Civilinė byla Nr. 2-4447-910/2013
Teisminio proceso Nr. 2-03-3-05728-2012-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 32.5.2; 33; 99.5; 116.5.1
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS UŽ AKIŲ
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. vasario 28 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Laima Ribokaitė, sekretoriaujant Sandrai Kel, dalyvaujant atsakovo Centrinės hipotekos įstaigos atstovui Gintautui Tamošaičiui, trečiojo asmens UAB „CCM Baltic“ atstovei advokato padėjėjai Julijai Kliukienei,
parengiamajame teismo posėdyje nagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Pakilimo takas“ ieškinį atsakovui Centrinei hipotekos įstaigai dėl juridinių faktų registracijos nuginčijimo, kurioje trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „CCM Baltic“, ir
n u s t a t ė :
ieškovas UAB „Pakilimo takas“ kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Centrinės hipotekos įstaigos filialo Utenos skyriaus atliktą priverstinės hipotekos registravimą (identifikavimo kodas Nr. 10520110001554) ir 2011-12-06 atliktą priverstinio įkeitimo registravimą (identifikavimo kodas Nr. 10620110001553), priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodyta, kad tiek priverstinė hipoteka, tiek priverstinis įkeitimas atsakovo įstaigos Utenos filiale buvo įregistruoti remiantis Utenos rajono apylinkės teismo 2011-11-29 lydraščiu Nr. SH-495 (priverstinė hipoteka) ir 2011-12-02 lydraščiu Nr. SH-503 (priverstinis įkeitimas), tačiau tokio pobūdžio dokumentai teisės aktuose nenumatyti kaip juridinių faktų įregistravimo pagrindas, todėl atsakovo Centrinės hipotekos įstaigos darbuotojai neturėjo teisės registruoti priverstinės hipotekos ir įkeitimo. Pagal CK 4.255 straipsnio 2 punktą juridiniai faktai registruojami viešame registre teismo sprendimo, nutarties, nutarimo, nuosprendžio pagrindu. Ieškovo teigimu, hipotekos teisėjo sprendimas tenkinti pareiškimą dėl priverstinės hipotekos ir įkeitimo įregistravimo turėjo būti išreikštas procesiniu dokumentu – teismo nutartimi (CPK 544 straipsnis), ir būtent tokia forma išreikštas hipotekos teisėjo sprendimas būtų tinkamas pagrindas įregistruoti priverstinę hipoteką ir įkeitimą (CPK 550 straipsnio 1 dalis, 552 straipsnio 1 dalis). Pasak ieškovo, atsakovo filialo darbuotojai neturėjo tinkamo dokumento, įrodančio, kad hipotekos teisėjas atliko Hipotekos registro nuostatų 37, 41 punktuose nurodytus veiksmus (t. y. patikrino, ar trečiojo asmens prašymas atitinka įstatymo reikalavimus, ar pridėti visi priedai, ir priėmė sprendimą patvirtinti registre įrašytus duomenis). Neturėdami duomenų, kad trečiojo asmens prašymą įregistruoti priverstinę hipoteką ir įkeitimą hipotekos teisėjas išnagrinėjo įstatymų nustatyta tvarka, atsakovo darbuotojai neteisėtai įregistravo nurodytus juridinius faktus, todėl jų registracija panaikintina. Ieškovo teigimu, tinkamu priverstinės hipotekos ir priverstinio įkeitimo pagrindu negali būti pripažinta Panevėžio apygardos teismo 2011-11-17 nutartis, kuria panaikinta Utenos rajono apylinkės teismo hipotekos teisėjo 2011-09-23 nutartis atsisakyti įregistruoti privertinę hipoteką ir priverstinį įkeitimą. Pagal Hipotekos registro nuostatų 40 punktą tuo atveju, jeigu hipotekos teisėjo nutartis dėl prašymo įregistruoti hipoteką atmetimo buvo panaikinta apeliacine ar kasacine tvarka, hipoteka registruojama tik tada, kai priimama teismo nutartis, įpareigojanti hipotekos skyrių įregistruoti hipoteką. Narinėjamu atveju Panevėžio apygardos teismo 2011-11-17 nutartyje tokio pobūdžio įpareigojimas nebuvo suformuluotas; priešingai, apeliacinės instancijos teismas nurodė hipotekos teisėjui pareiškimą dėl priverstinės hipotekos ir priverstinio įkeitimo įregistravimo nagrinėti iš naujo. Ieškovo nuomone, šios aplinkybės taip pat patvirtina, kad atsakovo įstaigos darbuotojai neturėjo jokio teismo procesinio dokumento, įrodančio Utenos rajono apylinkės teismo hipotekos teisėjo valią tenkinti trečiojo asmens pareiškimą dėl priverstinės hipotekos ir įkeitimo įregistravimo, kuris būtų pakankamas pagrindas įregistravimui atlikti.
