Civilinė byla Nr. e2-97-464/2019

            Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00512-2017-5

            Procesinio sprendimo kategorija 3.2.3.6.1.1.3.

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. sausio 23 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovų V. R. ir D. R. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. spalio 29 d. nutarties, kuria sustabdytas civilinės bylos Nr. e2-299-524/2019 (buvęs Nr. e2-683-524/2018) nagrinėjimas pagal ieškovų V. R. ir D. R. ieškinį atsakovams K. P., R. C. ir notarei A. B. dėl neteisėtai užvaldyto turto išreikalavimo ir žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, draudimo bendrovė AIG Europe Limited (Finland Branch), 

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovai V. R. ir D. R. 2017-07-26 kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami:

1.1.       priteisti iš atsakovų K. P. ir R. C. 0,0087 ha žemės tokiomis dalimis: iš atsakovo K. P. 0,0008 ha dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); iš atsakovės R. C. 0,0079 ha dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);

1.2.       atsisakius tenkinti pareikštą vindikacinį reikalavimą, tenkinti alternatyvų reikalavimą ir priteisti ieškovams solidariai iš atsakovų K. P., R. C. ir notarės A. B. 11 527,5 Eur žalos atlyginimą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuotinas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

1.3.       priteisti solidariai iš atsakovų K. P., R. C. ir notarės A. B. 49 002 Eur nuostolių, atsiradusių dėl ginčo šalims perduotų žemės sklypų verčių skirtumo;

1.4.       priteisti solidariai iš atsakovų K. P., R. C. ir notarės A. B. 5 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuotinas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

1.5.       priteisti solidariai iš atsakovų K. P., R. C. ir notarės A. B. ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Atsakovas K. P. 2018-10-25 pateikė prašymą sustabdyti šios bylos nagrinėjimą iki bus išnagrinėta Klaipėdos apygardos teismo civilinė byla Nr. e2-1476-265/2018 (dabartinis Nr. e2-661-265/2019) pagal ieškovo K. P. ieškinį atsakovams V. R., D. R., R. J., L. P., I. G. K., I. P., V. D. S. ir K. P. dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo bendraturčiui. Prašymą grindė tuo, kad V. R. ir D. R. ginčo žemės sklypų dalis įgijo apsimestinio sandorio pagrindu, kuriuo buvo siekta apgaule, klaidinant bendraturčius ir notarą išvengti prievolės pasiūlyti pirmumo teise įgyti parduodamus žemės sklypus bendraturčiams, tuo pažeidžiant jų teises bei įstatymo imperatyvą (CK 4.79 str. 2 d.). Šiuo atveju K. P. kitoje byloje pareikštu ieškiniu yra prašoma perkelti pirkėjo teises į žemės sklypų dalis (CK 4.79 str. 3 d.), kadangi jo, kaip bendraturčio, pirmenybės teisė įgyti ginčo turtą buvo pažeista. Patenkinus K. P. ieškinį ir perkėlus jam pirkėjo teises, ieškovai nebeturės reikalavimo teisės šioje byloje.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Klaipėdos apygardos teismas 2018-10-29 nutartimi atsakovo K. P. prašymą patenkino ir bylą sustabdė iki bus išnagrinėta Klaipėdos apygardos teismo civilinė byla Nr. e2-1476-265/2018 ir įsiteisės priimtas procesinis sprendimas (CPK 163 str. 3 p.).

4.       Teismas nustatė, kad Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-1476-265/2018 atsakovas K. P. yra pareiškęs ieškinį dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo bendraturčiui, kuriame reiškia reikalavimus perkelti K. P. pirkėjo teises ir pareigas dėl dalies žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), kuriuos įsigijo ieškovai.

