Civilinė byla Nr. e2-1423-592/2025

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-16301-2024-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5; 2.6.18.1; 2.6.10.2.4.1; 3.2.6.1

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. balandžio 16 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Igoris Kasimovas,

sekretoriaujant Vasarei Kašinskei,

dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui Artūrui Narkevičiui,

atsakovų atstovams M. K., advokatei Jolantai Stonei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tomkara“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Aluveka“ dėl nuostolių atlyginimo ir pagal atsakovės priešieškinį ieškovei dėl skolos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės 36 537,43 Eur nuostolių atlyginimą, 480,78 Eur delspinigius, 6 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodo, kad šalys 2022 m. rugpjūčio 4 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį (toliau – ir Sutartis), pagal kurią atsakovė įsipareigojo pagaminti ir sumontuoti metalinius turėklus laiptinėse objekte, esančiame (duomenys neskelbtini). Po Sutarties sudarymo ieškovė sumokėjo atsakovei 11 500 Eur avansą. Pagal Sutartį atsakovė metalinius turėklus laiptinėse turėjo pagaminti ir sumontuoti ne vėliau kaip iki 2022 m. rugsėjo 30 d., tačiau Sutartyje nustatytu terminu įsipareigojimų nevykdė, vėlavo pagaminti ir sumontuoti laiptų turėklus objekte, darbus atliko nekokybiškai ir jų neužbaigė.

3.       Ieškovė pažymi, kad ji, kaip projekto (duomenys neskelbtini) rangovė, kita sutartimi buvo įsipareigojusi pirkėjams, įsigijusiems butus projekte (duomenys neskelbtini), įrengti metalinius turėklus laiptinėse ne vėliau kaip iki 2022 m. rugsėjo 30 d. Ieškovei su UAB (duomenys neskelbtini) teko sudaryti 2023 m. liepos 7 d. rangos sutartį dėl atsakovės padarytų defektų ištaisymo ir darbų užbaigimo. UAB (duomenys neskelbtini) ištaisė atsakovės atliktų darbų trūkumus bei užbaigė atsakovės pradėtus ir nepabaigtus darbus pagal Sutartį, t. y. pasiekė atsakovės ir ieškovės Sutartimi sutartą rezultatą. Ieškovė už darbų užbaigimą ir trūkumų ištaisymą UAB (duomenys neskelbtini) sumokėjo 9 256,50 Eur.

4.       Kadangi atsakovė per Sutartyje nustatytą terminą įsipareigojimų neįvykdė, o ieškovė turėjo įsipareigojimų kitiems asmenims, ieškovė gavo reikalavimą iš projekte (duomenys neskelbtini) butą įsigijusios buto savininkės G. T. sumokėti 27 000 Eur netesybas dėl sutarties sąlygų nevykdymo. 2023 m. lapkričio 29 d. teismo įsakymu iš UAB „Tomkara“ G. T. priteista 27 000 Eur bauda, 273 Eur bylinėjimosi išlaidos, 7,93 Eur pašto išlaidos valstybei, 5 proc. dydžio procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo.

5.       Ieškovė pažymi, kad atsakovė, matydama, kad nesuspės laiku pabaigti darbų per sutartą terminą, apie tai ieškovės neinformavo, dėl to ieškovė neturėjo galimybės susirasti kitą asmenį, kuris sutiktų pabaigti atsakovės darbus bei ištaisyti jos padarytus defektus anksčiau, todėl minėti ieškovės patirti nuostoliai yra atsakovės veiksmų padarinys. Ieškovė pateikė atsakovei pretenziją ir mokėjimo kvitus dėl nuostolių atlyginimo, tačiau atsakovė nuostolių neatlygino.

6.       Ieškovės teigimu, Sutartyje nustatytas rangos darbų atlikimo terminas yra esminė Sutarties sąlyga, o šios sąlygos pažeidimas yra esminis Sutarties pažeidimas. Atsakovė, kuri yra verslininkė ir savo srities profesionalė, įsipareigodama atlikti tam tikrus darbus, suteikė teisėtus lūkesčius ieškovei, kad ji darbus atliks profesionaliai, kokybiškai, panaudodama reikiamas medžiagas ir technologijas, griežtai laikysis teisės aktų, reglamentuojančių tam tikrų darbų atlikimą, reikalavimų. Sudarydama Sutartį, ieškovė turėjo teisėtą lūkestį, kad darbai bus atlikti ne tik kokybiškai, bet ir laiku, kadangi atsakovė, veikianti šioje srityje, turi visas galimybes įvertinti būsimų darbų atlikimo terminus. Darbų atlikimo terminas, priklausomai nuo konkrečių aplinkybių, ieškovei buvo esminė sąlyga ir atsakovei, kaip šios srities verslininkei, tai buvo žinoma.

