Civilinė byla Nr. 2A-926-431/2020
Teisminio proceso Nr.2-68-3-12249-2019-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.8;
(S)
2.6.10.5.2.5; 3.3.1.20
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. birželio 2 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės, Laimos Gerasičkinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Visvaldo Kazakiūno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, apeliacinį skundą ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos prisidėjimą prie apeliacinio skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo I. K. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai dėl žalos atlyginimo,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 16 493 Eur turtinės žalos ir 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Nurodė, jog dirbo tolimųjų reisų vairuotoju. Ieškovo viršininkas, T. B., jam paaiškino, kad jo draugai skrenda lėktuvu ir negali pasiimti visų reikalingų daiktų, todėl ieškovas paėmė parvežti į Lietuvą jų krepšius. Grįžtant į Lietuvą, 2011 m. gruodžio 2 d., buvo sustabdytas ieškovo vairuojamas krovininis automobilis muitiniam tikrinimui, kurio metu nustatyta, jog vežtuose keturiuose kelioniniuose krepšiuose buvo supakuota narkotinė medžiaga. Todėl ieškovas buvo sulaikytas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio 1 dalį, kitą dieną, 2011 m. gruodžio 3 d., jam paskirta kardomoji priemonė suėmimas, kuri buvo tęsiama maksimalų BPK 127 straipsnio 2 dalyje nustatytą aštuoniolikos mėnesių terminą. Iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo ieškovas paleistas tik 2013 m. gegužės 30 d., kai prokuroras privalėjo pakeisti kardomąją priemonę į švelnesnę, tai yra pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje.
2. Suėmimas buvo grindžiamas iš esmės tik tuo, kad ieškovas buvo įtariamas sunkaus nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 2 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje (kontrabanda ir neteisėtas disponavimas labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų), padarymu ir neprisipažįsta. Teismas, tenkindamas prokuroro prašymus, pažeidė ieškovo teises, suteikdamas perdėtą pranašumą kaltinančiajai šaliai. Suėmimo metu ieškovui pasimatymai su artimaisiais buvo uždrausti, net ir prašymą leisti paskambinti žmonai prokuroras atmetė. Kitiems šios bylos įtariamiesiems, V. D. ir organizatoriui T. B., skirtos žymiai švelnesnės kardomosios priemonės. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. spalio 14 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-164-211/2014 ieškovą išteisino. Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. sausio 30 d. nuosprendžiu ieškovą pripažino kaltu ir skyrė jam dešimties metų laisvės atėmimo bausmę, kartu paskirdamas ieškovui kardomąją priemonę – suėmimą.
3. Ieškovas buvo sulaikytas 2017 m. vasario 28 d. ir nusiųstas atlikti bausmę Pravieniškių pataisos namuose. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. lapkričio 23 d. nutartimi apeliacinės instancijos teismo nuosprendį pakeitė, panaikino nuosprendžio dalį, kuria ieškovas nuteistas, konstatuodamas teismo padarytus esminius pažeidimus, ir paliko galioti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 17 d. nuosprendžio dalį, kuria ieškovas buvo išteisintas. Vykdant šią nutartį, ieškovas iš bausmės atlikimo vietos paleistas 2017 m. lapkričio 24 d. Ikiteisminis tyrimas buvo organizuojamas netinkamai, jo metu surinkti duomenys nebuvo išsamiai, visapusiškai ir kvalifikuotai ištirti (BPK 2 straipsnis), neatsižvelgta į tai, kad ieškovas nuo pat pirmosios apklausos tvirtino nežinojęs jam perduotų paketų turinio. Byla ieškovo atžvilgiu turėjo būti nutraukta, kadangi jau ikiteisminiame tyrime buvo akivaizdu, kad nėra jo kaltės, nėra duomenų dėl ieškovo tiesioginės tyčios įvykdyti nusikalstamas veikas.
4. Ieškovo patirtą turtinę žalą sudaro 8 430 Eur išlaidų advokato pagalbai viso vykusio baudžiamojo proceso metu ir 8 063 Eur negautos pajamos, apskaičiuotos, kaip minimalus buvęs darbo užmokestis ieškovo kalinimo metu. Dėl to, kad buvo priverstas kalėti daugiau nei dvejus metus už labai sunkias veikas, kurių nepadarė, ieškovas patyrė sunkius dvasinius išgyvenimus, kurie pasireiškė gyvenimo pilnatvės ir prasmės netekimu, didžiuliu nerimu dėl savo bei savo artimųjų dabarties bei ateities. Ieškovas patyrė gilius neigiamus išgyvenimus dėl įprastinės gyvenamosios aplinkos pasikeitimo, dėl galimybės bendrauti su artimaisiais bei pažįstamais netekties, negalėjimo užsiimti įprasta darbine ir mėgstama veikla. Tai neigiamai paveikė ieškovo emocinę būklę, įprastą savijautą. Nuo pat sulaikymo iki galutinio sprendimo byloje priėmimo, ieškovas jautė netikrumą dėl savo likimo, dėl sutuoktinės, nepilnametės dukters ir kitų artimųjų likimo. Procesas užsitęsė beveik šešerius metus, nuo 2011 metų gruodžio 2 d. iki 2017 m. lapkričio 24 d.
5. Atsakovė su ieškiniu sutiko iš dalies. Pripažino, kad suėmimas ieškovui taikytas nepagrįstai ilgai. Tačiau nesutiko su prašomos priteisti turtinės ir neturtinės žalos dydžiu. Prašė priteisti ieškovui tik 3 420 Eur turtinės žalos už negautas pajamas laisvės atėmimo bausmės vykdymo laikotarpiu ir 6 000 Eur neturtinės žalos. Nurodė, jog baudžiamasis procesas net ir tuomet, kai asmuo išteisinamas, savaime nelaikytinas neteisėtu. Ieškovas buvo kaltinamas tuo, kad dalyvaudamas organizuotoje grupėje, kartu su organizuotos grupės nariais įvykdė narkotinių medžiagų kontrabandą ir neteisėtai disponavo labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu. Buvo surinkta įrodymų, leidžiančių teigti, jog ieškovas buvo padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą. Pagal CK 6.282 straipsnio 1 dalį, kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo atsirasti žalai arba jai padidėti, tai, atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį, žalos atlyginimas gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas, jeigu įstatymai nenustato ko kita.
6. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tokio pobūdžio, kaip nagrinėjamoji, bylose ieškovo dideliu neatsargumu gali būti pripažįstamas toks jo elgesys, kai jis dėl savo nerūpestingumo, neatidumo ar aplaidumo sudarė prielaidas pradėti baudžiamąjį persekiojimą. Ieškovas buvo sustabdytas vežantis didelį narkotikų kiekį. Duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir apklaustas pirmosios bei apeliacinės instancijos teismuose iš esmės skirtingai nurodė krepšių su narkotinėmis medžiagomis paėmimo aplinkybes. Tokiu būdu pats ieškovas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo metu savo veiksmais teisėsaugoms institucijoms trukdė išaiškinti asmenis padariusius nusikaltimus. Reikalaujamas neturtinės žalos dydis yra nepagrįstai didelis, neatitinka susiformavusios teismų praktikos.
7. Ilgą ikiteisminio tyrimo trukmę nulėmė baudžiamosios bylos sudėtingumas, kurį pagrindžia nusikalstamų veikų specifiškumas, pasižymintis ypatingu latentiškumu. Buvo išanalizuota informacija, gauta pritaikius procesines prievartos priemones, gautos specialistų išvados, atliktos teismo psichiatrinės ekspertizės. Šiam sudėtingam darbui atlikti reikėjo daug laiko. Ikiteisminis tyrimas vyko pakankamai intensyviai, atlikta daug ikiteisminio tyrimo veiksmų. Nors kiekvienas asmuo turi teisę į greitą procesą, tačiau akcentuotina, kad bet koks procesas, norint, kad jis baigtųsi teisingo sprendimo priėmimu, reikalauja atitinkamo laiko. Nagrinėjamoje byloje sąskaitų, nustatyta tvarka išrašytų ieškovui už teisines paslaugas baudžiamajame procese, nepateikta. Todėl pripažintina, kad baudžiamosios bylos išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 27 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovui I. K. iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, 16 493 Eur turtinės ir 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, taip pat 318,75 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitą ieškinio dalį atmetė.
9. Teismas nustatė, jog ieškovas buvo sulaikytas savo vairuojamame vilkike, per sieną vežantis labai didelį kiekį narkotinių medžiagų. Nors ieškovas viso baudžiamojo proceso metu nuosekliai tvirtino nežinojęs, kad veža narkotikus, jis, duodamas parodymus skirtingai aiškino apie krepšių perdavimo jam vežti aplinkybes. Liudytojas T. B., nors teisme parodymus ir pakeitė, ikiteisminio tyrimo metu aiškino, kad ieškovas žinojo, jog gabena narkotines medžiagas, ir su tuo sutiko. Taigi duomenų, leidžiančių įtarti ieškovą nusikalstamos veikos padarymu bei vykdyti jo atžvilgiu baudžiamąjį persekiojimą, buvo. Pagrindo išvadai, kad ieškovą nuteisęs Lietuvos apeliacinis teismas nevykdė bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, nėra.
10. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. lapkričio 23 d. nutartyje konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai, pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus įvertino byloje surinktus įrodymus, todėl nepagrįstai priėmė ieškovo atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį. Kasacinis teismas pažymėjo ir tai, kad ieškovą nuteisęs apeliacinės instancijos teismas pažeidė ir 331 straipsnio 2 dalies nuostatas, šie pažeidimai yra esminiai, nes sukliudė teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą. Kasacinis teismas pažymėjo, kad ieškovui inkriminuoti nusikaltimai padaromi tiesiogine tyčia, tuo tarpu ieškovo tyčia byloje neabejotinai neįrodyta, t.y. neįrodyta, kad jis suprato neteisėtai disponavęs labai dideliais narkotinių medžiagų kiekiais bei padaręs kontrabandą ir norėjo taip veikti. Tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo padarytos įžvalgos bei išvados leidžia spręsti apie tai, kad apeliacinės instancijos teismas, nuteisdamas ieškovą, tinkamai neįvertino jam inkriminuotų nusikaltimų sudėties požymių buvimo, netiksliai įvykdė procesinę pareigą išdėstyti nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvus ir išvadas, dėl ko buvo padaryta teisės taikymo klaida. Tokie teismo veiksmai gali suponuoti valstybės atsakomybę pagal CK 6.272 straipsnio 1 dalį, esant kitiems civilinės atsakomybės požymiams.
11. Ieškovas buvo sulaikytas 2011 m. gruodžio 2 d., 2011 m. gruodžio 3 d. jam paskirta kardomoji priemonė suėmimas, kuri buvo tęsiama maksimalų įstatyme nustatytą terminą – 18 mėnesių. Iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo ieškovas paleistas 2013 m. gegužės 30 d. Įvertinęs pagrindus, kuriais pradėtas ieškovo baudžiamasis persekiojimas, baudžiamosios bylos tyrimo tikslus, teismas pripažino, kad 2011 m. gruodžio 3 d. objektyviai egzistavo jo suėmimo pagrindai. Nors prokurorui prašant suimti ieškovą 3 mėnesiams teismas, motyvuodamas tuo, kad įtariamasis anksčiau neteistas, dirbo, turi šeimą, gyvenamąją vietą, nustatė jam 2 mėnesių suėmimo terminą, vis gi nesama konkrečios argumentacijos, kodėl suėmimas ieškovui buvo paskirtas būtent tokiam terminui. Be to, iš baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, kad vėliau suėmimas ieškovui buvo tęsiamas iš esmės tais pačiais formaliais pagrindais, suėmimo pratęsimas baudžiamojo proceso metu nebuvo grįstas reikšmingais ir pakankamais pagrindais, kurių buvimas būtų pakankamai motyvuotas, priežastys tinkamai individualizuotos.
12. Baudžiamojoje byloje teismas 2012 m. gegužės 31 d. nutartyje konstatavo atliekamo ikiteisminio tyrimo intensyvumo stoką. Lietuvos apeliacinio teismas nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nutarė taikyti ieškovo atžvilgiu kardomąją priemonę suėmimą iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Tokio savo sprendimo teismas atskirai neargumentavo. Teismų praktikoje konstatuota, kad apkaltinamojo nuosprendžio, kuriuo paskirta laisvės atėmimo bausmė, priėmimas savaime negali pateisinti griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo taikymo ir neatleidžia teismo nuo pareigos tokį taikymą motyvuoti. Tai neatitinka BPK ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – EŽTK) reikalavimų, kad teismo sprendimai suėmimo klausimais turi būti išsamiai motyvuoti ir pagrįsti konkrečiais su bylos aplinkybėmis susijusiais argumentais. Vykdant Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendį ieškovas buvo sulaikytas 2017 m. vasario 28 d. ir paleistas 2017 m. lapkričio 24 d. Teismas padarė išvadą, kad ieškovo suėmimas šiuo laikotarpiu nebuvo pagrįstas tinkamai motyvuotais reikšmingais ir pakankamais pagrindais, spręsdami ieškovo suėmimo klausimus valstybės pareigūnai neveikė pakankamai atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).
