Administracinė byla Nr. eA-1409-602/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03190-2013-2

Procesinio sprendimo kategorija 9.2; 9.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. birželio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio, Romano Klišausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus,

sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,

dalyvaujant pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Bitė Lietuva“ atstovams advokatei Aistei Medelienei, A. D. ir K. K.,

atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovėms I. K. ir J. N.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Bitė Lietuva“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Bitė Lietuva“ skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Išplėstinė teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.

1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Bitė Lietuva“ (toliau – ir pareiškėjas, UAB „Bitė Lietuva“) elektroninėmis ryšio priemonėmis kreipėsi į teismą su skundu bei jo patikslinimu, prašydamas panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Mokestinių ginčų komisija, MGK) 2013 m. liepos 3 d. sprendimo Nr. S-109(7-33/2013) dalį, kuria patvirtintas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Inspekcija) 2013 m. sausio 2 d. sprendimas Nr. 69-1 ir perduoti bylą MGK nagrinėti iš naujo, tam, kad būtų įvertinta galimybė perkelti mokestinius nuostolius, taip pat atleisti pareiškėją nuo MGK 2013 m. liepos 3 d. sprendimu Nr. S-109(7-33/2013) patvirtintų 419 567 Lt pelno mokesčio ir 1 689 Lt socialinio mokesčio baudų mokėjimo.
2. Paaiškino, kad ankstesnis pareiškėjo akcininkas „TDC Mobile International“ A/S 2006 metais nusprendė parduoti pareiškėjo akcijas ir organizavo tarptautinį konkursą naujam investuotojui parinkti. Konkursą pareiškėjo akcijoms pirkti laimėjo įmonių grupė „Mid Europa Partners“ ir po derybų UAB „EECF Bella SPV“ (Olandijos įmonės, kurią valdo „Mid Europa Partners“ LLP, Lietuvoje įsteigta holdingo įmonė) 2007 m. sausio 19 d. pasirašė akcijų pirkimo–pardavimo sutartį su „TDC Mobile International" A/S. Pareiškėjo akcijų įsigijimą UAB „EECF Bella SPV“ finansavo iš dviejų šaltinių: nuosavų lėšų – 530 716 tūkst. Lt bei tam tikslui paimtos paskolos – 1 035 840 tūkst. Lt. 2007 m. rugpjūčio 1 d. buvo atliktas UAB „EECF Bella SPV“ ir pareiškėjo reorganizavimas – UAB „EECF Bella SPV“ prijungta prie pareiškėjo. Tokiu būdu pareiškėjas kartu su veikla iš UAB „EECF Bella SPV“ perėmė pareiškėjo akcijų įsigijimui skirtą paskolą bei prievolę nuo jos mokėti palūkanas. Pareiškėjas, gavęs patvirtinimą iš Inspekcijos, kad leidžiamiems atskaitymams galima priskirti palūkanų dalį, atitinkančią ekonominę naudą, ir įvertinęs ekonominę naudą, apskaičiavo jam priskirtinų palūkanų dalį (65 proc. nuo visų paskolos palūkanų) ir jas priskyrė leidžiamiems atskaitymams. Dėl šios priežasties pareiškėjas 2011 m. kovo 15 d. pateikė Inspekcijai išsamius skaičiavimus ir argumentus pareiškėjo gautai ekonominei naudai pagrįsti bei pateikė patikslintas 2007–2009 metų pelno mokesčio ir socialinio mokesčio deklaracijas. Patikslinus deklaracijas, mokesčių apskaitos kortelėje susidarė permoka. Pareiškėjas 2011 m. kovo 22 d. pateikė prašymą pelno mokesčio permoką įskaityti mokėtino PVM padengimui. Inspekcija priėmė patikslintas deklaracijas ir susidariusią pelno mokesčio permoką užskaitė su mokėtina PVM suma. Inspekcijos specialistai 2012 m. balandžio 26 d. pradėjo mokestinį patikrinimą ir surašė patikrinimo aktą, kuriame konstatavo, jog pareiškėjas nepagrįstai leidžiamiems atskaitymams priskyrė paskolos palūkanas, nes pareiškėjas negavo ekonominės naudos iš UAB „EECF Bella SPV“ prijungimo. Dėl to mokesčių administratorius perskaičiavo pareiškėjo apmokestinamąjį pelną (nuostolį) už 2007–2009 metus bei socialinį mokestį už 2007 metus.
3. Pareiškėjas paaiškino, kad ginčas vyksta dėl paskolos, UAB „EECF Bella SPV“ paimtos pareiškėjo akcijoms įsigyti, palūkanų priskyrimo leidžiamiems atskaitymams pelno mokesčio prasme po vėlesnio įsigijusios bendrovės (UAB „EECF Bella SPV“) ir įsigytos bendrovės (pareiškėjo) susijungimo bei dėl galimybės tęsti iki prijungimo apskaičiuotų UAB „EECF Bella SPV“ mokestinių nuostolių perkėlimą į ateinančius mokestinius laikotarpius. Pareiškėjo teigimu, Pelno mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies nuostata neturi būti aiškinama kaip reikalaujanti atskirai įrodinėti ekonominę naudą (atsirandančią iš vėlesnio įmonių susijungimo) po to, kai paskolos sandoris jau buvo sudarytas ir jo ekonominis naudingumas jau buvo pripažintas. Jei palūkanos buvo pripažintos leidžiamais atskaitymais iki įmonių prijungimo, paskolos sutarties ir palūkanų sąnaudų vertinimas negali pasikeisti tik dėl to, kad patronuojanti bendrovė prijungiama prie dukterinės bendrovės. Jos turi būti ir toliau pripažįstamos leidžiamais atskaitymais. Be to, pareiškėjas leidžiamiems atskaitymams priskyrė ne 100 proc., o tik 65 proc. paskolos palūkanų, rėmėsi tiksliai apskaičiuota ekonomine nauda. UAB „EECF Bella SPV“ per savo veiklos vykdymo laikotarpį gavo 8 028 642 Lt pajamų, taigi sudarant sandorį paskola buvo panaudota ekonominei naudai gauti (akcijoms įsigyti) bei pajamoms uždirbti. Ekonominės krizės padariniai, o ne perimta paskola ir pablogėję pareiškėjo finansiniai rodikliai apribojo pareiškėjo skolinimosi galimybes. Perimtas verslo planas su know-how leido optimizuoti valdymą, padidėjo pareiškėjo pajamos iš duomenų perdavimo, buvo sutaupyta lėšų neinvestuojant į nereikalingą ilgalaikį turtą, šio plano gairės galėtų būti pritaikomos ir ateityje įsigyjant ir valdant kitas telekomunikacinių paslaugų įmones. Po prijungimo pareiškėjas perėmė teises ir pareigas iš užtikrintos susijusio asmens garantijos sutarties ir per laikotarpį nuo 2007 m. rugpjūčio mėn. iki 2009 m. pabaigos gavo 7 153 917 Lt apmokestinamųjų pajamų, per 2010–2012 m. pareiškėjas gavo dar 5 658 818 Lt apmokestinamųjų pajamų pagal tą pačią garantijos sutartį. Tik susijungus įmonėms pareiškėjas tapo draudimo pagal išplėstinės garantijos ir atsakomybės draudimo sutartį išmokų gavėju ir su šiuo draudimu gavo konkrečios ekonominės naudos, kurios vertę galima įvertinti draudimo suma. Po pareiškėjo įsigijimo ir UAB „EECF Bella SPV“ prijungimo buvo sustiprinta ir daugiau funkcijų pavesta akcininko interesus atstovaujančiai stebėtojų tarybai bei valdybai, kurių tikslas buvo optimizuoti pareiškėjo valdymą, sumažinti darbuotojų skaičių ir sumažinti kaštus. Pareiškėjas yra ekonomiškai stabili ir stipri, verslą vystanti įmonė, jos veiklai teigiamą įtaką padarė parinktas verslo planas ir jai nepakenkė reorganizavimas. MGK nepagrįstai nenagrinėjo pareiškėjo skundo dalies dėl galimybės tęsti iki prijungimo apskaičiuotų UAB „EECF Bella SPV“ mokestinių nuostolių perkėlimą į ateinančius mokestinius laikotarpius.
