Civilinė byla Nr. e2A-502-638/2025

       Teisminio proceso Nr. 2-68-3-08684-2024-3

       Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.10; 2.6.11.1;  

        (S)

Kauno apygardos teismas

n u t a r t i S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. kovo 25 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų  Žibutės Budžienės, Dianos Labokaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Linos Žemaitienės, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Viskas iš metalo“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 2 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „E. P.“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Viskas iš metalo“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo.

Teisėjų kolegija 

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „E. P.“  (toliau – UAB, ieškovė) ieškinyje prašė priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB, atsakovė) „Viskas iš metalo“ 8 034,40 Eur skolą, 535,76 Eur delspinigius, 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos Ieškinyje nurodė, kad 2022 m. gegužės 23 d. šalys sudarė paslaugų teikimo sutartį, kuria ieškovė įsipareigojo atsakovei teikti administravimo paslaugas sutartyje nurodytomis sąlygomis ir tvarka, o atsakovė įsipareigojo sumokėti ieškovei už tinkamai ir kokybiškai suteiktas administravimo paslaugas sutartyje nustatyta tvarka ir terminais. Už ieškovės suteiktas paslaugas atsakovė pagal 2023 m. balandžio ir gegužės mėnesiais išrašytas keturias PVM sąskaitas faktūras (Nr. EXP03518, Nr. EXP03520, Nr. EXP03521, Nr. EXP03524) neatsiskaitė ir liko ieškovei skolinga 8 034,40 Eur, nuo kurios paskaičiavo 535,76 Eur delspinigius. Prašė ieškinį nagrinėti dokumentinio proceso tvarka.

2.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. birželio 6 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino. Teismas priteisė ieškovei iš atsakovės 8034,40 Eur skolos, 535,76 Eur delspinigių, 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą (8 570,16 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. birželio 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 004,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

3.       Atsakovė pateikė prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo, prašydama jį panaikinti, ieškovės ieškinį atsakovei dėl skolos priteisimo atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2022 m. gegužės 23 d. šalys sudarė paslaugų teikimo sutartį dėl administravimo paslaugų, kurią atsakovė 2023 m. birželio 28 d. pranešimu vienašališkai nutraukė nuo 2023 m. liepos 28 d. Paaiškino, kad ginčo sutartis buvo sudaryta ieškovės įmonei vadovaujant direktorei A. P., o reikalavimas dėl skolos pateiktas kito ieškovės vadovo – direktoriaus M. Č., kuris yra atsakovės akcininko R. Č. sūnus. Pagal paslaugų sutarties 1.3. p. paslaugos turėjo būti teikiamos pagal šalių atskirai raštu suderintus užsakymus, nurodant paslaugas, jų suteikimo terminus ir kainas. Šiuo atveju paslaugos atsakovei nebuvo teikiamos, ji jokių užsakymų nederino, nes tam nebuvo poreikio. Atitinkamai atsakovė nepasirašė skolų suderinimo aktų. Ieškovės atsakovei išrašytos PVM sąskaitos faktūros pačios savaime nesudaro pagrindo konstatuoti buvus tarp šalių susitarimą. Ieškovė jas sukūrė pati, atsakovė jų nepriėmė, raštu užsakymų nesuderino, kitų duomenų, leidžiančių spręsti apie ieškovės teiktas paslaugas, byloje nėra, ieškovė jokiais rašytiniais dokumentais nepagrindė sąskaitose nurodytų paslaugų teikimo.

