Civilinė byla Nr. 3K-3-362/2009
Procesinio sprendimo kategorijos:
43.2; 45.6 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. rugsėjo 28 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virgilijaus Grabinsko ir Vinco Versecko,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo T. K. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 9 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. P. ieškinį atsakovui T. K. dėl be pagrindo įgytų lėšų priteisimo. Tretieji asmenys B. V. K., V. P.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovė J. P. ieškiniu teismo prašė priteisti iš atsakovo T. K. 19 000 Lt kaip be teisinio pagrindo gautų lėšų.
Ieškinyje nurodyta, kad 2005 m. gegužės 20 d. ieškovė su atsakovu sudarė sutartį, pagal kurią atsakovas įsipareigojo jai parduoti tris žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), priklausančius kiekvienam atskirai - V. K., F. P. ir B. V. K. - už 100 000 Lt.
Sutarties sudarymo metu ieškovė atsakovui perdavė 5000 Lt avanso, 2005 m. birželio 9 d. susitarimu - dar 20 000 Lt. 2005 m. gruodžio 19 d. buvo sudarytos ir notaro patvirtintos dviejų žemės sklypų – 0,6743 ha, priklausančio F. P., ir 0,4309 ha, priklausančio V. K., pirkimo-pardavimo sutartys. Trečią sklypą (0,9064 ha), priklausantį B. V. K., atsakovas atsisakė parduoti. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2007 m. vasario 20 d. sprendimu (civilinėje byloje Nr. 2-325-198/2007) 2005 m. gruodžio 19 d. žemės sklypo 0,4309 ha, priklausančio V. K., pirkimo–pardavimo sutartį pripažino negaliojančia. Šiame sprendime teismas nurodė, kad atsakovas gavo avanso 25 000 Lt, o pagal sutartį žemės sklypas iš F. P. buvo nupirktas už 6000 Lt.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė
Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2008 m. lapkričio 10 d. sprendimu ieškinį atmetė.
Teismas, remdamasis Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. vasario 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-325-198/2007, nurodė, kad iš šalių susitarimo dėl avansinės įmokos turinio akivaizdu, jog šalys buvo susitarusios dėl daug didesnės atsakovui V. K. nuosavybės teise priklausančio 0,4309 ha žemės sklypo kainos, nei oficialiai nurodyta ginčijamoje sutartyje. Avansinės įmokos sutartimi atsakovas įsipareigojo parduoti ieškovei tris sklypus už 100 000 Lt. Pagal susitarimą dėl avansinės įmokos 1 aro kaina yra 497,12 Lt, kiekvieno iš numatytų pirkti sklypų kaina šalių buvo nustatyta tokia: už 0,9064 ha B. V. K. sklypą – 45 059 Lt, už 0,6743 ha F. P. sklypą – 33 521 Lt ir už V. K. 0,4309 ha sklypą – 21 421 Lt. Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimas yra įsiteisėjęs ir įrodo, kad F. P. žemės sklypo kaina pagal avansinį susitarimą siekė 33 521 Lt, todėl ieškovės sumokėto 25 000 Lt avanso pakako vienam žemės sklypui pirkti ir būtent šią sumą atsakovas perdavė F. P. Teismas nurodė, kad įsiteisėjęs Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. vasario 20 d. sprendimas paneigia notaro patvirtintoje sutartyje nurodytą žemės sklypo pardavimo kainą. Teismas padarė išvadą, kad 25 000 Lt kaina atitinka parduoto F. P. žemės sklypo vertę, todėl nurodytos sumos sumokėjimas nepažeidė ieškovės teisių ir atsakovui T. K. nebuvo pagrindo neteisėtai praturtėti ieškovės sąskaita.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 9 d. sprendimu ieškovės J. P. apeliacinis skundas tenkintas ir nuspręsta panaikinti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 10 d. sprendimą bei priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį tenkinti ir priteisti ieškovei J. P. iš T. K. 19 000 Lt be pagrindo įgytų lėšų.
Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pagal galiojantį sandorį dėl žemės sklypo pirkimo-pardavimo sklypo kaina nurodyta 6000 Lt, o ieškovė atsakovui yra perdavusi 25 000 Lt avansą. Byloje nenustatyta, kad atsakovas turėtų teisėtą pagrindą gauti iš ieškovės sumokėto avanso ir žemės sklypo kainos skirtumą, t. y. 19 000 Lt. Pagal CK 6.305 straipsnio 1 dalį kaina yra esminė pirkimo-pardavimo sutarties sąlyga, 6000 Lt kaina yra aiškiai nurodyta sutartyje ir nenuginčyta.