4. Atsakovas Inspekcija su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.
5. Paaiškino, kad jeigu vienas vienetas paima paskolą, kuri panaudojama kito vieneto akcijoms įsigyti, tai palūkanų sąnaudos, apskaičiuojant paskolą paėmusio vieneto apmokestinamąjį pelną, priskiriamos leidžiamiems atskaitymams. Tačiau, jeigu vėliau abu šie vienetai reorganizuojami vienu iš Pelno mokesčio įstatymo 41 straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose nurodytų būdų, tai vieneto, kuris po reorganizavimo perėmė įsipareigojimą (arba įsipareigojimas jam liko) mokėti tokias palūkanas, leidžiamiems atskaitymams minėtos palūkanos nepriskiriamos, nes jos nėra susijusios su pajamų uždirbimu ar ekonominės naudos gavimu. Nuo pareiškėjo akcijų pirkimo sandorio (2007 m. vasario 9 d.) iki akcininkų sprendimo reorganizuoti įmones (2007 m. balandžio 4 d.) buvo praėję mažiau nei 2 mėnesiai. Planuojant dideles investicijas ir rengiant ilgalaikes veiklos strategijas, pasitelkus įvairiausius konsultantus, priimti reikšmingus sprendimus paprastai reikia nemažai laiko. Dažna sprendimų kaita nesudaro galimybių įvertinti ankstesniųjų sprendimų efektyvumo ir rezultatyvumo. UAB „EECF Bella SPV“ įregistruota Lietuvos Respublikos įmonių registre 2006 m. gruodžio 15 d. 2007 m. rugpjūčio 1 d. UAB „EECF Bella SPV“ buvo išregistruota iš Lietuvos Respublikos įmonių registro dėl likvidavimo. Šios įmonės vienintelis akcininkas iki 2007 m. rugpjūčio 1 d. buvo Bite Finance Internatinal B.V., kuris, išleidęs 300 mln. eurų vertės obligacijas, galėjo tiesiogiai įsigyti pareiškėjo akcijas iš „TDC Mobile International" A/S. Atsakovas akcentuoja faktiškai įvykusį galutinį tikslą – Bite Finance Internatinal B.V. tapimą pareiškėjo akcininku. Pareiškėjas po reorganizavimo tęsė savo įprastinę veiklą, tai yra telekomunikacinių paslaugų teikimą. Dukterinių įmonių akcijų valdymas ir disponavimas (pagrindinė deklaruota UAB „EECF Bella SPV“ veikla) netapo pareiškėjo tipine, pagrindine veikla. UAB „EECF Bella SPV“ neturėjo jokių licencijų vykdyti telekomunikacinių paslaugų veiklą. Pareiškėjas neperėmė jokio materialaus ir nematerialaus turto. Iš perimto turto didžiausią dalį sudarė finansinis turtas, tai yra 1 568 906 tūkst. Lt investicijos į dukterines įmones. 97,8 proc. arba 1 535 143 tūkst. Lt investicijų sudarė paties pareiškėjo akcijų įsigijimas iš „TDC Mobile International" A/S, likusią dalį – konsultacijų ir teisinės paslaugos, taip pat susijusios su pareiškėjo akcijų įsigijimu. Prijungus UAB „EECF Bella SPV“, pareiškėjas iš esmės perėmė UAB „EECF Bella SPV“ įsipareigojimus, tai yra Bella FinCo LV paskolą (1 035 840 tūkst. Lt), kuri panaudota paties pareiškėjo akcijų įsigijimui, taip pat 14 406 tūkst. Lt finansines skolas, tai yra sukauptas palūkanas už Bella FinCo LV paskolą. Nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2007 m. liepos 31 d. UAB „EECF Bella SPV“ vykdė nuostolingą veiklą, pagrindinė nuostolių susidarymo priežastis – paskolos, skirtos pareiškėjos akcijų įsigijimui, palūkanų sąnaudos. Pareiškėjas perėmė 43 872 tūkst. Lt UAB „EECF Bella SPV“ nuostolius bei įsipareigojimus mokėti paskolą bei palūkanas, o tai nemažai metų garantuoja pareiškėjui finansinius nuostolius ir galimą lėšų, būtinų veiklos vykdymui ir plėtrai, nepakankamumą. UAB „EECF Bella SPV“ susidaręs 43 872 tūkst. Lt nuostolis buvo perduotas pareiškėjui, kuris perimtą nuostolį priskyrė neleidžiamiems atskaitymams, nes akcininko veikla – paties pareiškėjo akcijų valdymas – nebuvo ir nebegalėjo būti tęsiama. UAB „EECF Bella SPV“ nuo įsteigimo (2006 m. gruodžio 15 d.) iki pareiškėjo akcijų įsigijimo (2007 m. vasario 7 d.) jokios realios veiklos nevykdė, veiklai vykdyti ar vystyti neturėjo nei žmogiškųjų išteklių, nei resursų – UAB „EECF Bella SPV“ buvo įsteigta ir finansuojama akcininko, kurio tikslas ir siekis buvo įsigyti pareiškėją. Sudarius Akcijų pirkimo sutartį, tolimesne UAB „EECF Bella SPV“ veikla taip pat išimtinai buvo susijusi tik su iš pareiškėjo akcijų perleidimo kylančių pasekmių analize, vertinimu, planuojamu įmonių sujungimu. UAB „EECF Bella SPV“ iš investicinės veiklos, t. y. už pareiškėjo akcijų valdymą, negavo jokių pajamų (dividendų ir pan.). Patikrinimo metu buvo surinkti įrodymai, kurie patvirtino aplinkybes, jog iš tikrųjų UAB „EECF Bella SPV“ nevykdė jokios realios veiklos, o buvo įsteigta tik pareiškėjo akcijų įsigijimui. Pareiškėjas po reorganizavimo ne tik patyrė sąnaudas, mokėdamas palūkanas už paskolą, skirtą savo paties akcijoms įsigyti, bet ir mažino 2007 m. apmokestinamąjį pelną, skaičiuodamas amortizaciją nuo prestižo, kuris susidarė UAB „EECF Bella SPV“ įsigijus pareiškėjo akcijas. Po pareiškėjo reorganizavimo prijungiant UAB „EECF Bella SPV“, pareiškėjo perimta 1 035 840 tūkst. Lt (300 000 tūkst. EUR) ilgalaikė paskola pablogino pareiškėjo finansinę padėtį ir apribojo galimybes imti naujas paskolas investicijoms į pareiškėjo mobilių telekomunikacijų tinklo plėtrą Lietuvoje bei papildomoms investicijoms į dukterines bendroves. Nors pareiškėjas po reorganizavimo perėmė iš UAB „EECF Bella SPV“ konsultantų parengtą verslo planą, tačiau jo unikalumo ir naudingumo neįrodė. Kadangi didžioji dalis su šiuo planu susijusių klausimų buvo išspręsta valdymo paslaugų teikimo metu, nėra pagrindo teigti, jog bendro pobūdžio plano pareiškėjai dėl reorganizacijos, po kurios nebuvo nei optimizuotas pareiškėjo valdymas, nei įvyko reikšmingų pokyčių: ir toliau tikrinamuoju laikotarpiu buvo laikomasi tos pačios verslo strategijos ir siekiama tų pačių tikslų, lyginant su 2006 m., ką parodo pareiškėjo finansiniai duomenys, finansinių ataskaitų informacija, paaiškinimai ir faktiškai vykdyta veikla. Pažymėtina, kad nuo 2006 m. IV ketvirčio prasidėjo ir 2007 m. tęsėsi sparti ryšių paslaugų technologinė plėtra ir investicijų į elektroninių ryšių infrastruktūrą augimas visame Lietuvos informacinių ir ryšio technologijų sektoriuje, tuo pačiu ir pareiškėjo veikloje. Todėl tai nebuvo įprastinės tokiai veiklai vieneto sąnaudos, būtinos vieneto pajamoms uždirbti ar vieneto ekonominei naudai gauti. Inspekcija pagrįstai pareiškėjui 2007–2009 m. apmokestinamąjį pelną padidino (nuostoliai sumažinti) 151 132 626 Lt. Dėl pareiškėjo reikalavimo dėl atleidimo nuo baudų ir delspinigių pažymėjo, kad duomenų apie papildomai apskaičiuotos pelno mokesčio ir socialinio mokesčio sumos sumokėjimą nėra, nėra pagrindo pareiškėją atleisti nuo paskirtos minimalių 10 proc. pelno ir socialinio mokesčių baudų.

