Civilinė byla Nr. B2-1638-773/2018

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00192-2018-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.7.1;  

3.4.4.2; 3.4.3.2.1.2; 3.4.3.2.1.3. 

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2018 m. spalio 22 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Mindaugas Šimonis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Takmaris“ ir A. G. pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo uždarajai akcinei bendrovei „Takmaris“,

n u s t a t ė:

UAB „Takmaris“ direktorė A. G., vykdydama 2018 m. vasario 20 d. UAB „Takmaris“ neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą, kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriame prašė atsakovei UAB „Takmaris“ iškelti restruktūrizavimo bylą, restruktūrizavimo administratoriumi paskirti E. R., patvirtinti administravimo išlaidų sąmatą, leisti mokėti visus einamuosius mokėjimus iš įmonės atsiskaitomosios sąskaitos. Nurodė, kad atsakovės veiklos sritis yra gydymas dėlėmis, dėlių pardavimas. Tai yra vienintelė įmonė Lietuvoje, kurioje laboratorijos sąlygomis yra auginamos medicininės dėlės. Atsakovė buvo įsteigta 2001 metais ir iki šiol vykdo veiklą, tačiau turi laikinų finansinių sunkumų, nes nebegali vykdyti savo prievolių ir sumažinti nuostolių. Kreditoriams nesuteikus pagalbos, atsakovė bankrutuotų, tačiau atsakovė yra pasirengusi restruktūrizuotis, restruktūrizavimo plano metmenys yra parengti ir patvirtinti. Įgyvendinus restruktūrizavimo plano metmenyse nurodytas priemones, atsakovė galėtų būti išsaugota ir toliau sėkmingai veikti, vykdyti įsipareigojimus kreditoriams, suteikti darbo vietas.

Pareiškėjas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyrius (toliau –VSDFV) pateikė pareiškimą, kuriame prašė iškelti atsakovei UAB „Takmaris“ bankroto bylą. Pareiškime nurodė, kad atsakovė Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 2018 m. kovo 29 d. buvo skolinga 9 827,72 Eur. Atsakovė turi 5 darbuotojus, už kuriuos kas mėnesį priskaičiuoja vidutiniškai po 390 Eur einamųjų valstybinio socialinio draudimo įmokų, todėl įsiskolinimas kas mėnesį tik didėja. Atsakovei jau buvo iškelta restruktūrizavimo byla, tačiau ji buvo nutraukta, t. y. restruktūrizavimo procesas buvo nesėkmingas, nes kreditoriai, nematydami realių galimybių atsakovei restruktūrizuotis, nepritarė restruktūrizavimo planui. Visam atsakovės registruotam nekilnojamajam turtui yra įregistruota priverstinė hipoteka ir (arba) turto areštas. Duomenų apie kitą vertingą atsakovės turtą nėra. Pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) duomenis atsakovės skola 2018 m. kovo 6 d. valstybės, savivaldybės biudžetams ir valstybės pinigų fondams buvo 27 376,07 Eur.

Atsakovės vadovė A. G. nesutiko, kad atsakovei būtų iškelta bankroto byla. Tretieji asmenys AB Šiaulių bankas ir VMI prieštaravo, kad atsakovei būtų iškelta restruktūrizavimo byla, prašė iškelti atsakovei bankroto bylą.

Kauno apygardos teismas 2018 m. birželio 18 d. nutartimi atsisakė atsakovei UAB „Takmaris“ iškelti bankroto bylą ir iškėlė restruktūrizavimo bylą. Teismas pagal atsakovės 2018 m. balandžio 3 d. balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos duomenis sprendė, kad formaliai vertinant atsakovės per vienerius metus mokėtinos sumos neviršija pusės į įmonės balansą įtraukto turto vertės, jos nebuvo didesnės ir praėjusį ataskaitinį laikotarpį. Pažymėjo, kad atsakovei jau buvo iškelta restruktūrizavimo byla 2016 m. spalio 28 d., o tai reiškia, kad atsakovė atitiko visas numatytas sąlygas restruktūrizavimo procesui pradėti ir vykdyti, tačiau byla buvo nutraukta įstatyme nustatytais terminais nepateikus restruktūrizavimo plano. Teismas iš aktualiausių duomenų nustatė, kad atsakovės turtą sudaro                  943 756 Eur, įsipareigojimai kreditoriams – 421 590,17 Eur, todėl, teismo nuomone, atsakovė nėra nemoki. Teismas pažymėjo, kad pradelstų pirmosios eilės kreditorių reikalavimų suma sudaro 3 362,13 Eur, tačiau nei vienas iš 5 darbuotojų nėra pasinaudojęs teise kreiptis į teismą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo. Teismas vertino, kad atsakovės restruktūrizavimo plano metmenyse numatytos įmonės veiklos optimizavimo priemonės yra realios, galinčios įmonės specifinės ūkinės veiklos srityje atkurti atsakovės stabilią finansinę padėtį, sumažinti įsiskolinimus. Atsakovė turi finansinių sunkumų, tačiau ji vykdo veiklą ir toliau siekia ją vykdyti bei atsiskaityti su kreditoriais.

Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 18 d. nutartį panaikino ir klausimą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino atsakovės mokumą, nes bendra atsakovės pradelstų kreditorinių reikalavimų suma yra mažiausiai           480 185,23 Eur ir ši suma viršija pusę į 2018 m. balandžio 3 d. balansą įrašyto bendrovės turto vertės (473 378 Eur). Teismas pažymėjo, kad lyginant byloje esančius duomenis apie įmonės dabartinę finansinę būklę su duomenimis, nurodytais bendrovei iškeliant antrąją restruktūrizavimo bylą, bendrovės finansiniai rodikliai dar labiau pablogėjo, nes įmonė ir toliau dirbo nuostolingai, sumažėjo į balansą įrašyto turto vertė, padidėjo pradelstų įsipareigojimų, tačiau pirmosios instancijos teismas į šias aplinkybes, spręsdamas dėl ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje nurodytų sąlygų visumos bankroto bylai iškelti, neatsižvelgė. Teismas taip pat sprendė, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės neanalizavo ir nenurodė, kokios reikšmingos esminės aplinkybės nagrinėjamu atveju pasikeitė, kad būtų galima spręsti, jog įmonės kreditoriai, priešingai nei ankstesniojo restruktūrizavimo proceso metu, pritars restruktūrizavimo planui pagal pateiktus šio plano metmenis, kad situacija yra pasikeitusi taip, jog galima būtų spręsti apie realią galimybę sėkmingai išspręsti įmonės mokumo problemas.

Rengdamasis bylos nagrinėjimui Kauno apygardos teismas 2018 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi įpareigojo UAB „Takmaris“ vadovę pateikti duomenis apie reikšmingas pasikeitusias aplinkybes, leidžiančias spręsti apie realią galimybę sėkmingai išspręsti įmonės mokumo problemas, taip pat atnaujintas turto vertinimo ataskaitas, duomenis apie potencialius žemės sklypų pirkėjus ir kt.