13. Ieškovas nurodė, jog baudžiamojo proceso metu patyrė 8 430 Eus išlaidų advokatės pagalbai. Į bylą pateikto keturios teisinių paslaugų sutartys, sudarytos su advokate dėl ieškovo gynybos. Už gynybą baudžiamajame procese ieškovas įsipareigojo advokatei sumokėti 8 778,73 Eur. Į bylą pateikti advokatės išrašyti grynųjų pinigų priėmimo kvitai patvirtina, kad advokatei buvo sumokėta 8 434,3 Eur. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė paaiškino, kad pirmą kartą jai sumokėjo ieškovo sutuoktinė, nes jis buvo suimtas. Vėliau jie susitarė, kad klientas sumokės, kai galės, kadangi jis neturėjo pinigų, nes buvo netekęs galimybės dirbti. Todėl pinigai buvo sumokėti jau po to, kai ieškovas išteisintas grįžo į normalų gyvenimą ir pradėjo dirbti. Nagrinėjamu atveju baudžiamojoje byloje, priimant išteisinamąjį nuosprendį, nebuvo išspręstas išteisintojo turėtų išlaidų pripažinimo proceso išlaidomis ir jų atlyginimo klausimas.
14. Pagal vieną iš pagrindinių civilinės atsakomybės principų – visiško žalos atlyginimo principą – nukentėjusįjį būtina grąžinti į padėtį, kokia būtų buvusi nepadarius jam žalos, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę (CK 6.251 straipsnio 1 dalis). Civilinėje teisėje turtinė žala suprantama kaip asmens turtiniai praradimai, dėl kurių nukenčia jo turtinė padėtis. Tarp jų – ir išlaidos, patirtos dėl kito asmens neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju kaip turtinę žalą ieškovas prašo priteisti jo išlaidas gynybai baudžiamojo proceso metu. Šios išlaidos realiai patirtos, pagrįstos, objektyviai būtinos. Teismas konstatavo, kad su gynėja sutartimis sulygtos sumos, įvertinus baudžiamojo proceso trukmę (beveik 6 metai), apimtį ir atliktus procesinius veiksmus, yra protingos ir pagrįstos, todėl ieškovo ieškinio dalis dėl 8 430 Eur priteisimo tenkintina.
15. Ieškovas prašė priteisti 8 063 Eur jo kalinimo laikotarpiais negautų pajamų. Šią sumą apskaičiavo, įvertinęs jo kalinimo mėnesiais Lietuvoje buvusį minimalųjį mėnesinį atlyginimą. Byloje esančios Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pažymos patvirtina, kad iki sulaikymo ieškovas visą laiką dirbo ir gavo pajamas, dirbo ir laikotarpiu tarp suėmimų. Nors Sodros duomenimis jos ir nėra ypač didelės, tačiau viršijo tuo metu galiojusį MMA. Teismas visuotinai žinoma aplinkybe pripažino tai, kad tolimųjų reisų vairuotojų didžiąją pajamų dalį sudaro jiems mokami komandiruotpinigiai. Todėl teismas nusprendė, kad labiau tikėtina, jog tuo atveju, jei nebūtų suimtas, nuo 2011 m. gruodžio 2 d. iki 2013 m. gegužės mėn., bei nuo 2017 m. vasario 28 d. iki 2017 m. lapkričio 24 d., tai yra per beveik 27 mėnesius, ieškovas būtų gavęs daugiau neto pajamų, nei jo reikalaujama priteisti 8063 Eur suma. Nurodyti argumentai sudaro pagrindą tenkinti ieškovo reikalavimų dalį dėl turtinės žalos atlyginimo visiškai.
16. Baudžiamasis procesas ieškovo atžvilgiu truko net šešerius metus, iš jų daugiau kaip dvejus metus ieškovas buvo kalintas, 18 mėnesių kalėjimo sąlygomis. Tokį laikotarpį teismas pripažino pakankamai ilgu, jog asmens dvasinei būklei būtų padarytas ypač didelis neigiamas ilgalaikes pasekmes turintis poveikis. Teismo vertinimu svarbu ir tai, kad ieškovas iki tol nebuvo teistas. Teismas nustatė, jog ieškovas nuo 2007 m. gegužės 4 d. gyvena santuokoje, šeima augina bendrą 2005 m. rugpjūčio 18 d. gimusią dukterį. Teismas sutiko, kad ieškovo ir liudytoja apklaustos jo sutuoktinės nurodytos aplinkybės apie ikiteisminio tyrimo ir baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu patirtus išgyvenimus, sudaro pagrindą išvadai, kad neturtinės žalos ieškovas patyrė.
17. Teismas vertino ir paties ieškovo veiksmus. Pagal CK 6.282 straipsnio 1 dalį, kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo atsirasti žalai arba jai padidėti, tai, atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, – ir į jo kaltės dydį), žalos atlyginimas gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas, jeigu įstatymai nenustato ko kita. Nagrinėjamu atveju ieškovas, būdamas patyręs tarptautinių pervežimų srityje, turėjo ir galėjo suprasti, jog yra atsakingas už bet kokį per sieną gabenamą krovinį. Todėl neįsitikinęs, kad paprašytuose pervežti krepšiuose nėra daiktų, kuriuos gabenti draudžiama, elgėsi nerūpestingai, o tokie jo veiksmai buvo vėliau vykusio baudžiamojo persekiojimo paties ieškovo atžvilgiu sąlyga. Todėl teismas ieškovo patirtą neturtinę žalą dėl jo atžvilgiu neteisėtai taikyto kardomojo kalinimo įvertino 9 000 Eur, dėl neteisėto nuteisimo – 1 000 Eur suma, iš atsakovės ieškovui priteisdamas 10 000 Eur neturtinę žalą.