II.

6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. liepos 12 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – atleido nuo skirtų pelno ir socialinio mokesčių baudų mokėjimo, o likusią skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.
7. Teismas nurodė, kad 2007 m. sausio 19 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartimi Danijos įmonė „TDC Mobile International“ A/S kartu su dukterine įmone Tele Danmark East Holding B.V. 2007 m. vasario 9 d. pardavė 100 proc. nuosavybės teise priklausančias 295 814 005 pareiškėjos akcijų Lietuvos įmonei UAB „EECF Bella SPV“ už 443 000 000 EUR (1 529 590 400 Lt). UAB „EECF Bella SPV“ įregistruota Lietuvos Respublikos įmonių registre 2006 m. gruodžio 15 d., išregistruota dėl likvidavimo 2007 m. rugpjūčio 1 d.. Šios įmonės vienintelis akcininkas iki 2007 m. rugpjūčio 1 d. buvo Bite Finance International B.V. 2007 m. rugpjūčio 1 d. UAB „EECF Bella SPV“ ir pareiškėjas buvo reorganizuoti prijungimo būdu, prijungiant UAB „EECF Bella SPV“ prie pareiškėjo. Pareiškėjo akcijoms įsigyti UAB „EECF Bella SPV“ panaudojo 500 338 342 Lt nuosavo kapitalo lėšų, pasiskolino 1 035 840 000 Lt iš Bella FinCo LV ir, įskaitant 30 378 000 Lt išlaidas, susijusias su teisininkų paslaugomis, finansinių duomenų peržiūros paslaugomis, visa pareiškėjo akcijų įsigijimo vertė buvo 1 566 556 342 Lt (453 706 tūkst. EUR). 2007 m. sausio–balandžio mėn. UAB „EECF Bella SPV“ ir kitos Bite Finance International grupės įmonės, vykdydamos veiklą sudarė eilę sandorių – buvo pasiskolintos piniginės lėšos (300 mln. EUR), padidintas UAB „EECF Bella SPV“ įstatinis kapitalas, įsigytos konsultavimo ir kitos paslaugos, Bite Finance International B.V. tretiesiems asmenims išplatino obligacijas (jų vertė sudaro 300 mln. EUR), kurias UAB „EECF Bella SPV“ garantavo pareiškėjo akcijomis, buvo sudarytos Garantinio draudimo ir draudimo nuo nuostolių sutartys, kuriomis buvo apdrausti galimi nuostoliai, įsigijus pareiškėją. 2007 m. balandžio 4 d. buvo nuspręsta pritarti UAB „EECF Bella SPV“ ir pareiškėjo reorganizavimo, prijungiant UAB „EECF Bella SPV“ prie pareiškėjo, sąlygų rengimui, kurios buvo parengtos 2007 m. birželio 7 d. 2007 m. rugpjūčio 1 d. abi įmonės UAB „EECF Bella SPV“ ir pareiškėjas buvo reorganizuoti prijungimo būdu, prijungiant UAB „EECF Bella SPV“ prie pareiškėjo. Susijungusios įmonės pavadinimas liko pareiškėjo pavadinimas. Teikdamas pirmines 2007–2009 m. pelno mokesčio ir socialinio mokesčio deklaracijas, pareiškėjas perimtos paskolos palūkanas priskyrė neleidžiamiems atskaitymams. Pareiškėjas 2011 m. kovo 16 d., 2011 m. kovo 17 d., 2011 m. kovo 22 d. Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – ir Vilniaus AVMI) pateikė patikslintas pelno mokesčio deklaracijas už 2007–2009 m., kurios buvo priimtos ir pagal pareiškėjo 2011 m. kovo 22 d. prašymą susidariusi deklaruota pelno mokesčio permoka įskaityta susidariusiai PVM nepriemokai padengti. Pareiškėjas patikslintose 2007–2009 m. pelno mokesčio deklaracijose priskyrė leidžiamiems atskaitymams 151 132 626 Lt perimtos paskolos palūkanas (pirminėse deklaracijose šios sąnaudos buvo priskirtos neleidžiamiems atskaitymams), apmokestinamoms pajamoms 7 069 608 Lt palūkanų pajamas, uždirbtas iš palūkanų normų apsikeitimo sandorio, sudaryto su AB SEB Vilniaus bankas (pirminėse deklaracijose buvo neapmokestinamosios pajamos), leidžiamiems atskaitymams 19 679 406 Lt palūkanų sąnaudas, patirtas iš finansinio instrumento (pirminėje deklaracijoje buvo neleidžiami atskaitymai), leidžiamiems atskaitymams 594 298 Lt dėl parduoto ilgalaikio turto likutinių verčių skirtumo finansinėje atskaitoje ir pelno mokesčio tikslais (pirminėje deklaracijoje buvo įtraukta finansinėje apskaitoje apskaityta likutinė turto vertė), neleidžiamiems atskaitymams 1 439 082 Lt paramai skirtas sąnaudas. Dėl minėtų pelno mokesčio deklaracijų tikslinimo pareiškėjas 2007 m. apskaičiavo 34 897 460 Lt apmokestinamojo pelno sumą, o 2008–2009 m. – mokestinį nuostolį 123 884 821 Lt. Buvo atliktas pareiškėjo 2007–2009 metų pelno mokesčio ir 2007 metų socialinio mokesčio apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo patikrinimas, kurio metu nustatyta, kad pareiškėjas, pažeisdamas Pelno mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalį, nepagrįstai 2007–2009 metais leidžiamiems atskaitymams priskyrė 151 132 626 Lt palūkanų sąnaudas už perimtą iš UAB „EECF Bella SPV“ paskolą. Inspekcija 2012 m. rugsėjo 21 d. patikrinimo aktu Nr. 204-7 papildomai apskaičiavo pareiškėjui 4 195 665 Lt pelno mokestį, 16 890 Lt socialinį mokestį. Inspekcija 2013 m. sausio 2 d. sprendimu Nr. 69-1 patvirtino minėtame patikrinimo akte papildomai apskaičiuotas sumas: 4 195 665 Lt pelno mokestį, 16 890 Lt socialinį mokestį, patvirtino apskaičiuotus 1 168 596 Lt pelno mokesčio delspinigius, 6 663 Lt socialinio mokesčio delspinigius, skyrė 419 567 Lt pelno mokesčio baudą, 1 689 Lt socialinio mokesčio baudą. MGK 2013 m. liepos 3 d. sprendimu Nr. S-109(7-33/2013) patvirtino ginčytą atsakovo sprendimą, bet atleido pareiškėją nuo apskaičiuotų delspinigių.
8. Teismas taip pat nurodė, kad po UAB „EECF Bella SPV“ ir pareiškėjo reorganizavimo vieninteliu pareiškėjo akcininku tapo Bite Finance International B.V. Po reorganizavimo pareiškėjas tęsė savo įprastinę veiklą – telekomunikacinių paslaugų teikimą. UAB „EECF Bella SPV“ pagrindinė veikla – dukterinių įmonių akcijų valdymas ir disponavimas, netapo pareiškėjo pagrindine veikla, o UAB „EECF Bella SPV“ neturėjo licencijų vykdyti telekomunikacinių paslaugų veiklą. Atkreipė dėmesį, kad UAB „EECF Bella SPV“ direktoriumi buvo J. K., kuris vadovavo ir UAB „Amicorp Baltic“. Nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2007 m. rugpjūčio 1 d. UAB „EECF Bella SPV“ pagal sąskaitas už paslaugas pervedė į UAB „Amicorp Baltic“ 366 666,24 Lt. Antrasis UAB „EECF Bella SPV“ darbuotojas M. A.-Christensen užėmė UAB „EECF Bella SPV“ finansų direktoriaus pareigas nuo 2007 m. birželio 13 d. iki 2007 m. liepos 31 d., tačiau jis nuo 2004 m. lapkričio 2 d. iki 2009 m. liepos 31 d. dirbo ir pas pareiškėją, nuo 2007 m. balandžio 5 d. iki 2007 m. liepos 1 d. – Bite Finance International B.V. Pareiškėjas reorganizavimo metu perėmė UAB „EECF Bella SPV“ turtą, teises ir pareigas. Nustatyta, kad pareiškėjas neperėmė jokio materialaus ir nematerialaus turto, o iš perimto turto didžiausią dalį sudarė finansinis turtas – 1 568 906 tūkst. Lt investicijos į dukterines įmones, iš kurio 1 535 143 tūkst. Lt investicijų sudarė paties pareiškėjo akcijų įsigijimas iš „TDC Mobile International“ A/S, likusią dalį – konsultacijų ir teisinės paslaugos, susijusios su pareiškėjo akcijų įsigijimu. Prijungus UAB „EECF Bella SPV“, pareiškėjas perėmė Bella FinCo LV paskolą (1 035 840 tūkst. Lt), kuri panaudota paties pareiškėjo akcijų įsigijimui, bei 14 106 tūkst. Lt finansines skolas, t. y. sukauptas palūkanas už Bella Fin Co LV paskolą. Skolą tiekėjams (2 670 tūkst. Lt) sudarė skola pačiam pareiškėjui. Iš UAB „EECF Bella SPV“ laikotarpiu nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2007 m. rugpjūčio 1 d. vykdytos veiklos gauti 43 872 tūkst. Lt nuostoliai, kurie reorganizavimo metu buvo perduoti pareiškėjui. Akivaizdu, kad UAB „EECF Bella SPV“ vykdė nuostolingą veiklą dėl paimtos 300 mln. EUR paskolos pareiškėjo akcijoms įsigyti, palūkanų. Daroma išvada, kad UAB „EECF Bella SPV“ buvo įsteigta ir finansuojama akcininko Bite Finance International B.V., kurio tikslas buvo įsigyti pareiškėją. Vykdant sandorius buvo siekiama perkelti palūkanų naštą iki 2007 m. pelningai veikusiai pareiškėjui. Inspekcija padarė pagrįstą išvadą, kad jeigu Bite Finance International B.V., išleidusi 300 mln. EUR vertės obligacijas, būtų tiesiogiai įsigijusi pareiškėjo akcijas iš jų ankstesnio savininko „TDC Mobile International“ A/S, o ne akcijų pirkimas būtų vykdomas panaudojus ženkliai pabrangusią paskolą, kurią per kelias grandis (Vokietijos bankas, Bella FinCo LV, UAB „EECF Bella SPV“) pareiškėjui perkėlė Bite Finance International B.V., būtų pasiektas tas pats tikslas. Pareiškėjas, perėmęs reorganizavimo metu 300 mln. EUR įsiskolinimą, moka šią paskolą, dengia palūkanas už savo paties akcijas, o ne tikrasis pareiškėjo akcijų savininkas Bite Finance International B.V. Teismas atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo argumentus, kad jo veiklai teigiamą įtaką padarė parinktas verslo planas ir jam jokiu būdu nepakenkė reorganizavimas, kadangi akivaizdu, kad būtent po reorganizacijos pareiškėjui perėmus UAB „EECF Bella SPV“ įsipareigojimus, ženkliai pablogėjo pareiškėjo finansiniai rodikliai – nuo 2008 m. iki šiol deklaruojamas nuostolis, smuko pareiškėjo kreditavimo reitingas, po perimtos paskolos padidėjo pareiškėjo ilgalaikiai įsipareigojimai, kurie ne tik pablogino pareiškėjo finansinę būklę, bet ir apribojo galimybes imti naujas paskolas investicijoms į pareiškėjo mobilių telekomunikacijų tinklo plėtrą Lietuvoje bei papildomas investicijas į dukterines bendroves. Pareiškėjo teiginys, kad perimtas verslo planas su know‑how leido optimizuoti valdymą, padidėjo pareiškėjo pajamos iš duomenų perdavimo, buvo sutaupyta lėšų neinvestuojant į nereikalingą ilgalaikį turtą, šio plano gairės galėtų būti pritaikomos ir ateityje įsigyjant ir valdant kitas telekomunikacinių paslaugų įmones, nėra įrodytas, yra deklaratyvaus pobūdžio. Teismas sutiko su Inspekcijos teiginiu, kad kadangi didžioji dalis su verslo planu susijusių klausimų buvo išspręsta valdymo paslaugų teikimo metu, nėra pagrindo teigti, jog bendro pobūdžio plano nuostatų reikšmė galėtų būti laikoma suteikiančia ekonominę naudą pareiškėjui dėl reorganizacijos, po kurios nebuvo nei optimizuotas pareiškėjo valdymas, nei įvyko reikšmingų pokyčių. Pareiškėjas po reorganizavimo tęsė savo įprastinę veiklą, negavo jokios ekonominės naudos dėl 2007 m. rugpjūčio 1 d. UAB „EECF Bella SPV“ prijungimo. Pati UAB „EECF Bella SPV“, kuri veikė labai trumpą laiką, didžiąją laiko dalį atliko pasirengimo reorganizacijai veiksmus. Pirmiau nurodytų aplinkybių įvertinimu yra įrodyta, kad ekonominės naudos, susijungus su UAB „EECF Bella SPV“, pareiškėjas negavo, nes perėmė iš prisijungusios įmonės tik įsipareigojimus (paskolą, palūkanas, nuostolius), vadinasi, nepagrįstai, pažeisdamas Pelno mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalį, leidžiamiems atskaitymams jis priskyrė palūkanų sąnaudas už perimtą paskolą iš UAB „EECF Bella SPV“.
9. Dėl iš UAB „EECF Bella SPV“ nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2007 m. rugpjūčio 1 d. vykdytos veiklos metu gautų 43 872 000 Lt nuostolių, kurie reorganizavimo momentu buvo perduoti pareiškėjui, perkėlimo į kitus mokestinius laikotarpius, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pareiškėjas šiuos nuostolius pirmiausia priskyrė neleidžiamiems atskaitymams. Šiuos nuostolius leidžiamiems atskaitymams pareiškėjas priskyrė 2012 m. lapkričio 27 d. patikslintoje 2007 m. pelno mokesčio deklaracijoje. Kadangi patikrinimo aktas buvo surašytas 2012 m. rugsėjo 21 d., tai yra iki patikslintos deklaracijos pateikimo, todėl pagrįstai atsakovas atsisakė nagrinėti pareiškėjo argumentą dėl nuostolių perkėlimo. Kartu teismas pažymėjo, jog byloje esanti medžiaga patvirtino, kad pareiškėjas netęsė perimtos UAB „EECF Bella SPV“ veiklos ar veiklos dalies, be to, UAB „EECF Bella SPV“ pati nevykdė jokios realios veiklos, o buvo įsteigta tik pareiškėjo akcijų įsigijimui. Teismas sutiko su atsakovo pateiktais argumentais dėl nuostolių perkėlimo ir sprendė, jog nėra pagrindo tenkinti reikalavimo ir įpareigoti Mokestinių ginčų komisiją nagrinėti mokestinį ginčą iš naujo, siekiant įvertinti minėtų nuostolių perkėlimo galimybę. R. M. administravimo įstatymo 141 straipsnio 4 punktu, pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjo skundo dalį dėl atleidimo nuo paskirtų pelno ir socialinio mokesčių baudų mokėjimo.