7.       Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

8.       Atsakovė atsiliepime nurodo, kad pagal Sutartį atsakovė sutartus darbus atliko, taip pat atliko turėklų sujungimo darbus, kurie nebuvo numatyti. Dėl porankių bei jų montavimo ieškovė pasamdė UAB (duomenys neskelbtini). Porankių montavimo darbai pagal tarp ieškovės ir atsakovės sudarytą Sutartį nebuvo numatyti ir ieškovė neturi jokios reikalavimo teisės į atsakovę dėl šių darbų atlikimo išlaidų atlyginimo.

9.       Atsakovės pažymi, kad pagal Sutartį ieškovė atsakovei turėjo sumokėti 9 348,05 Eur su PVM avansą, tačiau yra sumokėjusi tik 2 500 Eur avansą. Ieškovės argumentai dėl sumokėto 11 500 Eur avanso yra nepagrįsti, kadangi atsakovė tokio dydžio mokėjimo nėra gavusi.

10.       Atsakovei yra neaišku, kuo remiantis ieškovė teigia, jog atsakovė privalėjo per maždaug 1 mėnesį nuo Sutarties pasirašymo dienos (iki 2022 m. rugsėjo 30 d.) pagaminti bei sumontuoti metalinius turėklus, kadangi Sutartyje šalys nenusistatė termino, per kurį atsakovė turi pabaigti darbus. Ieškovė, teigdama, kad atsakovė įsipareigojo įrengti metalinius turėklus laiptinėse ne vėliau kaip iki 2022 m. rugsėjo 30 d., nepateikė jokių šį teiginį pagrindžiančių įrodymų.

11.       Atsakovė pažymi, kad pagal Sutarties 7.3 punktą rangovas turi teisę sustabdyti savo sutartinių įpareigojimų vykdymą, jeigu užsakovas nesilaiko Sutarties reikalavimų, t. y. nesilaiko mokėjimų tvarkos ir kitų įsipareigojimų. Ieškovei per Sutartyje nustatytą 2 darbo dienų laikotarpį nesumokėjus atsakovei 70 proc. avanso (9 348,05 Eur su PVM), atsakovė turėjo teisę sustabdyti savo sutartinius įsipareigojimus, tačiau geranoriškai darbų atlikimo nestabdė. Atsakovė tikėjo ieškovės patikimais, kad bus atsiskaityta. Atsakovė siekė tarpusavio bendradarbiavimo, nuolat atliko aktyvius veiksmus komunikacijai palaikyti, tačiau komunikacijos iš ieškovės trūko. Atsakovė, negavusi ne tik viso apmokėjimo už darbus pagal Sutartį, bet ir sutarto avanso, vis tiek ėmėsi atlikti Sutartyje aptartus darbus bei geranoriškai atliko turėklų sujungimo darbus, kurie nebuvo numatyti Sutartyje. Atsakovė, atlikusi darbus, ne kartą kreipėsi į ieškovę, tačiau ieškovė vengė komunikacijos su atsakove.

12.       Atsakovė pažymi, kad iš 2023 m. lapkričio 29 d. teismo įsakymo negalima nustatyti, kokiu pagrindu kreditorė G. T. pateikė pareiškimą teismui dėl baudos iš UAB „Tomkara“ išieškojimo, t. y. ar tikrai tik neva dėl metalinių turėklų sumontavimo darbų vėlavimo. Šiuo atveju ieškovė, gavusi teismo įsakymą, neteikė jokių prieštaravimų. Objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), kuriame buvo vykdomi metalinių turėklų montavimo darbai, niekas negyveno, nes vyko statybos darbai ir pastatų baigtumas net nebuvo įregistruotas. Atsakovė jokių pretenzijų dėl darbų vėlavimų nebuvo gavusi.