4.       Ieškovė pateikė atsiliepimą į prieštaravimus, prašydama 2024 m. birželio 6 d. preliminarų sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovės ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad šalys ilgą laiką administravimo paslaugas derino skirtingu būdu (el. paštu, žodžiu telefonu, susitikimų metu). Ieškovė nuo sutarties sudarymo atsakovei yra išrašiusi daug PVM sąskaitų faktūrų. Kartu su jomis pateikdavo atsakovei ir mėnesio paslaugų ataskaitas bei paslaugų priėmimo-perdavimo aktus. Gavusi šiuos dokumentus atsakovė jokių pretenzijų ieškovei dėl paslaugų teikimo nereiškė, PVM sąskaitas faktūras apmokėdavo (yra apmokėjusi visas sąskaitas už 2022 m. birželio – 2023 m. kovo mėn.), tokiu būdu administracines paslaugas priimdavo bet paslaugų priėmimo-perdavimo aktų atgal ieškovei nebesiųsdavo. Sutarties galiojimo laikotarpiu atsakovė nereiškė pretenzijų dėl teikiamų administracinių paslaugų, nekvestionavo situacijos, jog paslaugos nederinamos, ir nesiekė jas derinti pasirašytinai. Atsakovei elektroniniu teikiamos ataskaitos ją tenkino, ji jokių pastabų neteikė, už paslaugas sumokėdavo. Priešingai nei teigė atsakovė, abiem šalims finansines paslaugas teikusių įmonių darbuotojos pasirašė 2023 m. gruodžio 31 d. skolų suderinimo aktą dėl atsakovės 8034,40 Eur skolos ieškovei. Ieškovė 2024 m. rugpjūčio 29 d. pateikė prašymą skirti atsakovei 5 000 Eur baudą, iš kurios 50 proc. sumokėti ieškovei.

       II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. gruodžio 2 d. galutiniu sprendimu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 6 d. preliminarų sprendimą palikto nepakeistą. Teismas papildomai priteisė ieškovei iš atsakovės 5 503,09 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas ieškovės prašymą dėl baudos atsakovei skyrimo atmetė.

6.       Teismas

7.       Teismas nurodė, kad nors atsakovė ginčija pagal 2023 m. balandžio ir gegužės mėnesiais išrašytas keturias PVM sąskaitas faktūras (Nr. EXP03518, Nr. EXP03520, Nr. EXP03521, Nr. EXP03524) suteiktas paslaugas, tačiau ji jokių pretenzijų dėl šių paslaugų ieškovei nereiškė, paslaugų suteikimo fakto neginčijo visus metus nuo jų sutekimo. Be to, ji netgi įtraukė visas minėtas sąskaitas į savo apskaitą, o atsakovei buhalterines paslaugas teikiančios įmonės UAB „Teisingas pasirinkimas“ ir ko atstovė 2023 m. gruodžio 31 d. pasirašė tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą, taip patvirtindama atsakovės 8 034,40 Eur skolą. Teismas pažymėjo, kad aukščiau nurodyti duomenys dėl atsakovės pasyvumo nekvestionuojant ieškovės ataskaitoje nurodytų paslaugų, sąskaitų įtraukimas į apskaitą ir skolų suderinimo akto pasirašymas tokią poziciją leidžia vertinti kaip gynybinę ir rodančią siekį išvengti savo prievolės atsiskaityti su ieškove.

8.       Teismas nurodė, kad į bylą pateiktose ieškovės 2023 m balandžio ir gegužės mėnesių ataskaitose detaliai išdėstyta, kokias paslaugas ji atsakovei teikė, t. y. 2023 m. balandį atliktas projektų paskaičiavimas ir pasiūlymų teikimas (duomenys neskelbtini) dokumentų rengimas ir pildymas, suderintos detalės ir patvirtintas užsakymas iš Pesmel 29 500 Eur dėl 6 slankiojančių sistemų gamybos, suderintas ir gautas 10 000 Eur avansas ir kt., 2023 m. gegužę atliktas projektų paskaičiavimas ir pasiūlymų teikimas (duomenys neskelbtini) 2 konteinerių remonto darbų suderinimas ir kt. Atsakovei reikalaujant platesnio paslaugų pagrindimo, ji pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius 2023 m. balandį ir gegužę suteiktas paslaugas. Suteiktas paslaugas patvirtina susirašinėjimas elektroniniais laiškais su tiekėjais, kur atsakovės interesais veikė M. Č.. Jis derino užsakymus, gaminius, kainas, išmuitinimą. Teismas konstatavo, kad atsakovės ieškovės 2023 m. balandžio ir gegužės mėnesių ataskaitose nurodytas paslaugas gavo.

