Baudžiamoji byla Nr. 1-354-239/2017
Teisminio proceso Nr. 01-1-41185-2017-2
Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.6.2.1.; 2.3.6.4.2
(S)

TRAKŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
NUOSPRENDIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. gruodžio 7 d.
Trakai
Trakų rajono apylinkės teismo teisėja Nijolė Zaleckienė,
sekretoriaujant Ingai Bakšaitei,
dalyvaujant prokurorui Neringai Malinauskaitei - Posaškovai,
kaltinamajam G. R.,
nukentėjusiajai J. G.,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
G. R., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Trakų r., Lentvaryje, LR pilietis, lietuvis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis - UAB „Amalva“, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta adresu: (duomenys neskelbtini), teistas:
- 2014-12-15 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d., 259 str. 1 d., 259 str. 2 d., 302 str. 1 d., 253 str. 1 d., 213 str. 1 d., skirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 3 metams. 2015-08-27 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi 3 metų laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, skaičiuojant nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos. Bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiui nustatyti įpareigojimai: neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 2 d.,
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė :
G. R. sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui, o būtent:
kaltinamasis 2017-08-13 apie 0.38 val. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bute, esančiame Ežero g. 6-36, Lentvaryje, Trakų r. sav., konflikto su sugyventine J. G. metu, pastūmė savo sugyventinę J. G., ko pasėkoje pastaroji nukrito ant lovos, po to ranka sudavė nukentėjusiajai J. G. ne daugiau kaip tris smūgius į veidą. Tokiu būdu, nukentėjusiajai J. G. sukėlė fizinį skausmą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 2 d.
G. R. teismo posėdžio metu kaltu pilnai prisipažino ir nurodė, kad sudavė sugyventinei delnu, ne ranka. Tuo metu nesijautė apsvaigęs, nes buvo išgėręs taurę vyno. Nurodė, kad su sugyventine J. G. gyvena beveik du metus, jo seseriai priklausančiame bute, adresu: (duomenys neskelbtini). Šiuo metu kaltinamasis su nukentėjusiąja susitaikė. Paaiškino, kad įvykio dieną po darbo grįžo į namus, o sugyventinė dar nebuvo grįžusi, todėl jis nusprendė nuvykti prie ežero be sugyventinės. Kaltinamajam sugrįžus, nukentėjusioji J. G. priekaištavo, kodėl jis be jos išvažiavo prie ežero. Kad išvengti barnio, kaltinamasis išėjo iš namų ir grįžo vakare, tačiau nukentėjusiosios namuose nerado. J. G. grįžo į namus vėliau, buvo išgėrusi ir siūlė pakalbėti, išgerti. Jis nesutiko, nes ryte anksti reikėjo važiuoti. Tada tarp jų kilo barnis ir nukentėjusioji J. G. puolė jį, o kaltinamasis tuo metu gulėjo lovoje. Norėdamas apraminti jį puolančią sugyventinę, delnu sudavė porą kartų ir pastūmė, po to nukentėjusioji J. G. pradėjo draskytis. Nurodė, kad tą dieną išgėrė taurę vyno pas draugą. Matė po to nukentėjusiosios veidą, nosis jos buvo apdraskyta. Anksčiau jokio smurto nukentėjusiosios atžvilgiu nevartojo. Labai gailisi, kad taip įvyko. Jam buvo nustatytos 0,28 promilės girtumo. Šiuo metu kaltinamasis susitaikė su nukentėjusiąja, nukentėjusioji jam atleido, prašo nutraukti bylą susitaikius.
G. R. kaltė be jo paties prisipažinimo, dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 str. 2 d., padarymo įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais:
Nukentėjusioji J. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad policiją iškvietė, nes buvo išsigandusi. Nurodė, kad tiksliai visų aplinkybių neprisimena, nes buvo apsvaigusi nuo alkoholio. Negali atsakyti į klausimą kodėl kvietė policiją. Fizinio skausmo nejuto, gal šiek tiek baimės, o G. R. tuo metu nebuvo apsvaigęs. Nurodė, kad ji yra išsiskyrusi, vaikų neturi. Ruošiasi su kaltinamuoju tuoktis. Kaltinamasis iki šiol jos atsiprašinėja. Jis neturėtų būti nubaustas. Pagalbos kreipėsi, nes buvo girta. Šiuo metu su kaltinamuoju alkoholio nevartoja. Prašo bylą nutraukti susitaikius kaltinamajam su nukentėjusiąja.