13.       Atsakovės teigimu, ji negavo pretenzijos iš ieškovės. Iš į bylą pateiktos pretenzijos matyti, kad ieškovė pretenziją atsakovei siuntė el. paštu (duomenys neskelbtini), nors visa komunikacija tarp šalių vyko el. paštu (duomenys neskelbtini). Nei Sutartyje, nei kituose dokumentuose nebuvo nurodyta, kad komunikacija turi būti vykdoma el. paštu (duomenys neskelbtini).

14.       Atsakovės teigimu, ji neatliko jokių neteisėtų veiksmų. Ieškovė nepagrįstai kelia reikalavimus atsakovei, kadangi tik savo pareigas pagal sutartį įvykdžiusi šalis gali reikalauti iš kitos sutarties šalies atitinkamo pareigų vykdymo.

15.       Atsakovė pateikė priešieškinį, kuriuo prašo priteisti iš ieškovės 10 605 Eur skolą, 581,74 Eur delspinigius už pradelstas 180 d. (galutinai pastarasis reikalavimas suformuluotas parengiamajame teismo posėdyje), 6 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

16.       Atsakovė nurodo, kad šalių sutarta Sutarties kaina buvo 13 355 Eur be PVM (kaina su PVM – 16 159,55 Eur). Pagal Sutarties 5.1 punktą ieškovė per 2 darbo dienas nuo Sutarties pasirašymo įsipareigojo sumokėti 70 proc. dydžio avansą, t. y. 9 348,05 Eur su PVM, likusią 30 proc. Sutarties sumą, t. y. 4 006,05 Eur su PVM, ieškovė įsipareigojo sumokėti rangovui atsakovei per 5 kalendorines dienas nuo gaminių pridavimo dienos. Ieškovė atsakovei yra sumokėjusi 2 500 Eur dydžio avansą. 2024 m. kovo 1 d. buvo sudarytas tarpusavio skolų derinimo – užskaitymo aktas, kuriuo nustatytas galutinis likutis sudaro 10 605,00 Eur AUAB „Aluveka“ naudai. Akto ieškovė nepasirašė, bet jame buvo nurodyta, kad „negrąžinus per 10 d. d. derinamą sumą laikysime teisinga“. Šio tarpusavio skolų derinimo–užskaitymo akto ieškovė neginčijo ir pretenzijų per akte nustatytą terminą nepareiškė.

17.       Ieškovė pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriame prašo priešieškinį atmesti. Ieškovės teigimu, ji atsakovei yra sumokėjusi 11 500 Eur avansą. Sutartyje nurodyta, kad likusią 30 proc. sumą užsakovas sumoka per 5 dienas nuo gaminių pridavimo. Sutarties 9.2 punkte nurodyta, kad darbai priimami šalims pasirašant atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktą. Atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktas šalių nėra pasirašytas. Nėra įrodymų, kad atsakovė atliktus darbus būtų perdavusi ieškovei pasirašant darbų priėmimo–perdavimo aktą ir perduotiems darbams apmokėti būtų išrašiusi PVM sąskaitas faktūras. Darbai, dėl kurių šalys susitarė Sutartimi, nėra atlikti ir atsakovė nepagrįstai reikalauja priteisti skolą.

18.       Ieškovės teigimu, ji nėra pasirašiusi ir pripažinusi tarpusavio skolų derinimo–užskaitymo akte nurodytą sumą. Ieškovė nėra patvirtinusi kad tarpusavio skolų derinimo–užskaitymo akte nurodyta suma yra būtent pagal Sutartį.

19.       Teismo posėdyje dalyvaujantys byloje asmenys palaikė atitinkamai reikalavimus ir atsikirtimus iš esmės savo procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Ieškinys atmestinas. Priešieškinis tenkintinas visiškai

20.       CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus šiame kodekse numatytas išimtis. Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Tai yra pagrindinės teisės normos, reglamentuojančios įrodinėjimo pareigą ir įrodymų vertinimą.

21.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, yra pažymėjęs, kad, įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-610/2013). Jeigu tam tikram faktui patvirtinti nėra tiesioginių įrodymų, o netiesioginiai įrodymai neturi pakankamos įrodomosios galios dėl to, kad jie yra faktinės būklės neatspindintys, apibendrinti duomenys, tai, jų nepatvirtinus pirminiais faktų šaltiniais, nesant kitų bylos aplinkybių, kurių visuma duotų pagrindą vertinti kitaip, turi būti vertinama, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės neįrodytos dėl įrodymų nepakankamumo (CPK 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-145-415/2017).

22.       Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-522-421/2015; 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013; 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2009; kt.).