III.

10. Pareiškėjas UAB „Bitė Lietuva“ elektroninėmis ryšio priemonėmis (gautas 2013 m. lapkričio 29 d.) pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo (1) panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 14 d. sprendimo dalį, kuria atmesta kaip nepagrista skundo dalis del reikalavimų panaikinti Mokestinių ginčų komisijos 2013 m. liepos 3 d. sprendimo Nr. S-109(7-3312013) dalį, kuria patvirtintas Inspekcijos 2013 m. sausio 2 d. sprendimas Nr. 69-l ir (2) perduoti bylą Mokestinių ginčų komisijai nagrinėti iš naujo, įvertinant mokestinių nuostolių perkėlimo galimumo klausimą, ir priimti šioje dalyje naują sprendimą – pareiškėjo skundą šioje dalyje tenkinti. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Akcentuodamas, kad nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs dėl (a) paskolos, UAB ,,EECF Bella SPV“ paimtos pareiškėjo akcijoms įsigyti, palūkanų priskyrimo leidžiamiems atskaitymams pelno mokesčio prasme po vėliau įvykusio šią paskolą paėmusios bendrovės ir pareiškėjo susijungimo, ir (b) galimybės tęsti iki prijungimo apskaičiuotų UAB ,,EECF Bella SPV“ mokestinių nuostolių perkėlimą į ateinančius mokestinius laikotarpius, pareiškėjas savo nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu, be kita ko, grindžia šiais argumentais:

(1) pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė Pelno mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalį bei nepagrįstai neatsižvelgė į šio įstatymo IX skyriaus nuostatas. Akcentuoja, kad minėta Pelno mokesčio įstatymo nuostata nereikalauja faktinio pajamų uždirbimo ar ekonominės naudos gavimo, o tik apriboja sąnaudų priskyrimą leidžiamiems atskaitymams, atsižvelgiant į jų paskirtį, t. y. eliminuoja ekonomiškai nepagrįstas išlaidas. Pastebi, kad UAB „EECF Bella SPV“ šias išlaidas buvo priskyrusi leidžiamiems atskaitymams ir mokesčių administratorius šio priskyrimo neginčijo;

(2) Pelno mokesčio įstatyme nėra nuostatų, kurios draudžia (riboja galimybę) priskirti ginčo paskolos palūkanas leidžiamiems atskaitymams po vėlesnio įmonių reorganizavimo. Šiame įstatyme nėra įtvirtinta ir jokių specialių nuostatų, kurios numatytų įmonių pareigą iš naujo įvertinti sąnaudų pagal jau sudarytas sutartis priskyrimą leidžiamiems atskaitymams po šių įmonių reorganizavimo kuriuo nors būdu. Atkreipia dėmesį į tai, kad ir Pelno mokesčio įstatymo IX skyriuje, kuriame yra įtvirtintos specialiosios nuostatos, reglamentuojančios įmonių reorganizavimus ir jų mokestines pasekmes, nenumatoma, kad įsigijimo paskolos palūkanos po sujungimo turi būti priskiriamos neleidžiamiems atskaitymams. Šio skyriaus paskirtis yra reglamentuoti atvejus, kai jame (skyriuje) numatytas sąlygas atitinkantis įmonių reorganizavimas turėtų būti neutralus ir neturėtų sukelti neigiamų mokestinių teisinių pasekmių (papildomų mokestinių prievolių) šiame reorganizavime dalyvaujančioms įmonėms. UAB „EECF Bella SPV“ paskolos paėmimas atitiko Pelno mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalį, o prijungimas prie pareiškėjo atitiko šio įstatymo IX skyriuje numatytas sąlygas;

