Baudžiamoji byla Nr. 2K-39-696/2015

                            Teisminio proceso Nr. 1-10-1-01149-2011-2

                                                                                                  Procesinio sprendimo kategorijos:

                                                                                   1.1.8.10.5; 1.1.8.13. (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. vasario 17 d.

Vilnius

              Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Armano Abramavičiaus, Alvydo Pikelio ir pranešėjo Vytauto Piesliako,

sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,

dalyvaujant prokurorui Sergejui Stulginskiui,

nuteistajam R. T.,

nuteistojo gynėjai advokatei Lolitai Narmontienei,

vertėjai Loretai Kireilytei,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. T. (R. T.) kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 5 d. nuosprendžio.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 2 d. nuosprendžiu R. T. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį (dėl L. J., A. J., A. T. ir UAB „A.“ priklausančio turto vagystės), 302 straipsnio 1 dalį (dėl L. J., A. J. ir V. J. priklausančių dokumentų pagrobimo ir laikymo), 178 straipsnio 2 dalį (dėl J. S. ir V. S. priklausančio turto vagystės), 178 straipsnio 2 dalį (dėl V. J. (V. J.) priklausančio turto vagystės), 187 straipsnio 1 dalį (dėl tyčinio V. J. priklausančio turto sugadinimo), 178 straipsnio 3 dalį (dėl U. V. priklausančio didelės vertės turto vagystės) išteisintas, neįrodžius jo dalyvavimo šių nusikaltimų padaryme (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas). V. S., UAB „T.“, V. J. ir U. V. pareikšti civiliniai ieškiniai BPK 115 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu atmesti.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 5 d. nuosprendžiu panaikinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 2 d. nuosprendžio dalis dėl R. T. išteisinimo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 302 straipsnio 1 dalį (dėl L. J. ir A. J., A. T., UAB „A.“ priklausančio turto vagystės ir L. J. bei A. J. vardu išduotų dokumentų pagrobimo) ir dėl šios dalies priimtas naujas apkaltinamasis nuosprendis.

R. T. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį trejiems metams šešiems mėnesiams laisvės atėmimo, 302 straipsnio 1 dalį – dvejiems metams laisvės atėmimo.

Panaikinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 2 d. nuosprendžio dalis dėl R. T. išteisinimo pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (dėl V. J. priklausančio turto vagystės ir turto sugadinimo) ir dėl šios dalies priimtas naujas apkaltinamasis nuosprendis.

R. T. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir trejiems metams šešiems mėnesiams laisvės atėmimo, 187 straipsnio 1 dalį – šešiems mėnesiams laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo ir apėmimo būdu, paskiriant R. T. galutinę penkerių metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2011 m. rugsėjo 20 d. iki 2013 m. rugpjūčio 2 d.

Šiuo nuosprendžiu solidariai priteista: iš R. T. ir I. B. (I. B.) V. J. – 9242,83 Lt turtinei žalai atlyginti, iš R. T. ir V. B. L. N.-J. ir A. J. – 765 Lt turtinei žalai atlyginti.

Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteisti V. B. ir I. B., tačiau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neapskųsta.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Vytauto Piesliako pranešimą, nuteistojo ir  jo gynėjos, prašiusių kasacinį skundą tenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

R. T. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 302 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe su V. B., 2011 m. rugsėjo 20 d., tarp 0 ir 5.20 val., perlipęs per tvorą, įsibrovė į saugomą privačios namų valdos, esančios Vilniaus r., (duomenys neskelbtini), teritoriją ir iš ten stovėjusio neužrakinto automobilio „Mitsubishi Galant“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio A. J., pagrobė L. J. ir A. J. priklausantį bendros 920 Lt vertės turtą. Iš karto po to pro neužrakintus namo garažo vartus jis įsibrovė į A. J. priklausantį namą ir iš ten pagrobė: A. T. priklausantį 2 585,87 Lt vertės nešiojamą kompiuterį „Asus“ su krepšiu, UAB „A.“ priklausantį 900 Lt vertės mobilųjį telefoną „Nokia E71“ su SIM kortele, L. J. ir A. J. priklausantį bendros 967 Lt vertės turtą – įvairių daiktų ir moterišką rankinę su joje buvusiu L. J. vardu išduotu Lietuvos Respublikos piliečio pasu, A. J. vardu išduotą Lietuvos Respublikos piliečio pasą. Šiuos pagrobtus dokumentus V. B. neteisėtai laikė tol, kol tą pačią dieną, apie 5.20 val., Vilniaus r., (duomenys neskelbtini), buvo sulaikytas policijos pareigūnų.