III. Apeliacinio skundo, prisidėjimo prie jo ir atsiliepimo į jį argumentai
18. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Generalinės prokuratūros, apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 27 d. sprendimą ir sumažinti ieškovui priteistą turtinę ir neturtinę žalą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
18.1. Teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, neįvertino visų svarbių aplinkybių ir dėl to padarė neteisingas išvadas dėl neturtinės žalos, sukeltos neteisėtai taikytu suėmimu, dydžio. Nei baudžiamojoje byloje, nei nagrinėjamoje civilinėje byloje nėra konstatuota, jog visas ieškovo baudžiamasis persekiojimas buvo neteisėtas. Priešingai, teisėsaugos institucijos pagrįstai ėmėsi visų teisėtų ikiteisminio tyrimo veiksmų, tarp kurių buvo ir laikino sulaikymo bei suėmimo taikymas. Baudžiamasis procesas buvo pradėtas ir atliekamas esant pagrįstam įtarimui, kad padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 199 straipsnio 2 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje, tai yra dėl kontrabandos ir neteisėto disponavimo didelio kiekio narkotinėmis medžiagomis. Ikiteisminis tyrimas 2011 m. gruodžio 2 d. buvo pradėtas, sulaikius ieškovo vairuojamą krovininį automobilį, kuriame rastas labai didelis kiekis narkotinių medžiagų.
18.2. Teismas pripažino, jog duomenų, leidžiančių įtarti ieškovą nusikalstamos veikos padarymu bei vykdyti jo atžvilgiu baudžiamąjį persekiojimą, pakako. Taigi nebuvo nustatyta neteisėto ieškovo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė patvirtino, kad buvo pagrindas jį sulaikyti bei atlikti pirminius ikiteisminio tyrimo veiksmus. Teismas taip pat patvirtino, jog buvo pagrindas sulaikyti ieškovą 2011 m. gruodžio 2 d., o 2011 m. gruodžio 3 d. objektyviai egzistavo jo suėmimo pagrindai. Teismas, teigdamas jog baudžiamojo proceso metu buvo stokojama argumentacijos, kodėl buvo skirtas konkretus suėmimo terminas, o vėlesni jo pratęsimai buvo grindžiami formaliais pagrindais, nenurodė, nuo kurio laikotarpio pripažintina, kad ieškovui skirta (pratęsta) kardomoji priemonė jau buvo vertintina kaip nepagrįsta.
18.3. Teismas sprendime nediferencijavo pagrįsto ir nepagrįsto suėmimo taikymo laikotarpio. Šių aplinkybių nustatymas, sprendžiant tiek turtinės, tiek neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimus yra itin svarbus. Tokio pobūdžio bylose neužtenka tik konstatuoti, kad kardomasis kalinimas truko nepagristai ilgą laiką, kadangi pagal CK 6.272 straipsnį valstybės pareiga atlyginti žalą, atsiradusią dėl neteisėto suėmimo taikymo, atsiranda būtent už tokį laikotarpį, kuris teismo įvertinamas, kaip neteisėtas ir teismas savo sprendime jį turi konkrečiai nurodyti.
18.4. Pagal teismų praktiką, nustatydamas neturtinės žalos dydį už neteisėtą suėmimo taikymą, teismas, be bendrųjų kriterijų, turi atsižvelgti papildomai į: teisės į laisvę pažeidimo aplinkybes, suėmimo padarinius asmeniniam gyvenimui, suėmimo padarinius asmens sveikatai, įskaitant psichinę sveikatą, suėmimo padarinius profesiniam gyvenimui, aplinkybes, dėl kurių galėtų būti mažinamas atlygintinos žalos dydis, įskaitant nukentėjusiojo ir valstybės ekonominę padėtį, nukentėjusio asmens kaltę. Teismas pripažino, kad valstybės neteisėtuose veiksmuose nebuvo tyčios. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. lapkričio 23 d. nutartimi konstatavo, jog apeliacinės instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus. Tai leidžia teigti, jog įrodymų, kurie buvo naudojami ir kaip duomenys suėmimui skirti ir pratęsti, rinkimo ir pripažinimo įrodymais neteisėtumo nebuvo nustatyta. Ieškovas suėmimo metu turėjo mažametį vaiką ir sutuoktinę, turėjo darbą, apie kitus ypatingus užsiėmimus, kuriems galėjo turėti įtakos baudžiamasis procesas, ieškovas nėra nurodęs.
18.5. Baudžiamasis procesas sukelia neigiamų emocinių bei psichologinių padarinių, tačiau ieškovo patirti neigiami išgyvenimai negali būti preziumuojami, o turi būti įrodyti. Tokių duomenų teismas nenustatė, o ieškovas nepateikė įrodymų, galinčių patvirtinti kokių nors ypatingų padarinių dėl taikyto suėmimo. Teismas pripažino, jog įtakos baudžiamajam procesui turėjo ir paties ieškovo nerūpestingas elgesys, nes duodamas parodymus, skirtingai aiškino apie krepšių perdavimo jam vežti aplinkybes. Kasacinės instancijos teismas ieškovo suėmimo laikotarpį, trukusį 2 metus ir 7 mėnesius, pripažino ilgu ir priteisė ieškovui 6 000 Eur neturtinę žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-63-278/2018). Nagrinėjamoje byloje teismo ieškovui priteista 9 000 Eur neturtinės žalos suma už neteisėtą suėmimą yra neproporcinga ir nepagrįsta, todėl turėtų būti sumažinta.
18.6. Teismas nepagrįstai priteisė ieškovui 8 430 Eur turtinės žalos už išlaidas gynybai (advokatui) baudžiamojo proceso metu. Baudžiamajame procese išteisinto asmens išlaidas advokatui samdyti, kaip žalą dėl neteisėtų institucijų veiksmų, sudaro lėšos, kurios būtų pagrįstai išleistos asmens gynybai nuo baudžiamojo persekiojimo, kiek jos priežastiniu ryšiu susijusios su neteisėtais institucijų veiksmais. Jeigu ne visi prašomi pripažinti neteisėtais veiksmai pripažįstami neteisėtais, tai kaip žalos atlyginimas priteisiama išlaidų dalis, kuri susijusi su neteisėtais veiksmais. Atlygintinos dalies dydis nustatomas atsižvelgiant į šios dalies advokato paslaugų apimtį, vertę, sudėtingumą ir kitas aplinkybes. Teismas neišskyrė, nuo kurio laikotarpio pripažino, kad atsakovės veiksmai iš teisėtų peraugo į neteisėtus. Nenustačius šio laikotarpio, nėra galimybės objektyviai įvertinti, nuo kada ieškovui turėtų būti skaičiuojamas žalos atlyginimas už atsakovės neteisėtus veiksmus.