23.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovės UAB „Tomkara“ ir atsakovės UAB „Aluveka“ 2022 m. rugpjūčio 4 d. sudarytos sutarties pagrindu atsakovė įsipareigojo pagaminti ir sumontuoti metalinius turėklus laiptinėse objekte, esančiame (duomenys neskelbtini) (e. b. t 1, l. 4-6). Sutarties 2.1 punkte nurodyta, kad konstrukcijos aprašytos priede Nr. 1 ir brėžiniuose priede Nr. 2, tuo pačiu nurodomas komercinis pasiūlymas Nr. 600-3 kaip priedas Nr. 1, kuriame nurodyti tikslūs konstrukcijų kiekiai ir aprašymai (e. b. t. 2, l. 5). Sutarties 4 punkte įvardinta kaina – 13 355 Eur be PVM (su PVM – 16 159,55 Eur). Sutarties 5.1 punkte nustatytas per 2 darbo dienas nuo Sutarties pasirašymo mokėtinas 70 proc. avanso dydis, skaičiuojant nuo sutartinės kainos be PVM, - 9 348,05 Eur, 5.2 punkte – 30 proc. likusios kainos be PVM užsakovas sumoka rangovui per 5 kalendorines dienas nuo gaminių pridavimo dienos, t. y. 4 006,05 Eur. Sutartyje neaptartas darbų atlikimo terminas. 2023-04-27 sąskaitoje faktūroje ALU 00346 atsakovė nurodo 16 159,55 Eur (su PVM) mokėtiną sumą pagal komercinį pasiūlymą Nr. 600-3 vidaus turėklai (e. b. t. 2, l. 4).

24.       Byloje kilo ginčas, ar atsakovė (kaip rangovas) laiku, kokybiškai ir visa apimtimi atliko statybos rangos darbus, ar ieškovė atsiskaitė už sutartus darbus, ar pagrįstai ieškovė reikalauja atlyginti nuostolius, delspinigius.

25.       Vadovaujantis CK 6.644 straipsnio 1 dalimi, rangovas – tai rangos sutarties šalis, prisiėmusi pareigą atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui. Statybos rangos sutarties atveju rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus (CK 6.681 straipsnio 1 dalis), taigi, viena iš esminių rangovo pareigų – tai pareiga užsakovo nurodymu pastatyti statinį ar atlikti statybos darbus.

26.       Užsakovas statybos rangos sutartiniuose santykiuose yra asmuo, kuris sudaro statybos rangos sutartį, siekdamas, kad jos pagrindu rangovas už šalių suderintą atlygį pagal užsakovo pateiktą užduotį pastatytų statinį ar atliktų kitus jam pavestus statybos darbus. Vadovaujantis CK 6.644 straipsnio 1 dalimi, apibrėžiančia rangos sutarties sampratą, ir CK 6.681 straipsnio 1 dalimi, kurioje atskleista statybos rangos sutarties, kaip specialios rangos sutarties rūšies, samprata, pagrindinis užsakovo įsipareigojimas, atsispindintis rangos sutarties sąvokoje, yra įsipareigojimas sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti rangovui už jo atliktą darbą. Be šios užsakovo pareigos, įstatyme yra įtvirtintos ir kitos užsakovo teisės ir pareigos statybos rangos teisiniuose santykiuose.

27.       Tiek CK 6.689 straipsnyje, reglamentuojančiame statybos rangos teisinius santykius, tiek rangos bendrųjų nuostatų CK 6.658 straipsnyje yra įtvirtinta užsakovo teisė tikrinti darbų atlikimo eigą ir kokybę. Jeigu rangovui atliekant darbus pasidaro aišku, kad jie nebus tinkamai atlikti, CK 6.658 straipsnio 3 dalyje nustatyta užsakovo teisė nustatyti rangovui protingą terminą trūkumams pašalinti, o jeigu rangovas per nustatytą terminą šio reikalavimo neįvykdo, atsisakyti sutarties ir pareikalauti atlyginti nuostolius arba pavesti trečiajam asmeniui darbą pataisyti rangovo sąskaita. CK 6.689 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad, nustatęs nukrypimus nuo sutarties sąlygų, kurie gali pabloginti statybos darbų kokybę, ar kitus trūkumus, užsakovas privalo apie tai nedelsdamas pranešti rangovui, o nepranešęs apie pastebėtus trūkumus, užsakovas netenka teisės jais remtis ateityje. Taigi, CK 6.689 straipsnio 2 dalyje apribojama teisė užsakovui remtis rangovo nukrypimu nuo sutarties, jei prieš tai užsakovas nereagavo į paaiškėjusius nukrypimus nuo sutarties sąlygų, galinčius pabloginti statybos darbų kokybę, ir kitus trūkumus. Šios specialiosios statybos rangos instituto teisės normos kyla iš jau minėto statybos rangos teisiniuose santykiuose taikytino šalių bendradarbiavimo principo, kurį įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į statybos rangos sutarties specifiką, be kita ko, dideles tokių sutarčių kainas, kaip turintį ypatingą reikšmę, atskirai įtvirtino CK 6.691 straipsnyje.