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji J. G. parodė, kad su G. R. gyvena apie 1 metus jo seseriai priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini). Tarp jos ir G. R. kildavo konfliktai, tačiau smurto G. R. niekada anksčiau nevartojo. 2017-08-12 Gediminas buvo suplanavęs kartu su draugais važiuoti prie ežero, tačiau ji atsisakė vykti kartu ir išėjo pas savo draugę. Gediminas su draugais išvažiavo prie ežero. Dėl šios priežasties tarp jų telefonu kilo konfliktas. Būdama pas draugę, ji vartojo alkoholinius gėrimus. Kiek jai žinoma, Gediminas vairavo automobilį, todėl mano, kad alkoholio jis nevartojo. Namo ji grįžo apie 22.00 val. stipriai apsvaigusi nuo alkoholio. Gediminas buvo namuose, jos manymu, blaivas. Tarp jų įvyko konfliktas, kuris tęsėsi apie valandą. Gediminas apsiramino ir nuėjo miegoti, tačiau ji pradėjo prie jo kabinėtis, norėdama toliau aiškintis tarpusavio santykius. Kodėl ji taip elgėsi, negali paaiškinti, tačiau mano, kad tokį elgesį lėmė apsvaigimas. Ji sudavė kelis kartus lovoje gulinčiam Gediminui, bandė jį išversti iš lovos. Tuo metu Gediminas sudavė jai tris kartus per veidą delnu, po ko ji iš karto iškvietė policiją. Būdama blaivi suvokia, kad konfliktą namuose išprovokavo pati. Gediminas jai sudavė norėdamas ją nuraminti. Dėl savo elgesio ji labai gailisi. Dėl namuose kilusio konflikto kalta ji. (b. l. 23-24)
Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklausta nukentėjusioji J. G. parodė, kad dėl 2017-08-13 įvykusio konflikto tarp jos ir G. R., kalta ji, t. y. tą naktį buvo neblaivi, jai grįžus namo, G. R. jau miegojo, tačiau ji norėjo su juo pasikalbėti, bet jis į ją nereagavo ir liepė eiti miegoti. Jai tai nepatiko, todėl ji pradėjo reikalauti, kad jis pasikalbėtų, su ja, pradėjo jį spardyti kojomis ir mušti rankomis. G. R. atsikėlė nuo lovos ir, parvertęs ją ant lovos, sudavė ne daugiau trijų smūgių delnu per skruostus (antausius), kad ji nusiramintų. Jai tai nepatiko, todėl ji iškvietė policiją. Kodėl taip pasielgė, negali paaiškinti, buvo per daug išgėrusi. Ji pati išprovokavo tokį G. R. elgesį. Jokių kūno sužalojimų ji nepatyrė, tik nedidelį fizinį skausmą. Į medikus nesikreipė ir nesikreips. G. R. jokių pretenzijų neturi ir ateityje neturės. Jie susitaikė. (b. l. 25-26)
Iš byloje esančio Bendrojo pagalbos centro ataskaitos matyti, kad 2017-08-13 00.38 val. Bendrojo pagalbos centro Nr. 112 gautas J. G. pranešimas, kad ją muša neblaivus vyras. 00.44 val. Informacija perduota Vilniaus aps. VPK Operatyvaus valdymo skyriui. (b. l. 15)
Iš byloje esančio objektų apžiūros protokolo matyti, kad 2017-09-13 apžiūros protokole užfiksuotas, bendrojo pagalbos centro pateiktas skaitmeninis garso įrašas. Garso įraše užfiksuotas bendrojo pagalbos centro operatorės ir nukentėjusiosios pokalbis (b. l. 32-34) iš kurio matyti, kad nukentėjusioji J. G. praneša apie jos atžvilgiu G. R. vartotą fizinį smurtą.