Atsiliepime į ieškinį atsakovas Centrinė hipotekos įstaiga nurodė, kad nesutinka su ieškiniu. Atsakovo teigimu, ieškinyje nenurodyta jokių neteisėtų veiksmų, kuriuos atliko Centrinė hipotekos įstaiga, šalių nesieja jokie sutartiniai ar prievoliniai teisiniai santykiai. Įregistruodama priverstinę hipoteką ir priverstinį įkeitimą, Centrinė hipotekos įstaiga atliko teisės aktuose nustatytas funkcijas, todėl ji negali būti laikoma atsakovu šioje civilinėje byloje. Pagal Hipotekos registro nuostatus, tuo atveju, kai prašymas įregistruoti priverstinę hipoteką ar priverstinį įkeitimą atitinka įstatymų numatytus reikalavimus, jie yra tiesiog įregistruojami. Teisės aktuose nenustatyta konkrečios hipotekos teisėjo sprendimo įregistruoti priverstinę hipoteką ar įkeitimą fiksavimo tvarkos ir būdo. Speciali hipotekos teisėjo procesinio dokumento forma – nutartis – nustatyta tik tuo atveju, jeigu prašymas įregistruoti hipoteką neatitinka Hipotekos registro nuostatų 37 punkto reikalavimų. Dėl hipotekos teisėjo sprendimo įregistruoti priverstinę hipoteką ar priverstinį įkeitimą nenumatyta teisė paduoti atskirąjį skundą, todėl hipotekos teisėjas galėjo pasirinkti priimtiną sprendimo dėl priverstinės hipotekos ir įkeitimo įforminimo būdą, tarp jų – ir žodinę nutartį.
Atsiliepime į ieškinį trečiasis asmuo UAB „CCM Baltic“ nurodė, kad nesutinka su ieškiniu. Trečiojo asmens teigimu, nei priverstinės hipotekos ir įkeitimo registravimo metu galiojusios Civilinio kodekso normos, nei Hipotekos registro nuostatai nenustatė, kad nagrinėjamu atveju buvo būtina priimti atskirą teismo nutartį, kuria būtų registruojama priverstinė hipoteka ar įkeitimas. Utenos rajono apylinkės teismas bei Panevėžio apygardos teismas, leisdami UAB „CCM Baltic“ inicijuoti išieškojimo procesą iš ieškovo turto, nenustatė jokių aplinkybių, kad priverstinė hipoteka ar įkeitimas būtų įregistruoti neteisėtai. Ieškovas nepateikė įrodymų, kurie paneigtų, kad buvo visos sąlygos trečiojo asmens naudai nustatytos priverstinės hipotekos bei priverstinio įkeitimo registracijai, todėl manytina, kad pareikštu ieškiniu siekiama tiesiog sustabdyti išieškojimo iš ieškovo turto procesą. Pasak trečiojo asmens, ieškovo inicijuotas procesas šioje byloje yra negalimas, nes negalima ginčyti tik paties registracijos fakto, kaip informacijos išviešinimo būdo. Priverstinė hipoteka ir priverstinis įkeitimas yra nustatyti priverstinio įkeitimo ir priverstinės hipotekos lakštais. Registracija jokių teisių ir pareigų nenustato, todėl tokio ieškinio pateikimas laikytinas dirbtiniu ieškovo siekiu išvengti galimo skolos išieškojimo ir taip yra sąmoningai piktnaudžiaujama procesu.
