Civilinė byla Nr. 2S-974-562/2021

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-02807-2021-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.3; 3.3.2.4

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. balandžio 1 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rosita Patackienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos užsienio bendrovės Ellora 4522899 Ltd atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 2 d. nutarties civilinėje byloje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdomojoje byloje Nr. 0174/20/01303, suinteresuoti asmenys antstolis Donatas Kisielius, uždaroji akcinė bendrovė „Baltijos tarptautinis lizingas“, bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „FF lizingas“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Baltic arms“.

Teismas

nustatė:

                                                                 I. Ginčo esmė

1.       Pareiškėja užsienio bendrovė Ellora 04522899 Ltd (toliau - pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu dėl antstolio Donato Kisieliaus veiksmų, kuriame prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti antstolio Donato Kisieliaus vykdomąją bylą Nr. 0174/20/01303 iki bus priimtas įsiteisėjęs sprendimas ikiteisminiame tyrime Nr. 03-2-00359-20 arba teismo nuosprendis.

2.       Prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo grindė tuo, kad antstolis Donatas Kisielius vykdomojoje byloje Nr. 0174/20/01303 nepagrįstai surašė išieškojimo negalimumo aktą ir užbaigė vykdomąją bylą, antstolis privalėjo sustabdyti vykdomosios bylos vykdymą iki bus baigtas ikiteisminis tyrimas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. vasario 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-7557-566/2021 pareiškėjos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.

4.       Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėja nenurodė jokių objektyvių duomenų, kurie pagrįstų būtinybę sustabdyti vykdymo veiksmus, kol bus išnagrinėtas pareiškėjos skundas dėl antstolio Donato Kiseliaus veiksmų. Teismas byloje nenustatė esant duomenų, kurie leistų daryti tikėtiną išvadą, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomu ir pažymėjo, kad pareiškėjos nesutikimas su antstolio priimtais patvarkymais pats savaime nesudaro pagrindo sustabdyti išieškojimą vykdymo procese. Teismo vertinimu, pareiškėjos nurodyti deklaratyvūs teiginiai apie nepagrįstai surašytą išieškojimo negalimumo aktą bei pradėtą ikiteisminį tyrimą nesudaro pagrindo prima facie (preliminariai) spręsti, kad pareiškėjos skundas yra tikėtinai pagrįstas.

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

5.       Pareiškėja atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 2 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

5.1.                      Teismas neatsižvelgė į suinteresuoto asmens bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „FF Lizingas“ likvidavimo trukmę ir tai, kad bendrovė neturi jokio turto, o ją likvidavus (Kauno apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-61-230/2020 nustatytas terminas iki 2021 m. sausio 15 d. likviduoti BUAB „FF Lizingas“), nebus įmanoma įvykdyti atgręžtinio reikalavimo.

5.2.                      Suinteresuoto asmens BUAB „FF Lizingas“ reikalavimus superka suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė (toliau ­– UAB) „Baltic arms“. Reikalavimo teisių perleidimo sutartyje nenurodoma reikalavimo perleidimo kaina.

5.3.                      Nepagrįstas ir nemotyvuotas pirmosios instancijos teismo vertinimas, kad pareiškėjos teiginiai apie nepagrįstai surašytą išieškojimo negalimumo aktą bei pradėtą ikiteisminį tyrimą yra deklaratyvūs ir nėra pagrindo manyti, jog pareiškėjos skundas yra tikėtinai pagrįstas.

5.4.                      Pareiškėja nurodė ir pats išieškojimo negalimumo akto turinys patvirtina, kad jis surašytas be motyvų, todėl teismas, nagrinėjantis skundą dėl antstolio veiksmų, jį, pareiškėjos įsitikinimu, panaikins.

5.5.                      Abstrakti teismo užuomina į ikiteisminio tyrimo faktą, nevertinus 2020 m. rugsėjo 11 d. finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pranešimo apie įtarimus UAB „Skomė“ ir UAB „Baltic arms“ direktoriui J. M., yra nepagrįstas.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos esmės.

6.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 329 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys, 338 straipsnis).