28.       Tiek CK 6.694 straipsnyje, reglamentuojančiame statybos rangos darbų perdavimą ir priėmimą, tiek rangos sutarties bendrųjų nuostatų CK 6.662 straipsnyje yra nustatyta, kad užsakovas privalo rangos sutartyje nustatytais terminais ir tvarka dalyvaujant rangovui apžiūrėti ir priimti atliktą darbą (jo rezultatą). Atliktų darbų perdavimas ir priėmimas yra privaloma procedūra, įforminama aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas – perdavęs atliktus darbus. Ši procedūra nėra savitikslė ir yra siejama su svarbių padarinių abiem šalims atsiradimu. Be kita ko, užsakovo pareiga sumokėti sutartyje nustatytą kainą, jeigu pagal rangos sutartį nenustatyta atliekamų darbų ar atskirų jų etapų apmokėti iš anksto, atsiranda būtent po to, kai yra priimtas darbų rezultatas. Tam, kad būtų galima konstatuoti atsiradus šią užsakovo pareigą, turi būti nustatytas tinkamo atliktų darbų perdavimo ir priėmimo faktas: įstatyme įtvirtinta forma fiksuota situacija dėl rangovo aiškios valios perduoti konkrečius apibrėžtus darbus ir tinkamo užsakovo informavimo apie tai, užsakovo valia priimti darbus arba atsisakymo juos priimti priežastys.

29.       Užsakovo pareiga priimti faktiškai atliktus darbus ir už juos atsiskaityti išlieka net ir tada, kai jis nutraukia rangos sutartį dėl rangovo kaltės. Tais atvejais, kai rangos sutartis nutraukiama dėl to, jog rangovas darbą vykdo ne laiku, užsakovas turi teisę likusiems darbams atlikti sudaryti kitą rangos sutartį, prieš tai priėmęs jau atliktus darbus. Rangovas tokiu atveju turi teisę reikalauti sumokėti už faktiškai atliktus darbus (CK 6.671 straipsnis). Kai rangos sutartis nutraukiama iki darbų rezultato perdavimo, faktiškai atlikti darbai priimami ta pačia tvarka, kaip ir galutinis darbų rezultatas. Remiantis bendrosiomis rangos sutartinius santykius reglamentuojančiomis normomis, nustatančiomis pareigą priimti perduodamus darbus, ir specialiosiomis šią pareigą statybos rangos teisiniuose santykiuose įtvirtinančiomis nuostatomis, atliktų statybos rangos darbų apimtis turi būti nustatoma bei už juos turi būti atsiskaitoma ir tuo atveju, kai statybos rangos sutartis nutraukta vienašališkai dėl to, kad darbai atlikti nekokybiškai. Taip, nustatant užsakovui pareigą atsiskaityti už faktiškai atliktus darbus net ir tuo atveju, kai rangos sutartis nutraukiama dėl rangovo kaltės, yra įgyvendinamas civilinės teisės principas, draudžiantis praturtėti kito asmens sąskaita.