18.7. Byloje nėra duomenų, kuriuo laikotarpiu ir kokios konkrečiai atstovavimo paslaugos ieškovui buvo suteiktos. Byloje yra tik ieškovo advokatės išrašyti grynųjų pinigų priėmimo kvitai, kuriuose nedetalizuojama, kada ir kokios konkrečiai atstovavimo paslaugos ieškovui buvo suteiktos. Šių aplinkybių nustatymas yra reikšmingas ir svarbus, siekiant nustatyti objektyviais duomenimis pagrįstą turtinės žalos dydį. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 29 d. nutarimu Nr. 780 patvirtintų Mokesčiams apskaičiuoti naudojamų apskaitos dokumentų išrašymo ir pripažinimo taisyklėse, Lietuvos advokatūros advokatų tarybos 2005 m. gegužės 5 d. sprendime yra nustatyti reikalavimai advokato išrašomai sąskaitai už teisinę pagalbą. Nagrinėjamoje byloje sąskaitų už teisines paslaugas pateikta nebuvo. Taigi baudžiamosios bylos nagrinėjimo išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nebuvo pateikti ir nėra galimybės objektyviai įvertinti ieškovui suteiktų advokato paslaugų apimties atitinkamu laikotarpiu.
19. Atsakovės Lietuvos Respublikos atstovė Teisingumo ministerija prisidėjimu prie Generalinės prokuratūros apeliacinio skundo prašo tenkinti apeliacinį skundą ir pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 27 d. sprendimą, sumažinant priteistos žalos dydį. Prisidėjimas prie apeliacinio skundo grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
19.1. Teismas sprendime konstatavo, jog spręsdami ieškovo suėmimo klausimus valstybės pareigūnai neveikė pakankamai atidžiai ir rūpestingai. Baudžiamojo proceso tikslas kaip tik ir yra įtarimo patikrinimas. Todėl aplinkybė, kad vėliau procese asmuo išteisinamas dėl nusikaltimo, nepaneigia pagrįsto įtarimo buvimo ankstesnėje proceso stadijoje. Pagal BPK nuostatas asmuo gali būti sulaikytas tuomet, kai yra suėmimo skyrimo pagrindai ir sąlygos. Pagal BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punktą bei 3 dalį suėmimo pagrindas yra pagrįstas manymas, kad įtariamasis trukdys procesui, kai yra duomenų, kad asmuo pats ar per kitus asmenis gali bandyti paveikti liudytojus, sunaikinti ar paslėpti dokumentus, tai yra rizika, kad pačioje proceso pradžioje asmuo gali trukdyti įtvirtinti reikšmingus bylai įrodymus.
19.2. Ieškovas buvo kaltinamas tuo, kad dalyvaudamas organizuotoje grupėje, kartu su organizuotos grupės nariais įvykdė narkotinių medžiagų kontrabandą ir neteisėtai disponavo labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu. Pagal teismų praktiką sulaikymas (suėmimas) yra teisėtas, kai jis grindžiamas procesiniu sprendimu ir esant pagrįstam įsitikinimui, kad suimamas asmuo yra padaręs nusikalstamą veiką. Suėmimo metu asmens kaltumo klausimas nesprendžiamas, šios priemonės taikomos pagal jų taikymo metu turimus duomenis. Nagrinėjamoje byloje buvo surinkta įrodymų, leidžiančių teigti, jog ieškovas buvo padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą. Tuo labiau, kai liudytojas L. M., Muitinės kriminalinės tarnybos Narkotikų kontrolės skyriaus vyriausiasis tyrėjas, parodė, kad automobilio patikros metu vairuotojas (ieškovas) jaudinosi, matėsi, kad jam dreba rankos. Įvertinęs tai, kad vairuotojas elgėsi nenatūraliai, ir kitas aplinkybes, nutarė vilkiką patikrinti.
19.3. Teismų praktikoje nustatyta, jog išteisinamojo nuosprendžio priėmimas ar baudžiamosios bylos nutraukimas savaime nėra pagrindas preziumuoti, jog baudžiamosios bylos iškėlimas ir visi su baudžiamuoju persekiojimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti. Sprendžiant dėl civilinės atsakomybės už teisėsaugos pareigūnų veiksmus, kiekvienu atveju reikia išsiaiškinti, ar konkretaus asmens baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad jis padarė nusikaltimą. Civilinės atsakomybės aspektu reikšminga aplinkybė – ikiteisminio tyrimo ar baudžiamosios bylos nutraukimo, asmens išteisinimo pagrindas, reikšminga ir tai, kaip įvertintas baudžiamųjų ar administracinių procesinių veiksmų teisėtumas baudžiamojo proceso teisės normų nustatyta tvarka. Nagrinėjamoje byloje nebuvo duomenų konstatuoti suėmimo taikymo neteisėtumą, taip pat nėra į bylą pateiktų duomenų apie ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų tikslų dydį.
20. Ieškovas I. K. atsiliepimu į atsakovės Lietuvos Respublikos atstovės Generalinės prokuratūros apeliacinį skundą nesutinka su skundu, prašo jį atmesti ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 27 d. sprendimą nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
20.1. Teismas pagrįstai atskyrė teisiškai reikšmingus faktus, tai yra dėl pagrindų pradėti ikiteisminį tyrimą ir dėl ieškovo kardomojo kalinimo bei jo atžvilgiu atliktų procesinių veiksmų, todėl teisingai nusprendė, kad spręsdami ieškovo suėmimo klausimus, valstybės pareigūnai neveikė pakankamai atidžiai ir rūpestingai. Baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, kad apie T. B. ir S. J. nusikalstamą veiką, susijusią su disponavimu ir kontrabanda didelių narkotinių medžiagų kiekiu pareigūnams buvo žinoma dar 2011 m. gegužės mėnesį. T. B. pokalbių telefonu buvo leista klausytis 2011 m. lapkričio 17 d. Kai T. B. 2011 m. lapkričio 30 d. išsiuntė ieškovą su kroviniu, telefoninių pokalbių buvo klausomasi, 2011 m. gruodžio 2 d. grįžęs į Lietuvą ieškovas buvo sulaikytas. Taigi pareigūnai veikė kryptingai. Tuo tarpu pranešime apie įtarimą ieškovui T. B., kaip organizatorius net neįvardijamas, ir tokia teisiškai neapibrėžta ieškovo padėtis tęsėsi iki 2013 m. birželio.
20.2. Prokuroro prašymai dėl suėmimo skyrimo formuluojami pirminio įtarimo pagrindu, taip pažeidžiant įtariamojo teises. Prašymų tekstai formalūs ir identiški, iš esmės nurodant suėmimo taikymo pagrindus veikos, kuria įtariamas asmuo, sunkumas bei tai, kad ieškovas turi ryšių užsienyje (be jokių įrodymų), todėl gali bėgti, slėptis nuo tardymo ar teismo. Reali situacija byloje leidžia pagrįstai manyti, kad suėmimas maksimalų įstatyme nustatytą terminą ieškovui buvo tęsiamas tik dėl tos priežasties, kad jis neprisipažino esąs kaltas dėl jam pareikšto įtarimo. Todėl ieškovo atžvilgiu procesas buvo nesąžiningas ir žeminantis garbę ir orumą. Išnagrinėtame ginče svarbu ir tai, kad byla buvo vilkinama dėl kitam įtariamajam paskirtų sveikatos ekspertizių. Tuo tarpu suėmimas ieškovui buvo tęsiamas.