5.       Atsižvelgęs į ieškovų, pareiškusių vindikacinį ieškinį, pareigą įrodyti, jog jie turėjo ir turi nuosavybės (valdymo) teisę į daiktą ieškinio pareiškimo momentu ir iki daiktą neteisėtai užvaldant atsakovams bei paneigti įgijėjo sąžiningumo prezumpciją. o kitoje civilinėje byloje ėmus ginčyti ieškovų nuosavybės teisės, įgytas tarp R. J. ir V. R. 2013-10-22 sudarytos dovanojimo, tarp V. R., A. P., atstovaujamo R. J., V. D. S. ir I. G. K. 2013-10-22 sudarytos pirkimo – pardavimo, tarp V. R., L. P. bei A. P., pastaruosius atstovaujant R. J., V. D. S. ir K. P. 2013-10-22 sudarytos pirkimo – pardavimo sutarčių pagrindais, teismas sprendė, kad abiejose civilinėse bylose ginčas vyksta dėl tų pačių žemės sklypų.

6.       Teismo vertinimu, galbūt tenkinus atsakovo K. P. ieškinį, ieškovai nagrinėjamoje byloje prarastų teisę reikšti vindikacinį ieškinį, todėl tarp nagrinėjamos bylos ir Klaipėdos apygardos teismo civilinės bylos Nr. e2-1476-265/2018 yra prejudicinis ryšys. Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-1476-265/2018 nustatyti faktai bei priimtas procesinis sprendimas gali turėti teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

6.       Ieškovai V. R. ir D. R. atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2018-10-29 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl civilinės bylos sustabdymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:     

6.1.       Neegzistuoja privalomas pagrindas, numatytas CPK 163 straipsnio 3 punkte, stabdyti civilinę bylą. Šiuo atveju skundžiama nutartis buvo priimta tik formaliai įvertinus atsakovo K. P. prašyme dėl bylos sustabdymo nurodytus argumentus ir neatsižvelgus į ieškovų atsiliepime į minėtą prašymą išdėstytus argumentus, pagrindžiančius aplinkybę, jog iš tiesų civilinės bylos nagrinėjimą siekiama vilkinti.

6.2.       Atsakovas K. P. yra praleidęs 3 mėn. terminą kreiptis į teismą (CK 4.79 str. 3 d.) ir jokių šio termino praleidimo priežasčių nenurodė. Šiuo atveju K. P. elgiasi nesąžiningai, reikšdamas nepagrįstą ieškinį dėl bendraturčio teisių ir pareigų perkėlimo, kadangi žino, jog Palangos miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-22-995/2017 jau yra netenkinęs analogiško N. J. reikalavimo ir pasisakęs dėl praleisto CK 4.79 straipsnio 3 dalyje numatyto 3 mėn. termino.

6.3.       Nagrinėjamoje byloje yra sprendžiamas klausimas dėl žalos atlyginimo ieškovams, o atsakovas K. P. prašyme dėl bylos sustabdymo nenurodo jokių aplinkybių, kurios negali būti nustatytos šioje byloje ir kodėl yra būtina bylą stabdyti.

6.4.       Palikus galioti skundžiamą nutartį, būtų paneigta ieškovų teisė į tinkamą teisminę gynybą ir teisėtų lūkesčių principas, kadangi ir kiti ginčo žemės sklypų bendraturčiai galėtų reikšti ieškinius, ginčydami ieškovų nuosavybės teises.

6.5.       Nepanaikinus skundžiamos nutarties bus pažeisti greito, operatyvaus ir koncentruoto proceso reikalavimai.

7.       Atsakovas K. P. pateiktame atsiliepime į ieškovų atskirąjį skundą prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi pagrindiniai atsikirtimai:

7.1.       Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, įvertino nustatytas faktines aplinkybes, taip pat atsižvelgė į kasacinio teismo praktiką ir padarė teisingą išvadą kad galimai tenkinus atsakovo K. P. ieškinį ieškovai prarastų teisę reikšti vindikacinį ieškinį.

7.2.       Atsakovo K. P. kitoje nagrinėjamoje byloje pateiktas ieškinys nėra šios nagrinėjamos bylos dalykas, todėl teismas negali spręsti ir pasisakyti, ar K. P. praleido 3 mėn. terminą, per kurį galėjo kreiptis į teismą ir ginti savo pažeistas teises, kai ieškovai, pažeisdami CK 4.79 straipsnio 2 dalyje numatytą imperatyvų reikalavimą, įsigijo bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausiusius žemės sklypus. Be to, vien aplinkybė, kad Palangos miesto apylinkės teismas kitoje byloje nustatė, jog vienas iš bendraturčių praleido 3 mėn. terminą kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo, nesuponuoja išvados,  jog šį terminą praleido ir atsakovas.