30.       Nors įstatyme yra nustatyta, kad statybos rangos sutarties pagrindu atlikti darbai turi būti perduodami surašant darbų perdavimo–priėmimo aktą, tačiau šis reikalavimas neturi būti suabsoliutintas, nes pagrindas rangovui reikalauti iš užsakovo vykdyti jo priešpriešinę pareigą – sumokėti už darbus – yra pagrindinės sutartinės rangovo pareigos įvykdymas, t. y. sutarto darbo atlikimo faktas, o darbų perdavimo–priėmimo aktas yra tik šį faktą patvirtinantis dokumentas. Nesant darbų perdavimo–priėmimo akto, gali kilti darbų atlikimo laiko, kokybės ir kitų klausimų, tačiau vien šio akto nepateikimas nepaneigia rangovo teisės gauti atlyginimą už atliktus darbus, jei darbų perdavimą galima nustatyti vadovaujantis kitais įrodymais. Faktai, kad darbų perdavimas ir priėmimas pagal CK nustatytus reikalavimus neįvyko, tačiau užsakovas rangovo darbų rezultatą pradėjo naudoti pagal paskirtį, tai darė ilgą laiką ir gera valia pradėjo vykdyti atsiskaitymus už atliktus darbus, gali rodyti, jog šalys pažeidė sutartinius įsipareigojimus ir nesilaikė teisės normų reikalavimų, tačiau pažeidimų faktas neatleidžia šalių nuo prievolių, kylančių iš sutarčių vykdymo principų (CK 6.200 straipsnis) ir rangos sutarties esmės, reikalaujančių, kad už tinkamą darbo rezultatą būtų sumokama sulygta kaina. Pareiga mokėti už atliktus darbus atsiranda pradėjus faktiškai jais naudotis ir nėra siejama tik su abišaliu atliktų darbų perdavimo–priėmimo akto pasirašymu. Perdavimo–priėmimo akto nebuvimas pats savaime neatleidžia užsakovo nuo pareigos atsiskaityti už tinkamai atliktus darbus, tačiau tokiais atvejais teismas, spręsdamas dėl rangovo reikalavimo sumokėti už darbus pagrįstumo, privalo nustatyti reikšmingas faktines aplinkybes, kurios patvirtintų tinkamą užsakovo informavimą apie darbų baigtį ir kvietimą pasirašyti jų perdavimo aktą, užsakovo atsisakymą tokį aktą pasirašyti ir turėtą realią galimybę pareikšti pretenzijas dėl darbų trūkumo arba faktinį darbų perėmimą ir pradėjimą jais naudotis.

31.       Minėto teisinio reglamentavimo pagrindu teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju ieškovė (kaip užsakovas) neįrodė, jog atsakovė (kaip rangovas) Sutarties pagrindu turėjo pagaminti ir sumontuoti porankius, t. y. vykdyti darbus, kuriuos vėliau atliko UAB (duomenys neskelbtini) 2023-03-07 sutarties pagrindu (e. b. t 1, l. 9-12). Byloje ieškovė nepateikė įrodymų, kad ji reiškė pretenzijas dėl nesavalaikiai atliekamų ginčo darbų, jų apimties ir kokybės. Kaip minėta, Sutartyje nebuvo neaptartas darbų atlikimo terminas, todėl ieškovė, nurodydama aplinkybę, kad atsakovė nesavalaikiai atliko darbus, turėjo pateikti tai pagrindžiančius įrodymus. Tuo pačiu ieškovė pareiga yra pateikti teismui ir įrodymus, pagrindžiančius tiek kitas darbų apimtis, nei aptarta Sutartyje, tiek darbų trūkumus (CPK 178 straipsnis). Tačiau tokie įrodymai į bylą nebuvo pateikti, todėl teismas remiasi šalių Sutartyje įvardintais darbais ir kitomis joje nurodytomis sąlygomis. Be to, ieškovė neginčijo ir atsakovės nurodytos aplinkybės, kad ginčo turėklų brėžinius rengė ieškovės (užsakovo) architektas ir šiuose brėžiniuose nėra atvaizduoti porankiai, kuriuos ieškovės teigimu turėjo pagaminti ir sumontuoti atsakovė pagal Sutartį. Taip pat pačiame Sutarties priede – Komerciniame pasiūlyme Nr. 600-3 su brėžiniu – nėra atvaizduoti porankiai, o konstrukcijų ir montavimo darbų kaina su PVM sudaro 16 159,55 Eur, t. y. pastaroji kaina atitinka Sutarties kainą su PVM. Be to, liudytoja apklausta D. M., UAB (duomenys neskelbtini) projektų vadovė, patvirtino, kad sutarties su ieškove pagrindu UAB (duomenys neskelbtini) turėjo pagaminti ir sumontuoti porankius ant tų pačių turėklų, kuriuos ji sumontavo susitarimo su atsakove pagrindu (atsakovės atžvilgiu jų bendrovė buvo rangovas, ieškovės atžvilgiu - subrangovas). Taip pat nurodė, kad ieškovė nieko nekalbėjo, jog anksčiau porankius turėjo montuoti kita įmonė. Taigi, labiau tikėtina, kad ir šios liudytojos parodymai pagrindžia atsakovės argumentus, jog Sutartimi atsakovė nebuvo įsipareigojusi gaminti ir montuoti porankius.

