Civilinė byla Nr. 3K-3-25/2006
Procesinio sprendimo kategorijos: 73.2.6.4.1; 95.3 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2006 m. sausio 11 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), Aloyzo Marčiulionio ir Egidijaus Laužiko,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. S. kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 3 d. nutarties ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005 m. kovo 3 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės M. S. ieškinį atsakovei notarei L. P., tretiesiems asmenims V. O., D. P., UAB „ERGO Lietuva“ dėl žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovė M. S. nurodė, kad atsakovė L. P., būdama Klaipėdos miesto 6-ojo notarų biuro notarė, 1999 m. rugsėjo 24 d. patvirtino jos ir D. K. vardu pasivadinusio V. O. rankpinigių sutartį, reg. Nr. LP 1987. V. O. veikė, turėdamas suklastotą D. K. pasą, ir pagal nurodytą sutartį gavo iš jos 20 000 Lt rankpinigių sutartį už parduodamą D. K. nuosavybės teise priklausantį butą. Nurodytą pinigų sumą tretysis asmuo V. O. pasisavino kartu su bendrininku D. P. ir iki šiol negrąžino. V. O. ir D. P. buvo iškelta baudžiamoji byla, kurioje jie buvo pripažinti kaltais padarę nusikaltimą. Kadangi sudarytas sandoris yra niekinis (1964 m. CK 47 straipsnis, CK 1.78 straipsnio 1, 5 dalys), tai jis negalėjo sukelti jokių teisinių pasekmių ir yra negaliojantis įstatymo pagrindu. Kadangi sumokėta 20 000 Lt rankpinigių suma iki šiol negrąžinta, tai jos patirtą žalą turi atlyginti atsakovė – notarė L. P., kuri, neteisingai nustačiusi asmens tapatybę, netinkamai vykdė savo pareigas. Notarė nebuvo pakankamai atidi ir nepatikrino V. O. parašo atitikties įkeitimo sutartyje esančiam D. K. parašui, todėl nepastebėjo, kad pasas yra suklastotas, nors Klaipėdos miesto 1-ojo notarų biuro notaras E. S. paso tikrumu suabejojo. Jos patirtą žalą sudaro 20 000 Lt rankpinigių suma ir negautos pajamos už nurodytą pinigų sumą, kurią ji būtų gavusi per 62 mėnesius, turėdama šiuos pinigus, t. y. 5 166,46 Lt, iš viso 25 166,46 Lt. Ieškovė, remdamasi CK 6.263, 6.249 straipsniais ir 6.210 straipsnio 1 dalimi prašė priteisti iš atsakovės notarės L. P. 25 166,46 Lt žalos atlyginimo ir teismo išlaidas.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2005 m. kovo 3 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas konstatavo, kad notarė L. P. atliko visus veiksmus, kuriuos privalėjo pagal sandorio sudarymo metu galiojančio Notariato įstatymo 31 straipsnio 1 dalį, ir atlikdama savo pareigas buvo pakankamai atidi, nes nustatyti paso suklastojimo faktą galima buvo tik atlikus rašysenos ekspertizę. Pateikti dokumentai iš skirtingų valstybės institucijų leido notarei neabejoti sandorį sudarančios šalies tapatybe, todėl teismas laikė, kad ji padarė viską, jog išvengti neteisėto sandorio sudarymo, o nesant kaltės atsakovės atsakomybė negali atsirasti. Be to, teismas konstatavo, kad ieškovė pati buvo nepakankamai atidi sudarydama sutartį, nes nurodytą rankpinigių sumą ji atidavė ne sutarties šaliai, o L. N..
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. birželio 3 d. nutartimi atmetė ieškovės M. S. apeliacinį skundą ir paliko Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005 m. kovo 3 d. sprendimą nepakeistą. Kolegija konstatavo, kad iš esmės pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl kolegijos nustatyti pažeidimai nėra pagrindas naikinti šiam sprendimui. Kolegija nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra pagrindo notarei taikyti atsakomybę. Kolegija konstatavo, kad notarė nebuvo pakankamai atidi, tvirtindama ginčijamą sandorį (CK 6.246 straipsnio 1 dalis), todėl jos neteisėti veiksmai sudarė sąlygas ieškovės patirtai žalai atsirasti. Kadangi atsakovės veiksmai nėra tyčiniai, tai jos padarytą žalą turi atlyginti draudėjas – reorganizuoto UAB draudimo bendrovės „Preventa“ teisių ir pareigų perėmėjas UAB „ERGO Lietuva“, tačiau reikalauti žalos atlyginimo iš draudėjo šioje byloje nėra galimybės, nes UAB „ERGO Lietuva“ byloje dalyvavo trečiuoju asmeniu (CPK 47 straipsnis). Atmetus ieškinį, ieškovei neužkertamas kelias pareikšti naują ieškinį tinkamam atsakovui.
