Civilinė byla Nr. e2-196-1112/2024

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-02550-2023-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.1; 2.6.39.2.5; 3.1.7.6; 3.2.6.1 

 (S)

3.2.4.9.3; 3.2.4.11; 3.2.6.1;

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. vasario 21 d.

Gargždai

Klaipėdos

sekretoriaujant Karolinai Butkienei, Eglei Paulauskienei,

dalyvaujant ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ atstovei Daivai Sadauskaitei,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Baltija” atstovui advokato padėjėjui Simui Lilui,

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano Būstas Baltija” dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, ERGO Insurance SE, veikianti per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, uždaroji akcinė bendrovė „Kardažolė“, uždaroji akcine bendrovė ,,Drive Industries“, S. K., A. Š., H. K., D. Z., A. A., G. Z., V. Z., O. D., F. L., J. Z., R. Z., D. Ž., R. Ž., A. B., A. B., T. B., D. N., R. L., R. B., N. B., D. Ž., V. P., B. C., S. C., E. V., E. M., R. M., V. R. L., K. R. S., T. K., G. J., A. L., L. V., V. K., E. A..

Teismas

n u s t a t ė :

ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Mano Būstas Baltija“, įmonės kodas 140514359, 4 244,00 Eur žalos atlyginimo, 6 proc. palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat priteisti iš atsakovės žyminį mokestį (95,00 Eur) ir visas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodė, kad akcinė draudimo bendrovė (toliau – ADB) „Compensa Vienna Insurance Group“ ir V. K. (toliau – Draudėjas) 2022 m. rugsėjo 19 d. sudarė Įmonių turto draudimo polisą (draudimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini)), pagal kurį laikotarpiui nuo 2022 m. spalio 6 d. iki 2023 m. spalio 6 d. buvo apdraustas Draudėjo turtas, esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – Turtas). Minėtos draudimo sutarties pagrindu ieškovei, kaip Turto draudikui, atsirado pareiga atlyginti dėl prasiskverbusių nuotekų atsiradusią žalą. Ieškovė atliko žalos sureguliavimą ir išmokėjo iš viso 4 244 Eur draudimo išmoką padarytai žalai atlyginti. UAB „Mano Būstas Baltija“ draudžiamojo įvykio metu buvo paskirtas daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratoriumi, kuris buvo atsakingas už daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrą. Atsakovei netinkamai vykdant daugiabučio namo priežiūrą, įvyko draudžiamasis įvykis. Ieškovei atlikus žalos reguliavimą buvo išmokėta 4 244 draudimo išmoka ir draudikas turi teisę reikalauti grąžinti šią išmoką subrogacijos tvarka.

Atsakovė UAB „Mano Būstas Baltija“ pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, kadangi ieškovė neatsižvelgė į visas žalos atsiradimui reikšmingas aplinkybes, nenustatinėjo ir neįrodinėjo būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų atsakovės veiksmuose. Darytina išvada, kad ieškovė neatliko išsamaus draudiminio įvykio aplinkybių tyrimo ir nenustatė įvykio kaltininko. Ieškovė apie įvykio priežastis išvadas padarė remdamasi išimtinai savo darbuotojų paaiškinimais, tačiau jie nelaikytini specialistais/ekspertais, turinčiais atitinkamą inžinerinį išsilavinimą ir/ar turinčių kitų specifinių žinių, įgalinčių jį daryti atitinkamas išvadas. Iš bylos medžiagos nėra žinoma, kad draudikui atliekant draudiminio įvykio aplinkybių tyrimą, ar nustatant žalos dydį, būtų dalyvavę atsakovės specialistai. Ieškovė tinkamai neatliko draudiminio įvykio aplinkybių tyrimo, nenustatė tikrosios įvykio priežasties, padarinių ir tinkamai nenustatinėjo žalos dydžio. Taigi tinkamai neištyręs draudiminio įvykio aplinkybių, draudikas pats prisiėmė riziką dėl galimybės išieškoti išmokas iš atsakingo už žalą asmens. Pažymėtina, kad ieškovė pateiktame ieškinyje neįrodinėja būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų. Nepateikiami jokie objektyvūs ir patikimi tikrąją įvykio priežastį pagrindžiantys įrodymai. Bendraturčiai nėra atleidžiami nuo pareigos dalyvauti išlaikant ir prižiūrint bendrąjį turtą. Namo administratoriaus teisės aktų priskirtų funkcijų realizavimas tiesiogiai priklauso nuo bendraturčių valios, kurie privalo savo lėšomis prisidėti prie viso daugiabučio bendrosios nuosavybės administravimo, nes tai atitinka viso namo bendraturčių interesus ir padeda išsaugoti bendrąją nuosavybę. Šios bylos kontekste tai reiškia, kad žala galėjo atsirasti ir dėl bendraturčių neveikimo arba atsisakymo savo lėšomis prisidėti prie daugiabučio namo bendrosios nuosavybės administravimo, todėl atsakomybė dėl tokios bendrosios dalinės nuosavybės netinkamo realizavimo, bei, tuo pačiu, žalos kilimo grėsmė negali būti perkeliama namo administratoriui – atsakovei. Ieškovės reikalaujama suma nėra aiškiai detalizuota. Byloje pateiktos sąmatos yra nepasirašytos, taip pat nėra pridėti mokėjimai rangovams pagal byloje pateiktas sąmatas bei PVM sąskaitas – faktūras. Ieškovė, reikalaudama iš atsakovės žalos atlyginimo absoliučiai neatsižvelgia į buto būklę. Vertinant byloje esančius įrodymus yra akivaizdu, jog ieškovė neapskaičiuoja žalos dydžio remdamasi buto nusidėvėjimu.

Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, atsiliepimų į ieškinį nepateikė.

Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad buvo apdraustos patalpos, esančios (duomenys neskelbtini). Iš draudėjo gautas pranešimas, kad patalpos aplietos. Žalos administravimo metu nustatyta, kad patalpos aplietos dėl nesandaraus ir avarinės būklės bendro naudojimo stovo, kuris yra (duomenys neskelbtini). Ieškovė atliko žalos sureguliavimą ir išmokėjo draudėjui 4 244 Eur išmoką. Ieškovė laiko, kad atsakovė, kaip daugiabučio administratorė, netinkamai vykdė savo pareigas, bendro naudojimo objektų priežiūrą, dėl to įvykio metu buvo sugadintas ieškovės apdraustas turtas. Atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė kaip daugiabučio namo administratorės pareigų tinkamu neatlikimu. Atsakovė yra pateikusi 2020 m. balandžio 3 d. apžiūros aktą, kuriame fiksuota, kad nuotekų sistema yra sena, neefektyvi, paveikta korozijos ir konstatuota, kad yra galimas avarijos atvejis. 2020 m. nustatyta nuotekų sistemos bloga būklė, įvykis įvyko 2022 m. Preziumuojama, kad nustačius blogą būklę ir nesiėmė jokių veiksmų, kad galėtų išvengti avarijų. Atsakovė byloje yra pateikusi 2022 m. rugsėjo 29 d. balsavimo protokolą, kuriuo metu siūlė gyventojams atnaujinti inžinerinių tinklų sistemą, tačiau gyventojai nesutiko. Bloga būklė nustatyta 2020 m., o veiksmų imtasi tik 2022 m. rugsėjo 29 d. Avarija įvyko daugiau nei po mėnesio, jei gyventojai ir būtų sutikę, per mėnesį niekas nebūtų pasikeitę. Atsakovė teismo buvo įpareigota pateikti dokumentus, kurių pateikusi nėra. Buvo įpareigota pateikti apžiūros aktą, kadangi privalo kas metus atlikti apžiūra, byloje pateikta tik 2020 m. aktas. Buvo įpareigota pateikti ilgalaikio remonto ar atnaujinimo planą, už kurį balsavo patalpų savininkai, iš pateikto protokolo nėra aišku, ką siūlė atsakovė ir su kuo gyventojai nesutiko. Ieškovė laikosi pozicijos, kad atsakovė netinkamai vykdė savo pareigas, neatlikinėjo apžiūrų, kaip priklauso kas metus, nuolatinių kas du mėnesius. Trūkęs vamzdis buvo blogos techninės būklės. Atsakovė gavusi pranešimą iš draudėjo tą vamzdį sutvarkė, bet atsakovės pareiga yra ne tik likviduoti jau įvykusios avarijos pasekmes, pareiga yra teikti tinkamą techninę priežiūrą, tinkamai prižiūrėti bendro naudojimo objektus ir užtikrinti, kad avarija neįvyktų. Byloje nėra pateikta jokių duomenų, kad atsakovė faktiškai atliko vamzdyno patikrinimą. Šios aplinkybės sudaro pagrindą, kad atsakovė 2020 m. nustačiusi, namo nuotekų sistema yra avarinės būklės, nesiėmė jokių veiksmų, kad avarijos būtų išvengta, todėl nevykdė savo, kaip administratorės pareigų, tinkamai organizuoti namo techninę priežiūrą. Rekuperatorius buvo remontuotas. Trūkus nuotekų stovui, nuotekos skverbėsi į patalpas, kurios yra per du aukštus, t. y. pirmame aukšte ir rūsyje, yra įrengtas grožio salonas. Nukentėjo sienos, gipso kartono plokštės, grindys. Buvo reikalingas patalpos remontas. Gavus iš draudėjo pranešimą apie aplietas patalpas, siuntė ekspertą į apžiūrą, kuris surašė apžiūros aktą. Nurodyta, kad tarp pirmo ir antro namo aukšto, trūko kanalizacijos vamzdis, varvėjo į patalpą. Namo administratoriaus buvo prašoma pateikti informaciją apie įvykio priežastis, nurodė, kad atliko savo apžiūrą, įvykio vietoje nustatė bendro naudojimo stovo defektus, kurie įtakoti natūralaus nusidėvėjimo. Administratorius likvidavo avariją. Nuotekų stovas akivaizdžiai susidėvėjęs, tai matosi iš pateiktų fotonuotraukų. Jau prieš du metus administratorius galėjo tikėtis tos avarijos. Paskutinis patalpų remontas atliktas 2020 m. Praktikoje taikomas nusidėvėjimas už du metus, taikoma medžiagoms, kurios reikalingos remontui. Dažniausiai taikoma 0,8 procentai metinis nusidėvėjimas. Iš draudėjo paaiškinimų buvo nustatyta, kad remontas atliktas 2020 m. Ekspertas vietoje vertina vizualią patalpų būklę. Kiek laiko vanduo varvėjo į patalpas, nėra žinoma. Draudėjas nurodė, kad gruodžio 7 d. pamatė, į ieškovę kreipėsi gruodžio 8 d., tikėtina, kad ir per naktį galėjo prasiskverbti drėgmė. Prieš sudarant draudimo sutartį patalpos apžiūrimos nebuvo. Ekspertas nuvykęs apžiūrėti turto nurodė, kad rekuperatorius nebeveikia. Trūkęs vamzdis buvo antrame bute, prie jo prieiti buvo galima, tą patvirtina atsakovo pateiktas avarinis aktas. Byloje nėra pateikta jokių duomenų, kad atsakovas prižiūrėdamas bendro naudojimo objektus, kada nors būtų patekęs į patalpas, kuriuose įrengti bendro naudojimo vamzdžiai. Atsakovas privalo ne tik likviduoti avariją, bet ir laiku pastebėti defektus ir juos pašalinti, kad ta avarija neįvyktų. Nėra pateikta įrodymų, kodėl draudimo išmoka turėtų būti kitokia.

Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad reikalavimas yra nepagrįstas, nėra įrodytos būtinosios sąlygos deliktinei atsakomybei, t. y. neteisėti veiksmai, priežastinis ryšis ir žalos dydis. Būtinieji darbai, kada nustatoma avarinė būklė, administratorius privalo imtis nedelsiant darbų, neatsiklausęs bendrasavininkų, o visais kitais atvejais būtinas bendrasavininkų sutikimas. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad vien tai, kad bendrosios namo konstrukcijos perduotos tam tikram administratoriui, savaime nepanaikina pačių bendrasavininkų pareigos rūpintis, prižiūrėti savo turtą, dėti pastangas, kad jis nekeltų pavojaus kitiems bendrasavininkams tiek aplinkiniams. Šiuo atveju nebuvo nustatyta, kad vamzdžių padėtis yra avarinė. Namas yra senos statybos, visos konstrukcijos dėvisi natūraliai, tačiau už natūralų dėvėjimąsi administratorius nėra atsakingas. Tais atvejais, kai vamzdžiai yra paslėpti, yra savininkų teritorija, administratorius neturi galimybės jų apžiūrėti. Šiuo atveju natūraliai susidėvėjusi vieta, buvo užmūryta gyventojo buto teritorijoje, administratorius fiziškai neturėjo galimybės atlikti kasmetinės apžiūros, visas kitas apžiūras administratorius vykdė, siūlė gyventojams pritarti ir organizuoti darbus, gyventojai tokios valios neišreiškė. Teismų praktikoje išaiškinta, kad gyventojai neišreiškia valios prisidėti prie namo atnaujinimo, patys prisiima atsakomybę dėl galimų avarijų. Dėl žalos dydžio įrodinėjimo kyla daug klausimų, nes ieškovė vadovavosi tik kliento paaiškinimais, kada buvo atliktas remontas, kad rekuperatorius sugedo dėl apliejimo. Vien pateiktas pasiūlymas nesudaro pagrindo nustatyti, kad tokio dydžio žala padaryta buvo, ar buvo atlikti kokie darbai, ar tiesiog kažkieno paprašyta pateikti pasiūlymą. Draudikui kyla pareiga ištirti visas aplinkybes. Savaime savo rizika sumoka klientui pinigus, tai nesudaro pagrindo, kad žala padaryta būtent dėl atsakovės veiksmų. Neaišku, kaip lašėdamas vanduo padarė tokią žalą, nėra, kad staiga trūko ir apliejo viską, kad negali sustabdyti ir tai suprantama gali būti tokia žala. Šiuo atveju tai yra nuotekų vamzdis, neturi spaudimo, jis tiesiog bėga, kai kažkas iš viršaus nuleidžia vandenį ir kai po truputį laša yra paaiškinama, tiek aplieti tokias patalpas, kad vanduo prasiskverbtų per du aukštus, akivaizdu, reikėjo ne vienos dienos, o gal ir ne vieno mėnesio. Klausimas, ar nebuvo sąmoningai apdraustas turtas, palaukta tam tikrą laiką ir keiptasi dėl draudimo išmokos. Kyla įvairių abejonių, nes po truputį lašant aplieti du aukštus, dar net sugadinti betonines grindis, tai yra sunkiai įsivaizduojami dalykai. Ieškinys yra visiškai nepagrįstas atsakovo atžvilgiu, neįrodyti neteisėti veiksmai, žalos dydis, vadovaujamasi tik kliento paaiškinimais, priežastinis ryšys sunkiai paaiškinamas tarp atsakovo veiksmų ir žalos. Techninę apžiūra atlieka atestuoti techniniai prižiūrėtojai pagal specialiąsias žinias. Konkrečių veiksmų dėl vamzdžio imtasi nebuvo, tiesiog buvo nustatyta, kad pats namas jau yra senos būklės ir reikalingos investicijos, apžiūros akte nustatyta. Po dar vienos apžiūros buvo priimtas sprendimas pasiūlyti gyventojams dėl atnaujinimo. Apžiūros metu nustačius avarinę būklę, administratorius neinicijuotų balsavimo, savo iniciatyva pagal statybos priežiūros akte, tiek pagal CK turi teisę inicijuoti ir atlikti darbus. Administratorius pašalino avarijos padarinius, trūkusį movą. Atlikę apžiūrą specialistai nenustatė, kad yra avarinė būklė, namas yra susidėvėjęs, bet ne kritinės būklės. Jei būtų nustatoma avarinė būklė, rekomendacija yra imtis būtinųjų darbų nedelsiant. Administratorius gali apžiūrėti tik vizualiai. Iki 2022 m. įvykių fiksuotų nebuvo. Bendrasavininkams buvo siūloma keisti vamzdyną, tačiau pritarimo negavo, namo renovacija buvo siūloma daryti, kas reikštų senų vamzdynų keitimą, bet pageidavimų gyventojai neišreiškė. Būklė patenkinama, nėra kritinė, avarinė, kas reikštų būtinųjų darbų atlikimą be gyventojų pritarimo. Į bendrasavininkus buvo kreiptasi 2022 m. rugsėjo mėn. Vamzdynų apžiūra atskirai išskirta nėra, buvo atliekamos viso statinio bendra apžiūra. Reikalaujant žalos turi būti įrodytos visos būtinosios sąlygos. Vienintelis argumentas, kad nepateiktas apžiūros aktas. Vamzdis buvo užbetonuotas privačiame bute, atsakovas neturėjo galimybės identifikuoti konkretaus vamzdžio, konkrečioje vietoje. Nurodyta sena būklė, nedaro pareigos administratoriui keisti vamzdyną. Gyventojai turi prisiimti atsakomybę ir spręsti. Žalos dydis nepagrįstas, aplinkybės abejotinos, tinkamai įvykio netyrė.

