Civilinė byla Nr. e2S-44-524/2024

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-14096-2023-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.2.1; 3.1.18.2.3; 3.1.18.3

     (S)

 

 

 

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

 

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2024 m. sausio 18 d.

Klaipėda

 

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė, veikianti Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kado auto“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo P. P. (P. P.) ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kado auto“ dėl pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, restitucijos taikymo.

 

Teismas

 

nustatė:

 

I. Ginčo esmė

 

1.       Ieškovas P. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB „Kado auto“ prašydamas:

1)       pripažinti negaliojančia ieškovo ir atsakovės 2022 m. balandžio 30 d. sudarytą automobilio BMW X5 pirkimo–pardavimo sutartį negaliojančia;

2)       taikyti vienašalę sutartį ir ieškovui iš atsakovės priteisti 83 000 Eur automobilio kainą;

3)       taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovei priklausančio turto areštą neviršijant 83 000 Eur sumos bei leidžiant atsakovei atsiskaityti su valstybės biudžetu bei ieškovu;

4)       priteisti ieškovui iš atsakovės 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

5)       priteisti ieškovui iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškinyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodyta, kad ieškovas pateikė argumentuotą ieškinį, pagrįstą rašytiniais įrodymais, aiškiai suformulavo ieškinio reikalavimus. Atsakovė pristato save kaip automobilių pardavimo, jų supirkimo ir automobilių komiso paslaugas teikiantį subjektą. Atsakovei priklausančio kilnojamojo turto, t. y. iš esmės turimo automobilių parko, sudėtis ir vertė nuolat kinta. Atsakovės turimo turto vertė gali labai lengvai pasikeisti, jeigu atsakovė parduoda jai priklausančius automobilius. Ieškovo reikalaujama suma, įvertinus atsakovės deklaruotą 2022 m. grynąjį pelną (69 024 Eur), yra laikytina labai didele. Tokia didelė reikalavimo suma gali paskatinti atsakovę imtis papildomų priemonių siekiant nuslėpti turimą turtą ar kitokiu būdu apsunkinti galbūt palankaus ieškovui teismo sprendimo vykdymą. nepaisydamas ieškovo atsakovei pateiktos pretenzijos, atsakovė nesiėmė konkrečių veiksmų ir ieškovui nepateikė jokio pasiūlymo, kaip galėtų grąžinti automobilio kainą. Tokia aplinkybė, ieškovo manymu, tik patvirtina, kad atsakovė jau dabar ruošiasi galbūt nepalankaus jai teismo sprendimo priėmimui atitinkamai kurdama sąlygas tokio sprendimo įvykdymo apsunkinimui.

 

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

 

3.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartimi nutarė tenkinti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir areštuoti atsakovei nuosavybės teise priklausančias lėšas 83 000 Eur sumos, esančias bankų ir (ar) kredito įstaigų sąskaitose ir (ar) pas trečiuosius asmenis, leidžiant atsakovei disponuoti gaunamu darbo užmokesčiu (ar kito pobūdžio pajamomis), neviršijant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos (MMA), mokėti privalomuosius mokesčius į valstybės, savivaldybės ir socialinio draudimo biudžetus ir atsiskaityti su ieškovu, o šio turto (lėšų) nesant ar esant nepakankamai areštuoti atsakovei priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą reiškiamo reikalavimo sumos (83 000 Eur), uždraudžiant turtą perleisti kitiems asmenims, įkeisti, juo garantuoti, laiduoti už savo ar kitų asmenų prievoles ar kitaip jį apsunkinti.