9.       Teismas nurodė, kad paskolų sutartyse nurodyta, kad jos skirtos gamybinio pastato rekonstrukcijai ir remontui. Vekselius taip pat išdavė R. V. R. Č.. Taigi nei paskolos sutarčių šalys, nei jų tikslinė paskirtis, nei skolos grąžinimo terminai nėra susiję su šioje byloje nagrinėjama paslaugų sutartimi, kuri sudaryta tarp kitų asmenų, dėl konkrečių paslaugų ir su visai kitokia atsiskaitymo tvarka. Atsakovė neįvykdė savo prievolės atsiskaityti už 2023 m. balandžio ir gegužės mėnesio suteiktas paslaugas, todėl jai kyla pareiga sumokėti 8 034 Eur skolą pagal PVM sąskaitas faktūras Nr. EXP03518, Nr. EXP03520, Nr. EXP03521, Nr. EXP03524 bei nuo laiku nesumokėtos skolos 535,76 Eur delspinigių, paskaičiuotų taikant paslaugų sutarties 3.6. p. numatytą 0,02 proc. delspinigių normą (delspinigiai paskaičiuotų už 347 dienas nuo neapmokėtų balandžio ir už 320 dienas nuo neapmokėtų gegužės mėnesio sąskaitų). Taip pat teismas nurodė, kad atsakovė turi mokėti procesines 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei atlyginti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

     III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

10.       Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 2 d. galutinį sprendimą ir priimti naują sprendimą -  ieškovės ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.  Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

10.1.                      Sutartis sudaryta tarp ieškovės ir atsakovės, PVM sąskaitas faktūras išrašė ieškovė atsakovei. Tuo tarpu iš susirašinėjimų matyti, jog paslaugas (kurių užsakymas ieškovei apskritai niekaip nepagrįstas) teikė fizinis asmuo M. Č., kuris sutarties sudarymo (tariamo vykdymo), galiojimo laikotarpiu nebuvo nei ieškovės direktorius, nei darbuotojas. Apie tai galima spręsti iš į bylą pateiktų įrodymų (e. b. failas 4 / puslapis 88), kurių pirmosios instancijos teismas nevertino ir pasitikėjo vien ieškovės atstovo žodiniais paaiškinimais, taigi, teismas neatskleidė bylos esmės.

10.2.                      Kaip patvirtina ieškovės į bylą pateikti susirašinėjimai, ieškovės direktorė A. P. komunikacijoje dėl paslaugų pagal sutartį užsakymo, vykdymo niekada nedalyvavo, o paslaugas teikė fizinis asmuo M. Č.. Komunikacijoje, kuri pateikta kaip ieškovės teiktų paslaugų derinimo įrodymas, nedalyvavo joks kitas ieškovės atstovas. 

10.3.                      Teismas nesiaiškino, kas būtent įvyko 2023 m. kovo mėnesį, kad nuo 2023 m. balandžio mėnesio mokėjimai buvo sustabdyti, o netrukus ir nutraukta pati ginčo sutartis. Ginče figūruojantys asmenys (R. V., R. Č.) buvo sutarę atlikti reikalavimų įskaitymą ir būtent 2023 m. kovo mėnesį R. Č. nusprendė tokio susitarimo nesilaikyti ir R. V. 40 000 Eur skolą buvo atsisakyta įskaityti (tai patvirtina pridedamas susirašinėjimas, kur be pastabų dėl 40 000 Eur įskaitymo, matyti ir R. Č. bei jo sūnaus labai konkretūs planai dėl atsakovės bendrovės išpirkimo bei pamąstymai, ką daryti dėl mažojo akcininko A.). Tai, be kita ko, patvirtina, jog R. Č. ir M. Č. teisme įžūliai melavo.

10.4.                      Teismas nevertino aplinkybės, jog atsakovės akcininko (ir faktinio vadovo) R. Č. gera pažįstama ir draugė yra buhalterinės įmonės UAB „Teisingas pasirinkimas ir Ko“, teikusios atsakovei buhalterines paslaugas direktorė R. Š., kuri ir apmokėdavo PVM sąskaitas faktūras, pasirašė tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą, bei priėmimo aktą visiškai be atsakovės tuometinio formalaus vadovo žinios ir pavedimo. P. R. Č. būdamas 45 proc. akcininkas atsakovės bendrovėje nevengė elgtis kaip faktinis vadovas, o UAB „Teisingas pasirinkimas ir Ko“ direktorė R. Š. vykdė būtent jo nurodymus.

10.5.                      Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, jog M. Č. veiklų vykdymo laikotarpiu neturėjo jokios patirties metalo apdirbimo srityje (nei atitinkamo išsilavinimo, nei faktinės darbo patirties), todėl jo paslaugų teikimas tebuvo mokymasis iš realios patirties turinčių savo srities profesionalų. Asmens, neturinčio jokios patirties, metalo apdirbimo bendrovėje objektyviai nereikėjo, ir tai patvirtina, jog jo prisijungimas prie atsakovės veiklų buvo naudingas tik pačiam M. Č., kaip dabar žinoma, siekusiam su tėvu perimti atsakovės valdymą.

