Civilinė byla Nr. e2-1218-180/2018

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00404-2018-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1.; 3.1.18.1.1.2.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2018 m. rugsėjo 18 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Piškinaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės M. B. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 8 d. nutarties, kuria patenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. e2-1877-260/2018 pagal ieškovės I. K. ieškinį atsakovei M. B. K. dėl paveldimo turto padalijimo, ir

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė I. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei M. B. K., prašydama padalyti po sutuoktinio R. K. mirties (2015 m. rugpjūčio 22 d.) atsiradusį palikimą įpėdinėms ieškovei I. K. ir atsakovei M. B. K., paskiriant joms konkretų turtą, ir atsakovės naudai iš ieškovės priteisti 110 354,32 Eur kompensaciją už jai tenkančią didesnę turto dalį.
2. Ieškiniui užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo uždrausti Prienų rajono 3-iojo notaro biuro notarei A. B. išduoti paveldėjimo teisės liudijimą po R. K., mirusio 2015 m. rugpjūčio 22 d., mirties.
3. Ieškovė nurodė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti, nes tarp dviejų ūkininko R. K. paveldėtojų nėra išspręstas klausimas dėl ūkio pasidalijimo, nuo pat jo mirties vyksta teisminiai ginčai. Kauno apygardos teismo nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, tačiau jas panaikinus atsakovė ketina kreiptis į notarę dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Kauno apygardos teismas 2018 m. gegužės 8 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino – iki galutinio teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1877-260/2018 įsiteisėjimo uždraudė Prienų rajono 3-iojo notaro biuro notarei A. B. išduoti paveldėjimo teisės liudijimą po R. K., mirusio 2015 m. rugpjūčio 22 d., mirties.
5. Teismas, atlikęs pateikto ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimą, sprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog ieškovė tikėtinai nepagrindė pareikšto ieškinio reikalavimų.
6. Teismas, įvertinęs ieškovės kartu su ieškiniu pateiktus rašytinius įrodymus, sprendė, kad yra pagrindas daryti išvadą, jog ieškinys dėl paveldimo turto padalijimo yra tikėtinai pagrįstas, todėl notarei išdavus paveldėjimo teisės liudijimą ir atsakovei M. B. K. perleidus paveldėtą turtą tretiesiems asmenims, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomu. Siekdamas užtikrinti padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu stabilumą, teismas nutarė, kad yra pagrindas taikyti ieškovės prašomą laikinąją apsaugos priemonę.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7. Atsakovė atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 8 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Ieškovės prašymas taikyti nagrinėjamoje byloje laikinąsias apsaugos priemones negalėjo būti tenkinamas, kadangi nėra būtinųjų, įstatyme numatytų, sąlygų.
2. Ieškovė, pareikšdama ieškinį, nenurodė kokie konkretūs atsakovės veiksmai leidžia teigti, kad ji yra nesąžininga, taip pat nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų galimą atsakovės vengimą vykdyti teismo sprendimą, jeigu jis būtų priimtas ieškovės naudai. Pripažinus, kad draudimo taikymui užtenka bet kokios teorinės galimybės, jog nesiėmus šių laikinųjų apsaugos priemonių galėtų kilti pavojus tinkamam sprendimo įvykdymui, būtų iškreipta laikinųjų apsaugos priemonių, kaip išimtinės procesinės priemonės, esmė, pažeisti proporcingumo, teisingumo ir protingumo principai. Ieškovė atsakovės sąžiningumo prezumpcijos nepaneigė ir teismas į šią aplinkybę privalo atsižvelgti.
3. Teismas nesivadovavo ekonomiškumo principu, nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos. Dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovės turtinės teisės ir teisėti interesai yra neproporcingai suvaržomi, ribojimai yra visiškai neadekvatūs ir sukelia neigiamas pasekmes atsakovei (atsakovė negalės kreiptis į valstybines institucijas dėl išmokų už apskaičiuotos paramos tiesioginėmis išmokomis gavimo ir įgyvendinti kitas teises ir pareigas, kurių nevykdo ieškovė ir tokiu būdu daro žalą paveldėtinam turtui).