III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu ieškovė M. S. prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 3 d. nutartį ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005 m. kovo 3 d. sprendimą, priimti naują sprendimą: ieškinį patenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
Apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas notarės kaltę dėl patirtos žalos, kartu pripažino ją esant netinkama atsakove byloje ir atleido nuo atsakomybės. Draudimo sutarties sudarymo faktas nepašalina asmens, dėl kurio kaltės padaryta žala, pareigos atlyginti padarytą turtinę žalą, todėl apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas: CK 6.263, 6.246-6.249 straipsnius, netaikė Notariato įstatymo 16 straipsnio, kuriame nustatyta notaro atsakomybė už jo padarytą žalą. Taip pat teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2002 m. liepos 7 d. nutartyje Nr. 3K-7-351/2002.
Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovė notarė L. P. prašo atmesti ieškovės kasacinį skundą ir palikti teismų procesinius sprendimus nepakeistus. Atsiliepime nurodoma, kad kasatorės pateiktas kasacinis skundas neatitinka šiam procesiniam dokumentui įstatyme nustatytų reikalavimų. Taip pat kasatorė nepagrįstai nurodo, kad teismai netinkamai taikė materialinės teisės normas ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, nes jos nurodyta nutartis negali būti taikoma šioje byloje, esant skirtingoms nagrinėjamos ir nurodytos bylos aplinkybėms.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės
Notarė L. P. 1999 m. rugsėjo 24 d. patvirtino ieškovės M. S. ir trečiojo asmens V. O., veikiančio D. K. vardu pagal suklastotą pasą, rankpinigių sutartį, pagal kurią ieškovė M. S. sumokėjo 20 000 Lt būsimos buto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymui užtikrinti. Nusikaltimui išaiškėjus ir nuteisus kaltus asmenis baudžiamojoje byloje, ieškovei sumokėti pinigai nebuvo grąžinti. Ieškovė prašė jos patirtą žalą priteisti iš notarės, tvirtinusios sutartį. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, konstatavęs, kad notaro veiksmuose nėra kaltės, todėl taikyti civilinę atsakomybę nėra pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas pripažinęs, kad notarė savo veiksmais sudarė prielaidas ieškovės žalai atsirasti, pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistu, nurodęs, kad notarė yra netinkamas atsakovas byloje, o už jos veiksmus turi atsakyti draudimo bendrovė, su kuria notarė buvo sudariusi civilinės atsakomybės draudimo sutartį.
V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Kasacinis teismas, spręsdamas bylą kasacine tvarka, patikrina skundžiamų procesinių sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą teisės taikymo ir aiškinimo aspektu. Kasacinio nagrinėjimo dalyką apibrėžia kasacinio skundo ribos, taip pat kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Kasatorė skundžia apeliacinės instancijos teismo sprendimą dėl netinkamo CK 6.263, 6.246-6.249 straipsnių, Notariato įstatymo 16 straipsnio taikymo, neteisingai nustačius asmenį, kuriam tenka pareiga atsakyti už notaro veiksmais padarytą žalą. Kadangi kasaciniame skunde nekeliamas notarės atsakomybės nustatymo pagrįstumo klausimas, tai kasacinis teismas pasisako tik dėl subjekto, turinčio pareigą atsakyti pagal notaro civilinės atsakomybės draudimo sutartį, t. y. kas yra tinkamas atsakovas nagrinėjamoje byloje.
Civilinės atsakomybės draudimo sutarties esmė yra įstatymo nustatyta tvarka perkelti vieno asmens - padariusio žalą - civilinę atsakomybę kitam asmeniui - žalos tiesiogiai nepadariusiam, bet už ją atsakingam pagal sutartį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2000 m. kovo 22 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje M. D. P. prieš UADB „KDK Draudimas”; bylos Nr. 3K-3-336/2000, konstatavo, kad privalomas profesinės civilinės atsakomybės draudimas yra draudėjo atsakomybės už jo žalą, padarytą atliekant profesinę veiką, draudimas, todėl žalos atlyginimo trečiajam asmeniui prievolė gali atsirasti net ir nepriklausomai nuo draudėjo ar kitų asmenų, už kuriuos draudėjas atsako, kaltės, išskyrus atvejus, įvardijamus draudimo sutartyje nedraudiminiais. Pagal visuotinai priimtinus civilinės atsakomybės draudimo principus esant civilinės atsakomybės draudimui, trečiojo asmens patirtą žalą turėtų atlyginti draudimo kompanija, kurioje draudėjas yra apdraudęs savo civilinę atsakomybę. Pagal savo teisinę prigimtį civilinės atsakomybės draudimo sutartis yra sutartis trečiojo asmens naudai, todėl tiek pagal 1964 m. CK 175 straipsnį, tiek pagal CK 6.191 straipsnį žalą patyręs asmuo galėtų reikalauti žalos atlyginimo tiesiogiai iš draudimo kompanijos (draudiko), nebent draudėjas ir draudikas būtų susitarę kitaip. Jeigu yra sudaryta civilinės atsakomybės draudimo sutartis, tai turi būti taikomos šios sutarties nuostatos, apibrėžiančios, kuris asmuo, kokio dydžio ir kokia tvarka atlygina padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Š. prieš V. J. M., bylos Nr. 3K-3-331/2001).