4.       Teismas nurodė, kad susipažinęs su ieškinyje išdėstytais argumentais ir pridėtais įrodymais, vertindamas faktinių aplinkybių visumą mano, kad yra pagrindas daryti išvadą, jog reikalavimas nėra akivaizdžiai nepagrįstas. Be to, bylos šalių veiksmų intensyvumas, aprašytas ieškinyje, preliminariai suponuoja, kad atsakovė gali siekti pasunkinti galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Iš pateiktų priedų prie ieškinio aišku, kad atsakovė užsiima automobilių pardavimu. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad analogiškas ieškinys (dėl automobilio pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir nuostolių atlyginimo (automobilis sulaikytas dėl pradėto ikiteisminio tyrimo)) iš atsakovės priteisiant automobilio kainą – 46 000 Eur, 5 proc. palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas buvo išnagrinėtas Marijampolės apylinkės teismo ir ieškinys tenkintas. Atsižvelgiant į tai, yra būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kad būtų užtikrintas sklandus teismo sprendimo, jeigu šis būtų palankus ieškovui, vykdymas. Įvertinus ieškinio sumą, taip pat ginčo pobūdį,  darytina išvada, kad siekiant bylos šalių interesų pusiausvyros užtikrinimo turto arešto suma neturi viršyti materialaus teisinio reikalavimo sumos – 83 000 Eur – ir turi varžyti atsakovės padėtį tik tiek, kiek tai yra būtina teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti.

 

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

 

5.       Atsakovė atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartį ir priimti naują procesinį sprendimą – ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmesti ir panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.

6.       Atskirajame skunde nurodoma, kad atsakovės sąžiningumas turi būti vertinamas tuo aspektu, ar atsakovė, sužinojusi apie jam pareikštą ieškinį, gali siekti paslėpti savo turtą. Tokių aplinkybių ieškinyje nebuvo nurodyta, skundžiamoje nutartyje nenustatyta. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra suformuluota taisyklė, jog kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, jeigu neįrodoma kitaip. Ieškovas ne tik nepateikė jokių įrodymų apie tariamą atsakovės nesąžiningumą arba siekį paslėpti savo turtą, tačiau pateikė įrodymus, kad atsakovė yra itin sąžininga ir komunikuojanti su ieškovu. Nutartyje nurodytas bylos šalių veiksmų intensyvumas yra nepagrįsta išvada laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Duomenų apie atsakovės siekį paslėpti turtą nėra. Atsakovė neturi jokių kitų areštų, apribojimų ar jai taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, išskyrus šioje byloje pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovė turi pakankamai turto, yra pelningai veikiantis ūkio subjektas. Neįsiteisėjęs teismo sprendimas kitoje byloje nėra pagrindas taikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Marijampolės apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-4207-399/2023 priėmė atsakovei sprendimą už akių.  Teismo 2023m. rugpjūčio 10 d. nutartimi sprendimas už akių nepanaikintas, tačiau šiuo metu yra apskųstas Kauno apygardos teismui. Minėtoje civilinėje byloje ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovei, tačiau Marijampolės apylinkės teismas 2023 m. gegužės 3 d. nutartimi atsisakė atsakovei taikyti laikinąsias apsaugos priemones. 

7.       Atskirajame skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones neinformavęs atsakovės, t. y. nesuteikęs galimybės atsakovei būti išgirstai, pateikti savo poziciją. Tai prasilenkia su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika. Teismo procesinis sprendimas taikyti laikinąsias apsaugos priemones neinformuojant atsakovų turi būti motyvuotas, t. y. kodėl teismas nusprendė taikyti laikinąsias apsaugos priemones nesuteikiant galimybės atsakovams pateikti savo pozicijos. Šiuo atveju nutartyje ne tik kad nėra motyvuota, kodėl laikinųjų apsaugos priemonių klausimas išspręstas be atsakovų žinios, tačiau nėra net abstrakčių (kurie draudžiami) pagrindų tokiam procesiniam veiksmui.