Dėl pagrindo priimti sprendimą už akių
Teismas pažymi, kad 2013-01-31 parengiamasis teismo posėdis neįvyko, neatvykus ieškovo atstovui, nors apie posėdžio laiką ir vietą ieškovui buvo pranešta tinkamai. Ieškovas neinformavo teismo apie neatvykimo priežastis, neatsiuntė prašymo rengtis bylos nagrinėjimui jo atstovui nedalyvaujant. Į 2012-02-26 parengiamąjį posėdį, apie kurio vietą ir laiką buvo pranešta tinkamai, ieškovo atstovas taip pat neatvyko, neinformavo teismo apie neatvykimo priežastis, nepateikė prašymo nagrinėti bylą jam nedalyvaujant. 2012-02-26 parengiamajame teismo posėdyje atsakovas Centrinė hipotekos įstaiga pareiškė prašymą priimti sprendimą už akių.
CPK 230 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad dėl neatvykusios į parengiamąjį posėdį šalies, kuriai yra tinkamai pranešta, ir atvykusios šalies prašymu bylą nagrinėjantis teismas šio Kodekso nustatyta tvarka priima sprendimą už akių.
Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas, inicijavęs teismo procesą, visiškai nesidomi proceso eiga, nevykdo procesinių pareigų, atsakovui Centrinei hipotekos įstaigai pareiškus prašymą priimti sprendimą už akių, dėl byloje pareikšto ieškinio pagrįstumo teismas pasisako priimdamas sprendimą už akių (CPK 230 straipsnio 2 dalis, 285 straipsnio 1 dalis).
Ieškinys atmestinas
Bylos duomenimis, 2011-09-19 pareiškėjas (šioje byloje dalyvaujantis trečiuoju asmeniu) UAB „CCM Baltic“ kreipėsi į Hipotekos skyrių prie Utenos rajono apylinkės teismo, prašydamas įstatymo pagrindu įregistruoti UAB „Pakilimo takas“ nebaigto statyti pastato priverstinę hipoteką ir žemės sklypo, kuriame šis pastatas yra, nuomos teisės priverstinį įkeitimą (b. l. 40-41). Utenos rajono apylinkės teismo hipotekos teisėjas 2011-09-23 nutartimi atmetė pareiškėjo UAB „CCM Baltic“ prašymą įregistruoti priverstinę hipoteką ir įkeitimą, remdamasis tuo, kad praleistas CK 4.177 straipsnio 2 dalyje nustatytas trisdešimties dienų terminas, skaičiuojamas nuo statybos ar rekonstrukcijos darbų užbaigimo (b. l. 38-39). Panevėžio apygardos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo atskirąjį skundą dėl nurodytos pirmosios instancijos teismo nutarties, 2011-11-17 nutartyje nurodė, jog pareiškėjas turi įstatymo nustatytą teisę į priverstinę hipoteką, terminas pateikti prašymą įregistruoti hipoteką jo nurodytam statiniui nėra pasibaigęs, tačiau, kadangi hipotekos registravimo klausimas priskirtinas išimtinai hipotekos teisėjo kompetencijai, prašymą įregistruoti priverstinę hipoteką ir įkeitimą grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (b. l. 35-37). Utenos rajono apylinkės teismo hipotekos teisėjas 2011-11-29 lydraščiu Nr. SH-495 išsiuntė hipotekos įstaigai įregistruoti priverstinės hipotekos lakštą, o 2011-12-02 lydraščiu Nr. SH-503 – priverstinio įkeitimo lakštą (Utenos rajono apylinkės teismo civilinė byla Nr. H-239-839/2011; b. l. 87, 95). Hipotekos įstaiga 2011-11-30 įregistravo priverstinę hipoteką, o 2011-12-06 – priverstinį įkeitimą (Utenos rajono apylinkės teismo civilinė byla Nr. H-239-839/2011; b. l. 90, 96).
