Baudžiamoji byla Nr. 1-103-522/2024

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-00039-2023-2

Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.6.1.; 1.2.4.6.2.1.

(S)

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. kovo 25 d.

Širvintos

Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teisėja Irina Serafin,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Dangyrai Kanapienytei,

dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorui Dainiui Dambrauskui,

kaltinamajam P. R. ir jo gynėjui advokatui Ramūnui Plėščiui,

nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei L. Z. bei jos atstovui advokato padėjėjui Kęstučiui Pužaičiui,

nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei U. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka teismo salėje ir vaizdo konferencijos būdu, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

P. R., kurio a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) ir UAB „(duomenys neskelbtini)" kelio darbuotoju, gyvenantis ir deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 2 dalyje.

Teismas,

n u s t a t ė :

P. R. mušdamas ir kitaip smurtaudamas nežymiai sužalojo savo šeimos narį.

P. R. 2023-01-01, apie 2.40 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatyta 1,67 prom.), konflikto su savo sugyventine L. Z. metu, tyčia abiem rankom suėmęs ją už rankų žastų srityje stipriai pastūmė, dėl ko L. Z. nugara atsitrenkė į sieną ir nugriuvo bei L. Z. atsikėlus ir bandant eiti vėl suėmė ją už rankų ir stipriai pastūmė dėl ko ji nugriuvo ant grindų. Tęsdamas nusikalstamą veiką P. R. tyčia kumščiu sudavė vieną kartą L. Z. į galvą dešinio smilkinio srityje, dėl ko L. Z. nugriuvo ant grindų. P. R. savo nusikalstamais veiksmais padarė L. Z. dešinio smilkinio sumušimą, pasireiškusį minkštųjų audinių patinimu, odos nubrozdinimą su poodine kraujosruva dešinio peties ir žasto srityse, poodines kraujosruvas rankose (keturias dešinėje ir penkias kairėje), t. y. nežymiai sutrikdė L. Z. sveikatą.

Be to, P. R. smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą.

P. R. 2023-01-01, apie 2.40 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatyta 1,67 prom.), konflikto su savo sugyventine L. Z. metu, tyčia kumščiu sudavė tarp jo ir L. Z. atsistojusiai ir L. Z. bandančiai apginti U. P. į veidą kairio skruosto srityje taip sukeldamas jai fizinį skausmą.

Kaltinamasis P. R. teisiamojo posėdžio metu kaltu neprisipažino ir parodė, kad su L. Z. nebuvo sugyventiniai, nes per metus laiko pažinties su ja gyveno 2-3 mėnesius, kadangi L. Z. buvo neadekvatus elgesys, pastovūs išvažiavimai. Bendro ūkio nevedė, ji neturėjo darbo, nesiruošė eiti dirbti. L. Z. jis nedovanojo žiedo. Žiedas buvo duotas tik panešioti. Prieš Naujuosius metus pasiūlė jai švęsti kartu Naujųjų sutikimą. Tuo metu jis kartais vartodavo daktaro paskirtas tabletes, kad sumažinti alkoholio vartojimą. Tą dieną jis tablečių nevartojo. Aptariamą dieną į jo namus dar atvažiavo U. P., R. T. ir G. M., kuri kažkuriuo metu padauginusi alkoholio nuėjo miegoti. Vakaro eigoje L. Z. pasiėmė raktelius ir sugalvojo važiuoti automobiliu. Jis negirdėjo, kad ji skambintų draugams. L. Z. išgėrusi alkoholio yra neadekvati. Jis ieškojo telefono, nes norėjo iškviesti policiją, kad vairuoti išgėrusiam nesaugu ir negalima. Prasidėjo konfliktas, kad jis neleido jai išvažiuoti, ji pradėjo nerimauti, nuėjo ten, kur prie spintos miegojo G. M. L. Z. su U. P. stovėjo ten. U. P. ramino ne jį, o L. Z., nes ji pradėjo konfliktuoti ir norėjo išvažiuoti. Jis prašė jos nevažiuoti, bet L. Z. jis netrenkė. U. P. ir L. Z. stovėjo prieš jį, o L. Z. draskėsi, bandė jį pasiekti. Atvežus jį į areštinę, buvo apdraskytas veidas. Kambaryje kur buvo L. Z. su U. P. buvo tamsu. Jis L. Z. į galvą netrenkė, nesmūgiavo. Kumščiu jis trenkė tik į sieną, bet tikrai ne žmogui - ne L. Z. Kai L. Z. draskėsi, buvo R. T. ir jo motina. Tai vyko tada, kai nulipo G. M. ir U. P. Po to konfliktas persikėlė į svetainę. Tuo metu motina ir jis apačioje matė G. M. ir U. P. apsirengusias striukes ir pasiruošusias važiuoti. L. Z. toliau konfliktavo. P. R. nežino, kiek kartų jam L. Z. trenkė į veidą. Jam buvo padaryti dideli nubrozdinimai. Motina matė jam L. Z. suduotus smūgius. Kai trenkė L. Z., jo niekas negynė, nes U. P. buvo apačioje. Neėmė už rankos L. Z., kai ji rinkosi daiktus. U. P. neleido išsikarščiavusiai L. Z. pasiekti jo, kad neišprovokuoti konflikto. Nenorėdamas, kad jam užkabintų akis, atitraukė L. Z. ranką. Ji susvyravo ir krito, buvo neblaivi. Jis bandė paduoti jai ranką. Ji jos nepaėmė, o atsikėlusi 3 kartus jam trenkė per veidą. Žinodama, kaip jis myli savo darbą, ji pasakė, kad jį sužlugdys. Tuo metu jis labai įsiaudrino ir paleido į sieną 2 smūgius kumščiais. Konfliktą matė R. T. ir motina. Kambaryje, kur miegojo G. M., buvo tamsu. R. T. tikrai kambaryje nebuvo arba galėjo būti už kampo. U. P. jis smūgio nesudavė.