UAB „Takmaris“ direktorė 2018 m. spalio 9 d. pateikė papildomus paaiškinimus, 2018 m. rugsėjo 25 d. „Lituka ir co“ konsultaciją dėl įmonės turto vertės, 2018 m. spalio 2 d. UAB „Super house“ pranešimą. Nurodė, kad 11,7802 ha sklypas detaliuoju planu padalintas į 31 atskirą sklypą ir jų vertė, sutvarkius teisinę dokumentaciją (užregistravus VĮ Registrų centre), padidės. A. G. nurodė, kad turi įmonei priklausančių mechaninių dirbtuvių pirkėją, gavo VSDFV sutikimą jas parduoti, o iš gautų lėšų planuoja atsiskaityti su hipotekos kreditore VSDFV. Pažymėjo, kad  pirkėjas nori pirkti ir žemės sklypą, esantį po pastatu-mechaninėmis dirbtuvėmis, tačiau 11,7802 ha sklypas, kuris detaliuoju planu yra padalintas į 31 sklypą, yra areštuotas, todėl sklypo atsakovė parduoti negali. Atsakovės direktorė nurodė, kad UAB „Takmaris“ sveikatos centro patalpos Klaipėdoje, adresu (duomenys neskelbtini), yra įkeistos AB „Šiaulių bankas“, o bankas atsisako duoti leidimą parduoti šias patalpas, neįvertindamas, kad įmonė pardavusi turtą padengtų didžiąją dalį įsiskolinimų. Atsakovės direktorė pažymėjo, kad negali pateikti duomenų apie sklypų pirkėjus, nes įmonė, tarpininkaujanti parduodant sklypus, jų tapatybės neatskleidžia iki kol nebus sudarytos preliminarios pirkimo-pardavimo sutartys. Nurodė, kad į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo kreipėsi įvertinusi susidomėjimą įmonei priklausančiomis patalpoms Klaipėdoje (sveikatos centru), mechaninėmis dirbtuvėmis bei žemės sklypais ir planavo per 2018-2019 metus padengti didžiąją dalį kreditorinių įsipareigojimų. Pažymėjo, kad nors pagal pateiktus restruktūrizavimo metmenis per 2018 m. įmonės prognozuojamos pajamos buvo numatytos 100 000 Eur už parduotą sveikatos centrą, tačiau esant pirkėjui, nupirksiančiam sveikatos centrą, pastatą-mechanines dirbtuves ir tris sklypus – bendra šiuo metu galimo parduoti turto suma yra apie 200 000 Eur. Likusį turtą planuojama parduoti per antrus restruktūrizavimo metus. Atsakovės direktorė nurodė, kad įmonė turi potencialius pirkėjus minėtai turto daliai, o ankstesnėse restruktūrizavimo bylose jų neturėjo, nebuvo padarytas detalus sklypų planas, nesuformuotos sklypų bylos ir atsiskaitymai kreditoriams buvo nukelti į paskutinius restruktūrizacijos metus.

Atsakovei keliama bankroto byla, restruktūrizavimo bylą atsisakoma iškelti

Įmonių restruktūrizavimo įstatyme (toliau – ĮRĮ) reglamentuojamos procedūros, kuriomis siekiama sudaryti sąlygas juridiniams asmenims, turintiems finansinių sunkumų ir nenutraukusiems ūkinės komercinės veiklos, išsaugoti ir plėtoti šią veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto (ĮRĮ 1 straipsnio 2 dalis). Įmonės restruktūrizavimas – visuma ĮRĮ nustatytų procedūrų, kuriomis siekiama išsaugoti ir plėtoti įmonės veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto, gaunant įmonės kreditorių pagalbą, taikant ekonomines, technines, organizacines ir kitas priemones (ĮRĮ 2 straipsnio 3 dalis).

ĮRĮ 4 straipsnyje nustatytos materialaus pobūdžio sąlygos, kurioms esant gali būti pradėtas įmonės restruktūrizavimo procesas: 1) įmonė turi finansinių sunkumų arba yra reali tikimybė, kad jų turės per artimiausius 3 mėnesius; 2) įmonė nėra nutraukusi veiklos; 3) įmonė nėra bankrutuojanti ar bankrutavusi; 4) įmonė įsteigta ne mažiau kaip prieš 3 metus iki pareiškimo teismui dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo pateikimo dienos; 5) nuo teismo sprendimo baigti įmonės restruktūrizavimo bylą arba nutarties nutraukti bylą ĮRĮ 28 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytais pagrindais įsiteisėjimo dienos praėjo ne mažiau kaip penkeri metai. Teismas taip pat turi patikrinti, ar egzistuoja procesinio pobūdžio sąlygos įmonės restruktūrizavimo bylai iškelti, ar pateikti visi ĮRĮ 6 straipsnio 4 dalyje nurodyti dokumentai, ar egzistuoja kitos procesinės sąlygos restruktūrizavimo bylai iškelti. Įmonės, atitinkančios ĮRĮ 4 straipsnio nuostatas ir siekiančios, kad būtų pradėtas jos restruktūrizavimas, vienasmenis ar kolegialus valdymo organas turi parengti įmonės restruktūrizavimo plano metmenis (ĮRĮ 5 straipsnio 1 dalis).

Pagal ĮRĮ 7 straipsnio 4 dalį, įmonės restruktūrizavimo byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad egzistuoja visos restruktūrizavimo bylos iškėlimo materialaus ir procesinio pobūdžio sąlygos ir nėra nei vieno pagrindo atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą, taip pat jei įmonės finansiniai rodikliai leidžia manyti, kad restruktūrizavimo metmenyse išsikelti tikslai sugrąžinti skolas kreditoriams gali būti realiai įgyvendinti.

ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalyje nustatyti atsisakymo kelti restruktūrizavimo bylą pagrindai. Vadovaujantis minėta teisės norma teismas priima nutartį atsisakyti kelti įmonės restruktūrizavimo bylą, jeigu: 1) nagrinėdamas pareiškimą padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė neatitinka bent vienos iš šio įstatymo 4 straipsnyje išdėstytų sąlygų; 2) buvo pažeisti šio įstatymo 5 straipsnyje nurodyti reikalavimai; 3) nagrinėdamas pareiškimą teismas padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė yra nemoki ir, jeigu yra kitų ĮBĮ nurodytų bankroto bylos iškėlimo sąlygų, teismui turi būti pateiktas pareiškimas dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo ĮBĮ nustatyta tvarka.

Tam, kad būtų galima atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą šiuo ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 3 punkte įtvirtintu pagrindu, iš teismui pateiktų duomenų turi būti akivaizdu, jog įmonės finansiniai sunkumai yra ne laikino pobūdžio ir negali būti pašalinti restruktūrizavimo proceso metu. Pagal bendrąją taisyklę, faktinė įmonės mokumo būsena vertinama pagal aktualius (naujausius) finansinės atskaitomybės dokumentų rinkinių duomenis, tačiau rėmimasis balanso duomenimis, nustatant įmonės mokumą (nemokumą), paprastai yra pakankamas tik kai nekyla abejonių dėl balanso duomenų patikimumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-678-381/2015). 

Teismas nustatė, kad įmonė įsteigta daugiau nei prieš tris metus (2001 m., b. l. 55), turi finansinių sunkumų, nėra nutraukusi veiklos, nėra bankrutuojanti ar bankrutavusi, restruktūrizavimo byla buvo nutraukta ne ĮRĮ 4 straipsnio 5 punkte numatytais pagrindais (nepateikus nustatytu terminu restruktūrizavimo plano). UAB „Takmaris“ vadovė pateikė įmonės restruktūrizavimo plano metmenis, kurie atitinka ĮRĮ 5 straipsnio reikalavimus, ĮRĮ 5 straipsnyje ir 6 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyti reikalavimai yra įvykdyti (b. l. 25-27, 57-59). Teismui pateiktas UAB „Takmaris“ 2018 m. vasario 20 d. neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas (b. l. 53-54), kuris patvirtina, kad buvo patvirtinti UAB „Takmaris“ restruktūrizavimo plano metmenys, pritarta restruktūrizavimo administratoriaus E. R. kandidatūrai.

Siekiant nustatyti, ar neegzistuoja pagrindas atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą dėl įmonės nemokumo, teismas įvertina 2018 m. balandžio 3 d. įmonės balansą, kreditorių ir ilgalaikio turto sąrašą bei AB „Šiaulių bankas“ ir VMI pateiktus duomenis.

Teismas nustatė, kad formaliai vertinant 2018 m. balandžio 3 d. atsakovės balansą, galima daryti išvadą, kad įmonės per vienerius metus mokėtinos sumos 61 358 Eur neviršija pusės į įmonės balansą įrašytos turto vertės (946 756 Eur) (1 t., b. l. 176). Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad 2018 m. balandžio 3 d. kreditorių sąraše nurodyti pradelsti įmonės įsipareigojimai sudaro 421 590,17 Eur (1 t., b. l. 174), todėl teismo vertinimu, šio balanso duomenys nėra pakankamai išsamūs.

Teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugpjūčio 7 d. nutartyje padarytas išvadas, pažymi, kad 2018 m. balandžio 3 d. atsakovės kreditorių sąraše nurodyta                      135 635,24 Eur pradelsta skola AB „Šiaulių bankas“ neatitinka AB „Šiaulių bankas“ 2018 m. kovo 12 d. pareiškime dėl įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu (1 t., b. l. 85-87) nurodytos pradelstų įmonės įsipareigojimų bankui pagal 2005 m. rugsėjo 30 d. 2006 m. gruodžio 8 d. kredito sutartis sumos –  225 714,21 Eur (1 t., b. l. 85). Teismas papildomai pažymi, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1461-790/2018 konstatavo, jog skola AB „Šiaulių bankas“ negalėjo sumažėti, nes bendrovė neatlieka mokėjimų bankui, priešingai, nesėkmingai pasibaigus antrajam įmonės restruktūrizavimui buvo atnaujintas palūkanų ir netesybų skaičiavimas, todėl pradelstų įsipareigojimų suma dar išaugo. Teismas, įvertinęs šiuos duomenis, o atsakovei nepaneigus pradelstos skolos AB „Šiaulių bankas“ 225 714,21 Eur teisingumo, laiko, kad pradelstas įsipareigojimas AB „Šiaulių bankas“ sudaro 225 714,21 Eur (CPK 178 straipsnis). Teismas, vertindamas pradelstą atsakovės skolą VMI, atkreipia dėmesį, kad VMI 2018 m. kovo 20 d. prašyme dėl jos įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu (1 t., b. l. 92-93) nurodė, jog bendrovės skola valstybės biudžetui 2018 m. kovo 19 d. sudaro 27 534,07 Eur ir ji padidėjo nesėkmingai pasibaigus antrajam įmonės restruktūrizavimui. Šios sumos teisingumo bendrovė taip pat nepaneigė, todėl 27 534,07 Eur, o ne 21 273,57 Eur, kaip nurodyta 2018 m. balandžio 3 d. atsakovės kreditorių sąraše, laikytina atsakovės pradelstu įsiskolinimu VMI (CPK 178 straipsnis). Taigi, įvertinus 2018 m. balandžio 3 d. kreditorių sąraše nurodytus atsakovės pradelstus mokėjimus, šių pradelstų įsipareigojimų kreditoriams suma didinama 96 339,47 Eur (nuo 135 635,24 Eur iki 225 714,21 Eur (90 078,97 Eur) didinamas pradelstas įsiskolinimas AB Šiaulių bankui ir nuo 21 273,57 Eur iki 27 534,07 Eur (6 260,5 Eur) didinamas pradelstas įsiskolinimas VMI). Todėl bendra atsakovės 2018 m. balandžio 3 d. kreditorių sąraše nurodyta pradelstų kreditorinių reikalavimų suma didintina nuo 421 590,17 Eur iki 517 929,64 Eur (421 590,17 Eur + 96 339,47 Eur). Ši pradelstų įsipareigojimų suma viršija pusę (473 378 Eur) į 2018 m. balandžio 3 d. balansą įrašyto bendrovės turto vertės (946 756 Eur), todėl teismas daro išvadą, kad atsakovė yra nemoki (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis).

Teismas atkreipia dėmesį, kad iš 2018 m. balandžio 3 d. UAB „Takmaris“ kreditorių sąrašo matyti, jog įmonė vėluoja išmokėti darbuotojams darbo užmokestį, nes 5 darbuotojus įtraukė į pirmos eilės kreditorių sąrašą (1 t., b. l. 173), o skolos šiems kreditoriams grąžinimo terminas suėjo 2018 m. balandžio 15 d. Tai papildomai sudaro savarankišką teisinį pagrindą kelti bankroto bylą (ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas).

Teismų praktikoje pažymėta, kad ĮRĮ nuostatos nedraudžia pakartotinai kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Tačiau būtinoji tokio kreipimosi sąlyga yra faktinių aplinkybių, kuriomis grindžiamas reikalavimas iškelti restruktūrizavimo bylą, pasikeitimas. Šis pasikeitimas turi būti esminis, t. y. turi nebelikti priežasčių, kurios nulėmė ankstesnį teismo atsisakymą iškelti restruktūrizavimo bylą ar ją nutraukti, arba atsirasti naujos aplinkybės, sudarančios pagrindą restruktūrizavimo bylai iškelti (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2714/2011, 2018 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-496-823/2018).

