Civilinė byla Nr. e2A-835-302/2020
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00236-2019-8
Procesinio sprendimo kategorija 2.6.10.2 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. gruodžio 17 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Kačinskienės ir Agnės Tikniūtės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Palink“ dėl nuostolių ir palūkanų atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Nekilnojamojo turto valdymas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovės UAB „Palink“ 950 201,59 Eur nuostolių, 76 127,01 Eur palūkanų, 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad šalys 2008 m. liepos 8 d. sudarė Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. PL NT 08/07/04 (toliau – Nuomos sutartis 1) bei Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. PL NT 08/07/08 (toliau – Nuomos sutartis 2). Pagal Nuomos sutartį 1 ieškovė išnuomojo atsakovei 1 219,47 m2 ploto patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal Nuomos sutartį 2 – 1 500 m2 ploto patalpas, esančias pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
3. Vadovaujantis Nuomos sutarties 1 4.1 punktu (duomenys neskelbtini) patalpos išnuomotos 10 metų terminui, kuris pradedamas skaičiuoti nuo patalpų perdavimo – priėmimo akto sudarymo dienos. Vadovaujantis Nuomos sutarties 1 6.1 punktu atsakovė įsipareigojo mokėti ieškovei nuomos mokestį, kurio dydis buvo 29 Lt (t. y. 8,40 Eur) už vieną kvadratinį metrą. Nuomos mokesčio dydis 2016 m. – 12 995,01 Eur už vieną mėnesį, 2017 m. – 13 072,98 Eur už vieną mėnesį, 2018 m. –13 556,68 Eur už vieną mėnesį.
4. Remiantis 2011 m. gruodžio 1 d. patalpų perdavimo – priėmimo aktu, (duomenys neskelbtini) patalpos perduotos atsakovei 2011 m. gruodžio 1 d., tada prasidėjo patalpų nuomos terminas, nustatytas Nuomos sutarties 1 4.1 punkte, o atsakovei atsirado pareiga mokėti nuomos mokestį, nustatytą Nuomos sutarties 1 6.1 punkte.
5. Vadovaujantis Nuomos sutarties 2 4.1 punktu (duomenys neskelbtini) patalpos išnuomotos 15 metų terminui, kuris pradedamas skaičiuoti nuo (duomenys neskelbtini) patalpų perdavimo – priėmimo akto sudarymo dienos. Nuomos sutarties 2 6.1 punktu atsakovė įsipareigojo mokėti ieškovei nuomos mokestį, kurio dydis buvo 55 Lt (t. y. 15,92 Eur) už vieną kvadratinį metrą. 2016 m. nuomos mokesčio dydis 31 063,81 Eur už vieną mėnesį, 2017 m. – 31 250,19 Eur už vieną mėnesį.
6. Remiantis 2010 m. sausio 20 d. patalpų perdavimo – priėmimo aktu (duomenys neskelbtini) patalpos perduotos atsakovei 2010 m. sausio 20 d., nuo šios datos prasidėjo patalpų nuomos terminas, nustatytas Nuomos sutarties 2 4.1 punkte, o atsakovei atsirado pareiga mokėti ieškovei nuomos mokestį, nustatytą Nuomos sutarties 2 6.1 punkte.
7. 2015 m. rugpjūčio 10 d. ieškovė gavo atsakovės pranešimą dėl Nuomos sutarties 1 nutraukimo, kuriame nurodė, kad nutraukia Nuomos sutartį 1 nuo 2016 m. vasario 14 d. vadovaujantis Nuomos sutarties 1 11.5 punktu. Ieškovė su sutarties nutraukimu nesutiko.
8. 2015 m. spalio 12 d. ieškovė gavo atsakovės pranešimą dėl Nuomos sutarties 2 nutraukimo, kuriuo atsakovė nurodė, kad nutraukia Nuomos sutartį 2 nuo 2016 m. balandžio 19 d. vadovaujantis Nuomos sutarties 2 11.6 punktu, su kuo ieškovė taip pat nesutiko.
9. Ieškovės vertinimu, atsakovė netinkamai interpretuoja Nuomos sutarties 1 11.5 punkto ir Nuomos sutarties 2 11.6 punkto nuostatas, dėl to Nuomos sutarčių nutraukimas yra neteisėtas ir ieškovė patyrė žalą.
10. Ieškovės teigimu, atsakovė turėjo teisę inicijuoti Nuomos sutarties 1 nutraukimą praėjus 7 metams nuo 2011 m. gruodžio 1 d., t. y. 2018 m. gruodžio 1 d., o pačią Nuomos sutartį 1 nutraukti dar po 6 mėnesių, t. y. 2019 m. gegužės 1 d. Nuomos sutarties 2 nutraukimą atsakovė turėjo teisę inicijuoti praėjus 7 metams nuo 2010 m. sausio 20 d., t. y. 2017 m. sausio 20 d., o pačią Nuomos sutartį 2 nutraukti dar po 6 mėnesių, t. y. 2017 m. liepos 20 d. Tuo tarpu, atsakovė Nuomos sutartį 1 nutraukė 2016 m. vasario 14 d., o Nuomos sutartį 2 – 2016 m. balandžio 19 d., t. y. atsakovė vienašališkai nutraukė Nuomos sutartis, pažeisdama Nuomos sutarčių nuostatas dėl jų nutraukimo, dėl ko ieškovė negavo pagrįstai tikėto gauti nuomos mokesčio pagal Nuomos sutartis.