(3) nenuoseklus Pelno mokesčio įstatymo 17 straipsnio I dalies interpretavimas pažeidžia Mokesčių administravimo įstatymo 7–9 straipsniuose įtvirtintus mokesčių mokėtojų lygybės ir teisingumo, protingumo bei apmokestinimo aiškumo principus. Mokestinių ginčų komisijos ir pirmosios instancijos teismo pateiktas Pelno mokesčio įstatymo nuostatų aiškinimas diskriminuoja tuos mokesčių mokėtojus, kurie kaip investavimo būdą pasirenka kitos įmonės akcijų įsigijimą ir vėliau inicijuoja šių įmonių reorganizavimą (nes, pvz., viso verslo ar jo dalies įsigijimo atveju tam paimtos paskolos palūkanos visais atvejais būtų laikomos leidžiamais atskaitymais). Skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime pateikiamas teisės aiškinimas yra nenuoseklus, nes: (i) jei pareiškėjas ir UAB „EECF Bella SPV“ nebūtų sujungtos, tai ginčo palūkanos būtų priskiriamos leidžiamiems atskaitymams. Negana to, pastaroji bendrovė po 2010 metų einančiais mokestiniais laikotarpiais galėtų naudotis Pelno mokesčio įstatymo 561 straipsnyje įtvirtintu nuostolių perdavimo kitoms grupes įmonėms mechanizmu ir perduoti dėl mokamų palūkanų susidariusius nuostolius pareiškėjui; (ii) jei pareiškėjas būtų prijungtas prie UAB „EECF Bella SPV“, tada, pagal mokesčių administratoriaus logiką, atsižvelgiant į pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytus argumentus, galėtume teigti, jog UAB „EECF Bella SPV“ perimtų daug darbuotojų, turto, mobiliųjų telekomunikacijų klientų – taigi, sujungimas būtų ekonomiškai naudingas ir minėtos palūkanos būtų leidžiami atskaitymai; (iii) nepriklausomai nuo to, kuri įmonė prijungta prie kurios, atsižvelgiant i Akcinių bendrovių įstatymo 68 straipsnio 1 dalį, po reorganizavimo veiklą tęsianti bendrovė turės visiškai analogišką turto, teisių, įsipareigojimų ir sutarčių visumą. Kartu atkreipia dėmesį, kad Lietuvos mokesčių teisės aktuose iš viso nėra įtvirtinta ekonominės naudos sąvoka, o vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 3 straipsnio 5 dalimi, visi mokesčio įstatymo nuostatų neaiškumai turi būti aiškinami mokesčio mokėtojo naudai;

(4) Pelno mokesčio įstatymo 17 straipsnio I dalies nuostata neturi būti aiškinama kaip reikalaujanti atskirai įrodinėti ekonominę naudą (atsirandančią iš vėlesnio įmonių susijungimo) po to, kai paskolos sandoris jau buvo sudarytas ir jo ekonominis naudingumas jau buvo pripažintas. Jei paskolos palūkanos buvo pripažintos leidžiamais atskaitymais iki įmonių prijungimo, paskolos sutarties ir palūkanų sąnaudų vertinimas negali pasikeisti tik dėl to, kad patronuojanti bendrovė prijungiama prie dukterinės bendrovės. Jos turi būti ir toliau pripažįstamos leidžiamais atskaitymais;

(5) pateikia paaiškinimus dėl to, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino ekonominės naudos (ne)buvimo aplinkybes, papildomai atkreipdamas dėmesį į pajamas pagal Užtikrintos susijusio asmens garantijos sutartį bei perimtų Išplėstinės garantijos ir atsakomybės draudimo sutarties bei verslo plano ekonominę naudą;

(6) pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir pažeisdamas proceso nuoseklumo reikalavimus išnagrinėjo klausimą dėl galimybės tęsti iki prijungimo apskaičiuotų UAB „EECF Bella SPV“ mokestinių nuostolių perkėlimą į ateinančius mokestinius laikotarpius, o ne grąžino šį klausimą Mokestinių ginčų komisijai nagrinėti iš naujo. Akcentuoja ir tai, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas skundžiamame sprendime visiškai nepagrįstai pripažino, kad pareiškėjas netęsė UAB „EECF Bella SPV“ vykdytos veiklos (rinkos analizė, potencialių investicijų paieška, investavimas, dukterinių bendrovių akcijų valdymo veikla ir kt.). Akcentuoja, kad nė viena Pelno mokesčio įstatymo norma nenurodo, kad norint po reorganizavimo perduoti veiklą baigiančios bendrovės mokestinius nuostolius po reorganizavimo veiklą tęsiančiai įmonei, būtina, kad veiklą baigiančios bendrovės veikla taptų pagrindine ar vienintele veiklą tęsiančios bendrovės veikla.

11. Atsakovas Inspekcija pateiktame atsiliepime į pareiškėjo skundą prašo jį atmesti ir skundžiamą Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą palikti nepakeistą. Savo poziciją atsakovas iš esmės grindžia tais pačiais argumentais, kurie buvo išdėstyti pirmosios instancijos teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose.

Išplėstinė teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

12. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Inspekcijos 2013 m. sausio 2 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. 69‑1 bei mokestinį ginčą dėl šio sprendimo nagrinėjusių Mokestinių ginčų komisijos 2013 m. liepos 3 d. sprendimo Nr. S‑109(7‑33/2013) „Dėl UAB „Bitė Lietuva“ 2013-01-29 skundo“ ir pirmosios instancijos teismo sprendimo. Iš šios administracinės bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apibrėžiančių pareiškėjo pateikto apeliacinio skundo argumentų matyti, kad apeliantas neginčija skundžiamų Komisijos ir Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimų dalių, kuriomis jis buvo atleistas nuo jam apskaičiuotų mokesčių delspinigių ir skirtų baudų mokėjimo. Kadangi atsakovas apeliacinio skundo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo neteikė, spręstina, jog klausimai dėl minėtų delspiniginių ir baudų nepatenka į apeliacinės instancijos teisme nagrinėjamą ginčą.
13. Apeliacinės instancijos teisme tikrintina skundžiamo atsakovo sprendimo dalimi centrinis mokesčių administratorius nusprendė patvirtinti 2012 m. rugsėjo 21 d. patikrinimo akte Nr. 204‑7 (toliau – ir Patikrinimo aktas) pareiškėjui papildomai apskaičiuotas 4 195 665 Lt pelno mokesčio ir 16 890 Lt socialinio mokesčio sumas. Iš pareiškėjo Mokestinių ginčų komisijai teiktame skunde, taip pat pirmosios ir apeliacinės instancijų teismams teiktuose procesiniuose dokumentuose išdėstytų argumentų matyti, jog toks atsakovo sprendimas iš esmės yra kvestionuojamas dviem aspektais:

(1) dėl atsisakymo pripažinti, kad pareiškėjas pagrįstai prie 2007–2009 metų leidžiamų atskaitymų priskyrė sąnaudas (viso 151 132 626 Lt), patirtas mokant palūkanas pagal UAB „EECF Bella SPV“ (toliau – ir Bella SPV) sudarytą paskolos sutartį, iš kurios kylantys įsipareigojimai po reorganizavimo perėjo pareiškėjui;

(2) dėl atsisakymo leidžiamiems atskaitymams priskirti laikotarpiu nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2007 m. rugpjūčio 1 d. Bella SPV vykdytos veiklos metu susidariusius 43 872 000 Lt dydžio nuostolius, kurie po reorganizavimo perduoti pareiškėjui ir kuriuos apeliantas 2012 m. lapkričio 27 d. (t. y. po Patikrinimo akto surašymo) pateiktoje patikslintoje pelno mokesčio deklaracijoje už 2007 metus deklaravo kaip leidžiamus atskaitymus.

14. Dėl antrojo apeliaciniame skunde keliamo klausimo, t. y. pareiškėjo galimybės leidžiamiems atskaitymams priskirti minėtus Bella SPV vykdytos veiklos metu susidariusius nuostolius, išplėstinė teisėjų kolegija pastebi, kad skundžiamu sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo atsakovas iš esmės nesprendė klausimo dėl pareiškėjo patikslintoje deklaracijoje už 2007 metus nurodytų ginčo nuostolių priskyrimo leidžiamiems atskaitymams (ginčo sprendime nebuvo sprendžiama dėl minėtos deklaracijos, pateiktos po Patikrinimo akto surašymo, priėmimo; nepasisakyta dėl šios deklaracijos pagrįstumo; aptariamų nuostolių klausimas buvo sprendžiamas atsižvelgiant į mokestinio patikrinimo metu pareiškėjo pateiktas mokesčio deklaracijas). Mokestinių ginčų komisija eksplicitiškai atsisakė vertinti šiuos pareiškėjo argumentus, nurodžiusi, kad „<...> savo skunde [jis] net neformuluoja atskiro reikalavimo, atitinkančio [Mokesčių administravimo įstatymo] 155 straipsnyje nustatytus Komisijos galimus priimti sprendimo būdus, susijusio su nuostolių perkėlimu <...>“. Susipažinusi su pareiškėjo Mokestinių ginčų komisijai teikto skundo turiniu, išplėstinė teisėjų kolegija sutinka su tokiu šios institucijos vertinimu. Spręstina, jog inicijuojant mokestinį ginčą aptariamas klausimas nebuvo ir negalėjo būti jo (mokestinio ginčo) dalyku, todėl pirmosios instancijos teismas, peržengdamas ginčo ribas, nepagrįstai vertino pareiškėjo galimybę minėtus nuostolius priskirti leidžiamiems atskaitymams. Tai lemia, jog Vilniaus apygardos administracinio teismo argumentai (motyvai) šioje dalyje pripažintini nepagrįstais ir nedarančiais įtakos proceso dalyvių teisėms ir pareigoms. Pripažinimas, jog aptariamas klausimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalyku, taip pat eliminuoja ir apeliacinės instancijos teismo pareigą pasisakyti dėl pareiškėjo argumentų šioje dalyje.

V.