8.       Ieškovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti.

9.       Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodoma, kad atsakovės veikla yra automobilių pardavimas. Esant galiojančiam areštui ji negali vykdyti veiklos. Jeigu nutarties pagrindu nebūtų pritaikytos laikinosios apsaugos priemones, atsakovė gali parduoti jai nuosavybės teise priklausančius automobilius. Grėsmė galbūt palankiam ieškovo teismo sprendimo įvykdymui egzistuoja vien dėl atsakovės veiklos specifikos, t. y. nuolatinio automobilių pardavinėjimo. Mažindama parduodamų automobilių kiekį, t. y. vykdydama kasdienę veiklą, atsakovė kartu mažina ir turimo turto, į kurį būtų galima nukreipti galbūt palankaus ieškovei teismo sprendimo vykdymą. Nėra galimybės įvertinti, ar tokius veiksmus atsakovė daro sąmoningai siekdama apsunkinti ieškovui palankaus teismo sprendimo vykdymą, ar tiesiog vykdydama veiklą. Likęs atsakovės turtas nėra pakankamas tam, kad užtikrintų galbūt palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymą. Tik nutarties pagrindu taikomos laikinosios apsaugos priemonės užtikrina tai, kad atsakovė nerealizuotų viso jai priklausančio turto, t. y. automobilių. Atsakovė kartu su savo atskiruoju skundu nepateikia jokių duomenų, kad turi kito turto, į kurį būtų galima nukreipti galbūt palankaus ieškovui teismo sprendimo vykdymą. Atsakovės finansinė padėtis teismo buvo įvertinta tinkamai.

10.       Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodoma, kad ta aplinkybė, jog atsakovė iki šiol nėra pateikusi pasiūlymo dėl pakaitinio automobilio ieškovui, taip pat patvirtina tai, kad atsakovė tokių automobilių arba neturi, arba turi, tačiau yra pasirengusi juos realizuoti. Ieškovas ne kartą prašė atsakovės bent laikinai suteikti kokį nors ginčo automobiliui tolygų pakaitinį automobilį. Iš atsakovės kartu su 2023 m. spalio 4 d. prašymu pakeisti šioje byloje skundžiama nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones matyti, kad atsakovė turi tokių automobilių. Vis dėlto nė karto joks konkretus automobilis ieškovui nebuvo pasiūlytas. Būtent ši aplinkybė ir sudaro pagrindą abejoti tuo, ar atsakovė iš tiesų yra nusiteikusi išspręsti ne dėl ieškovo kaltės susidariusią situaciją, ar tik laikinai ją glaisto siekdama susikurti sąlygas galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo neįvykdymui. Atsakovė niekaip neišsprendžia ir nepašalina ieškovo interesų pažeidimų, dėl kurių ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu. Sprendžiant klausimą dėl skundžiamos nutarties pagrįstumo, Marijampolės apylinkės teismo nutartis negali būti taikoma dėl aiškiai besiskiriančių faktinių aplinkybių (itin didelė ieškinio suma). Pirmosios instancijos teismas neprivalėjo informuoti atsakovės apie klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių nagrinėjimą.

 

Teismas

 

konstatuoja:

 

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 621 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkui konstatavus esminį darbo krūvio skirtumą apylinkės teismuose, esančiuose skirtingų apygardos teismų veiklos teritorijose, apygardų teismuose Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko nutartimi atsitiktine tvarka atrinktos šiems teismams pagal kompetenciją priskirtos nagrinėti bylos gali būti priskirtos nagrinėti kito apygardos teismo veiklos teritorijoje veikiančio apylinkės teismo teisėjams arba kito apygardos teismo teisėjams. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad bylos, kuri priskiriama nagrinėti kito teismo teisėjams, teismingumas nekeičiamas – bylą nagrinėjantis kito teismo teisėjas (teisėjų kolegija) veikia teismo, kuriam byla teisminga, vardu.

Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko 2023 m. lapkričio 24 d. nutartimi byloje Nr. e2KT-106-658/2023, sprendžiant Vilniaus apygardos teisme gautų bylų pagal apeliacinius skundus priskyrimo nagrinėti Klaipėdos apygardos teismo teisėjams klausimą, siekiant sumažinti apygardų teismų teisėjų, nagrinėjančių civilines bylas, darbo krūvio skirtumus, Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. e2S-2587-XX/2023 priskirta nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui, kuriame jai suteiktas bylos Nr. e2S-44-524/2024. Šios Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko nutarties 18 punkte pažymėta, kad Klaipėdos apygardos teismo teisėjų paskyrimas nagrinėti Vilniaus apygardos teismo kompetencijai priskirtas nagrinėti bylas nekeičia bylų teismingumo, teisėjai, nagrinėdami Vilniaus apygardos teismui priskirtas bylas, veiks Vilniaus apygardos teismo vardu (CPK 621 straipsnio 4 dalis)

 

Atskirasis skundas tenkintinas.