11. Atsižvelgdama į tai, ieškovė prašo priteisti iš atsakovės nesumokėtą nuomos mokestį pagal Nuomos sutartį 1 nuo 2016 m. vasario 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 31 d. bei pagal Nuomos sutartį 2 nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. liepos 20 d. Atitinkamai, priteistinas nuomos mokestis pagal Nuomos sutartį 1 yra lygus 465 501,03 Eur (12 995,01 Eur x 11 mėn. + 13 072,98 x 12 mėn. + 13 556,68 Eur x 8 mėn.). Priteistinas nuomos mokestis pagal Nuomos sutartį 2 yra lygus 487 700,56 Eur (31 063,81 x 9 mėn. + 31 250,19 x 6,66 mėn.). Iš viso priteistina suma lygi 950 201,59 Eur.
12. Pažymėjo, kad Nuomos sutarties 1 11.5 punktas bei Nuomos sutarties 2 11.6 punktas nustato, jog „jeigu nuo sutarties pasirašymo dienos yra praėję daugiau kaip 7 metai, nuomininkas turi teisę ne teismo tvarka vienašališkai nutraukti šią sutartį, nesvarbu dėl kokių priežasčių ir bet kokiais kitais nei Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) ar šioje sutartyje nustatytais pagrindais, raštu įspėdamas nuomotoją prieš 6 mėnesius iki numatomos sutarties nutraukimo datos, sumokant nuomotojui 2 mėnesių nuomos mokesčio dydžio kompensaciją.“ Atsakovė šią nuostatą suprato kaip leidžiančią atsakovei nutraukti Nuomos sutartis praėjus 7 metams po Nuomos sutarčių sudarymo, o ne nuo realaus patalpų priėmimo – perdavimo dienos, kas, ieškovės nuomone, yra visiškai nesuderinama su tikruoju minėtos nuostatos turiniu, o taip pat ir su tikrąja šalių valia, neatitinka CK 6.193 straipsnio 1 dalies nuostatų.
13. Nurodė, kad išnuomojo atsakovei komercinės paskirties patalpas, kuriose ji vykdė prekybinę veiklą bei kuriose veikė atsakovės parduotuvių tinklo „Iki“ parduotuvės. Ieškovė įsigydama nekilnojamąjį turtą ar jį pastatydama padaro reikšmingas investicijas, tokių investicijų atsipirkimą paskaičiuodama pajamas už nekilnojamojo turto nuomą per konkretų laikotarpį. Komercinių patalpų nuomos atveju vienareikšmiškai siekiama patalpas išnuomoti ilgesniam laikotarpiui – nuo 10 iki 15 m., t. y. realiai tikimasi, kad nuomos objektas atsipirks per 7 – 15 m. Nuomos sutarčių nuostatos, kurios leidžia nutraukti Nuomos sutartis praėjus 7 metams nuo patalpų perdavimo dienos įtrauktos siekiant įtvirtinti, kad ieškovė gaus sutartą nuomos mokestį bent 7 metus ir Nuomos sutartys per tą laiką nebus nutrauktos be pagrįsto pagrindo.
14. Ieškovė taip pat nurodė, kad nuomojamas patalpas reikėjo ir atitinkamai paruošti / sukurti, kas reikalavo papildomų investicijų. Kalbant apie Nuomos sutartį 1, patalpų perdavimo momentas negalėjo būti aiškiai apibrėžtas, kadangi dar vyko žemės sklypo, kuriame buvo statomos patalpos, detaliojo planavimo procedūros. Patalpų perdavimo klausimas nepriklausė nuo šalių valios, kas kartu su kitomis nurodytomis aplinkybėmis tik patvirtina, kad šalys susitarė, jog patalpos bus realiai nuomojamos bent 7 metus. Toks terminas atitiko verslo logiką ir rinkos sąlygas. Dėl to, Nuomos sutarties 1 11.5 punkto nuostata bei Nuomos sutarties 2 11.6 punkto nuostatos turėtų būti aiškinamos taip, kaip suteikiančios teisę atsakovei nutraukti Nuomos sutartis praėjus 7 m. nuo patalpų priėmimo – perdavimo akto sudarymo dienos. Šią aplinkybę patvirtina ir kiti argumentai. Pavyzdžiui, vadovaujantis Nuomos sutarties 1 6.2 punktu, nuomos mokestis pradedamas skaičiuoti ir mokėti praėjus 3 kalendorinėms dienoms nuo patalpų perdavimo – priėmimo akto pasirašymo. Tuo tarpu, pagal Nuomos sutarties 2 6.2 punktą – nuo patalpų perdavimo arba nuo parduotuvės atidarymo dienos.
15. Priešingas Nuomos sutarties 1 11.5 punkto bei Nuomos sutarties 2 11.6 punkto nuostatų aiškinamas lemtų akivaizdų ieškovės interesų pažeidimą, kuris pasireikštų tuo, kad ieškovė, turėjusi visiškai pagrįstus lūkesčius 7 metus nuomoti patalpas ir už tai gauti nuomos mokestį, be kita ko, ir iš dalies kompensuojantį patalpų įrengimo atsakovei išlaidas, faktiškai negautų pajamų už patalpų nuomą dėl klaidingo atsakovės Nuomos sutarčių nuostatų interpretavimo.
16. Atsakovei neteisėtai nutraukus Nuomos sutartis, ieškovė patyrė nuostolius – negavo pajamų, t. y. nuomos mokesčio, kurį būtų teisėtai gavusi atsakovei ir toliau tinkamai vykdant Nuomos sutartis. Taigi patirti nuostoliai yra priežastiniame ryšyje su atsakovės neteisėtais veiksmais. Be to, atsakovė, būdama atidžia ir rūpestinga verslininke, turėjo suprasti, kad elgiasi neteisėtai.
17. Ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovės palūkanas pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymą. Ieškovės teigimu, palūkanos, kurių metinis dydis 8 proc. skaičiuojamos nuo įsiskolinimo sumos nuo 2016 m. kovo 15 d. (pagal Nuomos sutartį 1) ir nuo 2016 m. balandžio 15 d. (pagal Nuomos sutartį 2).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
18. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 18 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė.