R. T. pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe su I. B., tarp 2011 m. liepos 7 d. 22 val. ir 2011 m. liepos 9 d., 16 val., išlaužė ir taip tyčia sugadino buto, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), balkono lango 1500 Lt vertės rėmą, įsibrovė į vidų, pateko į garažą, iš kurio pagrobė V. J. priklausantį 16 604,83 Lt bendros vertės turtą.

Kasaciniu skundu nuteistasis R. T. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 5 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė nekaltumo prezumpcijos ir nešališkumo principus, apkaltinamąjį nuosprendį grindė prielaidomis, o ne įrodymais (BPK 20 straipsnis). Nuteistojo manymu, teismas jam netinkamai (nepagrįstai ir nemotyvuotai) pritaikė BK 302 straipsnio 1 dalį, nes neišanalizavo dokumentų pagrobimo tyčios klausimo, teisminio nagrinėjimo metu neištyrė ir nenustatė, ar pasikėsinus į rankinę bei joje buvusį turtą buvo kėsintasi ir į kitą dalyką – asmens dokumentus; nuosprendyje nėra motyvuotos teismo išvados, kad vagystės metu kaltas asmuo suvokė, jog rankinėje kartu su kitais daiktais yra asmens ar kitokie dokumentai, ir numatė, kad pagrobiant rankinę, pagrobia ne tik turtą, bet ir šiuos daiktus, bei to norėjo; taip pat teismas nenustatė, kad R. T. žinojo, jog V. B. savo rūbų kišenėje turėjo svetimus pagrobtus dokumentus, ir tam pritarė; klausimas dėl dokumentų pagrobimo buvo išspręstas be jokio įrodymų vertinimo ir analizės.

Kasaciniame skunde taip pat nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai išsprendė R. T. išbūto laiko Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime ir Marijampolės pataisos namuose įskaitymo į bausmės laiką klausimą. Nuteistasis nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, spręsdamas klausimą dėl kardomosios priemonės, 2013 m. rugpjūčio 2 d. nuosprendyje nurodė kardomąją priemonę – suėmimą R. T. panaikinti, tačiau nutarė jį grąžinti j Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą (atlikti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 14 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę). Iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo jis buvo perkeltas į Marijampolės pataisos namus, iš kur buvo paleistas 2013 m. gruodžio 11 d. pagal Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 4 d. nutartį dėl lygtinio paleidimo taikymo. Šioje nutartyje nurodyta, kad bausmės, paskirtos Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 14 d. nuosprendžiu ir sumažintos pagal Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 15 d. nutartį, pradžia yra 2013 m. sausio 15 d. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. birželio 5 d. nuosprendyje nurodė, kad į R. T. bausmės laiką įskaitytas sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2011 m. rugsėjo 20 d. iki 2013 m. rugpjūčio 2 d. Anot nuteistojo, dėl to, kad iš Marijampolės pataisos namų jis išėjo 2013 m. gruodžio 11 d., išbuvęs nelaisvėje dvejus metus, du mėnesius ir 21 dieną, o pagal Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 15 d. nutartį turėjo atlikti vienerių metų, devynių mėnesių ir 10 dienų bausmę, tai neaišku, kokia dalis turi būti įskaityta į bausmę, paskirtą Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 5 d. nuosprendžiu.

Kasatoriaus manymu, padaryti baudžiamojo proceso pažeidimai sukliudė apeliacinės instancijos teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą, tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą bei priimti teisingą sprendimą.

Nuteistojo R. T. kasacinis skundas netenkintinas.

Dėl nuteisimo pagal BK 302 straipsnio  1 dalį pagrįstumo

Kasatorius teigia, kad teismai neišanalizavo dokumentų pagrobimo tyčios klausimo, teisminio nagrinėjimo metu neištyrė ir nenustatė, ar pasikėsinus į rankinę bei joje buvusį turtą buvo kėsintasi ir į kitą dalyką – asmens dokumentus; nuosprendyje nėra motyvuotos teismo išvados, kad vagystės metu kaltas asmuo suvokė, jog rankinėje kartu su kitais daiktais yra asmens ar kitokie dokumentai, ir numatė, kad, pagrobdamas rankinę, pagrobia ne tik turtą, bet ir šiuos daiktus, ir to norėjo. Taip pat teismas nenustatė, kad R. T. žinojo, jog V. B. savo rūbų kišenėje turėjo svetimus pagrobtus dokumentus, ir tam pritarė.