Liudytojas Ž. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad yra ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ sudėtingų žalų vyriausiasis ekspertas. Administravimą atliko kartu su kolega Ž. M.. 2022 m. gruodžio 8 d. gavo pranešimą, kad aplietas kliento V. K. turtas, kuris sudaręs draudimo sutartį. Išsiųsta apžiūra, nustatyta, kad aplietas turtas, patikslino, kad yra trūkęs bendras vamzdis. Buvo gautos sąmatos, rekuperatoriaus defektinis aktas, išmokėta išmoka. Apžiūras atlieka asmeniškai, turi sutartis su partneriais, kurie atlieka apžiūras žalos bylose. Šiuo atveju apžiūra buvo atlikta 2022 m. gruodžio 12 d. Apžiūros metu pirmiausia fiksuojama kas atsitiko, apgadinimo mastas, kas yra sugadinta, kokie plotai ir nurodoma priežastis. Vertinamos kliento pateiktos sąmatos, jei viskas tvarkoje, pagal jas mokama draudimo išmoka. Administruojant bylą gautas rangovo komercinis pasiūlymas, kuriame nurodoma rekuperatoriaus remonto kaina, apačioje nurodyta, kad apžiūrėjus rekuperatorių nustatyta ant valdymo pulto plokštės pateko vanduo, dėl to įvyko trumpas jungimas, sudegė valdymo plokštė. Nurodyta priežastis – apliejimas. Susisieja su akte nurodyta informacija, kad buvo užlietos patalpos, rekuperatorius sugadintas šio įvykio metu. Remontas yra tikslingas, naujo rekuperatoriaus kaina didesnė. Prieš tai buvusios būklės įvertinti nėra galimybės, gaunamas defektinis aktas, kuriame yra nurodyta priežastis, kadangi apliejimas ir gauta informacija iš kliento, kad jis veikė. Aplinkybės vertinamos pagal gaunamus aktus, apžiūros specialistas sutikrina, kad nurodomos vietos, kurios yra apgadintos sutaptų su paaiškinimu. Apliejimas įvyko per ilgesnį laiką, bet faktas, kad jis buvo. Praktikoje nuo lėto apliejimo būna sudėtingesnės žalos dėl to, kad jos pastebimos lėčiau, žalos mastas užfiksuojamas didesnis. Buvo šalinami betono pažeidimai, sutvarkytas dekoras, betonas. Nurodyta, kad apliejimas per ilgesnį laiką, kiek tiksliai prieš negali atsakyti. Klientas kreipėsi iš karto, kai pastebėjo žalą. Nebuvo tiksliai aiškintasi, kiek laiko galėjo užtrukti tokio tipo apliejimas. Sutartimi turtas apdraustas atkuriamąja verte. Yra kelios draudimo rūšys, viena iš jų atkuriamoji vertė. Draudikas netaiko nusidėvėjimo, šiuo atveju pagal draudimo sutartį nusidėvėjimo taikyti negali. Nusidėvėjimas nebuvo vertintas, nes nebuvo poreikio. Vertinama individualiai, sienų metinis nusidėvėjimas apie 1 procentą, rekuperatoriui metinis nusidėvėjimas apie 10 procentų. Reikėtų papildomai vertinti, medžiagoms, sienoms, betono konstrukcijoms, kurios lėtai dėvėsi būtų apie procentą, įrangai, kuri daugiau nusidėvinti, apie 10 procentų. Rekuperatoriaus nusidėvėjimas, taikomas nuo įsigijimo datos, skaičiuosis kiek yra metų rekuperatoriui ir nuo to priklausys nusidėvėjimas. Apžiūros metu klientas nurodė, kad patalpų remontas buvo 2020 m., šiuo atveju vertinta nebuvo, nes tai buvo nesvarbu pagal sutartį. Defektinis aktas tikrinamas, jei kylą klausimų. Šios bylos atveju klausymų nekilo, jame nurodyta priežastis yra aiški, yra nuotraukos aplieto rekuperatoriaus, aiškiai matosi, kad jis yra pažeistas. Parašai ant komercinių pasiūlymų retai kada būna, bet kadangi visa pateikta informacija atitinka žalos aplinkybes. Kuo aukščiau yra žalos šaltinis, tuo tame aukšte mažesnis žalos plotas, vanduo bėgdamas į apačią randa angas, plinta ir apima didesnį plotą. Iš praktikos šitos aplinkybės nekelia jokių abejonių, dėl kurių reikėtų tirti labiau. Pelėsiui susiformuoti nereikia labai ilgo laiko, gali susiformuoti ir po trijų dienų esant atitinkamoms aplinkybėms, drėgna, šilta, pelėsis greit atsiranda. Turto apžiūros akte nurodoma preliminari informacija, kiek matosi iš išorės pažeidimų. Rangovas atvažiavęs į objektą įsivertina, kiek tiksliai yra pažeista, tas nurodyta sąmatoje.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad 2022 m. rugsėjo 19 d. ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ ir V. K. sudarė Įmonių turto draudimo sutartį (draudimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini)), pagal kurią laikotarpiui nuo 2022 m. spalio 6 d. iki 2023 m. spalio 6 d., buvo apdraustas turtas, esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Turtas).