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

 

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir nagrinėjimo tvarkos

 

11.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys) ar pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

12.       CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

 

Ginčo apeliacinės instancijos teisme esmė

 

13.       Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartis, kuria nutarta tenkinti ieškovo P. P. (P. P.) ieškinyje atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kado auto“ dėl pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, restitucijos taikymo pareikštą prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovei nuosavybės teise priklausančias lėšas 83 000 Eur sumos, esančias bankų ir (ar) kredito įstaigų sąskaitose ir (ar) pas trečiuosius asmenis, leidžiant atsakovei disponuoti gaunamu darbo užmokesčiu (ar kito pobūdžio pajamomis), neviršijant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos (MMA), mokėti privalomuosius mokesčius į valstybės, savivaldybės ir socialinio draudimo biudžetus ir atsiskaityti su ieškovu, o šio turto (lėšų) nesant ar esant nepakankamai areštuoti atsakovei priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą reiškiamo reikalavimo sumos (83 000 Eur), uždraudžiant turtą perleisti kitiems asmenims, įkeisti, juo garantuoti, laiduoti už savo ar kitų asmenų prievoles ar kitaip jį apsunkinti.

14.       Atskirasis skundas iš esmės motyvuojamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutartį, kadangi taikė laikinąsias apsaugos priemones atsakovei nenustatęs atsakovės nesąžiningumo, nesant duomenų, jog atsakovė gali siekti paslėpti savo turtą, be to, apie sprendžiamą klausimą neinformavo atsakovės, t. y. nesuteikė galimybės atsakovei būti išgirstai, pateikti savo poziciją.

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo

 

15.       Prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra savarankiškas teisių ir pažeistų interesų gynimo būdas. Laikinosios apsaugos priemonės nėra skirtos ginčo šalių interesams patenkinti, jų paskirtis yra užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir garantuoti šio sprendimo privalomumą. Teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių tikslas – užtikrinti, kad būsimas teismo sprendimas bus realiai įgyvendintas ir asmeniui suteikta teisminė gynyba iš tikrųjų bus veiksminga, o ne deklaratyvi. CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tiek nepareiškus ieškinio, tiek ir bet kurioje civilinio proceso stadijoje CPK XI skyriaus „Procesas“ penktajame skirsnyje „Laikinosios apsaugos priemonės“ nustatyta tvarka. Laikinųjų apsaugos priemonių nebaigtinis sąrašas nustatytas CPK 145 straipsnio 1 dalyje.

16.       Taigi laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti kelią teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimui arba sprendimo įvykdymo negalimumui. Proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kai laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra numatyta, kad jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012). Jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-338/2013, 2013 m. spalio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-2476/2013, 2014 m. balandžio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-674/2014, 2014 m. liepos 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014).

17.       Nuspręsdamas dėl pirmosios sąlygos buvimo teismas įvertina ieškinio preliminarų pagrįstumą (prima facie ieškinio įvertinimas). Ieškinio pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas neturi ta pačia apimtimi kaip ir nagrinėjant bylą iš esmės vertinti kartu su ieškiniu pateiktų įrodymų ir spręsti dėl jų įrodomosios reikšmės. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog teismo atliekamas prima facie ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015, 2017 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-8-464/2017).

18.       Taigi ieškinio preliminaraus pagrįstumo įvertinimas nėra ir neturi virsti išsamia ieškinio (taip pat ir prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones nurodytų) teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. jau šioje stadijoje konstatuojant ir teismo nutartyje įvardijant, kokie konkrečiai (iš ieškovo pateiktų) įrodymai, teismo vertinimu, pagrindžia ieškinio reikalavimus, su kokiais konkrečiai ieškovės argumentais teismas sutinka (nesutinka) ir pan., t. y. neturi virsti bylos nagrinėjimu iš esmės. Aktualu pažymėti, kad ieškinio prima facie pagrįstumo įvertinimo motyvavimas negali būti tapatinamas su ieškinio pagrįstumo motyvavimu teismo sprendime, bylą išsprendžiant iš esmės. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą buvo pasisakyta, jog ne tik detalių motyvų dėl ieškinio prima facie pagrįstumo neaptarimas, bet net apskritai nenurodymas nutartyje to, kad teismas preliminariai įvertino ieškinio reikalavimų tikėtiną pagrįstumą, savaime nereiškia, jog teismas tokio vertinimo neatliko arba atliko netinkamai, ir nelemia tokios nutarties neteisėtumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje                Nr. 2-962-330/2016, 2014 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1320/2014, 2010 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2174/2010).