Pagal  BK  302 straipsnio 1 dalį kasatorius nuteistas už tai, kad, be kitų daiktų, pavogė 150 Lt vertės moterišką dirbtinės odos rankinę, 50 Lt vertės moterišką medžiaginę rankinę su joje buvusiais daiktais, tarp kurių buvo L. J. vardu išduotu Lietuvos Respublikos piliečio pasas, taip pat 70 Lt vertės pinigine, kurioje buvo 420 Lt ir 340 Eur (1173 Lt) grynais pinigais, A. J. vardu išduotas Lietuvos Respublikos piliečio pasas Nr. (duomenys neskelbtini), V. J. vardu išduotas Valstybinio socialinio draudimo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini). Kasatorius teisus, kad Vilniaus apygardos teismo nuosprendyje trūksta  įrodymų vertinimo ir analizės sprendžiant  klausimą  dėl R. T. nuteisimo dėl dokumentų pagrobimo. Teismas pažeidė BPK 305 straipsnio 1 dalies 3 punkte  nustatytus reikalavimus apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai.

           Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad žmogus, kuris vagia rankinę ar piniginę paprastai suvokia, kad joje, be kitų daiktų, gali būti asmens ar kiti dokumentai, banko kortelės, nes kaip tik tokiose vietose jie paprastai yra saugomi. Taigi kasatorius turėjo suvokti, kad, įsibrovęs į svetimą butą ir pasisavinęs rankinę ar piniginę, joje greta pinigų gali aptikti ir asmens dokumentus ar mokėjimo korteles. Todėl nepaisant apygardos teismo nuosprendžio trūkumų, teisėjų kolegija šias teismų sprendimų dalis palieka galioti. 

Dėl paskirtos bausmės ir suėmimo laiko įskaitymo

Kasaciniame skunde taip pat nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai išsprendė R. T. išbūto laiko Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime ir Marijampolės pataisos namuose įskaitymo į bausmės laiką klausimą. Anot nuteistojo, dėl to, kad iš Marijampolės pataisos namų jis išėjo 2013 m. gruodžio 11 d., išbuvęs nelaisvėje dvejus metus du mėnesius ir 21 dieną, o pagal Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 15 d. nutartį turėjo atlikti vienerių metų devynių mėnesių ir 10 dienų bausmę, neaišku, kokia dalis turi būti įskaityta į bausmę, paskirtą Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 5 d. nuosprendžiu.

            2012 m. lapkričio 14 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu R. T. nuteistas laisvės atėmimu dvejiems metams ir aštuoneriems mėnesiams. Įskaitytas sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2011 m. birželio 20 iki 21 dienos. Bausmės pradžią nutarta skaičiuoti nuo sulaikymo, vykdant įsiteisėjusį nuosprendį, dienos. Kadangi nuteistasis padavė apeliacinį skundą, nuosprendis pradėtas vykdyti tik Vilniaus apygardos teismui 2013 m. sausio 8 d. nutartimi atmetus R. T. apeliacinį skundą. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 15 d. nutartimi taikytas BK 641 straipsnis, bausmė R. T. sumažinta iki vienerių metų devynių mėnesių ir dešimties dienų, bausmės pradžia nustatyta 2013 m. sausio 15 d., o pabaiga – 2014 m. spalio 24 d. Taigi 2012 m. lapkričio 14 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę nuteistasis formaliai pradėjo atlikinėti tik nuo 2013 m. sausio 15 d.