Teismas, siekdamas įvertinti, ar UAB „Takmaris“ finansiniai sunkumai yra laikino ar nuolatinio pobūdžio, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatė, kad Kauno apygardos teismas 2011 m. liepos 18 d. UAB „Takmaris“ (ankstesnis pavadinimas UAB „Lodeksa“) iškėlė restruktūrizavimo bylą, 2012 m. vasario 27 d. nutartimi patvirtino restruktūrizavimo planą, tačiau teismo 2016 m. birželio 21 d. nutartimi restruktūrizavimo bylą nutraukė, nes įmonė netinkamai vykdė restruktūrizavimo planą, neatsiskaitė su kreditoriais. Teismas nustatė, kad nuo 2011 m. liepos 18 d., kada buvo priimta Kauno apygardos teismo nutartis iškelti UAB „Takmaris“ restruktūrizavimo bylą iki pat 2016 m. birželio 21 d., kada buvo priimta Kauno apygardos teismo nutartis nutraukti UAB „Takmaris“ restruktūrizavimo bylą, restruktūrizavimo plane numatytas parduoti nekilnojamasis turtas nebuvo parduotas, nepadengti hipotekos ir antros eilės kreditorių finansiniai reikalavimai. Įmonės vadovė 2016 m. rugpjūčio 24 d. antrą kartą kreipėsi į teismą, prašydama įmonei iškelti restruktūrizavimo bylą. Kauno apygardos teismas 2016 m. spalio 28 d. nutartimi iškėlė įmonei restruktūrizavimo bylą. Tačiau Kauno apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 15 d. nutartimi (1 t., b. l. 62-68) restruktūrizavimo byla buvo nutraukta, nes teismui nebuvo pateiktas tvirtinti restruktūrizavimo plano projektas. Restruktūrizavimo plano projektui nepritarė įmonės kreditoriai, kurių reikalavimai sudaro 46,84 proc. visų reikalavimų sumos.

Įvertinus tai, kad įmonės vadovė dėl UAB „Takmaris“ restruktūrizavimo kreipėsi trečią kartą, Kauno apygardos teismas 2018 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi įpareigojo įmonės vadovę pateikti duomenis, kokios reikšmingos aplinkybės nagrinėjamu atveju pasikeitė, kad būtų galima spręsti apie realią galimybę sėkmingai išspręsti įmonės mokumo problemas. Pažymėtina, kad įmonės vadovė jokių iš esmės pasikeitusių aplinkybių nenurodė, išskyrus tai, jog ankstesnių įmonės restruktūrizavimo procesų metu įmonė neturėjo potencialių turto pirkėjų, o šiuo metu juos turi (CPK 178 straipsnis). Teismas pažymi, kad UAB „Takmaris“ direktorė, kreipdamasi dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, UAB „Takmaris“ restruktūrizavimo plane įmonės mokumui atstatyti nurodė jau anksčiau siūlytas, bet neįgyvendintas priemones – einamosios veiklos vykdymą, nenaudojamo nekilnojamojo turto pardavimą (1 t., b. l. 45). Teismo vertinimu, priemonė mokumui atstatyti – turto pardavimas, kuomet įmonė planuoja pardavus sveikatos centrą Klaipėdoje, įkeistą AB „Šiaulių bankas“, gauti 100 000 Eur, o pardavus žemės sklypus, įkeistus Nacionalinei žemės tarnybai, esančius (duomenys neskelbtini), gauti 401 000 Eur (1 t., b. l. 46) nėra įrodyta. Pažymėtina, kad aplinkybė, jog hipotekos kreditorė AB „Šiaulių bankas“ nesutinka su patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), pardavimu (2018 m. kovo 5 d. AB „Šiaulių bankas“ raštas, 1 t., b. l. 115), yra nepasikeitusi. Dėl žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) pardavimo pažymėtina, kad iš pateiktos naujos UAB „Lituka ir ko“ 2018 m. rugsėjo 25 d. konsultacijos dėl įmonės turto kainos matyti, jog turto vertintojai įvertino 31 sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kainą, kuri galėtų būti 340 000 Eur. Atkreiptinas dėmesys, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinio skyriaus 2017 m. lapkričio 23 d. sprendimas dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pertvarkymo padalijimo būdu į 31 žemės sklypą buvo panaikintas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinio skyriaus 2018 m. kovo 7 d. įsakymu (1 t. b. l. 113-114). Dėl šios priežasties atsakovės į bylą pateikta UAB „Lituka ir ko“ 2018 m. rugsėjo 25 d. konsultacija, iš kurios matyti, kad atsakovei priklausantis 31 žemės sklypas galėtų būti parduotas už 340 000 Eur, nepagrindžia realios galimybės parduoti žemės sklypus už nurodytą kainą, kadangi sklypai šiuo metu nėra padalinti. Atsakovės direktorė taip pat pateikė UAB „Superhouse“ 2018 m. spalio 2 d. pranešimą, kuriame nurodyta, jog ši įmonė žemės sklypų pirkėjus surado, tačiau jų duomenų neatskleis iki nebus pasirašyta preliminari žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartis. Taigi, atsakovė neįrodė, už kiek realiai galėtų būti parduotas įmonei priklausantis turtas, kas šį turtą nupirktų ir kad hipotekos kreditoriai sutinka dėl šio turto pardavimo (CPK 178 straipsnis). 