19.       Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas atlikęs prima facie ieškovės pateikto ieškinio įvertinimą konstatuoja, kad nėra pagrindo ieškinį vertinti kaip akivaizdžiai nepagrįstą. Teismo vertinimu, nagrinėjamos bylos atveju iš pateikto ieškinio turinio ir kitų byloje pateiktų įrodymų negalima vienareikšmiškai spręsti, kad ieškinys tiek aiškiai nepagrįstas, kad galėtų būti konstatuotas labiau tikėtinas jo nepagrįstumas. Ieškovė pasirinko leistiną savo civilinių teisių gynybos būdą, ieškinio reikalavimai grindžiami ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir teikiamais įrodymais, todėl nėra pagrindo konstatuoti pakankamai akivaizdaus ieškinio reikalavimų nepagrįstumo. Kaip minėta, teismas nuspręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių neturi vertinti, kokie konkrečiai įrodymai pagrindžia ieškinio reikalavimus, su kokiais konkrečiai ieškovės argumentais teismas sutinka (nesutinka) ir pan. Atsižvelgiant į tai, nelaikytina, kad ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas. Taigi egzistuoja pirmoji sąlyga taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. tikėtinas ieškinio reikalavimo pagrindimas.

20.       Dėl antrosios sąlygos teismų praktikoje yra suformuluota taisyklė, kad pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra realios grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimas, kurią privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1235/2014).

21.       Dėl antrosios sąlygos teismų praktikoje yra suformuluota taisyklė, kad pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra realios grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimas, kurią privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1235/2014). Pažymėtina, kad teismas priimti kitų asmenų interesus itin varžantį procesinį sprendimą gali tik gavęs atitinkamus įrodymus, kurie pagrįstų asmenų nesąžiningumą arba ketinimą išvengti būsimo teismo sprendimo įgyvendinimo, o ne vadovaudamasis vien ieškovo niekuo nepagrįstomis prielaidomis apie atsakovų galimą elgesį ar tikėtiną jų turtinę padėtį. Didelė ieškinio suma savaime nėra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – finansinis nepajėgumas įvykdyti sprendimą ir asmens nenorėjimas ar vengimas jį įvykdyti yra visiškai skirtingos situacijos, ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais gali būti taikomi disponavimo turtu apribojimai. Jeigu būtų vertinama kitaip, teismai galėtų taikyti tokio pobūdžio ribojimus iš esmės kiekvienoje byloje, kurioje yra pareikštas reikalavimas dėl didelės sumos priteisimo, o tai akivaizdžiai neatitiktų šio procesinio instituto paskirties bei jo taikymo išimtinumo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-748-553/2018; Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-136-370/2019).

22.       Asmens nesąžiningumo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste teisės aktai nepreziumuoja, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo siekiantis asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.). Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-157-464/2018; 2019 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-290-516/2019). Tikėtiną grėsmę, kaip vieną iš būtinų sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, patvirtinti gali tik duomenys apie atsakovo (galimą) nesąžiningumą ir (ar) jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti, turint tikslą išvengti ieškovo naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo, t. y. laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai asmuo pateikia konkrečių duomenų, bent tikėtinai pagrindžiančių atsakovo sąmoningą siekį pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą. Dėl to svarbu nustatyti ne asmens, kuriam prašoma taikyti apribojimus, turtinę padėtį ir pareikšto jam ieškinio sumos reikšmingumą, bet jo elgesį sąžiningumo aspektu (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-90-464/2019). Taigi atsakovų nesąžiningumas, kaip antroji sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, nėra preziumuojamas, todėl sprendžiant klausimą dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones priešingos šalies nesąžiningumą visada privalu įrodinėti tam asmeniui, kuris prašo atitinkamų priemonių taikymo.