Teisėjų kolegija įvertino Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. vasario 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-325-198/2007 nustatytas aplinkybes dėl kito žemės sklypo kainos kaip nesančias prejudiciniais faktais nagrinėjamoje byloje, nes tos aplinkybės nepatvirtina, kad 25 000 Lt avansas būtų sumokėtas už žemės sklypą pagal sutartį, sudarytą su F. P.
Kolegija padarė išvadą, kad žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarčiai sudaryti atsakovas iš ieškovės gautų 19 000 Lt nepanaudojo, dėl to šios sumos gavimo atsakovui teisinis pagrindas yra išnykęs.
III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu atsakovas T. K. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo atmesti ieškinį. Kasaciniame skunde išdėstyti tokie kasacijos pagrindai ir juos pagrindžiantys esminiai argumentai:
1. Kasatoriaus teigimu, teisėtas pagrindas gauti iš ieškovės sumokėto 25 000 Lt avanso ir žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytos 6000 Lt kainos 19 000 Lt skirtumą, yra šalių sudarytas 2005 m. gegužės 20 d. avansinės įmokos už parduodamą žemę susitarimas, pagal kurį numatytų pirkti trijų žemės sklypų kaina yra 100 000 Lt. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2007 m. vasario 20 d. sprendime konstatavo, kad kiekvieno iš numatytų pirkti sklypų vieno aro kaina yra 497,12 Lt, taigi nupirkto F. P. priklausiusio žemės sklypo vertė – 33 521 Lt. Šiame teismo nustatytame fakte Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija nepagrįstai neįžvelgė prejudicinės reikšmės, nors pagal CPK 182 straipsnio 2 dalį prejudicijai taikyti nustatyta vienintelė sąlyga – tų pačių asmenų dalyvavimas civilinėje ar administracinėje byloje. Avansą ieškovė mokėjo avansinio mokėjimo susitarimo pagrindu už trijų sklypų įsigijimą, galiojanti yra vieno sklypo pirkimo-pardavimo sutartis, dėl to 25 000 Lt avansinio mokėjimo teisinis pagrindas išliko.
2. Kasatorius nurodo, kad šioje byloje negalima objektyviai ir nešališkai nustatyti tikrųjų šalių ketinimų, dėl to sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde pritariama nurodytos taisyklės taikymui pirmosios instancijos teismo sprendime.
Atsiliepimų į kasacinį skundą CPK 351 straipsnyje nustatyta tvarka nepateikta.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl turto, įgyto esant teisiniam pagrindui ir vėliau šiam pagrindui išnykus, grąžinimo
CK 6.237 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad asmens pareiga grąžinti turtą asmeniui, iš kurio tas turtas buvo įgytas, atsiranda, jeigu pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau, išskyrus šio kodekso 6.241 straipsnyje išvardytus atvejus.
Teisėjų kolegija pažymi, kad asmuo turtą įgyja be teisinio pagrindo, kai to turto įgijimo negalima pateisinti nei konkrečiu teisės aktu, nei sandoriu. Kai daikto ar pinigų gavimas teisiškai nepagrįstas, t. y. jo pagrindas nėra sandoris ar teisės aktas, asmuo privalo grąžinti gautus pinigus ar daiktą. Aptariama pareiga grąžinti gautą turtą atsiranda ir kai šis gautas esant teisiniam pagrindui, tačiau vėliau, t. y. perdavus turtą, toks pagrindas išnyko. Aplinkybę, kad atsakovas gavo turtą be teisinio pagrindo, turi įrodyti ieškovas (CPK 178 straipsnis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje konstatuota atsakovo pareiga gautas avansu lėšas pagal preliminariąją sutartį grąžinti ieškovui, kai sutartiniai įsipareigojimai sudaryti numatytą pirkimo-pardavimo sutartį nebuvo įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 10 d. nutartis R. K. v. UAB ,,Helenos kolekcija“ ir kt. byloje Nr. 3K-3-809/2003). Prievolė grąžinti be teisinio pagrindo gautą turtą gali kilti ir esant tokiems santykiams, kai iš pradžių buvo teisinis pagrindas šį turtą gauti, o vėliau toks pagrindas išnyko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 20 d. nutartis J. V. v. K. S. byloje Nr. 3K-3-986/2003).