Byloje pateikti duomenys, kad 2022 m. gruodžio 7 d. dėl nesandaraus bendrojo naudojimo nuotekų vamzdžio daugiabučiame name, adresu (duomenys neskelbtini), buvo aplietas Turtas. Ieškovės įgalioti asmenys 2022 m. gruodžio 12 d. apdraustame bute atliko apgadinto turto apžiūrą ir surašė apžiūros aktą, kuriame užfiksavo lubų, sienų, grindų ir įrangos apgadinimus. Draudimo sutarties pagrindu ieškovė apskaičiavo ir 2022 m. gruodžio 28 d. ir 2023 m. sausio 9 d. draudėjui V. K. dėl įvykusio įvykio išmokėjo 4 244 Eur draudimo išmoką žalai atlyginti.

UAB „Mano Būstas Baltija“ draudžiamojo įvykio metu buvo paskirtas daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratoriumi (Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. gruodžio 14 d. įsakymas Nr. AD1-1455 „D. K. miesto savivaldybės administracijos paskirtų bendrojo naudojimo objektų administratorių – daugiabučių namų valdytojų ir jų administruojamų namų sąrašų patvirtinimo“). 

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio 1 dalį draudikui (šiuo atveju ieškovei), išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. Pagal CK 6.1015 straipsnio 2 dalį reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2007).

Pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės, t. y. kad žala atsirado dėl force majeure (nenugalimos jėgos) arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo. Kitais atvejais, kai užliejimas įvyksta dėl priežasties, nesusijusios su statinio ar įrenginio konstrukciniais trūkumais, savininkas (valdytojas) atsako bendraisiais civilinės atsakomybės pagrindais, t. y. esant visoms žalą padariusio asmens civilinės atsakomybės sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, žalai, neteisėtų veiksmų ir žalos priežastiniam ryšiui, kaltei (CK 6.246–6.249 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014).

Neteisėti veiksmai, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti tiek tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, tiek ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu, atsižvelgiant į prievolės esmę, jis nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar atsakovė tinkamai atliko savo, kaip namo administratorės, pareigas, ar jos elgesys buvo pakankamai atidus ir rūpestingas, kad nekiltų žalos.

CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį. Jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduoja arba nutraukia jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius (CK 4.84 straipsnio 1 dalis). Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 (ginčui aktuali 2022 m. kovo 30 d. redakcija, galiojusi nuo 2022 m. gegužės 1 d.) patvirtintus Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinius nuostatus (toliau – Nuostatai), pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant (Nuostatų 3 punktas). Vykdydamas pagrindinį uždavinį, administratorius organizuoja namo techninę priežiūrą (Nuostatų 4.3 punktas); rengia ilgalaikį (2 ir daugiau metų) namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo planą (toliau – ilgalaikis planas) (Nuostatų 4.4 punktas), rengia namo priežiūros ūkinį ir finansinį planą, kuriame nurodo planuojamas einamųjų metų namo bendrojo naudojimo objektų administravimo, namo techninės priežiūros, šildymo ir karšto vandens sistemų, lifto, bendrojo naudojimo patalpų ir žemės sklypo priežiūros, kitas su administruojamu namu susijusias paslaugas, jų tarifus ir išlaidas. Administratorius privalo Nuostatuose nurodytas funkcijas ir pareigas atlikti apdairiai, sąžiningai ir tik naudos gavėjų interesais (Nuostatų 7.1 punktas); jeigu bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai, pagal teisės aktų reikalavimus imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė (Nuostatų 7.7 punktas).

Pagal įvykio metu galiojusį Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ patvirtinimo“ (toliau – ir Reglamentas) buvo nustatyta, kad daugiabučio gyvenamojo namo (toliau šiame skyriuje – namo) techninę priežiūrą organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas (toliau – valdytojas) paskirdamas techninį prižiūrėtoją (84 punktas). Namo būklei įvertinti atliekami nuolatiniai namo būklės stebėjimai, periodinės (sezoninės) namo bendrųjų konstrukcijų ir inžinerinės įrangos apžiūros, specializuotos apžiūros, namo statybiniai tyrimai, bendroji namo, jo dalies (dalinė) ekspertizė, energijos vartojimo pastate auditas (Reglamento 85 punktas). Pagal Reglamento 91 punktą atliekant nuolatinius stebėjimus, vizualiai apžiūrimi namo bendrojo naudojimo objektai, nurodyti gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų apraše, valdytojo parengtame vadovaujantis Daugiabučio gyvenamojo namo ar kitos paskirties pastato (pastatų) bendrojo naudojimo objektų aprašo tipine (pavyzdine) forma: namo bendrosios konstrukcijos, bendrosios inžinerinės sistemos (išskyrus šildymo ir karšto vandens sistemas ir liftus, kurių priežiūrai nustatyti specialūs reikalavimai), bendrojo naudojimo patalpų fizinė ir sanitarinė būklė, fiksuojami (įskaitant fotografavimą) pastebėti defektai ir deformacijos, avarijų pavojai ir numatomos priemonės jiems pašalinti, statinio tyrimo ar ekspertizės poreikis; fiksuojami ir vertinami namo savininkų (naudotojų) pranešimai apie pastebėtus konstrukcijų ir inžinerinių sistemų defektus, gaisrinės saugos ir sanitarinius pažeidimus. Pagal nuolatinių stebėjimų, apžiūrų, statinio tyrimų ar ekspertizės, energijos vartojimo pastate audito ar pastato energinio naudingumo sertifikavimo, ar šiluminės energijos sąnaudų analizės duomenis ir išvadas nustatytas pastebėtų defektų ir deformacijų šalinimo priemones ir namo atnaujinimo (remonto) darbus valdytojas teisės aktų nustatyta tvarka planuoja ir organizuoja šių priemonių ir darbų įgyvendinimą (Reglamento 95 punktas).

Byloje nėra ginčo, kad atsakovė įvykio metu vykdė bendrojo naudojimo objektų priežiūrą (eksploatavimą), taip pat kad turto sugadinimas įvyko dėl bendro  naudojimo nuotekų vamzdžio trūkimo. Į bylą pateiktas 2022 m. gruodžio 7 d. darbų priėmimo-perdavimo aktas, kuriame nurodyta, kad per revizines dureles matosi, kad šlampa špižinė kanalizacija, įtaria vamzdžio trūkimą, reikia sienos atidengimo. 2022 m. gruodžio 12 d. akte nurodyta, kad reikalingas atidengimas WC patalpoje, matosi intensyvus pratekėjimas, bėga vanduo per sieną, darbai atlikti.

Į bylą pateiktas 2020 m. balandžio 3 d. statinio apžiūros aktas, kuriame nurodyta, kad vandentiekio ir buitinių nuotekų sistema sena, morališkai pasenusi, neefektyvi, paveikta korozijos, galimos avarijos. Bendrų išvadų 3 punkte nurodyta, kad jei esama statinių, įrenginių, vamzdynų ar kitų komunikacijų korozijos pavojus, turi būti numatytos naudoti atitinkamos apsaugos priemonės. Į bylą pateikti duomenys, kad 2022 m. rugsėjo 29 d. balsų skaičiavimo komisijos protokole nurodyta, kad gyventojai nepritarė daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) ilgalaikio remonto ir atnaujinimo darbų plano tvirtinimui (iš 30 biuletenių gauti 6 užpildyti biuleteniai). Į bylą pateiktame priede prie balsavimo biuletenio nurodyta, kad nuotekų vamzdynai patenkinamos būklės. Į bylą pateiktos internetu vykusios apklausos duomenys matyti, kad 53 proc. gyventojų balsavo už namo renovacijos projekto inicijavimą.