20.3. Teismas visapusiškai ir objektyviai įvertinęs faktus, susijusius su nepagrįstai ilgu kardomuoju kalinimu, ryšium su tuo atsiradusiais ieškovo išgyvenimais, pagrįstai sprendė, kad 10 000 Eur suma, yra adekvati, proporcinga bei teisinga ieškovui padarytai žalai atlyginti. Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad nėra pateikti bylos nagrinėjimo išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai. Todėl nesant šių dokumentų, nėra galimybės objektyviai įvertinti ieškovui suteiktų paslaugų apimties atitinkamu laikotarpiu. Advokatės darbas pagal teisinių paslaugų sutartį su ieškovu, pradėtas 2012 m. sausio 5 d., užbaigtas 2017 m. lapkričio 23 d. Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai: teisinių paslaugų sutartys, grynų pinigų paėmimo kvitai. Teismas visas teisines bei faktines aplinkybes įvertino, padarydamas pagrįstą išvadą, kad ieškovo išlaidos realiai patirtos, pagrįstos, objektyviai būtinos. Su gynėja sutartimis sulygtos sumos, įvertinus baudžiamojo proceso trukmę (beveik 6 metai) apimtį ir atliktus procesinius veiksmus, yra protingos ir pagrįstos.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
21. Apeliacijos objektu yra teismo sprendimo dalies, kuria ieškovui iš atsakovės buvo priteista 8 430 Eur už advokato paslaugas, kaip turtinė žala, ir 10 000 Eur neturtinė žala, patirta dėl neteisėto suėmimo ir nuteisimo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Šiuos klausimus apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis apeliacinio skundo ribų, taip pat ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis).
22. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog ieškovas baudžiamajame procese buvo kaltinamas nusikalstamomis veikomis, numatytomis BK 25 straipsnio 3 dalyje, 199 straipsnio 2 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje, tai yra tuo, kad dalyvaudamas organizuotoje grupėje, kartu su organizuotos grupės nariais įvykdė narkotinių medžiagų kontrabandą ir neteisėtai disponavo labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu. Ieškovas buvo sulaikytas 2011 m. gruodžio 2 d., muitinės pareigūnų patikrinimo metu jo vairuojamo vilkiko kabinoje gabenamuose keturiuose krepšiuose suradus didelį kiekį narkotinių medžiagų. Ieškovas Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 17 d. nuosprendžiu buvo išteisintas. Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. sausio 30 d. nuosprendžiu panaikino Vilniaus apygardos teismo nuosprendžio dalį, kuria ieškovas buvo išteisintas ir pripažino jį kaltu, paskirdamas 10 metų laisvės atėmimo bausmę.
23. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. lapkričio 23 d. nutartimi panaikino Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžio dalį, kuria ieškovas nuteistas ir paliko galioti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 17 d. nuosprendį, kuriuo ieškovas išteisintas. Kasacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas, vertindamas įrodymus, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, 331 straipsnio 2 dalies nuostatas, šie pažeidimai yra esminiai, nes jie sukliudė apeliacinės instancijos teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą (BPK 369 straipsnio 3 dalis). Ieškovui ikiteisminio tyrimo metu nuo 2011 m. gruodžio 3 d. iki 2013 m. gegužės 30 d. buvo taikyta kardomoji priemonė – suėmimas. Lietuvos apeliaciniam teismui ieškovą pripažinus kaltu, jis nuo 2017 m. vasario 28 d. buvo sulaikytas ir pristatytas į laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietą, iš kurios paleistas tik 2017 m. lapkričio 2 d.
24. Ieškovas pagal CK 6.272 straipsnį ieškiniu reikalavo iš atsakovės atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, kurią jis patyrė dėl neteisėto patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, neteisėto nuteisimo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu, nepagrįstai ilgai jam taikyto suėmimo. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu iš esmės sutiko su ikiteisminio tyrimo institucijų bei teismo veiksmų neteisėtumu ir ieškovui padarytos žalos faktu, tačiau ginčijo jos dydį. Apeliaciniu skundu atsakovė nesutinka su ieškovui priteistu 9 000 Eur neturtinės žalos dydžiu už taikytą kardomąjį kalinimą, nurodydama, jog pagal teismų praktiką ieškovui turi būti priteista ne daugiau, kaip 6 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, taip pat teigia, kad ieškovui priteistos 8 430 Eur išlaidos, sumokėtos advokatei už gynybą, yra neįrodytos.
Dėl neturtinės žalos dydžio
25. Atsakovė ieškovui priteistos 9 000 Eur neturtinės žalos už ikiteisminio tyrimo metu skirtą suėmimą mažinimo būtinumą grindžia argumentais, jog pirmos instancijos teismas, pripažinęs, kad buvo pagrindas ieškovą sulaikyti nuo 2011 m. gruodžio 2 d. ir objektyviai egzistavo jo suėmimo pagrindai, skundžiamame sprendime nediferencijavo pagrįsto ir nepagrįsto suėmimo taikymo laikotarpio. Valstybės pareiga atlyginti žalą pagal CK 6.272 straipsnį atsiranda būtent už tokį laikotarpį, kuris teismo įvertinamas, kaip neteisėto suėmimo taikymo laikotarpis, ir teismas savo sprendime turi jį konkrečiai nurodyti. Atsakovė teigia, kad ieškovas nepateikė teismui duomenų, kokią konkrečiai neturtinę žalą jam sukėlė taikomas suėmimas, o pagal teismų praktiką analogiškose bylose dėl nepagrįsto panašaus ilgumo suėmimo taikymo nustatytas 6 000 Eur atlygintinos neturtinės žalos dydis. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais atsakovės argumentais.