23.       Be to, vertinant grėsmės teismo sprendimo neįvykdymui egzistavimą, laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo bei sąsajumo principais. Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą. Proporcingumo principo taikymas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto. Laikinosios apsaugos priemonės neturi varžyti proceso šalies teisių daugiau, negu būtina tikslui pasiekti, be to, jos turi būti tiesiogiai susijusios su pareikštais reikalavimais, užtikrinti šių reikalavimų įvykdymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gruodžio 22 d. priimta civilinėje byloje Nr. e2-1270-330/2022).

24.       Byloje nėra ginčo, jog atsakovė verčiasi automobilių pardavimu, supirkimo, automobilių komiso paslaugų teikimu. Byloje iš esmės ginčas kilo dėl automobilio, kurį ieškovas nusipirko iš atsakovės, pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo, t. y. dėl automobilio kainos – sumokėtų 83 000 Eur grąžinimo ieškovui.

25.       Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Marijampolės apylinkės teismas 2023 m. gegužės 30 d. sprendimu už akių, įsiteisėjusiu 2023 m. lapkričio 21 d., civilinėje byloje Nr. e2-4207-399/2023 pripažino negaliojančia nuo sudarymo momento ir nutraukė tarp atsakovės UAB „Kado auto“ ir kito ieškovo 2022 m. rugpjūčio 3 d. sudarytą automobilio pirkimo–pardavimo sutartį ir taikė restituciją ir iš atsakovės ieškovui priteisė 46 000 Eur, sumokėtus už automobilį, palūkanas ir kt. Sprendimas motyvuojamas tuo, kad atsakovė neįvykdė pareigos perduodant daiktą užtikrinti nuosavybės teisių į tą daiktą.

26.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tiek Marijampolės apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-4207-399/2023 kitas ieškovas ieškinį motyvavo, tiek šioje byloje ieškovas ieškinį motyvuoja iš esmės tuo, kad ieškovams įsigijus iš atsakovės automobilius vėliau paaiškėjo, kad jie yra ieškomi ir galbūt buvo pavogti, todėl automobiliai buvo sulaikyti. Tačiau pažymėtina ir tai, kad nei minėtoje Marijampolės apylinkės teismo byloje nebuvo nustatyta, nei šioje byloje bent jau kol kas nėra nustatyta ir nėra pateikta konkrečių įrodymų, jog vagystės faktas pasitvirtino ir atsakovė parduodama automobilius šį faktą žinojo. Kaip matyti iš šioje byloje pateiktos ieškovo ir atsakovės atstovų susirašinėjimo medžiagos, atsakovė paaiškina, kad tiek pačiai atsakovei įsigyjant, tiek parduodant ieškovui tokios didelės vertės automobilį jis buvo tikrinamas ir duomenų apie tai, kad jis būtų ieškomas, nebuvo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovė pati nebuvo apgauta trečiųjų nesąžiningų asmenų.

27.       Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO nėra duomenų apie kitas atsakovei pradėtas bylas. Minėtoje Marijampolės apylinkės teismo byloje teismas netenkino prašymo atsakovei taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Byloje nėra duomenų apie kitus atsakovei taikytus areštus, apribojimus ar jai taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Atsižvelgiant į visa tai, darytina išvada, kad aplinkybės, jog analogiškas ieškinys atsakovei jau buvo tenkintas įsiteisėjusiu teismo sprendimu už akių, šiuo atveju nesudaro pagrindo konstatuoti būtent atsakovės nesąžiningumą.