15. Atsižvelgiant į prieš tai apibrėžtas bylos nagrinėjimo ribas, toliau spręstinas klausimas, ar pareiškėjas, apskaičiuodamas 2007–2009 metų apmokestinamąjį pelną, pagrįstai prie leidžiamų atskaitymų priskyrė sąnaudas (viso 151 132 626 Lt), patirtas mokant palūkanas pagal Bella SPV sudarytą paskolos sutartį, iš kurios (paskolos sutarties) kylantys įsipareigojimai po šios bendrovės ir pareiškėjo reorganizavimo perėjo pastarajam.
16. Ginčo mokestiniu laikotarpiu galiojusi Pelno mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalis (2001 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. IX‑675 redakcija) nustatė, kad „leidžiami atskaitymai yra visos faktiškai patirtos įprastinės tokiai veiklai vieneto sąnaudos, būtinos vieneto pajamoms uždirbti ar vieneto ekonominei naudai gauti, jeigu šis įstatymas nenustato ko kita <...>“. Kaip teisingai pastebi pareiškėjas, nagrinėjamu atveju šioje įstatymo nuostatoje minimos išimtys iš bendros taisyklės ginčo teisiniams santykiams nėra taikomos (aktualios).
17. Kai kurias cituotoje įstatymo nuostatoje vartojamas sąvokas įstatymų leidėjas apibrėžė Pelno mokesčio įstatymo 2 straipsnyje (2008 m. liepos 14 d. įstatymo Nr. X-1697 redakcija; identiškai šios sąvokos buvo apibrėžtos ir 2007–2009 m. galiojusiose šio straipsnio redakcijose): (1) „pajamos – visos iš Lietuvos ir ne Lietuvos šaltinių uždirbtos ir (arba) gautos visų rūšių pajamos pinigais ir (arba) ne pinigais“ (24 d.); (2) „sąnaudos – visos išlaidos, patirtos uždirbant pajamas“ (31 d.); (3) „veikla – bet kokio pobūdžio komercinė arba gamybinė veikla, kuria siekiama gauti ir (arba) uždirbti pajamų ar kokios kitos ekonominės naudos“ (40 d.).
18. Iš minėtos Pelno mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies (2001 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. IX‑675 redakcija) nuostatos loginės ir lingvistinės konstrukcijos bei sisteminio jos vertinimo kitų šio įstatymo nuostatų kontekste matyti, kad leidžiamais atskaitymais, išskyrus šiame įstatyme numatytas išimtis (atskirus atvejus), pripažįstamos tik tokios vieneto sąnaudos, kurios atitinka šias turinčias egzistuoti kartu (kumuliatyvias) sąlygas: (1) vieneto sąnaudos turi būti faktiškai patirtos; (2) sąnaudos patirtos vienetui vykdant komercinę ar gamybinę savo veiklą; (3) komercine ar gamybine veikla, kurią vykdant patiriamos sąnaudos, vienetas siekia gauti ir (arba) uždirbti pajamų ar kokios kitos ekonominės naudos; (4) sąnaudos turi būti įprastinės veiklai, kurią vykdant vienetas jas patiria; (5) sąnaudos turi būti būtinos vieneto pajamoms uždirbti ar vieneto ekonominei naudai gauti.
19. Svarbu pažymėti, kad įstatymų leidėjo nurodomas vieneto komercinės ar gamybinės veiklos sąsajumas su siekiu gauti ir (arba) uždirbti pajamų ar siekiu gauti kokios kitos ekonominės naudos leidžia teigti, kad leidžiamiems atskaitymams priskiriamos sąnaudos nėra siejamos vien su pelno gavimu. Kitaip tariant, vien faktinė aplinkybė, jog veikla buvo nuostolinga, savaime nepaneigia galimybės atitinkamas vieneto sąnaudas pripažinti leidžiamais atskaitymais Pelno mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies (2001 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. IX‑675 redakcija) prasme. Tačiau taip pat būtina atskirai pabrėžti, kad sprendžiant klausimą dėl sąnaudų pripažinimo leidžiamiems atskaitymams, šiomis sąnaudomis laikomos ne visos vieneto patirtos veiklos išlaidos, bet tik tokios išlaidos, kurios yra pripažintos sąnaudomis Pelno mokesčio įstatymo prasme. Tai reiškia, kad prieš sprendžiant dėl Pelno mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies (2001 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. IX‑675 redakcija) taikymo, turi būti išspręstas klausimas dėl sąnaudų pripažinimo Pelno mokesčio įstatymo II skyriuje „Pajamų ir sąnaudų pripažinimas“ (2001 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. IX‑675, 2005 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. X-456 ir 2007 m. gegužės 3 d. įstatymo Nr. X-1110 redakcijos) nustatyta tvarka.
20. Pastaruoju aspektu išplėstinė teisėjų kolegija pastebi, kad nagrinėjamu atveju tarp šalių nėra ginčo dėl aptariamų palūkanų pripažinimo sąnaudomis, kaip jos suprantamos pagal Pelno mokesčio įstatymą; mokesčių administratorius, iš esmės nekvestionuodamas pareiškėjo teisės aptariamas palūkanas pripažinti sąnaudomis, neigia jo galimybę šias sąnaudas pripažinti leidžiamais atskaitymais apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną.
21. Minėta, jog sąnaudos Pelno mokesčio įstatymo taikymo prasme, – visos išlaidos, patirtos uždirbant pajamas. Tačiau vien atitinkamų išlaidų pripažinimas sąnaudomis savaime nereiškia jų pripažinimo leidžiamiems atskaitymams. Iš tiesų, kaip jau minėta šiame baigiamajame teismo akte, Pelno mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalis (2001 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. IX-675 redakcija), be kita ko, reikalauja, jog sąnaudos būtų patirtos vienetui vykdant komercinę ar gamybinę veiklą, kuria jis (vienetas) siekia pajamų ar kitos ekonominės naudos. Išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, norint konstatuoti šių sąlygų buvimą turint tikslą atitinkamas (konkrečias) sąnaudas priskirti leidžiamiems atskaitymams, būtina vertinti šių sąnaudų atsiradimą nulėmusius vieneto (mokesčio mokėtojo) veiksmus (veiklą).
22. Byloje nėra ginčo, kad sąnaudas, kurias mokesčių administratorius (atsakovas) atsisakė pripažinti leidžiamais atskaitymais, sudaro palūkanos, mokėtos vykdant Bella SPV sudarytą paskolos sutartį (pareiškėjui vykdant po reorganizavimo iš Bella SPV perimtus įsipareigojimus). Pagal šią paskolos sutartį gautas pinigines lėšas Bella SPV panaudojo pareiškėjo akcijoms įsigyti. Vėliau šie juridiniai asmenys buvo reorganizuoti Bella SPV prijungiant prie pareiškėjo, t. y. patronuojanti bendrovė buvo prijungta prie dukterinės.
23. Čia paminėtina, kad analizuojant mokesčių administratoriaus (atsakovo), Mokestinių ginčų komisijos bei pirmosios instancijos teismo sprendimų motyvus matyti, kad spręsdami ginčo sąnaudų pripažinimo leidžiamais atskaitymais klausimą, šie subjektai, be kita ko, vertino, ar iš reorganizuojant ginčo bendroves atlikto Bella SPV prijungimo prie pareiškėjo pastarasis gavo (buvo siekiama gauti) kokią nors ekonominę naudą. Kitaip tariant, atsakovas ir mokestinį ginčą nagrinėjusios institucijos iš esmės galimybę ginčo sąnaudas pripažinti leidžiamais atskaitymais, tokiomis aplinkybėmis, kokios susiklostė šioje byloje, siejo su reikalavimu, kad reorganizavimu turi būti gaunama Pelno mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje (2001 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. IX‑675 redakcija) nurodyta ekonominė nauda.
24. Nesutikdama su tokia pozicija, išplėstinė teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad Pelno mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje (2001 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. IX‑675 redakcija) minimų sąnaudų priskirtinumas leidžiamiems atskaitymams yra siejamas su vieneto vykdomos komercinės ar gamybinės veiklos vertinimu. Šiuo aspektu būtina pažymėti, kad nagrinėjamu atveju susiklosčiusių faktinių aplinkybių kontekste minėtas reorganizavimas pats savaime nėra ir negali būti laikomas pareiškėjo komercine ar gamybine veikla Pelno mokesčio įstatymo prasme. Aptariamas Bella SPV prijungimas prie pareiškėjo buvo atliktas pagal sprendimus, priimtus šių bendrovių akcininkams disponuojant savo turtu, o ne Bella SPV ar pareiškėjui vykdant savo veiklą, kaip ji suprantama pagal Pelno mokesčio įstatymo nuostatas. Iš tiesų, įmonių reorganizavimą patronuojančią bendrovę prijungiant prie dukterinės pagal turinį realiai lemia ne pačios patronuojančios bendrovės, bet jos akcininkų veiksmai (akcininkų veikla). Todėl tokia veikla, t. y. pats ginčo reorganizavimas, akivaizdžiai aptariamu atveju negali būti laikoma nei iki reorganizavimo veikusių vienetų, nei po reorganizavimo veiklą tęsiančio vieneto komercine ar gamybine veikla minėto įstatymo nuostatų prasme. Tuo tarpu, kaip minėta, sprendžiant klausimą dėl atitinkamų sąnaudų pripažinimo leidžiamais atskaitymais apmokestinimo pelno mokesčiu tikslais, turi būti vertinama būtent vieneto (mokesčio mokėtojo),  veikiančio, kaip tokio, o ne jo akcininkų veikla.