4. Ne laikinųjų apsaugos priemonių taikymas, o pranešimas palikimo atsiradimo vietos notarui apie galimus ginčus dėl paveldėjimo teisės liudijimų išdavimo yra proporcinga priemonė siekiant užkirsti kelią, kad būsimo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba taptų negalimas. Ieškovės nurodyta aplinkybė, kad atsakovė ketina kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo yra deklaratyvi ir nepagrįsta.
5. Civilinė byla bei klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirta nagrinėti teisėjui R. B.. Ieškovę šioje byloje atstovauja advokatė R. G., vykdantį veiklą R. Gradauskienės ir S. Žukauskinės advokatų kontoroje. Šioje advokatų kontoroje advokato veiklą vykdo ir teisėjo R. B. sutuoktinė A. B.. Tai įrodo, kad teisėjas R. B., būdamas priklausomas ir šališkas, neatliko atskiro nešališko bei motyvuoto ieškovės prašymo įvertinimo, taip pat priėmė nepagrįstą ir nemotyvuotą nutartį.

8. Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą prašė Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 8 d. nutartį palikti nepakeistą ir atsakovės atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

1. Kauno apygardos teismas skundžiamoje nutartyje preliminariai įvertino ieškinio reikalavimus ir pateiktus įrodymus bei teisingai sprendė, kad ieškinys yra tikėtinai pagrįstas bei egzistuoja grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Akivaizdu, kad esant ginčui tarp įpėdinių dėl paveldimo turto pasidalijimo, pirmiausia turi būti išspręstas šio turto padalijimo klausimas. Jei būtų išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, tai akivaizdžiai apsunkintų bylos nagrinėjimą ir sprendimo byloje priėmimą.
2. Po R. K. mirties prašymą dėl palikimo priėmimo notarų biurui pateikė abi bylos šalys, tačiau paveldėjimo teisės liudijimai nebuvo išduoti, kadangi apeliantė nuo 2015 m. iniciavo nepagrįstus teisminius procesus, siekdama savo naudai įgyti visą ieškovės sutuoktiniui priklausiusį turtą, be to apeliantė siekė priteisti tariamą žalą iš ieškovės. Taip pat apeliantė įvairioms valstybės institucijoms teikė eilę nepagrįstų skundų/prašymų dėl ieškovės administruojamo sutuoktinio ūkio. Toks apeliantės elgesys, demonstruojamas priešiškumas ieškovei, nepagrįstų teisminių procesų iniciavimas, siekis, kad jai vienai atitektų visas palikėjo turtas, patvirtina, kad atsakovė realiai gali kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo gavimo, o jį gavusi, užvaldyti jai nepriklausančio turto dalį arba jį perleisti kitiems asmenims, dėl to ieškinio patenkinimo atveju, teismo sprendimo įgyvendinimas būtų neįmanomas.
3. Ieškiniu siūlomas paveldimo turto – ūkio – padalijimo būdas, pagal kurį ūkiui, jo funkcionalumui ir veiklos tęstinumui nebūtų padaroma neproporcinga žala. Todėl nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir apeliantei gavus paveldėjimo teisės liudijimą į ūkiui reikalingą turtą bei ūkininko ūkio veiklai vykdyti būtiną turtą perleidus kitiems asmenims, ūkiui būtų padaryta nepataisoma žala, negalėtų būti vykdoma kasdienė ūkio veikla.
4. Nors apeliantė teigia, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis yra varžomos jos teisės ir teisėti interesai, daroma žala ūkiui, tačiau Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmuose pagal atsakovės ieškinį išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-19-939/2018 bei atsakovės ieškovei pareikšti reikalavimai dėl žalos atlyginimo, netinkamai administruojant ūkį, buvo atmesti. Taigi, iki šios dienos apeliantei ne tik nebuvo padaryta žala, priešingai, jai kiekvieną dieną yra teikiama nauda, nes ieškovė iš asmeninių lėšų bei savo darbu išlaiko bei didina paveldimą turtą.