10.6.                      Pirmosios instancijos teismo nebuvo aiškintasi ir nebuvo atskleista, kaip ir kas dėl įkainio buvo susitaręs. Komunikacijoje visuomet buvo prijungtas M. Č. tėvas R. Č.. Įkainiai tebuvo skirti apskaityti M. Č. indėlį santykiuose su tėvu, kuris nevengė painioti savo įgaliojimų kaip įmonės akcininko, fizinio asmens ir bendrovės/juridinio asmens, todėl manytina, jog ir šioje situacijoje ketino atlikti kokį nors įskaitymą dėl sūnaus nuveiktų darbų.

2.                      Ieškovė atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, galutinį teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas, atsisakyti priimti atsakovės naujai teikiamus įrodymus, prijungti ieškovės naujai teikiamą rašytinį įrodymą prie civilinės bylos. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

11.1.                      Atsakovė byloje nėra pateikusi jokių įrodymų, kurie galėtų bent minimaliai pagrįsti, jog sutartis buvo sudaryta dėl kitų, ne su administracinių paslaugų atlikimu susijusių, tikslų. Atsakovės nurodyti argumentai, jog esą atsakovės akcininkas R. Č. buvo faktinis atsakovės direktorius, paneigiami eile rašytinių ieškovės byloje pateiktų įrodymų.

11.2.                      Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atsakovė nekvestionavo fizinio asmens M. Č. veikimo ieškovės vardu, teikiant paslaugas pagal sutartį atsakovei, teisėtumo/neteisėtumo klausimo, t. y. nekėlė klausimo, kokiu teisiniu pagrindu veikė M. Č. ieškovės vardu, ar pavedimo teisinių santykių, ar darbo teisinių santykiu pagrindu, nerinko jokių įrodymų, neprašė teismo tokių išreikalauti, neteikė klausimų ieškovės atstovams teismo posėdžių metu dėl atstovavimo pagrindo ir t.t. Atsakovė negalėjo tikėtis, jog teismas savarankiškai imsis iniciatyvos rinkti įrodymus ir negalėjo tikėtis, kad galutiniame sprendime bus pasisakyta apie aplinkybes, kurios nebuvo vertintos pirmosios instancijos teisme. Šiuo atveju teismas tinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus ir priėmė išsamų ir pagrįstą galutinį sprendimą.

11.3.                      Atsakovė nepagrindė naujų įrodymų pateikimo būtinybės apeliacinės instancijos teisme. Atsakovė aplinkybę dėl esą sutarties sudarymo priežasties siekė įrodyti ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tačiau M. Č. elektroniniai laiškai R. Č. bei R. V. į bylą pateikti nebuvo. Šiuo konkrečiu atveju atsakovė negali remtis aplinkybe, jog tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, kadangi elektroninių laiškų datos yra 2023 m. kovo 23 d. bei 24 d. – dar gerokai prieš ieškovės ieškinio pateikimą ir galutinio sprendimo priėmimą, o taip pat elektroninis laiškas visą laiką buvo tiek buvusio direktoriaus R. V., tiek esamos atsakovės direktorės žinioje.

11.4.                      M. Č. buvo įgaliotas ieškovo vardu ir interesais vykdyti sutartį, todėl tiek paslaugas, tiek ataskaitas pastarasis ir teikė. Būtent ataskaitose ieškovė per savo atstovą M. Č. nurodydavo konkrečias atliktas paslaugas (apie kurias atsakovei buvo žinoma, kadangi M. Č. nuolat apie paslaugų teikimo eigą informuodavo atsakovės direktorių R. V. bei atsakovės akcininkus), o perdavimo-priėmimo aktuose buvo nurodoma apibendrinta informacija.

11.5.                      Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, pastarasis pateikė eilę rašytinių įrodymų, kurie pagrindžia paslaugų pagal sutartį atlikimą. Atsakovės argumentai, jog jokios paslaugos atliktos nebuvo yra daugiau nei absurdiški, kadangi byloje esanti gausi rašytinių ir kitų įrodymų visuma pagrindžia, jog teismas galutiniu sprendimu tinkamai išnagrinėjo bylą ir priėmė visapusišką ir pagrįstą sprendimą.