Teismas pažymi, kad atsakovė taip pat nepagrindė restruktūrizavimo plano metmenyse nurodytos 2018 m. gautinos 132 000 Eur, o 2019 m. gautinos 435 000 Eur pardavimo pajamų bei tokio pačio dydžio pelno sumos (1 t., b. l. 51). Kaip matyti iš 2017 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitos, įmonė 2017 metais gavo 29 174 Eur pardavimo pajamų ir patyrė 29 920 Eur nuostolių (1 t., b. l. 22). 2018 m. balandžio 3 d. įmonės pelno (nuostolių) ataskaita rodo, kad įmonė nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. balandžio 3 d. patyrė 9 957 Eur nuostolių ir gavo tik 1 106 Eur pardavimo pajamų (1 t., b. l. 176). Tai niekaip nepagrindžia fakto, kad įmonė dirbs pelningai ir 2018 m. gaus 132 000 Eur dydžio pelną (CPK 178 straipsnis).

Teismo vertinimu, visos anksčiau nurodytos aplinkybės pagrindžia faktą, kad atsakovė nuo 2011 m. susiduria su nuolatiniais finansiniais sunkumais ir dirba nuostolingai. Teismas, įvertinęs, kad UAB „Takmaris“ siekia būti reorganizuojama jau trečią kartą, sprendžia, kad atsakovė neįrodė, jog reikšmingos esminės aplinkybės yra pasikeitusios taip, kad būtų reali galimybė sėkmingai išspręsti įmonės nemokumo problemas. Be to, teismas nustatė, kad atsakovė yra nemoki, laiku nemoka darbo užmokesčio ir su darbo santykiais susijusių išmokų, negrąžina kreditų, nemoka įstatymų nustatytų mokesčių, kitų privalomųjų įmokų. Tai sudaro pagrindą atsisakyti atsakovei iškelti restruktūrizavimo bylą ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 3 punkto pagrindu. Teismas sprendžia, kad UAB „Takmaris“ bankroto byla keltina esant ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytoms bankroto bylos iškėlimo sąlygoms, t. y. esant įmonės nemokumui, kai pradelsti įmonės įsipareigojimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės ir kai įmonė vėluoja išmokėti darbuotojams darbo užmokestį, su darbo santykiais susijusias išmokas, nemoka mokesčių valstybei bei nevykdo kitų įsipareigojimų. Pagrindų, įpareigojančių atsisakyti kelti bankroto bylą, nenustatyta (ĮBĮ 10 straipsnio 3 dalis).

Dėl bankroto administratoriaus paskyrimo

Pagal Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 1 dalį įmonės bankroto administratorius – tai teismo paskirtas fizinis ar juridinis asmuo, turintis teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas ir šią teisę įgijęs šio įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų nustatyta tvarka.

 Nepriklausomai nuo to, koks procesinis sprendimas bus priimtas byloje – administratoriaus atranka turi būti užbaigta iki atitinkamo procesinio sprendimo byloje priėmimo tam atvejui, jeigu teismui, įvertinus byloje surinktus duomenis būtų padaryta išvada, jog yra pagrindas kelti atsakovei bankroto bylą.