Teismai, nagrinėję bylą, nustatė, kad 1999 m. rugsėjo 24 d. rankpinigių sutarties sudarymo momentu notarė L. P. buvo apdraudusi savo civilinę atsakomybę akcinėje draudimo bendrovėje „Preventa“ notarų civilinės atsakomybės, atliekant notarinius veiksmus, 1999 m. kovo 31 d. draudimo liudijimo (poliso) Nr. 000177 pagrindu (b. l. 128), kurio teikiama draudiminė apsauga galiojo nuo 1999 m. balandžio 1 d. iki 2000 m. kovo 1 d. Nurodytas draudimo liudijimas buvo sudarytas Notarų civilinės atsakomybės, atliekant notarinius veiksmus, draudimo taisyklių Nr. 017 (toliau – Taisyklės) pagrindu (civilinė byla Nr. 2-33112/01, b. l. 83). Šių taisyklių 3.1 punkte draudiminiu įvykiu pripažįstamas galutinio ir neskundžiamo teismo sprendimo, kuriuo apdraustam notarui priteisiama atlyginti juridiniams ir fiziniams asmenims žalą, padarytą dėl jo notarinių veiksmų, atliktų per draudiminį laikotarpį, priėmimas. Remiantis įsigaliojusiu galutiniu ir neskundžiamu teismo sprendimu, kuriuo priteisiama apdraustam notarui atlyginti žalą, padarytą notariniais veiksmais per draudimo laikotarpį, kai įvykis yra draudiminis ir nėra aplinkybių, atleidžiančių draudimo įmonę nuo draudimo išmokos mokėjimo, draudimo įmonė išmoka juridiniams ar fiziniams asmenims draudimo išmoką per 10 darbo dienų nuo įsiteisėjusio teismo sprendimo nuorašo, raštiško draudėjo (notaro) pranešimo bei asmenį, kuriam turi būti išmokėta draudimo išmoka, patvirtinančių dokumentų gavimo (Taisyklių 12.2 punktas). Taigi, remiantis šių taisyklių nuostatomis, darytina išvada, kad draudėjas ir draudikas draudimo sutartyje draudimo išmokos mokėjimą susiejo su teismo sprendimu, kuriuo tenkinamas trečiojo asmens ieškinys draudėjui (notarui), todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas neteisingai nustatė asmenį, kuriam turi būti pareikštas ieškinys šioje byloje dėl notarės veiksmais padarytos žalos atlyginimo. Tokią išvadą patvirtina ir draudimo sutarties sudarymo metu galiojusi Notariato įstatymo 16 straipsnio redakcija (1999 m. birželio 30 d. įstatymo redakcija), kurioje nustatyta, kad ieškinys dėl notaro ar jo biuro darbuotojų, atliekančių darbines pareigas, padarytos žalos atlyginimo pareiškiamas notarui. Kasaciniame skunde pagrįstai nurodoma, kad teismai netaikė šios materialinės teisės normos ir dėl to priėmė neteisingą sprendimą byloje. Taip pat teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas neteisingai aiškino nurodytų Taisyklių 3 skirsnį, laikydamas, kad draudiminis įvykis yra Taisyklių 3.2 punkte nurodyti notaro veiksmai, nors jie Taisyklėse apibrėžiami tik kaip draudiminio įvykio priežastys, ir laikomi draudiminiu įvykiu tik tada, kai yra nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu; nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 8 d. nutarimu Nr. 580 patvirtintomis Notarų profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklėmis, kurios negaliojo nei rankpinigių sutarties sudarymo, nei draudimo poliso pasirašymo metu. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad tiek šių taisyklių, tiek 1999 m. galiojusių taisyklių Nr. 017 nuostatos panašios, nors Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 8 d. nutarimu Nr. 580 patvirtintų Taisyklių 8 punkte draudiminis įvykis apibrėžiamas iš esmės skirtingai, t. y. draudiminiu įvykiu laikomi draudimo sutarties galiojimo metu atlikti neteisėti notaro, jo atstovo ar notaro biuro darbuotojo veiksmai (veikimas, neveikimas), dėl kurių atsirado žala, ir reikalavimo atlyginti šią žalą pateikimas apdraustajam, jeigu reikalavimas atitinka visas šias sąlygas. Nurodytas Vyriausybės nutarimas buvo priimtas įgyvendinant Notariato įstatymo papildymą 62 straipsniu „Notarų profesinės civilinės atsakomybės privalomasis draudimas“, kuris buvo priimtas tik 2003 m. sausio 23 d. įstatymu Nr. IX-1311, taigi nurodyti teisės aktai negalėjo būti taikomi ginčo teisiniams santykiams.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino šalių sudarytos draudimo sutarties sąlygas, netaikė Notariato įstatymo 16 straipsnio, taikė materialinės teisės normas, kurios negaliojo ginčo teisinių santykių atsiradimo metu, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktai), todėl priėmė neteisėtą nutartį, kuri naikintina ir byla perduotina nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,
n u t a r i a :
Panaikinti Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 3 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Šiaulių apygardos teismui apeliacine tvarka.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Juozas Šerkšnas
Aloyzas Marčiulionis
Egidijus Laužikas