Tačiau 2011 m. liepos 7 d. ir  2011 m. rugsėjo 20 d. R. T. padarė dar kelis nusikaltimus, dėl kurių buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, ir nuo 2011 m. rugsėjo 20 d. šioje byloje jam paskirta kardomoji priemonė suėmimas, kuri tesėsi iki 2013 m. rugpjūčio 2 d., Vilniaus miesto apylinkės teismui 2013 m. rugpjūčio 2 d  priėmus R. T. išteisinamąjį nuosprendį dėl kaltinimų dėl dviejų vagysčių, padarytų 2011 m. liepos 7–9 d. ir 2011 m. rugsėjo 20 d., ir panaikino kardomąją priemonę – suėmimą, kuri buvo taikyta šioje byloje nuo 2011 m. rugsėjo 20 d. iki 2013 m. rugpjūčio 2 d., ir nutarė jį grąžinti j Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą atlikti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 lapkričio 14 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės. Taigi nuo 2013 m. sausio 15 d. iki 2013 m. rugpjūčio 2 d. kasatorius kartu atlikinėjo bausmę pagal 2012 m. lapkričio 14 d. nuosprendį ir tuo pat metu atlikinėjo kardomąją priemonę dėl 2011 m. liepos 7–9 d. ir  2011 m. rugsėjo 20 d padarytų nusikaltimų.  Pagal 2012 m. lapkričio 14 d. nuosprendį kasatorius bausmę realiai atlikinėjo nuo 2013 m. rugpjūčio 2 d. iki gruodžio 11 d.

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 4 d. nutartimi dėl lygtinio paleidimo taikymo iš pataisos namų atleistas nuo bausmės nuo 2013 m. gruodžio 11 d., neatlikęs dešimt mėnesių ir dvidešimt dienų laisvės atėmimo bausmės. Taigi nuteistojo teiginys, kad jis šioje byloje išbuvo nelaisvėje dvejus metus du mėnesius ir 21 dieną neatitinka tikrovės.

Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 5 d. nuosprendžiu panaikinus 2013 m. rugpjūčio 2 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo išteisinamąjį nuosprendį, R. T. už nusikaltimus, padarytus 2011 m. liepos 7–9 d. ir 2011 m. rugsėjo 20 d., buvo  nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį trejiems metams šešiems mėnesiams laisvės atėmimo, pagal 302 straipsnio 1 dalį dvejiems metams laisvės atėmimo, pagal 178 straipsnio 2 dalį trejiems metams šešiems mėnesiams laisvės atėmimo, pagal 187 straipsnio 1 dalį šešiems mėnesiams laisvės atėmimo. Paskirtas bausmes subendrinus paskirta galutinė subendrinta penkerių metų laisvės atėmimo bausmė. Į R. T. bausmės laiką įskaitytas sulaikymo ir suėmimo laikas šioje byloje nuo 2011 m. rugsėjo 20 d. iki 2013 m. rugpjūčio 2 d. Į tą laikotarpį pateko ir laikas nuo 2013 m. sausio 15 d. iki rugpjūčio 2 d., kai kasatorius formaliai atlikinėjo bausmę pagal ankstesnį nuosprendį. 

Kadangi nusikaltimai, dėl kurių R. T. buvo nuteistas pagal 2012 m. lapkričio 14 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendį ir pagal Vilniaus apygardos teismas 2014 m. birželio 5 d. nuosprendį, sudaro nusikaltimų sutaptį (nusikaltimai padaryti atitinkamai 2011 m. birželio 20 d. (nuteistas Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 14 d. nuosprendžiu), liepos  7–9 d. ir  2011 m. rugsėjo 20 d. (nuteistas Vilniaus apygardos teismas 2014 m. birželio 5 d. nuosprendžiu)), Vilniaus apygardos teismas privalėjo visas  paskirtas bausmes bendrinti vadovaudamasis BK 63 straipsnio nuostatomis. Kadangi padaryti nusikaltimai priskiriami tai pačiai kategorijai (BK 178 straipsnio 2 dalis – trys nusikaltimai, BK 302 straipsnio 1 dalis – vienas nusikaltimas), bausmės bendrintinos sudėjimo būdu, prie griežčiausios paskirtos trejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmės visiškai ar iš dalies pridedant kitą trejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, paskirtą Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu ir 2012 m. lapkričio 14 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę. Tačiau Vilniaus apygardos teismas, priimdamas nuosprendį, bausmių nesubendrino. Dėl to kasatoriui ir kilo neaiškumų. Iš esmės tinkamai taikant baudžiamąjį įstatymą ir subendrinus bausmes R. T., galutinė bausmė bet kokiu atveju viršytų penkerius metus laisvės atėmimo. Tačiau kolegija bendrinti bausmių negali, nes yra paduotas nuteistojo kasacinis skundas ir teismas negali tokiu atveju sunkinti kasatoriaus teisinės padėties.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a:

Nuteistojo R. T. kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai                            Armanas Abramavičius

                            Alvydas Pikelis

              Vytautas Piesliakas