7.3.       Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje 2017-10-16 nutartimi jau buvo sustabdęs bylos nagrinėjimą iki bus išnagrinėta Palangos miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-22-9952017 ir įsiteisės priimtas procesinis sprendimas iš esmės tuo pačiu pagrindu. Ieškovai minėtos teismo nutarties neskundė, kas leidžia teigti, jog ieškovai laikė pagrįstą teismo išvadą dėl būtinybės sustabdyti nagrinėjamą bylą iki kol bus išnagrinėta kita civilinė byla ir paaiškės, ar ieškovai turi nuosavybės teisę į žemės sklypus.

7.4.       Nesustabdžius civilinės bylos, ateityje galėtų kilti nauji ginčai, dėl ko šalių nesutarimai tik dar ilgiau užsitęstų. Be to, gali susidaryti ir tokia situacija, kad, patenkinus ieškinį šioje byloje, o atsakovui K. P. kitoje byloje perkėlus pirkėjo teises į ieškovams  kol kas priklausančius žemės sklypus, atsakovas K. P. turėtų inicijuoti kitą teisinį ginčą dėl kilusių neteisėtų padarinių pašalinimo.

8.       Atsakovė notarė A. B. ir trečiasis asmuo draudimo bendrovė AIG Europe Limited (Finland Branch) atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi pagrindiniai atsikirtimai:

8.1.       Tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-476-265/2018 yra akivaizdus prejudicinis ryšys.

8.2.       Teismas šioje civilinėje byloje pats ne tik negali, bet ir neturi teisės vertinti bei pasisakyti dėl fakto, ar civilinėje byloje Nr. e2-476-265/2018 nagrinėjamas K. P. ieškinys yra pareikštas praleidus 3 mėn. terminą (CK 4.79 str. 3 d.). Jeigu teismas netenkintų atsakovo K. P. prašymo dėl šios civilinės bylos sustabdymo, tai iš esmės reikštų, kad teismo vertinimu, K. P. ieškinį dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo iš tiesų yra pareiškęs praleidęs 3 mėn. terminą ir ieškinys galimai turėtų būti atmestas.

8.3.       Ar atsakovas K. P. piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis ir siekia vilkinti civilinės bylos procesą bus nuspręsta tik teismui išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. e2-476-265/2018.

        Teisėja

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados   

9.       Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl bylos sustabdymo instituto taikymo ir aiškinimo. Pagal CPK 1623 straipsnį bylos sustabdymas – tai procesinių veiksmų, kuriais siekiama bylą išspręsti iš esmės, atlikimo laikinas sustabdymas neapibrėžtam terminui. Įstatyme išskiriamos dvi bylos sustabdymo rūšys: privalomasis bylos sustabdymas (CPK 163 str.) ir fakultatyvusis bylos sustabdymas (CPK 164 str.). Esminis privalomojo ir fakultatyviojo bylos sustabdymo pagrindų skirtumas yra tas, kad kai yra nustatomos privalomąjį bylos sustabdymo pagrindą sudarančios aplinkybės, teismas rinktis nebegali ir turi sustabdyti savo nagrinėjamą bylą. Bylą sustabdyti remiantis fakultatyviaisiais bylos sustabdymo pagrindais teismas gali, bet nėra įpareigotas, tokiu atveju pats teismas nusprendžia dėl sustabdymo poreikio, derindamas greito ir operatyvaus ir kartu teisingo ginčo išnagrinėjimo principus.