11.6.                      Kartu su apeliacinio skundo priedu yra pateiktas 2024 m. gruodžio 19 d. atsakovės pavedimas Nr. 764, kurio mokėjimo paskirtyje nurodyta „Laisva forma, JRM Nr. 822, tačiau nėra pateiktas nei mokėjimo pavedime nurodytas dokumentas, nei sąskaita, nei ataskaita, nei kitas sumokėtą sumą patvirtinantis dokumentas, pagrindžiantis, kad 1 815 Eur dydžio išlaidas atsakovė patyrė būtent už apeliacinio skundo dėl galutinio sprendimo peržiūrėjimo parengimą. Ieškovės vertinimu, šio atsiliepimo teikimo metu byloje esantys ieškovės pateikti įrodymai dėl patirtų išlaidų, rengiant apeliacinį skundą, nesudaro pagrindo vertinti, kad tokios išlaidos yra susijusios su šiuo konkrečiu ginču.

Teisėjų kolegija 

k o n s t a t u o j a :

        IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

3.                      Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalys).

4.                      Atsakovė su apeliaciniu skundu pateikė papildomus įrodymus – 2023 m. kovo mėnesio elektroninį susirašinėjimą tarp M. Č., R. Č. ir R. V., išdėstytą Word formatu, taip pat 2024 m. gruodžio 13 d. R. Č. paraišką sušaukti UAB „Viskas iš metalo“ visuotinį akcininkų susirinkimą. Nurodė, kad elektroninio susirašinėjimo laiškus apeliantės direktorė surado tik po teismo sprendimo priėmimo, patikrinusi M. Č. buvusį suteiktą el.pašto adresą  (duomenys neskelbtini), o R. Č. paraiška sušaukti akcininkų susirinkimą buvo parašyta jau po teismo sprendimo priėmimo. Susirašinėjimas esą parodo, kad buvo tariamasi dėl skolų įskaitymo, o R. Č. paraiška turi reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, tačiau kokia ta reikšmė, apeliantė nenurodė.

5.                      Ieškovė su atsiliepimu į apeliacinį skundą taip pat pateikė naujus  įrodymus - 2022 m. balandžio 12 d. UAB „Export partners“ direktorės išduotą įgaliojimą M. Č. atlikti įmonės „Export partners“ vardu visus veiksmus, kurie nurodyti UAB „BR invest“ įgaliojimą ir 2022 m. sausio 11 d. „BR invest“ įgaliojimą tam pačiam M. Č. atlikti visus įgaliojime nurodytus veiksmus įmonės „BR invest“ vardu. Nurodė, kad šiuos įgaliojimus teikia dėl to, kad apeliantė tik apeliaciniame skunde pradėjo kelti argumentą, kad M. Č. esą neturėjo teisės veikti „Export partners“ vardu.

6.                      Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinėje instancijoje naujų įrodymų priėmimas yra ribojamas pagal CPK 314 straipsnio taisykles. Įstatymų leidėjo valia apeliacinės instancijos teismas turi atsisakyti priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, nebent nustatytų tokias aplinkybes: 1) šiuos įrodymus nepagrįstai atsisakė priimti pirmosios instancijos teismas; 2) šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 str.).

7.                      Aplinkybė, kad šalių teikiamus įrodymus atsisakė priimti pirmosios instancijos teismas, nenustatyta. Apeliantė pripažįsta, kad bylos nagrinėjimo metu savo pačios elektroninio pašto dėžučių netikrino, nors ginčas su M. Č. jau vyko. Elektroninis susirašinėjimas yra teikiamas teismui word. formatu, kuriame, kaip žinoma, yra įmanoma pakeisti turinį. Pats susirašinėjimo turinys yra niekuo nesusijęs su ginčo paslaugų teikimo sutartimi ir neapmokėtomis sąskaitomis. Šalių susirašinėjimas apie investicijas, akcijų išpirkimus, skolų įskaitymus nebūtinai turi būti susijęs su ginčo sąskaitomis, tokių sąsajų apeliantė neįrodo. Taip pat nesuprantama, kokią reikšmę nagrinėjant ginčą dėl atsakovės neapmokėtų apie 8000 Eur vertės sąskaitų, gali turėti akcininko R. Č. paraiška sušaukti akcininkų susirinkimą. Todėl apeliantės pateikti nauji įrodymai atsisakomi priimti ir nebus vertinami nagrinėjant apeliacinį skundą.