19. Teismas nustatė, kad tarp šalių kilo ginčas dėl Nuomos sutarties 1 11.5 punkto ir Nuomos sutarties 2 11.6 punkto aiškinimo ir taikymo.
20. Pažymėjo, kad nėra pagrindo teigti, jog vienos iš sutarties šalių teisės ir interesai turėtų prioritetą prieš kitos šalies teises ir interesus, nes abidvi sutarties šalys yra profesionalūs verslininkai, turintys patirties nekilnojamojo turto rinkoje, siekiantys savo tikslų.
21. Teismas konstatavo, kad sutarčių ginčijamų punktų formuluotė lingvistiškai yra visiškai aiški, nereikalaujanti specialių teisinių žinių jos suvokimui, aiškinimui ir interpretavimui, nėra dviprasmiška. Remdamasis sutarčių turinio analize, teismas nurodė, kad yra akivaizdu, jog jų sudarymo metu sąvoka nuomos sutarties „pasirašymo diena“ šalims nebuvo klaidinanti, ji aiški, sutarčių įsigaliojimą šalys siejo nuo jų pasirašymo momento. Sąvoka „patalpų perdavimas – priėmimas“ šalims taip pat buvo aiški. Pažymėjo ir tai, kad remiantis atsakovės pateiktais įrodymais į bylą, kitose ieškovės ir atsakovės sudarytose nuomos sutartyse yra analogiško turinio nuostatų dėl nuomos sutarčių nutraukimo. Tai, teismo vertinimu, leidžia daryti išvadą dėl ieškovės ketinimo susitarti dėl terminų, skaičiuojamų nuo sutarties pasirašymo momento, nes tokia buvo jos sudaromų sutarčių įprasta praktika.
22. Išanalizavęs byloje esančių įrodymų visumą, teismas nesutiko su ieškovės pozicija, kad įtaką sutarčių aiškinimui turi tai, jog ieškovė turėjo patalpas paruošti, sukurti, o tai reikalavo papildomų investicijų, todėl didelio ploto nuomos sutarties nutraukimas ne tik neužtikrintų ieškovės interesų pusiausvyros, bet ir prieštarautų verslo logikai. Teismas pažymėjo, kad ieškovei buvo gerai žinoma, jog pasirašant Nuomos sutartį 1 patalpos dar nebuvo pradėtos statyti, tik vyko žemės sklypo, kuriame buvo statomos patalpos, detaliojo planavimo procedūros, ieškovė kaip profesionalė turėjo šiuos darbus planuoti ir numatyti terminus, per kuriuos patalpos bus perduotos atsakovei. Žinodama šiuos faktus ieškovė susitarė su atsakove dėl aiškios Nuomos sutarties 1 11.5 punkto nuostatos, kas ir patvirtina tikrą ieškovės valią ir jos ketinimus. Teismas pabrėžė ir tai, kad kilus ginčui dėl tam tikros sutarties sąlygos atitikties šalių tikrąjai valiai, turi būti vertinama šalių valia, jų tikrieji ketinimai ir tikslai ginčijamos sutarties įtvirtinimo metu, o ne po tam tikro laiko, kai kyla šalių ginčas dėl tokios nuostatos įgyvendinimo.
23. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad aiškinant šalių sutartį turi būti atsižvelgiama ir į šalių elgesį po sutarties sudarymo momento. Šiuo atveju visi sutarties nuostatų pakeitimai buvo daromi raštu. Byloje nėra pateikta duomenų, kad ieškovė būtų siekusi savo veiksmais, įvertinus faktą dėl patalpų perdavimo – priėmimo momento, pakeisti sutarties sąlygas dėl 11.5 ir 11.6 punktų.
24. Teismas atsižvelgė ir į šalių elgesį, kilusį po sutarčių nutraukimo. Pažymėjo, kad ieškovė priėmė antstolio įteiktą patalpų grąžinimo aktą, pastabų dėl jo nereiškė. Atsakovės sumokėtą 2 mėn. kompensaciją, nustatytą 11.5 punkte priėmė ir jos nekvestionavo, nepateikė sąskaitų už vėlesnius nuomos mėnesius, tokiais veiksmais pripažindama, kad neliko teisinio pagrindo, nutraukus sutartį, jas išrašyti. Ieškovė analogiškai pasielgė ir patalpų Nr. 2 atžvilgiu. Be to, po patalpų sutarties nutraukimo, vienašališko sutarčių nutraukimo fakto teismine tvarka neginčijo.
25. Teismas sutiko su atsakovės pozicija, kad nėra įrodyta, jog jai buvo žinoma, kad ieškovė būtent taip traktuoja Nuomos sutarčių 11.5 punkto ir 11.6 punkto nuostatas, t. y. jog terminas skaičiuojamas nuo patalpų perdavimo – priėmimo momento, nes šios aplinkybės ir ieškovės pozicija dėl sutarties aiškinimo jai tapo žinoma tik nutraukus nuomos sutartis.
26. Įvertinęs nurodytų aplinkybių visumą, teismas konstatavo, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog ginčijamos Nuomos sutarties 1 11.5 ir Nuomos sutarties 2 11.6 punkto sąlygos neatitinka sutarties šalių tikrosios valios ir ketinimų ir jos turi būti aiškinamos tokiu būdu, kokiu siekia ieškovė. Dėl nurodytų aplinkybių teismas laikė, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovė atliko neteisėtus veiksmus nutraukiant vienašališkai nuomos sutartis, todėl konstatavo, kad nėra teisinio pagrindo jai taikyti civilinę atsakomybę.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
27. Apeliaciniame skunde ieškovė UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti visiškai, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos esminius argumentus:
27.1. Pirmosios instancijos teismas pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimo taisykles, netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas reglamentuojančias sutarčių aiškinimo taisykles.