Nukentėjusioji L. Z. teisiamajame posėdyje parodė, kad įvykio metu su P. R. gyveno gal pusę metų kartu jo tėvų namuose antrame aukšte. Kai jis užgerdavo, ji su vaiku išvažiuodavo. Naujų metų sutikimui ji pasikvietė tik U. P. Jis pakvietė G. M. ir R. T. Aptariamą vakarą ruošiant maistą su U. P., pastebėjo, kad P. R. prastai atrodo. Suprato, kad jis vartojo vaistus ir išgėrė alkoholio. Visi pradėjo švęsti. Kažkuriuo momentu, P. R. padauginus alkoholio, jis pradėjo kabinėtis prie L. Z., kodėl ji fotografuojasi prieš veidrodį ir kelia į „Facebook“ nuotraukas. Vengdama konflikto ji išėjo į miegamąjį ir ieškojo žmonių, kurie galėtų jas visas parvežti į Širvintas. Atėjęs P. R. vėl pradėjo priekaištauti. Tada ji pradėjo krautis daiktus jo dukters kambaryje. Jis, pamatęs kad ji kraunasi daiktus, čiupo už daiktų ir sviedė per langą. Ji paėmė telefoną, surinko 112. Tada jis stvėrė jai iš rankų telefoną, ji bandė atimti, bet jis telefoną sviedė berods į žaislų dėžę. Telefono ji ieškojo su U. P. U. P. užėjus į kambarį tarp jų kilo konfliktas. U. P. užstojo L. Z. G. M. tuo metu dar miegojo. Nuo triukšmo ji atsibudo. Su P. R. L. Z. susistumdė dėl telefono. U. P. užstojo ją, atsistojo tarp jų. Gal jis L. Z. norėjo trenkti, bet trenkė U. P. L. Z. iškvietė policijos pareigūnus. Konfliktas persikėlė į svetainę. P. R. L. Z. stipriai pastūmė 2 rankomis, bloškė į sieną, ji nuskrido, nugriuvo. Jai  atsistojus, jis vėl ją pastūmė, ji nugriuvo, atsistojo, ėjo į vaikų miegamąjį ir tada jis jai trenkė iš kumščio į dešinį smilkinį. Buvo didžiausias skausmas, ji nugriuvo. Kitą dieną galvoje prie smilkinio buvo didelis guzas. L. Z. nežino, kuri draugė ją pakėlė. Neatsimena, kuriuo momentu buvo atėjusi P. R. motina. Viskas baigėsi, kai atėjo jo motina ir buvo iškviesta policija, o L. Z. tuo metu rinkosi daiktus. Matė, kaip P. R. U. P. trenkė, bet į kurią veido pusę ir kuo, negali pasakyti, galimai pagal garsą P. R. trenkė U. P. delnu. 24.00 val. visi išėjo į lauką kartu ir P. R. motina, kuri paskui buvo užėjusi į viršų. Viršuje motina pamatė, ką P. R. išdarinėja ir išėjo. Tėvas pasirodė, kai atvažiavo policija. Po įvykio jai buvo nustatytas 1,03 promilių neblaivumas. Civilinį ieškinį palaiko ir prašo 1000 Eur neturtinės žalos, nes buvo pažeminta, juto skausmą, stresą, lankėsi pas gydytoją dėl nerimo, nemigos. Ji turėjo pogimdyvinę depresiją, o šis įvykis įtakojo, kad vėl turėjo kreiptis pas gydytoją. 