8.                      Ieškovės nauji įrodymai - įgaliojimai M. Č., kaip nurodo ieškovė, yra teikiami dėl to, kad apeliaciniame skunde atsakovė sugalvojo naują argumentą atsikirsti į ieškinį – kad M. Č. nedirbo UAB „Expert partners“, todėl negalėjo teikti administravimo paslaugų.  Tai atitinka CPK 314 straipsnyje nurodytą atvejį, kad naujo įrodymo būtinybė iškilo vėliau, jau po teismo sprendimo priėmimo. Todėl įgaliojimai priimamai ir bus vertinami nagrinėjant apeliacinį skundą.

9.                      Apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl prievolės apmokėti sąskaitas už suteiktas administravimo paslaugas ( CK 6.716-717 straipsniai).

10.                      Paslaugų teikimo santykiai pagal CK 6.716 straipsnio 1 dalį  atsiranda iš paslaugų sutarties, pagal kurią viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą). Paslaugų teikėjas turi teisę laisvai pasirinkti sutarties įvykdymo būdus ir priemones, gali pasitelkti sutarčiai vykdyti trečiuosius asmenis. Paslaugų teikėjas klientui praneša visą informaciją, teikia ataskaitas, o klientas apmoka už paslaugas, taip pat privalo atlyginti paslaugų teikėjui šio turėtas papildomas išlaidas ( CK 6.720 straipsnio 6 dalis).

11.                      Byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kad tarp šalių 2022 m. gegužės 23 d. buvo sudaryta paslaugų sutartis, pagal kurią UAB „Export partners“ įsipareigojo teikti atsakovei „Viskas iš metalo“ administravimo paslaugas. Paslaugų sutarties 1.2, 1.3 punktuose šalys susitarė dėl paslaugų pobūdžio, turinio, taip pat sutarė, kad paslaugos bus teikiamos pagal šalių atskirai raštu suderintus užsakymus, kuriuose turi būti nurodytos paslaugos, jų suteikimo terminai ir kainos. Suteiktų paslaugų perdavimas buvo numatytas surašant perdavimo - priėmimo aktą, kurio pagrindu teikiama sąskaita apmokėti už paslaugas. Nustatyta ir tai, kad reali sutarties vykdymo praktika buvo kitokia: administravimo paslaugas teikusio M. Č. teigimu, užsakymai buvo teikiami daugiausia žodžiu, arba el.-paštu, pvz., 2023 birželio 7 d. VIM direktorius R. V. rašė M. Č.: „Labas rytas, susiskambink su M. J., paklausk kas bus atsakingas. Kiek aš supratau, sutartį pasirašys(duomenys neskelbtini), 2023 m. birželio 6 d. R. V. rašė: „Pareng sutartį, 4 rėmai su dažymu ir pristatymu į objektą. Kaina 15046 + pvm. Sutartį turim

pasirašyti 2023-06-07 d.“, 2023 m. balandžio 16 d. R. V. rašė M. Č.: „Paruošk komercinį pasiūlymą (duomenys neskelbtini) ir atsiųsk man iki 14:00 val.“, 2023 m. kovo 29 d. rašė: „ Patikrink sutartį ar viskas teisinga ir parašyk man“ ( t.2, b.l.71-100).  Ieškovė pateikė elektroninius laiškus, siųstus atsakovei nuo  2022 m. birželio iki 2023 m. gegužės, kuriuose M. Č. teikdavo ataskaitas apie savo atliktas paslaugas, prie laiškų prisegdavo paslaugų perdavimo - priėmimo aktus (PPPA). Atsakovės direktorius R. V. pasirašė tik pirmą paslaugų perdavimo-priėmimo aktą 2022 m birželio 1 d. (t.4, b.l. 75), vėliau perdavimo- priėmimo aktai (PPPA) buvo siunčiami elektroniniu paštu kartu su paslaugas teikusio asmens M. Č. atliktų darbų ataskaitomis ir sąskaitomis apmokėti už suteiktas paslaugas. Sutarties galiojimo laikotarpiu, nuo 2022 m. gegužės 23 d. iki 2023 m. balandžio mėnesio atsakovė jokių pastabų ar pretenzijų dėl pateiktų aktų ir ataskaitų nereiškė, apmokėdavo pateiktas sąskaitas. Liko neapmokėtos keturios paskutinės sąskaitos, 8 034 Eur bendros vertės. 2023 m. gruodžio 31 d. atsakovės buhalterė patvirtino tarpusavio skolų suderinimo aktą, kuriame konstatuota 8034 Eur atsakovės skola ieškovei.