27.2. Pirmosios instancijos teismas aiškindamas nuomos sutarčių turinį nepagrįstai prioritetą suteikė lingvistiniam sutarčių aiškinimo metodui. Teismas akcentuodamas tik lingvistinį Nuomos sutarčių turinį, apsiriboja tik pažodine Nuomos sutarčių analize ir užkerta kelią eilės Nuomos sutarčių turiniui reikšmingų aplinkybių analizei ir vertinimui. Tokiu būdu ne tik, kad neįmanoma nustatyti Nuomos sutarčių ginčo nuostatų turinio, tačiau ir dirbtinai apribojama ieškovės teisė į gynybą.
27.3. Atsakovė, remdamasi vien tik pažodiniu nuostatų aiškinimu, teigia, kad įgyja teisę įspėjusi ieškovę prieš 6 mėnesius nutraukti atitinkamą Nuomos sutartį praėjus 7 metams būtent nuo Nuomos sutarčių pasirašymo neatsižvelgiant į realią nuomos pradžią ir patalpų perdavimą atsakovei naudotis nuomos pagrindais. Tuo tarpu ieškovė įrodinėja, kad pažodinis Nuomos sutarčių nuostatų aiškinimas yra netikslus ir neatspindintis tikrosios aptariamų nuostatų reikšmės. Ieškovės požiūriu, Nuomos sutarties 1 11.5 ir Nuomos sutarties 2 11.6 punktų nuostatos, įvertinus visas reikšmingas aplinkybes, yra ne kas kita, o patalpų nuomos minimalų terminą apibrėžiančios nuostatos. Šalys nustatė, kad (duomenys neskelbtini) patalpos bus išnuomotos 10 metų laikotarpiui, o (duomenys neskelbtini) patalpos – 15 metų laikotarpiui, t. y. šalys nustatė maksimalų patalpų nuomos terminą. Tuo tarpu Nuomos sutarties 1 11.5 ir Nuomos sutarties 2 11.6 punktų nuostatos apibrėžia ir užtikrina, kad patalpas atsakovė nuomosis bent 7 metus.
27.4. Tiek Nuomos sutarčių 4.1 punktų nuostatos, tiek ir Nuomos sutarties 1 11.5 punktas bei Nuomos sutarties 2 11.6 punktas iš esmės reglamentuoja tą patį nuomos santykių aspektą – nuomos laikotarpį, todėl šios nuostatos yra neabejotinai susijusios tarpusavyje, o tokių nuostatų esminiai elementai (termino pradžios momentas) taip pat turi būti vienodi, dėl to tiek vienu atveju, tiek kitu atveju termino pradžia sietina ne su parašų ant popierinio Nuomos sutarčių dokumentų padėjimu, tačiau su faktine patalpų nuomos pradžia, t. y. atitinkamų patalpų perdavimo atsakovei momentu. Nuomos termino apibrėžimas nuo atitinkamų patalpų perdavimo – priėmimo dienos sukuria šalims teisinį tikrumą bei lūkesčius. Dėl to, terminas nutraukti Nuomos sutartis turi būti skaičiuojamas nuo patalpų perdavimo dienos.
27.5. Apeliantė taip pat pažymi, kad sudarant abi Nuomos sutartis, dar neegzistavo nei vienas iš nuomos objektų. Neegzistuojant Nuomos sutarčių objektams, nebuvo objektyvios galimybės susitarti dėl patalpų naudojimo termino pradžios ir nuomos pradžios terminą sieti su Nuomos sutarčių pasirašymu, yra nepagrįsta. Tik patalpų perdavimu atsirado prielaidos Nuomos sutarčių, kaip pagrindinių sutarčių, įsigaliojimui, todėl Nuomos sutarčių ginčo nuostatuose naudojamas terminas „pasirašymas“ neturėtų būti suprantamas pagal lingvistine prasme ir iš tiesų reiškia patalpų perdavimo momentą.
27.6. Apeliantė nurodo, kad ji įsigydama tam tikrą nekilnojamąjį turtą ar jį pastatydama padaro reikšmingas investicijas. Šių pastatų remontas taip pat reikalauja reikšmingų investicijų. Komercinių patalpų nuomos atveju vienareikšmiškai siekiama patalpas išnuomoti ilgesniam laikotarpiui, nes tokiu būdu sudaromos prielaidos nekilnojamojo turto nuomotojo padarytų investicijų atsipirkimui per konkretų laikotarpį. Patalpų pagal Nuomos sutartis atveju, buvo nuomojamos tokios patalpos, kurias dar reikėjo ir atitinkamai paruošti / sukurti, nes atsakovė, kaip ir kiekvienas mažmeninės prekybos tinklas, turi savo specifinį patalpų išdėstymo pobūdį, naudoja specifines medžiagas, įrengimus. Taigi, ieškovė, siekdama užtikrinti atsakovės reikalavimus, privalėjo daryti papildomas investicijas į nuomojamas patalpas, kurių neturėtų daryti tuo atveju, jeigu patalpas nuomotų nuomininkai, kurie nevysto panašios veiklos.
27.7. Pirmosios instancijos teismas analizavo šalių elgesį ne po Nuomos sutarčių sudarymo, tačiau po Nuomos sutarčių nutraukimo, o tai neatitinka CK 6.193 straipsnio 5 dalies. Apeliantės teigimu, šalių elgesys po sutarties nutraukimo negali būti aplinkybė, galinti padėti nustatyti sutarties, kuri jau yra nutraukta, turinį. Nutraukus sutartį, šalys atleidžiamos nuo sutarties vykdymo ir sutartis faktiškai pasibaigia, kaip ir šalių tarpusavio teisiniai santykiai, kilę iš tokios sutarties.