Iš Statinio techninės priežiūros žurnalo matyti, kad administratorius vykdė pastato būklės apžiūrą. Iš žurnalo įrašų matyti, kad 2020 m. spalio 28 buvo įvykęs įvykis ir atlikti buitinių nuotekų stovo keitimo darbai. Žurnale atliktas įrašas, kad 2021 m. balandžio 30 d. buvo atlikta kasmetinė statinio apžiūra, tačiau statinio apžiūros aktas į bylą nepateiktas. Taip pat nepateikti duomenys, kad 2022 m. būtų atlikta kasmetinė apžiūra, parengtas apžiūros aktas. Teismas pažymi, kad nustačius, kad butas buvo užlietas dėl bendrojo naudojimo objekto (nuotekų vamzdžio) defekto, būtent atsakovei atsiranda pareiga įrodyti, jog ji ėmėsi visų nuo jos priklausančių būtinų (galimų) priemonių tokios žalos išvengti, t. y. tinkamai vykdė pareigas namo būklei įvertinti, tinkamai planavo ir organizavo pastebėtų defektų ir deformacijų, avarijų pavojų šalinimo priemonių ir darbų įgyvendinimą, jų derinimą su namo savininkais. Teismas pažymi, kad atsakovės, kaip namo administratorės, uždaviniai neapsiriboja įvykusių pasekmių šalinimu, o pirmiausia įpareigoja laiku pastebėti, teisingai vertinti ir likviduoti atsiradusius statybinių konstrukcijų defektus, profilaktinėmis priemonėmis tausoti statinius ir jų konstrukcijas. Atsakovės pateikti įrodymai apie administratoriaus pareigų vykdymą, neleidžia daryti išvados, kad namo administratorė tinkamai atliko pareigas. Kaip matyti iš pateiktų duomenų, namo administratorė nepateikė domenų, kaip buvo statinio būklė įvertinta 2021 ir 2022 metais, todėl nėra aišku, kaip nuotekos sistemų būklė pakito nuo 2020 metų, kai buvo atlikta apžiūra. Neatlikus nuolatinio būklės vertinimo, neaišku kokiu pagrindu nuotekų sistemos veikimą balsavimo biuletenyje nurodė kaip patenkinamą. Byloje daugiau jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių kad atsakovė iki draudiminio įvykio būtų ėmusi kokių nors efektyvių veiksmų, susijusių su namo bendro naudojimo objektų priežiūra, remontu, tinkamu gyventojų informavimu apie statinio būklę.

 Šiuo atveju 2022 m. rugsėjo 29 d. vykusio balsavimo metu nepakankamas gyventojų aktyvumas, teismo vertinimu, neturėjo esminės reikšmės vertinant civilinės atsakomybės sąlygas.  Nors nuotekų vamzdžių būklė buvo žinoma nuo 2020 m., tačiau į bylą nepateikta duomenų, kad atsakovė nedelsiant būtų pradėjusi veiksmus, kad gyventojai būtų tinkamai informuoti apie jų būklę, galimas priemones ir pasiūlyti sprendimai, kaip jų būklę pakeisti. Šiuo atveju matyti, kad tik 2022 m. vasarą pradėti kokie nors veiksmai, kad išsiaiškintų gyventojų nuomonę dėl renovacijos. Pažymėtina, kad apklausos metu buvo gauta nuomonė, kad daugiau nei pusė gyventojų tam pritartų.

Įvertinus byloje esančius duomenis, konstatuotina, jog atsakovė nepateikė įrodymų, leidžiančių pagrįstai teigti, jog atsakovė savo kaip administratorės pareigas vykdė tinkamai ir laiku. Atsakovė, būdama gyvenamojo namo bendrojo naudojimo sistemos valdytoja, neatliko veiksmų, kuriuos turėjo atlikti, t. y. nevykdydama administratoriaus pareigų – nepakankamai rūpindamasi administruojamo daugiabučio nuotekų vamzdynu bei jo priežiūra sąlygojo žalos atsiradimą, t. y. elgėsi neteisėtai – ir tarp šio atsakovės neveikimo ir butui, esančiam (duomenys neskelbtini), padarytos žalos yra priežastinis ryšys. Atsakingai elgtis yra atsakovės, kaip namo administratorės ir verslininkės pareiga, kurios ji nevykdė ar (ir) vykdė aplaidžiai, todėl laikoma, jog atsakovė laikytina kalta dėl žalos atsiradimo (CK 6.248 straipsnio 3 dalis).

Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo (CK 6.251 straipsnis), kurio esmė ta, kad žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. 