Nukentėjusioji U. P. teisiamajame posėdyje parodė, kad L. Z. yra jos vaikystės draugė, kaimynė. Ji ją pakvietė atvykti į Širvintas pas P. R., su kuriuo gyveno kartu, švęsti Naujųjų metų. Jie paėmė ją iš Kauno. Žinojo iš L. Z., kad P. R. turi problemų su alkoholiu. P. R. kelionės metu pasakė, kad šiandien tablečių negėrė, todėl vartos alkoholį. Atvažiavus į namus vienu momentu pastebėjo, kad P. R. atrodo ne kaip, nuo jo sklido stiprus spirito, degtinės kvapas, veidas buvo raudonas. Pastebėjo, kad L. Z. dėl to nerimauja. Vėliau atvažiavo R. T. su G. M. Visi atsisėdo švęsti. P. R. su G. M. gėrė tekilą. Jokių pykčių nebuvo, kol P. R. pradėjo priekaištauti L. Z., kad ji fotografuojasi viena be jo ir dedasi nuotraukas į internetą. L. Z., nenorėdama veltis į konfliktą, nuėjo į kitą kambarį. Tada P. R., sėdėdamas priešais U. P., pradėjo L. Z. visaip žeminti, įžeidinėti. P. R. nuėjo į kambarį ir pradėjo priekaištauti L. Z., kad atiduotų sužadėtuvių žiedą. L. Z. atsistojo ir išėjo iš to kambario, pradėjo rinktis daiktus. P. R. atidarė langą ir metė pro langą jos renkamus daiktus. P. R. pradžioje maldavo, kad L. Z. neišvažiuotų, bet, pamatęs, kad tai neveikia, pradėjo ją koneveikti visokiais bjauriais žodžiais. Konflikto metu U. P. visą laiką stovėjo tarp L. Z., kuri buvo jai už nugaros, ir P. R. L. Z. konfliktuojant, galėjo kažkiek P. R. stumtelti. Ji smūgių nematė. Būtų mačiusi, jei ji būtų nagais griebusi P. R. Stovėdama tarp jų, U. P. prašė P. R. nusiraminti. Tuo metu P. R. jai trenkė iš kumščio į kairės pusės žandą. Sudavė smūgį gal dėl to, kad norėjo, jog ji pasitrauktų. Smūgis buvo tikslingas, tiesiai į žandą. L. Z. stovėjo jai už peties. Po smūgio atsikėlė G. M. R. T. buvo atėjusi į kambarį ir matė kaip jis trenkė. Kai L. Z. rinkdamasi daiktus išėjo iš vonios, jis griebė ją ir iš jėgos stūmė ją į sieną. L. Z. atsitrenkė į sieną ir nugriuvo. Po to ji atsikėlė. Jis antrą kartą ją stūmė. Ji krito palei metalinius turėklus. Kai jis trenkė iš kumščio, ji taip trenkėsi, kad U. P. tada pradėjo rėkti, sakė kvies policiją, nes jis ją užmuš. Vaizdas buvo kraupus. Kai jis L. Z. trenkė, ji skrido net ne į sieną, bet palei sieną ir trenkėsi galva į grindis. Galvojo, kad ji gali neatsikelti, prarasti sąmonę. Ji pakėlė L. Z. nuo grindų. Kažkuriuo metu tarp 2 ar 3 pastūmimo atėjo P. R. motina. Kai jis sužinojo, kad policija atvažiuos, iš pykčio trenkė 2 kartus kumščiu į sieną, kur trenkėsi L. Z., ir padarė 2 skyles. Jis iš antro aukšto paleido kėdę į pirmą aukštą. Po dvyliktos valandos P. R. motina buvo atėjusi į antrą aukštą, išgėrė. Kai prasidėjo P. R. replikos, nepasitenkinimas, motina išėjo. Tėvo visiškai nebuvo. Jis pasirodė tik atvykus policijai. Civilinį ieškinį dėl 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo palaiko. Įvykio metu jautėsi labai pažeminta, juto didžiulį stresą, pirmą kartą gyvenime prieš ją vyras pakėlė ranką.

Liudytoja R. A. teisiamajame posėdyje parodė, kad P. R. ir L. Z. pažįsta. Ji dirba darželyje auklėtoja, kurį lanko L. Z. ir P. R. dukros. G. imdavo močiutė J. R., kita močiutė J. M., tėtis imdavo, bet rečiau. L. buvo mažesniųjų grupėje. Tai matydavo, kad tėvas paima, motina pasiima. Atveda taip pat. Vieną kartą L. buvo paėmusi J. R. G. dažnai likdavo pas tėvą, pas senelius. L. dažnai matydavo, kad jos bėgioja R. kieme. Negali atsakyti, kas moka už darželį, viskas eina per buhalteriją. Nematė, ar P. R. buvo atvedęs L. į darželį. Dažniausiai L. vesdavo pati mama.

Liudytojas V. R. teisiamajame posėdyje parodė, kad paties įvykio nematė. Žino, kad prasidėjo bruzdesys, šuo padėjo loti, žmona nuėjo pažiūrėti. Vėliau lauke priėjo U. P. ir pasiteiravus, nuo ko viskas prasidėjo, ji pasakė, kad L. Z. pradėjo ar kažką. Atvažiavus policijai pas L. Z. mėlynių nebuvo. Nematė sumušimų ir kai buvo L. Z. atvykusi kitą dieną. Ji pastoviai su P. R. negyveno,  2 savaites pabūdavo ir vėl pabėgdavo į Širvintas, po to grįždavo. Kelios dienos prieš Naujus metus tarp jų jau prasidėjo konfliktai. Po konflikto buvo siena nedaug išdaužta. Jis nežino, iš kur buvo tos skylės. Jam  sūnus pasakojo, kad buvo kažkoks pyktis, L. Z. norėjo išvažiuoti, jis neleido, susistumdė. 