7.       Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

8.       Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, laikinąsias apsaugos priemones atsisakė taikyti.

9.       Pareiškėja, nesutikdama su skundžiama nutartimi ir joje pateiktais pirmosios instancijos teismo motyvais, teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi pareiškėjos skundas yra tikėtinai pagrįstas.

10.       Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Šios sąlygos yra kumuliacinės, o tai reiškia, bent vienai iš sąlygų neegzistuojant, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018).

11.       Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tikėtino ieškinio pagrindimo sąvoka reiškia, jog, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014; 2018 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1502-178/2018). Taigi, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, vertinamas ne reikalavimo pagrįstumas, o tik nustatoma tikimybė, kad gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1772-943/2016).

12.       CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte yra numatyta viena iš laikinųjų apsaugos priemonių rūšių – išieškojimo vykdymo procese sustabdymas.

13.       Byloje nustatyta, kad pareiškėja, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti vykdomosios bylos nagrinėjimą, prašymo visiškai nemotyvavo, tik deklaratyviai nurodė, kad antstolis Donatas Kisielius vykdomojoje byloje Nr. 0174/20/01303 nepagrįstai surašė išieškojimo negalimumo aktą ir užbaigė vykdomąją bylą, o privalėjo sustabdyti vykdomosios bylos vykdymą iki bus baigtas ikiteisminis tyrimas.

14.       Su atskiruoju skundu, kuriame pareiškėja taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pareiškėja teismui nepateikė ikiteisminio tyrimo medžiagos, antstolio Donato Kisieliaus surašyto išieškojimo negalimumo akto. Dėl to atmestini kaip nepagrįsti atskirojo skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nevertino 2020 m. rugsėjo 11 d. finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pranešimo apie įtarimus UAB „Skomė“ ir UAB „Baltic arms“ direktoriui J. M. bei antstolio 2020 m. lapkričio 9 d. išieškojimo negalimumo akto. Tik aplinkybės dėl vykdomo ikiteisminio tyrimo nurodymas nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

15.       Pažymėtina, kad vykdymo veiksmų sustabdymui būdingas išimtinis pobūdis. Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad išieškojimo vykdymo procese sustabdymo teisinio instituto specifika įpareigoja teismą šias laikinąsias apsaugos priemones taikyti tik neabejotinai įsitikinus, kad nepritaikius šių laikinųjų apsaugos priemonių, galimai ieškovui (pareiškėjui) palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, nes, priešingu atveju, būtų paneigtas įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo privalomumo principas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-606-186/2015; 2015 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1045-370/2015; 2015 m. rugpjūčio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1166-516/2015; 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1043-178/2016; 2019 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-279-241/2019).

16.       Pagrindas sustabdyti vykdymo veiksmus gali būti konkretaus skundžiamo antstolio veiksmo pobūdis, žalos, galinčios atsirasti vykdymo veiksmų nesustabdžius, dydis ir kitos aplinkybės, kurias teismas pripažįsta reikšmingomis. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, įvertina pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą, siekdamas užtikrinti, jog laikinosios apsaugos priemonės būtų taikomos, laikantis proporcingumo ir ekonomiškumo principų reikalavimų (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-949/2008, 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-251/2011).