26. Nors pirmos instancijos teismas ir pripažino, kad 2011 m. gruodžio 3 d. objektyviai egzistavo ieškovo suėmimo pagrindai, tačiau analizuodamas paskirto suėmimo terminą, pažymėjo, jog teismas nepakankamai argumentavo, kodėl įtariamajam buvo paskirtas būtent 2 mėnesių suėmimo terminas, vėliau suėmimas buvo tęsiamas iš esmės tais pačiais formaliais pagrindais. Taigi pirmos instancijos teismas nustatė, jog suėmimo pratęsimas baudžiamojo proceso metu nebuvo pagrįstas reikšmingais ir pakankamais pagrindais, kurių buvimas būtų pakankamai motyvuotas, priežastys tinkamai individualizuotos, atkreipė dėmesį į Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 31 d. nutartyje konstatuotą atliekamo ikiteisminio tyrimo intensyvumo stoką, į tai, kad suėmimo trukmę nulėmė ir nesusijusi su ieškovu aplinkybė, jog kitam įtariamajam toje pačioje baudžiamojoje byloje buvo paskirta psichiatrinė ekspertizė. Todėl atsakovė apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad pirmos instancijos teismas nenustatė, kada prasidėjo nepagrįstas ieškovo suėmimo laikotarpis.
27. Apeliacinės instancijos teismas papildomai atkreipia dėmesį, jog Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 3 d. nutartyje, kuria buvo paskirtas suėmimas, buvo nurodyta, kad yra pagrįstas pagrindas manyti, jog ieškovas bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, nes įtariamas labai sunkių nusikaltimų padarymų, turi ryšių užsienyje, trukdys procesui, nes pats ar per kitus asmenis gali bandyti paveikti liudytojus, kitus įtariamuosius, šiuo metu esančius laisvėje. Tačiau Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. vasario 29 d. nutartimi buvo pripažinta, kad byloje nėra pagrįstų duomenų, jog įtariamasis pats ar per kitus asmenis bandytų paveikti kitus įtariamuosius, liudytojus ar kitus asmenis, sunaikinti, paslėpti ar suklastoti daiktus ar dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamais veikai tirti. Taigi faktiškai pagrindinis suėmimo tęsimo ieškovui motyvas buvo aplinkybė, jog jis dirbo tarptautinių pervežimų bendrovėje, todėl gali pasinaudoti ryšiais užsienyje ir pasislėpti nuo pareigūnų (Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis).
28. Pažymėtina, jog visose teismų nutartyse nurodomi ieškovo ryšiai užsienyje nebuvo nei karto detalizuoti. Be to, aplinkybė, jog nuo 2013 m. gegužės 30 d., kada suėmimas ieškovui buvo pakeistas į švelnesnes kardomąsias priemones, iki Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 14 d. išteisinamojo nuosprendžio priėmimo ieškovas niekur nesislapstė ir dalyvavo visuose ikiteisminio tyrimo bei teisminio nagrinėjimo veiksmuose, patvirtina argumento apie jo ryšius užsienyje bei galimą bėgimą nepagrįstumą. Taigi pripažintina, jog po pagrįsto ieškovo sulaikymo ir pirminio suėmimo, vėliau jo suėmimas buvo tęsiamas nepagrįstai. Šią aplinkybę iš esmės nustatė ir pirmos instancijos teismas, todėl konstatuotina, kad ieškovui suėmimas neteisėtai buvo taikomas nuo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartimi pratęsto suėmimo.
29. Kasacinis teismas nuoseklioje praktikoje pabrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bendrieji kriterijai, į kuriuos visais atvejais atsižvelgia teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį: neturtinės žalos padariniai, šią žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Pagal kasacinio teismo praktiką, šiais kriterijais, kurių sąrašas nėra baigtinis, teismai privalo remtis ir nustatydami neturtinės žalos dydį už neteisėtą procesinės prievartos priemonės – kardomojo kalinimo (suėmimo) – taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005; 2007 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2007; kt.).
30. Pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką, nustatydamas neturtinės žalos dydį už neteisėtą procesinės prievartos priemonės – suėmimo taikymą, teismas, be bendrųjų kriterijų, įtvirtintų CK 6.250 straipsnyje, turi atsižvelgti į šias teisiškai reikšmingas aplinkybes: teisės į laisvę pažeidimo aplinkybes (suėmimo trukmę, neteisėtų valstybės institucijų veiksmų, sukėlusių teisės pažeidimą, pobūdį, konkrečius atitinkamų baudžiamojo proceso metu priimtų sprendimų trūkumus ir kt.); suėmimo padarinius asmeniniam gyvenimui (ar suimtas asmuo turėjo šeimą, nepilnamečių vaikų; ar turėjo ypatingų užsiėmimų, kuriuos nutraukė suėmimas); suėmimo padarinius asmens sveikatai, įskaitant psichinę sveikatą; suėmimo padarinius profesiniam gyvenimui; aplinkybes, dėl kurių galėtų būti mažinamas atlygintinos žalos dydis, įskaitant nukentėjusiojo ir valstybės ekonominę padėtį (nors valstybės ekonominė padėtis tiesiogiai neatspindi nukentėjusiojo patirtos neturtinės žalos padarinių, tačiau sprendžiant dėl neteisėtais teisėsaugos institucijų veiksmais asmeniui padarytos neturtinės žalos dydžio į ją būtina atsižvelgti tam, kad priteisiamo neturtinės žalos atlyginimo dydis atspindėtų socialinį kontekstą ir nebūtų socialiai neteisingas) bei nukentėjusio asmens kaltę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-563/2014; 2015 m. liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-412-690/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-347-687/2018).
31. Nagrinėjamoje byloje pirmos instancijos teismas atsižvelgė į byloje nustatytas aplinkybes, jog ieškovas turi šeimą ir dukterį, visus sieja ilgalaikiai artimi ir stabilūs šeimyniniai santykiai, Vilniaus apygardos prokuratūros 2012 m. balandžio 16 d. nutarimu buvo atmestas ieškovo gynėjos prašymas leisti jo sutuoktinei daugkartinius pasimatymus su ieškovu bei duoti jam leidimą skambinti sutuoktinei bei gynėjai (b.l. 13). Ieškovo paaiškinimus apie emocinius išgyvenimus bei sveikatos pablogėjimą patvirtino ir liudytoja apklaustos jo sutuoktinės parodymai. Pagal CPK 177 straipsnio 2 dalį tiek bylos šalies paaiškinimai, tiek liudytojo parodymai taip pat yra įrodinėjimo priemonės. Atsakovė nepateikė kitų duomenų, galinčių paneigti nuoseklius ieškovo paaiškinimus bei liudytojos parodymus. Todėl atsakovė apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, jog byloje ieškovas nepateikė duomenų apie tai, kokias pasekmes jam sukėlė nepagrįstas suėmimo taikymas.