Liudytoja J. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad L. Z. pažinojo, o U. P. - ne. Dvyliktą valandą pasikvietė ją užeiti pas juos į viršų. Ji alkoholio negėrė, nes visai nevartoja. G. M. miegojo, buvo padauginusi, o R. T. buvo prie telefono. Nulipusi žemyn, ji po kiek laiko išgirdo lojant šunį, bruzdesį. Nuėjusi ji pamatė, kad R. T. buvo su striuke, o L. Z. lakstė ir rinkosi daiktus. P. R. pasakojo, kad jos nori važiuoti neblaivios. Jis norėjo skambinti į policiją, bet nerado savo telefono. P. R. su L. Z. apsižodžiavo, susibarė, kilo konfliktas, L. Z. buvo labai pikta. Būdama prie laiptų J. R. matė, kaip L. Z., priėjusi prie P. R., 3 kartus trenkė jam per veidą. P. R. L. Z. atstūmė nuo savęs ir ji nugriuvo. Dar į P. R. skrido vaikiškas batas ir tada jis iš kumščio 2-3 kartus trenkė į sieną, bet ne L. Z. L. Z. sumuštos ji nematė. Kur U. P. buvo tuo metu, ji nežino. Ant sofos sėdėjo R. T. Ji nematė, kad U. P. P. R. būtų trenkęs. P. R. savo noru važiavo pas gydytoją dėl rūkymo. Jis neturi priklausomybės nuo alkoholio. Kai reikia, gydytojo paskirtas tabletes geria, nereikia – negeria. L. Z. su jos sūnumi gyveno namo antrame aukšte. Ji pastoviai su juo negyveno, pabūna 2 savaites, savaitę ir t. t. L. Z. dukra būdavo 3-4 dienas pas tėvą. Mergaitė ėjo į (duomenys neskelbtini) darželį. Iš darželio J. R. buvo ją paėmusi 1 ar 2 kartus.

Liudytoja G. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nukentėjusiąsias ir kaltinamąjį pažįsta. P. R. pakvietė ją pas juos sutikti Naujus metus. Tą vakarą iki vidurnakčio nuėjo miegoti, nes buvo negera. Prabudo nuo U. P. balso. Ji tiesiog kartojo, kad P. R. jai trenkė. Kambaryje, kur ji miegojo, buvo P. R., L. Z. ir U. P. G. M. išėjo į svetainę. L. Z. rinkosi daiktus, drabužius. Kažkuriuo metu, kiek ji atsimena, P. R. L. Z. trenkė kumščiu į galvą, bet negali pasakyti į kurią vietą. L. Z. nukrito ant žemės porą metrų toliau. Negali pasakyti, ar ji atsitrenkė į ką nors. G. M. matė tai savo akimis, nes tai įvyko svetainėje, kur ji tuo metu buvo. Po smūgio L. Z. nukritusi kurį laiką be žodžių žiūrėjo į P. R. Neprisimena, ar U. P. ir P. R. motina tuo metu buvo. U. P. atidarė langą parodyti jai kaip L. Z. daiktai išmėtyti per langą. Kažkuriuo metu P. R. pradėjo į sieną daužyti kumščiu kelis kartus, liko skylė. G. M. kvietė policiją, nes P. R. tuo metu atrodė agresyvus, neprognozuojamas. L. Z. sakė, kad kvies policiją. P. R. motiną šiek tiek matė ir girdėjo konfliktą. Gal po suduoto smūgio L. Z. motina atbėgo. P. R. tėvo nematė. Vėliau jį lauke matė. Kaip P. R. sudavė U. P., ji nematė. Nekomentuos L. Z. ir P. R. santykių. Ji nežinojo, kad L. Z. nuolatinė gyvenamoji vieta būtų pas P. R. Jai tą vakarą P. R. nerodė agresijos. Tą vakarą visi turėjo likti nakvoti pas P. R. Po konflikto jos išvažiavo iš tų namų.

