpareigoti atsakoves (tame tarpe, ir VšĮ „Lietuvos energetikos muziejus“, kuri yra įvardinta kaip statytojas statybos leidime) suderinti joms pateiktą techninio projekto ir darbo projekto korektūrą bei projektavimo užduotį, kurioje numatyta ginčo įvažiavimą (pandusą) suprojektuoti kaip atskirą statinį, tokiu būdu sudarant sąlygas naujo statybą leidžiančio dokumento išdavimui, kuriame ieškovė būtų nurodyta kaip ginčo įvažiavimo (panduso) bendrastatytoja.

Dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis

49.       Atsakovė VšĮ „Lietuvos energetikos muziejus“, vadovaudamasi CPK 95 straipsnio 2 dalimi, prašo skirti ieškovei 5000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis nesąžiningai pareiškus nepagrįstą ieškinį.

50.       Procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai reikalauja proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principas, įtvirtintas CPK 7 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatą, dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu. Toks reikalavimas taip pat įtvirtintas ir CPK 42 straipsnyje, reglamentuojančiame šalių procesines teises. Piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmės yra įtvirtintos CPK 95 straipsnyje.

51.       Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalį dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Šio straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje nurodytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.

52.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį numatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę. Ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnyje, taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013; 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-159-421/2016). Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005; 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013; 2017 m. vasario 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017; ir kt.).

53.       Atsakovė prašo skirti ieškovei baudą, už jos teigimu, pareikštą aiškiai nepagrįstą ieškinį ir tokie ieškovės veiksmai turi būti kvalifikuojami kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis CPK 95 straipsnio 1 dalies prasme.

54.       Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Pasisakydamas dėl šios konstitucinės normos, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą yra konstatavęs, kad teisė kreiptis į teismą yra absoliuti, šios teisės negalima apriboti ar paneigti; pagal Konstituciją įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad visus ginčus dėl asmens teisių ar laisvių pažeidimo būtų galima spręsti teisme; asmens teisės turi būti ne formaliai, o realiai ir veiksmingai ginamos tiek nuo privačių asmenų, tiek nuo valdžios institucijų ar pareigūnų neteisėtų veiksmų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. birželio 30 d. nutarimas byloje Nr. 38/06). CPK 5 straipsnio 1 dalyje taip pat įtvirtinta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.

55.       Teismo vertinimu, atsakovės nurodomi ieškovės veiksmai (neva nepagrįsto ieškinio pateikimas) nėra pakankami piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis kvalifikavimui. Tam, kad būtų pagrindas konstatuoti piktnaudžiavimą šiomis teisėmis, turi būti nustatytas aiškiai nepagrįstas šios teisės įgyvendinimas. Teisėtas ir pagrįstas asmens naudojimasis procesinėmis teisėmis, jeigu nenustatytas tyčinis nesąžiningas elgesys, negali būti pripažįstamas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis.

56.       Teismas sprendžia, kad šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti, jog ieškovė procesinėmis teisėmis naudojosi nesąžiningai, ne pagal paskirtį ar veikė prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą. Atsižvelgiant į tai, atsakovės prašymas dėl baudos skyrimo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis netenkinamas (CPK 95 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

57.       Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką reglamentuoja CPK 93, 94, 96, 96¹, 98 straipsnių nuostatos. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (toliau – Rekomendacijos).

58.       Atmetus ieškinį netenkinami ieškovės ir trečiojo asmens ieškovo pusėje UAB „Kauno saulėtekis“ reikalavimai priteisti joms bylos nagrinėjimo metu patirtas bylinėjimosi išlaidas.

59.       Byloje nustatyta, kad iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos atsakovės pateikė įrodymus, jog patyrė viso 29 088,02 Eur už advokatų suteiktą teisinę pagalbą ir kitas būtinas išlaidas (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 98 straipsnio 1 dalis), prašo šias išlaidas priteisti iš ieškovės atsakovės AB „Vilniaus šilumos tinklai“ naudai. Nurodytos išlaidos neviršija Rekomendacijų maksimalaus dydžio. Ieškovės ieškinį atmetus, iš ieškovės priteistinas viso 29 088,02 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas atsakovės AB „Vilniaus šilumos tinklai“ naudai (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

60.       Nagrinėjamu atveju teisme patirta 5,66 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Vilniaus miesto apylinkės teismo pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, bylos viršelio vidinė pusė) (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis). Ieškinį atmetus, šios išlaidos priteistinos iš ieškovės lygiomis dalimis (CPK 92 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270–271 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

patikslintą ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcines bendrovės „Rinktinės investicijos“ (j. a. k. 304629869) atsakovės akcinės bendrovės „Vilniaus šilumos tinklai“ (j. a. k. 124135580) naudai 29 088,02 Eur (dvidešimt devynis tūkstančius aštuoniasdešimt aštuonis eurus 2 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Priteisti valstybei iš ieškovės uždarosios akcines bendrovės „Rinktinės investicijos“ (j. a. k. 304629869) 5,66 Eur (penkis eurus 66  ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB Swedbank, įmokos kodas 5662. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą (raštinei). 

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo (sprendimo) priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                     Irena Bielskytė