Ieškovas reiškia reikalavimą atsakovui Centrinei hipotekos įstaigai, prašydamas panaikinti priverstinės hipotekos ir priverstinio įkeitimo registraciją, remdamasis tuo, kad ji atlikta nesant hipotekos teisėjo rašytinės nutarties tenkinti pareiškimą dėl priverstinės hipotekos ir priverstinio įkeitimo įregistravimo, nes, pasak ieškovo, būtent tokia forma išreikštas hipotekos teisėjo sprendimas yra tinkamas pagrindas registravimui atlikti (CPK 550 straipsnio 1 dalis, 552 straipsnio 1 dalis, 544 straipsnis).
Teismas pažymi, kad daiktų, teisių į juos suvaržymų, daiktinių teisių ir juridinių faktų registravimas atitinkame viešame registre atliekamas pagal dokumentus, kurių pagrindu įgytas daiktas, daiktinė teisė, nustatytas tam tikras suvaržymas, juridinis faktas. Teisinė registracija gali būti ginčijama ir iškeliamas jos neteisėtumas šiais aspektais: 1) atlikta nesant pagrindo; 2) pažeidžiant nustatytą tvarką.
Priverstinės hipotekos ir priverstinio įkeitimo įregistravimas yra išvestinis veiksmas, kurį lemia šių daiktinių teisių atsiradimo pagrindas ir įforminimas priverstinės hipotekos ir priverstinio įkeitimo lakštais. Lakštas yra juridinis faktas, registruojamas viešame registre (CK 4.255 straipsnio 9 punktas).
Ieškovo argumentus, kad nagrinėjamu atveju priverstinė hipoteka ir įkeitimas įregistruoti nesant pagrindo, nes tinkamas dokumentas įregistravimui atlikti turėjo būti hipotekos teisėjo nutartis tenkinti pareiškimą dėl priverstinės hipotekos ir įkeitimo įregistravimo, teismas atmeta kaip teisiškai nepagrįstus.
Aptariamu atveju priverstinės hipotekos ir įkeitimo atsiradimo pagrindas yra ne teismo sprendimas, bet įstatymas, pagal kurį priverstinė hipoteka nustatoma rangovo reikalavimams, susijusiems su statinių statybomis užtikrinti (CK 4.175 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 4.177 straipsnis, 4.199 straipsnio 2 dalis). Priverstinė hipoteka ir įkeitimas įforminti surašant priverstinės hipotekos ir priverstinio įkeitimo lakštus (CK 4.185 straipsnio 1, 2 dalys, 4.199 straipsnio 2 dalis). Hipotekos registre priverstinė hipoteka ir priverstinis įkeitimas įregistruoti hipotekos teisėjui pateikus hipotekos įstaigai hipotekos ir įkeitimo lakštus (CK 4.185 straipsnio 3 dalis; 4.199 straipsnio 2 dalis). Būtent priverstinės hipotekos ir priverstinio įkeitimo lakštai, o ne ieškovo nurodoma hipotekos teisėjo nutartis buvo pagrindas įregistruoti priverstinę hipoteką ir įkeitimą. Hipotekos teisėjo funkcija – prieš įregistravimą atlikti hipotekos, įkeitimo lakštų teisinį tyrimą ir patikrinti jų atitiktį įstatymo keliamiems reikalavimams, o nustačius, kad lakštai šiuos reikalavimus atitinka, perduoti juos įregistruoti hipotekos įstaigai.
