Byla Nr. T-1207-1189/2024

      Teisminio proceso Nr. 1-01-1-13709-2019-5

      Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

                                                                                        2.5.15.1; 2.1.10.1

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. rugpjūčio 8 d.

Kaišiadorys

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Gabrielė Kaktienė, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam              J. K. patvirtinimo klausimą.

Teismas

n u s t a t ė :

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime (toliau – ir Komisija) 2024 m. liepos 8 d. priimtu nutarimu Nr. RV-19-1595 nutarta taikyti nuteistajam                         J. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio               1 dalies 2 punktą. Komisija nutarime nurodė, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką nustatyta žema nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Komisijos teigimu, nuteistasis geba įvardinti savo kriminogeninius veiksnius, dalyvauja siūlomose intervencinėse priemonėse, dengia turimus įsiskolinimus, taip pat stebima teigiama nuostata turimų ieškinių savanoriškam dengimui, padengtos visos buvusios baudos už laisvėje padarytus administracinius nusižengimus. Nuteistasis bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, dirba už laisvės atėmimo vietų įstaigos ribų, yra išleidžiamas trumpalaikėms išvykoms į namus, galiojančių nuobaudų neturi, įvykdė visas Komisijos skirtas rekomendacijas. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikoje yra pokyčiai iš vidutinės į žemą, pažanga yra akivaizdi. Be to, nuteistasis formaliai patvirtino gyvenamosios vietos galimybę bei laisvėje turi realų darbo pasiūlymą. Atsižvelgiant į tai, Komisijos nuomone, nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, todėl nuteistasis tęsti pataisos procesą gali nebūdamas struktūruotoje aplinkoje.

J. K. nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 17 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 1 dalį (dvi veikos), vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 1 d. nutartimi ir skirta galutinė devynių metų ir aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir 100 MGL bauda. Vilniaus apygardos teismo                      2023 m. liepos 31 d. nutartimi, atsižvelgiant į įstatymų pasikeitimus, nuteistajam paskirta galutinė
9 metų ir 100 MGL dydžio bauda. 

Bausmės pradžia – 2019 m. birželio 4 d., bausmės pabaiga – 2027 m. rugsėjo 4 d.

Anksčiau teistas.

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime nutarimą taikyti nuteistajam J. K. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atsisakytina tvirtinti.

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Nurodytos įstatymo nuostatos atskleidžia, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo instituto taikymo galimumą sieja su formalaus ir materialaus pagrindo egzistavimu, kadangi šių elementų identifikavimas leidžia priimti teisėtą sprendimą dėl lygtinio paleidimo asmeniui taikymo. Formalusis pagrindas – tai minimalios, anksčiau įstatyme nurodytos, laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis – tai žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos, mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, padarymas. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Vis tik atkreiptinas dėmesys, kad teisė į lygtinį paleidimą yra išimtinė teisė. Net ir egzistuojant tiek formaliosioms, tiek materialiosioms sąlygoms, tai nėra absoliutus pagrindas lygtinio paleidimo taikymui. Teismas kiekvienu atveju turi įvertinti visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgti į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą ir tik tada priimti atitinkamą sprendimą. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Sutinkama su Komisijos nutarime nurodyta aplinkybe, jog nuteistasis J. K. yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, būtiną sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos įstaigos klausimą, tai yra atliko pusę jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Tačiau, iš aukščiau aptarto teisinio reguliavimo, matyti, kad nepakanka vien to pagrindo, kad nuteistasis jau yra atlikęs įstatymu deleguotą laisvės atėmimo bausmės dalį, reikalinga nustatyti ir materialaus pagrindo egzistavimą.

Iš Socialinio tyrimo išvados duomenų matyti, kad nuteistojo atžvilgiu atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Tačiau, teismas atkreipia dėmesį, jog nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika kaip atitinkanti kriterijų žemą buvo nustatyta 2024 m. birželio 14 d. atlikto vertinimo metu. Tuo tarpu, atliktų keturių ankstesnių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimų metu nuteistojo J. K. nusikalstamo elgesio rizika buvo vertinama kaip atitinkanti kriterijų vidutinį. Tad šios aplinkybės atskleidžia tai, jog, nors nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos pokytis fiksuojamas kaip turintis teigiamą dinamiką, tai yra kito iš vidutinės į žemą, tačiau nuteistojo atžvilgiu toks rizikos valdymas stebimas dar itin trumpą laiką. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog nuteistojo daroma pažanga, keičiant savo nusikalstamą elgesį išskirtinai teigiamos dinamikos link, dar nėra tokia akivaizdi ir nekelianti abejonių dėl tolimesnio jo elgesio bei to, jog nuteistasis jau yra tiek pasikeitęs, jog išėjęs į laisvę laikysis visuomenei priimtinų elgesio taisyklių.