12.                      Apeliantė savo skunde nurodo, kad M. Č. ginčo sutarties galiojimo laikotarpiu nebuvo nei ieškovės direktorius, nei darbuotojas, todėl jokių paslaugų teikti negalėjo. Šie argumentai atmestini kaip neturintys jokios teisinės reikšmės. Kaip jau minėta, CK 6.717 straipsnio 3 dalis numato, kad paslaugos teikėjas (šiuo atveju, ieškovė) gali pasitelkti trečiuosius asmenis. Kokiu pagrindu paslaugos teikėjas pasitelkia trečiuosius asmenis ( įdarbina, perka paslaugas, įgalioja ar pan.), užsakovo prievolei apmokėti už gautas paslaugas įtakos nedaro. Kita vertus, ieškovė pateikė įrodymus, kad M. Č. buvo įgaliotas veikti ieškovės vardu. 2024 m. rugsėjo 23 d. teismo posėdyje M. Č. paaiškino, kad jis yra galutinis ieškovės UAB „Expert partners“ naudos gavėjas, tačiau santykis tarp „Expert partners“ ir M. Č. neturi reikšmės šioje byloje nagrinėjamam ginčui.

13.                      Toliau apeliantė kartoja pirmosios instancijos teisme jau keltą versiją, kad ginčo paslaugų sutartis buvo sudaryta kaip būdas įskaityti  R. V. įsiskolinimus akcininkui R. Č. arba UAB „Viskas iš metalo“ įsiskolinimus tam pačiam R. Č.. Teismo posėdyje 2024 m. rugsėjo 23 d. apklaustas R. V. negalėjo atsakyti, kodėl nebuvo galima tiesiog grąžinti paskolas ir įforminti grąžinimą. R. V. teigė, kad taip norėjo R. Č., nežinia kodėl. Pats R. Č. kategoriškai neigė paskolų sudengimo versiją. Apeliacinės instancijos teismas pirmiausia pažymi, kad atsakovė, norėdama gintis nuo ieškinio paskolų dengimo versija, turėjo ginčyti paslaugų teikimo sutartį, prašyti pripažinti ją apsimestiniu sandoriu ir taikyti taisykles to sandorio, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje (CK 1.87 straipsnis). Tačiau tokio reikalavimo atsakovė byloje nereiškė. Todėl kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nei paskolos sutarčių šalys, nei jų tikslinė paskirtis, nei skolos grąžinimo terminai nėra susiję su šioje byloje nagrinėjama paslaugų sutartimi, kuri sudaryta tarp kitų asmenų, dėl konkrečių paslaugų ir su visai kitokia atsiskaitymo tvarka.

14.                      Atsakovės versija apie paskolų dengimą apmokant sąskaitas už gautas įmonės administravimo paslaugas yra visiškai neįtikinanti dar ir todėl, kad nuo sutarties sudarymo beveik vienerius metus pateiktos sąskaitos  už administravimo paslaugas buvo apmokamos be jokių pastabų ar kokių nors suderinimo aktų, iš kurių būtų matyti, kad VIM arba R. V. skolos R. Č. mažėja. R. V. aiškinimas, kad įmonės „Viskas iš metalo“ lėšomis turėjo būti dengiamos jo asmeninės skolos, leistų manyti, kad R. V. painiojo asmeninius ir verslo interesus, buvo nelojalus įmonei, kurios vadovu dirbo.   