Bankroto administratoriaus kandidatūra iš asmenų, įrašytų į asmenų, teikiančių įmonių bankroto paslaugas, sąrašą parinkta naudojantis Bankroto administratorių atrankos kompiuterine programa. Iš Bankroto administratorių atrankos kompiuterinės programos duomenų nustatyta, jog pagal Bankroto administratorių atrankos taisykles šios įmonės administratoriumi atrinkta                   UAB „Baklis“ pateikė atsisakymą administruoti įmonę, nes neatitinka Sutikimo 2 punkte nurodytų reikalavimų (juridinis asmuo ir (ar) juridinio asmens vadovas, jo pavaduotojai (direktoriai), vyriausiasis buhalteris (buhalteris), juridinio asmens apskaitos struktūrinio padalinio vadovas, juridinio asmens organo nariai, juridinio asmens dalyviai neturi teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi).

Pagal Bankroto administratorių atrankos taisyklių 38.2. punktą, jeigu teismas pagal sutikimo-deklaracijos duomenis nustato, kad yra įstatyme nustatytų aplinkybių, dėl kurių šių taisyklių 38.1 papunktyje nurodytas administratorius negali būti paskirtas įmonės administratoriumi, teisėjas, naudodamasis programos funkcija papildyti ĮRBIS duomenis nepaskyrus įmonės administratoriaus, nedelsdamas patvirtina atrankos rezultatą sistemoje, nurodydamas nutarties motyvus.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad bankroto administratorė UAB „Baklis“ pateikė prašymą neatrinkti, netvirtinti ir neskirti jos atsakovės UAB „Takmaris“ bankroto administratore dėl egzistuojančio bankroto administratorės teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi, t.y. neatitinkant Sutikimo 2 punkte nurodytų reikalavimų, šį prašymą tenkina ir neskiria UAB „Baklis“ atsakovės UAB „Takmaris“ bankroto administratore (ĮBĮ 11 straipsnio 6 dalis).

Teismas, vadovaudamasis ĮBĮ 11 straipsnio 4 dalimi, atliko kito administratoriaus kandidatūros atranką. Pagal Bankroto administratorių atrankos taisykles šios įmonės administratoriumi atrinkta UAB „Ignika“(įmonės bankroto administravimo paslaugas teikiančių asmenų sąrašo Nr. B-JA092), kuri ir skirtina UAB „Takmaris“ bankroto administratoriumi (ĮBĮ 11 straipsnio 2 dalis, 4 dalis).

Iškėlus UAB „Takmaris“ bankroto bylą, areštuotinas įmonės turtas iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos (ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 2 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo 7 straipsnio 5 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 7 dalimi, 10 straipsniu,

n u t a r i a:

atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą UAB „Takmaris“.

Iškelti uždarajai akcinei bendrovei „Takmaris“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas: (duomenys neskelbtini), bankroto bylą.

Neskirti uždarosios akcinės bendrovės „Baklis“ uždarosios akcinės bendrovės „Takmaris“ bankroto administratore.

Paskirti uždarosios akcinės bendrovės „Takmaris“ bankroto administratore uždarąją akcinę bendrovę „Ignika“ (įmonių bankroto administravimo paslaugas teikiančių asmenų sąrašo Nr. B-JA092).

Areštuoti uždarosios akcinės bendrovės „Takmaris“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas: (duomenys neskelbtini), nekilnojamąjį turtą ir kitą ilgalaikį materialųjį turtą, areštui galiojant iki šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Nustatyti 30 dienų terminą nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos kreditoriniams reikalavimams pareikšti.

Nustatyti, kad uždarosios akcinės bendrovės „Takmaris“ valdymo organai (vadovas) ne vėliau kaip per 15 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus.

Apie bankroto bylos iškėlimą nedelsiant pranešti Juridinių asmenų registrui, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, pareiškėjui, atsakovui, bankroto administratoriui. Taip pat informaciją apie bankroto bylos iškėlimą pateikti antstoliams adresu antstoliai@antstoliai.lt.

Pavesti bankroto administratoriui atlikti kitus ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktuose nustatytus veiksmus. Jam taip pat pavesti sušaukti pirmąjį kreditorių susirinkimą ĮBĮ 22 straipsnio 1 dalyje nustatytu terminu.

Nutartis, išskyrus jos dalį dėl administratoriaus kandidatūros skyrimo, per 10 dienų nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėjas Mindaugas Šimonis