Bylos duomenys atskleidžia tai, jog nuteistasis nusikaltimus darė siekdamas finansinės naudos nusikalstamu būdu, vedinas malonumo asmeninėms ir šeimos pramogoms išleisdavo dideles pinigų sumas per labai trumpą laiką, o atsiradusį finansinį stygių spręsdavo vėl tuo pačiu nusikalstamu būdu. Be to, nuteistasis prieš suėmimą gausiai ir dažnai vartojo alkoholį, rizikingai vairuodavo, laisvėje keletą kartų yra naudojęs apskaičiuotą fizinį smurtą pamokymo, pagarbos siekio vardan. Taip pat, nuteistasis J. K. ankstesnių vertinimų metu nejautė apgailestavimo, kaltės jausmo dėl savo veiksmais sukeltų pasekmių. Visos šios aplinkybės atskleidžia, jog nuteistojo elgesyje vyraujančios probleminės sritys susijusios su gyvenimo stiliumi ir draugais bei nuostatomis vis dar yra itin aktualios ir privalo būti koreguojamos iš esmės. Ir nors nuteistojo J. K. elgesyje yra nustatyti ir apsauginiai dinaminiai veiksniai, tai yra riziką pakartotinai nusikalsti mažinantys veiksniai, tačiau teismas šių veiksnių nelaiko išskirtinai nuteistąjį saugančių nuo pakartotinio nusikalstamumo. Nuteistasis ir prieš darydamas nusikaltimus turėjo ir palaikančius socialinius santykius, ir visas realias galimybes gyventi bei kurti ateitį nenusikalsdamas, kadangi nebuvo antisocialus, tačiau pasirinko priešingą teisei elgesį dėl ko šiuo metu ir atlieka laisvės atėmimo bausmę. Be to, Komisijos nutarime yra išskiriami gyvenimo kokybei reikšmingi veiksniai, tai yra tai, jog nuteistasis turi realią galimybę įsidarbinti bei turi patvirtinti gyvenamąją vieta galimo lygtinio paleidimo atveju. Tačiau, šie veiksniai, nors ir yra reikšmingi, bet taip pat nėra laikytini itin išskirtiniais, kadangi kaip aukščiau aptarta, nuteistojo nusikaltimai yra susiję su finansinės naudos siekiu nusikalstamu būdu, nuteistasis turi itin didelius finansinius įsipareigojimus, kuriuos savanoriškai dengti pradėjo santykinai vėlai. Iš byloje esančių duomenų matyti ir tai, kad nuteistasis turėjo ateities planus susijusius su asmeniniu bankrotu, tokiu būdu siekiant nusiimti finansinę naštą. Ir tik po atlikto paskutinio vertinimo, nuteistojo elgesyje fiksuotas ne tik prieš tai buvęs priverstinis skolų išieškojimas, tačiau nuteistasis turimus finansinius įsipareigojimus dengia savanoriškai. Be to, byloje esantys duomenys apie patvirtintą nuteistojo įsidarbinimo galimybę yra pateikti 2022 m. gruodžio 30 d., ir nėra atnaujinti. Tai, jog šie duomenys yra beveik dvejus metus nekintantys, neleidžia teismui daryti išvados, jog ši aplinkybė yra itin reikšminga ir išskirtinė nuteistajam siekiant sėkmingos integracijos į visuomenę, kadangi prieš tai aptartos aplinkybės kelia abejonių dėl būsimo finansinio stabilumo ir to, jog nuteistasis negrįš prie ankstesnio savo elgesio. Tuo tarpu, nuteistasis ir būdamas laisvėje nesusidūrė su specifiniais gyvenamosios vietos sunkumais, ir tai jo niekaip nesulaikė nuo nusikaltimų darymo. Atsižvelgiant į aptartą, teismas konstatuoja, jog nuteistojo elgesyje nustatyti apsauginiai ir gyvenimo kokybei reikšmingi veiksniai neatsveria J. K. elgesyje vyraujančių probleminių sričių. Todėl nuteistojo pataisos procesas įkalinimo įstaigoje dar nėra baigtas, ir privalo būti tęsiamas nuteistajam esant struktūruotoje aplinkoje ir savo nusikalstamą elgesį koreguojant iš esmės.  

Sutinkamai su Komisijos nutarime nurodytomis teigiamai, nuteistąjį J. K., charakterizuojančiomis aplinkybėmis, tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nuteistasis šiai dienai elgiasi taip kaip ir privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Pažymėtina ir tai, jog nuteistojo teigiamas elgesys jau buvo įvertintas ir įstaigos administracijos kuomet tęsti laisvės atėmimo bausmės nuteistasis buvo perkeltas į atviro tipo bausmės atlikimo vietą bei yra išleidžiamas trumpalaikėms išvykoms į namus.

Atsižvelgiant į nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, į bendrus visuomenės lūkesčius dėl teisingumo principo įgyvendinimo, nuteistojo dar gana didelė neatliktos bausmės dalis, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo, taip pat negali būti nevertinama. Pažymėtina, kad vien bausmės paskyrimas pats savaime jokių apribojimų nesukelia ir poveikio nuteistojo priešingo teisei elgesio korekcijai, neturi, todėl siekiant įgyvendinti bausmės tikslus, kurių vienas yra kaltininko nubaudimas, teismo kaltu, dėl nusikalstamų veikų padarymo, pripažintas asmuo privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, siekiant taip paveikti asmenį, kad ateityje jis laikytųsi įstatymų ir nebenusikalstų. Teismo vertinimu, neatliktos bausmės dalis, įvertinus ją aukščiau aptartų duomenų kontekste, o būtent, kad nuteistojo dedamos maksimalios pastangos koreguojant savo nusikalstamą elgesį dar stebimos itin trumpą laiką, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nors nuteistojo J. K. elgesyje stebima pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, tačiau nuteistąjį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės nėra išimtinės ir teismui abejonių nekeliančios dėl nuteistojo elgesio teigiamos korekcijos. Nuteistojo elgesys nepasižymi išskirtiniu pozityvumu, kas leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog jis jau yra pasiruošęs toliau būti taisomas nestruktūruotoje aplinkoje, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu jam lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2024 m. liepos 8 d. nutarimą Nr. RV-19-1595.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

n u t a r i a :

atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2024 m. liepos 8 d. nutarimą Nr. RV-19-1595 taikyti nuteistajam J. K. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėja                                                                                               Gabrielė Kaktienė