10.       Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) bylos stabdymo klausimu savo jurisprudencijoje yra nurodęs, kad pernelyg ilga proceso byloje trukmė neatitinka bylos išnagrinėjimo per įmanomai trumpiausią laiką reikalavimo. Taigi nacionalinis teismas neatleistas nuo pareigos užtikrinti bylos nagrinėjimą per protingą laiką ir kiekvienu atveju sustabdydamas bylą tol, kol bus išspręsta kita byla, nacionalinis teismas privalo tinkamai nustatyti šių bylų tiesioginį ryšį (EŽTT 2015-09-03 sprendimas byloje Bekerman prieš Lichtenšteiną, peticijos Nr. 34459/10, par. 91). Tačiau šiame kontekste svarbu pažymėti ir tai, kad teisė į teisingą teismą nebus sėkmingai ir tinkamai įgyvendinta, jei ekonomiškumo, koncentracijos, trumpiausio bylos nagrinėjimo laiko principus laikysime prioritetiniais, neatsižvelgdami į bylų nagrinėjimo kokybę. Teisė, kad bylą per įmanomai trumpiausią laiką išnagrinėtų teismas, turi būti įgyvendinama laikantis kiekybinių ir kokybinių kriterijų pusiausvyros. 

11.       Taigi, įmanomai trumpiausio bylos išnagrinėjimo principas nėra savitikslis. Priešingai nei yra įsitikinę bei savo skunde  teigia apeliantai, procesinių veiksmų byloje laikinas sustabdymas pats savaime dar nereiškia greito, operatyvaus ir koncentruoto proceso reikalavimų ar apeliantų teisės į tinkamą teisminę gynybą, jų teisėtų lūkesčių principo pažeidimo. Kaip nurodyta pirmiau, proceso operatyvumo principo užtikrinimas negali paneigti teisės į teisingą teismą, juolab kad ir EŽTT jurisprudencijoje pripažįstama, kad, esant tam tikroms aplinkybėms, nacionaliniai teismai gali laukti paraleliai vykstančių teismo procesų rezultatų ir tai gali būti laikoma procesinio veiksmingumo priemone (žr., pvz., Herbst v. Germany, no. 20027/02, 11 January 2007,§ 78; Stork v. Germany, no. 38033/02, 13 July 2006, § 44; kt.).

12.       Pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Įstatymų leidėjo įtvirtinta teismo pareiga tokiu atveju sustabdyti bylą paaiškinama siekiu išvengti prieštaringų sprendimų tarpusavyje susijusiose bylose, taip pat tuo, kad nereikėtų tų pačių faktų nustatinėti kelis kartus, būtų taupoma tiek byloje dalyvaujančių asmenų, tiek teismo lėšos ir laikas. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CPK 163 straipsnio 3 punkte nurodytu pagrindu galima sustabdyti civilinę bylą tik tada, kai nagrinėjamos bylos yra susijusios taip, kad kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai; teismui, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti; kai tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje yra prejudicinis ar kitas tiesioginis teisinis ryšys, t. y. kai kitoje civilinėje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje. Jeigu teismas visus teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti nagrinėjamoje byloje, kai tarp bylų nėra prejudicinio ar kito tiesioginio teisinio ryšio, teismas neturi teisės sustabdyti bylos ir savo kompetencijos perkelti kitam teismui ar kitai institucijai. Galima ar ne išnagrinėti civilinę bylą, kol neišspręsti su ja susiję klausimai kitoje nagrinėjamoje byloje, kiekvienu atveju nustato teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-12-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455-611/2017).

13.       Nagrinėjamoje byloje teismas konstatavo privalomojo bylos sustabdymo pagrindo buvimą, padaręs išvadą, kad kitos civilinės bylos išnagrinėjimo rezultatas tiesiogiai lemtų vertinimą, ar apeliantai turi reikalavimo teisę reikšti vindikacinį reikalavimą. Vadinasi, teismas iš esmės pripažino tokį abiejų bylų ryšį, kad kitoje byloje pareikšto ieškinio patenkinimas neleistų patenkinti nagrinėjamoje byloje pareikšto apeliantų ieškinio.