28. Atsakovė UAB „Palink“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos pagrindinius atsikirtimus:
28.1. Ieškovė pirmosios instancijos teismui nepateikė nei vieno argumento, kodėl jos pasiūlyta ginčo Nuomos sutarčių nuostatų interpretacija būtų galėjusi atitikti ne tik ieškovės, tačiau abiejų šalių suderintus interesus ir suderintą bei tikrąją jos valią Nuomos sutarčių sudarymo metu.
28.2. Ieškovė nei ankstesniuose procesiniuose dokumentuose, nei skunde neginčija tos aplinkybės, kad ginčo Nuomos sutarties 1 ir Nuomos sutarties 2 nuostatų formuluotės dėl vienašalio sutarties nutraukimo yra visiškai aiškios ir teisingos. Ieškovė, kilus ginčui teisme, tiesiog nesutinka, kad ši formuluotė reiškia tai, ką ji reiškia tiesiogiai, ir įrodinėja kitokią, tariamai numanomą jos reikšmę, tačiau pirmosios instancijos teismas padarė visiškai pagrįstą išvadą, jog būtent lingvistiniu aiškinimu išaiškintos Nuomos sutarčių nuostatos atitiko tikruosius šalių ketinimus.
28.3. Aptariant Nuomos sutarčių nuostatas dėl vienašalio sutarčių nutraukimo teisės ir dėl nuomos terminų nustatymo, yra akivaizdu, kad šalys būtent ir įtvirtino du atskirus, skirtingus su Nuomos sutarčių vykdymu susijusius atvejus – nuomininkas gavo teisę reikalauti nutraukti Nuomos sutartis vienašališkai, „jeigu po sutarties pasirašymo dienos yra praėję 7 metai“, o nuomotojas gavo teisę tikėtis, jog, jeigu atsakovė nepasinaudos savo teise nutraukti Nuomos sutarčių praėjus 7 metams nuo jų pasirašymo, Nuomos terminas tęsis atitinkamai 10 ir 15 metų nuo patalpų perdavimo atsakovei dienos. Dėl to, šioje situacijoje nėra jokio pagrindo teigti, kad Nuomos sutarčių šalys Nuomos sutarties 1 11.5 ir Nuomos sutarties 2 11.6 punktų nuostatas, nustatančias vienašalio sutarties nutraukimo teisę ir sąlygas nuomininkui, tiesiogiai susiejo ar sulygino su Nuomos sutarčių 4.1 punktų nuostatomis, nustatančiomis nuomos trukmę po patalpų perdavimo – jeigu šalys būtų siekusios tokio rezultato, tai šalys, atstovaujamos profesionalių teisininkų ikisutartiniuose santykiuose ir derybose dėl Nuomos sutarčių sudarymo, būtų tokias sąlygas ir įtvirtinusios Nuomos sutartyse tiesiogiai.
28.4. Atsakovė atkreipia dėmesį ir į tai, kad Nuomos sutarčių atitinkamai 11.5 ir 11.6 punktai buvo sukonstruoti itin specifiškai – šiuose sutarčių punktuose buvo sutarta dėl specialios vienašalio Nuomos sutarčių nutraukimo tvarkos, pagal kurią sutartis galėjo būti nutraukiama ne paprasčiausiai po 7 metų nuo sutarties pasirašymo, o praėjus 7 metams po Nuomos sutarties pasirašymo inicijuojant vienašalio sutarties nutraukimo procedūrą, nustatant pranešimų įteikimo tvarką ir kompensacijos mokėjimą ieškovei. Tai yra labai detaliai ir specifiškai sukonstruotos sutartinės nuostatos ir todėl nėra pagrindo teigti, kad Nuomos sutarčių šalys siekė įtvirtinti kitokią Nuomos sutarčių nutraukimo tvarką, nei ją įtvirtino tiesiogiai Nuomos sutartyse.
28.5. Nors ieškovė nurodo, kad neva pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, jog Nuomos sutarčių sudarymo metu dar neegzistavo nuomos objektai, tačiau su tokiais argumentais nėra pagrindo sutikti, nes sprendime pasisakyta dėl šios aplinkybės ir atsakovė su pirmosios instancijos teismo argumentais sutinka.
28.6. Ieškovė taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į atsakovės elgesį po Nuomos sutarčių sudarymo – į tai, jog atsakovė buvo pareiškusi ieškinį civilinėje byloje Nr. 2A-1090-467/2011 dėl Nuomos sutarties 1 nutraukimo, tačiau šis argumentas, ne tik nėra susijęs su šios civilinės bylos dalyku, tačiau yra ir faktiškai nepagrįstas.
28.7. Atsakovės nuomone, ieškovė nepagrįstai savo interesus ir tariamai tikrąją jos pačios valią dėl Nuomos sutarčių nuostatų turinio nustatymo pristato kaip abiejų Nuomos sutarčių šalių valią, tačiau visiškai nepagrindžia to, kaip tokią savo valią ji iškomunikavo atsakovei Nuomos sutarčių sudarymo metu ir kaip tokia ieškovės siūloma Nuomos sutarčių interpretacija atitiko atsakovės valią Nuomos sutarčių sudarymo metu. Atsakovė nurodo, kad tokios valios niekada neturėjo ir jos tikrieji ketinimai dėl vienašalio Nuomos sutarčių nutraukimo tvarkos atitiko Nuomos sutarčių nuostatas būtent taip, kaip jos buvo įtvirtintos pažodžiui. Taigi yra akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, tikrąją Nuomos sutarčių šalių valią vertino ir ją nustatė tinkamai, tiesiog šis vertinimas nebuvo palankus ieškovei.
28.8. Sutarties šalių elgesys po sutarties nutraukimo būtent ir yra vienas iš esminių kriterijų, leidžiančių spręsti apie kiekvienos iš sutarties šalių sutartinių santykių turinio vertinimą. Dėl to, atsakovė sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu vertinimu.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
29. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
30. Nagrinėjamu atveju ginčo šalys skirtingai aiškina Nuomos sutarties 1 11.5 ir Nuomos sutarties 2 11.6 punktus, reglamentuojančius atsakovės teisę vienašališkai nutraukti Nuomos sutartis.