25. Kadangi ginčo sąnaudos iš esmės patirtos Bella SPV įsigyjant pareiškėjo akcijas (ginčo palūkanos buvo mokamos už akcijoms įsigyti paimtą paskolą), būtina pažymėti, kad Pelno mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies (2001 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. IX‑675 redakcija) taikymo aspektu vieneto turto įsigijimo sąnaudos, nesant kitų mokesčių įstatymų nuostatų, gali būti pripažintos leidžiamais atskaitymais tik tokiu atveju, jei šis turtas naudojamas vieneto komercinėje ar gamybinėje veikloje, kuria siekiama gauti pajamų ar kitą ekonominę naudą. Toks vertinimas kildintinas iš minėtoje Pelno mokesčio įstatymo nuostatoje nustatytos ir šiame baigiamajame teismo akte nurodytos privalomos sąnaudų pripažinimo leidžiamais atskaitymais sąlygos – komercine ar gamybine veikla, kurią vykdant patiriamos attinkamos sąnaudos, siekiama gauti ir (arba) uždirbti pajamų ar kokios kitos ekonominės naudos. Pastarosios sąlygos, taip pat sąnaudų įprastumo ir būtinumo reikalavimų tenkinimas, būtinas atitinkamas sąnaudas pripažįstant leidžiamais atskaitymais, iš esmės reikalauja šių sąnaudų ryšio su vieneto komercine ar gamybine veikla (jos dalimi), kuria siekiama pajamų ar kitokios ekonominės naudos.
26. Kilusio ginčo kontekste būtina akcentuoti, kad, nesant atitinkamų įstatymų ir (ar) juos lydinčių teisės aktų nuostatų, įmonių reorganizavimas prijungimo būdu savaime nepaneigia minėto ryšio buvimo tarp po reorganizavimo veiklą tęsiančio vieneto faktiškai patiriamų sąnaudų dėl prijungto ūkio subjekto vykdytos komercinės ar gamybinės veiklos, nepriklausomai nuo to, ar pastaroji veikla po reorganizavimo yra tęsiama ar ne. Tai pagrindžia aplinkybė, jog reorganizavimo prijungimo būdu atveju po reorganizavimo veiklą tęsiančiam ūkio subjektui pereina prijungiamo subjekto teisės ir pareigos, inter alia kylančios iš pastarojo veiklos, kaip ji suprantama pagal Pelno mokesčio įstatymą. Iš tiesų, vadovaujantis Civilinio kodekso 2.97 straipsnio 3 dalimi, prijungimas, kaip vienas iš juridinių asmenų reorganizavimo būdų, – „<...> tai vieno ar daugiau juridinių asmenų prijungimas prie kito juridinio asmens, kuriam pereina visos reorganizuojamo juridinio asmens teisės ir pareigos“. Tai, kad reorganizuotų bendrovių visas turtas, teisės ir pareigos pereina po reorganizavimo veiksiančioms bendrovėms buvo nustatyta ir Akcinių bendrovių įstatymo 68 straipsnio 1 dalyje (2003 m. gruodžio 11 d. įstatymo Nr. IX-1889 redakcija). Atitinkamai, nesant konkrečių mokesčių įstatymų ir juos lydinčių teisės aktų nuostatų, vien vienetų reorganizavimas, skirtingai nei teigia atsakovas, savaime nepaneigia po reorganizavimo veiklą tęsiančio vieneto teisės leidžiamiems atskaitymams priskirti jo faktiškai patirtas sąnaudas, susijusias su reorganizavimo metu pasibaigusio vieneto vykdyta komercine ar gamybine veikla, kuria buvo siekiama gauti pajamų ar kitos ekonominės naudos.
27. Šios išvados negali paneigti tam tikras reorganizavimo pasekmes nustatantis Mokesčių administravimo įstatymo 91 straipsnis (2004 m. balandžio 13 d. įstatymo Nr. IX-2112 redakcija), nes jis reglamentuoja tik santykius dėl iki reorganizavimo atsiradusių mokestinių prievolių vykdymu. Be to, proceso dalyvių minima Pelno mokesčio įstatymo 43 straipsnio 1 dalimi (2007 m. gegužės 3 d. įstatymo Nr. X-1110 redakcija) įstatymų leidėjas numatė ribojimus, susijusius tik su iki reorganizavimo patirtų nuostolių perkėlimu kitiems mokestiniams metams. Atsakovas nenurodo jokių kitų ginčo teisiniams santykiams taikytinų mokesčių įstatymų nuostatų, numatančių ribojimą po reorganizavimo veikiančio vieneto faktiškai patirtas sąnaudas priskirti leidžiamiems atskaitymams vien dėl to, kad šios sąnaudos yra susijusios su iki reorganizavimo veikusio ūkio vieneto vykdyta komercine ar gamybine veikla.
28. Remdamasi išdėstytu, išplėstinė teisėjų kolegija pirmiausia sutinka su atsakovo vertinimu, kad pagal bendrą taisyklę, jeigu vienas vienetas paima paskolą, kuri panaudojama kito vieneto akcijoms įsigyti, tai palūkanų sąnaudos, apskaičiuojant paskolą paėmusio vieneto apmokestinamąjį pelną, paprastai priskiriamos leidžiamiems atskaitymams, jei yra tenkinamos visos kitos mokesčių įstatymuose numatytos sąlygos. Tačiau prieš tai pateiktas teisės aiškinimas nagrinėjamu atveju sudaro pakankamą pagrindą paneigti atsakovo ir mokestinį ginčą nagrinėjusių institucijų, įskaitant pirmosios instancijos teismą, teiginius, kad „<...> jeigu vėliau abu šie vienetai reorganizuojami vienu iš Pelno mokesčio įstatymo 41 straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose nurodytų būdų, tai vieneto, kuris po reorganizavimo perėmė įsipareigojimą (arba jam liko įsipareigojimas) mokėti tokias palūkanas, leidžiamiems atskaitymams minėtos palūkanos nepriskiriamos, nes jos nėra susijusios su pajamų uždirbimu ar ekonominės naudos gavimu“.
29. Nagrinėjamu atveju ginčo sąnaudas, t. y. palūkanas, nulėmė Bella SPV, kurios teisių ir pareigų perėmėjas yra pareiškėjas, veikla, susijusi su paskolos paėmimu, turint tikslą įgyti pareiškėjo akcijas. Minėta, kad paprastai neleidžiama turto įsigijimo sąnaudų priskirti leidžiamiems atskaitymams, be kita ko, jei šis turtas nenaudojamas (jis nėra skirtas naudoti) Pelno mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje (2001 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. IX‑675 redakcija) nurodytoje veikloje. Pastebėtina ir tai, kad ginčo turtas (akcijos) po reorganizavimo nebuvo perduotas pareiškėjui tam, kad, pavyzdžiui, jis gautų pajamų jas realizuodamas Akcinių bendrovių įstatymo 54 straipsnyje (2003 m. gruodžio 11 d. įstatymo Nr. IX-1889 redakcija) nustatyta tvarka. Priešingai, kaip matyti iš reorganizavimo sąlygų, šios akcijos buvo anuliuotos reorganizacijos momentu ir neperėjo po reorganizavimo veiklą tęsiančiai bendrovei (pareiškėjui). Tačiau  tokiomis aplinkybėmis, kokios susiklostė šiuo byloje nagrinėjamu individualiu atveju, tai savaime negali paneigti pareiškėjo teisės ginčo sąnaudas (kurios buvo faktiškai patirtos po minėto reorganizavimo) ar jų dalį įtraukti į leidžiamus atskaitymus apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną, jei objektyvūs įrodymai patvirtintų, kad Bella SPV šį turtą naudojo savo komercinėje ar gamybinėje veikloje, siekdama uždirbti (gauti) pajamų ar gauti kokią kitą ekonominę naudą, taip pat tai, kad tokios sąnaudos (pareiškėjo akcijų įsigijimas) buvo įprastos vykdytai veiklai bei būtinos minėtoms pajamoms ar ekonominei naudai gauti.
30. Atitinkamai, atsižvelgiant į šiame baigiamajame teismo akte pateiktą Pelno mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies (2001 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. IX‑675 redakcija) aiškinimą, siekiant išspręsti šių sąnaudų (t. y. pareiškėjo po reorganizavimo sumokėtų palūkanų) pripažinimo leidžiamais atskaitymais klausimą, turi būti įvertinta šių sąnaudų atsiradimą nulėmusi Bella SPV veikla, įskaitant vertinimą, ar minėtos paskolos paėmimas ir, atitinkamai, pareiškėjo akcijų įgijimas gali būti pripažinti šio vieneto komercinės ar gamybines veiklos, kuria siekiama uždirbti (gauti) pajamų ar gauti kitą ekonominę naudą, dalimi.