14.       Kaip matyti iš bylos procesinių dokumentų, apeliantai visų pirma reiškia vindikacinį reikalavimą, prašydami iš atsakovų K. P. ir R. C. priteisti žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), atitinkamas dalis, o šio jų reikalavimo nepatenkinus, alternatyviai prašo taikyti kitą jų teisių gynimo būdą ir solidariai iš visų atsakovų priteisti žalos atlyginimą. Taip pat prašo solidariai iš atsakovų priteisti nuostolius, patirtus dėl minėtų ginčo žemės sklypų verčių skirtumo. Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovas K. P. 2018-08-31 buvo pareiškęs priešieškinį, kuriuo prašė perkelti jam pirkėjo teises ir pareigas dėl dalies žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), kuriuos įsigijo apeliantai. Teismas atsakovo K. P. priešieškinį 2018-09-03 nutartimi priimti atsisakė, motyvuodamas tuo, kad jis pareikštas ne tik ieškovams, bet ir kitiems asmenims (R. J., I. P., I. G. K. ir D. S.), kurie nebuvo ginčo turto atidalijimo sutarties, 2017-07-28 sudarytos tarp apeliantų, J. P., F. B., R. C. (buvusi pavadė R.), P. B., K. P. ir N. J. (notarinio registro Nr. 2-1675), iš kurios kildinami ieškinio reikalavimai, dalyviai.

15.       Atitinkamai, K. P. 2018-09-03 kreipėsi į teismą su atskiru ieškiniu atsakovams V. R., D. R., R. J., I. P., L. P., I. G. K., D. S. ir K. P., kurio dalykas ir pagrindas yra identiški reikštam byloje ir teismo nepriimtam priešieškiniui. Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-661-265/2019 (buvęs Nr. e2-476-265/2018) K. P. ginčija jo pažeistą bendraturčio pirmenybės teisę pirkti parduodamą dalį turto, esančio bendrąja nuosavybe (CK 4.79 str. 2 d.), prašydamas perkelti pirkėjo teises ir pareigas dėl žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini). Ieškinio faktiniu pagrindu nurodomos aplinkybės, susijusios su apeliantų nuosavybės teisių į ginčo žemės sklypus įgijimu tarp R. J. ir V. R. 2013-10-22 sudarytos dovanojimo sutarties (notarinio registro Nr. JD-4111), tarp V. R., A. P., atstovaujamo R. J., V. D. S. ir I. G. K. 2013-10-22 sudarytos pirkimo – pardavimo sutarties (notarinio registro Nr. JD-4126), tarp V. R., L. P. bei A. P., pastaruosius atstovaujant R. J., V. D. S. ir K. P. 2013-10-22 sudarytos pirkimo – pardavimo sutarties (notarinio registro Nr. JD-4125) pagrindais.

16.       Nagrinėjamos bylos ginčo žemės sklypo dalis, esančias (duomenys neskelbtini), apeliantai įgijo vienos iš nurodytų sutarčių pagrindu, t. y. tarp V. R., A. P., atstovaujamo R. J., V. D. S. ir I. G. K. 2013-10-22 sudarytos pirkimo – pardavimo sutarties (notarinio registro Nr. JD-4126) pagrindu. Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-661-265/2019 K. P. įrodinėja, kad minėti sandoriai apsimestiniai, tokias išvadas, be kita ko, grįsdamas ir Palangos miesto apylinkės teismo 2017-11-27 sprendime civilinėje byloje Nr. 2-22-995/2017 nurodomų teismo teiginių / motyvų pagrindu bei teismo konstatuotomis aplinkybėmis dėl sandorių apsimestinumo. Toje byloje  kito asmens (N. J.) reikalavimu taip pat buvo prašoma pripažinti negaliojančiais turto atidalijimo sutartį bei R. J. ir V. R. 2013-10-22 sudarytą dovanojimo sutartį apsimestiniais sandoriais bei perkelti N. J. pirkėjo teises ir pareigas. Atsakovo K. P. teigimu, apeliantams 2013-10-22 sudarius apsimestinį dovanojimo sandorį buvo pažeistas CK 4.72 straipsnio 2 dalyje numatytas imperatyvas, nes vėliau buvo sudarytos jau minėtos 2013-10-22 pirkimo – pardavimo sutartys, kuriomis apeliantai įgijo abejose bylose ginčo objektais esančių žemės sklypų dalių nuosavybės teises.