28.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teiginiai, sudarantys ginčo nagrinėjimo iš esmės dalyką sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, negali būti nagrinėjami. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad tokio pobūdžio argumentų nagrinėjimas jau pradinėje bylos proceso stadijoje prieštarautų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslui ir neproporcingai apsunkintų vienos iš ginčo šalių padėtį (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1172-943/2019). Todėl ieškovo argumentai, kad atsakovė niekaip neišsprendžia ir nepašalina ieškovo interesų pažeidimų, dėl kurių ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nenagrinėtini, kadangi teismas šioje stadijoje negali pasisakyti, ar atsakovė šių klausimų nesprendžia nepagrįstai. Kita vertus, kaip matyti iš šioje byloje pateiktos ieškovo ir atsakovės atstovų susirašinėjimo medžiagos, atsakovė paaiškina, kad kol kas neaišku, kam bus grąžinamas automobilis. Šią aplinkybę paneigiančių duomenų kol kas byloje nėra.

29.       Ieškovas nurodo, kad ne kartą prašė atsakovo bent laikinai suteikti kokį nors ginčo automobiliui tolygų pakaitinį automobilį. Kaip matyti iš šioje byloje pateiktos ieškovo ir atsakovės atstovų susirašinėjimo medžiagos, atsakovė ieškovui sutinkant siūlėsi paieškoti ne tolygų, tačiau paprastesnį automobilį. Akivaizdu, kad galimybės pasiūlyti tolygų pakaitinį automobilį priklauso nuo daugelio aplinkybių. Kita vertus, nei teisės aktai, nei ginčo pirkimo–pardavimo sutartis tokios pareigos atsakovei nenustato.

30.       Apeliacinės instancijos teismas visiškai nesutinka su ieškovo argumentais, kad grėsmė galbūt palankiam ieškovui teismo sprendimo įvykdymui egzistuoja vien dėl atsakovės veiklos specifikos, t. y. nuolatinio automobilių pardavinėjimo. Taip pat nesutiktina su ieškovo argumentais, kad atsakovė, vykdydama kasdienę veiklą, t. y. parduodama jai priklausančius automobilius, kartu mažina ir turimo turto, į kurį būtų galima nukreipti galbūt palankaus ieškovui teismo sprendimo vykdymą, vertę. Apeliacinės instancijos teismas su šiais ieškovo argumentais nesutinka todėl, kad, kaip pats ieškovas nurodo, atsakovė vykdo kasdienę veiklą – pardavinėja automobilius. Ieškovas nepateikė duomenų, kad atsakovė turimą turtą – automobilius – perleidinėtų neatlygintinai ar už nepagrįstai mažą kainą, todėl nėra pagrindo teigti, kad atsakovė už rinkos kainą pardavusi automobilį netenka turto, kadangi į jo vietą gauna pinigines lėšas.

31.       Ieškovas nepateikia duomenų, tačiau nurodo, kad atsakovė mažina parduodamų automobilių kiekį, nors pats pripažįsta, kad nėra galimybės įvertinti, ar tokius veiksmus atsakovė daro sąmoningai siekdama apsunkinti ieškovui palankaus teismo sprendimo vykdymą, ar tiesiog vykdydama veiklą. Byloje taip pat nėra duomenų, kad atsakovė atliktų tokius veiksmus, tuo labiau tai darytų sąmoningai siekdama apsunkinti ieškovui palankaus teismo sprendimo vykdymą. Kita vertus, parduodamų automobilių kiekis gali svyruoti nuo pasiūlos ir paklausos rinkoje, kainų kitimo, uždirbto pelno, investicijų į atsakovės naujai įsigyjamus automobilius ir pan.

32.       Ieškovas nurodo, kad likęs atsakovės turtas nėra pakankamas tam, kad užtikrintų galbūt palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymą. Tačiau, kaip minėta, nepajėgumas įvykdyti sprendimą ir asmens nenorėjimas ar vengimas jį įvykdyti yra visiškai skirtingos situacijos. Kita vertus, vertinant, kad ieškinio suma atsakovei yra labai didelė, darytina išvada, kad atsakovės tokio sumos turto areštavimas itin sunkina jos tolesnę veiklą. Laikinųjų apsaugos priemonių tikslas nėra neproporcingai pasunkinti vienos iš ginčo šalių padėtį ar ekonomiškai ją sužlugdyti. Apsunkinus atsakovės veiklą tiek, kad ji nebegalės jos vykdyti, kyla grėsmė, kad tokiu atveju ieškovui galbūt palankaus sprendimo vykdymas gali dar labiau pasunkėti.