Nagrinėjamoje byloje priimtame apeliacinės instancijos teismo sprendime konstatuotos faktinės aplinkybės apie tai, kad pagal šalių sudarytą 2005 m. gegužės 20 d. sutartį ieškovė perdavė atsakovui 25 000 Lt sumą, ją susiejant su būsimais mokėjimais už trijų žemės sklypų (duomenys neskelbtini), pardavimą ieškovei. Vykdant nurodytą sutartį sudaryta ir galioja vieno žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis, sudaryta ir patvirtinta notaro 2005 m. gruodžio 19 d., pagal kurią ieškovė įgijo už 6000 Lt žemės sklypą.
Apeliacinės instancijos teismo sprendime nurodyta, kad nurodytas avansinis mokėjimas (25 000 Lt) šalių sutartimi susietas su būsimais mokėjimais už numatomas sudaryti trijų žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartis. Kadangi buvo sudaryta ir galioja vieno žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis, tai šalių ankstesnėje sutartyje nustatyti atsakovo įsipareigojimai įvykdyti nevisiškai.
Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į tikruosius šalių ketinimus sudarant sutartį dėl avansinio mokėjimo, tačiau toks teiginys nepaneigia apeliacinės instancijos teismo sprendime pagal byloje pateiktą šalių sutartį ir kitus įrodymus nustatytų faktų dėl šalių išreikštos valios – avansinį mokėjimą įskaityti į numatomų sudaryti žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutarčių mokėjimus. Kadangi sudaryta viena iš trijų pirkimo-pardavimo sutarčių, tai apeliacinės instancijos teismas pagrįstai sprendė avansinį mokėjimą (25 000 Lt) įskaityti į pirkimo-pardavimo sutarties kainą (6000 Lt), o skirtumą (19 000 Lt) kaip nepanaudotas lėšas žemės sklypo pirkimui pagal pirkimo-pardavimo sutartį grąžinti ieškovei. Kasaciniame skunde nepagrįstai ginčijama įgyto žemės sklypo kaina, nurodant, kad padidėjo jos rinkos vertė, nes tikroji žemės sklypo kaina yra šalių sulygta ir aiškiai nurodyta notaro patvirtintoje pirkimo-pardavimo sutartyje. Nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartyje kaina yra esminė sutarties sąlyga (CK 6.397 straipsnio 1 dalis). Kasacinio skundo nuoroda į CK 6.193 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų sutarčių aiškinimo taisyklių taikymą yra nepagrįsta, nes šios taisyklės taikomos, kai kyla abejonių dėl sutarties tam tikrų sąlygų, jų apibrėžtumo, šalių valios neaiškiu išreiškimu sutartyje ir panašiomis aplinkybėmis, tačiau tokių faktinių aplinkybių byloje nenustatyta.
Kasacinio teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad kai asmuo gauna avansinį mokėjimą, jį susiejant ir įskaitant į būsimus mokėjimus pagal numatomą sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau įsipareigojimai sudaryti tokią sutartį lieka neįvykdyti ar įvykdyti nevisiškai, tai gautos avansu lėšos (nevisiško įvykdymo atveju – proporcinga lėšų dalis) turi būti grąžintos jas perdavusiam asmeniui.
Atsakydama į kasacinio skundo argumentus dėl faktinių aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiame Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. vasario 20 d. sprendime (civilinėje byloje Nr. 2-325-198/2007), reikšmės nagrinėjamoje byloje, teisėjų kolegija pažymi, kad nurodytame įsiteisėjusiame teismo sprendime nėra nustatyto tokio fakto, kad visas 25 000 Lt avansas buvo sumokėtas kaip žemės sklypo kaina pagal notaro patvirtintą 2005 m. gruodžio 19 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, nes šioje sutartyje aiškiai nurodyta 6000 Lt kaina. Be to, nurodytoje byloje, skirtingai nuo nagrinėjamos, teismas sprendė sandorio pripažinimo negaliojančiu klausimą, o ne 2005 m. gruodžio 19 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartyje įrašytos kainos klausimą.
Kasacinio skundo argumentai nepaneigia byloje priimtame apeliacinės instancijos teismo sprendime padarytų išvadų dėl atsakovo prievolės grąžinti be teisinio pagrindo įgytas lėšas ir nesudaro įstatyme (CPK 346 straipsnio 2 dalis) nustatytų pagrindų naikinti kasacine tvarka skundžiamą apeliacinės instancijos teismo sprendimą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Janina Januškienė
Virgilijus Grabinskas
Vincas Verseckas