VI.

31. Atliktino vertinimo kontekste išplėstinė teisėjų kolegija pirmiausia atkreipia dėmesį į Mokesčių administravimo įstatymo 10 straipsnį, nustatantį, jog „mokesčių teisiniuose santykiuose viršenybė teikiama šių santykių dalyvių veiklos turiniui, o ne jos formaliai išraiškai“. Šia įstatymo nuostata nacionalinėje mokesčių teisės sistemoje yra įtvirtinamas turinio viršenybės prieš formą principas, kuris, kartu su mokesčių mokėtojų lygybės, teisingumo ir visuotinio privalomumo, apmokestinimo aiškumo principais, pripažįstamas apmokestinimo teisinio reglamentavimo ir taikymo principu (Mokesčių administravimo įstatymo 6 str.). Taikant turinio viršenybės prieš formą principą, iš esmės yra atliekamas konkretaus mokestinio teisinio santykio dalyvio veiklos, kaip ji suprantama šioje įstatymo nuostatoje, turinio vertinimas. Šis veiklos vertinimas atliekamas siekiant ne sukurti, pakeisti ar panaikinti mokestinius teisinius santykius, t. y. santykius, kurie yra reguliuojami mokesčių įstatymų ir juos lydinčių teisės aktų, bet siekiant tinkamai kvalifikuoti nustatytas tikrąsias teisiškai reikšmingas aplinkybes, tokiu būdu atskleidžiant realiai atsiradusius ir egzistuojančius mokestinius teisinius santykius. Tai reiškia, jog taikant aptariamą principą yra atliekamas tokios mokestinių teisinių santykių dalyvių veiklos vertinimas, pirmenybę teikiant ne šios veiklos formaliai išraiškai, bet jos turiniui, kuri ne tik tiesiogiai ir betarpiškai yra susijusi su konkrečiais mokestiniais teisiniais santykiais, bet ir kuri lemia (lėmė) šių santykių ar jų dalies atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą. Šis veiklos vertinimas atliekamas inter alia paisant protingumo ir sąžiningumo principų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 11 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A442‑724/2013, Administracinė jurisprudencija Nr. 24, 2013).
32. Šiuo aspektu išplėstinė teisėjų kolegija pastebi, kad, nepaisant pareiškėjo pateiktų paaiškinimų bei dokumentų apie Bella SPV steigimo ir UAB „Bitė Lietuva“ akcijų įgijimo tikslus, jos veiklos naudojant šias akcijas bei reorganizavimo aplinkybes, mokestinio patikrinimo metu nustatytos, Patikrinimo akte užfiksuotos bei byloje esančiais įrodymais patvirtintos ginčo teisinių santykių turinį apibūdinančios faktinės aplinkybės leidžia abejoti, ar pareiškėjo apibūdinama formali Bella SPV veiklos išraiška, kiek tai susiję su ginčo sąnaudų atsiradimą nulėmusiais veiksmais, atitinką realų aptariamos veiklos turinį, reikšmingą identifikuojant tikrąjį visuomeninį santykį, turint tikslą jį tinkamai kvalifikuoti pagal atitinkamas mokesčių įstatymų ir juos lydinčių teisės aktų nuostatas bei spręsti dėl iš šio santykio kylančių mokestinių prievolių.
33. Iš tiesų, Mokesčių administratoriaus atlikto mokestinio patikrinimo bei sprendimo dėl patikrinimo akto priėmimo metu surinkti objektyvūs duomenys apie Bella SPV veiklą sudaro pakankamą pagrindą išvadai, kad, paimdama ginčo paskolą ir įsigydama pareiškėjo akcijas, Bella SPV neveikė kaip vienetas, vykdantis komercinę ar gamybinę veiklą, kuria siekiama pajamų ar kitos ekonominės naudos Pelno mokesčio įstatymo prasme. Priešingai, šiais veiksmais, be kita ko, nulėmusiais ir ginčo sąnaudų atsiradimą, Bella SPV veikė išimtinai siekdama tikslų, susijusių su akcininkų interesais bei jų ekonomine nauda.
34. Tokį vertinimą pagrindžia Patikrinimo akte (MGK byla, II t., b. l. 21–39), sprendime dėl patikrinimo akto tvirtinimo išsamiai aprašytos ginčo santykiams reikšmingos faktinės aplinkybės (MGK byla, I t., b. l. 49–65), pagrįstos dokumentais ir kitais byloje esančiais įrodymais, dėl kurių nėra ginčo tarp šalių, apie: (1) Bella SPV įsteigimą, įskaitant į jos įstatinį kapitalą investuotų akcininkų lėšų dydį, veiklos trukmę ir ypač trumpus laikotarpius tarp reikšmingų šios bendrovės sudarytų sandorių ir akcininkų sprendimų reorganizuoti šią bendrovę prijungiant prie pareiškėjo; (2) pasirinktą reorganizavimo būdą, jį, be kita ko, vertinant visų kitų faktinių aplinkybių kontekste, bei tokiu reorganizavimu nulemtą Bella SPV turėtų ginčo akcijų anuliavimą ir pareiškėjo akcininkų pasikeitimą; (3) Bella SPV valdymą, jos darbuotojus, turėtą turtą, reikalingą planuotai veiklai vykdyti; (4) Bella SPV akcininko (Bite Finance Internatinal B.V.), taip pat susijusių įmonių (Mid Europa Partners grupės) vaidmenį šios bendrovės valdyme, jų veiklą dėl ginčo vertybinių popierių įsigijimo iki ir po Bella SPV įsteigimo, tarpininkavimą ir atstovavimą sudarant sandorius dėl paskolos ir ginčo akcijų įsigijimo; (5) su Bella SPV susijusių įmonių veiklą išleidžiant obligacijas bei teikiant tikslinę paskolą aptariamai bendrovei ir kt. Pastebėtina, kad šių aplinkybių pakartojimas, atsižvelgiant į tai, kad jos išsamiai aprašytos sprendime dėl patikrinimo akto tvirtinimo, mokestinį ginčą nagrinėjusių institucijų sprendimuose, taip pat paminėtos šio baigiamojo akto aprašomojoje dalyje, būtų perteklinis.
35. Taigi, vertinant paminėtas faktines aplinkybes taikant Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 6 dalyje įtvirtintas proceso taisykles, nagrinėjamoje byloje, tiek, kiek tai susiję su aptariamos paskolos paėmimu ir akcijų įsigijimu, sutiktina su skundžiamame sprendime dėl patikrinimo akto tvirtinimo atsakovo pateikta išvada, kad Bella SPV nevykdė jokios realios veiklos, o buvo įsteigta tik pareiškėjo akcijoms įsigyti (MGK byla, I t.. b. l. 62), ir kad tai yra viena iš aplinkybių, paneigiančių galimybę ginčo paskolos palūkanas priskirti leidžiamiems atskaitymams (MGK byla, I t., b. l. 72). Šiuo klausimu pareiškėjo mokestinio patikrinimo ir sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo priėmimo, taip pat mokestinio ginčo nagrinėjimo metu teikti duomenys ir paaiškinimai (MGK byla: I t., b. l. 2–22, 78–94; 109–114; II. t., b. l. 6–11, 14–19; el. ryšio priemonėmis siųsti procesiniai dokumentai bei teismų posėdžių metu teikti paaiškinimai) nėra pakankami paneigti tokį vertinimą.
36. Minėta, jog leidžiamiems atskaitymams apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną negali būti priskiriamos sąnaudos, kai jas nulėmę vieneto veiksmai nelaikytini veikla Pelno mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies (2001 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. IX‑675 redakcija) prasme, t. y. vieneto ekonomine ir gamybine veikla, kuria siekiama pajamų ar kitos ekonominės naudos. Todėl šiame baigiamajame teismo akte paneigus ryšio tarp Bella SPV vykdytos komercinės ar gamybinės veiklos, kaip ji suprantama pagal ginčo teisiniams santykiams taikytinas Pelno mokesčio įstatymo nuostatas, ir aptariamo paskolos paėmimo bei akcijų įsigijimo buvimą, negali būti pripažintas ir iš tokios paskolos kylančios pareigos mokėti ginčo palūkanas sąsajumas su atitinkama minėto vieneto veikla. Šios aplinkybės konstatavimas nagrinėjamu atveju yra pakankamas ir savarankiškas pagrindas paneigti pareiškėjo, kaip Bella SPV teisių ir pareigų perėmėjo, galimybę po reorganizavimo sumokėtas ginčo palūkanas priskirti aptariamiems leidžiamiems atskaitymams pagal Pelno mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalį (2001 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. IX‑675 redakcija). Todėl pripažintina, jog mokesčių administratorius (atsakovas) pagrįstai atsisakė ginčo palūkanas pripažinti leidžiamais atskaitymais bei perskaičiavo mokėtinas pelno ir socialinio mokesčių sumas.
37. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nors ir kitais motyvais atmesdamas pareiškėjo skundą dalyje dėl mokėtinų pelno ir socialinio mokesčių sumų, iš esmės priėmė teisingą sprendimą. Apeliacinį skundą tenkinti jame išdėstytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas. Tokia nagrinėjamos bylos baigtis taip pat sudaro pagrindą atmesti pareiškėjo prašymą dėl jo bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, išplėstinė teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Bitė Lietuva“ apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                         Irmantas Jarukaitis

Romanas Klišauskas

Ričardas Piličiauskas

                                                                      Veslava Ruskan

                                                                      Arūnas Sutkevičius