31. Pirmosios instancijos teismas Nuomos sutarčių nuostatas aiškino lingvistiškai ir konstatavo, kad ginčijamų punktų formuluotė – „jeigu po sutarties pasirašymo dienos yra praėję 7 metai“ yra visiškai aiški, nereikalaujanti specialių teisinių žinių jos suvokimui, aiškinimui ir interpretavimui, nėra dviprasmiška. Atsižvelgdamas į byloje esančius įrodymus, šalių elgesį po Nuomos sutarčių sudarymo bei po jų nutraukimo pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nėra pagrindo pripažinti, jog ginčijamos Nuomos sutarties 1 11.5 ir Nuomos sutarties 2 11.6 punktų sąlygos neatitinka sutarties šalių tikrosios valios ir ketinimų, kad jos turi būti aiškinamos tokiu būdu, kokiu siekia apeliantė.
32. Teisėjų kolegija išnagrinėjusi byloje esančią medžiagą bei šalių argumentus, pritaria pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms ir sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo sutikti su apeliantės pozicija.
33. Sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo kitų veiksmų atlikimo), o šie įgyja reikalavimo teisę (CK 6.154 straipsnio 1 dalis). Sutarties esmė – šalių susitarimas, pasiektas suderinus jų valią. Sutarčių laisvės principas reiškia, kad civilinių teisinių santykių dalyviai patys sprendžia, ar sudaryti sutartį (CK 6.156 straipsnis). Šis principas reiškia ir šalių laisvę savanoriškai nustatyti sutarties formą ir turinį, išskyrus, kai tai reglamentuoja imperatyviosios teisės normos ar tam tikrų sąlygų reikalauja gera moralė, viešoji tvarka ir teisės principai.
34. Kiekviena sutarties šalis, turėdama sutartinių santykių, privalo elgtis sąžiningai (CK 6.158 straipsnio 1 dalis). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis).
35. Sutarties šalių valia ir ja prisiimtų įsipareigojimų apimtis nustatytinos pagal sutarčių aiškinimo taisykles. Sutartis aiškinama tada, kai kyla ją sudariusių šalių ginčas dėl sutarties galiojimo, jos rūšies, pobūdžio, sąlygų turinio, šalių teisių bei pareigų apimties, sutarties pakeitimo, pasibaigimo ir pan. Sutarties turinio ir sąlygų, dėl kurių tarp jos šalių kyla ginčas, išaiškinimas pagal sutarčių aiškinimo taisykles, taip identifikuojant tikrąjį šalių susitarimą, pasiektą joms disponuojant laisve savanoriškai nustatyti sutarties turinį ir suderinus jų valią, koreliuoja su sutarties laisvės principu ir nereiškia šio principo pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-345-701/2018, 52 punktas; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-112-421/2020, 21 punktas).
36. Sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193 – 6.195 straipsniuose ir suformuluotos kasacinio teismo nuoseklioje bei išplėtotoje praktikoje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad, esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes; sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais; taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-703/2013; 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-526-248/2016, 41 punktas; 2018 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-293-611/2018, 31 punktas). Subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas ir teksto lingvistinis aiškinimas sudaro darnią sutarčių aiškinimo metodų sistemą, kuria remiantis nustatomas šalių valios turinys (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2011; 2018 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-340-248/2018, 73 punktas; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-112-421/2020, 23 punktas).
37. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad apeliantė ir atsakovė 2008 m. liepos 8 d. sudarė Nuomos sutartį 1, kuria 10 metų terminui buvo išnuomotos patalpos, esančios (duomenys neskelbtini) (pagal sutarties 4.1 punktą, nuomos terminas pradedamas skaičiuoti nuo patalpų perdavimo – priėmimo akto sudarymo dienos). Tą pačią dieną, taip pat buvo sudaryta Nuomos sutartis 2, kuria 15 metų terminui buvo išnuomotos patalpos, esančios (duomenys neskelbtini) (pagal sutarties 4.1 punktą, nuomos terminas pradedamas skaičiuoti nuo patalpų perdavimo – priėmimo akto sudarymo dienos). Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad patalpos, esančios (duomenys neskelbtini) buvo perduotos 2011 m. gruodžio 1 d., o patalpos, esančios (duomenys neskelbtini) buvo perduotos 2010 m. sausio 20 d.
38. 2015 m. rugpjūčio 10 d. atsakovė pranešė apeliantei dėl Nuomos sutarties 1 vienašališko nutraukimo nuo 2016 m. vasario 14 d. 2015 m. spalio 12 d. atsakovė pranešė apeliantei dėl Nuomos sutarties 2 vienašališko nutraukimo nuo 2016 m. balandžio 19 d.
39. Apeliantė kitaip nei atsakovė traktuoja Nuomos sutarties 1 11.5 punktą bei Nuomos sutarties 2 11.6 punktą. Apeliantės teigimu, šie Nuomos sutarčių punktai nustatė minimalų patalpų nuomos terminą (7 metų), kuriam praėjus atsakovė įgytų teisę vienašališkai (be apeliantės kaltės) nutraukti Nuomos sutartis prieš terminą. Be to, apeliantė įrodinėja, kad šis minimalus nuomos terminas turi būti skaičiuojamas nuo atitinkamų patalpų perdavimo – priėmimo dienos, o ne nuo sutarčių pasirašymo dienos.