32.       Teismo nuomone, ieškovė atitinkamai neįrodė tiek delspinigių, tiek nuostolių pagrįstumo. Ieškovė nepateikė pakankamai ir objektyvių įrodymų, kad pagal Sutartį atsakovė metalinius turėklus turėjo pagaminti ir sumontuoti iki 2022 m. rugsėjo 30 d., priešingai, ieškovė neginčijo, kad Sutartyje toks terminas nebuvo aptartas; taip pat ji negalėjo paaiškinti, kodėl tarp profesionalių statybos rangos subjektų nebuvo komunikuojama apie darbų terminus, apimtis ir kokybę, jei dėl to kilo ginčas, t. y. jei ieškovė turėjo pretenzijų atsakovei. Tai, kad ginčo darbų atlikimo terminas buvo neprotingai ilgas ar nepagrįstas (tikėtina, kad faktiškai darbai buvo baigti apie 2023 m. kovo-balandžio mėnesį, kada ieškovė sudarė sutartį dėl porankių montavimo, o atsakovė išrašė sąskaitą faktūrą Sutarties sumai), teismas neturi pagrindo daryti tokios išvados. Kaip matyti, ieškovė nuostolius kildina tuo, kad už darbų užbaigimą ir trūkumų ištaisymą ieškovė sumokėjo UAB (duomenys neskelbtini) 9 256,50 Eur, kad 2023 m. lapkričio 29 d. teismo įsakymu iš UAB „Tomkara“ G. T. priteista 27 000 Eur bauda, 273 Eur bylinėjimosi išlaidos, 7,93 Eur pašto išlaidos valstybei, 5 proc. dydžio procesinės palūkanos. Tačiau, kaip minėta, ieškovė neįrodė, jog UAB (duomenys neskelbtini) vykdė atsakovės neatliktus darbus ar šalino trūkumus. Taip pat ieškovė nepateikė įrodymų, kokiu faktiniu pagrindu ji turėjo ginčą su G. T., t. y. ieškovė neįrodė sąsajumo tarp ginčo su pastaruoju asmeniu ir atsakovės veiksmais, todėl nesant priežastiniam ryšiui negalimas nuostolių atlyginimas (CK 6.245 – 6.249 straipsniai). 

33.       Ta aplinkybė, jog ieškovė kreipėsi į kitą įmonę dėl porankių pagaminimo ir sumontavimo ant atsakovės pagamintų ir, pasitelkiant UAB (duomenys neskelbtini), sumontuotų turėklų, suponuoja išvadą, kad ieškovė priėmė darbo rezultatą iš atsakovės ir, neturėdama jokių pretenzijų dėl atliktų darbų, turėjo pareigą atsiskaityti su atsakove kaip numatyta Sutartyje (CPK 185 straipsnis). 

34.       Ieškovė nurodė, kad atsakovei sumokėjo 11 500 Eur dydžio avansą. Atsakovė gi nurodo, kad faktiškai ieškovė sumokėjo 2 500 Eur avansinio mokėjimo, atsiskaitymą atlikdama 2022-08-12 mokėjimo nurodymu Nr. 2773 (e. b. t. 1, l. 105). Atsakovė atsikerta, kad kiti mokėjimai pagal 2022-08-18 mokėjimo nurodymą Nr. 2836 5 000 Eur sumai ir 2022-08-23 mokėjimo nurodymas Nr. 2895 4 000 Eur sumai atlikti pagal kitas šalių sudarytas sutartis (e. b. t. 1, l. 133-135, 137-139). Ieškovė neginčijo atsakovės nurodytos aplinkybės, kad ginčo darbų atlikimo metu atsakovė atliko ieškovei ir kitus rangos darbus pagal kitas sutartis. Kaip matyti, pačiuose mokėjimuose nėra įvardinta, pagal kokias sutartis ar darbus atliekami mokėjimai, todėl vienareikšmiškai jie nepagrindžia, kad ieškovė sumokėjo viso 11 500 Eur būtent pagal Sutartį. 