5. Pranešimo notarui išsiuntimas nesudarytų jokių teisinių kliūčių notarei išduoti paveldėjimo teisės liudijimus, todėl net ir išsiuntus apeliantės minėtus pranešimus notarui, teismo sprendimo vykdymas nebūtų užtikrintas.
6. Skundo argumentas dėl ieškovės atstovės advokatės R. G. ir toje pačioje advokatų kontoroje praktikuojančios advokatės A. B. ryšys su teisėju savaime nepagrindžia teismo šališkumo byloje. Kita vertus, šis skundo argumentas yra visiškai nesusijęs su skundžiamos nutarties dalyku.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
10. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
11. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
12. Taigi teismas, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pirmiausia atlieka pareikštų reikalavimų pagrįstumo vertinimą. Įsitikinęs, kad po bylos išnagrinėjimo iš esmės galėtų būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, teismas turi nustatyti, ar nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
13. Teismas, spręsdamas dėl pirmosios iš nurodytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, turi preliminariai įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus, t. y. turi ieškinio pagrįstumą vertinti tik (ne)tikėtinumo aspektu. Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo klausimo iš esmės, t. y. netiria ir nevertina ieškinio faktinių bei teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, o tik preliminariai nustato tikimybę dėl pareikšto ieškinio pagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-175-178/2018).
14. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad ieškovė tikėtinai pagrindė ieškinį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo nesutikti su šia pirmosios instancijos teismo pozicija, nes ieškinyje suformuluotas aiškus reikalavimas, nurodyti jo faktinis ir galimi teisiniai pagrindai, argumentacija, pateikti ieškinyje nurodytas aplinkybes pagrindžiantys įrodymai, ieškinio forma ir turinys atitiko CPK nustatytus reikalavimus. Šiuo atveju nėra akivaizdžių duomenų, kad ieškinys nėra net tikėtinai pagrįstas ir palankus ieškovei teismo sprendimas negalėtų būti priimtas. Be to, apeliantės atskirojo skundo argumentai nepaneigia ieškovės reikalavimo preliminaraus pagrįstumo, kaip pirmosios būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos.
15. Apeliantės tvirtinimu ieškovė neįrodė antrosios būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo byloje sąlygos – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Šį savo argumentą apeliantė grindžia tuo, kad ieškovė nepaneigė atsakovės sąžiningumo prezumpcijos, t. y. ieškovė nenurodė kokie konkretūs atsakovės veiksmai leidžia teigti, kad ji yra nesąžininga, taip pat nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų galimą atsakovės vengimą vykdyti teismo sprendimą, jeigu jis būtų priimtas ieškovės naudai. Tokie skundo argumentai taip pat atmestini kaip nepagrįsti. Bylos duomenimis atsakovė ne kartą iniciavo teisminius procesus prieš ieškovę, siekdama savo naudai įgyti visą ieškovės sutuoktiniui priklausiusį turtą bei priteisti tariamą žalą iš ieškovės. Be to, iš teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, kad Kauno apygardos teisme 2016 m. gruodžio 8 d. išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-1996-773/2016 pagal apeliantės ieškinį ieškovei dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe jungtinės veiklos pagrindu, būtent apeliantės prašymu teismas tenkino analogišką prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir uždraudrė notarei išduoti paveldėjimo teisės liudijimą iki sprendimo byloje įsiteisėjimo.