Liudytoja R. T. teisiamajame posėdyje parodė, kad P. R. pažįsta. Aptariamą vakarą pas jį šventė Naujus metus, vartojo alkoholį. G. M. pasidarė bloga ir ji nuėjo miegoti. Po dvyliktos valandos P. R. pradėjo kabinėtis prie L. Z. L. Z. neapsikentusi išėjo į kitą kambarį, atsigulė. P. R. su ja šnekėjosi apie L. Z. necenzūriniais žodžiais. L. Z. nebuvo agresyvi, ji buvo persigandusi. L. Z. neapsikentusi pradėjo rinktis daiktus, o P. R. agresyviai į tai reagavo ir bandė ją stabdyti. Kambaryje, kur miegojo G. M. buvo tamsu, šviesa sklido iš svetainės. P. R. išmetė L. Z. surinktus daiktus pro langą. Matė, kad P. R. L. Z. stipriai pastūmė. R. T. stovėjo P. R. už nugaros ir matė, kaip jis stūmė L. Z. Jis ją pastūmė už menčių ir ji pargriuvo ant žemės. Nematė, ar ji atsitrenkė į ką nors. Pastūmimas buvo stiprus, nes ji nulėkė gal metrą nuo pastūmimo ir į kėdes atsitrenkė dar. L. Z. nugriuvusi atsikėlė. Tada R. T. stengėsi šalintis, nenorėjo kištis, išsigando, nuėjo į kitą kambarį. Ten liko tik U. P. G. M. ji nepastebėjo. Toliau L. Z. ir P. R. aiškinosi savo santykius. L. Z. P. R. suėmė už veido gal po pastūmimo. Prie P. R. motinos gal L. Z. galėjo būti paėmusi jį už veido. Nematė, ar L. Z. sudavė P. R. per veidą. Prieš pastūmimą nematė L. Z. veiksmų prieš P. R. R. T. matė, kaip P. R. U. P. trenkė. Kai L. Z. rinkosi rūbus kambaryje, tamsu buvo, o šviesa sklido iš kambario, kuriame buvo ji. Šviesa nedaug apšvietė U. P. su P. R. Kai kivirčas vyko tarp L. Z. ir P. R., U. P. užgynė L. Z. Ji gynė, P. R. atstumdama nuo L. Z. Galiausiai išgirdo, kad trenkė, pliaukštelėjimą. Matė, kad P. R. pliaukštelėjo U. P. į veido sritį. Ar kumščiu, ar ranka, ji nematė. U. P. buvo tarp L. Z. ir P. R. ir laikė ant jo rankas, bandydama atstumti. U. P. po smūgio buvo atsisukusi į R. T. ir sakė, kad jis jai trenkė. U. P. buvo už veido susiėmusi. R. T. girdėjo, kad buvo kažkoks konfliktas dėl telefono. Nematė, kai P. R. smogė L. Z. į galvos sritį. R. T. nebuvo P. R. paėmusi už veido. P. R. motina buvo atėjusi jau po konflikto, kai P. R. išdaužė sieną. Kol vyko stumdymasis, motinos nebuvo. Tėvo iš vis ji nematė. Nežino, ar L. Z. gyveno pas P. R. 

Specialistė R. Gaidienė apklausta teisiamojo posėdžio metu parodė, kad yra gydytojo įrašas, skausmingų taškų jis nežymėjo. Sumušimas yra kaip faktas, kad buvo kontaktas kietu buku daiktu. Kadangi hematomos išsidėstę paviršiuose pakankamai nedidelės, tai negalima atmesti, kad galėjo būti padaryta pirštų spaudimo metu. Tikėtina, kad kietu buku daiktu galėjo būti kumštis. Taip pat tikėtina, kad galėjo atsitrenkti į kokį ribotą paviršių, galėjo atsirasti patinimai. Atsitrenkus į kampą, būtų labai ribota kraujosruva, nubrozdinimas, brūkštelėjus per kampą.

2023-01-01 Asmens apžiūros protokole su fotolentele užfiksuotas L. Z. veido dešinės pusės paraudimas ir patinimas, kairės pusės skruosto patinimas ir paraudimas (I t., b. l. 33-34, 35-37).

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta: L. Z. padaryta dešinio smilkinio sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu, odos nubrozdinimas su poodine kraujosruva dešinio peties ir žasto srityse, poodinės kraujosruvos rankose (keturios - dešinėje ir penkios kairėje) kietu buku, ribotą paviršių ar/ir buką briauną turinčiu daiktu (daiktais). Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (I t. b. l. 51-52).

Neblaivumo nustatymo ALCOTEST6810 kvite užfiksuota, kad 2023-01-01 03.00 val.  P. R. nustatytas 1.67 promilių neblaivumas (I t. b. l. 27, 30).

Kitų objektų apžiūros protokole Body kameros (6093C2) vaizdo ir garso įrašuose (5 įrašai): 2023_0101_025554_001, 2023_0101_030054_002, 2023_0101_030553_003, 2023_0101_031052_004, 2023_0101_031551_005 užfiksuotos įvykio aplinkybės (I t., b. l. 170-174 l.)

Įrodymų vertinimas, teismo išvados.

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas daro išvadą, kad yra įrodyta, kad kaltinamasis P. R. padarė įstatymo uždraustas nusikalstamas veikas: 1. konflikto su nukentėjusiąja L. Z. metu, tyčia abiem rankom suėmęs ją už rankų žastų srityje stipriai pastūmė, dėl ko L. Z. nugara atsitrenkė į sieną ir nugriuvo, bei L. Z. atsikėlus ir bandant eiti vėl suėmė ją už rankų ir stipriai pastūmė, dėl ko ji nugriuvo ant grindų. Tęsdamas nusikalstamą veiką P. R. tyčia kumščiu sudavė vieną kartą L. Z. į galvą dešinio smilkinio srityje, dėl ko L. Z. nugriuvo ant grindų. P. R. savo nusikalstamais veiksmais padarė L. Z. dešinio smilkinio sumušimą; 2. konflikto su savo sugyventine L. Z. metu, tyčia kumščiu sudavė tarp jo ir L. Z. atsistojusiai ir L. Z. bandančiai apginti U. P. į veidą kairio skruosto srityje, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Tokiais veiksmais P. R. sukėlė U. P. fizinį skausmą.