17.       Išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad abejose bylose kilę ginčai dėl to paties žemės sklypo (sklypų), esančio (duomenys neskelbtini), atidalijimo bendraturčiams. Ginčo objektu abejose bylose tapusio daikto tapatumas, o taip pat tarp apeliantų ieškinio reikalavimų ir įrodinėtinų faktinių aplinkybių ryšys su kitoje byloje nustatinėtinomis aplinkybėmis, kartu lemiantis apeliantų teisę tiek į vindikacinio reikalavimo, tiek ir į reikalavimo dėl žalos atlyginimo pareiškimą, teikia pagrindą apeliacinės instancijos teismui sutikti su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad atsakovo K. P. inicijuotas ginčas civilinėje byloje Nr. e2-661-265/2019, nepaisant tokio ginčo inicijavimo intencijų ar ketinimų, ką taip pat savo atskirajame skunde akcentuoja apeliantai, vis tik turėtų būti išspręstas pirmiau, nei nagrinėjama byla.

18.       Iš tiesų civilinėje byloje Nr. e2-661-265/2019 nustatyti faktai savo teisine galia turės įrodomąją ir / ar prejudicinę teisinę reikšmę būsimam teismo sprendimui nagrinėjamoje byloje. Atsakovo K. P. ieškinio patenkinimo atveju, t. y. perkėlus jam pirkėjo teises bei pareigas arba, priešingai, jo reikalavimus atmetus, bus arba patvirtinta, arba paneigta apeliantų nuosavybės teisė, o kartu ir jų reikalavimo teisė į vindikacinio ieškinio patenkinimą. Tik nustačius visas būtinąsias sąlygas galima išreikalauti ginčo objektą (ginčo žemės sklypų dalis) iš kitų asmenų valdymo arba gauti už tokį apeliantų teisių pažeidimą žalos atlyginimą. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad yra būtinybė nagrinėjamą bylą sustabdyti iki įsiteisės Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-661-265/2019 priimtas galutinis teismo sprendimas. 

19.       Atmestini kaip nagrinėjamo procesinio klausimo išsprendimui teisiškai neaktualūs atskirojo skundo argumentai, susiję su civilinėje byloje Nr. e2-661-265/2019 pareikštų reikalavimų (ne)pagrįstumu ir K. P. (ne)sąžiningumu. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl bylos sustabdymo teisėtumo ir pagrįstumo, negali atlikti kitoje byloje susiklosčiusių faktinių ir teisinių aplinkybių įvertinimo apeliantų įvardijamais aspektais ar jų siekiama apimtimi. Būtent kitoje byloje bus vertinamas tiek K. P. pareikšto ieškinio pagrįstumas, tiek ir su ieškinio senatimi susijusios aplinkybės. Šiuo atveju tik Klaipėdos apygardos teismo nagrinėjamoje byloje Nr. e2-661-265/2019 teismui pateikus teisinį vertinimą dėl byloje nurodomų ir įrodinėjamų aplinkybių, bus galima spręsti ir dėl atsakovo K. P. sąžiningumo, pareiškiant tokį ieškinį, bei įvertinti, ar nebuvo piktnaudžiaujama suteiktomis procesinėmis teisėmis (CPK 95 str.).

20.       Pažymėtina, kad civilinės bylos sustabdymas neabejotinai reiškia ilgesnį teismo procesą. Ir nors, viena vertus, išlieka procesinė galimybė civilinių bylų sujungimui, kita vertus, ne visada skirtingų ir skirtingiems asmenims pareikštų reikalavimų, net ir suformuluotų viename ieškinyje, nagrinėjimas sudaro sąlygas greitesniam ginčo išnagrinėjimui ir teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimui. Reikalavimų sujungimo ar jų išskyrimo į atskiras bylas klausimus įstatymų leidėjas yra pavedęs išspęsti pačiam teismui, nagrinėjančiam atitinkamą bylą.

21.       Aptartų ginčo aplinkybių ir pareikšto reikalavimo kontekste apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantų nuomone, kad pirmosios instancijos teismas bylos procesą organizuoja netinkamai ir dėl to skundžiama apeliantų nutartis turėtų būti panaikinta. Pagrįstas ir teisėtas bylos sustabdymas ne tik nepažeidžia civilinio proceso tikslų ir principų, bet šioje konkrečioje situacijoje yra vienas iš procesinių teisinių garantų, užtikrinančių tinkamą asmenų teisių bei teisėtų interesų gynybą, įstatymų taikymą, kuo greitesnį teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimą bei proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. spalio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                         Dalia Kačinskienė