Nagrinėjamu atveju teismas taip pat neturi pagrindo pripažinti, kad priverstinė hipoteka ir įkeitimas įregistruoti pažeidžiant nustatytą tvarką.
Pagal CPK 549, 551 straipsnių, reglamentavusių prašymų įregistruoti priverstinę hipoteką ar įkeitimą nagrinėjimo tvarką ginčijamo įregistravimo metu, nuostatas, hipotekos teisėjas Hipotekos registro nuostatų nustatyta tvarka turėjo patikrinti, ar hipotekos ar įkeitimo lakštas surašytas teisingumo ministro nustatyta forma, ar jis yra visas ir tinkamai užpildytas, ar surašytas laikantis įstatymų reikalavimų, ar sumokėta raštinės rinkliava (CPK 549 straipsnio 1 dalis), be to, ar yra pagrindas steigti priverstinę hipoteką ar įkeitimą, ar turtas, kuriam prašoma nustatyti priverstinę hipoteką ar įkeitimą, gali būti priverstinės hipotekos ar įkeitimo objektas pagal Civilinį kodeksą (CPK 551 straipsnio 2 dalis). Pagal CPK 549 straipsnio 2 dalį rašytinė motyvuota teismo nutartis turėjo būti priimama tais atvejais, jeigu hipotekos teisėjas nustato esant kliūčių hipotekai ar įkeitimui įregistruoti ir dėl to prašymą įregistruoti hipoteką ar įkeitimą atmeta arba nustato terminą kliūtims pašalinti. Civilinio proceso normose nebuvo įtvirtinto reikalavimo teismui priimti nutartį tuo atveju, jeigu nenustatoma kliūčių priverstinei hipotekai ir (ar) įkeitimui įregistruoti. Hipotekos teisėjui nustačius, kad prašymas įregistruoti priverstinę hipoteką ar įkeitimą atitinka visus įstatymo reikalavimus, tolesni hipotekos teisėjo ir Centrinės hipotekos įstaigos registratorių veiksmai buvo reglamentuoti CPK ir Hipotekos registro nuostatų.
CPK 552 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad priverstinė hipoteka ar įkeitimas įregistruojami hipotekos registre CPK 550 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Pagal CPK 550 straipsnio 1 dalį, patenkinus prašymą įregistruoti priverstinę hipoteką ar įkeitimą, hipotekos teisėjas ar tam įgaliotas kitas hipotekos skyriaus darbuotojas Hipotekos registro nuostatų nustatyta tvarka ne vėliau kaip kitą darbo dieną įregistruoja priverstinę hipoteką ar įkeitimą vietiniame hipotekos registre ir ne vėliau kaip per dvidešimt keturias valandas elektroniniu būdu perduoda duomenis apie tai centriniam hipotekos registrui. Hipotekos registro nuostatų, galiojusių ginčijamo priverstinės hipotekos ir priverstinio įkeitimo įregistravimo metu, 41 punkte buvo nustatyta, kad, jeigu prašymas įregistruoti hipoteką atitinka šių Nuostatų 37 punkto reikalavimus, hipotekos teisėjas ar kitas hipotekos skyriaus valstybės tarnautojas ar darbuotojas įregistruoja hipoteką registre (patvirtina registre įrašytus duomenis). Aptartose teisės normose nenustatyta reikalavimo, kad hipotekos teisėjas, patikrinęs prašymo įregistruoti hipoteką atitiktį įstatymo reikalavimams ir nustatęs, jog pareiškimas tokius reikalavimus atitinka, prieš perduodamas hipotekos, įkeitimo lakštus įregistruoti, priimtų dėl to nutartį.
Remiantis ginčijamo įregistravimo metu galiojusiais teisės aktais, nėra pagrindo pripažinti teisiškai pagrįstais ieškovo argumentų, kad nagrinėjamu atveju atsakovo Centrinės hipotekos įstaigos atliktas priverstinės hipotekos ir įkeitimo įregistravimas yra neteisėtas vien dėl to, kad nebuvo atskiros hipotekos teisėjo nutarties patenkinti pareiškėjo prašymą įregistruoti priverstinę hipoteką ir įkeitimą.
Išdėstytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad ieškovo reikalavimas panaikinti priverstinės hipotekos ir įkeitimo registraciją yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
Dėl atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
Atmetus ieškinį, ieškovui tenka neigiami procesiniai ieškinio atmetimo padariniai – jis privalo atlyginti atsakovui Centrinei hipotekos įstaigai patirtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Atsakovas pateikė įrodymus, kad dėl ieškovo inicijuoto teismo proceso turėjo 1559,59 Lt išlaidų už advokato teisinę pagalbą.
Sprendžiant atsakovo patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimą nagrinėjamu atveju atsižvelgtina į tai, kad atsakovo procesiniai dokumentai (2012-12-14 atsiliepimas į ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, 2012-12-21 atsiliepimas į ieškinį (b. l. 50-52; 71-75) parengti atsakovo įstaigos teisininko; advokatas buvo atvykęs į parengiamąjį posėdį, kuris neįvyko, nes buvo atidėtas neatvykus ieškovui (b. l. 115); ieškovui be pateisinamų priežasčių neatvykus į antrą parengiamąjį posėdį, priimtas sprendimas už akių, nenagrinėjant bylos pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles. Pažymėtina ir tai, kad ieškinio reikalavimai susiję su atsakovo įstaigos vykdoma veikla, šios veiklos teisinis reglamentavimas žinomas atsakovui, turinčiam savo teisininkų. Kita vertus, atsižvelgiant į pareikšto ieškinio pobūdį, pripažintina, kad atsakovas turėjo pagrindą kreiptis teisinių konsultacijų ir į advokatą, juolab kad CPK 55 straipsnyje nenustatyta ribojimų juridiniams asmenims, turintiems teisininkų, naudotis advokato teisine pagalba. Tačiau dėl to, kad atsakovo įstaiga turi kvalifikuotų teisininkų, byla nebuvo nagrinėjama teismo posėdyje, ieškovo prašoma priteisti išlaidų advokato pagalbai apmokėti suma – 1559,59 Lt – šiuo konkrečiu atveju vertintina kaip per didelė.
Įvertinęs atsakovo Centrinės hipotekos įstaigos prašomų priteisti advokato pagalbos išlaidų sumą pagal CPK 98 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose nurodytus maksimalius tokių išlaidų dydžius, atsižvelgdamas į pirmiau aptartus šio konkretaus proceso ypatumus, teismas iš ieškovo priteisia atsakovui 500 Lt advokato pagalbos išlaidoms atlyginti.
Atmetus ieškinį, be to, atsižvelgiant į netinkamą ieškovo procesinį elgesį (be svarbių priežasčių du kartus neatvyko į parengiamąjį teismo posėdį), iš ieškovo valstybės naudai priteisiamos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos – 60 Lt (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnio 1, 4 dalys).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 285, 286 straipsniais, 287 straipsnio 1 dalimi, teismas
n u s p r e n d ė :
atmesti ieškovo UAB „Pakilimo takas“ ieškinį.
Priteisti iš ieškovo UAB „Pakilimo takas“ (juridinio asmens kodas 302446221) atsakovo Centrinės hipotekos įstaigos (juridinio asmens kodas 188692535) naudai 500 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovo UAB „Pakilimo takas“ (juridinio asmens kodas 302446221) 60 (šešiasdešimt) Lt pašto išlaidų į valstybės biudžetą (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB bankas „Swedbank“ arba LT12 2140 0300 0268 0220, bankas Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, įmokos kodas 5660). Mokėjimo kvitą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Ieškovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.
Ieškovas turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą, atitinkantį CPK 111 straipsnio, 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Atsakovas per 30 dienų turi teisę paduoti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Laima Ribokaitė