Teismas šias išvadas daro vertindamas teismo posėdžio metu duotus kaltinamojo, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymus, specialisto išvadą ir specialistės parodymus bei rašytinius įrodymus, esančius byloje.

Nėra jokio pagrindo netikėti nukentėjusiųjų L. Z. ir U. P. parodymais, nes iš esmės jie buvo nuoseklūs ir pirmo susitikimo su policijos pareigūnais metu, ir ikiteisminio tyrimo metu, ir teismo posėdžio metu. Nėra jokio pagrindo daryti išvadą, kad nukentėjusioji L. Z. susižalojo pati ir kaltinamąjį nepagrįstai apkalbėjo. Ji buvo nuoširdi, susijaudinusi, logiškai pasakodama apie panaudotą smurtą prieš ją. Analogiškas vertinimas taikomas ir nukentėjusiajai U. P. Taip pat nėra pagrindo išvadai, kad aukščiau nurodytais smurtiniais veiksmai kaltinamasis buvo priverstas gintis nuo L. Z. smurtinių veiksmų prieš jį ir tai buvo būtinoji gintis, arba, kaip nurodė kaltinamojo gynėjas, - provokacija. Nukentėjusiųjų parodymais nėra jokio pagrindo abejoti ir dėl neesminių nesutapimų, nes tai paaiškinama kaltinamojo netikėtais smurtiniais, gana intensyviais veiksmais prieš jaunas moteris, kurios dėl pagrįsto susijaudinimo dėl netikėto smurtinio ir netaktiško kaltinamojo elgesio prieš jas, galėjo pagrįstai tiksliai nefiksuoti ir nefiksavo jų erdvės ir laiko kontekste. Tačiau nukentėjusios moterys labai tiksliai ir išsamiai papasakojo kaltinime nurodytus kaltinamojo nusikalstamus smurtinius veiksmus prieš jas.

Byloje taip pat yra įvykyje dalyvavusių liudytojų G. M. ir R. T. parodymai, kurie iš esmės visiškai sutapo su nukentėjusiųjų parodymais. Jos taip pat tiksliai nurodė visus kaltinamojo kaltinime nurodytus smurtinius veiksmus ir jų emocijas dėl tokio kaltinamojo elgesio. Teismas taip pat nemato pagrindo šiuos parodymus vertinti melagingais arba jais netikėti dėl kitų motyvų.

Visi nukentėjusiosios L. Z. patirti sužalojimai tinkamai užfiksuoti, aprašyti ir įvertinti specialisto išvadoje. Specialistė savo išvadas pagrindė ir teismo posėdžio metu.

Kaltinamasis kaltu neprisipažino iš esmės tik dėl savo vertinimo ir požiūrio į susiklosčiusius santykius su L. Z. Kaltinamasis nutylėjo ryškiausius smurto epizodus, įvardindamas savo veiksmus - pastūmimą, kaip gynybą nuo L. Z. smurto prieš jį. Byloje yra duomenų, kad L. Z. dengėsi nuo smūgių, kad ji atstūmė smurtaujantį kaltinamąjį, tačiau tokie veiksmai nepateisina kaltinamojo elgesio ir nekeičia jo veiksmų teisinio vertinimo. Kaltinamasis labai daug dėmesio savo parodymuose skyrė santykiams su L. Z. vertinimui, kad nukentėjusioji L. Z. netinkamai elgėsi su juo, jis kritikavo jos požiūrį į santykius, bendrą gyvenimą ir panašiai. Tačiau šioje byloje teismas kaltinamojo ir L. Z. civilinių santykių, jų požiūrio į gyvenimą nevertina, nes tai negali pateisinti smurtinių veiksmų bet kuriuo atveju. Kaltinamojo neigiama nukentėjusios L. Z. charakteristika jo smurto kontekste parodo tik kaltinamojo supratimą apie smurto naudojimą, nesusiklosčius santykiams. Byloje yra užfiksuota ir kaltinamojo emocinė būsena įvykio metu – jis buvo labai piktas, ko pasėkoje kumščiu sudaužė sieną, ką patvirtino ir jis pats. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis savaip vertina ir galimą jo alkoholio vartojimo problemą, iki galo to neatskleisdamas. Apklausti kaltinamojo tėvai nusikalstamų sūnaus aplinkybių nei patvirtino, nei paneigė. Jie švelnino kaltinamojo padėtį L. Z. neigiamos charakteristikos kontekste, kas neturi reikšmės kaltinamojo veiksmų teisiniam įvertinimui. Kaltinamojo nurodyta versija, kad jis tik norėjo užkirsti L. Z. tikslą neblaiviai vairuoti automobilį, todėl įvyko konfliktas, jo nusikalstamų veiksmų nepateisina. Ši aplinkybė vėl gi tik patvirtina kaltinamojo įsivaizduojamą valdžią nukentėjusiosios atžvilgiu. 