40. Nuomos sutarties 1 11.5 punkto ir Nuomos sutarties 2 11.6 punkto nuostatos numato: „Jeigu nuo šios Sutarties pasirašymo dienos yra praėję daugiau kaip 7 (septyni) metai, Nuomininkas turi teisę ne teismo tvarka vienašališkai nutraukti šią Sutartį nesvarbu dėl kokių priežasčių ir bet kokiais kitais nei Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse ar šioje sutartyje nustatytais pagrindais raštu įspėdamas Nuomotoją prieš 6 (šešis) mėnesius iki numatomos sutarties nutraukimo datos, sumokant Nuomotojui 2 (dviejų) mėnesių nuomos mokesčio dydžio kompensaciją. <...>.“
41. Sutiktina su apeliantės argumentais, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas prioritetą suteikė lingvistiniam sutarčių aiškinimo metodui, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog būtent lingvistiškai išaiškintos Nuomos sutarčių nuostatos atitiko tikruosius šalių ketinimus. Pažymėtina, kad į bylą nebuvo pateikti įrodymai, patvirtinantys, jog tikrąją abiejų šalių valią atitinka toks nuostatų aiškinimas, kokį pateikia apeliantė, t. y., kad Nuomos sutartis pagal šią nuostatą galima nutraukti praėjus 7 metams po patalpų perdavimo. Byloje nustatyta, kad abi šalys yra verslininkės, kurias atstovavo profesionalūs teisininkai, taip pat, jog jos derėjosi dėl Nuomos sutarčių sudarymo ir po įvykusių derybų buvo sutartos būtent tokio turinio nuostatos, kaip yra įtvirtintos Nuomos sutartyse. Teisėjų kolegijos vertinimu, tuo atveju, jeigu apeliantės tikroji valia buvo kitokia, nei atsakovės, ji turėjo būti įtraukta į sutarčių nuostatas, jas pasirašant ar vėliau jas keičiant. Nagrinėjamu atveju, nenustatyta, kad apeliantė būtų išreiškusi savo nesutikimus ar pageidavimus dėl minėtų sutarčių nuostatų pakeitimo. Priešingai, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ir kitose apeliantės bei atsakovės sudarytose negyvenamųjų patalpų nuomos sutartyse yra analogiško turinio nuostatų dėl nuomos sutarčių nutraukimo, kai nuomininkas įgyja teisę nutraukti nuomos sutartį, įspėjęs nuomotoją prieš 6 mėnesius, jeigu po nuomos sutarties pasirašymo yra praėję 7 metai. Šis faktas leidžia daryti išvadą, kad apeliantė derėdamasi dėl Nuomos sutarčių nuostatų, neketino susitarti dėl kitokio turinio nuostatos nei susitarė. Taigi, yra akivaizdu, kad priešingai nei teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog lingvistiniu metodu aiškinamos Nuomos sutarčių nuostatos atitinka tikruosius šalių ketinimus.
42. Apeliantės nurodomi argumentai, kad patalpos buvo perduotos žymiai vėliau negu pasirašytos sutartys, todėl 7 metų terminas turi būti skaičiuojamas būtent nuo dienos, kai jos buvo perduotos, nesudaro pagrindo vertinti šios situacijos kitaip. Pažymėtina, kad apeliantei, pasirašant Nuomos sutartis, šis faktas buvo žinomas, todėl ji galėjo į jį atsižvelgti derėdamasi dėl sutarčių sąlygų. Kaip jau minėta, jeigu apeliantės tikrąją valią vykstant deryboms, kurių metų šalys suvokė, kad patalpos bus perduotos daug vėliau nei pasirašomos sutartys, atitiko būtent toks 11.5 ir 11.6 punktų nuostatos supratimas, kokį dabar nurodo apeliantė, šalys tokią sąlygą ir būtų nurodžiusios Nuomos sutartyse. Tačiau tokios sąlygos į sutarčių nuostatas įtrauktos nebuvo.
43. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su apeliantės argumentais, kad Nuomos sutarties 1 11.5 punktas ir Nuomos sutarties 2 11.6 punktas yra patalpų nuomos minimalų terminą apibrėžiančios nuostatos. Išanalizavus minėtų punktų turinį matyti, kad šios nuostatos reglamentuoja vienašalę sutarčių nutraukimo teisę, tvarką ir sąlygas nuomininkui. Tuo tarpu nuomos trukmę po patalpų perdavimo nustato sutarčių 4.1 punktas. Tai, kad minėtose punktuose buvo sutarta dėl vienašalio Nuomos sutarčių nutraukimo tvarkos, pagal kurią sutartys galėjo būti nutraukiamos praėjus 7 metams po Nuomos sutarčių pasirašymo inicijuojant vienašalio sutarties nutraukimo procedūrą, nustatant pranešimų įteikimo tvarką ir kompensacijos mokėjimą apeliantei, nesudaro pagrindo pripažinti apeliantės poziciją pagrįsta.
44. Apeliantė taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į atsakovės elgesį po Nuomos sutarčių sudarymo. Pažymi, kad atsakovė buvo pareiškusi ieškinį dėl Nuomos sutarties 1 nutraukimo, kuris galutine Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1090-467/2011 buvo atmestas. Šios aplinkybės, apeliantės vertinimu, patvirtina, kad pati atsakovė delsė priimti patalpas. Teisėjų kolegija, susipažinusi su teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančiais duomenimis, nustatė, kad minėtoje byloje atsakovė prašydama nutraukti Nuomos sutartį 1, įrodinėjo, jog patalpos, esančios (duomenys neskelbtini) buvo su įrengimo trūkumais, apeliantė nepateikinėjo atsakovei reikiamų dokumentų, kad patalpų įrengimas atitinka Nuomos sutarties 1 nuostatas ir kita. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad atsakovė kreipėsi į teismą ir siekė apginti savo galimai pažeistas teises, nesudaro pagrindo konstatuoti jos nesąžiningumą ar neteisėtus veiksmus. Be to, nagrinėjamu atveju, apeliantė įrodinėja atsakovės neteisėtus veiksmus dėl neva Nuomos sutarčių nutraukimo anksčiau termino. Apeliantė neįrodinėja atsakovės neteisėtų veiksmų ir žalos atsiradimo dėl to, kad atsakovė buvo inicijavusi civilinį procesą. Dėl to, kas išdėstyta, apeliantės nurodomos aplinkybės laikomos neturinčios esminės reikšmės pareikštiems reikalavimams.