35.       Dėl 2024 m. kovo 1 d. atsakovės sudaryto tarpusavio skolų derinimo – užskaitymo akto, kuriuo nustatytas galutinis likutis sudaro 10 605,00 Eur UAB „Aluveka“ naudai pažymėtina tai, kad byloje nėra objektyvių duomenų apie šio akto akceptavimą iš ieškovės pusės. Pirma, nėra duomenų, kad šis aktas įteiktas ieškovei. Antra, nėra duomenų, kad šį aktą ieškovė pasirašė. Akte nurodyta sąlyga, jog „negrąžinus per 10 d. d. derinamą sumą laikysime teisinga“, nėra pakankamas pagrindas „nutylėjimą“ laikyti akto pripažinimu, nebent priešingai būtų šalių sutarta (CK 1.5, 6.38, 6.200 straipsniai). 

36.       Pažymėtina, kad teismas išaiškino šalims teisę pateikti papildomus įrodymus, reikšmingus bylai (CPK 179 straipsnis). Teismas taip pat pažymi, kad nagrinėjamoje byloje pateikti šalių e. susirašinėjimai, dėl kurių turinio kyla ginčas, vienareikšmiškai nepatvirtina šalies nurodomų aplinkybių, nes šie laiškai yra neinformatyvūs ir neaišku, apie kokios konkrečios sutarties vykdymą šalys juose kalba.

37.       Taigi, byloje nustatytų aplinkybių ir esamų įrodymų visumos pagrindu darytina išvada, kad ieškovė neįrodė savo reikalavimų pagrįstumo, o atsakovė pagrįstai reikalauja priteisti 10 605 Eur skolą kaip nesumokėtą atlygį už atliktus rangos darbus (teismas sprendžia pagal pareikšto ieškinio reikalavimo ribas) ir 581,74 Eur delspinigius už pradelstas 180 d., skaičiuojamus pagal Sutarties 9.4 punkto sąlygas (0,02 proc. nuo Sutarties kainos (16 159,55 Eur) už kiekvieną pradelstą dieną iki priešieškinio padavimo (CK 6.71-6.73, 6.256, 6.258 straipsniai).

38.       Patenkinus atsakovės piniginius reikalavimus, tenkintinas reikalavimas ir dėl procesinių palūkanų priteisimo, priteisiant 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistiną 11 186,74 Eur sumą nuo priešieškinio priėmimo dienos – 2024-11-29 – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37, 6.210 straipsniai).

39.       Kiti byloje dalyvaujančių asmenų argumentai ir pateikti įrodymai esminės reikšmės nagrinėjamoje byloje neturi, todėl teismas jų atskirai neaptaria (CPK 3 straipsnio 1 ir 8 dalys, 185 straipsnis).

40.       Ieškinį atmetus, o priešieškinį patenkinus visiškai, iš ieškovės priteistina atsakovei 5 848,80 Eur bylinėjimosi išlaidų: 252 Eur žyminio mokesčio (11 186 Eur x 3 proc. x 75 proc.; prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmestas, todėl nepriteistina 55 Eur žyminio mokesčio), 5 596,80 Eur už teisines paslaugas; į valstybės biudžetą - 8,60 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu; ieškovei nepriteistina jos turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 80, 83, 88, 92, 93, 96, 98 straipsniai).

41.       Dėl bylos nagrinėjimo operatyvumo, ekonomiškumo ir teismo posėdyje byloje dalyvaujantiems asmenims sutinkant šis sprendimas skelbiamas rašytinio proceso tvarka – tai atitinka CPK 3 straipsnio 1 ir 8 dalyje įtvirtintus teisingumo ir protingumo principus

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 269–270, 279, 307 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

Atmesti ieškinį, patenkinti priešieškinį visiškai.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tomkara“ (juridinio asmens kodas 303044916) atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Aluveka“ (juridinio asmens kodas 304023387) 10 605 Eur (dešimt tūkstančių šešis šimtus penkis eurus) skolos, 581,74 Eur (penkis šimtus aštuoniasdešimt vieną eurą 74 ct) delspinigių, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 11 186,74 Eur sumą nuo 2024-11-29 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5 848,80 Eur (penkis tūkstančius aštuonis šimtus keturiasdešimt aštuonis eurus 80 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tomkara“ (juridinio asmens kodas 303044916) valstybės naudai 8,60 Eur (aštuonis eurus 60 ct) bylinėjimosi išlaidų. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                          Igoris Kasimovas