32. Atsakovė apeliaciniame skunde per didelį ieškovui priteistos neturtinės žalos dydį grindžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-63-278/2018, kurioje ieškovui už 2 metus ir 7 mėnesius trukusį suėmimą buvo priteista tik 6 000 Eur neturtinė žala. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismams, sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti į kasacinio teismo praktiką, formuojamą aiškinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms aplinkybėms, būtina vadovautis konkrečioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje suformuotu precedentu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2010).
33. Tačiau kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad nors teismai, nustatydami neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į analogiškose bylose priteistus žalos dydžius (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2014 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką), kiekvienu konkrečiu atveju neturtinė žala patiriama individualiai, tad teismas turėtų spręsti dėl materialios kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei minėtoje teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo šiuo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2009; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2011). Visiškai suvienodinti teismų praktikoje priteisiamų neturtinės žalos dydžių iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis net esant analogiško pobūdžio neteisėtiems veiksmams (pavyzdžiui, neteisėtai taikoma ta pati kardomoji priemonė) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-347-687/2018).
34. Atsakovės nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. e3K-3-63-278/2018 buvo analizuojama situacija, kada ieškovas buvo įtariamas ir kaltinamas visai kitokio pobūdžio nusikalstamos veikos padarymu, kitokie buvo ir jo suėmimo taikymo pagrindai: tvirtų socialinių ryšių, darbo neturėjimas, praeityje buvo du kartus teistas, be to proceso metu buvo nustatyta, jog ieškovas žinojo apie kito nuteistojo nusikalstamus veiksmus, tačiau nesiėmė jokių veiksmų tam užkirsti, taigi neveikimu prisidėjo prie situacijos, kuriai esant pradėtas ikiteisminis tyrimas. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje ieškovas buvo neteistas, turėjo darbą, šeimą, nuo kurios buvo atskirtas. Kitokios buvo ir pirmos instancijos teismo pripažintos ieškovo neatsargumo, dėl kurio jam pagrįstai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, aplinkybės. Krepšius su narkotinėmis medžiagomis ieškovas paėmė pagal jo darbdavio, tai yra asmens, nuo kurio ieškovas buvo priklausomas bei kuris galėjo būti jam autoritetu, prašymą. Todėl nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo remtis atsakovės nurodyta kasacinio teismo nutartimi ir ieškovui priteistą neturtinės žalos atlyginimo sumą mažinti iki 6 000 Eur.
Dėl ieškovo išlaidų už advokato gynybą baudžiamajame procese dydžio
35. Apeliaciniu skundu atsakovė nesutinka su ieškovui priteistais 8 430 Eur, sumokėtais už advokato gynybą baudžiamajame procese, teigdama, jog teismui nediferencijavus, nuo kurio laikotarpio atsakovės veiksmai peraugo į neteisėtus, nėra galimybės įvertinti, nuo kada ieškovui turėtų būti skaičiuojamas žalos atlyginimas už atsakovės neteisėtus veiksmus, taip pat byloje nėra faktinių duomenų, kuriuo laikotarpiu ir kokios konkrečiai atstovavimo paslaugos ieškovui buvo suteiktos. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais atsakovės argumentais.
36. Visų pirma apeliacinės instancijos teismas šios nutarties 26-28 punktuose jau konstatavo, jog skundžiamos nutarties turinys patvirtina, kad yra aiškiai išskirta, kada ikiteisminio tyrimo institucijų bei teismo procesiniai veiksmai, taikant ieškovui suėmimą, tapo neteisėtais. Taigi visiškai aišku, už kokį laikotarpį turi būti priteisiamos ieškovo išlaidos už advokato gynybą. Pirmoji ieškovo su gynėja sudaryta sutartis buvo pasirašyta 2012 m. sausio 5 d., taip pat pirmasis 1 500 Lt (434,43 Eur) užmokestis advokatei buvo sumokėtas 2012 m. sausio 5 d., tai yra jau po sulaikymo ir pirmojo ieškovo suėmimo paskyrimo praėjus daugiau nei vienam mėnesiui. Kadangi buvo pripažinta, jog ikiteisminio tyrimo institucijų ir teismo veiksmų neteisėtumas pasireiškė nemotyvuotai ir nepagrįstai ilgai tęsiant ieškovo suėmimą, pripažintina, kad ieškovui yra atlygintina visa jo patirta išlaidų už gynybą suma.
37. Byloje yra pateiktos ieškovo ir advokatės sudarytos teisnių paslaugų sutartys (b.l. 106-109) ir grynųjų pinigų priėmimo kvitai, pagal kuriuos advokatei sumokėta iš viso 8 434,43 Eur (b.l. 8-10). Pažymėtina, jog pateiktų kvitų forma yra patvirtinta Advokatų tarybos 2005 m. gegužės 26 d. sprendimu, taip pat teisinių paslaugų sutartys yra sudarytos užpildant patvirtintą formą. Todėl sutartys ir mokėjimo dokumentai pripažintini patvirtinantys ieškovo faktiškai sumokėtą sumą advokatei už jo gynybą. Atsakovė nepateikė duomenų, kuriais remiantis teismas galėtų nesivadovauti minėtais ieškovo pateiktais rašytiniais įrodymais.
38. Atsakovės apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, jog sąskaitose už teisines paslaugas nėra nurodytas teisinių paslaugų pobūdis ir valandų skaičius, nėra pagrindas pripažinti šias sąskaitas nepagrįstomis. Ieškovo advokatės valandų skaičių galima nustatyti iš baudžiamosios bylos duomenų, kurie patvirtina, jog advokatė dalyvaudavo teismo posėdžiuose, kuriuose buvo svarstomas ieškovo suėmimo pratęsimo klausimas, vėliau dalyvavo visose baudžiamosios bylos nagrinėjimo posėdžiuose visų instancijų teismuose. Todėl pripažintina, jog pirmos instancijos teismas pagrįstai priteisė ieškovui iš atsakovės visą 8 430 Eur gynybai išleistą sumą.
39. Apibendrinus išdėstytą, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą dėl ginčo esmės, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro nei teisinio, nei faktinio pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
40. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo bei prisidėjimo prie jo argumentai nesudaro pagrindo daryti kitokias išvadas dėl ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl detaliau šių argumentų neanalizuoja ir dėl jų nepasisako.
41. Ieškovas už atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą sumokėjo 500 Eur advokatei (b.l. 159). Nurodyta suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatyto maksimalaus užmokesčio advokatui už atsiliepimą į apeliacinį skundą dydžio, todėl ji priteistina ieškovui iš atsakovės.
Vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui I. K. iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliaciniame procese.
Teisėjai Loreta Braždienė
Laima Gerasičkinienė
Visvaldas Kazakiūnas