45. Apeliantės nurodoma aplinkybė, kad nuomotas patalpas reikėjo paruošti / sukurti, kas reikalavo papildomų jos investicijų, todėl priešingas Nuomos sutarties 1 11.5 punkto bei Nuomos sutarties 2 11.6 punkto nuostatų aiškinimas lemtų akivaizdų jos interesų pažeidimą, kuris pasireikštų tuo, jog apeliantė turėjusi visiškai pagrįstus lūkesčius 7 metus nuomoti patalpas atsakovei ir už tai gauti nuomos mokestį, be kita ko, ir iš dalies kompensuojantį patalpų įrengimo atsakovei išlaidas, faktiškai negautų pajamų už patalpų nuomą dėl klaidingo atsakovės nuomos sutarčių nuostatų interpretavimo, taip pat atmetama, kaip nepagrįsta. Kaip jau minėta, visos šios aplinkybės apeliantei pasirašant sutartis buvo žinomos ir į jas buvo atsižvelgta ir tai tik patvirtina, kad Nuomos sutarties 1 11.5 punkte ir Nuomos sutarties 2 11.6 punkte įtvirtintos nuostatos atitiko tikrąją šalių valią ir jų ketinimus, sutarčių pasirašymo metu. Aplinkybė, kad po atsakovės vienašalio sutarčių nutraukimo, apeliantės pozicija pasikeitė ir ji visokeriopai bando įrodyti atsakovės veiksmų neteisėtumą, nesudaro pagrindo vertinti šios situacijos kitaip, negu ją vertino pirmosios instancijos teismas.
46. Pastebėtina ir tai, kad apeliantė ieškinį dėl žalos atlyginimo pareiškė tik praėjus trejiems metams po Nuomos sutarčių nutraukimo. Nors skunde apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino šalių elgesį po sutarčių nutraukimo, tačiau nėra pagrindo sutikti su tokiais jos argumentais. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad po raštų apsikeitimo apeliantė nebereiškė pretenzijų atsakovei dėl Nuomos sutarčių nutraukimo termino. Apeliantė taip pat nebeteikė atsakovei sąskaitų už nuomą bei priėmė kompensaciją pagal Nuomos sutarties 1 11.5 punktą ir Nuomos sutarties 2 11.6 punktą. Be to, po Nuomos sutarčių nutraukimo, apeliantė vienašališko sutarčių nutraukimo fakto teismine tvarka neginčijo. Dėl to, teisėjų kolegija atsižvelgdama į tai kas išdėstyta, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju apeliantė neįrodė, jog šalių tikroji valia dėl Nuomos sutarčių 11.5 ir 11.6 punktų nuostatų traktavimo buvo tokia, kokią nurodo apeliantė, t. y., kad terminas skaičiuojamas nuo patalpų perdavimo – priėmimo momento. Byloje nustatyta, kad atsakovė vienašališkai nutraukdama sutartis nepažeidė minėtuose punktuose nustatytos tvarkos, dėl to, nėra pagrindo ir konstatuoti jos neteisėtų veiksmų apeliantės atžvilgiu ar pripažinti, jog jie neatitiko sutarties šalių tikrosios valios ir ketinimų ir turi būti aiškinami tokiu būdu, kokiu siekia apeliantė.
47. Nenustačius atsakovės veiksmų neteisėtumo, nėra pagrindo taikyti jai civilinę atsakomybę (CK 6.245 straipsnis).
Dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų
48. Kiti apelianto skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir nedaro įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas skundą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, plačiau dėl skunde pateiktų argumentų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).
Dėl procesinės bylos baigties
49. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuojama, kad apeliantės argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo. Skundžiamas sprendimas priimtas iš esmės teisingai įvertinus byloje pateiktus įrodymus ir jų pagrindu nustatytas faktines aplinkybes. Jokių materialinės ar procesinės teisės normų pažeidimų, dėl kurių reikėtų naikinti ar keisti skundžiamą sprendimą, teisėjų kolegija nenustatė, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
50. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 302 straipsniai).
51. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į priimamą procesinį sprendimą, sprendžia, kad apeliantei UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93, 98 straipsniai).
52. Atsakovė UAB „Palink“ prašė priteisti iš ieškovės 2 032,80 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.
53. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 dėl Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pateikimo (toliau – Rekomendacijos) 8.11 punktą, už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą taikomas 1,3 koeficientas nuo Lietuvos statistikos departamento skelbiamo už praėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių). Remiantis Statistikos departamento viešai skelbiama informacija, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) 2020 m. pirmąjį ketvirtį sudarė 1 381 Eur, todėl maksimali už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą advokatui priteistina suma sudaro 1 795,3 Eur (1 381 Eur x 1,3). Atsižvelgiant į tai, atsakovės prašoma priteisti 2 032,80 Eur suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, viršija Rekomendacijose nustatytą maksimalų dydį, be to pažymėtina, kad teismas priteisdamas bylinėjimosi išlaidas, taip pat atsižvelgia į bylos sudėtingumą, procesinio dokumento apimtį bei šalių elgesį bylos nagrinėjimo metu. Teisėjų kolegija, įvertinusi atsiliepimo į apeliacinį skundą turinį bei apimtį, bylos sudėtingumą, sprendžia, kad yra pagrindas priteisti iš apeliantės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš apeliantės uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“, juridinio asmens kodas 300145575, atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Palink“, juridinio asmens kodas 110193723, 1 500 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjos Romualda Janovičienė
Dalia Kačinskienė
Agnė Tikniūtė