Byloje taip pat kilo ginčas, ar nukentėjusioji nusikaltimo padarymo metu buvo kaltinamojo šeimos narys. Byloje yra pakankamai duomenų, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji L. Z. kartu gyveno. Teismui nebūtina nustatyti gyvenimo kartu laiko trukmės ir aplinkybių, kaip buvo tvarkomas bendra buitis, kas ir ką išlaikė. Akivaizdu, kad įvykio vietoje L. Z. nebuvo svečias, nes ten buvo jos asmeniniai daiktai, jos duktė lankė šios vietovės darželį, tai yra jie visi kartu gyveno kaip šeima, nepriklausomai nuo to, kad buvo daromos bendro gyvenimo pertraukos.

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Ši veika gali būti padaryta tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas tiesiogine tyčia, jeigu: 1) jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti;2) jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo (BK 15 straipsnio 2 dalis). Apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes: veikos padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą, nusikalstamų veikų intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo. Nustatytų aplinkybių pagrindu teismas daro išvadą, kad kaltinamasis nežymų sveikatos sutrikdymą L. Z. sukėlė veikdamas tiesiogine tyčia. Kaltinamojo P. R. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Nusikaltimas yra įrodytas.

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Nustatytų aplinkybių pagrindu teismas daro išvadą, kad kaltinamasis fizinį skausmą sukėlė veikdamas tiesiogine tyčia. Nukentėjusioji U. P. ikiteisminio tyrimo metu ir teismo posėdyje patvirtino, kad jai buvo sukeltas fizinis skausmas be jokios priežasties. Kaltinamojo P. R. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Nusikaltimas yra įrodytas.

Dėl bausmės skyrimo

Byloje nenustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių (BK 59 straipsnis). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai  turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).         Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais numatytais BK 54 straipsnio 2 dalyje. BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos tyčinės, baigtos, priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamojo P. R. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, yra viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Kaltinamasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, dirba (I t., b. l. 112-1150), teigiamai charakterizuojamas darbdavio (II t., b. l. 132), administracine tvarka 3 metų laikotarpyje baustas ne kartą, turi galiojančių nuobaudų (I t., b. l. 104-110). Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad kaltinamajam skirtina subendrinta laisvės apribojimo bausmė su įpareigojimais (BK 48 straipsnis). Ši bausmė bus pakankamai efektyvi ir pasieks BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus. Bendrinant bausmes, teismas taiko BK 63 straipsnio 4 dalį ir bausmes iš dalies sudeda.

Dėl civilinių ieškinių 

Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusiosios pareiškė civilinius ieškinius: L. Z. pareiškė civilinį ieškinį dėl 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 5 proc. metinių palūkanų nuo civilinio ieškinio padavimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo atlyginimo iš kaltinamojo (II t., b. l. 121-123), o nukentėjusioji U. P. pareiškė civilinį ieškinį dėl 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 5 proc. metinių palūkanų nuo civilinio ieškinio padavimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo atlyginimo iš kaltinamojo (II t., b. l. 129-131).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymas pakenkimo sveikatai bylose yra specifinis tuo, kad teismas turi atsižvelgti ne tik į bendruosius neturtinės žalos nustatymo kriterijus: žalos sukeltus padarinius, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas aplinkybes ir vadovautis įstatyme (CK 1.5 straipsnyje) nustatytais teisės aiškinimo bei taikymo principais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), bet atsižvelgti ir į specifinius kriterijus: pakenkimo sveikatai laipsnį ir pobūdį; sveikatos sutrikdymo trukmę; netekto darbingumo laipsnį; ligos progresavimo tikimybę; prognozes; atsiradusius sveikatos sutrikdymo turtinius ir neturtinius padarinius; galinčius ateityje atsirasti įvairius nukentėjusiojo asmens gyvenimo pokyčius (profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kt. srityse); kitas aplinkybes, turinčias įtakos fizinių ir dvasinių išgyvenimų mastui, stiprumui, reikšmingas nustatant jų piniginį kompensacinį ekvivalentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2010; 2010-05-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2010; 2005-04-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005; 2010-11-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-490/2010).

Kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje išvardytų neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, ir kiekvienu atveju teismas, nustatydamas šios žalos dydį, taip pat turi vertinti konkrečioje byloje reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2009; 2013-09-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2013; 2020-07-16 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-701/2020).

Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad neturtinės žalos įvertinimas pinigais pripažintinas teisingu tik tada, jei konkreti nustatyta žalos atlyginimo piniginė išraiška atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo imperatyvus. Teisingo žalos atlyginimo principas, inter alia, reiškia, kad turi būti užtikrinta tokia žalą patyrusio asmens teisių apsauga, kuri nesukeltų neadekvačiai sunkių padarinių žalą atlyginti turinčiam asmeniui (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2009).