33.       Galiausiai, ieškovas patvirtina, kad atsakovė, sulaikius ginčo automobilį ir ieškovą, surado ieškovui advokatą ir sumokėjo už jo suteiktas paslaugas. Dėl minėtos teisinės pagalbos ieškovas buvo paleistas iš laikino sulaikymo. Dėl tos pagalbos buvo apskųstas prokuroro sprendimas. Taip pat byloje pateikti duomenys patvirtina, kad ieškovo ir atsakovės atstovai susirašinėja ir bendrauja.

34.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovas nepateikė konkrečių duomenų ar įrodymų, patvirtinančių atsakovės nesąžiningumą ar tai, jog atsakovė paslėpė, perleido, įkeitė turimą turtą ar kitaip jį apsunkino, turėdama tikslą išvengti galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo, ar bent jau ketino tai padaryti. Todėl negalima daryti išvados dėl realios grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimo.

35.       CPK 147 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo rašytinio proceso tvarka išsprendžia nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos; kai teismas mano, kad tai būtina, apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą yra pranešama atsakovui. Tai reiškia, kad teisinis reguliavimas numato pareigą pranešti atsakovui apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą tik esant duomenų, sudarančių teismui pagrindą nuspręsti, kad toks pranešimas yra būtinas (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-393-798/2022). Nagrinėjamu atveju nebuvo susiklosčiusių aplinkybių, dėl kurių teismui kiltų pareiga informuoti atsakovę apie gautą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atsakovė buvo tinkamai informuota, kad buvo priimta nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atsakovė pasinaudojo teise tokią pirmosios instancijos teismo nutartį apskųsti. Be to, atsakovė pasinaudojo CPK nustatyta galimybe prašyti teismo pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikinti. Atsižvelgiant į tai, atsakovės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, kadangi apie tai, jog bus sprendžiamas toks klausimas, neinformavo atsakovės, atmestini kaip nepagrįsti.

36.       Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą motyvai ir argumentai, kaip neturintys reikšmės teisingam šios bylos išnagrinėjimui, plačiau neanalizuotini ir dėl jų nepasisakytina.

37.       Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis laikytina neteisėta ir nepagrįsta.

 

Dėl bylos procesinės baigties

 

38.       Esant nustatytoms aplinkybėms, konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismo skundžiama 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

39.       Pažymėtina, jog nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių neturi res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas) galios. Pasikeitus aplinkybėms, kurios gali būti reikšmingos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimui išspręsti, dėl laikinųjų apsaugos priemonių gali būti kreipiamasi pakartotinai bet kurioje civilinio proceso stadijoje (CPK 144 straipsnio 3 dalis).

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas

 

nutaria:

 

Atskirąjį skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-19366-1094/2023, kuria nutarta tenkinti ieškovo P. P. (P. P.) prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kado auto“ (j. a. k. 305812097) nuosavybės teise priklausančias lėšas 83 000 Eur sumos, esančias bankų ir (ar) kredito įstaigų sąskaitose ir (ar) pas trečiuosius asmenis, leidžiant atsakovei disponuoti gaunamu darbo užmokesčiu (ar kito pobūdžio pajamomis), neviršijant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos (MMA), mokėti privalomuosius mokesčius į valstybės, savivaldybės ir socialinio draudimo biudžetus ir atsiskaityti su ieškovu P. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) o šio turto (lėšų) nesant ar esant nepakankamai areštuoti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kado auto“ (j. a. k. 305812097) priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, reiškiamo reikalavimo sumos (83 000 Eur), uždraudžiant turtą perleisti kitiems asmenims, įkeisti, juo garantuoti, laiduoti už savo ar kitų asmenų prievoles ar kitaip jį apsunkinti, ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo P. P. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti.

Nutartį išsiųsti šalims ir valstybės įmonės Registrų centro Turto arešto aktų registrui.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

 

 

Teisėja                                                                 Erika Misiūnienė