Civilinė byla Nr. eB2-591-657/2026
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01358-2025-1
Procesinio sprendimo kategorijos:
3.2.3.2; 3.2.7.1; 3.4.3.2.2; 3.4.4.2.2
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2026 m. sausio 27 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Žibutė Budžienė,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „AISANA“
nustatė:
ieškovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos kreipėsi į teismą, prašydama UAB „AISANA“ bankroto bylą. Pareiškime nurodo, kad atsakovė yra skolinga ieškovei 15 020,62 Eur. UAB „AISANA“ nepriemoka susidarė nuo 2025 m. sausio 16 d., nepriemokos išieškojimas buvo nerezultatyvus, todėl akivaizdu, kad UAB „AISANA“ negali laiku vykdyti turtinių prievolių. Nurodo, jog atsakovė neturi nekilnojamojo turto, o turima transporto priemonė yra areštuota, taip pat antstolių duomenų bazės duomenimis atsakovės atžvilgiu yra užvestos 5 vykdomosios bylos, kuriomis antstolis Gintautas Puodžiukas vykdo išieškojimą ieškovei. Manytina, kad egzistuoja visos sąlygos pripažinti, kad atsakovė yra nemoki, o būtent UAB „AISANA“ nevykdo ir negali laiku vykdyti turtinių prievolių, neturi turto, kurio pakaktų kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti bei nevykdo veiklos.
Teisme 2026 m. sausio 20 d. gautas atsakovės UAB „AISANA“ pranešimas, kuriame nurodoma, jog patenkino ieškovės reikalavimą, t. y. ieškovei nuo 2025 m. lapkričio 1 d. iki 2026 m. sausio 19 . iš viso buvo sumokėta 19 193,22 Eur dydžio įmokų suma.
Pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei netenkinamas.
Pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo pateikė įmonės kreditorė, kuriai tokią teisę nustato Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 4 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostata, todėl šioje byloje pateikto pareiškimo iškelti bankroto bylą faktinis pagrindas – įmonės nemokumas.
Pagal JANĮ 21 straipsnio 2 dalį bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. Įmonės nemokumo sąvoka yra apibrėžta JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje, kurioje nurodyta, kad įmonės nemokumas – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę.
Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad juridinio asmens nemokumas sietinas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).
Klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo turi būti sprendžiamas ne vien formaliai taikant įstatymo nuostatas dėl įmonės mokumo / nemokumo, o atsižvelgiant į konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes, byloje turi būti analizuojamos ir kitos nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui reikšmingos aplinkybės: kokį turtą įmonė turi realiai, ar įmonė tebevykdo veiklą, ar jos veikla pelninga, ar ji turi debetinių skolų, kokio dydžio šios skolos, lyginant jas su įmonės pradelstais įsipareigojimais kreditoriams, ar yra realių galimybių išsiieškoti skolas ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1583/2014). Atliekant mokumo situacijos analizę, svarbi ir finansinių rodiklių dinamika (kaip kinta finansinė padėtis, ar ji gerėja, ar blogėja) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-959-330/2016).
Nagrinėjamu atveju būtent atsakovei tenka pareiga įrodyti aplinkybes, kad ji yra moki, turi realias galimybes toliau vykdyti ūkinę komercinę veiklą bei atsiskaityti su kreditoriais.
Iš byloje esančių ieškovės ir atsakovės atstovo pateiktų, taip pat teismo išreikalautų duomenų (CPK 179 str. 3 d.) nustatyta, kad nuo 2025 m. sausio 16 d. iki 2025 m. lapkričio 25 d. atsakovės UAB „AISANA“ mokestinė nepriemoka ieškovei buvo 15 020,62 Eur. Atsakovė ieškovei nuo 2025 m. lapkričio 26 d. iki 2026 m. sausio 19 d. pervedė viso 19 193,22 Eur. Šią aplinkybę patvirtina byloje atsakovės pateiktas UAB „Paysera“ banko sąskaitos išrašas. Taigi šiuo atveju matyti, kad atsakovė ne tik, kad sumokėjo mokestinę nepriemoką ieškovei, tačiau vykdo ir einamus atsakovei valstybės nustatytus įpareigojimus. Nors iš teismų informacinės sistemos Liteko prieinamos Antstolių informacinės sistemos matyti, kad atsakovės atžvilgiu yra užvestos tos pačios vykdomosios bylos, t. y. dėl skolos išieškojimo iš atsakovės ieškovei, tačiau susisiekus su antstolio Gintauto Puodžiuko kontora, gauta informacija, jog atsakovė skolą VMI yra padengusi, yra likusios nepadengtos vykdymo išlaidos, todėl vykdomosios bylos negali būti užbaigtos. Taip pat iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prieinamos informacijos jų oficialiame internetiniame puslapyje 2026 m. sausio 25 d. duomenimis nustatyta, kad atsakovė neturi skolų ieškovei, o iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos internetinio puslapio prieinamos informacijos jų oficialiame internetiniame puslapyje 2026 m. sausio 25 d. duomenimis nustatyta, kad atsakovė taip pat neturi skolų šiai įstaigai (CPK 179 str. 3 d.). Iš pastarosios taip pat nustatyta, kad atsakovė socialiniu draudimu yra apdraudusi du darbuotojus. Ši aplinkybė pagrįstai leidžia daryti išvadą, jog įmonė vykdo veiklą. Iš Liteko nustatyta, kad atsakovės atžvilgiu nėra iškelta nei baudžiamųjų nei civilinių bylų, kuriose iš atsakovės būtų priteistos, kokio nors dydžio sumos. Iš pastarosios sistemos taip pat nustatyta, kad administracinėje byloje Nr. eA6.-232-1130/2025 2025 m. gruodžio 1 d. buvo priimtas nutarimas, kuriame buvo konstatuotos aplinkybės, jog atsakovės atstovas (vadovas) atsiskaito su kreditoriais nepaisydamas kreditorių atsiskaitymo eilės. Nepaisant nustatyto pažeidimo, akivaizdu, kad atsakovė su kreditoriais atsiskaito.