Atsižvelgiant į nuosprendyje išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad nukentėjusiajai L. Z. buvo padaryta neturtinė žala dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos. Parinkdamas konkretų priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis įžūliai, tyčia, be jokios pateisinamos priežasties, agresyviai puolė nukentėjusiąją. Nukentėjusioji L. Z. buvo labai išsigandusi, ištikta šoko, pasimetusi, pagrįstai bijojo dėl savo saugumo. Šiomis aplinkybėmis nėra pagrindo netikėti. Be to, medicininių dokumentų išrašas – siuntimas ( II t., b. l. 109) liudija, kad L. Z. kreipėsi pas gydytoją psichiatrę skųsdamasi stipriu nerimu, dažnomis panikos atakomis, bloga nuotaika, nemiga, kuriuos siejamos su patirtu smurtu iš buvusio draugo. Nustatyta diagnozė (duomenys neskelbtini). Skirtas gydymas raminamaisiais ir migdomaisiais preparatais. Atsižvelgiant į nukentėjusiajai padarytos neturtinės žalos mastą, taip pat į suformuotą teismų praktiką, darytina išvada, kad L. Z. prašomas 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimas yra pagrįstas ir teisingas.

Nukentėjusiajai U. P. buvo padaryta neturtinė žala dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos. Parinkdamas konkretų priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis įžūliai, tyčia, be jokios pateisinamos priežasties trenkė nukentėjusiajai, bandančiai užstoti draugę ir raminti kilusį konfliktą. Nukentėjusioji U. P. patyrė fizinį skausmą, psichologinį sukrėtimą, nepatogumus, neigiamus išgyvenimus, fizinį smurtą patyrė be jokios priežasties, užstodama draugę. Šiomis aplinkybėmis nėra pagrindo netikėti. Atsižvelgiant į nukentėjusiajai padarytos neturtinės žalos mastą, taip pat į suformuotą teismų praktiką, darytina išvada, kad U. P. prašomas 500 Eur neturtinės žalos atlyginimas yra pagrįstas ir teisingas.

Teismas pažymi, kad prašomas priteisti žalos dydis atitinka dirbančio kaltinamojo finansines galimybes.

Civilinės ieškovės pareiškė ir reikalavimą priteisti 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo civilinio ieškinio pateikimo teisme dienos iki visiško žalos atlyginimo momento. Kasacinio teismo išaiškinta, jog: pirma, teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje; antra, CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytos procesinės palūkanos priteisiamos nuo momento, kuris negali būti ankstesnis nei teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-06 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019). Kadangi civilinės ieškovės reikalavimą priteisti procesines 5 proc. dydžio palūkanas pareiškė civiliniame ieškinyje BPK nustatyta tvarka ir terminais, o civilinių ieškovių reikalavimai dėl neturtinės žalos atlyginimo buvo tenkinti, todėl yra teisinis pagrindas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.37 straipsnio 2 dalies nuostata, priteisti iš kaltinamojo 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Pagal BPK 104 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nuostatas proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nukentėjusioji L. Z. teismui pateikė 2023-01-25 sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 23/03 ir 2023-01-26 mokėjimo nurodymą, patvirtinantį jos turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti – 1000 Eur (II t., b. l. 125-126) ir prašo visas šias išlaidas pripažinti proceso išlaidomis bei priteisti jas iš P. R. Teismas, vadovaudamasis aukščiau aptartomis baudžiamojo proceso kodekso nuostatomis, sprendžia, kad nukentėjusiosios L. Z. patirtos atstovavimo išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis, ir, atsižvelgęs į nagrinėjamos bylos sudėtingumą, suteiktų teisinių paslaugų kompleksiškumą, patirtas darbo ir laiko sąnaudas, nusistovėjusių teisinių paslaugų įkainius, konstatuoja, jog iš P. R. išieškotinos nukentėjusiosios L. Z. patirtos bylinėjimosi  išlaidos, iš viso 1000 Eur.

P. R. buvo laikinai sulaikytas nuo 2023-01-01 iki 2023-01-02 (I t., b. l. 123-125, 129). Vadovaujantis BPK 140 straipsnio 13 dalimi, BK 66 straipsniu P. R. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į paskirtos bausmės laiką.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (I t., b. l. 147-148) paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

n u s p r e n d ė :

P. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam bausmę laisvės apribojimą 9 mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant per bausmės laiką: dalyvauti elgesio pataisos programoje, neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

P. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam bausmę laisvės apribojimą 6 mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant per bausmės laiką: dalyvauti elgesio pataisos programoje, neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis bausmes subendrinti, jas iš dalies sudedant, ir paskirti P. R. galutinę subendrintą bausmę laisvės apribojimą 1 metams be intensyvios priežiūros, įpareigojant per bausmės laiką: dalyvauti elgesio pataisos programoje, neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Į bausmės laiką P. R. įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2023-01-01 iki 2023-01-02.

Priteisti L. Z. iš P. R. 1000 Eur neturtinę žalą ir 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo bei 1000 Eur atstovavimo išlaidas. 

Priteisti U. P. iš P. R. 500 Eur neturtinę žalą ir 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

P. R. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmus.

Teisėja                                        Irina Serafin