Byloje esančiame 2017-08-13 apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), nustatyta, dešinėje pusėje šalia nepaklotos lovos nugertas butelis degtinės. (b. l. 16-18)
2017-08-13 tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nurodyta, kad atvykę į įvykio vietą pareigūnai nustatė, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), įvyko žodinis konfliktas, kurio metu G. R. smogė tris kartus delnu J. G. per veidą ir vieną smūgį kumščiu į nosį. J. G. pareiškė, kad smurtą patyrė šeimyninio konflikto metu. Nustatyti sužalojimai - įdrėskimas ant nosies. Anksčiau šeimoje nebuvo smurtaujama. G. R. įvykio vietoje nieko nepaaiškino. (b. l. 19-20)
2017-09-13 patikrinus G. R. ir J. G. apsvaigimą, nustatyta: 0.56 val. G. R. nustatytas 0,28 promilių girtumas, 0.59 val. J. G. 2,06 promilių girtumas. (b. l. 51)
Teismas pažymi, kad G. R. kaltė įrodyta, padaryta nusikalstama veika yra teisingai kvalifikuojama pagal LR BK 140 str. 2 d.
BK 38 str. 1 d. dispozicija numato, jog asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tokia įstatymo konstrukcija įtvirtina, kad net ir nustačius numatytų sąlygų visumą, teismui suteikta diskrecija rinktis, ar nusikalstamą veiką padariusį asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, ar ne. Esant neprivalomai atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšiai, teismas ad hoc sprendžia, ar tikslinga atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės. Teismo sprendimą atleisti ar ne nuo baudžiamosios atsakomybės, remiantis BK 38 str. nuostatomis, gali lemti realus nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, kaltininko asmenybė ir kitos aplinkybės.
Tai, kad nukentėjusioji atleido kaltinamajam, taip pat nustatytos kitos BK 38 str. numatytos sąlygos, kaip minėta, nereiškia imperatyvo teismui taikyti BK 38 str. nuostatas ir atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nusikaltimą padariusį asmenį. Baudžiamuosiuose teisiniuose santykiuose nukentėjusiojo privataus intereso kompensuoti nusikaltimu padarytą žalą patenkinimo negalima laikyti lemiančia aplinkybe taikyti BK 38 str. nuostatas, kadangi nusikaltimu yra padaroma žala ne tik nukentėjusiajam, tačiau ir valstybei bei teisės saugomam interesui, todėl teismai turi atsižvelgti į nusikaltimo pobūdį. Nustatant šio intereso pažeidimo mastą, įvertinamas realus veikos pavojingumas, kaltininko asmenybė, jo atgaila ir tikimybė pasitaisyti. Pažymėtina ir tai, jog BK 38 str. 1 d. 4 p. nurodyta sąlyga yra vertinamojo pobūdžio, todėl teismas, net ir pripažinęs 1–3 punkte esančias sąlygas, išvadą dėl 4 punkte esančios sąlygos buvimo gali padaryti tik įvertinęs su padaryta nusikalstama veika ir kaltininko asmenybe susijusias aplinkybes.
Kaltinamasis G. R. prisipažino padaręs teismo nustatytą nusikalstamą veiką, nukentėjusioji jam atleido, jis su nukentėjusiąja J. G. susitaikė, ji pretenzijų kaltinamajam neturi, pasižadėjo ateityje taip nebesielgti. Taip pat kaltinamasis iki nusikaltimo padarymo nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, nėra laikomas recidyvistu. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, manytina, kad kaltinamasis padarė reikiamas išvadas dėl įvykdyto nusikaltimo ir ateityje nebenusikals. Pagal tai ir vadovaujantis BPK 254 straipsnio 5 dalimi, BK 38 straipsniu, jis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės ir ši byla nutrauktina.
G. R. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Šioje byloje civilinis ieškinys nepareikštas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,
n u s p r e n d ž i a :
Pripažinti G. R., a.k. (duomenys neskelbtini) kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., tačiau nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 38 str. atleisti, kaltinamajam G. R. susitaikius su nukentėjusiaja J. G. ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.
Paskirtą G. R. kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Išaiškinti G. R., kad, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (LR BK 38 str. 3 d.).
Išaiškinti G. R., kad, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (LR BK 38 str. 4 d.).
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Trakų rajono apylinkės teismą.
Teisėja Nijolė Zaleckienė