Į bylą pateiktas 2022 m. gruodžio 12 d. turto apžiūros aktas, kuriame nurodyta, kad aplieta pirmo aukšto dažyta siena, ant kurios yra sumontuotas rekuperatorius, rūsio dažyta siena, apgadintos rūsio betoninės grindys, neveikia rekuperatorius. Atlikta fotofiksacija. Taip pat byloje pateiktos dvi remonto darbų sąmatos: pirmo aukšto darbų kaina 1110 Eur, rūsio remonto darbų sąmata 1184 Eur. Rekuperatoriaus remonto ir montavimo darbų komerciniame pasiūlyme, parengtame UAB „Raidvis“, nurodyta remonto ir montavimo kaina yra 2050 Eur (be PVM). Komerciniame pasiūlyme nurodyta, kad ant valdymo plokštės pateko vanduo, įvyko trumpas jungimas, sudegė valdymo plokštė, ištraukimo ventiliatorius ir valdymo punktas.

Žalos dydis byloje buvo grindžiamas turto apžiūros aktu, apgadinto turto fotonuotraukomis, patalpų planu, pateiktomis remonto darbų sąmatomis, komerciniu pasiūlymu įrenginio remontui, turto apžiūros aktu, liudytojo, kuris administravo žalos bylą, paaiškinimais. Šiuo atveju teismas neturi pagrindo abejoti turto apžiūros akte nurodytomis aplinkybėmis ir pateiktais paaiškinimais. Teismas atkreipia dėmesį, kad turto apžiūra buvo atlikta 2022 m. gruodžio 12 d. Avarinė tarnyba dėl galimo vamzdžio trūkimo ir drėkstančių sienų buvo kviesta 2022 m. gruodžio 7 d., tačiau į bylą pateiktas darbų priėmimo perdavimo aktas rodo, kad vamzdyno pažeidimas buvo pašalintas 2022 m. gruodžio 12 d.  Įvertinus pateiktus duomenis, liudytojo paaiškinimus, nėra pagrindo abejoti dėl turto apžiūros akte nurodytų apliejimo pasekmių masto, apliejimo ir drėgmės sukeltų pasekmių. Pažymėtina, kad atsakovė savo paskaičiavimų dėl apgadintų patalpų nepateikė, apgadintų patalpų neapžiūrėjo ir nevertino, todėl nėra pagrindo daryti išvados, kad ieškovė iš esmės netinkamai įvertino žalos dydį.

Byloje nustatyta, kad pagal draudimo sutarties sąlygas (draudimo vertė: nauja atkuriamoji vertė) skaičiuojant nuostolių dydį nebuvo atsižvelgta į nusidėvėjimą, kuris pagal pateiktus paaiškinimus skaičiuotinas nuo patalpų remonto darbų, todėl įvertinus byloje pateiktus duomenis darytina išvada, kad pagal visiško nuostolių atlyginimo principą priteistina žalos suma sumažintina nusidėvėjimo suma, t. y. 45,88 Eur.

Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008).

Įvertinus byloje pateiktus įrodymus darytina išvada, kad byloje yra nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, t. y. atsakovės, kaip namo administratorės pareigų tinkamas nevykdymas, žalos Turtui atsiradimas, priežastinis ryšys tarp atsakovės neveikimo ir žalos atsiradimo bei atsakovės kaltė. Esant visoms civilinės atsakomybės sąlygoms, atsakovė laikoma atsakinga už Turtui padarytą žalą.

Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010), todėl dėl kitų šalių procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu nurodytų argumentų plačiau nepasisakytina, kadangi teismo vertinimu jie nėra teisiškai reikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos žalos atlyginimo sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti šešių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Remiantis nurodytu, ieškovės reikalavimas dėl 6 procentų dydžio metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. balandžio 25 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, priteisimo iš atsakovės tenkinamas.

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, minėtos išlaidos, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Ieškovė į bylą pateikė duomenis, kad sumokėjo 95,00 Eur žyminį mokestį. Į bylą pateikta apmokėjimą įrodantys dokumentai. Atsakovė advokato padėjėjo pagalbai patyrė 532,40 Eur išlaidų, į bylą pateikta sąskaita ir duomenys apie apmokėjimą. Teismo vertinimu, teisinės pagalbos išlaidos yra iš esmės pagrįstos ir neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių. Atsižvelgiant į tai, kad iš esmės ieškinys patenkintas (apie 99 proc.), į šalių procesinį elgesį, teismas sprendžia, kad ieškovės patirtos išlaidos žyminiam mokesčiui priteistinos iš atsakovės, o atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos iš ieškovės nepriteistinos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268-270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės UAB „Mano Būstas Baltija“, įmonės kodas 140514359, 4 198,12 Eur (keturi tūkstančiai vienas šimtas devyniasdešimt aštuoni eurai, 12 ct) žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo priteistos sumos (4 198,12 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. balandžio 25 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 95 Eur bylinėjimosi išlaidas atsakovės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ naudai.

Likusią ieškinio dalį atmesti.

Tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, įteikti procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu, paskelbiant specialiame interneto tinklalapyje pranešimą.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.        

Teisėja                                                                                        Jolanta Jasutienė