16. Šiuo atveju aktualu paminėti, kad pagal savo tikslą laikinosios apsaugos priemonės gali būti kelių rūšių: 1) konservacinės paskirties laikinosios apsaugos priemonės, užtikrinančios padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą, status quo išsaugojimą (pvz., CPK 145 str. 1 d. 1–10 p.); 2) teisinius santykius laikinai sureguliuojančios laikinosios apsaugos priemonės, sudarančios sąlygas užtikrinti asmenų teisių apsaugą, ginčo teisinių santykių normalų funkcionavimą, kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas (pvz., CPK 145 str. 1 d. 11 p.); 3) prevencinės priemonės, užkertančios kelią žalai ar kitiems neigiamiems padariniams atsirasti (pvz., CPK 145 str. 1 d. 6, 12 p.). Iš ieškinio pagrindo ir jame išdėstytų aplinkybių matyti, kad ieškovė kreipėsi į teismą prašydama padalyti po jos sutuoktinio ir atsakovės sūnaus mirties atsiradusį palikimą – ūkį – įpėdinėms ieškovei ir atsakovei, nes tarp bylos šalių vyksta ginčas dėl palikimo pasidalijimo. Ieškiniui užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo uždrausti Prienų rajono 3-iojo notaro biuro notarei A. B. išduoti paveldėjimo teisės liudijimą po R. K., mirusio 2015 m. rugpjūčio 22 d., mirties. Taigi šiuo atveju yra aktualios konservacinės paskirties laikinosios apsaugos priemonės, užtikrinančios padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą, status quo išsaugojimą. Ieškovė ieškinyje prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones jų taikymo būtinybę grindžia siekiu, kad atsakovė neturėtų galimybės iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo paveldėti (gauti paveldėjimo teisės liudijimą) ir tokiu būdu galimai suardyti paveldimą specifinį objektą – ūkį. Šiuos ieškovės argumentus apeliacinės instancijos teismas vertina kaip sudarančius pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes iki ginčo byloje išsprendimo, atsakovei paveldėjus dalį turto, iš esmės pasikeistų ta padėtis, kuri buvo iki ieškovės kreipimosi į teismą dienos ir teismui priėmus sprendimą, tai galimai apsunkintų ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymą arba sprendimo įvykdymas pasidarytų nebeįmanomu.
17. Be to, nors apeliantė tvirtina, kad pritaikytos laikinosios apsaugos taikymo priemonės sukelia jai žalą, nes ji negali kreiptis į valstybines institucijas dėl išmokų už apskaičiuotos paramos tiesioginėmis išmokomis gavimo ir įgyvendinti kitas teises ir pareigas, kurių nevykdo ieškovė ir tokiu būdu daro žalą paveldėtinam turtui, tačiau vien faktas, kad 2015 m. rugpjūčio 22 d. atsiradęs palikimas nėra paveldėtas, savaime užkerta kelią vykdyto tokio pobūdžio veiksmus.
18. Atskirajame skunde savo prašymą panaikinti 2018 m. gegužės 8 d. pirmosios instancijos teismo nutartį, atsakovė taip pat grindė ją nagrinėjančio teisėjo R. B. šališkumu. Apeliantės vertinimu, aplinkybė, kad ieškovę byloje atstovaujanti advokatė R. G., vykdo veiklą R. Gradauskienės ir S. Žukauskienės advokatų kontoroje, kurioje veiklą vykdo ir teisėjo R. B. sutuoktinė A. B., savaime įrodo, kad teisėjas R. B., būdamas priklausomas ir šališkas, neatliko atskiro nešališko bei motyvuoto ieškovės prašymo įvertinimo, taip pat priėmė nepagrįstą ir nemotyvuotą nutartį. Teismas sutinka su ieškove, kad teisėjo, nagrinėjančio bylos šalių ginčą šališkumo klausimas, nėra skundžiamos nutarties dalyku. Be to, iš teismų informacinės sistemos LITEKO civilinės bylos Nr. e2-1877-260/2018 duomenų matyti, kad atsakovė nėra pareiškusi nušalinimo teisėjui R. B., kas įrodo apeliantės argumentų nepagrįstumą.
19. Į esminius skundo argumentus atsakyta. Kiti nėra teisiškai reikšmingi teisingam klausimo išnagrinėjimui.

Lietuvos apeliacinis teismas, remdamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                                                                                            Nijolė Piškinaitė