15.                      Apeliantė nurodo, kad teismas neįvertino aplinkybės, jog atsakovės akcininko (ir faktinio vadovo) R. Č. gera pažįstama ir draugė yra buhalterinės įmonės UAB „Teisingas pasirinkimas ir Ko“, teikusios atsakovei buhalterines paslaugas direktorė R. Š., kuri apmokėdavo ieškovės pateiktas PVM sąskaitas faktūras ir pasirašė tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą. Tačiau apeliantė nenurodo, kaip būtent teismas turėjo vertinti aplinkybę, kad buhalterė yra vieno iš akcininkų gera draugė. Ar dėl akcininko ir buhalterės draugystės tarpusavio skolų suderinimo aktas tampa negaliojančiu? Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad vien tik asmenų draugystė nereiškia skolų suderinimo akto negaliojimo. Atsakovės direktorius R. V., nepaisant aplinkybės, su kuo draugauja jam pavaldi buhalterė,  yra atsakingas už jo vadovaujamos įmonės veiklą, todėl turėjo visus įgaliojimus sudaryti sutartis, priimti ar nepriimti atliktų paslaugų, apmokėti ar neapmokėti sąskaitų, o jeigu sąskaitos buvo priimtos, tai pats tarpusavio skolų suderinimo aktas nekeičia atsakovės prievolės apmokėti sąskaitas. Todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino tarpusavio skolų suderinimo aktą, o buhalterės draugystė su akcininku neturi jokios teisinės reikšmės.

16.                      Kaip jau minėta, M. Č. pateikė ne tik ataskaitas apie savo atliktus darbus, priėmimo-perdavimo aktus, bet ir susirašinėjimą su atsakovės kontrahentais, partneriais, laiškus dėl įvairių užsakymų gavimo, derybų ir pan. ir t.t. Apeliantė šiuos įrodymus komentavo kaip nereikšmingus, nes M. Č. esą buvo tik mokinys, ruošėsi vadovauti įmonei, todėl R. V. jį mokė, kaip dirbti, kvietėsi į derybas su partneriais, kuriose M. Č. gal protokolavo, gal kažką rašė, gal „kryželius dėliojo“ ir pan. Šie R. V. paaiškinimai pirmosios instancijos teismo pagrįstai įvertinti kaip neįtikinantys ir nelogiški. Jeigu M. Č. buvo tik mokinys, kyla klausimas, kodėl atsakovės direktorius R. V. ne tik mokė, bet ir mokėjo pinigus savo mokiniui. Teismo posėdyje 2024 m. rugsėjo 23 d. posėdyje R. V. pripažino, kad M. Č. „daug kalbėjo“ derybų metu, kas nebūtų įprasta, jeigu M. Č. būtų mokinys.

17.                      Apeliantės skunde įrašytas sakinys, kad paslaugų „įkainiai tebuvo skirti apskaityti M. Č. indėlį santykiuose su tėvu“ yra nesuprantamas. M. Č. savo teiktose ataskaitose nurodydavo, kokią sąskaitą ketina išrašyti atsakovei, kuo grindžia vieną ar kitą sumą. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad prieštaravo M. Č. nurodytoms ataskaitoms, nesutiko su kainomis ar pan. Atsakovė apmokėdavo visas sąskaitas, išskyrus paskutines keturias, dėl kurių kilo ginčas. M. Č. išrašytos sąskaitos buvo skirtos atsakovei UAB „Viskas iš metalo“, o ne pastarosios akcininkui, nepaisant, kad tai yra M. Č. tėvas.

18.                      Visuma ieškovės pateiktų įrodymų (elektroniniai laiškai su darbų ataskaitomis, paslaugų perdavimo-priėmimo aktais, susirašinėjimas su įvairiais partneriais) leido teismui kaip labiausiai pagrįstą padaryti išvadą, kad ieškovė teikė administravimo paslaugas atsakovei, nepaisant, kad šalys nepilnai vykdė sutartyje nustatytus paslaugų apiforminimo ir perdavimo reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias atlygintinių paslaugų suteikimą, apmokėjimą už jas, tinkamai įvertino įrodymus (CPK 185 straipsnis), todėl priimto sprendimo keisti ar naikinti apeliacinio siundo motyvais nėra pagrindo.

19.                      Apeliacinio skundo netenkinus, ieškovei iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą - 1966,25 Eur ( CPK 93 straipsnis).

             Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu

n u t a r i a :        

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei UAB „E. P.“, įmonės kodas 302564604, iš atsakovės UAB „Viskas iš metalo“, įmonės kodas 303026163, 1966,25 Eur (tūkstantį devynis šimtus šešiasdešimt šešis eurus ir 25 ct)  bylinėjimosi išlaidų.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                Žibutė Budžienė                                        

Diana Labokaitė

Lina Žemaitienė