17.       Apeliacinės instancijos teismas pasisako ir tuo aspektu, kad CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatyta laikinoji apsaugos priemonė – išieškojimo vykdymo procese sustabdymas, yra itin riboto taikymo procesinė priemonė, kuri taikoma tais atvejais, kai, pavyzdžiui, yra paduodamas skundas dėl antstolio veiksmų (CPK 510 straipsnio 2, 8 dalys) (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-279-241/2019). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad vykdymo veiksmai gali būti stabdomi, kai prasidėjus vykdymo procesui skolininkas ar kitas asmuo įstatymų nustatyta tvarka ginčija vykdomąjį dokumentą, kurio pagrindu atliekamas išieškojimas (pavyzdžiui, notarų vykdomieji įrašai užprotestuotuose ar neprotestuotinuose vekseliuose, ginčijami patys vekseliai ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-678/2013). Nagrinėjamu atveju pareiškėjos nesutikimo su pirmosios instancijos teismo priimta nutartimi, kuria netaikytos laikinosios apsaugos priemonės vykdymo procese, argumentai iš esmės susiję su tuo, jog teismas netinkamai įvertino pareiškėjos skundo dėl antstolio veiksmų tikėtiną pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog vien kreipimasis į teismą su skundu dėl antstolio veiksmų dar savaime nesuponuoja išvados, jog toks skundas yra tikėtinai pagrįstas. Antai, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, t. y. vykdomosios bylos sustabdymo, įvertinęs visus pareiškėjos argumentus ir nurodytas aplinkybes, ne tik konstatavo, jog nėra pagrindo laikyti, jog pareiškėjos skundas yra tikėtinai pagrįstas, bet taip pat darė išvadą, jog iš esmės neįrodyta grėsmė tuo atveju, jei pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų būtų tenkintas. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėja, be jau vertintų deklaratyvių tiek prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tiek atskirojo skundo teiginių, nėra pateikusi jokių objektyvių įrodymų ir nėra nurodžiusi jokių esminių aplinkybių, turinčių įtakos sprendžiant klausimą dėl vykdomosios bylos sustabdymo, sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija. Priešingas aiškinimas, t. y. besąlyginis laikinųjų apsaugos priemonių taikymas ir vykdomosios bylos sustabdymas, nesant būtinybės atlikti tokius veiksmus, akivaizdžiai paneigtų CPK 18 straipsnyje įtvirtintą teismo sprendimo, nutarties, įsakymo ar nutarimo privalomumą. Vykdomąją bylą galima sustabdyti tik įstatymo leidėjo numatytais išimtiniais atvejais, kai pareiškėjo reikalavimų negalima užtikrinti kitais būdais, arba kai tai yra vienintelė priemonė, galinti apsaugoti pareiškėją nuo grėsmės jai tikėtinai palankaus teismo procesinio sprendimo įvykdymui.

18.       Nustatytos aplinkybės ir skundžiamos nutarties turinys, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nesudaro pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė formaliai ir nepagrįstai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien tai, kad pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties rezultatas neatitinka pareiškėjos lūkesčių, savaime nesudaro pagrindo išvadai, jog pirmosios instancijos teismo nutartis nepagrįsta ir nemotyvuota.

19.       Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atskirojo skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismo vertinimas yra nepagrįstas ir nemotyvuotas, ir kad tai yra pagrindas naikinti skundžiamą nutartį.

20.       Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką absoliučiu sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas) laikomas tik visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-603/2008; 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2011).

21.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamos nutarties motyvuojamojoje dalyje, pasisakydamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių, nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes, nurodė esminius bylos teisinius argumentus bei nagrinėjamam klausimui aktualią teismų praktiką, taip pat argumentavo, kodėl netaiko laikinųjų apsaugos priemonių – neįrodytas pareiškėjai galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymo negalimumas. Todėl pareiškėjos atskirajame skunde nurodyti teiginys, jog pirmosios instancijos teismas priėmė nemotyvuotą nutartį, atmetamas kaip nepagrįstas.

22.       Apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi, jog pareiškėja prašo stabdyti vykdomąją bylą Nr. 0174/20/01303, kurioje, kaip pati nurodo, antstolis Donatas Kisielius 2020 m. lapkričio 9 d. priėmė patvarkymus dėl išieškojimo negalimumo ir vykdomosios bylos užbaigimo. Atsižvelgiant į tai, jog vykdomoji byla Nr. 0174/20/01303 yra užbaigta, joje nebėra vykdoma joks išieškojimas, todėl ir prašymo sustabdyti išieškojimą, kuris jau nebevyksta, negali būti patenkintas.

Dėl procesinės bylos baigties.

23.       Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atskirojo skundo argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui išspręsti. Vertinant, ar atskirojo skundo argumentai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis).

24.       Kadangi kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

25.       Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs bylos aplinkybes ir tinkamai taikęs proceso teisę reglamentuojančias normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo naikinti ar keisti (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja           Rosita Patackienė