Remiantis 2024 metų UAB „AISANA“ finansinėmis ataskaitomis, gautomis iš VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro pateiktų finansinių ir juridinių duomenų (CPK 179 str. 3 d.), konstatuotina, kad bendrovė ataskaitiniu laikotarpiu vykdė veiklą nepažeisdama mokumo ir veiklos tęstinumo principų. Bendrovė gavo pardavimo pajamas ir finansinius metus užbaigė teigiamu finansiniu rezultatu, kas patvirtina, jog veikla buvo vykdoma pelningai ir ekonomiškai pagrįstai. Bendrovės balanso duomenys rodo pakankamą turto apimtį, leidžiančią padengti prisiimtus įsipareigojimus, o reikšminga trumpalaikio turto dalis, įskaitant pinigus ir jų ekvivalentus, sudaro prielaidas laiku ir tinkamai vykdyti mokėtinas prievoles kreditoriams bei kitiems tretiesiems asmenims. Nuosavo kapitalo buvimas patvirtina bendrovės finansinį savarankiškumą ir atitiktį Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytiems minimaliems kapitalo pakankamumo reikalavimams. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad bendrovės finansinė padėtis ataskaitiniu laikotarpiu buvo stabili, o finansiniai rodikliai nesudaro pagrindo abejoti bendrovės mokumu ar jos gebėjimu tęsti veiklą artimiausioje ateityje.
Taigi šios nutarties priėmimo dieną duomenų apie esamus pradelstus įsipareigojimus nėra, o ieškovei kaip kreditorei, kuri kreipėsi dėl bankroto bylos iniciavimo atsakovei, skola yra padengta, kitų kreditorių byloje nenustatyta. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad įmonė nėra nemoki Juridinių asmenų nemokumo įstatymo prasme, nes nemokumas siejamas ne su apskaitiniu nuosavo kapitalo dydžiu, o su nesugebėjimu vykdyti pradelstų prievolių.
Kasacinis teismas yra nurodęs, kad kreditoriaus kreipimasis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo laikytinas kraštutine gynybos priemone, kai išnaudoti visi pažeistų teisių gynimo būdai ir jie nedavė jokio teigiamo efekto, nes bankroto bylos iškėlimas susijęs su neigiamais teisiniais padariniais įmonei – skolininkei, t. y. apribojama jos veikla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2010).
Teismas sprendžia, kad esminė aplinkybė šioje byloje yra tai, kad skola, dėl kurios kreditorė kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo, yra visiškai apmokėta, taigi kreditorės reikalavimas nebeegzistuoja. Pagal formuojamą teismų praktiką, jeigu iki bankroto bylos iškėlimo klausimo išsprendimo kreditoriaus reikalavimas yra patenkinamas, toks pareiškimas laikomas netekusiu faktinio ir teisinio pagrindo, o bankroto byla negali būti keliama (JANĮ 22 str. 3 d. 1 p.).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog nėra nustatyta įmonės nemokumo, kaip jis suprantamas pagal Juridinių asmenų nemokumo įstatymą, o skola, dėl kurios buvo inicijuotas bankroto procesas, yra apmokėta, kitų pradelstų kreditorinių įsipareigojimų nenustatyta. Pažymėtina, kad bankroto procedūros turėtų būti pradedamos tik įmonėms, kurios akivaizdžiai negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams ir kai išanalizavus visus įrodymus, teismui nelieka abejonių dėl įmonės nemokumo. Šiuo atveju, atsižvelgiant į byloje esančius duomenis, teismui nepakanka įrodymų konstatuoti atsakovės nemokumą. Kitų JANĮ numatytų bankroto bylos iškėlimo pagrindų taip pat nenustatyta, todėl bankroto bylą atsakovei atsisakytina kelti (JANĮ 22 str. 3 d. 1, 2 p.).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 22 straipsnio 3 dalies 1, 2 punktais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, teismas
nutaria:
atsisakyti iškelti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „AISANA“, juridinio asmens kodas 302785990, registruotos buveinės adresas – Veliuonos g. 41, Vilnius, bankroto bylą.
Nutarties kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo nutarties atsisakyti iškelti nemokumo bylą priėmimo išsiųsti ieškovei, atsakovei ir jos vadovui Tadui Plančiūnui, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Nutartis per septynias dienas nuo jos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.
Teisėja Žibutė Budžienė